2018 M. 7-ASIS ŠIUOLAIKINĖS BALANDŽIO 15-21 D. OPEROS VILNIUS FESTIVALIS
TURINYS / CONTENT Apie 3 Programa 4 Opera „Į švyturį“ 6 Garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“ 9
About Programme Opera “To the Lighthouse” Sound installation-performance “Olympian Machine”
Opera-meno instaliacija Opera-art installation „Honey, Moon!“ 10 “Honey, Moon!” Kamerinė opera „α“ 13 Chamber opera “α” Opera „Saulė ir jūra“ 16 Opera “Sun and Sea” Barokinio teatro triukšmų mašinų Baroque theatre noise machines performansas „Blogi orai“ 18 performance “Bad Weather” Pokalbis su Asta Pakarklyte, Interview with Asta Pakarklytė, Lietuvos muzikos informacijos 20 Director of the Lithuanian Music centro direktore Information Center Ivan Cheng. Racionalizuojant Ivan Cheng. Rationalizing „Blogus orus“ 23 “Bad Weather” Apie operą ir operomaną On Opera and Operamania in NOA festivalių kūrėjų ir 27 the words of the NOA festival atlikėjų lupomis creators and performers Jaunųjų kritikų recenzijų konkursas Young Critics Review Contest „Kokybiškiausių recenzijų versijos“ 33 “Versions of Quality Reviews” Music Theatre NOW 35 Music Theatre NOW Diskusija „Opera / (ne)opera. Discussion “Opera / (non-)opera. Identiteto paieškos“ 37 A search for identity” Ankstesnių NOA festivalių Operas presented at all operos 39 previous NOA festivals Komanda 43 The Team Rėmėjai ir partneriai 44 Sponsors and partners
NOA (Naujosios operos akcija) – šiuolaikinės alternatyviosios operos ir multidisciplininio meno fe!ivalis, 2008 m. inspiravęs atsira!i „Operomanijos“ judėjimą. Peržengiantis tradicinės operos ribas, ieškantis tarpdisciplininių susikirtimų fe!ivalis deklaruoja laisvę, kolektyvinę kūrybą, atvirumą įvairioms idėjoms ir bendradarbiavimo formoms.
NOA (New Opera Action) is a fe!ival of contemporary alternative opera and multidisciplinary art, which in 2008, inspired to appear the “Operomanija” movement. Crossing the limits of the traditional opera and searching for interdisciplinary intersections, the fe!ival declares freedom, collective creativity, and openness to various ideas and forms of cooperation.
Netelpantis į jokius rėmus ir vengiantis apsiriboti temų, terminų ar formatų nuorodomis, NOA kaskart pri!ato tiek pasaulines, „Operomanijos“ prodiusuotas operų premjeras, tiek kvie!inius kūrinius. 2018 m. balandžio 15–21 d. vyk!antis 7-asis NOA fe!ivalis žymi dešimtąsias organizacijos veiklos metines ir pri!ato šešis unikalius kūrinius.
Going beyond frames of any kind and avoiding references to any themes, terms, or formats, each time NOA presents the world premieres of operas produced by “Operomanija”, as well as gue! performances. The 7th edition NOA fe!ival, taking place from April 15 to April 21, 2018, celebrates the tenth anniversary of the organization’s activities and presents six unique works.
PROGRAMA Opera Premjera Vilniuje
Į ŠVYTURĮ Balandžio 15 d., sekmadienis, 16 ir 19 val. Menų spau!uvės Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6)
Diskusija
OPERA/ (NE)OPERA. IDENTITETO PAIEŠKOS Balandžio 16 d., pirmadienis, 18 val. Šiuolaikinio meno centro Skaitykla (Vokiečių g. 2) Garso in!aliacija-performansas Pasaulinė premjera
OLYMPIAN MACHINE Balandžio 17 d., antradienis, 19 val. Menų spau!uvės Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6)
PROGRAMME Opera Vilnius première
TO THE LIGHTHOUSE Sunday, April 15, 4 p.m. and 7 p.m. Arts Printing House, Black Hall (Šiltadaržio !r. 6) Discussion
OPERA / (NON-)OPERA. A SEARCH FOR IDENTITY Monday, April 16, 6 p.m. Contemporary Art Centre, Reading Room (Vokiečių !r. 2) Sound in!allation-performance World première
OLYMPIAN MACHINE Tuesday, April 17, 7 p.m. Arts Printing House, Black Hall (Šiltadaržio !r. 6)
Opera-meno in!aliacija Pasaulinė premjera
Opera-art in!allation World première
HONEY, MOON! HONEY, MOON! Balandžio 19 d., ketvirtadienis, 18 ir 21 val. Šiuolaikinio meno centro Didžioji salė (Vokiečių g. 2)
Thursday, April 19, 6 p.m. and 9 p.m. Contemporary Art Centre, Main Hall (Vokiečių !r. 2)
Kamerinė opera
Chamber opera
Pasaulinė premjera
World première
A
Balandžio 20 d., penktadienis, 18 ir 20 val. Menų spau!uvės Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6)
A
Friday, April 20, 6 p.m. and 8 p.m. Arts Printing House, Black Hall (Šiltadaržio !r. 6)
Opera
Opera
Video peržiūra
Screening
SAULĖ IR JŪRA
SUN AND SEA
Balandžio 21 d., šeštadienis, 15 val. Šiuolaikinio meno centro Kino salė (Vokiečių g. 2)
Saturday, April 21, 3 p.m. Contemporary Art Centre, Cinema Hall (Vokiečių !r. 2)
Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas
Baroque theatre noise machines performance
Premjera Lietuvoje
Lithuanian première
BLOGI ORAI
BAD WEATHER
Balandžio 21 d., šeštadienis, 18 ir 20 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažoji salė (Gedimino pr. 4)
Saturday, April 21, 6 p.m. and 8 p.m. Lithuanian National Drama Theatre, Small Stage (Gedimino av. 4)
Opera
Opera
Premjera Vilniuje
Vilnius première
Į ŠVYTURĮ Balandžio 15 d., sekmadienis, 16 ir 19 val. Menų spau!uvės Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6)
Žmonių gyvenimai pripildyti laukimo. Žmonių gyvenimai susideda iš mažų paskirų momentų, kurie vienas po kito išgyvenami galiausiai virsta galinga, ant kranto parbloškiančia banga. Šiuolaikinės lietuviškos operos „Į švyturį“ sukūrimą įkvėpė vienas skaidriausių modernizmo rašytojos Virginijos Woolf romanų tuo pačiu pavadinimu. Šiam darbui susibūrė talentingos menininkės – režisierė Loreta Vaskova, keturių „Auksinių scenos kryžių“ laureatė, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Kiekviena jų V. Woolf romaną lukšteno iš savo perspektyvos, tačiau įžvalgas derino kartu. Šio proceso rezultatas – minčių kupina opera, pasižyminti savitu tempu, išlaikytu V. Woolf teksto muzikalumu ir siužetine linija. Operos „Į švyturį“ veiksmas rutuliojasi saloje esančiame Ramzių šeimos vasarnamyje. Čia jie kartu su svečiais leidžia atostogas, užpildydami laiką kasdieniais užsiėmimais ir pašnekesiais. Operos erdvė persmelkta ne tik jūrinio klimato, bet ir laukimo. Veikėjai planuoja nuplaukti į kitame krante esantį švyturį, todėl laukia gero oro. Laukimo nerimas – tai povandeninė srovė ramiame atostogų jūros paviršiuje.
6
TO THE LIGHTHOUSE Sunday, April 15, 4 p.m. and 7 p.m. Arts Printing House, Black Hall (Šiltadaržio !r. 6) Human lives are filled with the waiting. Human lives consist of small disconnected moments that are experienced one after another, but ultimately swing into a powerful wave that sweeps us back to the shore. The birth of the contemporary Lithuanian opera “To the Lighthouse” was due to inspiration by one of the most lucid pieces of writing – of the same title – by modernist author Virginia Woolf. The work has brought together a few talented artists: stage director Loreta Vaskova, the winner of the four “Golden Stage Crosses” – Lithuanian highest theatrical awards, composer Rita Mačiliūnaitė, and playwright Gabrielė Labanauskaitė. Each of them was peeling Woolf‘s novels from her own perspective, but eventually, they have combined their insights together. This process results in a long, thought-out timing of the opera and its distinctive tempo, along with the retained musicality of Woolf‘s text and the storyline. The plot of the opera “To the Lighthouse” is developing in the Ramsays‘ summer cottage located on an island. Here, they spend their vacations together with the guests, in filling their time with everyday activities and conversations. The space of the opera is overwhelmed not only by the maritime climate, but also by waiting. The characters are planning to go by boat to a lighthouse on the other shore, so they keep waiting for good weather. Their anxiety caused by the waiting runs as an underwater stream upon the peaceful surface of vacation sea.
Libreto autorė Gabrielė Labanauskaitė-Diena:
„Kūriau libretą Klaipėdoje ir Venecijoje, tad aplinkui nuolatos buvo daug vandens. V. Woolf romanas, pagal kurį buvo sukurtas ar perrašytas tek!as, irgi takus kaip pasąmonės srautas, išreiškiantis veikėjų viltis, lūkesčius ir norus.“ Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė:
„Vasariškos atmosferos, jūrinio klimato ir amžino laukimo išraiška garsais – taip galėčiau apibūdinti šią savo operą. Ji skirta ne vien poilsiautojams, kuriems gyvenimo tempą diktuoja oras, bet ir tiems, kurie nebijo atsiriboti nuo išorinio pasaulio, pasinerti į jūros, švyturio bei knygų garsus ir muzikaliai išgyventi manieringumą, ilgesį, naivumą ir meilę.“ Režisierė Loreta Vaskova:
„Daugelis literatūrologų V. Woolf kūrinį vadina vienu šviesiausių rašytojos romanų. Kas gali būti aktualiau nei mūsų pačių asmeninis gyvenimas, kuris kamerinėje operoje prilygintas nuolatiniam norui pajudėti link švyturio.“
Libreto autorė Gabrielė Labanauskaitė-Diena Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė Režisierė Loreta Vaskova Muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys Scenografė ir kostiumų dailininkė Olga Nikitina Vaizdo projekcijų dailininkas Dmitry Sobolev Garso režisierius Jonas Raudonius Režisieriaus padėjėja Milginta Palubinskaitė
Režisieriaus asistentė Rūta Bunikytė Grimo dailininkė Aira Brazdienė Šviesų dailininkas Donatas Šimonis Vertėja Viltė Gridasova Vyriausioji rekvizitininkė Jekaterina Novikienė Prodiuseris Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
Librettist Gabrielė Labanauskaitė-Diena:
“I was writing the libretto in our port city Klaipėda and Venice, so there was always plenty of water around. Woolf’s novel, which has served as the basis for creating or rewriting the text, is also fluid, ju! like the unconscious flow expressing the hopes, expectations and wishes of the characters.” Composer Rita Mačiliūnaitė:
“The sound expression of the summer atmosphere, the maritime climate and the infinite waiting – that is how I describe this opera of mine. It is designed not only for holidaymakers, whose pace of living is dictated by the weather, but also for those who are not afraid to separate themselves from the outside world, dive into the sounds of the sea, lighthouse and books, and experience the mannerism, longing, naivety, and love musically.” Director Loreta Vaskova:
“As for the very piece of work by Virginia Woolf, many literary scholars call it one of the writer‘s brighte! novels. What else could be more relevant than our own personal life, which, in this chamber opera, equates to that con!ant desire to get moving towards the lighthouse?” Librettist Gabrielė Labanauskaitė-Diena Composer Rita Mačiliūnaitė Stage director Loreta Vaskova Music director and conductor Vytautas Valys Set designer and costume director Olga Nikitina Video artist Dmitry Sobolev Sound director Jonas Raudonius
Assistant director Milginta Palubinskaitė Assistant director Rūta Bunikytė Makeup artist Aira Brazdienė Lighting designer Donatas Šimonis Translator Viltė Gridasova Chief property master Jekaterina Novikienė Producer Klaipėda State Music Theatre
7
Performers
Atlikėjai Ponas Ramzis – Artūras Kozlovskis Ponia Ramzi – Dalia Kužmarskytė Džeimsas Ramzis (vaikystėje) – Jokūbas Kulevičius Džeimsas Ramzis (po 10 metų) – Rokas Spalinskas Lilė Briskou – Rita Petrauskaitė Čarlzas Tanzlis – Aurimas Raulinavičius Ponia Maknab – Aurelija Dovydaitienė
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai – Gabija Kochanskaitė (fleita) Dainius Čiuberkis (klarnetas) Audronė Jurkonytė (smuikas) Monika Longo (altas) Vilija Veličkienė (violončelė) Carmelo Giuseppe Longo (klavesinas)
Mr. Ramsay – Artūras Kozlovskis Mrs. Ramsay – Dalia Kužmarskytė James Ramsay (as a child) – Jokūbas Kulevičius James Ramsay (10 years later) – Rokas Spalinskas Lily Briscoe – Rita Petrauskaitė Charles Tansley – Aurimas Raulinavičius Mrs. McNab – Aurelija Dovydaitienė
Musicians of Klaipėda State Music Theatre orchestra – Gabija Kochanskaitė (flute) Dainius Čiuberkis (clarinet) Audronė Jurkonytė (violin) Monika Longo (viola) Vilija Veličkienė (cello) Carmelo Giuseppe Longo (harpsichord)
Premjera: 2017 m. gegužės 12 d., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
Lietuvių kalba su subtitrais anglų kalba. Trukmė – 90 min.
