Balta ir spalvota by Nieko rimto

UDK 821.172-93 Ac-18

o“ 1 5 m ri mt et

ko ie

„N

Knygos leidimą remia

ISBN 978-609-441-409-1

Vilnius 2016

Prisiliesti teptuku prie balto ir tylaus popieriaus lapo baugoka. Nes baltumas – tai jau tobula. Tai „iki“ ir „po“, paslaptis ir nežinomybė. Ir dar – veidrodis, kuriame netrukus ims atsispindėti mano pasaulis. Ar aš pasiruošusi tokiai akistatai? O gal paaiškės, kad esu nevykėlė, nemoku piešti ir tik gadinu nuostabų pirmapradį baltumą. Tad sakau „nieko rimto“ ir imu lašinti dažus ant nublokštų į šalį, nereikalingų skiautelių. Nedideli popierėliai išlaisvina nuo baimės sugadinti – telieka peržengti „o jeigu nemokėsiu“ slenkstį. Bet nespėju išsigąsti, mat lapeliuose jau skleidžias stebuklai, spalvoti debesėliai virsta personažais, popieriuje išauga zuikelio ausys, angelo sparnai, juokingai pūkuota sraigė… Ir aš priprantu būti keistuole, nes noriu, kad mano pasaulis būtų pilnas skraidančių avyčių, laiptų į dangų, drauges primenančių boružių, pegasėlių, sūpynių vidury vakaro. Piešdama jaučiuosi bendraautore kažko, kas per mane pažvelgė į spalvotą akvarelės balutę ir pamatė mano akimis tai, ko taip ilgiuos šiame pasaulyje – kalbančios šviesos, neapkabinamų medžių, visa ko apsijungimo ir darnos. Ir paskutinis mažytės boružės skrydis, ir begalinis dangus telpa į delnus, kuriuose, meldžiu, laikyk mus visus, Esatie… Dabar esu keisto, jaukaus, mįslingo, truputį mistinio, juokingo pasaulio saugotoja. Lyg sodininkė puoselėju tai, ką sunku pamatyti, bet tikrai jauti, atsimeni. Ir tiesiu žodžių tiltus į savo efemeriškas pievas, tikėdama, kad jose galima rasti savo asmenines duris į stebuklą – galimybę kurti, pažinti, išreikšti save. Atrasti ir tada su palengvėjimu ištirpti, tampant neaprėpiamo Būties paveikslo dalimi.

Sparnuota karvytė – mano alter ego. Išvalyta nuo kasdienybės rūpesčių būtybė, apdovanota laumžirgio sparneliais ir charakterio lengvumu. Ji nešioja visokių stilių batelius, svarbu, kad nebūtų tradiciniai ar nuobodūs. Dažnokai būna ir basa. Kanopėlėmis bilda palangėmis, pasilypėja ant visų įmanomų kopėtėlių ir labai gerai jaučiasi tarp debesų – tikrų, nupieštų ar tiesiog sugalvotų. Niekad jų nesapnavau, įdomu, gal sapnuose karvytės regi mane? Manoji karvytė nenusakoma, bet ir labai konkreti. Ji gali žvelgti pro langą, eiti gatve, drovėtis, džiūgauti arba puošti eglutę. Beje, ji ne viena tokia, sparnuotų karvyčių labai daug, ir, nors jos labai draugiškos, nesiburia į bendruomenę. Ne todėl, kad nenori, o todėl, kad per daug išsiblaškiusios, įsijautusios, įsimylėjusios. Nei kas jas gano, nei kas jas gaudo. Sparnuotomis karvytėmis žavimasi. Nes jos – tikros moterys. Beje, manosios karvytės labai darbščios. Jų darbas – puošti leidyklą „Nieko rimto“. Ir tą jos daro nepriekaištingai, pasikeisdamos, kad neprarastų ūpo ir nerimtumo.

