კანკელის ფილა „მაცხოვრის ამაღლების“ სიუჟეტური გამოსახულებით

Page 1

quTaisis muzeumis Sromebis krebuli XXIII, 2013w. gv. 207-212 nino sarava kankelis fila - `macxovris amaRlebis~ kompoziciiT

quTaisis istoriuli muzeumis eqspoziciaSi axlaxans gamotanil iqna

19

nawilad

gatexili

kankelis

fila,

romelzec

STambeWdavi

“qristes amaRlebis” reliefuri kompoziciaa warmodgenili /sur.1/. samecniero

literaturaSi

arsebobs

oriod

publikacia,

esenia

v.

silogavas “lapidaruli warwerebi” [1. gv.125], sadac filaze SemorCenili warwerebi

daTariRebulia

XI

saukuniT,

meore,

quTaisis

muzeumis

TanamSromlis, m. qebulaZis mier quTaisis muzeumis SromebSi [2. gv. 96] gamoqveynebuli statia - `bagratis taZris kankelis fila”. quTaisis muzeumis Zvel SemosulobaTa wignSi [1923 w.] 342a nomerze aris Semdegi informacia:

`kankelis

nawilebi,

ricxviT

17,

bagratis

taZris

nangrevebze miSenebuli patara eklesiidan.” statiis avtori, muzeumis zemoT moyvanili Canaweris (m. qebulaZes epigrafikis fondSi daxvda swored 17 fragmenti - n.s.), kankelis filis mxatvrul-stilisturi da paleografiuli kankelis

monacemebis

fragmentebi

safuZvelze

ekuTvnoda

gamoTqvams

bagratis

varauds,

sakaTedro

taZars

rom da

Sesabamisad warmoadgens XI saukunis Zegls. Aaqve zogadad ganxilulia reliefuri kompoziciis siuJeti. quTaisis

xelnawerTa

fondis

arqivSi

Cvens

mier

moZiebul

iqna

bagratis taZridan gadmotanil nivTebTan dakavSirebuli yvela sabuTi. maTSi ar moiZebna cnoba bagratidan kankelis qvis filis an raime msgavsi aRwerilobis mqone reliefuri fragmentis gadmotanis Sesaxeb. xolo taZarze miSenebuli mcire eklesiidan 1924 wlis E-192/664 dokumentis mixedviT, CamoutaniaT ferweruli xatebi da (aRsavlis

karebebi

mxatvrobiT,

gverdiTa

xis

kankelis

karebebi,

nawilebi

mociqulTa

da

dResaswaulTa ferweruli xatebi - n.s.), amave sabuTze miwerilia Zveli SemosulobaTa wignis nomeri #342a.

ferweruli xatebisa da saeklesio

nivTebis fondSi, ikonostasis xatis zurgze /`mociquli iuda~ 4600/60/25/ 1


quTaisis muzeumSi daculi kankelis fila

2


aRmoCnda mkrTalad miwerili inventaris Zveli SemosulobaTa nomeri 342 a (fondSi analogiuri mxatvruli stiliT Sesrulebuli da savaraudod erTi da igive ikonostasis kidev eqvsi xati inaxeba, romelTa mxatvroba emTxveva xelnawerTa fondis sabuTSi CamoTvlili xatebis aRwerilobas n.s.).

amdenad,

zemoT

moyvanili

Zveli

Canaweri,

romelSic

ar

aris

mocemuli arc aRweriloba, arc zomebi da arc masala, vfiqrobT, unda gulisxmobdes romelTa

ara

qvis,

nawilic

aramed

xis

dResdReobiT

kankelis

ferweruli

nawilebsa xatebisa

da

da

xatebs,

saeklesio

nivTebis fondSia daculi. amJamad, kankelis filis or did natexs aweria #7098 1,2, xolo 17 mcire

fragments

#5918.

es

aris

saerTo

katalogis

[1923-1961ww.

#1]

nomrebi, romlebzec Semdegi informacia weria: 7098 - `bareliefi qvaze, romelic momwvano ferisaa, momwvano rbili qva; 5918 fragmentebi

17c.

–

saxviTi

xelovneba~.

saxviTi

- `bareliefis

xelovnebis

fondis

sainventaro wignSi miTiTebulia kankelis fragmentebis Zveli nomeri 3093. swored am nomerze arsebuli informacia migvaCnia sarwmunod, mis aRwerilobaSi arsebuli ramodenime uzustobis miuxedavad [S.w. III, 1928w., 1934 wlis 28/04, gv.65]: `macxovris qvis xati (qandakeba) damtvreuli, Sedgeba 19 nawilisagan (ori didi natexia), xatze gamosaxulia macxovari, marcxena xelSi uWiravs gragnili asomTavruli warweriT (warwera axali droisaa, dazianebuli) gars mas artyia angelozebi, erT gverdze aris iseTive warwera `Ze RmrTisa~. xats qveda nawili aklia, 70X92 sm. inaxeba sawyobSi – S. amiranaSvilis Camotanili Sorapnis maxloblad mdebare eklesiidan~.

Canaweris

adgilsamyofeli

aSkaras

SeniSvnaSi xdis,

rom

miTiTebuli bareliefi

kankelis

namdvilad

filis

inaxeboda

quTaisis muzeumSi da vinaidan msgavsi aRwerilobis sxva fragmentebi muzeumis sacavebSi ar moiZebneba, vfiqrobT, aq arsebuli daxasiaTeba Seesabameba vinaidan

eqspoziciaSi

quTaisis

gamofenil

muzeumSi

daculi

kankelis kankelis

filis

fragmentebs.

fragmenti

napovnia

Sorapnis midamoebSi, Cven mas pirobiTad vuwodebT `Sorapnis kankels~. dRes saxezea cxrameti fragmenti.1 natexebze ar Cans warwera `Ze RmrTisa~. zemoT moyvanili aRwerilobis mixedviT, SeiZleba dagvrCes STabeWdileba,

rom

gragnilze

arsebuli

asomTavruli

warweris

fragmenti ar aris reliefis Tanadrouli da amokveTilia mogvianebiT. 3


macxovris Saravandis zemoT, marjvena kuTxeSi, gluv areze SeiniSneba ori patara nusxuri aso – a m , es gviandeli amonakawria, albaT surdaT daeweraT `amaRleba~. inventaris aRwerilobaSi ar aris dakonkretebuli eklesiis romel arqiteqturul nawils warmoadgens bareliefi. aSkaraa, rom is qvis kankelis filaa – marjvena da marcxena kideebze gaaCnia specialuri, qvaSive amoWrili Sverilebi kankelSi Casamagreblad. garda amisa, filis mTeli zurgi damuSavebulia da mas gluvi zedapiri gaaCnia safasado reliefuri