Première: May 12, 2017 at Klaipėda State Music Theatre.
In Lithuanian with English surtitles. Duration: 90 mins.
SINOPSIS
SYNOPSIS
I veiksmas Ramzių šeima ruošiasi plaukti į švyturį, tačiau šiai smagiai išvykai vis trukdo nepalankus oras, todėl tenka likti namuose ir kiekvienam užsiimti savais reikalais. Ponas Ramzis diskutuoja su besisvečiuojančiu doktorantu Čarlzu Tanzliu, Ponia Ramzi bando supiršti Čarlzą Tanzlį su netekėjusia dailininke Lile, sūnus Džeimsas žaidžia laiveliais, o namų tvarkytoja ponia Maknab gamina vakarienę.
Act I The Ramsay family is planning to sail to the lighthouse; however, this pleasant trip is put off because of the stormy weather, so the family has nothing but stay at home, everyone is busy with their own things. Mr Ramsay is discussing something with Charles Tansley, a doctoral student and a guest of the family; Mrs Ramsay is trying to matchmake Charles Tansley with Lily, an unmarried painter; James, the son, is sailing toy boats, while Mrs McNab is cooking dinner.
II veiksmas Antras veiksmas vyksta po dešimties metų, kai ponia Ramzi jau yra mirusi, o Džeimsas – užaugęs. Artimieji vėl susirenka kelionei į švyturį ponios Ramzi mirties metinių proga. Sūnus bando įkalbėti Lilę pabaigti kadaise pradėtą tapyti mamos portretą ir po kurio laiko Lilė sutinka. Kaip ir anksčiau, ponas Ramzis, nors ir palūžęs, nenustoja su Tanzliu ginčytis apie gyvenimo ir kūrybos esmę. Įdomu, ar pavyks šįkart visiems nuplaukti į švyturį?
Act II The action now takes place ten years later: Mrs Ramsay is dead and James has grown up. The family and friends get together again to sail to the lighthouse to commemorate Mrs Ramsay’s death anniversary. James is trying to persuade Lily to finish Mrs Ramsay’s portrait which Lily started painting long time ago and, eventually, Lily agrees. Just like earlier, Mr Ramsay, although feeling sunken, keeps discussing the essence of life and creation with Tansley. Will they all make it to the lighthouse this time?
8
Garso in!aliacija-performansas Pasaulinė premjera
OLYMPIAN MACHINE Balandžio 17 d., antradienis, 19 val. Menų spau!uvės Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6) „Olympian Machine“ – kūrinys 12-ai balsų, pristatomas kaip audiovizualinė 12-os garsiakalbių ir sinchroninio teksto instaliacija. Įrašų metu į studiją vienai valandai po vieną buvo pakviesti kūrinio dalyviai. Kiekvienam individualiai buvo perskaityta vieno klasikinio teksto santrauka, po kurios kiekvienas dalyvis buvo paprašytas atpasakoti, ką jis / ji prisimena iš ką tik girdėtos istorijos. Įvairūs asmeninio pobūdžio nukrypimai nuo perskaityto teksto buvo labai laukiami, tačiau niekaip neskatintini, kad nebūtų prarastas asociacijų spontaniškumas. Šiame kūrinyje klausytojai išgirsta balsų polilogą, persvarstantį istorijos, atminties ir komunikacijos klausimus. „<...> Be kiekvieno papasakoto mito, yra ir dar vienas, neįvardijamas, nepapasakotas. Kitas, kuris moja iš šešėlių, išnyra tik aliuzijų, fragmentų, atsitiktinumo pavidalu, ir niekas nedrįsta jo papasakoti kaip vienos istorijos“ (Robertas Calasso, „Kadmo ir Harmonijos vedybos“). Idėjos ir garso montažo autorius Arturas Bumšteinas Garso įrašo režisierius Ramūnas Jasutis
Vaizdo projekcija Ervinas Gresevičius Garso režisierius Julius Janukaitis Prodiuseris OPEROMANIJA
Dalyviai
Sound in!allation-performance World première
OLYMPIAN MACHINE Tuesday, April 17, 7 p.m. Arts Printing House, Black Hall (Šiltadaržio !r. 6) “Olympian Machine” is a work for 12 voices, presented as a radiophonic sound installation consisting of 12 loudspeakers and synchronous text projection. During the recording, the participants of the piece were invited to the sound studio for one hour. Each individual was read a brief summary of famous classical text, after which each participant was asked to comment on what (s)he remembered from the story that (s)he had heard. Various personal deviations from the text were welcome, but not encouraged in any way, seeking to preserve the spontaneity of the subjective associations. This piece presents to the audience a polylogue of voices that review issues of history, memory, and communication. “<...> In addition to every myth ever told, there is one more, the not nameable, untold one. The other, which keeps waving from the shadows, emerges only in the form of allusions, fragments, and coincidences, without anyone who would dare to tell it as a single story.” (Roberto Calasso, “The Marriage of Cadmus and Harmony”) Author of idea and sound editing Arturas Bumšteinas Sound recording director Ramūnas Jasutis
Video projection Ervinas Gresevičius Sound director Julius Janukaitis Producer OPEROMANIJA
Participants
Darja Lyzenko, Daumantas Ciunis, Domas Raibys, Eglė Strackaitė-Kalendra, Greta Grinevičiūtė, Karolis Vyšniauskas, Kristina Agintaitė, Marija
Simona Šimulynaitė, Marius Povilas Elijas Martynenko, Mindaugas Urbaitis, Rūta Junevičiūtė, Žilvinas Andriušis
Darja Lyzenko, Daumantas Ciunis, Domas Raibys, Eglė Strackaitė-Kalendra, Greta Grinevičiūtė, Karolis Vyšniauskas, Kristina Agintaitė, Marija
Lietuvių kalba. Vertimas anglų kalba dalinamas prieš renginį.
Trukmė – 60 min.
Duration: 60 mins. In Lithuanian. English translation will be distributed before the show.
Simona Šimulynaitė, Marius Povilas Elijas Martynenko, Mindaugas Urbaitis, Rūta Junevičiūtė, Žilvinas Andriušis
9
Opera-meno in!aliacija Pasaulinė premjera
Opera-art in!allation World première
HONEY, MOON! HONEY, MOON! Balandžio 19 d., ketvirtadienis, 18 ir 21 val. Šiuolaikinio meno centro Didžioji salė (Vokiečių g. 2) „Honey, Moon!“ – tai muzikos kosmonautų treniruotės. Žmogaus, medaus ir mėnulio jungtuvės. Opera – gyvų skulptūrų paroda, kurioje viskas juda skirtingu masteliu – nuo mikro- iki kosmo-. Rezonuojantys vokalo akordai atliepia kultūristų raumenų susitraukimus. Atlikėjų ir instrumentų kūnų paviršiai tampa planetiniais kraštovaizdžiais. Pastarieji sukasi garsovaizdžių orbitomis, į kurias bet kada gali įsitraukti klausytojai. Atviras tarpplanetinis maršrutas. Medus, mėnulis, medaus mėnuo, Brangusis mėnuli! Režisierius ir instaliacijos autorius Julijonas Urbonas:
„Kas nutiks operos žanrui, kai jį katapultuosime į kosmosą ar mėnulį? Prieš atsakydami pirmiausia turime į!eigti neologizmą, sujungiantį terminus „tarprūšinis“ ir „tarpplanetinis“. Ši opera inscenizuoja tokį naujadarą.“ Libreto autorė Gabrielė Labanauskaitė-Diena:
„Tai šiuolaikinė, mi!inė, dramaturginė kelionė, alegorija apie kitos savo pusės paieškas ir savęs atradimą bet kuria įmanoma forma – meile, savęs priėmimu, iliuminacija – mėnulyje. „Medaus mėnuo“ – tarsi nuolatinė kelionė, tranzavimas apsivilkus ve!uvinę suknelę ir įlipant į skirtingų patirčių mašinas.“
10
Thursday, April 19, 6 p.m. and 9 p.m. Contemporary Art Centre, Main Hall (Vokiečių !r. 2) “Honey, Moon!” is a workout by musical astronauts. A wedding of human being, honey, and the Moon. The opera is an exhibition of live sculptures, where everything is moving on a different scale. From micro- to cosmo- one. The resonating vocal chords are responsive to muscular contractions of the bodybuilders. The surfaces of the performers‘ bodies and instruments evolve into planetary landscapes. The latter are rotating in the orbits of soundscapes that the listeners can engage in at any time. It is an open interplanetary route. Honey, the Moon, honeymoon... Honey, Moon! Director and author of installation Julijonas Urbonas:
“What will happen to the genre of the opera when we catapult it into space? Or onto the Moon? Before answering, we fir! need to authorize a neologism combining the terms “interspecific” and “interplanetary”. This opera is a !aging of such a neologism”. Librettist Gabrielė Labanauskaitė-Diena:
“It is a contemporary, my!ical dramatic journey, an allegory of the search for a person‘s other side and the discovery of himself/herself in any possible form – love, self-acceptance, illumination – on the Moon. “Honeymoon” is like a regular journey, like hitch-hiking that involves wearing a wedding dress and getting into cars of different experiences.”
