„Notariatas“: Sudėtingas ekonomikos laikotarpis sutapo su Lietuvos politinės valdžios pasikeitimu po 2008 metų Seimo rinkimų. Kaip apibūdintumėte Notarų rūmų, kaip profesinės savivaldos, dialogą su politikais? Toks dialogas vyksta, ir tai jau gerai. Valstybės politikai, priklausomai nuo savo politinių pažiūrų, skirtingai žiūri į teisininkų veiklą. Įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, tarp kurių – nemažai gerai teisę išmanančių žmonių, linkę kalbėtis argumentų kalba ir savo sprendimais demonstruoja atsakomybę už valstybės teisinės sistemos likimą. Geriausias pavyzdys – notarų įkainių klausimas. Seime inicijuotos Notariato įstatymo pataisos, numatančios, jog notarų kainodara bus pagrįsta Europos Sąjungos šalyse ir apskritai lotyniškajame notariate galiojančiais kriterijais. Šios pataisos užkirstų kelią ministrų postuose atsidūrusiems politikams imtis populistinių sprendimų dėl notarų paslaugų kainų, pataikaujant net ne rinkėjams, o interesų grupėms. Kol politikai sprendžia dėl tokių pataisų reikalingumo, laikomės principo neužbėgti už akių politiniams sprendimams ir šios temos nekomentuoti viešai. „Notariatas“: Ar įmanomi konstruktyvūs santykiai su notariato veiklą kuruojančia Teisingumo ministerija? To visada siekėme ir privalome siekti ateityje. Kasmet Notarų rūmų narių susirinkimo dalyviams pateikiu santykių su valstybės valdžios institucijomis ataskaitą. Komentuodamas ankstesnio ministro Petro Baguškos veiklą notariato srityje ir dabartinio Teisingumo ministerijos vadovo Remigijaus Šimašiaus aktyvumą, pirmajam taikau radikaliojo populisto, antrajam – radikalaus liberalo apibūdinimus. Visuomet maniau, kad už populizmą nieko baisiau negali būti, tačiau įsitikinau, jog nevaldomas liberalizmas, ypač kai jis pasitelkiamas esą vartotojo interesams ginti, – grėsmingas taranas į teisinės sistemos sienas. Dabar nuolaidžiai, su šypsena, prisimename P. Baguškos „terorą“, kai ministras be įspėjimų, asmeniškai atvykdavo į notarų biurus, negailėdavo pastabų dėl biurų išvaizdos ar net notarų aprangos. Turiu pripažinti, jog šis „terorizavimas“, kad ir koks buvo nemalonus, atnešė pozityvių rezultatų. Apvažiavęs daugumą Lietuvos notarų biurų, drąsiai į juos kviesčiau ir užsienio svečius. Tai tvarkingos, teisės viršenybės misiją įkūnijančios įstaigos. Visai kas kita – dabartinio ministro iniciatyvos, nukreiptos ne į biurų įrengimą ar sienų spalvą. Kai kurias jų sveikiname ir remiame. Daug naujovių ir privalumų į civilinę teisę atneštų hipotekos reforma. Galimybė daryti notarams vykdomuosius įrašus notariškai patvirtintuose
hipotekos sandoriuose sukurtų notarams daugiau užimtumo ir atsakomybės (to mes nesibaiminame). Džiugu, kad diskusijoje su hipotekos reformos projekto iniciatoriais ir Teisingumo ministerija pavyko argumentais įtikinti, jog negalima atsisakyti privalomos notarinės formos įkeičiant kilnojamąjį turtą. Tai užtikrins geresnę sutarties šalių interesų apsaugą. Šis įstatymų projektų pluoštas drauge su minėtomis Notariato įstatymo pataisomis – Seimo kabinetuose, ir jų likimas priklauso nuo politikų valios. Būta ir kitų, ne tokių sėkmingų iniciatyvų. Notarų rūmai ministerijos prašymu atliko tyrimą apie civilinės metrikacijos būklės paslaugų teikimą Lietuvoje. Nustatėme, jog civilinės metrikacijos būklės funkcijų perdavimas notarams padėtų sutaupyti milijonus litų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Siūlėme pagalvoti ir apie santuokų nutraukimo nesant ginčo funkcijos patikėjimą notarams, juolab kad šias funkcijas jau įgyvendina Latvijos ir Estijos notarai. Pateikėme argumentus, rodančius, jog skyrybų procedūros pas notarą įteisinimas neturės įtakos skyrybų statistikai. Mūsų argumentų nepakako, o Teisingumo ministerija, vengdama priešpriešos su Bažnyčia, palaidojo šią iniciatyvą. Be rezultatų baigėsi ir ministro inicijuota teisininkų funkcijų peržiūra. Tad progų susitikti, posėdžiauti, diskutuoti, aistringai ginčytis su teisingumo ministrais per pastaruosius trejus metus netrūko. Notarų rūmų prezidiumas ir teisininkai išeikvojo gausybę energijos, bet, retoriškai paklauskime, ar reikiama kryptimi? Svajojame apie laiką, kai Notarų rūmai galės rūpintis tuo, kas priklauso – notarų veiklos organizavimo gerinimu, paslaugų kokybės ir notarų kvalifikacijos kėlimu. „Notariatas“: 2009 metų liepą pradėta diegti Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga (NETSVEP), notariatas įžengė į elektroninių paslaugų erdvę. Žinant, kaip sunkiai ši sistema buvo kuriama, ar pateisina ji vartotojų – notarų ir jų klientų – lūkesčius? Tokios sistemos, kaip NETSVEP, ar jai giminingos JAREP, HISREP, numatančios juridinių asmenų ir hipotekos sandorių registravimą, – neišvengiamybė. Notarų rūmų bėda, jog prieš dešimtmetį neįžvelgėme būsimos milžiniškos informacinių technologijų pažangos ir šių sistemų kūrimą inicijavome ne mes. Praėjus pusantrų metų nuo NETSVEP diegimo biuruose pradžios, šia sistema naudojasi dauguma notarų. Vieni tapo NETSVEP ekspertais, kiti tik prisijungia, kad užsakytų ir parsisiųstų reikalingas registrų pažymas sandoriams. Pakartosiu tai, ką nuolat sakau: sistema nedraugiška ir nepatogi vartotojui, vis dar nepatikima, tačiau alternatyvos jai nėra. Kuo
Aktualu
NOTARIATAS
