NOTARIATAS
Artūras Driukas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Tretieji asmenys civiliniame procese Tiek teisės moksle, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti būtina ir galima ne bet kokį asmenį, o tik teisiškai suinteresuotą bylos baigtimi. Trečiojo asmens dalyvavimas proceso šalių ginčą nagrinėjant negali būti savitikslis. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, jog nuspręsti, ar tam tikrą asmenį reikia įtraukti į procesą, kartais nėra paprastas dalykas. Viena vertus, kaip šis klausimas bus išspręstas, labai svarbu asmeniui, apie kurio teises ir pareigas kalbama byloje. Į bylos nagrinėjimą neįtrauktam tam tikram asmeniui, jei tai buvo būtina, jam bus atimta galimybė efektyviai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismo sprendime bus pasisakyta dėl šio asmens teisių ir pareigų, atsiras pagrindas teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimo (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), toks teismo sprendimas neįtrauktam dalyvauti procese neįgis prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas), bylos nagrinėjimas užsitęs. Kita vertus, niekuo nepagrįstas su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų įtraukimas dalyvauti trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų labai apsunkina bylos
nagrinėjimą ir ją užvilkina, pareikalauja tiek iš dalyvaujančių byloje asmenų, tiek iš valstybės daug nepagrįstų laiko ir lėšų sąnaudų. Dažnoje byloje teismai sprendžia dilemą, kuri blogybė yra mažesnė – ar įtraukti su nagrinėjamu ginču tiesiogiai nesusijusį asmenį ir taip apsidrausti nuo teismo sprendimo panaikinimo aukštesniosios instancijos teisme, ar kiekvienu konkrečiu atveju įsigilinti į teisinių santykių esmę. Neretai teismai vadovaujasi taisykle – geriau daugiau nei mažiau, t. y. geriau asmenį įtraukti, nei neįtraukti. Itin sudėtinguose daugelio asmenų įvairiapusiuose materialiuosiuose teisiniuose santykiuose tai gal ir pateisinama, tačiau tik iš dalies. Išanalizavus net ir sudėtingą tarpusavyje susijusių materialiųjų teisinių santykių struktūrą bei jų subjektus, įvertinus pateiktų ieškinių reikalavimų turinį bei jų faktinį pagrindą, gerai suvokiant trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų instituto paskirtį ir šių asmenų įtraukimo į procesą teisinius pagrindus, nustatyti visų asmenų procesinę padėtį byloje ne taip ir sunku. Tačiau teismai kartais klysta ir įprastose teismų praktikai situacijose – į bylos nagrinėjimą įtraukiami ne tik su ginčo materialiuoju teisiniu santykiu nesusiję asmenys, bet ir su nė viena iš šalių jokiuose kituose materialiuosiuose teisiniuose santykiuose nesantys asmenys. Pavyzdžiui, gana dažnai be teisinio pagrindo daly
Straipsniai
NOTARAS CIVILINIAME PROCESE. TEORIJA IR PRAKTIKA
