NOTARIATAS
Doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
NOTARINĖS KONFEDERACINIŲ TEISMŲ FUNKCIJOS 1792–1793 METAIS Lenkijos ir Lietuvos valstybės istorijoje XVIII a. laikomas klasikiniu prisiekusių bajorų sąjungų – konfederacijų – šimtmečiu. Bajoriškosios demokratijos laikotarpiu bajorijai susijungus į konfederaciją nustodavo galios laisvojo draudimo (lot. liberum veto) teisė. Todėl tik sudariusi konfederaciją viena arba kita bajorijos grupuotė galėdavo įgyvendinti savo politinius tikslus. Konfederacijų tipą (rokošas, generalinė, vaivadijos, karinė, seiminė) lėmė jos sudarymo forma, santykis su karaliumi ir išplitimo mastas. Be to, neretai konfederacijų kūrimą paskatindavo užsienio valstybės, siekdamos destabilizuoti padėtį šalyje. Įtvirtinusios politinę valdžią valstybėje, neseiminių konfederacijų vadovybės į savo rankas perimdavo ir teisingumo vykdymą. Tradicinių bajorijos teismo įstaigų pavyzdžiu buvo steigiami dviejų instancijų – pavietų ir generalinės konfederacijos – teismai. Tačiau pavietų žemės ir pilies teismų kanceliarijų (tuo metu vadintų „pavietų aktais“) veikla konfederacijos gyvavimo laikotarpiu nenutrūkdavo: notarinės teismų funkcijos privalėjo būti vykdo24
mos. Į žemės ir pilies teismų aktų knygas ir toliau turėdavo būti įrašomi viešieji ir privatūs neginčytini dokumentai. Pavieto teismų kanceliarijos turėjo priimti įvairius manifestus, sudaromų sandorių aktus, konfederacijos nutarimus, piliečių prisijungimo prie konfederacijos paliudijimus ir kitus dokumentus. Konfederacijų vadovybė akylai kontroliavo pavieto teismų raštinių veiklą. Kanceliarijos raštininkas arba regentas galėjo eiti pareigas tik įstojęs į konfederaciją ir jai prisiekęs. Be to, konfederacijos vadovybė galėdavo pakeisti tradicinių teismų kanceliarijų tarnautojus savo paskirtais komisarais. Tačiau jeigu buvusieji kanceliarijos pareigūnai neprisiekdavo konfederacijai arba nepavykdavo pakeisti teismų tarnautojų sudėties, tradicinių teismų kanceliarijos praktiškai nebeveikdavo. Kur ir kaip tokiu atveju būdavo įrašomi neginčytini dokumentai? Ar konfederacinės valdžios įstaigos perimdavo notarines bajoriškųjų teismų funkcijas, ir jeigu taip, kaip jas vykdė? Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų remtis paskutiniosios neseiminės Abiejų Tautų Respublikos bajorų konfederacijos, sukurtos remiant Rusijos ka-
