Tarptautinė konferencija
NOTARIATAS
Christian Schall,
Vokietijos notarų rūmų administracijos vadovas
NAUJAS REGLAMENTAS, KURIUO SIEKIAMA SUPAPRASTINTI TAM TIKRŲ VIEŠŲJŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMO EUROPOS SĄJUNGOJE REIKALAVIMUS 2016 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas „Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES), kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus“. Juo siekiama palengvinti viešųjų dokumentų cirkuliaciją ir taip skatinti Europos Sąjungos piliečių judėjimą. Tačiau kokius konkrečius pokyčius jis reiškia piliečiams, pirmiausia notarams? Iš pradžių pakalbėkime apie kontekstą. Iš užsienio gautų viešųjų dokumentų autentiškumas iš esmės tvirtinamas legalizavimo būdu. Dokumentų, kuriais keičiamasi tarpvalstybiniu lygmeniu, autentiškumo patvirtinimas jau buvo gerokai palengvintas panaikinus legalizavimo reikalavimą 1961 m. Hagos konvencijoje. Prie šios konvencijos šiuo metu yra prisijungusios 112 valstybių, ją yra ratifikavusios visos ES valstybės narės. Kitaip nei legalizavimas, kurį gali atlikti tik priimančiosios valstybės diplomatinė arba konsulinė atstovybė, pažymą (apostilę) išduoda dokumentą išdavusios valstybės kompetentinga institucija. Hagos konvencijos 5 straipsnio antroje
pastraipoje nustatyta, kad tinkamai pagal pavyzdį užpildyta pažyma (apostilę) patvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą. Ši procedūra pasiteisino praktikoje ir veiksmingai bei nebrangiai užtikrina, kad kadastrų ir registrų sistemose judantys užsienyje išduoti viešieji dokumentai yra autentiški. Tačiau, nepaisant šios pasiteisinusios procedūros, Europos Komisija mano, kad legalizavimas ir dokumentų tvirtinimas pažyma (apostile) yra nereikalingi formalumai: „Pagal visus nustatytus formalumus reikia pradėti tam tikras administracines procedūras, tai reikalauja laiko ir nemažų sąnaudų, kurios skirtingose valstybėse narėse smarkiai skiriasi. Be to, jos nebūtinai užkerta kelią sukčiavimui ir viešųjų dokumentų klastojimui. Dėl to jos gali būti laikomos dabartinių realijų nebeatitinkančiomis ir neproporcingomis priemonėmis teisinio saugumo tikslams užtikrinti.“ Todėl 2013 m. balandį Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kuria siekiama supaprastinti tam tikrų viešųjų dokumentų judėjimą Europos 15