Kompozitorė Gailė Griciūtė:
„Operos partitūrą sudaro elektroaku!inė ir gyvai atliekama muzika. Kamerinis ansamblis, aplinkos įrašų koliažai, modulinis sintezatorius, vokalinis ansamblis ir skaitovai yra tarsi moduliai, garsinės planetos, kurios egzi!uoja kartu ir atskirai. Kiekvienas garso šaltinis sukuria savotiškai trapų muzikinės tek!ūros sluoksnį, jie persipina tarpusavyje ir susijungia bendrame mirgančiame kintančio repetatyvumo muzikiniame audinyje.“ Libreto autorė Gabrielė Labanauskaitė-Diena Kompozitorė Gailė Griciūtė Režisierius ir instaliacijos autorius Julijonas Urbonas Garso architektas Arturas Bumšteinas Iliustratorius Célestin Krier Elektromechanikos inžinierius Julijonas Urbonas Biomedicinos inžinierius Dmitrij Snegin
Judėjimo platformų elektronikos inžinierius Vladas Kaškonas Gamybos vadovas Paulius Vitkauskas Garso analizės programavimas Sebastian Lexer Subtitrų grafiniai dizaineriai: Gailė Pranckūnaitė, Marek Voida Vertėja Viltė Gridasova Prodiuseris OPEROMANIJA
Atlikėjai
Composer Gailė Griciūtė:
“The opera score includes electro-acou!ic and live music. The chamber ensemble, the collage of records of the atmosphere, the modular synthesizer, the vocal ensemble, and the readers are like modules, or audio-planets that exi! together and separately. Each of the sound sources builds a particularly fragile layer of musical texture, they interweave with each other and come together into a single flashing musical fabric of changing repetitiveness.” Librettist Gabrielė Labanauskaitė-Diena Composer Gailė Griciūtė Stage director and author of installation Julijonas Urbonas Sound architect Arturas Bumšteinas Illustrator Célestin Krier Electrical machinery engineer Julijonas Urbonas Biomedicine engineer Dmitrij Snegin
Platform electronics engineer Vladas Kaškonas Production manager Paulius Vitkauskas Sound analysis programmer Sebastian Lexer Graphic designers of the surtitles: Gailė Pranckūnaitė, Marek Voida Translator Viltė Gridasova Producer OPEROMANIJA
Performers
Darius Jurevičius (naratorius), Viktorija Damerell (naratorė), Edvardas Šumila (naratorius), Ieva Skorubskaitė (sopranas), Kristina Jurevičiūtė (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Jevgenijus Kovalčukas (bosas), Kristupas Gikas (fleita),
Artūras Kažimėkas (klarnetas), Toma Bandzaitytė (smuikas), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Marta Finkelštein (fortepijonas), Ignas Juzokas (modulinis sintezatorius), Anton Gorelik (kultūristas), Jevgenijus Sokolovas (kultūristas), Grigorij Moisevič (kultūristas), Nerijus Brūžas (kultūristas)
Darius Jurevičius (narrator), Viktorija Damerell (narrator), Edvardas Šumila (narrator), Ieva Skorubskaitė (soprano), Kristina Jurevičiūtė (mezzo-soprano), Vaidas Bartušas (counter-tenor), Jevgenijus Kovalčukas (bass), Kristupas Gikas (flute),
Artūras Kažimėkas (clarinet), Toma Bandzaitytė (violin), Arnas Kmieliauskas (cello), Marta Finkelštein (piano), Ignas Juzokas (modular synthesizer), Anton Gorelik (bodybuilder), Jevgenijus Sokolovas (bodybuilder), Grigorij Moisevič (bodybuilder), Nerijus Brūžas (bodybuilder)
Lietuvių kalba su subtitrais anglų kalba.
Trukmė – 60 min.
In Lithuanian with English surtitles.
Duration: 60 mins.
Instrukcija žiūrovams: Pasirodymo metu prašome saugotis judančių platformų ir neperžengti pažymėtos zonos. Būtina akylai prižiūrėti vaikus.
Instructions for the spectators: At the show, please watch out for the moving platforms and remain within the marked area. It is necessary to keep a close eye on the children. 11
SINOPSIS
SYNOPSIS
I scena Kartą žmogiškoji Būtybė, kuri niekados neidavo iš savo kambario, susapnuoja sidabro celę ir palieka tėvų namus.
Scene I Once upon a time, a Human Being, who has never been out of her room, dreams of a silver cell and leaves her parents’ home.
II scena Ji iškeliauja į megapolį, kuriame susitinka poezijos monstrą, kuris minta kitų krauju. Jiedu pabendrauja ir išsiskiria.
Scene II She travels to a megalopolis where she meets a poetry monster drinking other people’s blood. They speak for a while and then go apart.
III scena Būtybė apsilanko šiuolaikinio meno centre, kuriame ji susiduria su daugybe šiuolaikinių meno kūrinių pavadinimų (būtent – pavadinimų). IV scena Būtybė įeina į bažnyčią ir svarsto apie pragaro lokaciją. V scena Erotikos dieną Būtybė užsuka į vyrų tualetą, kur ją ištinka... VI scena Svarstydama egzistencialistinius klausimus Būtybė pamato mėnesienos šviesą, nors Egipte tamsa nusileido ant piramidžių. VII scena Būtybė praneša jai paskambinusiai mamai, kad tuokiasi su ... mėnuliu.
12
Scene III The Human Being visits the Contemporary Art Centre where she comes across a great number of titles (yes, exactly – titles) of works of art. Scene IV The Human Being enters a church and reflects about the location of Hell. Scene V On Erotic Day, the Human Being dashes into the men’s room where she... Scene VI While reflecting on existential issues, the Human Being sees the moonlight, although in Egypt the darkness has fallen on the pyramids. Scene VII The Human Being tells her Mom who has just phoned her that she is marrying ... the moon.
Kamerinė opera Pasaulinė premjera
A
Balandžio 20 d., penktadienis, 18 ir 20 val. Menų spau!uvės Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6) „α“ („Alfa“)“ – tai variacija amžina tiesos tema. Tiesos, kurios paieškos neduoda ramybės operos herojei Isabelei, ieškančiai savo brolio, žuvusio Antrojo pasaulinio karo priešaušryje, kapo vietos. Tiesos, kurios nevienareikšmiškumas trikdo tiek Isabelės mintis, tiek operos statytojų motyvus. Tiesos, kurios žinojimas yra sumišęs su kalte, įstrigusia laiko rate, kurios pradžia ir pabaiga yra tiek pat apčiuopiama, kiek „alfa ir omega“. Isabelės istorija yra ir variacija vieno žymiausių XX a. ispanų poetų ir dramaturgų Federico Garcios Lorcos likimo tema. Operoje „α“ Isabelė Garcia Lorca, Federico sesuo, grįžta į Ispaniją po daugelio metų emigracijos, norėdama atskleisti savo brolio likimo paslaptis. Rašytojo mirties aplinkybės iki šiol yra miglotos, o kapo vieta kurį laiką buvo manoma esanti netoli Alfacaro miestelio Andalūzijoje. Ši opera – tai iššūkių, filosofinių, istorinių ir sociopolitinių klausimų, slypinčių mūsų savęs suvokime, tyrimų laukas. Unikali istorija, apimanti socialinius ir kultūrinius klausimus, kurie formuoja šiuolaikinio savęs suvokimo problematiką, išryškina tokias temas kaip lytis, mažumų politika, ideologija, rasė ir klasė.
Chamber opera World première
A
Friday, April 20, 6 p.m. and 8 p.m. Arts Printing House, Black Hall (Šiltadaržio !r. 6) “α” (“Alpha”) is a variation on the eternal theme of truth. The truth, the quest for which gives no peace to Isabel – the character in the opera who keeps looking for the burial place of her brother who died at the dawn of Second World War. The truth whose ambiguity disturbs both Isabel‘s mind and the motives of the opera stage directors. The truth whose knowledge is infused with guilt that is trapped inside the wheel of time, and whose beginning and end are as tangible as “the alpha and omega.” Isabel‘s story is also a variation on the topic of the fate of Federico Garcia Lorca, one of the most famous Spanish poets and playwrights of the 20th century. In “α”, Isabella Garcia Lorca, Federico‘s sister, returns to Spain after many years of emigration to reveal the secrets of her brother‘s fate. The circumstances of the writer‘s death still remain blurred, while his burial place was thought to have been located in the vicinity of Alfacar town in Andalusia for some time. The opera involves exploration of the challenges, as well as philosophical, historical and socio-political issues that reside in our self-perception. A unique story analyses social and cultural issues shaping the agenda of contemporary self-awareness by highlighting topics such as gender, minority politics, ideology, race and class.
13
Kompozitorius Albertas Navickas:
„α“ partitūra buvo sukurta žavintis flamenko melodijomis ir pasikartojančiomis minimali!inės muzikos !ruktūromis. Operos ritminį audinį sudaro du kontra!o principu gretinami sluoksniai: pa!ovus, ritmingas pulsas ir „pakibęs“, tarsi nejaukią tylą įgarsinantis aukštų dažnių spengimas. Kūrinio veikėjai savo partijas dainuoja šių ritminių !ruktūrų fone, joms svyruojant nuo skubraus rečitatyvo iki smarkiai ornamentuotų melodijų. Partitūroje vokalines linijas atspindi akordeono ir gitaros partijos, kurios pasitelkus gyvą elektroniką neretai sluoksniuojamos ir palaipsniui sukuria tirštėjančią garsų vertikalę.“ Režisierė GoraParasit:
„Tai ne tik opera – tai „opera-komiksas“ apie moters superherojės, kovojančios tiek su antgamtiniais, tiek su žemiškais demonais, išbandymus ir vargus pasaulyje. Opera „α“ man yra tarsi puslapių rinkinys – komiksų knyga. Opera „α“ yra MEGA moteriška.“ Libreto autorė Gabrielė Labanauskaitė-Diena Kompozitorius Albertas Navickas Režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė GoraParasit Video menininkas Oskaras Gudas (Miracles) Iliustratorius Edvinas Špetas Skulptorius Donatas Repeika
Choreografė (flamenko) Sandra Domingo Šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis Garso režisierius Svajūnas Jackus Vertėja Veronika Janatjeva Asistentė Akvilė Dubinskaitė Kostiumų dailininkės asistentė Patricija Minelgaitė Prodiuseris OPEROMANIJA
Composer Albertas Navickas:
“I have devised the “α” score in admiration for flamenco melodies and the repetitive !ructures of minimali! music. The opera‘s rhythmic texture consi!s of two layers collated by the contra! principle: the con!ant, rhythmic pulse versus the “hovering” high-frequency ringing, as if giving voice to the uneasy silence. The actors are singing their parts in the background of these rhythmic !ructures, with the latter ranging from fussy recitative to heavily ornamented melodies. In the score, the vocal lines reflect in the accordion and guitar parties, which are often interlaid through vibrant electronics by creating, gradually, a thickening vertical of sounds.” Stage director GoraParasit:
“Not only it is an opera – it is a “comic-!rip opera” about a female superhero who is fighting both supernatural and earthly demons, about her trials and !ruggles in the world. To me, the “α” opera resembles a set of pages – a comic book. The “α” opera is MEGA-feminine.” Librettist Gabrielė Labanauskaitė-Diena Composer Albertas Navickas Stage director, set and costume designer GoraParasit Video artist Oskaras Gudas (Miracles team) Ilustrator Edvinas Špetas Sculptor Donatas Repeika Choreographer (flamenco) Sandra
Performers
Atlikėjai Nora Petročenko (mecosopranas), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), Ieva Savickaitė
(aktorė), Pranas Kentra (elektrinė gitara), Agnė Rimgailaitė (akordeonas), Monika Zenkevičiūtė (elektronika)
Nora Petročenko (mezzo-soprano), Nerijus Masevičius (bass-baritone), Ieva Savickaitė (actress),
Lietuvių kalba su subtitrais anglų kalba.
Atlikėjai: Trukmė – 50 min.
In Lithuanian with English surtitles.
14
Domingo Lighting designer Povilas Laurinaitis Sound director Svajūnas Jackus Translator Veronika Janatjeva Assistant Akvilė Dubinskaitė Assistant costume designer Patricija Minelgaitė Producer OPEROMANIJA
Pranas Kentra (electric guitar), Agnė Rimgailaitė (accordion), Monika Zenkevičiūtė (electronics)
Duration: 50 mins.
