ALMANTAS CIEKANAUSKAS
Skambantis vieversÄ—lis
2020 Jonava
Lietus Kap, kap, kap nuo skėčio Upeliu bėga vanduo. Kojos šlapios, tavo batuose lietus, Visas permirkęs grįžai namo.
Įsileidai lietų į namus, Teks padžiauti drabužius. Kai tau šalta ir tu šlapias, Laukia puodelis šiltos arbatos.
2
Naktis Prabundi naktį, kai kažkas Pradeda krebždėti. Visur girdi garsus: prie lovos, virš ir po. Net nusisukęs vis girdi lyg kažkas ateina tau už nugaros.
Širdis staiga pradeda plakti Taip greitai, kaip niekada neplakė, O vaizduotė jau piešia tą, kurio dar nepažįsti... Ar tau jau baisu?..
3
Gyvenimas ant beržo šakelės Pažiūrėk į begalinę visatos tuštumą, Pažiūrėk į besiskleidžiantį žiedą, Pajusk jo kvapą ir kažkam padovanok, Pažiūrėk į eglę, išgirsk paukščio dainą.
Ir kažkam perduok tai, kol dar nevėlu, Pajausk šilumą, kurią sukuriame Kartu, ir suprasi, kodėl mes Sukamės gyvenimo ratu...
4
Metų laikas, kurio nebuvo Laukai svajingai žiūrėjo į debesis Ir galvojo: kaip bus gražu, Kai žemę užklos sniegas ir kaip bus šilta, kai ir mus užklos...
Pelė jau susikaupė atsargas žiemai
Ir meška jau lenda į urvą miegui. Bet žiemos nėra... Varnos vaikai, kurie nori pažaisti su sniegu Liks nusivylę, ir peliukai, kurie Ketino statyti sniego pilį, nuliūs.
Pro langus žiūri nusiminę vaikai Jie kieme norėtų žaisti sniego karą... Bet pražydo vidury žiemos pavasario žiedai Nesuprantu, ar čia juokai?.. 5
Pavasario žiedas Sniegas tirpsta, ledai plaukia upeliu, Sprogsta pirmi pavasario žiedai, Paukščiai grįžta į lizdus, Jie gieda tartum angelai.
- Einame į lauką, broli, – aš šaukiu, Ir bėgdami pavasario taku Mes klausomės pavasario balsų...
6
Draugai Kai išgirsti šitą žodį, pagalvoji, Kiek tu turi draugų. Kai būni su jais, nebesi toks vienišas.
Širdy pasidaro šilta, žaidi su jais ir atrodo , kad esi pats laimingiausias žmogus pasaulyje, nes turi draugus.
7
Rytas vakaras Saulė baigusi dieną leidžiasi už horizonto Išsinešdama dienos spalvas, šilumą, šviesą, Bet palikdama savo violetinį apsiaustą Praėjusios dienos prisiminimą.
Kildamas mėnulis skambina varpais Ir praneša, kad laikas gulti. Žmonės skuba namo, Kad pabūtų su savo artimaisiais.
Kai lauke visai tamsu, aš jau seniai guliu Iškeliausiu tuoj į sapną: ten smagu ir gera Pamatysiu vakar, šiandieną, rytojų. O ryte vėl nušvis saulė Ir rytas vakaras kartosis vėl ir vėl
8
Ruduo Jau artinas ruduo… Darosi šalta ir nuo medžių krenta Spalvoti lapai, o pieva Nusidažo raudona, oranžine spalvomis. Skaičiuoju jau paskutines atostogų dienas, Kraunu į kuprinę aš visas knygas. Prisimint draugų vardus aš neužtruksiu, Kai į klasės nuotrauką pažvelgsiu.
9
Sapnas Vos prigulęs užmigau Ir visai nepajutau, kaip sapnas pro langą atėjo sapnuočiau ir sapnuočiau jį, nes jis ne paprastas, o stebuklingas.
Grožėjausi pele, kaip prausėsi po lietaus lašais, Kai staiga Meilė partrenkė mane. Nespėjau nė apsidairyt, o štai aplinkui jau žiema: sniegas, ledas ir pūga, matau jau išskrendantį žąsiną moliūgą. Ir vėl staiga esu baisiam name, Už užkaltų langų matau nuostabią šalį, kur skaido paukščiai laisvi Ir kažkur pasaulio vidury teka upė nuostabi. Kaip suprasti, kur čia sapnas, kur tikrovė? 10
Jonava Spindi Lietuvos vidury lyg auksas pelenuos Mažas kampelis, kurį neša gulbė savo sparnuos Jonava - tas miestas, tie namai, Kuriuose aš augu.
Netoli čia Londonas ir Paryžius, Už lango ir Neries vaga Ir gulbė taškosi tvenkinyje Tokia tai mano Jonava.
Nors Vilnius, Kaunas, Klaipėda didžiausi, Bet čia gimtinė mano, Jonava Ir Kosakovskiai žiūri pro praeities vartus Kaip keičiasi gražus jų miestas.
11