filebisagan

gansxvavebiT,

romelTa

zurgis

mxare

gaTvaliswinebulia saperange wyobaSi CasarTavad. kankelis fila warmoadgens momwvano feris Tixanarev kirqvis jiSs – mergels.2 mergeli Tixa-karbonatuli Sedgenilobis danaleqi qania, gamoirCeva Tavisi feriTa da sirbiliT da uxvad moipoveba zemo da qvemo imereTis, raWis teritoriaze [3. gv.95]. kankelis fila sakmaod didi zomisaa – 90x70x9.7, savaraudo simaRle - 116 sm.,3 macxovris figuris sibrtyidan amoweva – 2sm., angelozebisa -1sm. kankelis fila dazianebulia, Tumca kompozicia mkafiod ikiTxeba – es aris `macxovris amaRlebis~ Svidfiguriani scena, romelic agebulia vertikalur RerZze da gayofilia or nawilad: ZiriTadi are eTmoba centrSi gamosaxul, mandorliT garSemoweril qristes figuras, romlis marjvniv da marcxniv simetriulad, erTmaneTis

zemoT, or-ori fexze

mdgomi frTagaSlili angelozia warmodgenili, romelnic mandorlas arian CaWidebulni. kompozicias zeda nawilSi asrulebs samRiobiani, oTx mokle,

bazisebian

svetze

dayrdnobili

TaRedi,

romlis

centralur

RiobSi Cawerilia mandorlaze aRmarTuli golgoTis jvari, xolo mcire zomis RiobebSi mociqulTa (ikonografiuli Taviseburebebis mixedviT mociqulTa Tavni wm. petre da pavle – n. s.) frontaluri, Saravandiani saxeebia moTavsebuli. mTeli fila ki zeda nawilSi dasrulebulia lilvisebri moCarCoebiT, romelzec mcire manZilis gamotovebiT sami CakveTili

xazia

aRniSnuli.

es

filaze

arsebuli

erTaderTi

dekoratiuli CarCoa. kankelis fila gansakuTrebiT dazianebulia qveda nawilSi, ise, rom srulad aRar ikiTxeba macxovris samosi, is alag-alag fragmentuladaa

SemorCenili

mcire

qristes

gadarCenilia

macxovris

fexebi.

natexebze.

aseve

marcxniv

aRar

mdgomi

ikiTxeba

angelozis 4


sruli figura, mis qvemoT gamosaxuli angelozis welszeviT nawili, marjvniv mdgomi angelozi – TiTqmis srulad, fexebis gareSe, meoTxe angelozis mxolod – qamari, qveda kabis naxati da frTebis fragmentia darCenili.

fragmentuladaa

asomTavruli asoebiT

SemorCenili

gaSlili

gragnilic

i meli eiv

da

macxovris

mandorla,

romlis

marcxena

qveda

nawili

sruliad

dakargulia. kankelis zomebidan,

filis

marTkuTxa

romlisTvisac

forma

Seiqmna

gamomdinareobs

reliefuri

im

eklesiis

kompozicia.

Tu

gaviTvaliswinebT X-XI ss.-is darbazul eklesiaTa kankelebis filebis zomebs (mag. xovle 1.13X1.81 [4. gv. 144]) is savsebiT Seesabameba Tundac mcire zomis, sofelSi aRmarTul darbazul an bazilikur taZars. ostati

cdilobs

mTlianad

Seavsos

filis

gluvi

zedapiri:

centrSi aTavsebs macxovris monumentur figuras, romelsac gars uvlis dekoratiuli mandorla. mandorla zeda nawilSi dakbilulia, qvemoT orsav mxares simetriuli, swori, punsonirebuli xazis saxiT grZeldeba, macxovris mxrebTan wreebisa da maT qvemoT rombebis saxes Rebulobs, romlebzec angelozebi arian CaWidebulni. gragnilis gaswvriv mandorla urTierTsawinaaRmdegod

Setrialebuli

punsonirebuli

rkalebis

msgavsad aris gadmocemuli da Seesabameba qristes taxtis an muTaqis mdebareobas. vfiqrobT, am saintereso mxatvruli xerxiT, ostats surs gadmosces taxti, romelzec dabrZanebulia macxovari, amdenad, mandorla amave dros taxtis funqciasac asrulebs. `didebis~ qveda nawili ki, romelsac

orRariani

zedapiri

gaaCnia

(nacvlad

punsonebisa),

gaazrebulia macxovris figuris an mTeli kompoziciis damasrulebel CarCod.

angelozTa

Txeli,

mogrZo

figurebi

gamosaxulia

gaSlili

frTebis fonze, romlebic uSualod ekvris mandorlas da bolomde avsebs

mandorlis

SedarebiT

marjvniv

xalvaTia

da

kompoziciis

marcxniv zeda

darCenil

nawili,

viwro

sadac

areebs.

dakbiluli

TaRedis mcire RiobebSi `gaWedilia~ mociqulTa wverosani saxeebi, xolo svetebis bazisebi maTi wveris boloebis gaswvriv aris gamosaxuli da

5


amgvarad aCarCoebs kidevac maT Tavebs. Sua Riobis dakbilul TaRze `yunwebiT~ mimagrebulia xuTwaxnaga wreebi, SuaSi CaWrili wertiliT. saqarTveloSi,

qvis

kankelTa

svetebisa

da

qveda

filebis

CuqurTmebiTa da siuJeturi kompoziciebiT Semkobis tradicia ukve adre qristianul xanaSive Camoyalibda. qarTul kankelTa uadresi reliefuri kompoziciis mqone nimuSebia – webeldis, gveldesis, zedaznis kankelTa nawilebi (VII-VIIIss.). Xs.-is nimuSebidan SemogvrCa foToleTis, atenis, sxieris /sur. 4/, boyvas /sur. 2/ [5. gv. 233] eklesiaTa kankelis filebi, gansakuTrebulad didi raodenobiT ki XI – XIIIss.-is ornamentirebuli kankelebia

moRweuli,

amiranaSvilis safara,

sax.

