NOTARIATAS
Antanas Grumuldis Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys Jurbarko raj. 2-ojo notaro biuro notaras
ATSKIRŲ SUBJEKTŲ
PAVELDĖJIMO
YPATUMAI
Šiuo metu visuomenėje ir notarinėje praktikoje ypač aktualūs yra tam tikrų subjektų paveldėjimo klausimai. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5 knyga „Paveldėjimo teisė“ išsamiai nereglamentuoja atskirų subjektų, t.y. valstybės, užsieniečių, nepilnamečių, globotinių ir kt., paveldėjimo (išskyrus bendrąsias normas – CK 5.2 str., 5.62 str., 5.75 str.– nukreipiančias į kitus teisės norminius aktus), šio straipsnio tikslas yra nustatyti atskirų subjektų paveldėjimo ypatumus bei išnagrinėti juos reglamentuojančius kitus teisės aktus. 1. Paveldėjimo ypatumai, kai palikimą sudaro žemės ir miškų ūkio paskirties žemė Šioje dalyje trumpai noriu pakalbėti apie paveldėjimo ypatumus, kai įpėdinio paveldėjimas atkurtas pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą („Valstybės žinios“, 1997 m., Nr. 65–1558, 10 p.), ir pilietis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, keičia žemės atkūrimo būdą. Galimi du atvejai: 1) kai tai daro įstatyminis įpėdinis; 2) kai žemės atkūrimo būdą keičia testa mentinis įpėdinis. 38
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d., pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal šio str. 4 d., pilietis iki 2005 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti pareikštą valią, kad jam už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta pinigais, ir prašyti už išperkamą turtą atlyginti vertybiniais popieriais. Todėl šie santykiai iki šiol yra aktualūs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, tai yra nurodęs. Pakeisti savo valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, gali ne tik tas asmuo, kuris buvo išreiškęs tokią valią, bet ir tas asmuo, kuriam teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo perduota vėliau paveldėjimo ar kitu įstatymo numatytu teisių perdavimo būdu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. „Administracinė apžvalga“, 2005 m., 11 p.). Įpėdinio, gavusio paveldėjimo teisės liudijimą, prašymu apskrities administracija būdą pakeičia administracine tvarka, jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, ar sprendimas dar nėra visiškai įvykdytas, pavyzdžiui, piliečiui pagal spren-
