NOTARIATAS
Marius Stračkaitis Lietuvos notarų rūmų viceprezidentas Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notaras - administratorius
JŪRINIAI PROTESTAI – IŠSKIRTINĖS SPECIFIKOS NOTARINĖS PRAKTIKOS FORMA Jūrinis protestas – itin retas veiksmas notarinėje praktikoje. Šio akto naudojimo sfera – industrinė uosto veikla kol kas plėtojama tik Klaipėdoje. Ko gero, apibrėžta geografinė erdvė ir reti praktikos atvejai lėmė, kad šis teisinis institutas nėra pristatomas net ir teisinėje literatūroje, apie jį mažai žino kapitonai ir laivų savininkai. Šiandien uosto kompanijos vystosi greitai ir dinamiškai, plečiamas tarptautinis verslas, vadinasi, daugės ir ginčo atvejų, kai laimės tie, kurie mokės profesionaliai apginti savo pozicijas. Teisingai surašytas jūrinis protestas – tai svarbus dokumentas, kurio specifinius reikalavimus privalo žinoti uosto kompanijų teisininkai, įgalioti konsulinių įstaigų darbuotojai, laivų savininkai, kapitonai ir, žinoma, notarai. Jūrinis protestas veikia tarsi tarpininkas įvairialypiame teisiniame santykyje, kuriame susipina skirtingų subjektų, t.y. valstybės ir ekologiškos aplinkos naudotojų (dažniausiai tai susiję ir su ekologinėmis problemomis), laivo kapitono ir laivo savininko, krovinio siuntėjo bei gavėjo ir t. t., interesai. Todėl jūrinio protesto priėmimas, kaip notarinis veiksmas, savo specifika išsiskiria iš kitų notarinių veiksmų. Pati sąvoka jūrinio protesto aktas pasufleruoja, kad kalbama apie prieš tai vykusių procedūrų rezultatą. Atsitikus įvykiui subjektų elgesį teisiniame santykyje nustato teisės aktai, t.y. laivo kapitonas privalo pateikti jūrinio protesto pareiškimą, o notaras – surašyti jūrinio protesto aktą. Tiek 54
kapitonas, tiek notaras veikia laikydamiesi notarinę, jūrinę bei ekologinę teisę reglamentuojančių įstatymų ir kitų nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų reikalavimų. Notaro dalyvavimas šiame procese tarsi numato prielaidas, jog galimai kilsiantį ginčą spręs teismas. Todėl teisminio nagrinėjimo metu jūrinio protesto aktas pateikiamas kaip įrodymai, kurie patvirtina kapitono kaltės nebuvimą net ir atsiradus žalai. Jūrinio protesto aktas, kaip ir bet kuris kitas notarinis veiksmas, gali įpareigoti ne tik tiesiogiai dalyvavusius šiame notariniame veiksme asmenis, bet ir platesnį jų ratą. Jūrinis protestas – tai specifinis teisinis institutas, kuris nustato įrodymų pateikimo tvarką, kai laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu įvyksta įvykis, kuriuo laivui ar kroviniui padaroma žala, nesant kapitono kaltės. Laivo kapitonas, siekdamas apginti savo teisėtus interesus, surašo jūrinį protestą detaliai išvardindamas aplinkybes, priežastis bei priemones, kurių ėmėsi atsiradusiai žalai sumažinti. Jūrinio protesto sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 3–335 „Dėl vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklių patvirtinimo“. Taigi jis apibūdinamas kaip oficiali įrodymų dėl laivo kapitono ir laivo įgulos kaltės nebuvimo padarant žalą kroviniui ar laivui patvirtinimo tvarka. Procesinė (taip pat ir notarinė) forma, realizuojant
