NOTARIATAS
Vytautas Gaivenis
Knygos „Nuo raštininko iki notaro” autorius Ilgametis Lietuvos notarų rūmų konsultantas
NUO RAŠTININKO IKI NOTARO Ištrauka iš knygos „Nuo raštininko iki notaro“ Romualdo Paknio leidykla, 2007
Lietuvos notariato kelias Homo sapiens, protingąjį žmogų, atsiradusį prieš 140–280 tūkst. metų, ir homo scribens, rašantįjį žmogų, skiria milžiniška laiko atkarpa. Pirmuosius žingsnius rašto link žmogus žengė prieš 20–30 tūkst. metų1, kai susiklostė ankstyviausias – vaizdinis (piktografinis) raštas. Rašto ir raštininkų atsiradimas buvo lemtingas įvykis civilizacijos istorijoje. O atsiradus privačiai nuosavybei raštininko vaidmuo pasidarė itin svarbus: savininkui ir jo įpėdiniams buvo reikalingi dokumentai – nuosavybės aktai, turintys viešąją reikšmę. Ilgainiui tokių raštų kūrėjai tapo pirmaisiais mums žinomais notarais. Dėl lemtingų istorinių priežasčių – agresijos iš Rytų ir Vakarų – krikščionybė ir raštas į Lietuvą atėjo pavėluotai. Tačiau atsilikimas buvo greitai pašalintas ir jau XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos raštinių kultūra niekuo nenusileido kitų Europos šalių raštinėms. Žinome tik keleto LDK raštininkų, – notarų pirmtakų – vardus, tačiau išliko nemaža jų parašytų dokumentų. Notaro institutas viešajame gyvenime atsirado 1566-aisiais, kai buvo patvirtintas II Lietuvos Statutas, panaikinęs disponavimo žeme apribojimus ir įteisinęs žemės (civilinio) teismo institutą2. Notaro pareigas atliko Levas Vladimirovas, Knygos istorija, V., 1979, p. 20 Žemės raštininko institucija (notarius terrestris generalis) atsirado 1332 m. Lenkijoje, Krokuvos vaivadijoje. Žr. Dorota Malec, Krzysztof Skupieński, Notariat polski: historia i wspólczesność, 2006, p. 23
šio teismo raštininkai. Taigi ši data gali būti laikoma Lietuvos notariato pradžia. NEPRIKLAUSOMOS KŪRIMASIS
LIETUVOS
NOTARIATO
Pirmasis materialinės teisės šaltinis atkurtoje Lietuvos valstybėje buvo Rusijos imperijos civilinis kodeksas, įsigaliojęs 1840 m. panaikinus II Lietuvos Statutą. Į Lietuvoje veikusias civilinės teisės sistemas įėjo ir notariato nuostatai3. Jų buvo laikomasi iki sovietų okupacijos, tiesa, kiek pakeitus ir suderinus su Lietuvos įstatymais. Nepriklausomos Lietuvos notarų kontoros pradėtos steigti 1919 m., remiantis Laikinojo Lietuvos notariato sutvarkymo įstatymu, paskelbtu 1919 m. sausio 16 d. Pagal tą įstatymą notarinės kontoros buvo steigiamos tose vietose, „kur teisingumo ministras ras reikalo“4. 1919 m. lapkričio 14 d. Teisingumo ministerijos etatuose nurodyti 32 notarai, 1923 m. gruodžio 14 d. – 26 notarai. Trūkstant etatinių notarų, 1929 m. rugsėjo 4 d. Ministrų kabinetas nutarė leisti Teisingumo ministerijai juos laisvai samdyti: Kauno teismo apygardai – 7, Šiaulių – 4,
1
3
2
4
Положение о нотариальной части, t. 1, d. 1 LVŽ, 1919 01 16, Nr. 2–3, p. 5
7