SiomRvime,

romelTa

erovnuli kacxi,

umetesoba

muzeumis

qvis

sveticxoveli,

daculia fondSi:

iyalTo,

Tbilisis xovle,

urTxvi,

S.

jruWi,

werovani,

alaverdSi bolo dros aRmoCenili mwvane tufis kankelis fragmentebi (XIs.), X-XIss.-Ta mijnis kankelis fragmentebi artaanidan [6. sur. 2], XII – XIIIss. –is kankelebi da maTi filebi - saTxe, gudarexi, Wvavebi, saorbisi, fitareTi, meria, tyemlovani. Sorapnis kankelis fila Tavisi unikaluri kompoziciiT amdidrebs am cnobil kankelTa ricxvs. misi DdaTariReba SesaZlebelia mxolod Sesrulebis analizis

mxatvruli

stilisa

safuZvelze.

funqciidan

da

ikonografiuli

arqiteqturis

gamomdinare,

mcire

reliefuri

Taviseburebebis

plastikis

kompozicia

nawarmoebTa

mayureblisaTvis

axlodan aRsaqmelad aris gaTvaliswinebuli. is erTis mxriv, faravs mlocvelis TvalTagan sakurTxevelSi aRsrulebul saidumloebebs da meores

mxriv,

`amaRlebis~

xatis

da

zogadad

xatis

simbolur-

Teologiuri mniSvnelobidan gamomdinare is sasufevelisaken gaxsnil sarkmlad

warmogvidgeba,

romlis

meSveobiTac

mlocveli

gamudmebiT

Wvrets samoTxis xatebas. Sorapnis eqspresiuli

kankelis

moqandakem

kompozicia, romelzec

Seqmna

mkacrad

simetriuli,

Tavisi centraluri mdebareobiT,

maRali reliefuri kveTiT, frontalurobiT xazi gausva kompoziciurad da ideurad mTavar personaJs – macxovars. `meorexarisxovani~ figurebi – angelozebi da TaRedSi Cawerili mociqulTa saxeebi SedarebiT patara zomebiT

gamoirCevian,

Tumca

es

eqvsi

figura

ukana

planze

ki

ar

Tavsdeba, aramed lagdeba fonis paralelurad, ise, rom (miuxedavad 6


mociqulTa sxeulebis ar arsebobisa – n.s.) azrobrivad da mxatvrulad Tanabari mniSvneloba gaaCniaT. mravali skulpturis

stilisturi ganviTarebis

e.

niSniT w.

Sorapnis

gardamavali

reliefi

xanis

qarTuli

IX_Xss.-is,

ufro

zustad ki Xs.-is ZeglTa Soris ikavebs adgils. mas jer kidev ar gauwyvetia kavSiri arqauli skulpturis rig nimuSebTan, amave dros, moqandakes

skulpturaSi

Seaqvs

siaxle

modelirebis, moculobiTad damuSavebis

figuraTa

plastiurad

mcdelobiT, riTac Sorapnis

kankelis filis reliefebi `win uZRvis~ X-XI ss.-Ta mijnis qarTuli klasikuri periodis qvaze plastikis iseT nimuSebs, rogoricaa oSkis reliefebi (963 - 973ww.), safaris, SiomRvimis /sur. 3/, zedaznis kankelebi. Sorapnis

reliefuri

filis

ostati

jer

kidev

ver

flobs

figurebis sam meoTxed poziciaSi gamosaxvis xelovnebas. angelozTa saxeebi,

sxeuli,

frTebi

frontaluradaa

warmodgenili

da

mxolod

mandorlaze CaWidebuli xelebiTa da profilSi dayenebuli terfebiT aris gadmocemuli figuris pirobiTi moZraoba centrisaken. am mxriv is siaxloves poulobs vales eklesiis Crd. fasadis sarkmlis timpanze, RvTismSoblis marcxniv gamosaxul angelozis figurasTan (Xs.), aseve joisubnisa (scenidan `gankiTxvis dRe~, Xs.-is I mesamedi) da kvaisa-jvris (scenidan `egvipted ltolva~, Xs.) angelozTa figurebTan. macxovris pozac mSvidi da statiuria. misi sxeulis fonidan Zlieri amoweviT, gadidebuli zomiT ostati cdilobs Seqmnas monumenturobis gancda, magram misi figura mainc erTiani, moculobiTi blokia, romelic zemodan damuSavebulia

samosis

grafikuli

naxatiT.

reliefze

figuraTa

mimarTuleba fonisadmi rbili gadasvliT xasiaTdeba, amgvarad sxeulTa kideebi Zlier momrgvalebulia, magram zedapiri brtyelia da zemodan xazobriv-grafikulad

damuSavebuli.

samosi

moculobiT formebs: macxovris samosze

ver

gadmoscems

sxeulis

nakecebis naxati, romelic

naxevarwriuli xazebis saxiT gadmoicema, mxolod pirobiTad aRniSnavs moxril

marcxena

xels.

saxelodan

arabunebrivad

gamoweuli

xelis

mtevani ki zemodan aris dadebuli gragnilze da ar tovebs gragnilis xelSi Weris STabeWdilebas. angelozTa figurebze SeiniSneba mcdeloba xelis simrgvalis Cvenebisa, magram misi naxati sxeulTan SedarebiT

7


tlanqi, araproporciulad farTo moxazulobisaa da sxeulze `zemodan dadebuli~. miuxedavad imisa, rom IX_Xss.-is ZeglTagan gansxvavebiT (opizis reliefi

-

IXs.,

nadarbazevis

safasado reliefebi,

vale,

joisubani,

sxvavas, boyvas kankelebi, fetobnis qtitoris reliefi – Xs.) Sorapnis kankelis

figurebi

dagrZelebuli

da

daxvewilia,

isini

anatomiuri

sisworiT ar arian gadmocemulni: Tavi erTian, daunawevrebel, mogrZo ovals warmoadgens, romelic mxrebze kisris gareSea gadabmuli da Camjdaria

mkerdis

moxazulobaSi.

odnav

zemoT

atanili

yurebi,

frontalurad gamoisaxeba, Txeli, grZeli TiTebi saxsris aRniSvnis gareSea gadmocemuli _ macxovris makurTxeveli marjvenis ara TiTi ki sworxazovnad aris mokecili da dadebuli odnav morkalul cera TiTze, riTac

gavs

kurTxevis vimsjeloT

zarzmis Jests. misi

Wedur

Tavad Zlieri

feriscvalebis

macxovris

xatze

figura,

dazianebis

fonze,

(IXs.)

macxovris

ramdenadac

SegviZlia

gamoirCeva

cotaTi

gadidebuli Tavis formiT, sxeulis zeda nawilTan SedarebiT mokle qveda nawiliT (filis savaraudo zomebis mixedviT). samwuxarod verafers vityviT misi mjdomare pozis Sesaxeb.

a

b

g

d

8


e

v nax.1 a – opiza; b – vale; g – joisubani; d –Sorapani; e, v – oSki

angelozTa sxeulebi Txeli, mogrZo, erTiani blokia, patara zomis terfebi ar iwveven myarad dgomis STabeWdilebas. farTod gaSlili frTebi danawevrebulia bumbulebis moxazulobebiT, TiToeuli maTgani ki

wiwviseburad,

urTierTsawinaaRmdegod

xazebiT

muSavdeba.

