Lydia Devos Iliustravo Pierre Cornuel
ir kiti svarbus dalykai
ir kiti svarbus dalykai
UDK 821.133.1-93 De416
Versta iš: Lydia Devos. LES VACANCES DE DÉSIRÉ Les Editions Grasset & Fasquelle, Paris, 2000 Lydia Devos. DEMAIN C‘EST LA RENTRÉE Les Editions Grasset & Fasquelle, Paris, 2000 Lydia Devos. JAMAIS JE NE T‘OUBLIRAI Les Editions Grasset & Fasquelle, Paris, 2000 Lydia Devos. LES DEUX MAISONS DE DÉSIRÉ RATON Les Editions Grasset & Fasquelle, Paris, 2000
Cet ouvrage, publié dans le cadre du programme d’aide à la publication « Oscar Milosz », bénéficie du soutien de l’Institut français. Knygos leidimą remia Prancūzų institutas (O. Milašiaus programa knygų leidybai remti)
ISBN 978-609-441-051-2
Tekstas, Lydia Devos, 1982, 1987, 1989, 1990 Iliustracijos, Pierre Cornuel, 1982, 1987, 1989, 1990 © Les Editions Grasset & Fasquelle, Paris, 2002 © Vertimas į lietuvių kalbą, Erika Sabaliauskaitė, 2012 © Leidykla „Nieko rimto“, 2012
Lydia Devos
ir kiti svarbus dalykai
Iliustravo Pierre Cornuel Iš prancūzų kalbos vertė Erika Sabaliauskaitė
Vilnius 2012
Džiugo atostogos
7
Rytoj – į mokyklą
37
Niekada Tavęs nepamiršiu
65
Dveji peliuko Džiugo namai
95
atostogos
10
Džiugas taip džiaugėsi kelione į vasaros stovyklą,
kad į stotį atėjo pusvalandžiu anksčiau. Bet dabar peliukui pasidarė be galo baisu palikti mamą, ir jis panoro kartu grįžti namo. Jis vylėsi, kad vadovas ims ir nebeateis. Norėdama nuraminti peliuką, mama Ilguodegė nupirko jam spalvinimo knygelę. Netrukus pasirodė didysis peliukas, nešinas stovyklos vėliava; pasisakė esąs vardu Veltūnas ir patarė visiems jam ranką tiesiantiems peliukams eiti įsitaisyti traukinyje. 11
12
13
Ilguodegė norėjo padėti Džiugui, bet tėvams nebuvo leidžiama lipti į traukinį. Džiugas dūsaudamas tempė, stūmė savo lagaminą. Paskui pasidėjo pavakarius ir nušmireno atsisveikinimui pabučiuoti Ilguodegės, kuri jam plačiai mojo, bet traukinys jau pajudėjo. Niekas pasaulyje neatrodė kvailiau už Džiugo mamą, stovinčią perone.
Džiugas norėjo pažiūrėti krūvoj lagaminų, ar jo pavakariai vis dar ten, bet neišdrįso. Veltūnas prisikišo pilnas kišenes saldainių. Ketvirtą valandą jie pagaliau galėjo išsivynioti pavakarius. Džiugas susiginčijo su kaimynu dėl trupinių, likusių ant traukinio sėdynės. Po kruopštaus tyrimo paaiškėjo, kad trupiniai – šokoladinių bandelių, todėl surinkti juos teko Džiugui.
Kad būtų išvengta muštynių, Cypenė papasakojo istoriją apie skraidančiojo kilimo, vis kilusio aukštyn iki pat debesų, nuotykius, ir visi peliukai tuo pačiu metu knaptelėjo nosytėmis. 15
Prižadintas ne pirmą kartą keliaujančiųjų, kurie atpažino apylinkes ir snukeliais prilipo prie traukinio langų, Džiugas, pasijutęs vienui vienas šiame pasaulyje, be galo panoro, kad mama paimtų jį ant rankų ir nuneštų į lovą. Tačiau vietoj to teko pasidėti krepšius šalia DIDŽIULIO namo ir valgyti sriubą iš vienodų dubenėlių, kurie buvo išdėlioti ant MILŽINIŠKŲ stalų.
