Joga - tai

Joga tai ... © Tekstas, Guru Mai Ram, 2015 © Iliustracijos, Sigutė Ach, 2015 © Fotografijos ir maketas, Gintautas Šiupšinskas © Visos teisės Mai Ram Yoga, 2015

Mai Ram Yoga ašramas Augustijonų g. 2 Vilnius, Lietuva tel. +370 640 416 69, info@mairamyoga.lt www.mairamyoga.lt

Guru Mai Ram apie jogÄ….

Joga tai...

Joga

– tai per tūkstančius metų išsaugotas tikrasis paveldas mūsų dabarčiai ir ateičiai.

Jogos praktika yra visos žmonijos kasdienio gyvenimo bei ateities reikmė, nesuvaržyta jokių kultūrinių ar geografinių apribojimų. Joga nėra religija ar filosofija – tai pastovi praktika, siekiant suvokti savo vienovę su Kūrėjo Tiesa.

Joga – tai gyvenimo mokslas, padedantis pažinti Savastį bei atrasti santaiką su aplinkiniu pasauliu. Nesuvokus amžinosios dvasios principo neįmanoma būti harmoninga asmenybe.

Nuosekli jogos praktika atveria išminties, žinių kelią, leidžia pamatyti reiškinių įvairovės vientisumą ir suteikia gyvenimui harmonijos.

Joga

(sanskr. योग yoga) – jungas, kinkinys,

susisaistymas.

Joga – tai savęs pažinimo praktika, apjungianti kūną, protą ir dvasią, praplečianti individo sąmonę bei atverianti Savastį.

Savęs pažinimas praktikuojančiajam leidžia įsisąmoninti visumą. Žmogus yra neatsiejama visatos dalis. Visata tai makrokosmosas, kurio atspindys yra žmogaus kūnas – mikrokosmosas. Kūnas yra instrumentas visatos esmei pažinti. Todėl vienintelis garbingas savo kūno panaudojimas – tai išminties bei sąmonės tobulumo siekimas.

Visata nuolatos transformuojasi, kinta, juda. Visi staigūs pokyčiai išoriniame pasaulyje kaskart primena apie gyvenimo nestabilumą bei trapumą. Kintamumas atskleidžia žmogaus pastangų beviltiškumą sukurti gyvenime stabilumo bei ramybės oazę. Ramybė įmanoma tik tada, kai jokie išoriniai veiksniai neveikia mūsų vidinio stabilumo. Tuomet niekas negali sutrikdyti ir atitolinti nuo tikrojo kelio – dharmos.

Jogos praktika žmogui yra išvaduojantis žingsnis į savo tikrosios prigimties pažinimą. Nesvarbu, koks yra žmogaus amžius, kokie įsitikinimai, kokia rasė, religija, koks gyvenimo būdas, jogos praktika – tai kiekvieno žmogaus asmeninė savižinos teisė, išlaisvinanti iš neišmanymo ir apšviečianti gyvenimą žinojimu.

Siekiant egzistencinės harmonijos turime atminti, kad žmogaus tikslas yra atrasti savo tikrąjį gyvenimo vaidmenį (dharmą) ir jį realizuoti – tai dvasinio kelio esmė.

Jogos tradicija egzistuoja tam, kad nežūtų dharma. Guru kūnas – tai per jogos tradiciją ateinantis apreikštasis žinojimas. Žmogui, siekiančiam tobulumo ir išsivadavimo, nepakanka vien protu priimti slapčiausių raštuose aprašytų tiesų. Norint išsivaduoti iš neišmanymo tamsos būtinas Guru.

Jogos mokyme visuotinis reiškinių priežastingumas vadinamas karma. Šis natūralus pasaulio dėsnis – tai tvarka arba daiktų, reiškinių buvimo būdas. Karmos (sanskr. karma – veiksmas) sąvoka apima visus fizinius, psichinius, dvasinius veiksmus ir jų pasekmes.

Karma reiškia ne tik veiksmą, bet ir veiksmo rezultatą – pasekmę. Jeigu yra priežastis, paskatinusi veiksmą, bus ir pasekmė.

Karma, kaip moralinio priežastingumo dėsnis, reiškia, kad ankstesni individo veiksmai sąlygoja jo dabartį, o dabarties veiksmais individas, reaguodamas į buvusios karmos pasekmes, nulemia savo ateitį.

Jogos sampratoje nėra tokio dalyko kaip akla sėkmė ir atsitiktinumas. Žmogaus protas yra ribotas, todėl jis ne visada gali įžvelgti ir suvokti įvykio priežastį, tačiau tai dar nereiškia, kad įvykis atsitiktinis.

Viskas

gamtoje paklūsta priežasties ir pasekmės dėsniui. Jam paklusdama veikia gravitacija, sukibimas, trauka ir atstūmimas, reliatyvumas, tęstinumas ir proto asociacijos. Elektrono vibracija, planetų sukimasis, ant žemės krentantis vaisius, didi jogo valia, šokėjos judesys, radijo bangų sklidimas oru – visa tai veikia pagal priežasties ir pasekmės dėsnį. Joks įvykis negali atsitikti, jei jis neturi aiškios ir apibrėžtos priežasties.

Todėl karma yra nepakeičiamas likimas ir ateities kūrimo galimybė, individualios savikūros sąlygiška laisvė. Kiekvienas individas pats kuria savo karmą, todėl už jo likimą neatsako ir jam padėti negali jokia išorinė jėga, joks „dievas“.

Neteisingais veiksmais (adharma), konfliktuodamas su pasauliu, individas nulemia sau kančią ir vargingą egzistenciją, net apgailėtiną pavidalą, kuris yra jo indas. Teisingais darbais, sutapdamas su pasaulio tvarka (dharma), jis kuria būsimą gerovę, atgimdamas tobulesniame kūne bei aukštesniame sąmonės lygmenyje.

Taip gamta aprūpina individualią valią jos susiformavusių polinkių bei potraukių patenkinimo priemonėmis, kitaip tariant, karmine veikla gamta susikuria atitinkamus instrumentus ir atitinkamą aplinką bei vykdo teisingumą.

Jogos mokyme ir bloga, ir gera karma yra nelaisvė, nes pririša individą prie kentėjimų ir begalinės ciklinės egzistencijos (samsaros), kurios varomoji jėga – nesibaigiantys troškimai.

Iš karmos vergovės galima išsivaduoti per nuolatinę dvasinę praktiką (sadhaną) ir nepaliaujamą tikrojo pažinimo siekį.

TAT SAT