fonidan

da

frTis

masze

mokle

zeda

mimarTuli

momrgvalebuli

frTebi

iribad

wvrili,

nawili

CakveTili

mokle

amoweulia xaziT

aris

aRniSnuli. ostats surs simrgvalis Cveneba, magram ver iZleva reliefis siRrmeSi ganviTarebis STabeWdilebas. vales, nadarbazevis, joisubnis, sxieris

kankelis

figuraTagan

gansxvavebiT,

aq

angelozTa

sxeuli

dagrZelebuli da SedarebiT daxvewilia, ufro detaluradaa frTebi damuSavebuli,

SedarebiT

natifia

saxis

naxati,

dekoratiuladaa

gadawyvetili samosebis zedapiri. aq vxedavT win gadadgmul nabijs skulpturul fasadis

formaTa

arwivebisa

Ziebis da

mxriv,

Tumca

iSxanis,

mTavarangelozTa

oSkis

samxreT

figurebis

msgavsi

monumenturoba, sxeulis nawilTa proporciuli ageba, moculobisa da siRrmis Cveneba aq jer kidev bolomde ver vlindeba /nax. 1/. Sorapnis kankelis figuraTa saxeebis modelireba did msgavsebas poulobs Xs.-is qarTuli reliefuri skulpturebis saxis gadmocemis manerasTan: mogrZo ovalis gluvi zedapiri piris

aRmniSvneli

mokle

klaknili

an

grafikulad muSavdeba texili

CaWrili

xaziT.

grafikulia Tmis naxati – wvrili, klaknili xazi gadmoscems mokled SeWril Tma – wvers. aRsaniSnavia, rom Tma – wveri moCarCoebis msgavsad garSemowers saxis ovals. Tmis damuSavebis xasiaTi TiTqmis analogiuria iSxnis Wedur sawinamZRvro jvarze (973w.) gamosaxuli macxovris Tmis naxatisa.

gansakuTrebul

gamometyvelebas

farTod

gamomsaxvelobas gaxelili,

aniWebs

boloebwamaxvilebuli

figuraTa mrgvali 9


Tvalebi, romlis SigniTac brtyelzedapiriani, wriuli formis rqovanaa aRniSnuli,

SuaSi

wertilis

saxiT

CaWrili

kakliT.

Tvalis

Wrils

zemodan gadauyveba quTuTos mogrZo rkaliseburi xazi. warbis forma qvis sisqeSivea amoyvanili Tvalis zemoT fonis Sebrtyelebis meSveobiT. moculobiTad aris gadmocemuli Txeli, swori boloSi soliseburad dasrulebuli cxviri /nax. 2/.

nax. 2 Sorapnis kankeli, mociquli

am mxriv, Sorapnis kankelis gamosaxulebani analogs poulobs Xs.-is skulpturul kankeli,

figurebTan:

boyvas

fetobani,

kankelis

nadarbazevi,

fragmentebi,

yvelaze

joisubani, axlo

sxieris

paraleles

ki

kvaisa-jvari warmoadgens [7. gv.86-87] /nax. 3/. erTi da igive xerxiT damuSavebis

miuxedavad

kankelis

figurebi

gamoirCevian.

sainteresoa

angelozTa

gamosaxva

individualurobiT mokle

TmiT,

rac

damaxasiaTebeli iyo adreqristianuli periodis qarTuli Tu bizantiuri ZeglebisaTvis, mag. brdaZoris stela (VIs.-is II nax.), martvilis taZris reliefuri frizi (VIIs.), sabereebis #5-6 eklesiaTa moxatulobebi (IXs.), sxieris

kankeli

(Xs.-is

I

mesamedi),

kvaisa-jvari

(Xs.),

oSkis

samx.

galereis svetisTavis serafimebi, magram igive oSkis taZris fasadebze angelozebi

ukve

tradiciuli

ikonografiiT

–

grZeli

TmiT,

TmaSi

Camagrebuli TorakebiT, kvarTiTa da himationiT mosilebi gamoisaxebian. bizantiuri

da

qarTuli

xelovnebis

Zeglebze

X

s.-dan

angelozebi 10


saimperatoro samosiTac imosebian. mag, xaxulis karedis Xs.-is tixruli minanqris xatze ukve loratul angelozebs vxedavT [8. gv. 32, tab.17]. Sorapnis kankelze srulad qristes marcxniv mdgomi angelozis samosia SemorCenili. samoselis damuSavebisas ostati gviCvenebs, rom igi ori nawilisagan Sedgeba: mdidrulad daCiTuli da punsonirebuli qamriT Sekruli e.w. bizantiuri bisoni anu fesvedi samosi, romlis qvemodan mosCans

gluvi

zedapiris

mqone

interula

igive

kvarTi.

amgvarad

imosebodnen mefe-didebulebi X_XVIss.-Si bizantiasa da saqarTveloSi [9. nax. 2.1, 2.2]. oTxive angelozis samosi msgavsi Targisaa, sxvadasxvagvari daCiTviT, rac aZlierebs kompoziciis dekoratiul xasiaTs.

nax. 3

kvaisa – jvari, `egvipted ltolva~, Xs

macxovris samosi tradiciuli kvarTisa da himationisagan Sedgeba. misi

nakecebi

damuSavebulia

grafikulad

swori,

paraleluri

an

naxevradwriuli, texili xazebiT, romelTac mTel sigrZeze punsonebi miuyveba. samosis amgvar damuSavebas IXs., X_XIss.-Ta mijnis Zeglebze vxedavT, met msgavsebas ki iCens Robis Wedur xatze3 (Xs.) RvTismSoblis samosis naxatTan, saRolaSenis firfitebze (Xs.) gamosaxul macxovrisa da mociqulTa kabis naxatTan [10. таб. 14-15]. iSviaTia

macxovris

xelSi

gaSlili

gragnili

warwerebiT.

`amaRlebis~ scenis uadres nimuSebze, mag. santa sabinas (romi, VIs.) eklesiis

xis

karis

firfita,

rabulas

saxarebis

miniatura

(VIs.),

vxvdebiT fexze mdgom qristes figuras gaSlili gragniliT xelSi, Tumca pirvel SemTxvevaSi gragnilze qristes inicialebi weria, meore nimuSze

ki

xelovnebaSic

carieli

gragnilia

gamosaxuli.