SINOPSIS
SYNOPSIS
I dalis Isabelė gauną prieš mirtį parašytą laišką iš Juano, buvusio Lorcos meilužio. Juanas įspėja, kad tas, kas įdavė Lorca tuometinei valdžiai, žino ir kur yra iki šiol paslaptyje buvęs Lorcos kapas.
Part I Isabel receives a letter from Juan, Lorca’s ex-lover, written before his death. Juan warns her that the person who denounced Lorca to the then government knows where Lorca’s grave is, the location of which has been kept in secret.
II dalis Isabelė atskrenda į Ispaniją susitikti su artimu Lorcos draugu, Luis tam, kad išsiaiškintų tiesą. Paaiškėja, kad Luis ir Isabelė kadaise jautė vienas kitam romantiškus jausmus, kurie susitikus vėl atgyja. Luis, kurio namuose slapstėsi Lorca prieš suėmimą, sako nugirdęs iš žudikų, kur jie žada sušaudyti Lorcą, vadinasi, ten ir yra Lorcos kapas. Jis ilgai tylėjęs, nes jam pačiam buvo prigrasinta mirties bausme. III dalis Luis parodo Isabelės brolio kapavietę, o Isabelė suvokia kai ką daugiau, nei tragiškas Ispanijos praeities peripetijas.
Part II Isabel flies to Spain to meet Luis, a close friend of Lorca’s, to learn the truth. It turns out that Luis and Isabel once had romantic feelings for each other, and now, when they meet, these feelings come back. Luis, at whose home Lorca was hiding before his arrest, says that he overheard the killers speaking about where they were planning to kill Lorca, which means that it is the place where Lorca was buried. Luis has kept silence for a long time as they threatened to kill him as well. Part III Luis shows Isabel’s her brother’s grave, and Isabel understands much more than just tragic vicissitudes that happened earlier in Spain.
15
Opera
Opera
Video peržiūra
Screening
SAULĖ IR JŪRA
SUN AND SEA
Balandžio 21 d., šeštadienis, 15 val. Šiuolaikinio meno centro Kino salė (Vokiečių g. 2)
Saturday, April 21, 3 p.m. Contemporary Art Centre, Cinema Hall (Vokiečių !r. 2)
Ryškios vasaros šviesos nutviekstas paplūdimys, smėlyje ant spalvotų rankšluosčių guli poilsiautojai. Skirtingos istorijos, transliuojamos dainuojančių kūnų, palaipsniui perauga į globalią mozaiką, visuotinį ekosistemos chorą. Pliažas yra stebimas iš saulės pozicijos, iš viršaus, – tarsi žmonija būtų vabzdžiai. Toks tingių atostogų paveikslas tėra nerūpestingas paviršius: laiko tėkmės ir karščio veikiami kūnai slepia pabaigos nuojautą – žemės ir žmonių laikinumą.
A sandy beach in bright summer light is covered by vacationers lying on their colourful towels. A mosaic of their different stories, narrated by singing bodies, gradually grows into a global chorus of a single ecosystem. The beach is observed from the solar perspective, from above, as if humans were bugs. Under the topology of lazy holidays – the burning time and burning skin – there lurks intuition of an ending: the temporality of human bodies, as well as the very body of Earth.
Operos „Saulė ir jūra“ autorių bendroje kūryboje ypatingas dėmesys yra skiriamas dokumentikos ir fikcijos, realizmo ir poezijos santykiui, taip pat – teatro, muzikos ir vizualiųjų menų persidengimui. Pirmasis menininkių darbas – šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ (2013) – pelnė šešis prestižinius apdovanojimus, buvo pristatytas pasauliniuose muzikos, teatro ir operos festivaliuose JAV, Kinijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, taip pat daugiau nei 10 tarptautinių teatro festivalių Prancūzijoje; opera transliuota BBC Radio 3. Projektas „Saulė ir jūra“ gavo „Akademie Schloss Solitude“ 2016–2017 m. meninininkų rezidencijos paramą. 2018 m. kūrėjos pakviestos dirbti Staatsschauspiel Dresdeno teatre.
In their collaborative opera, the authors of “Sun and Sea” have placed special attention on the relationship between documentation and fiction, realism and poetry, as well as on crossover of theatre, music and fine arts. Their first work – contemporary opera “Have a Good Day!” (2013) – has got 6 prestigious awards and has been shown at international music, theatre and opera festivals in USA, China, Germany, Switzerland, Netherlands, Portugal, Estonia, Latvia, Russia, Ukraine and more than 10 international theatre festivals in France; the opera was also broadcasted on Lithuanian National Radio and BBC3 Radio. The “Sun and Sea” project was supported by Akademie Schloss Solitude on the occasion of artists’ residencies in 2016 / 2017. In 2018, the artists were invited to work at Staatsschauspiel Dresden theatre.
16
Režisierė ir scenografė Rugilė Barzdžiukaitė Libreto autorė Vaiva Grainytė Kompozitorė ir muzikos režisierė Lina Lapelytė Solistai: Aliona Alymova, Svetlana Bagdonaitė, Auksė Dovydėnaitė, Saulė Dovydėnaitė, Leona Kairienė, Artūras Miknaitis, Eduardas Paciūnas, Vytautas Pastarnokas, Eglė Paškevičienė, Violeta Savickaitė-Paciūnienė, Ieva Skorubskaitė, Jonas Statkevičius, Alfredas Tamulynas, Lukas Vaičiūnas, Eglė Valčiukaitė, Povilas Vanžodis, Šarūnas Visockis, Stasė ŽaltauskaitėMalūnavičienė Klavišiniai Tomas Dičiūnas
Garso režisierius Valdas Karpuška Vertėja Emilija Ferdmanaitė Gamybos vadovas Dovydas Korba Asistentės: Vaida Stepanovaitė, Vaiva Martišauskaitė Vaizdo operatoriai: Eitvydas Doškus, Vytautas Plukas Prodiuseris A laukas Koprodiuseriai: Münchner Kammerspiele, Akademie Schloss Solitude, Staatsschauspiel Dresden, Goethe-Institut Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Arclights, Nidos meno kolonija Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba
Director and set designer Rugilė Barzdžiukaitė Librettist Vaiva Grainytė Composer and music director Lina Lapelytė Soloists: Alyona Alymova, Svetlana Bagdonaitė, Auksė Dovydėnaitė, Saulė Dovydėnaitė, Leona Kairienė, Artūras Miknaitis, Eduardas Paciūnas, Vytautas Pastarnokas, Eglė Paškevičienė, Violeta Savickaitė-Paciūnienė, Ieva Skorubskaitė, Jonas Statkevičius, Alfredas Tamulynas, Lukas Vaičiūnas, Eglė Valčiukaitė, Povilas Vanžodis, Šarūnas Visockis, Stasė ŽaltauskaitėMalūnavičienė Keyboards Tomas Dičiūnas
Sound director Valdas Karpuška Translator Emilija Ferdmanaitė Production manager Dovydas Korba Production assistants: Vaida Stepanovaitė, Vaiva Martišauskaitė Cameramen: Eitvydas Doškus, Vytautas Plukas Producer A laukas Co-Producers: Münchner Kammerspiele, Akademie Schloss Solitude, Staatsschauspiel Dresden, Goethe-Institut Partners: National Gallery of Arts, Arclights, Nida Art Colony Sponsor Lithuanian Council for Culture
Premjera: 2017 m. spalio 1 d., Nacionalinė dailės galerija
Lietuvių kalba su subtitrais anglų kalba. Trukmė – 60 min.
Première: October 1, 2017, National Gallery of Art.
In Lithuanian with English surtitles. Duration: 60 mins.
17
Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas Premjera Lietuvoje
Baroque theatre noise machines performance Lithuanian première
BLOGI ORAI
BAD WEATHER
Balandžio 21 d., šeštadienis, 18 ir 20 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažoji salė (Gedimino pr. 4)
Saturday, April 21, 6 p.m. and 8 p.m. Lithuanian National Drama Theatre, Small Stage (Gedimino av. 4)
„Blogi orai“ – tai performatyvus garso meno įvykis; jo centre – barokinio teatro triukšmų mašinos, kuriomis kūrinio idėjos autorius Arturas Bumšteinas domisi jau nuo 2012 metų. Pirmąkart su triukšmų instrumentų garsais menininkas dirbo projekte „Epiloghi. Six Ways of Saying Zangtumbtumb“ (2013, Deutschlandradio Kultur). „Blogų orų“ projektui kartu su teatro scenografijos meistru jis atkūrė vėjo, lietaus, jūros ir griaustinio garsus imituojančias mašinas, identiškas toms, kurių kanonas nusistovėjo XVII amžiaus Europos teatruose. Baroko epochoje triukšmų mašinos buvo tik maža viso teatrinio iliuzijono dalis – nepastebima žiūrovo akiai, užėmusi pozicijas teatro kulisuose. Kūrinyje „Blogi orai“ triukšmų mašinos yra konceptualaus „klimato“ generatoriai, tačiau, kaip ir bet koks kitas žmogaus sukonstruotas mechanizmas, vėjo mašina nėra autonomiškai veikiantis amžinasis variklis, jo stichiškumas yra veikiamas žmogaus raumenų įtampos bei jo kūrybinės valios. „Bloguose oruose“ atlikėjų ansamblis savo koordinacijai vietoj muzikinių natų ar choreografinių instrukcijų naudoja įvairių epochų meteorologinius žemėlapius ir jų dekontekstualizuotus fragmentus, kurie organizuoja kūrinio dinamiką ir metaforiškai „įsuka“ natūralių bei dirbtinų gamtos reiškinių ratą. Performansų meno kūrėjas Ivanas Chengas specialiai „Blogiems orams“ parašė performatyvų tekstą, atspindintį kūrybiniam procesui įtaką dariusias temas. Kiekviena „Blogų orų“ versija visada truputį kitokia. O ką galėtume pasakyti apie dainuojantį balsą...? Arija skrajoja garsinėje erdvėje, ieškodama kūno, į kurį galėtų įsikūnyti.
“Bad Weather” is a performative sound art event centered around baroque theatre noise machines that have interested Arturas Bumšteinas – the author of the idea of the work – since 2012. The artist first worked with the sounds of baroque noise instruments in his project “Epiloghi. Six Ways of Saying Zangtumbtumb” (Deutschlandradio Kultur, 2013). Together with a professional theatre carpenter, for the “Bad Weather” project he has re-created wind, rain, sea and thunder imitation devices, identical to the ones whose canon settled in European theatres over the 17th century. In the Baroque era, noise machines constituted a small part of the whole theatrical illusion – the one invisible to the eye of the viewer, with its positions at the theatre‘s wings and behind the scene. In “Bad Weather”, noise machines are generators of conceptual “climate”, but like any other man-made mechanism, the wind machine is not a self-operating perpetuum mobile: its spontaneity is influenced by human muscle tension and his / her creative will. In “Bad Weather”, the ensemble of performers remains coordinated by having replaced musical notes or choreographic instructions with weather charts from various centuries, as well as their decontextualized fragments, to organize the dynamics of the work and metaphorically “set to rotation” the wheel of natural phenomena and its simulation. Performance artist Ivan Cheng has written a specific performative text for “Bad Weather”, which forecasts the topics that have influenced the creative process. Each version of “Bad Weather” is always a little different. And what about the singing voice...? The aria is floating around in the surround-sound space, looking for the body to pin to.
