NOTARIATAS
Sandra Jarulaitienė
REIKALAVIMO TEISĖS PERLEIDIMAS: TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS Kiekvienas asmuo nuolat dalyvauja įvairiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriuose jis gali būti daikto savininkas, valdytojas, skolininkas arba kreditorius ir t. t. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau Civilinis kodeksas arba CK) civilinių teisinių santykių dalyviams ne tik suteikia galimybę sudaryti įvairius teisinius sandorius, bet ir sudarytų sandorių pagrindu sukurti kitus teisinius santykius, pavyzdžiui, perleisti reikalavimo teisę naujam kreditoriui, savo įsipareigojimus (skolą) perkelti kitam asmeniui. Perleidžiant reikalavimo teisę, jai pereinant trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu arba perkeliant skolą, įvyksta prievolės dalyvių pasikeitimas. Asmenų pasikeitimas prievolėje teisės moksle apibūdinamas kaip naujo asmens įstojimas vietoj buvusio kreditoriaus arba skolininko. Civilinės teisės teorijoje apibrėžiama, kad skolininko skolos perkėlimas ar kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimas, kaip prievolinės subjektinės teisės, yra savarankiški civilinių teisinių santykių objektai
(CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleistos kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Skolininkas gali perkelti savo skolą kitam asmeniui (skolininkui) tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 str. 1 d.). Kreditoriaus sutikimas pareiškiamas po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą (CK 6.116 str. 1 d.). Kreditoriaus sutikimas perkelti skolą skolininkui gali būti suteiktas ir iš anksto (CK 6.116 str. 2 d.). Kreditoriui, kaip ir skolininkui, įstatymas taip pat suteikia teisę disponuoti savo turimomis reikalavimo teisėmis į skolininką. Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri teisės doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Nors įstatymas suteikia teisę kreditoriui vienašališkai (be skolininko pagal prievolę sutikimo) spręsti dėl turimų reikalavimų perleidimo kitam asmeniui, ši kreditoriaus teisė nėra absoliuti. Taip pat pažymėtina, kad šiuo klausimu nei teorijoje, nei praktikoje nėra vieningos nuomonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis c.b. AB Lietuvos žemės ūkio bankas v. AB Šėtos sūrinė, bylos Nr. 3K-3-545/2000.
D. Ambrasienė, E. Baranauskas, D. Bublienė ir kt. Civilinė teisė. Prievolių teisė. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 2004, p. 77.
39
Straipsniai
Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro notarės padėjėja