Suasaukuneebis

qarTul

iSviaTad gvxvdeba gaSlili gragnili, mxolod oSkis 11


samx. galereis svetze warmodgenil `vedrebis~ kompoziciaSi /nax. 4/ gaSlili gragnilebi, romlebic qristesa da RvTismSobels (rac aseve unikaluri SemTxvevaa _ n. s.) uWiravT, warwerebis gareSea mocemuli. rogorc wesi, macxovari gamoisaxeba daxuruli gragniliT, daxuruli an gaSlili

saxarebiT,

romelzec

umetes

SemTxvevaSi

(gansakuTrebiT

adreqristianuli xanis Zeglebze –n. s.) aweria `me var naTeli soflisai~ - mokle an vrceli teqstiT. amJamad SeuZlebelia kankelis filaze gragnilis teqstis aRdgena.

nax. 4

oSki - `vedreba~

sainteresoa mandorlis uCveulo figuruli forma. mas uSualo analogiebi

ar

moeZebneba,

is

ufro

ornamentirebul

TaReds

an

moCarCoebas emsgavseba, rogoriTac imkoboda saxarebaTa miniaturebi, mag. wyarosTavis saxarebis miniaturebi (Xs.-is II nax.) [11. таб. 59, 60, 61, 62] /nax. 5/,

Weduri xatebi, mag. saRolaSenis firfitebi (X_XIss.-Ta mijna).

12


nax. 5

wyarosTavis saxarebis miniaturebi, maxareblebi

qristes mandorlis zeda nawili mxatvrulad esadageba kompoziciis zeda nawilSi gamosaxul samTaReds, romlis Sua RiobSic Cawerilia `didebiT~ garSemovlebuli qristes figura da mandorlaze aRmarTuli jvari.

msgavsi

tipis

kompozicia

gvxvdeba

eCmiaZinis

saxarebis

miniaturaze (989w.), sadac TaRis qveS moqceulia qristesa da wm. petresa da pavles figurebi [12. gv. 69, tab. 78], xolo macxovris figuris zemoT lunetis

centrSi

gamosaxulia

golgoTis

jvari.

saerTod

jvris

gamosaxva raime kompoziciis, gansakuTrebiT ki macxovris gamosaxulebis damagvirgvineblad bizantiuri

spilos

damaxasiaTebeli Zvlis

iyo

nakeTobaTa

adreuli da

da

sarkofagTa

IX_Xss.-is reliefebis

ikonografiisaTvis [12. tab. 20, 77, 80]. saqarTveloSi tradiciulia jvris gamosaxva gumbaTSi (mcxeTis jvari- VIs., Telovanis jvarpatiosani- VIIIs., sabereebis #5 eklesia- IXs., iSxani – Xs.) sagulisxmoa, rom kompoziciebi TaRSi Cawerili figurebiT didad gavrcelebuli iyo, rogorc dasavleT da aRmosavleT adreqristianuli xanis xelovnebis nimuSebze, aseve amave periodis qarTul Zeglebze. Sorapnis kankelis `amaRlebis~ kompoziciis pirobiT – simbolur xasiaTs xazs usvams TaRedSi gamosaxuli ori saxe. rogorc Cans, ostatma es xerxi lakonuri kompoziciis Sesaqmnelad gamoiyena. aseTi simbolurobiT kankelis kompozicia uaxlovdeba armazis kankelis (864w.) moxatulobas, sadac qveda yru filebze wiTel moCarCoebaSi Casmuli oTxi golgoTis jvaria gamosaxuli, arqitravze ki sami Wabukis frontaluri saxeebia ganmartebiTi warwerebis gareSe mocemuli. saRolaSenis Wedur lorfinze 13


(X_XIss.-Ta

mijna)

`amaRlebis~

scenaSi

ukana

planze

gamosaxul

mociqulTa mxolod Tavebia warmodgenili /nax. 6/. ganxiluli gamomdinare,

S.

magaliTebidan amiranaSvilis

da mier

stilisturi Sorapnis

paralelebidan

maxloblad

mdebare

eklesiaSi napovni kankelis fila, Tavisi unikaluri kompoziciiTa da Sesrulebis

mxatvruli

stiliT

uaxlovdeba

Xs.

–is

qarTuli

skulpturis nimuSebs. is warmoadgens gardamavali periodis saetapo

nax. 6 saRolaSenis lorfini, `amaRleba~

Zegls IX_X ss.-Ta da X_XIss.-Ta mijnis nimuSebs Soris, rogorebicaa opizis reliefi (IXs), sxieris kankeli, joisubani, kvaisa-jvari, xaxuli, oSki, bagrati [13. gv. 22, il. 5-6]. is XIs.-is qarTul kankelTa winamorbedi Zeglia,

Tavisi

sada,

grafikuli

sibrtyobriv-xazobrivi,

statiuri,

xasiaTis

ornamentikiT,

araplastiurad

figuraTa

gamosaxvis

maneriT,

arqauli tipis saxeebiT. misgan gansxvavebiT XIs.-is eklesiaTa kankelebi gamoirCeva

Rrma

kveTis

mqone,

mravalsaxeobiT.

mTlianad

svetTa

filebi,

mzidavi

plastiuri

CuqurTmiT romelTa

CuqurTmebiT,

ifareba

centrSi

ornamentebis

svetebi,

arqitravebi,

gamosaxulia

figuruli

reliefebiT Semkuli scenebi, romlebic Tavis mxriv Casmulia amoburcul zedapirian, moCuqurTmebul CarCoSi. am CarCos ki oTxive mxriv farglavs damatebiTi

farTo

moculobiTad,

xdeba

ornamentuli sxeulis

aSia

nawilTa

[4.].

figurebi

detalizacia,

gaazrebulia samosi

avlens

sxeulis nawilTa simrgvales, figura aRar aris iseTi `SeboWili~ da statiuri, rogorc wina saukuneebis ZeglebSi. XIs.-is kankelTa mxatvruli 14


damuSavebisagan

gansxvavebiT,

Sorapnis

filaze

ver

vxedavT

rTuli

profilis mqone, farTo ornamentuli aSiiT garSemosazRvrul scenas, rac erT-erTi saxasiaTo xerxia XIs.-is

kankelTa mxatvruli saxis

SeqmnaSi. Sorapnis kankelze dekoratiulad muSavdeba mxolod calkeuli detalebi, mniSvnelovani ki ostatisaTvis aris - Seqmnas eqspresiuli kompozicia, raTa gviCvenos mocemuli scenis Rrma sulieri arsi. amgvarad,

Sorapnis

kankelis

fila

`qristes

amaRlebis~

kompoziciiT SeiZleba davaTariRoT Xs. –is Sua xanebiT. rac Seexeba ostats, is udaod didi gamocdilebis mqone, progresulad moazrovne, profesionali moqandakea, romelic kargad icnobs qarTuli qandakebis Zvel nimuSebs da cdilobs SeiTvisos Tanamedrove skulpturis miRwevebi. is

unda

iyos

raWa

-

zemo

imereTis

qvis

mTlelTa

skolis

warmomadgeneli, vinaidan aSkaraa msgavseba am regionTa ZeglebTan.