Kviečiu į svečius! Štai teptukai, pieštukai, spalvos ir maži spalvoti akvarelinio popieriaus lapeliai. Kažkada ir pati prie tokio stalo buvau svečias. Tik neilgai – puoliau stačia galva į kūrybos vandenis ir dabar vilioju jus – pabandykite. Tai labai paprasta. Ant mažo akvarelinio popieriaus lapelio (geriausia jų pasiruošti daugiau) išliekite vandeniu mažą balutę. Drėgną lopinėlį. Tada įmerkite teptuką, tik patį galiuką, į akvarelę ir braukite ant šlapios vietos popieriuje. Spalva liejasi? Puiku, pabandykite ir kitą spalvą. Na štai, tegu džiūsta. O dabar imkite kitą popierėlį, dar kitą, ir dar. Kai dėmelės išdžiūsta, apžiūrėkite, tarsi stebėtumėte debesis danguje ar šešėlius. Jei nieko nematote, gal per arti žiūrite? Ištieskite ranką, pažiūrėkite ilgiau. Mat vaizdus pamatyti reikia įprasti. Dabartinis gyvenimas verčia mus būti logiškiems ir punktualiems. Protingiems. Atsakingiems. Tai gerai. Tik kartais reikia būti užsisvajojusiems. Šiek tiek išplaukusiems. Poetiškiems. Susižavėjusiems. Jei jaučiate, kad dėmelė jums labai graži, o aplinkui daiktai ir vaizdai tapo dailesni – judate teisinga kryptimi. Vaizduotė – galingas instrumentas, kiekvienam iš mūsų duotas... Kam? O ar tikrai žinome, kam duotas protas? Arba imuninė sistema. Intuicija? Jūs – stebuklas ir paslaptis. Kiekvienas – unikalus, nepakartojamas kūrėjas. Nebūtinai paveikslų. Užtenka kurti meilę, gerus darbus, geras mintis. Ir sukursite pasaulį. Su dar daugiau Gerumo. Išlavinta vaizduotė lengvai atsako į klausimą „ką veikti“, tuoj pat atitraukdama savo šeimininką nuo žydrųjų ekranų ir picerijų staliukų. Tačiau nuvesti ji gali ne tik į turiningą gyvenimą. Vaizduotė įkvepia ieškoti Amžinybės, kosminės darnos, lydėdama iki pat dieviškumo išgyvenimo gelmės.

131

Įjunkite ramią muziką, paleiskite žvilgsnį pasiganyti toliuose, užplikykite puodelį arbatos... ir ranka pati išties teptuką prie reikiamos spalvos. Gal tai bus geltona, gal mėlyna. Jei jūsų jausmai ramiai tekės, piešinyje tai matysis tarsi veidrodyje. Todėl prieš piešdami papuoškite širdį, nes iš tikrųjų kiekvienas dailininkas piešia save.

132

Sudrėkinu popierių. Labai svarbu, kad akvareliniai dažai būtų atskiesti vandeniu: paletės duobutėse įlašinkite vandens ir į jį teptuku įliekite dažų iš akvarelės dėželės. Taip galima pasigaminti visą paletę įvairios koncentracijos ir spalvos dažų. Jei akvarelė labai atskiesta vandeniu, piešinyje ji bus skaidri, permatoma. Jei mažai atskiesta, bus tamsi, sodri, ryški. Jei neskiesta akvarelė tepama šlapiu teptuku tiesiai ant sauso popieriaus, ji bus panaši į guašą, bet piešinyje bus „per sunki“, gal net lipni ir nedžiūstanti – kaip klijai ar lakas.

133

Piešti žodžiais taip pat reikia įgūdžių. Stebėdama nuostabias savo mokinių akvareles dažnai sakau, kad yra dalykų, kurių linija nupiešti neįmanoma, geriau brūkštelėti pavadinimą. Pavyzdžiui, „Aukštai danguje kvepia apelsinais“. Žodžiais piešia poetai ir rašytojai. Išlavinta vaizduotė leidžia panirti į parašytą tekstą, patirti, pažinti. Tad nesumenkinkit šio savo gebėjimo, jis labai svarbus ugdant kūrybiškumą. Nutieskite žodžių tiltus tarp savęs ir pasaulio. Kūryba atveria horizontus ir praplečia ribas.

134

Akvarelės lengvumas – apgaulingas. Dažnai net ir patyrusius dailininkus ji atbaido savo spontaniškumu. Akvarelė – tai spalvotas vanduo. O vanduo – pati paslaptingiausia medžiaga Žemėje. Jis – visur: dujų, skysčio, kieto kūno – ledo pavidalu. Kiekviename iš mūsų yra begalė vandens. Japonų mokslininkas Masaru Emoto, tyrinėjantis vandens kristalus, atrado, kad vanduo girdi muziką, atsimena įvairias nuotaikas, fiksuoja jas ir saugo savyje daug metų...

Įsivaizduokite, kokie esate burtininkai, kai braukiate šlapiu teptuku per popierių, kuris iš tiesų yra medis, augalas... Na, o spalvos – mineralai. Spalvoti Žemės stebuklai. Labai atsakingai rinkitės akvarelinius dažus. Gurmaniškai. Nes piešimas – tai ritualas. Vanduo įdėmiai klauso jūsų jausmų tėkmės.

