Už ką labiausiai norėtumėte padėkoti mokytojui?

Mažiausiai seserys tikėjosi to, kad Jafoje jausis kaip Vilniaus Užupyje.

dija), savaitei į priekį mums buvo rezervuoti paslaptingiausi Tel Avivo restoranai ir barai. Tikrai nustebome, kai iš vieno garsiausių Tel Avivo restoranų šefo vakarienės pabaigoje sulaukėme kvietimo apsilankyti jo virtuvėje ir įsiamžinti fotografijoje“, – pasakojo Daiva.

Tel Avive seserims nutiko linksmų istorijų, kurios siejasi su balta spalva, tiksliau – su baltais jų drabužiais.

Skrendant į Izraelį jų lagaminai buvo prikrauti tik baltų drabužių. Todėl, kad gyvenimas būtų mažiau sudėtingas, juk balti drabužiai – švara ir elegancija kartu. Ir nors Daivai ir Aidarai, kad ir kur jos būtų – ar Amerikoje, ar Vokietijoje, ar Lietuvoje, kiekvieną paprastą vasaros dieną patinka rengtis baltai, atrodė, kad kai kuriems žmonėms Izraelyje šis paprastas jų pomėgis buvo tarsi atrakcija.

Linksma istorija prasidėjo jau antroji jų diena Tel Avive. Įsėdus į taksi su baltomis ilgomis sukniomis vairuotojas paklausė, ar jas nuvežti tiesiai į baltąjį miestą. Baltuoju miestu vadinama Tel Avivo dalis, kurioje vyrauja bauhauzo stiliaus pastatai, ji įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Joms trumpam sumišus vairuotojas paaiškino, kad visos instagramo žvaigždės, vykdamos į baltąjį Tel Avivo kvartalą, rengiasi išimtinai baltai. „Padėkojome už komplimentą ir kvatodamos pareiškėme: tokiu atveju vežkite mus priešinga kryptimi!“ – juokėsi Daiva.

Kita istorija atsitiko einant viena žymiausių Tel Avivo gatvių – Rotšildo bulvaru. Priešais ateinantis pagyvenęs džentelmenas staiga operiniu balsu seserims uždainavo „White white angels walking on the street“ (liet. – Balti balti angelai vaikštinėja gatve.). „Liko tik nusišypsoti ir padėkoti šiam ponui už mums padovanotą muzikinį komplimentą. Bet kai vieną dieną viešbučio direktorius pasiteiravo, ar mes turime kitokių rūbų nei baltų, kvatojomės su juo drauge, ir tai buvo tarsi kulminacinis baltasis taškas.

Su sese linksmai išbėgome apsipirkti. Jau tą patį vakarą viešbučio direktoriui pademonstravome savo pirmąją baltų rūbų kolekciją su Izraelio prieskoniu“, – pasakojo Daiva.

Keleto dalykų, kuriuos patyrė Izraelyje, seserys nesitikėjo. Jos nemanė, kad Tel Avivas – toks tarptautinis miestas ir kad visi sutikti žmonės puikiai kalbės angliškai.

Bendrauti ir susidraugauti su jais taip pat buvo labai paprasta.

Artimos bičiulės, kuri ilgą laiką gyveno ir dirbo Tel Avive, jos buvo iš anksto įspėtos, kad Tel Avive ir Izraelyje labiausiai vertinama, koks žmogus tu esi. Jos įsitikino, kad bičiulė buvo teisi.

Sutikti izraeliečiai buvo nepaprastai kuklūs, širdingi, draugiški ir labai apsiskaitę, jie seseris labiausiai vertino dėl jų išsilavinimo, smalsumo, mandagumo ir paprastumo. „Mūsų „Chanel“ rankinės taip ir liko gulėti lagaminų dugne, kaip ir aukštakulniai bateliai“, – juokėsi Daiva.