SeniSvnebi: 1.

statiis

momzadebis

mogvianebiT

procesSi

adgilze

iyo

16

fragmenti,

ki saxviTi xelovnebis fondSi, inventarizaciis dros

aRmoCnda kidev sami fragmenti. 2.

2010

wels

filis

waviReT

mcire

fragmenti

qvis

jiSis

dasadgenad

quTaisis akaki wereTlis sax. universitetis

geografiis departamentSi da SevamowmebineT doqtorant fiqria jinjixaZes. 3.

2013

wlis

jixvaSvilisa reliefis

TebervalSi da

fermwer

vladimer

kompoziciis

–

keWaxmaZis

aRdgena,

misi

restavratorebis daxmarebiT savaraudo

Tamar

movaxdineT simaRlis

gansazRvriT. 15


4. Robis

RvTismSoblis

amiranaSvilis

xati

saxelobis

warmodgenilia

erovnuli

muzeumis

Tbilisis oqros

S.

fondis

eqspoziciaSi.

fotomasala: 1. Tamar jixvaSvili 2. www.saunje.ge 3. www.dzeglebi.ge 4. sites.google.com/a/iliauni.edu.ge 5. www.manuscript.ge

literatura: 1.

silogava

v.

qarTuli

warwerebis

korpusi,

Tb.

1980w.

2.

qebulaZe m. `bagratis taZris kankelis fila~: quTaisis muzeumis

Sromebi, kr. XVII, quT. 2007w. 3. sxirtlaZe n. petrografia mineralogiis safuZvlebiT. Tb. 1984w. 4. Шмерлинг Р. Алтарные преграды в Грузии:

qarTuli xelovneba t.3.

1950w. 5. boWoriZe g.

raWa- leCxumis istoriuli Zeglebi da siZveleebi,

Tb.1994w. 6.

gagoSiZe

g.

`reliefis

fragmentebi

qalaq

artaanidan.~

saq.

erovnuli muzeumis moambe. sazogadoebriv mecnierebaTa seria #3 ( 47-B), 2012w. 7. Аладашвили

Н.

Монументальная

скульптура

раннессредневековой

Грузии.Тб.1976г. 8. xuskivaZe l. Suasaukuneebis tixruli minanqari, Tb.1984w 16


9. ugrexeliZe

ir.

kostumi

Suasaukuneebis

saqarTveloSi,

quTaisi

2011w. 10. Чубинашвили Г. Чеканное Искусство. Т. 1,2, Тб. 1959г. 11. Шевякова Т. Монументальная живопись раннего средневековья Грузии. Тб. 1983г. 12. sxirtlaZe z. adreuli Suasaukuneebis qarTuli kedlis mxatvroba Tb. 2008w. 13. sarava n. ` bagratis taZris dekoris Sesaxeb~ quTaisis muzeumis Sromebi, kr. XIX, quT. 2009w. 14. quTaisis muzeumis SemosulobaTa wignebi 1923w. #1, 1928w. #3, 192361w #1 15. nikolaZe e. quTaisis muzeumis xelnawerTa aRweriloba Tb. 1964w. E192/279

Works of Kutaisis State Historical Museum, edition XXIII, 2013y. pg.207-212

Nino Sarava The Chancel Screen with the “Ascension” Scene Resume The fragmented Chancel Screen with the “Ascension” scene was exposed in Kutaisi State Museum recently. Its broken into 19 pieces of various sizes. According to the museum`s old inventory book inscription the fragmented chancel slab was brought to musem in 1934 year, by Acad. Sh. Amiranashvili from an unknown church situated nearby Shorapani. Unfortunately, the date of the execution and the details of getting the slab to museum aren’t kept in the documents. The relief slab represents the Ascension of the Savior by the four frontal angels. At the upper part of the screen the composition is inscribed in the three-parted arcade.

17


The composition of the relief, the technical and stylistic features reveal its relation with the so called “transitional” period of Georgian sculpture. Also it illustrates the stylistic similarities with IX-Xcc. murals, icons and hammering art’s monuments of Georgia: Ksnis Armazi painted chancel barrier IXc., Zarzma icon of IXc., Sagholasheni embossed panels of IX-Xcc., murals of Sabereebi at David-Gareji monastery. The relief shows the unique iconographic scheme of the Ascension: Christ framed in Mandorla flanked by the frontal figures of soaring angels, standing in their full height. They are dressed not in kiton and himation, as traditionaly but in a long ornamented dresses. The Mandorla is topped by a cross and two apostles (supposedly St. Peter and St. Paul) placed in an arcade in the upper part of a slab end the whole composition. Such elaboration of the iconographic scheme leads us to suppose that the theological program of the relief is closely related with the ivory diptychs and conches painted compositions of early Christian period of Georgia, Cappadocia, Italy. According to the

stylistic similarities, the analogue structure and compositional

layout of the Shorapani relief decoration and the elaborating of the theological program, we can consider this monument made by a local, skillful master, who supposedly was a member of the sculpture masters` workshop of Racha – Upper Imereti regions. The chancel screen`s sizes is quite refer to a one or three - naved basilican type church, the great number of which were built in the villages of Georgia. The relief figures Georgian

figure

reliefs

of Shorapani slab show their stylistic relation with the of

Skhieri,

Bokva

chancels,

Joisubani,

Xc.

Kvaisa – Jvari,

Nadarbazevi façade reliefs (Racha region), Vale, Kumurdo, Oshki reliefs. Because of the arqaic

manner of sculpting and the using of some new methods of figures` rendering

at the same time, the relief slab takes the place between the Georgian monuments of I half of Xc. and

the beginning of the XIc., the classic period of Georgian sculpture (e.g.

Zedazeni, Shiomghvime, Safara, khovle and other decorative chancel barriers). Thus

the

Shorapani chancel screen has to be created in the II half of Xc.

18


saerTaSoriso J. xanZTa, quTaisi-Tbilisi 2014w., kr., gv.

nino sarava

axali monacemebi quTaisis muzeumSi daculi kankelis filis Sesaxeb quTaisis

saxelmwifo

istoriuli

muzeumis

epigrafikis

fondSi

XXs.-is 30-iani wlebidan inaxeba gaurkveveli warmomavlobis kankelis dazianebuli fila macxovris `amaRlebis~ siuJeturi gamosaxulebiT. 2013 wlis

quTaisis

gamovaqveyneT

muzeumis statia

Sromebis

XXIII

`kankelis

fila

krebulSi

[1.

macxovris

gv.

