2 skyrius
Isales kiausinis Toli toli nuo pakrypusio Viljamo namelio iš pasakiškai purių sniego debesų krito snaigės. Jos buvo tokios didelės, kad net sunku įsivaizduoti. Jei iškištum liežuvį ir vieną jų sugautum, taip pasisotintum, kad nebereikėtų nė vakarienės – štai tokios jos buvo didelės. Snaigės buvo nepaprastos, nes krito Šiaurės ašigalyje, o Šiaurės ašigalyje viskas nepaprasta! Nusileidusi snaigė garsiai dunkstelėdavo į žemę, tad tarp kalnų be paliovos atsiliepdavo aidas, tarsi žygiuotų orkestras:
bum, bum,
bum!
29
