Istorija
NOTARIATAS
Vytautas Gaivenis
ŠEŠIOLIKA METŲ GULAGO PRAGARE Prieš kelerius metus rašydamas apie tarpukario Lietuvos notarus, kurių likimus sutraiškė sovietinės okupacijos represijų mašina , trumpai užsiminiau apie Kaišiadorių notarą Juozą Gaputį. Artėjant šio išskirtinio visuomenininko ir teisininko gimimo 110-osioms metinėms, derėtų išsamiau aprašyti jo nueitą kančių kelią. Juozas Gaputis gimė 1903 metais Rygoje, darbininko šeimoje. Sulaukęs 26-erių, 1929 metais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 338 nuo tų pačių metų lapkričio 1 d. paskirtas Širvintų notaru laisvai samdomo tarnautojo teisėmis . 1931 m. vasarą perkeltas dirbti į Kaišiadorių miestą, kur notaro pareigas perėmė iš Antano Orinto. Kontorą įsteigė nuosavame name Vytauto gatvėje . Teisininkų kalendoriuje nurodytas Kaišiadorių notaro kontoros telefonas Nr. 38 – telefonas tuo metu buvo įtaigos prestižo reikalas. Jau atkūrus Nepriklausomybę, gyvenimo saulėlydyje J. Gaputis viename laiškų savo biografiją išdėstė kukliai ir santūriai (dėl autentiškumo kalba netaisyta) : „Kaišiadorių notaru dirbau beveik 10 metų, tame tarpe apie 4 mėn. tarybiniu notaru. Atleistas iš
„Notariatas“ Nr.6, 2008, p. 15–25.
Lietuvos valstybinio archyvo 1991-03-17 pažyma Nr. 201.
Juozo Gapučio 1994-01-21 laiškas Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Genovaitei Strigienei (vėliau teisėjai).
Juozas Gaputis 1959 metais – jau Lietuvoje
45