135

152

153

Svajotoja, stebėtoja ir mažų gyvenimo stebuklų paišytoja Sigutė Ach gyvena Vilniuje, kur nuo ryto iki vakaro ieško įkvėpimo gatvelių vingiuose, namų stoguose, žmonių akyse ir šypsenose, o prisisėmusi įspūdžių piešia, tapo, lipdo ir iliustruoja visus netikėtus dalykus, kuriuos per dieną pamatė. Kaip ji tapo daugelio mylima dailininke, iliustruotoja ir skraidančių karvyčių mama? 1995 m. Vilniaus Pilies gatvėje smulki mergaičiukė, palinkusi prie mažyčio paveikslėlio, buria plunksnakočiu – čia pat žiūrovų akyse ant lapo nusišypso katinėlis ar koks kitas sutvėrimas. Vėliau Sigutės Ach darbų atsiranda Vilniaus galerijose, o jos įdomi ir kūrybiška asmenybė pamažu patraukia žurnalistų dėmesį. Originaliai dekoruotuose ir labai svetinguose Sigutės namuose ima lankytis žmonės su fotoaparatais ir filmavimo kameromis. 2000-aisiais galerijoje „Rotunda“ eksponuojama per šimtą mažyčių miniatūrų dekoruotuose rėmeliuose. Daugelis nebeišsitenka popieriuje – paveikslų personažai smalsiai lipa ant rėmų, tarsi ieškotų naujų galimybių augti, keliauti, plėsti savo pasaulio erdvę ir žadėtų naujus horizontus. Parodos pavadinimas „Nieko rimto“ pasirodo esąs pranašingas. 2001-aisiais geras Sigutės draugas Arvydas Vereckis spontaniškai įkuria mažytę leidyklėlę ir išleidžia keletą kolekcijų Sigutės sukurtų atvirukų ir reprodukcijų. Nes kodėl gi ne?

Taip netyčia ir bejuokaujant prie kavos gimė „Nieko rimto“, išleidusi į pasaulį ne tik daugybę Sigutės paveikslėlių, bet ir šimtus knygų vaikams. O šis albumas, kurį laikote rankose – 500-oji „Nieko rimto“ knyga, išleidžiama penkioliktojo leidyklos gimtadienio proga. Sigutė Ach neišsitenka leidyklos veiklos rėmuose – kaip ir dailininkės personažai, vis iškeliaujantys už popieriaus lapo ribų. Ji – daugelio edukacinių programų vaikams ir suaugusiesiems autorė, įkvepianti ieškoti kūrybinių galių, padedanti žvelgti į pasaulį menininko akimis. Sigutė, kaip ir jos kūrybos parodos, keliauja po Lietuvą kviesdama pažvelgti į pasaulį širdimi ir nusišypsoti. Nepaprastame kūrėjos pasaulyje telpa vaizduotės žaismė, puiki grafinė technika, unikali kompozicija ir ypatingas autorės žvilgsnis į gyvenimą kaip į egzistencijos dovaną, kurią dailininkė tuoj pat dalina, atverdama savo kūrybos erdves visiems, pasiilgusiems spontaniško džiugesio, svajonių ir nuoširdumo. Žmonių akimis žvelgiantys Sigutės personažai – ne šiaip žvėreliai, angelai ir švelnios būtybės. Dailininkė pasakoja, kad iš tiesų ji piešia nuotaikas ir minčių atspindžius – kartais savo, kartais artimųjų ar netikėtų praeivių. Sutikę gatvėje Sigutę Ach, nusišypsokite – galbūt ir jūs kada nutūpsite jos akvarelėse svajinga avele, romantišku kiškeliu, žaismingu pegasėliu ar miegančia karalaite, ką gali žinoti.

Ac-18

Ach, Sigutė Balta ir spalvota / Ach, Sigutė; iliustracijos autorės. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. – 160 p.: iliustr.

Tai antrasis dailininkės Sigutės Ach akvarelių ir grafikos darbų albumas, kuriame menininkė leidžia pažvelgti į savo kūrybos procesą, atskleidžia, kas slypi už romantiškų ir svajingų personažų ir dalija vertingus patarimus, kaip lavinti vaizduotę ir pačiam tapti kūrėju. Knygoje dera dailininkės paveikslai, iliustracijos, žaismingi piešinėliai, poezija ir laisvos mintys apie gyvenimą ir kūrybą.

Redaktorė Eglė Devižytė Maketavo Vilija Kvieskaitė Tiražas 3000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

Kiekvienas piešinėlis – tai nedidelis žygdarbis. Romantiškas šuoliukas į nežinią, kurią jau išmokau mylėti. Kas įkvepia dailininkę Sigutę Ach? Kaip atsirado sparnuotos karvytės? Ką reiškia laiptai į dangų, tiltai per jūras ir žvėreliai žmonių akimis? Kiek drąsos reikia, kad tai, kas balta, taptų spalvota? Šis akvarelių, grafikos darbų ir žaismingų įkvėpimų pilnas albumas skiriamas visiems, siekiantiems kurti, ieškoti, džiaugtis ir matyti pasaulyje daugiau grožio, gėrio ir stebuklų.