18
„Atlikėjai nekuria garso efektų per se. Tai, ką šiame kūrinyje jie daro, yra panašiau į patyrusius džiazo muzikantus, improvizuojančius jiems gerai žinomo standarto tema“ (John Doran, The Quietus, apie „Bad Weather“ premjerą „Unsound“ festivalyje, 2017 10 30).
“The performers are not making sound effects per se; what they are doing is more analogous to accomplished jazz musicians improvising their way through a well-known standard.” (John Doran, The Quietus, on “Bad Weather” as premiered at “Unsound” festival, October 30, 2017)
Idėjos autorius ir režisierius Arturas Bumšteinas Teksto autorius ir atlikėjas Ivan Cheng Triukšmo mašinų atlikėjai: Gailė Griciūtė, Greta Grinevičiūtė, Rūta Junevičiūtė, Aaron Kahn Gyvo garso apdorojimas Antanas Dombrovskij
Garso režisierius Ignas Juzokas Šviesų dailininkas Julius Kuršis Triukšmo mašinų rekonstrukcijos meistras Ernestas Volodzka Prodiuseris OPEROMANIJA
Author of idea and stage director Arturas Bumšteinas Librettist and text performer Ivan Cheng Noise machinery performers: Gailė Griciūtė, Greta Grinevičiūtė, Rūta Junevičiūtė, Aaron Kahn Live sound processing Antanas Dombrovskij
Sound director Ignas Juzokas Lighting designer Julius Kuršis Noise machinery reconstruction Ernestas Volodzka Producer OPEROMANIJA
Premjera: 2017 m. spalio 10–12 d., Krokuva, Tadeušo Kantoro kūrybos dokumentavimo centras „Cricoteka“, festivalis „Unsound“.
Anglų kalba su subtitrais anglų kalba.
Première: October 10, 11 and 12, 2017, Kraków, “Cricoteka” Centre for the Documentation of the Art of Tadeusz Kantor, “Unsound” festival.
In English with English surtitles.
Trukmė – 50 min.
Duration: 50 mins.
19
POKALBIS SU ASTA PAKARKLYTE Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė
Kodėl, tavo nuomone, gimė NOA? NOA atsirado dėl to, kad susiformavo kritinė masė žmonių, norėjusių kažką kūrybiško ir netipiško nuveikti eksperimentinio muzikinio teatro nišoje, kuri tuo metu buvo apytuštė. Bet prieš tai atsirado ryškūs ir aktyvūs lyderiai, galintys sukaupti ir įkvėpti tą kritinę masę žmonių konkrečiam veiksmui. Vienas tokių lyderių buvo Jonas Sakalauskas, kuris visada turėjo stipriai išreikštą poreikį organizuoti procesus ir pats juose kūrybiškai reikštis. Tuo metu jis turėjo ir kompozitoriaus ambicijų, o svarbiausia – didelį draugų ir pažįstamų tinklą, sutikusį už labai mažus pinigus arba iš viso be atlygio įsitraukti į veiklą. Šio reiškinio iniciatorių idėja patraukė daug įvairių kultūros žmonių, tarp jų ir dabartinę „Operomanijos“ ir NOA festivalio vadovę Aną Ablamonovą, kuri tada prie iniciatyvos prisijungė kaip chormeisterė ir vadybininkė. Kaip sekėsi burti žmones pirmiesiems NOA projektams? Prieš trejus metus „Operomanijos“ tema kalbėjomės su teatrologe Vlada Kalpokaite ir muzikologe Veronika Janatjeva. Vlada tada pastebėjo labai gerą dalyką, kad tarp muzikantų stipresnė „cecho vienybė“ ir „peties jausmas“, jie turi didesnį reikalingų ryšių ir kontaktų tinklą, kuris formuojasi nuo ankstyviausių jų karjeros pakopų. O kadangi šis muzikinio teatro reiškinys labiau „muzikinis“ nei „teatro“, manyčiau, tai turėjo įtakos sėkmingam žmonių telkimui. Apskritai, visi pirmųjų NOA festivalių dalyviai – nebūtinai muzikos bendruomenės nariai – prie reiškinio prisijungė kaip kažkieno draugai ar draugų draugai, ir tai įvyko labai organiškai. Pavyzdžiui, J. Sakalauskas pažinojo poetą Julių Žėką, kuris pažinojo kitus prie iniciatyvos prisijungusius poetus (Žilviną Andriušį, Dainių Gintalą, Agnę Biliūnaitę) ir taip toliau. Galėjai pasikviesti į klasikinį repertuarą pasinėrusį vokalistą, kuris į tokį neaiškų 20
INTERVIEW WITH ASTA PAKARKLYTĖ Director of the Lithuanian Music Information Center
Why, in your opinion, was NOA born? NOA came about due to crystallization of a critical mass of people who wanted to do something creative and untypical in the niche of the experimental musical theater, which at that time was thin. But before that, there arose some bright and active leaders who could accumulate and inspire that critical mass of people for a particular action. One such leader was Jonas Sakalauskas, who has always shown a strong expressed need for organizing processes and expressing himself in them creatively. At that time, he also had his own ambitions as a composer, and most importantly, a large network of friends and acquaintances who agreed – for very little money or on a pro-bono basis – to engage in those activities. The idea, as it originated from the initiators of this event, then attracted many different people in culture field, among them Ana Ablamonova – the current leader of “Operomanija” and NOA festival, who then joined the initiative as a choirmaster and manager. How did the initiators deal with bringing people together for the fir! NOA projects? Three years ago, we spoke with theatre researcher Vlada Kalpokaitė and musicologist Veronika Yanatyeva on the subject of “Operomanija”. Vlada then made a very good point on that the “unity in the ranks” and the team spirit between the musicians are quite strong; they have a larger network of necessary connections and contacts, which has been forming since the earliest stages of their career. And since this musical theater event was rather “musical” than “theater”, I think that it had an impact on the successful engagement of people. Generally speaking, all participants in the first NOA festivals – not necessarily being members of the music community – joined the event as someone else’s friends or friends of friends, and this happened very organically. For example, Jonas Sakalauskas knew the poet Julius Žėkas, who knew
šiuolaikišką eksperimentą turbūt pažvelgtų labai skeptiškai, jeigu dalyvauti kviestų nepatyręs, nepažįstamas, nežinomas režisierius. Bet kai prisijungti pasiūlo draugas, tiesiog negali atsilaikyti. Ne be pagrindo ta pati V. Kalpokaitė pirmuosius „Naujosios operos akcijos“ žingsnius su humoru apibūdino kaip „Naująją draugų akciją“. Dešimt metų – solidus amžius. Ar NOA dabar toli nuo tapatybės, kuri buvo ištakose? Pirmuosius žingsnius ir tuo metu tvyrojusią atmosferą galima būtų apibūdinti vienu žodžiu – chaosas, bet ne negatyvia prasme – netvarkos, tamsybės ar įširimo, o labiau antikine – kaip pirmapradę, veržlią, nesutramdomą ir potencialią kūrybinės galios sankaupą, iš kurios kažkas atsiranda. Būtent šis nenuspėjamumas ir „laukinis“ eksperimentavimas, kai beveik niekas iš darančių tiksliai nežino, ką pavyks padaryti, ilgainiui nunyko. Kita vertus, tai stipriai susiję su „Operomanijos“ kontekste pažengusia vadyba, kuri perėjo į „logos“ lygmenį. Drįsčiau NOA evoliucijos aspektu daugiau kalbėti ne apie kūrybinę turinio tapatybę ir jos kaitą, o būtent apie perėjimą nuo stichiškos bendradarbiavimo platformos, prie kryptingos agentūros tipo, prodiusavimo principais grįstos organizacijos. Lietuvos kontekste tai svarbus aspektas, nes tokių darinių, kompetencijų ir antreprenerystės principų kultūros kontekste kol kas labai trūksta. Čia žymiai daugiau suinteresuotų ir kompetentingų kurti kūrybinį produktą nei jį profesionaliai valdyti, plėtoti ir pasiūlyti. Atsižvelgiant į tai, labai džiugu, kad per tą „Operomanijos“ dešimtmetį susiformavo viena gera kultūros vadybininkė ir prodiuserė, galinti veiksmingai dirbti su tokiais kūrybiniais produktais kaip opera „Geros dienos!“. Kurie projektai tau pačiai per tą dešimtmetį labiausiai įsiminė savo šviežumu ir tuo „laukiniu eksperimentu“? Žvelgiant į pirmuosius NOA festivalius, man asmeniškai įsiminė kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės ir jos kūrybinės grupės muzikinio teatro eksperimentai: „Džiuljeta ir Džiuljeta“ ir vėlesnis „Skylė“, grįsti postdraminio teatro principais, kupini improvizacinių ir intuicinių intensyvumų, vizualumo, fiziškumo, įvairių medijų, objektų ir reikšmių jungčių. Šie muzikinio teatro darbai sukurti Rūtai tuo metu būdinga pirmapradiška, gaivališka, apeigine, tarsi iš pasąmonės išnyrančia kūrybine raiška. Tie performatyvūs darbai
other poets joining the initiative (Žilvinas Andriušis, Dainius Gintalas and Agnė Biliūnaite), and so on. One could invite a vocalist consumed with classical repertoire, who, otherwise, would probably have been very skeptical about such a nebulous contemporary experiment by invitation from an inexperienced, unacquainted, and not well-known stage director. But when it is your friend who offers you to join in, you just cannot resist. Not without reason, Vlada Kalpokaitė herself, with a humorous undertone, described the first steps of “New Opera Action” as “New Friends’ Action”. Ten years is a solid age. Is NOA now far from the identity that it had in the beginning? I could describe first steps and the atmosphere at that time in one word: chaos. Not in a negative sense of clutter, darkness or mess, but rather, in the antique sense of primordial, impetuous, untamable, and promising aggregate of creative power from which something emerges. It is precisely that kind of unpredictability and “wild” experimentation, where virtually nobody who is involved knows exactly what will succeed, has eventually ceased. On the other hand, it is strongly related to the advanced management in the context of “Operomanija”, which, by now, has attained the level of “logos”. Looking at the evolution aspect of NOA, I would rather dare to speak about something else than the creative identity of the content and its shift: namely, about transition from the extemporaneous platform for cooperation to the calculated agency type, or the organization based on the production principle. In the context of Lithuania, this is an important aspect, as we do feel a lack of formations, competencies and principles of entrepreneurship in the context of culture. There are many more of those who are interested in and competent to develop a creative product than to manage, promote and offer it in a professional manner. In this respect, I greatly appreciate the fact that during that decade of “Operomanija”, a reliable cultural manager and producer has developed, who is able to work effectively with creative products such as the opera “Have a Good Day!”. What projects from that decade !and out in your own mind mo! with their freshness and that kind of “wild experiment”? Looking at the first festivals of NOA, I personally remember the music theatre experiments of composer Rūta Vitkauskaitė and her creative group: “Juliet and Juliet”, and a later one, “The Hole”, both 21
stipriai įtraukė į nenuspėjamą ir neapibrėžtą vyksmą ir ta jų neapibrėžta konsistencija iki šiol tūno mano pasąmonėje. O kokią prisimeni operos situaciją Lietuvoje tada, prieš dešimtmetį?
Neįžvelgiu esminio konteksto pokyčio. Lygiai kaip ir prieš dešimtmetį, taip ir šiandien operos pastatymus panašiu tankiu rengia nacionaliniai ir valstybiniai teatrai, Dalios Ibelhauptaitės įkurta „Vilnius City Opera“, ne taip sistemingai prasiveržia įvairios, skirtingų žanrų projektinės iniciatyvos (nuo baroko operos iki miuziklo) ir taip toliau. Kitaip tariant, per tą dešimtmetį rimtų NOA turinio konkurentų neatsirado ir šioje eksperimentinio kamerinio muzikinio teatro nišoje „Operomanija“ yra pagrindinė „žaidėja“. Ar „Operomanija“, NOA sėmėsi įkvėpimo iš kitų panašių platformų užsienyje, ar veikiau tapo savotiška lietuviškosios kultūrinės realybės šiuolaikinės operos interpretacija?