202]

Cven

`amaRlebis~

kompoziciiT~, romelSic SevecadeT dagvedgina aRniSnuli fragmentuli kankelis warmomavloba, muzeumSi Semosuloba, amave dros movaxdineT kankelis

filaze

arsebuli

kompoziciis

aRwera

da

mxatvrul

_

stilisturi analizi, ris safuZvelzec reliefuri fila davaTariReT X s.-is II naxevriT. aRsaniSnavia, rom qarTuli Suasaukuneebis reliefuri skulpturis

ZeglTa

Soris

mxatvrul-stilisturi

damuSavebisa

da

ikonografiuli redaqciis unikalurobiT, kankelis filis gamosaxuleba erT-erT gamorCeul gardamavali

adgils ikavebs. is qarTuli saxviTi xelovnebis

periodis

saetapo

Zeglia,

profesionalur

doneze

Sesrulebuli adgilobrivi gamocdili ostatis xeliT. misi `xalxuri~ warmomavloba da gansakuTrebuli mxatvrul-stilisturi siaxlove raWazemo

imereTis

ZeglebTan

ueWvels

xdis

aRniSnul

regionebSi

qvis

mTlelTa mniSvnelovani skolis arsebobas, Tumca es sakiTxi kvlevis Semdgomi etapia, winamdebare statia ki naTels hfens kankelis filis zust lokalizacias da miznad isaxavs misi quTaisis muzeumSi moxvedris miaxloebiTi istoriis aRdgenas. muzeumSi

arsebuli

erTaderTi

uZvelesi

Canaweris

mixedviT,

kerZod, 1934w.-is sainventaro wignis aRwerilobiT, `qvis xati~ qristes amaRlebis kompoziciiT muzeumSi Semoitana akad. Salva amiranaSvilma, Sorapnis maxloblad (Sorapnis mazris) mdebare romelime eklesiidan [2. gv. 64]. 19


arqivebsa da sxvadasxva literaturul wyaroebSi didi xnis Ziebis Semdeg,

Cven

mivakvlieT

sando

wyaros,

romlis

mixedviTac

quTaisis

muzeumSi daculi kankelis fila Camotanilia sof. gognis

quTaisis ist. muzeumSi daculi sof. gognis `karugdebeli~ eklesiis kankelis fila

`karugdebelis~ eklesiidan. rogorc cnobilia, saqarTveloSi siZveleTa dacvisa da moZiebis komitetis inspeqtori giorgi boWoriZe XXs.-is 20-30ian

wlebSi

mogzaurobda

imereTis

soflebSi,

aRwerda

soflebSi 20


arsebul

materialuri

eklesiebsa

da

maTSi

kulturis darCenil

Zeglebs,

saeklesio

maT

Soris,

nivTebs.

daketil

erT-erTi

aseTi

mogzaurobis dros, g. boWoriZe imyofeboda sof. gognis `karugdebelis~ saxeliT cnobil eklesiaSi, sadac aRwera saydarSi dabrZanebuli `qvis xati~:

`gognis

`karugdebeli~

wm.

giorgis

eklesia

dgas

soflis

dasavleTiT aRmarTul maRal gorakze (1 versi), romelsac gars akravs urTxvlis tye da maxloblad (samxreTiT) aqvs gamoqvabulebi. eklesia erTnaviani mcire bazilikaa, 5X4 arSini (daaxl.); naSenia qviTkirisagan, hxuravs

yavari

da

Tunuqi;

kari

aqvs

dasavleTiT,

sarkmeli

aRmosavleTiT. eklesiaSi aris qvaze gamoqandakebuli xati macxovrisa amaRlebisa, 1 1/ ×1 2

arSini (daaxl.); mas adgilobriv SecdomiT wm. giorgis eZaxian.

macxovars garSemo RrubelTa grova aqvs Semoxveuli, igi marjveniT akurTxebs, xolo marcxenaSi uWiravs gaSlili etrati, romelzec weria nusxurad: me aRval m(a)m(i)sa

C(e)m(i)sa

da nugeSi nis mcemeli s(ul)Á w(mida)Á mogiv lino Tq(ve)n macxovris zeviT, kuTxeebSi gamoqandakebulia ori xnieri piris saxe (wverianebi)

yelamde.

macxovris

marjvniv

da

marcxniv

aris

mTavarangelozebi, maT qveviTac ori angelozi dazianebuli. qva

ramdenime

wlis

winaT

vinme

borotmoqmeds

gadmougdia

adgilidan da dauzianebia: mas Zira nawili motexili aqvs 22 natexad – yvela am natexebs SerCenili aqvs qandakebis kvali, am dazianebis gamo macxovars aklia muxlT qveviTi nawili; Zira angelozebi wels qveviT aRar

arian,

asomTavruli,

maTgan

marjvenas

romelic

Tavze

dasrulebuli

aqvs ar

warwera aris:

`Zeo

nusxurnarevi RmrTis(a)o

S(eiwyal)e~. eklesiaSive aris qvis sveti, 1 arSinis simaRlisa; igi an kankelis naSTi an jvris asamaRlebeli unda iyos.~ [3. gv. 199-200]

21


amgvarad, quTaisis muzeumis epigrafikis fondSi daculi filisa da boWoriZis mier detalurad aRwerili qvis xatis identuroba eWvs aRar iwvevs. Tumca aRniSnuli dazianebuli qvis xati g. boWoriZes eklesiidan ar wamouRia. fragmentuli kankelis quTaisis muzeumSi moxvedrasTan dakavSirebuli bundovani istoriis gasarkvevad, Cven vewvieT sof. gogns, sadac megzuroba gagviwia da saintereso informacia mogvawoda soflis mkvidrma – ramaz lorTqifaniZem. man mogviTxro Semdegi istoria: gognis `karugdebelis~ eklesiaSi dabrZanebuli iyo wm. giorgis didi zomis qvis xati (adgilobrivebi dResac darwmunebulni arian, rom qvaze gamosaxuli iyo wm. giorgi – n.s.), romelic represiebis dros daaxl. 1937welSi eklesiidan

gamoitana

vinme

vaniCka

gogberaSvilma.

am

informaciis

siswore dagvidastura, istorikosma avTandil kaxiZem. misi gadmocemiT, qvis

xatis

eklesiidan

gamotanis

iniciatori

iyo

zeda

sazanoSi

mcxovrebi giorgaZe, xolo Semsrulebeli amave soflis mkvidri – vaniCka gogberaSvili.

xati

uremze

daudevT,

sofel-sofel

utarebiaT,

ris

Semdegac, borotmoqmedTa mier isedac dazianebuli unikaluri kankelis fila

ukvalod

gauCinarda.

