NOTARIATAS
Dr. Zita Šličytė
1990 m. Nepriklausomybės akto signatarė
NEPRIKLAUSOMO NOTARIATO ATKŪRIMAS LIETUVOJE Garbingas Notarų rūmų Prezidente, patikimi ir atsakingi Lietuvos Notariato bendruomenės nariai, konferencijos svečiai! Lietuvos notarų rūmams 1999–2001 metais vadovavusi Vidutė Zubavičiūtė žurnalo „Notariatas“ 14-ajame numeryje lotyniškojo notariato sukūrimą prilygino cunamiui, „Dėkoju savo kolegoms, kurie suprato, kad notariatas eis kartu su nepriklausomybės idėjomis, kurias ir įgyvendino savaip – ne riksmais, o racionaliais argumentais ir taikiomis diskusijomis“, – sakė ji 2012 metais, kai kompanijos „Spinter tyrimai“ ir „Vilmorus“ paskelbė apklausų duomenis, kad notarais pasitiki net 86 procentai Lietuvos gyventojų. Tikiuosi, kad nebūsiu apkaltinta šališkumu, jeigu savo pranešimo esminį teiginį suformuluosiu taip: notariato reforma 1992 metais buvo sėkmingiausia mūsų teisinių institucijų reforma, ryžtinga naujos teisinės sistemos kūrimo pradžia. Koks notariatas pasitiko nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 d.? Tai buvo valstybinio notariato organizacinė struktūra, kurią 32
sudarė valstybinės notarinės kontoros, turėjusios juridinio asmens statusą bei herbinį antspaudą. Jose dirbantys notarai buvo valstybės tarnautojai. Palyginus su visagaliais sovietiniais prokurorais, savotiška nepriklausomybe apvainikuotais teisėjais ir vos ne kenkėjais valstybinei santvarkai netiesiogiai įvardijamais advokatais, notaro profesija Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje buvo viena iš nedaugelio depolitizuotų profesijų ir nelaikyta prestižine. Įdomu tai, kad iki 1974 m. birželio 26 d. valstybinio notariato veiklą reglamentavo netgi ne įstatymas, o Lietuvos TSR valstybinio notariato nuostatai, kuriuos tvirtino Lietuvos TSR Ministrų taryba, ne įstatymų leidžiamosios teisėkūros, o vykdomosios valdžios institucija. Tačiau ir 1974 m. birželio 26 d. priimtas Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymas esminių pokyčių neatnešė, nes: 1. Civiliniai teisiniai santykiai Sovietų Sąjungoje buvo primityvūs. Ūkio subjektų veikla buvo reguliuojama įsakmiais planinės ekonomikos metodais. Žemė, gamyklos, pastatai priklausė valstybei, nebuvo nei rinkos santykiais grindžiamos