Į NOA atsiradimą buvau įsitraukusi nuo pirmųjų „sąrėmių“ ir niekada neteko užtikti, kad kažkas iš iniciatorių būtų įsijungęs „Google“ ir pradėjęs ieškoti panašių darinių užsienyje įkvėpimui pasisemti. Žinoma, iš pasąmonės klodų atklystančios įtakos visada persmelkia, bet šis reiškinys gimė daugiausia iš vidinio poreikio ir paskatų. Vėliau A. Ablamonova pradėjo aktyviai dalyvauti įvairių šiuolaikinės operos tarptautinių tinklų ir asociacijų veikloje, kur pastebėjo, kad „Operomanija“ – gana unikalus reiškinys net ir tarptautiniame kontekste. Kita vertus, tos pirminės platformos „be taisyklių“, kokia prieš dešimtmetį buvo NOA, įvairiomis kombinacijomis susiejusi turbūt gerą šimtą žmonių ir turėjusi menininkų komunos bruožų, kur ne tik kuriama, bet ir kartu gerai leidžiamas laikas, šiandien nebeliko. Ją kryptingai buvo siekta transformuoti į profesionalios vadybos principais grįstą veiklą, nusitaikant į kūrybinį rezultatą, o ne į gerai praleistą laiką.
22
of them based on the principles of post-drama theater, full of improvisational and intuitive intensities, visuality, physicality, and the connectivity of various media, objects, and meanings. Rūta has produced these works of musical theatre with the primordial, raw, ritualistic creative expression, as if rising from the subconscious, which is characteristic of her at that period of time. Those performative works have strongly involved me into the unpredictable and uncertain course of action, and their uncertain consistency has been stuck in my subconscious mind ever since. Actually, what do you remember about the opera situation in Lithuania then, a decade ago? Well, I do not see any substantial change in the context. Just like a decade ago, today the national and state theatres – also “Vilnius City Opera” founded by Dalia Ibelhauptaitė – have been staging operas with similar density as before, while the various projects of different genres (from baroque opera to musical) and the such have been breaking forth less systematically. In other words, during that decade, no serious content competitor for NOA has appeared, so that “Operomanija” remains the main player in the niche of experimental chamber music theater. Did NOA take inspiration from other similar platforms abroad, or rather, did it become a peculiar interpretation of the contemporary opera of Lithuanian cultural reality? I became involved with NOA since its very first “labor pains”, and I have never witnessed a moment when someone from its originators would turn on “Google” and begin to look for similar structures in other countries to gain inspiration. Of course, some influences from the subconscious layer would always run through, but this event was born mainly of internal needs and incentives. Later on, Ana Ablamonova began to participate vigorously in the activities of various international networks and associations of contemporary opera, where she noticed that “Operomanija” is a rather unique phenomenon even in the international context. On the other hand, the original, “without rules” platform that NOA was a decade ago – linking, in various combinations, probably a good hundred people and having the features of a commune of artists, where they not only engaged in creative work, but also had a good time – is gone today. It was purposefully intended for being transformed into an activity based on professional management principles, and aiming at a creative outcome, rather than at a time well spent.
RACIONALI- RATIONALIZING ZUOJANT “BAD „BLOGUS ORUS“ WEATHER” Debesų „atradimo“ autorystė priskiriama Luke‘ui Howardui. Remdamasis savo stebėjimais, vykdytais XVIII a. pabaigoje, šis britų chemikas ir meteorologas mėgėjas pasiūlė taikyti struktūrines debesų tipologijas, aprėpiančias laiko bei geografijos sąlygotus jų kitimus ir virsmus. Moksliška minčių raiška pelnė jam pasekėjų, ir greitai šią tipologiją buvo imta naudoti literatūroje ir vaizduojamuosiuose menuose: tada susiformavo gausus debesimis paremtos kalbos kanonas. Klasifikacija ir jos pasklidimas, t. y. nuolatos kintančio klimato fiksavimas – būtent su jais susijusi ta įtampa, kylanti rašant, ypač rašant apie tekstą iš performanso „Blogi orai“. Kuriant ir pakartotinai atliekant „Blogus orus“ naudotas mechanizmas, kuris dedasi esąs ekosistema. Kaip ir Luke‘o Howardo ir juo pasekusiųjų atveju, subjektyvumo vaidmuo atsižvelgiant į pakitimus ir informacijos pasenimo galimybę neturėtų būti suprantamas kaip natūralus. Gimimą ir natūralumą visada reikia patikrinti, prietaisus – ištirti, o paveldėtas istorijas bent jau pripažinti tokiomis esant. Spektaklio atomazgoje užkalbėjimo ritmu ištariamas greitas teksto srautas, į kalbantį atlikėją nukreiptai kamerai įrašą transliuojant į scenos ekraną. „Sūpuodamasis“ tarp orų pranešėjo ir dvasių apsėsto laivo išraiškų, bet nebūdamas nei vienas iš šių, kalbantysis nuolatos yra santykyje su įrenginiu, tačiau išlieka nepagaunamas. Jis – vienas iš kanalų. Taip pat ekrane mirksi atvaizduojami jo tariami žodžiai – lyg persikreipęs to dundančio kalbos griaustinio žaibas. Vaizdas ekrane tarsi užpildo plyšį neapšviestoje scenoje, užimtoje triukšmo mašinų, grūdų ir popieriaus – skirtų vėjo, griaustinio ir lietaus garsams skleisti. Šią prišiukšlintą sceną vis iš naujo grąžina į pradinę būseną trys atlikėjai, šiugždesiai ir šlamesiai, girgždesiai ir brūžesiai, taip pat kameros filmuojamo ir ekrane transliuojamo vaizdų susikirtimai.
Luke Howard is credited with inventing clouds. Based on his observations towards the end of the 18th century, the British chemist and amateur meteorologist offered structural typologies for clouds that accommodated temporal, geographic modifications and transformations. Following his scientific diction, these typologies quickly entered into the literary and visual arts, an abundant canon of cloud based language following. Classification and its dissemination, which is to say, the inscribing of an ever changing climate, is precisely the tension at hand with writing and writing about the text from "Bad Weather". The development of and repeated performances of "Bad Weather" utilise a mechanism that poses as an ecosystem. As in the case of Luke Howard and those who followed, the role of subjectivity in viewing transformations and the possibility of obsolescence should not be understood as natural. Nativity and naturalness should always be tested, devices questioned, and inherited histories at least acknowledged as such. At the head of the performance, a rapid stream of text is incanted, a camera trained on the speaking performer in streaming broadcast on a theatrical scrim. Hovering in the genre of weather report and possessed vessel but functioning as neither, the speaker appears in continual relation to device but always elusive; a channel. A flashing image of the spoken word also appears, distorted lightning to the rumbling thunder of speech. The scrim seals an unlit stage, occupied by reconstructions of baroque noise devices, grains, and paper – designed to sound of wind, thunder, rain. This littered stage is ‘reset’ by three performers, rustlings, scrapes and functional crossings of the camera image. But this knowledge of structure and the logic of the performance is not explained; the ‘natural state’ is never defined, though the 23
Tačiau toks spektaklio struktūros ir logikos žinojimas nėra paaiškintas; „natūrali būklė“ lieka neapibrėžta, nors prietaisai yra vėtyti ir mėtyti, kiekvieno spektaklio „nugraužiami“. Triukšmo įtaisų garsai selektyviai sustiprinami, o kartais perdirbami į visą garsų lauką, skirtą sėdinčiai publikai; dėl teatro mechanizmo viduje naudojamų technologijų viskas, ką gali matyti, yra darkoma ir kraipoma. Rinktinėse spektaklio atkarpose pašlovinamas nežinojimo tarpas ir decentralizuotas valdymas. Garso prietaisams (kalbantiems, judantiems, sukonstruotiems, skaitmeniniams) taip pat skiriama užduotis stengtis įsiklausyti. Tas mechanizmas nuolat yra parodomas, arba net iškeliamas aikštėn. Ką tai galėtų reikšti – tokioje aplinkoje būti nepastebimu, atrodyti beaistriu? Šnipas klausosi ir pastebi, dažnai – kuriam nors iš dalyvaujančiųjų su juo užmezgant ryšį. Šnipas įsiskverbia, apdairiai ar užsimaskavęs, ir stebi, prieš iš naujo interpretuodamas jų pagalba surinktą informaciją. Tekste žaismingai pažeriama intymių smulkmenų, joms derama aplinka ir geismas čia visą laiką „springsi“, bet nėra parodomi. Galbūt, atidengiamas tik gražiai išlenktas jų paviršius. Įsikverbimai visada yra tyčiniai. Rikiuojant tokią teksto strategiją į vieną eilę su režisavimu – ar medinis objektas atskleidžia žvilgsniui savo vidų tam, kad skleistų garsą, ar tiesiog paversdamas garsu atlikėjo gestą? Tekste ir toliau atkakliai kalbama apie matomumo galimybės idėją (švyturius, teatro šviesas, naratyvumą, apnuogintą gyvulio odos vidinę odelę, atvirą langą), apie siūlomas slaptas vietas (kasybos tunelius, arklius ventiliacijos angose, šnipus, debesis, plunksnas pagalvėje arba pūkinėje liemenėje). Kiekvienu iš šių atvejų svarbiausia yra materialios ar metaforiškos transformacijos galimybė. Tradicinė šių triukšmo prietaisų funkcija buvo sukurti jaudinantį paklydimą vaidinamam reginiui. Sužaidžiant tuo, kad pagrindinio veikėjo ar solisto reikšmingumas pamažu nunyksta scenoje patalpinus teatrinių prietaisų, garsų imituotojo pasaulis tampa artimesnis. Beždžioniaujant barokinius triukšmo prietaisus, kiekvienas tekste paminimas objektas skirtas kam nors pamėgdžioti, iliustruoti ar pagražinti. Sintetika yra dabartis, perdirbtas maistas ar šokoladiniai batonėliai, kukurūzų sirupas, kava – visi jie ištrina tą siūlomą liniją, tarpusavyje skiriančią greitą pasitenkinimą ir ateities laukimą sustingus įtampoje. 24
devices are weathered, eroding from each performance. The sounds of the noise devices are selectively amplified, and sometimes processed into a sonic field for a seated audience; technology within the mechanism of theatre disorients and distorts what is made visible. Choices in the work valorise a space of not-knowing and decentralised control. Sonic devices (speaking, moving, constructed, digital) are also tasked with listening. The mechanism is constantly displayed, if not revealed. What might it mean to be undetectable in this environment, to appear impassive? A spy listens and observes, often contracted by an external party. A spy infiltrates with discretion or camouflage, watches, before re-interpreting their gleaned knowledge. The text plays at spilling intimacies, a milieu and desire continually glimmering but not shown. Arguably, only a contoured surface is revealed. Penetrations are always by design. To align this textual strategy with the staging: is the wooden object revealing its interior in emitting sound, or is it just sonifying a performer’s gesture? The text persists with the idea of visibilities (lighthouses, theatre lights, narrativity, the stripped skin of leather, the open window) and proposed hiddens (mining tunnels, horses in vents, spies, clouds, the feathers in a pillow or down vest). In each of these instances, the potential for material or metaphorical transformation is key. The traditional function of these noise devices was to serve as pathetic fallacy to a scene. Having played at dissolving the importance of a protagonist or soloist by placing theatre instruments on stage, the world of the foley artist is closer. Aping the baroque noise devices, every object uttered in the text is designed to mimic, illustrate, or embellish. The synthetic is the present: the processed foods of chocolate bars, corn syrup, coffee, all blurring the proposed line between instant gratification and bracing for the future. For stretches of the writing process, references that located a designated history or site were discarded. This behaviour was proposed in response to the weighty masculine histories volleyed over – Luigo Russolo’s intonarumori, Marinetti’s aeropoems, early Krakow weather diaries, Plato, Aristophanes, on speech and rhetoric; imposed, historicised moments. Avoiding voicing through these lionised