didi

xnis

manZilze

soflis

mkvidrni

darwmunebulni iyvnen, rom maTi salocavi xati inaxeboda Tbilisis saxelmwifo muzeumSi, Tumca 1990-ian wlebSi, roca qvis fila moiZies aRniSnul muzeumSi, is iq ar aRmoCnda. sof.

gognis

siZveleebis

Sesaxeb

garkveuli

masala

moviZieT

quTaisis istoriuli muzeumis xelnawerTa fondSic. aq daculi 1978wlis Terjolis

raionSi

oqtombris

Canaweris

Catarebuli mixedviT,

eqspediciis gognis

wevris

c.

mumlaZis

`karugdebelis~

26

eklesiaSi

dabrZanebuli wm. giorgis qvis xati 40-iani wlebis maxlobel periodSi waiRes Tbilisis saxelmwifo muzeumSi [4. gv. 38]. sxva informaciiT, gognis `karugdebelis~ qvaze gamokveTili xati komunistebis

dros

kldidan

iqna

gadagdebuli,

ris

Sedegadac

sagrZnoblad dazianda da savaraudod inaxeba Cxaris mxareTmcodneobis muzeumSi [5. gv.31]. Cven vesaubreT Cxaris miwaTmoqmedebisa da xelosnobis saxelmwifo muzeumis direqtors, istorikos aleqsandre bucxrikiZes, romelic aseve mravali

wlis

eklesiidan

manZilze

gatanili

cdilobda

kankelis

daedgina

filis

gognis

`karugdebelis~

adgilsamyofeli.

mas

mWidro 22


urTierToba hqonda akad. Salva amiranaSvilTan, Tumca rogorc gairkva arc

b.-ni

Salva

aleqsandrem

flobda

fotoze

filis

amoicno

Sesaxeb

raime

`karugdebelis~

informacias.

eklesiidan

b.-nma

ukvalod

dakarguli `qvis xati~ da dagvidastura, rom, es swored is xatia, romelic dabrZanebuli iyo gognis eklesiaSi. Cvens

xelT

gaTvaliswinebiT,

arsebuli

gognis

wm.

yvela

giorgis

sainformacio

eklesiis

qvis

wyaros

xatis

quTaisis

muzeumSi damkvidrebis istoria amgvarad SeiZleba aRvadginoT: kankelis fila macxovris `amaRlebis~ unikaluri kompoziciiT oqtombris 1917wlis revoluciis Semdgom dazianda `vinme borotmoqmedis~ mier (am saxiT ixila is ukve g. boWoriZem 20-ian wlebSi – n.s.), ris gamoc daikarga qveda nawili,

gragnilze

gansakuTrebiT

arsebuli

Tvalebs

warwera,

dResac

xolo

aCnia

macxovris

basri

sagniT

saxesa

da

specialurad

miyenebuli nakawrebi. XXs. –is 30-ian wlebSi, antireligiuri moZraobis periodSi, mitanil

gogberaSvilis iqna

mier

quTaisis

eklesiidan

urmiT

istoriul-eTnografiul

wamoRebuli muzeumSi,

xati

cxadia,

represiebis an Tavad xatis ganadgurebis SiSis gamo misi warmomavloba saidumloebiT moculi gaxda da muzeumis sainventaro wignSi SemorCa mxolod zogadi miniSneba – qvis xati Sorapnis mazridan, rac aseve simarTles Seesabameba, vinaidan sof. gogni am periodSi Sorapnis mazris SemadgenlobaSi Sedioda [6. internet-resursi]. kankelis filis didi zoma mcire

zomebi

vifiqroT,

rom

ar

Seesabameba

fila

erT

da gognis `karugdebeli~ eklesiis

erTmaneTs, dros

rac

gvaZlevs

gadmoitanes

sxva

safuZvels axlomdebare

eklesiidan. b.-n avT. kaxiZis TqmiT, `karugdebelis~ mopirdapire gorakze, im teritoriaze, romelsac soflis mkvidrni `udabnos~ uwodeben da sadac adre berTa samyofeli iyo, aris bazilikuri eklesiis nangrevebi, romelic

savaraudod

agebuli.

SesaZloa

gadmotanili,

Tumca

adreSuasaukuneebis kankelis es

fila

sakiTxic

periodSi

swored momavali

am

unda

yofiliyo

eklesiidan kvlevis

aris

erT-erTi

mniSvnelovani Temaa.

23


l i t e r a t u r a: 1. sarava

n.:

`kankelis

fila

macxovris

amaRlebis

kompoziciiT~,

quTaisis sax. istoriuli muzeumis Sromebi 2013w., kr. XXIII. 2. quTaisis saxelmwifo istoriuli muzeumis SemosulobaTa wigni, 1928w. wigni III 3. boWoriZe g., `imereTi~, Tb. 1995w. 4. mumlaZe c.: quTaisis muzeumis xelnawerTa fondi, sm 130/1 5. Terjolis materialuri kulturis Zeglebi (katalogi), Terjola 2010w. 6. http://ka.wikipedia.org/wiki/შორაპნის_მაზრა

fotos avtori: Tamar jixvaSvili

daxmarebisaTvis did madlobas vuxdiT:

quTaisis

saxelmwifo

istoriuli

muzeumis

xelnawerTa

da

ZvelnabeWd wignTa fondis kurators – cicino mumlaZes Terjolis koordinators,

kulturis sof.

ganviTarebis

gognis

sajaro

municipaluri skolis

centris

pedagogs

ramaz

lorTqifaniZes Terjolis municipalitetis gamgeobis TanamSromels Tea talaxaZes istorikos avTandil kaxiZes Cxaris

miwaTmoqmedebisa

da

xelosnobis

muzeumis

direqtors,

istorikos aleqsandre bucxrikiZes

24


Internetional Journal “Khandzta”, Tbilisi-Kutaisi 2014y.

Nino Sarava

New Data about The Fragmented Chancel Screen Preserved at Kutaisi State Historical Museum Resume

The article aims to introduce readers the new data about the unknown history of fragmented chancel screen preserved at Kutaisi state historical museum. Many years the chancel slab with the unique composition of “Christ Ascension” dating back to the II half of Xc. was defended at the epigraphic fond having the history rather uncertain. After a long search in different sources and documents we were able to identify the chancel screen with the “stone icon” placed in the so called “karugdebeli” st. George church of village Gogni (Upper Imereti). During the antireligious company in the 30-ies of XX c. the stone chancel screen with its wonderful relief carvings was at first damaged and lately taken out of the church and confidentially brought to the Kutaisi museum.

25


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.