Miegamuosiuose lovos buvo nepaklotos. „Galėjo iš anksto apie tai pagalvoti!“ – pamanė Džiugas. Jis norėjo pasakyti, kad jo namuose tuo visada pasirūpindavo Ilguodegė, bet kiti peliukai jo nesiklausė. Tada jis kaip išmanydamas pasiklojo lovą pats. 16
17
Kitą rytą susėdę prie stalo peliukai klusniai laukė, kada jiems bus paduoti pusryčiai. Cypenė jiems paaiškino, kad pusryčius turės įsidėti patys. Peliukai užsukdavo čiaupus, užuot juos atsukę, per daug prisipildavo į dubenėlius ir iškart juos išversdavo ant žemės; ir tik vėliau su nuostaba suvokė, kad jie – PILYJE...
18
Kai Veltūnas visus sukvietė, reikėjo susitvarkyti miegamuosius ir pasirinkti, ką veiksi; Džiugas dvejojo – piešti indėno kaukę ar iš kriauklyčių daryti mamai dėžutę. Kai atėjo laikas popiečio miegui, Džiugas pareiškė, kad jis po pietų nebemiega. Veltūnas atsakė, kad popiečio miegas privalomas ir kad jis gali tik apsimesti; Džiugas taip ir padarė – „apsimetinėjo“ saldžiai ir giliai. Vėliau peliukai galėjo pasirinkti: statyti namelį arba plaustą, o gal eiti į paplūdimį rinkti kriauklelių. Džiugas pasirinko namelio statybą, ir vos spėjo surinkti kelis rąstelius, jau buvo metas grįžti.
19
Laikas į dušą. Džiugas norėjo pasakyti, kad namie maudydavosi vonioje iš klumpės, bet jo niekas neklausė. Diena baigėsi vakarone, per kurią Džiugas, užburtas ugnies liepsnos, iš visos gerklės traukė dainas. Taip diena po dienos bėgo gyvenimas pilyje, kol atėjo liepos 14-oji, skirta vien žaidimams, spektakliams, skanumynams, ilgai ruoštiems visą rytą. Džiugas iššovė fejerverkus.
20
22
23
Po liepos 14-osios šventės peliukai ilsėjosi. Rytą rašė laiškus tėvams. Džiugas ilgai mąstė, ką galėtų papasakoti mamai, ir galiausiai parašė, kad nežino, ką rašyti. Tėčiui nuo pradžios iki galo išaiškino savo planą, kaip laimėti lobio paieškas, kuriose rytoj turės dalyvauti visi peliukai. 24
Džiugas ir Šmirius vadovavo komandoms: jos turėjo ieškoti lobio remdamosi nuorodomis vokuose, kurie buvo paslėpti trasoje; vienos komandos vokai buvo balti, kitos – geltoni.
De416
Devos, Lydia Peliukas Džiugas, jo draugai ir kiti svarbūs dalykai / Devos, Lydia; iš prancūzų kalbos vertė Erika Sabaliauskaitė; iliustravo Pierre Cornuel. – Vilnius: Nieko rimto, 2012. – 124 p.: iliustr.
Lidija Devos (g. 1951) – prancūzų rašytoja, vaikams kurianti gyvenimiškas istorijas, kurios išradingai moko įveikti kasdienius rūpesčius. Pavargusios nuo žmonių ir kačių persekiojimo, pelės iškeliavo į mišką, kur didžiulio ąžuolo papėdėje įkūrė miestelį. Miestelyje verda gyvenimas. Visai toks kaip ir mūsų. Peliukas Meilutis pareiškia, kad neis į mokyklą ir nenori užaugti, peliukas Džiugas su nerimu vyksta į pirmąją vasaros stovyklą arba šmirinėja iš žaliojo namelio į rausvąjį ir vėl į žaliąjį, o Didžiojo Pelino sūnus sužino garbingą savo giminės istoriją.
Redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė Tiražas 3000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, 08217 Vilnius
Ar matei raudonstoges trobeles miške, didžiulio ąžuolo papėdėje? Tai pelių
miestelis, kuriame kiekviena šeima turi namelį, prižiūrimą ponios pelės, kol ponas pelinas išėjęs į darbą. Čia gyventojai jaučiasi laimingi. Tačiau ne visada. Jie, kaip ir mes, patiria ir džiaugsmų, ir bėdų, kartais juokingų, o kartais labai rimtų. Kaip gydyti Meilučio nenorą eiti į mokyklą? Ką laiške mamai iš vasaros stovyklos rašo Džiugas? Kokį patarimą apuokas duos nusivylusiam peliukui, nuo kurio priklauso visų pelių likimas? Kaip iš dvejų namų padaryti vienus? Jei vaikystę kartais pritemdo pilki debesėliai, peliukų istorijos padės nepamiršti, kad saulė niekur nedingo.
www.niekorimto.lt