Kalbant apie rašymo proceso tarpsnius, bet kokių nuorodų, skirtų nukelti į konkrečią istoriją ar vietą, buvo atsisakyta. Taip elgtis buvo pasiūlyta reaguojant į tų srove besipilančių, svarių vyrų istorijų – Luigo Russolo intonarumoriaus (triukšmo moduliatorius), futuristinių Marinetti aeropoemų, ankstyvųjų Krokuvos orų dienoraščių, Platono, Aristofano raštų – kalbą ir retoriką. Tai yra primestos, istorizuotos akimirkos. Buvo vengiama suteikti balso ir žodinę išraišką tokiems nepelnytai šlovinamiems įvykiams: tai būtų nepateisinama mūsų protėvių atžvilgiu. Norėta veiksmo ištakas įvietinti kitur, kad įsivaizduojamose topografijose tarpusavyje apsijungtų skirtingi oro frontai ir slėgio sistemos. Reikėjo, kad egzistuotų nuo realybės atitrūkusi, iliuzinė erdvė. Vertinant orus, remiamasi sutartine idealo sąvoka, tad kaip galima būtų suklaidinti tokį subjektyvumą, tuo pačiu vengiant bet kokių atsparos taškų? Ką galėtume pasiekti nuo jų atitoldami ir atrodydami kaip sukrečiančiai kitokia būtybė tame garsų pasaulyje, paremtame atpažinimu? Būtina paminėti, kad dainuojama ir gyvai perkuriama arija yra iš vienintelės išlikusios Vivaldi oratorijos Juditha triumphans devicta Holofernis barbarie, kuri pateikiama be vertimo, citavimo ir falcetu, balso aukščiui ir dikcijai vis svyruojant tarp buvimo ir nebuvimo. Lotyniškame Cassetti tekste šiai arijai, Agitata infido flatu, namų židinio malonumai antropocentriškai projektuojami į klastingo vėjo blaškomą žvirblį, nors žvirbliui skirtų eilių metras ir jį imituojantis mechanizmas panaudoti pagrindiniam veikėjui suklaidinti. Finalo tekste tai šen, tai ten paberiama „užkabliuojančių“ ritmų ir dainų žodžių, nerūpestingai paminint Davidą Bowie melodija iš Sound and Vision (blue blue electric blue) (Garsas ir vaizdas (žydra, žydra, elektrinė žydra)), užuominos į jo muziką pratęsiamos, kone piktai, homoerotinį geismą ritminėje struktūroje perteikiančiose eilėse iš Heroes (Didvyriai). Cyndi‘ės Lauper Time After Time (Tiek kartų) atlieka Šešėlis – tas arklys, dėl kurio formos ar apsireiškimo nuolat deramasi, reaguojant į jo vartojamąją vertę: ta darbo jėga, kuri vis labiau tampa atgyvenusi ir veikiau paverčiama fetišu ar infantilizuojama. Malonumas girdėti Carly‘ės Simon You're So Vain (Esi toks pasipūtęs), veikėjas, einantis į jachtą, ištikimai saugančią siaubingus svai-
events to never justify in relation to forefathers. Wishing to locate origins elsewhere, imagined topographies to synthesise fronts and pressure systems. Delusional space had to exist. Judgements on weather are based on a negotiated idea of ideal, so how to delude this subjectivity by avoiding anchors? What could be achieved by alienating and appearing as shockingly other in a sound world based on recognition? It merits mention that the aria sung and live processed is from Vivaldi’s only surviving oratorio, Juditha triumphans devicta Holofernis barbarie, which arrives without translation, citation, and in a falsetto moving in and out of pitch and diction. Cassetti’s Latin text for this aria, Agitata infido flatu anthropocentrically projects the pleasure of home onto a sparrow tossed around by a treacherous wind, though the scansion and device of the sparrow are deployed as fallacies for the protagonist. The final text is peppered with hooks and lines, with David Bowie lightly mentioned with a rhythmic hook from Sound and Vision (blue blue electric blue), and his reference continues almost bitterly with the rhythmic pattern of queer desire in a verse from Heroes. Cyndi Lauper’s Time after Time is voiced by Shadow, the horse whose form or materialisation is continually negotiated in response to use value, a labor force made more obsolete and instead fetishized or infantilised. The privilege of Carly Simon’s You’re So Vain, the subject walking onto a yacht held true to the disaster fantasies of colonising ships or super yachts, the revolutionary wishes to redistribute resources, and the ungenerous position of the speaker in not speaking directly. The string of pop hits from the eighties infiltrate a possible hierarchy of values. Phil Collins’ In the Air Tonight appears in an extended form: a bitter pleasure of lyrical anticipation, the wait for the percussion solo aligning with the expectation of operatic climax, the synthetic drums also conceptually aligned. The arrival of the Collins song was via Eminem’s Stan, in which a fan’s misinterpretation of lyrics is conveyed in rapid rhythmic verse. It is broken up by a sample of Dido singing about weather and expressing gratitude, which also explains the glimpse of Mary Mary’s Shackles (Praise You).
25
čiojimus kolonizuoti laivus ar superjachtas, revoliucingi palinkėjimai perskirstyti išteklius ir kalbančiojo pozicija, neteisinga tuo, kad jis nieko nepasako tiesiogiai. Į galimą vertybių hierarchiją įsiskverbia visa seka 9-jame dešimtmetyje madingų popdainų. Philo Collinso In The Air Tonight (Kas tvyro šįvakar) versija prailginta: tas aitrus malonumas nujaučiant, kada nuskambės tam tikri dainos žodžiai, o išlaukimas iki mušamųjų solo partijos prilygsta operos kulminacijos laukimui, sintetinių būgnų partijai prisiderinus taip pat konceptualiai. Collinso daina pradėjo skambėti per Eminemo Stan, kurioje greitai, ritmingai beriami gerbėjo klaidingai suprasti dainos žodžiai. Jį pertraukia Dido balsas, dainuojantis apie orus ir išreiškiantis dėkingumą, kuriuo taip pat paaiškinamas trumpas dueto Mary Mary dainos Shackles (Praise you) (Pančiai (Garbinkim tave)) šmėstelėjimas. Tokia žaismingo kitų autorių kūrinių atkartojimo logika visą laiką nuosekliai vadovaujamasi konstruojant tekstą. Atliekant tekstą, juo norima sudaryti įspūdį, pamėgdžioti aplinką, o ne pateikti pasakojimą ar logišką argumentą. Kokias savo užmačias atskleidžiame, siekdami perprasti geismą? Tokių griežtų linijų primetimas viskam, arba kreivė, yra kalbos ir struktūros pjūvis, našta racionalizuoti išliekant matmens paviršiuje. Ivan Cheng
26
The logic of this détournement is consistent throughout the construction of the text. The performed text wishes to form an impression, imitate an environment, rather than be a narrative or logical argument. What designs do we deploy to understand desire? The hard line imposition on the it or curve is the cut of language and structure, a bind of rationalising on the surface of dimension. Ivan Cheng
APIE OPERĄ IR OPEROMANĄ
ON OPERA AND OPERAMANIA
NOA fe!ivalių kūrėjų ir atlikėjų lūpomis
in the words of the NOA fe!ival producers and performers
Miręs ar gyvas? Kuo varomas ir su kuo valgomas? Įmanomas ar neįmanomas šiandien? Koks tas operos žanras ir jo gerbėjas – operomanas?
Dead or alive? What is it driven by and served with? Is it possible or impossible today? What is characteri!ic of the opera genre and its fan – an operomaniac?
Rita Mačiliūnaitė / Kompozitorė
Rita Mačiliūnaitė / Composer
„Tai teatre garsiai ir aukštai dainuojanti stambi moteriškė, kuri įsimyli garsiai ir storai dainuojantį vyrą“, – taip į šį klausimą muzikos istorijos pamokoje man atsakė penktos klasės mokinys. O pati, nors ir esu sukūrusi šešias operas bei scenoje jų atlikusi ne vieną, konkretaus atsakymo neturiu. Man šis žanras – tai plati erdvė, kurioje galima padaryti daug, nes ji neturi pradžios ir pabaigos. Remiantis enciklopedija, opera (ital. opera, lot. opera) – sceninis muzikinis veikalas, o manija (gr. Μανία) – aistra, potraukis, beprotybė. Operomanas – aistringas sceninio muzikinio veikalo „beprotis“, kuris, mano nuomone, turi operą aktyviai populiarinti (kurti operos muziką, scenografiją, ją atlikti, režisuoti, kritikuoti ar analizuoti) ir (arba) „vartoti“ (lankytis operos teatruose, žiūrėti vaizdo įrašus, klausytis garso įrašų, skaityti libretus ir recenzijas).
Julius Žėkas / Rašytojas
Opera? Visų pirma – tai geras balsas, skaidrus lyg krištolas vokalas. Antra – 1+1=3, t. y. pagrindinis sinergijos principas, anot kurio, kartu mes pajėgiame padaryti daugiau nei kiekvienas atskirai. Tai – galimybė susitikti talentingiausiems skirtingų meno sričių kūrėjams ir kurti kartu. Na, ir trečia, visų svarbiausia – tai draugai, žmonės, kurie moka gerbti, mylėti ir branginti kitą už tai, kad jis yra kitoks.
“It’s a loud and high-pitched large woman singing in the theater, who falls in love with a loud and deep-voiced male singer,” a fifth-grade student replied when I asked this question in the lesson of music history. And even though I have created six operas by myself, and performed a few ones on the stage, I have not made a specific answer to it. For me, this genre is a vast space where you can do a lot because it does not have the beginning and the end. Based on the encyclopaedia, opera (Italian: opera, Latin: opera) is a scenic musical work, and mania (Greek: Μανία) is a passion, craving, or madness. An operomaniac is a passionate “madman” of scenic musical work, which, in my opinion, has to promote the opera actively (to create opera music, stage design, perform it, direct it, give criticism on it, or analyze it) and / or “consume” it (to attend opera houses, watch videos, listen to audio recordings, and read librettos and reviews).
Julius Žėkas / Writer
Opera? First of all, it's a good voice, and vocal that is transparent like a crystal. Secondly, 1 + 1 = 3, i.e., the main principle of synergy, according to which, together we can do more than each individually. It is an opportunity to meet the most talented artists of different fields of art and engage in creative work together. Well, and thirdly, most importantly – it‘s friends, people who know how to respect, love and cherish the other because (s)he is different. 27
Arturas Bumšteinas / Kompozitorius, garso menininkas
Arturas Bumšteinas / Composer, sound arti!
Rūta Vitkauskaitė / Kompozitorė
Rūta Vitkauskaitė / Composer What is opera to me? From my experience – and from the experience of speaking with other composers – I can say that whether we like this or not, we primarily associate opera with the operatic voice. I also imagine it as a long or long-lasting piece of art that is telling a story. In a full-blooded opera staging, I also expect a strong visual aspect (stage set design, costumes, and acting). However, as an author of opera on my own, I try to step away from these stereotypes: to create an opera in the dark, where the visual element is replaced by scent and touch, to create an opera without an operatic voice, or to fulfil all the opera “standards” in a short, five-minutes opera form. By integrating this genre in this manner, for me the opera becomes a story that is told through a musical element, by synthesizing an acoustic and non-acoustic expression, where the main party is given to the voice of a person.
