NOTARIATAS
Eglė Čaplinskienė Lietuvos notarų rūmų konsultantė - teisininkė
Vedybų sutartys notarinėje praktikoje 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas) įvedė naują institutą civilinėje teisėje – vedybų sutartį. Kaip rodo vedybų sutartis registruojančios Centrinės hipotekos įstaigos pateikiami duomenys, vedybų sutartys vis populiarėja, tačiau palyginus su kitomis Europos valstybėmis Lietuvoje jų sudaroma nedaug. 2006 m. Centrinė hipotekos įstaiga įregistravo 488, 2005 m. – 306, 2004 m. – 210, 2003 m. – 160, 2002 m. – 24 vedybų sutartis. Lietuvoje vedybų sutartis sudaro apie 1,5 proc. susituokusių porų.
sudarantiems asmenims, ikivedybinę sutartį gali sudaryti bet kurie pilnamečiai, veiksnūs, nesusiję tarpusavyje artimos giminystės ryšiais, nesusituokę vyras ir moteris. Civilinis kodeksas nurodo, kad nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo. Sutuoktinis, kuris yra teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti vedybų sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas. Jei rūpintojas sutikimo neduoda, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas.
Vedybų sutartį sudarantys asmenys Civilinio kodekso 3.101 str. nustato, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Nors apibrėžiant vedybų sutartį nurodoma, kad tai yra sutuoktinių susitarimas, ikivedybinę sutartį turi teisę sudaryti ir dar nesusituokę bei sutuoktinių statuso neįgiję asmenys. Rusų literatūroje sutinkama nuomonė, kad nesusituokę asmenys gali sudaryti ikivedybinę sutartį tik jei jie jau yra pateikę pareiškimus civilinės metrikacijos įstaigai, tačiau daugiau yra palaikančių nuomonę, kad pareiškimų pateikimas civilinės metrikacijos įstaigai nekeičia asmenų statuso, neįrodo jų ketinimų rimtumo. Kadangi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra nustatyti specialūs reikalavimai ikivedybinę sutartį
Dažnai kyla klausimas, ar galima vedybų sutartį sudaryti per atstovą. Civilinio kodekso 2.132 str. 1 d. numatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Kaip sandorių, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tik asmeniškai, pavyzdžiai paprastai nurodomi testamentas ir santuokos sudarymas. Sudarant vedybų sutartį, labai svarbu išsiaiškinti tikrąją šalių valią. Ši sutartis glaudžiai susijusi su santuokos sudarymu. Vedybų sutarčiai numatytas specialus subjektų ratas, nustatyti griežti reikalavimai turiniui, specialūs negaliojimo pagrindai. Manyčiau, kad ir vedybų sutartis turėtų būti priskirta prie asmeninio pobūdžio sutarčių, todėl gali būti sudaroma sutuoktinių ar ketinančių tuoktis asmenų tik asmeniškai. Vedybų sutartį priskirti prie asmeninio pobūdžio sutarčių siūlo ir P.S.Vitkevičius1. P. S. Vitkevičius Šeimos narių turtiniai teisiniai santykiai, Vilnius: Justitia, 2006, p. 165.
1
50