Jens Hedman / Kompozitorius Man opera yra... ...įveiksminta muzika, kuria dainininkai pasakoja istoriją – per muziką, kurią lydi kitos meno formos. ...dainavimo būdas, turintis ilgą ir stiprią tradiciją.
Jens Hedman / Composer
Irina Lavrinovič / Aktorė Manau, opera kaip mechanizmas yra skrupulingai prižiūrėtas muziejų antikvariatas, kaip (valstybės remiama) institucija – kapitalistų estetinis pasididžiavimas, kaip namai – turtingųjų susitikimo vieta. Kaip šiuolaikinis žanras – norėtų išsilaisvinti, kaip ir šokis.
I think that opera, as a mechanism, is a scrupulously maintained museums’ antique, as a (state-sponsored) institution – capitalists‘ aesthetic pride, as a home – the meeting place of the rich. As a contemporary genre, it would like to break free, like the dance.
Opera – tai balsas vietovaizdyje ir kūnas garsovaizdyje. Kas gi man yra opera? Iš savo patirties – bei iš patirčių kalbant su kitais kompozitoriais – galiu teigti, kad operą, norėdami to ar ne, visų pirma asocijuojame su operiniu balsu. Taip pat ją įsivaizduočiau kaip ilgos ar ilgokos trukmės kūrinį, kuriame pasakojama tam tikra istorija. Visavertiškame operos pastatyme tikėčiausi ir stipraus vizualinio aspekto (scenografijos, kostiumų, vaidybos). Visgi pati, būdama operų kūrėja, kaskart mėginu žengti žingsnį į šalį nuo šių operos stereotipų: sukurti operą, vykstančią tamsoje, kur vietoj vizualinio elemento pasitelkiami kvapai bei prisilietimai, sukurti operą be operinio balso arba įvykdyti visus operos „standartus“ trumpa, penkių minučių trukmės operos forma. Taip išintegruojant šį žanrą, man pačiai opera tampa istorija, kuri yra pasakojama per muzikinį elementą, sintezuojant akustinę ir neakustinę išraišką, kurioje žmogaus balsui yra suteikiama pagrindinė partija.
Gailė Griciūtė / Kompozitorė Man opera yra muzikinis kūrinys, kuriame susilieja skirtingų šakų menai tam, kad atsirastų juos visus transcenduojantis bendras rezultatas. O operomanas – žmogus, kuris kvestionuoja operos apibrėžtį, ieško naujų formų ir meno šakų susijungimo galimybių. 28
Opera is a voice in a landscape and a body in a soundscape.
For me, opera is ... ... staged music where singers tell the story – through music, supported by other art forms. ... a way of singing with a long and strong tradition.
Irina Lavrinovič / Actress
Gailė Griciūtė / Composer
In my view, opera is a musical piece that combines the arts of different branches in order to bring them all to a general transcending result. And operomaniac is a person who questions the definition of opera, and keeps looking for possibilities of banding together new forms and branches of art.
Vaiva Grainytė / Poetė, dramaturgė Opera – tai koralų rifas, sudarytas iš atskirų organizmų – polipų – buvimo kartu, kolonijoje. Iš jų tarpusavio sąveikos atsiradęs lipdinys, naujas kūnas.
Vaiva Grainytė / Poet, playwright
Ričardas Šumila / Dirigentas Opera – tai įdėjų, minčių, jausmų, nuotaikų, žmonių, bendraminčių, draugų ir, žinoma, visų įmanomų menų sintezė. Man asmeniškai – tai žanras, kuris labiausiai jaudina, paliečia širdį, mintis, vaizdu įprasmina muziką, arba, atvirkščiai, muzika įprasmina veiksmą. Kas svarbiau operoje – muzika, dirigentas ar veiksmas, režisierius – ligi šiol taip ir nėra aišku.
Ričardas Šumila / Conductor
Julijonas Urbonas / Menininkas,
mokslininkas
Man (klasikinė) opera visuomet buvo neįprastai ilgai žiovaujančios galvos, leidžiančios neįprastus garsus, panašius į žmonių kalbą. Anksčiau tai buvo savotiškai infantiliškas požiūris, dabar – tai estetinė įžvalga tarytum iš ufonauto, ką tiks nusileidusio į žemę ir patekusio į operą, perspektyvos. Gabrielė Labanauskaitė-Diena /
Dramaturgė
Opera – tai garsų „operacija“, perskrodžiant tavo širdį ir klausos kanalais varinėjant muzikos „kraują“. Loreta Vaskova / Režisierė Operomanas, mano nuomone – žmogus, kuris nėra tik operos ar šiuolaikinės operos mėgėjas. Man operomanas – visų pirma, labai, labai smalsus žmogus. Jis domisi įvairių sričių dalykais ir į meną žiūri atviru žvilgsniu. Operomanas kitose meno srityse įžvelgia galimybių. Kaip koks alchemikas, jis sumaišo daugybę ingredientų ir duoda kitam paragauti. Norint susikalbėti su operomanu, pokalbyje geriausia neapsiriboti vienu žanru, valstybe, lytimi, kalba, meno sritimi, pomėgiu, žuvies Juodkrantėje rūšimi ar net pripučiamo čiužinio instrukcija. Mykolas Natalevičius / Kompozitorius Man opera yra puikus būdas leisti laisvalaikį ir išreikšti kūrybiškumą. Šiuolaikinė opera – be galo įvairi, tad norint įvardinti, kas ji yra, turbūt paprasčiau būtų pasakyti, kas ji nėra. Opera
Opera is a coral reef consisting of separate organisms – polyps – being together in a colony. A moulding, a new body that has emerged from their interactions. Opera is the synthesis of ideas, thoughts, feelings, moods, people, like-minded fellows, friends and, of course, all possible arts. For me personally, it‘s a genre that‘s the most exciting, touching the heart and the mind, where spectacle gives meaning to music, or, conversely, music gives sense to action. What is more important in opera – the music, the conductor or the action, the director – is still unclear so far.
Julijonas Urbonas / Arti!, scienti!
In my eyes, the (classical) opera has always been a few unusually long-yawning heads that emit unusual sounds similar to the human language. Earlier, my attitude was kind of infantile, and now it’s an aesthetic insight as if from the perspective of an extraterrestrial, who has just landed and found itself in the opera.
Gabrielė Labanauskaitė-Diena / Playwright
Opera is an “operation” of sounds to pierce your heart and drive the music “blood” along your listening channels.
Loreta Vaskova / Stage director
Operomaniac, in my opinion, is a person who is not only a lover of opera or contemporary opera. In my opinion, an operomaniac is, first of all, a very, very curious person. Someone who is interested in subjects of various fields and watches art with a frank look in the eyes. An operomaniac sees opportunities in other fields of art. Like an alchemist, (s)he mixes a lot of ingredients and gives them to someone else to taste. In order to communicate with the operomaniac, it is best to not limit the conversation to one genre, country, gender, language, art field, hobbies, the type of fish in Lithuanian seaside, or even an instruction for inflatable mattress.
29
nėra kinas, spektaklis, oratorija ar simfonija. Tai – tarpdisciplininė meno erdvė, kurioje jungiamos įvairios medijos, o svarbiausi yra muzika ir garsas. Marija Grikevičiūtė / Piani!ė Opera – tai beveik visada ilga, skausminga ir pompastiška mirtis, dvelkianti nišiniais kvepalais ir graudžiu valtornos solo... Sigitas Mickis / Kompozitorius Opera yra drama. O drama – tai protagonistas, antagonistas ir jų susidūrimas. Jei nėra šių trijų – nėra operos. Gintarė Minelgaitė (GoraParasit) /
Režisierė, scenografė
Mykolas Natalevičius / Composer
It is my belief that opera is a great way to spend your spare time and express your creativity. Contemporary opera is incredibly diverse, so in order to identify what it is, it would probably be easier to say what it is not. Opera is not cinema, a theatre performance, an oratorio, or a symphony. It is an interdisciplinary artistic space that combines various media, and the most important are music and sound.
Marija Grikevičiūtė / Piani!
Opera is almost always a long, painful, and pompous death, smelling with niche perfume and including a pathetic solo of a French horn…
Opera – ne tik muzika. Tai – kūnas, judesys, šviesa, scenografija ir dabartinis tu. Opera yra žaidimų aikštelė, tarpininkas, kuris padeda kovoti savus mūšius.
Sigitas Mickis / Composer
Ivan Cheng / Konceptualaus
Gintarė Minelgaitė (GoraParasit) / Stage director, set designer
meno kūrėjas
Opera apima interpretaciją ir turi kažką bendro su stiliumi. Åsa Nordgren / Dainininkė, operų bendraautorė
Man opera – tai būdas papasakoti arba patirti istoriją pasitelkus muziką, garsą ir kitus jutimus. Nors mėgstu tradicinę operą, didelius pastatymus, tačiau mane stimuliuoja ir iššūkis kurti naująją operą žmonėms, pojūčiams, naujas reikšmes įgalinančiais muzikos instrumentais ir kompozicijos metodais. Man taip pat svarbu kurti bei propaguoti moterų kompozitorių muziką, o visas išsilavinusias moteris solistes skatinti susipažinti su šiuolaikinės operos pasauliu. Simona Biekšaitė / Scenografė Opera – tai g a l i m y b ė rėkti ir išrėkti sielą, tuo pat metu būti išklausytam... išgirstam. Dainius Gintalas / Poetas Prisipažinsiu, kažkada karvės baubimas man buvo gražesnis už operos solistės atliekamą ariją. Deja, mokykloje per muzikos pamokas ne tik neįskiepijo meilės klasikinei muzikai, bet nuo jos tiesiog atgrasė. Tik vėliau požiūris pa30
Opera is a drama. And a drama is the protagonist, the antagonist, and their collision. If there are not these three ones – there is no opera.
Opera is not just music. It is the body, movements, light, layout and you yourself. Opera is a playground, an intermediary that helps you express your own battles.
Ivan Cheng / Conceptual arti!
Opera involves interpretations and has something to do with style.
Åsa Nordgren / Singer, composer
Opera for me is a way to tell or experience a story through music, sound and other senses. While I do enjoy the traditional opera with its’ grand staging, it is for me also a stimulating challenge to create new opera for people and senses with new means of music instruments and compositional methods. I also find it important to create and encourage music by female composers, for all the great and well-educated female singers out there, to get acquainted with the contemporary opera world.
Simona Biekšaitė / Set designer
Opera is an o p p o r t u n i t y to yell and scream out one’s soul while having gained the ear ... and being heard.
mažu ėmė keistis, o visiškai pasikeitė įsiliejus į NOA festivalio kūrėjų gretas. Tada pajutau, kokia galinga jėga gali būti opera. Joje slypi ne tik velniška ekspresija ir dangiška lyrika, bet ir kažkokia ypatinga beprotybė, balsinė psichodelija: čia yra aistrõs, fantasmagorijos ir sapno valdos. Ir tai mane svaigina. Agnius Jankevičius / Režisierius Opera yra daug, daug dainuojančių vyrų ir daug, daug dainuojančių moterų. Jie dainuoja, dainuoja, o kiti jų klauso. Ir kartais tai netgi būna gražu. Charles Halka / Kompozitorius Kaip kompozitorius, labai mėgstu operą dėl galimybės rašyti muziką, kuri ne tik veikia pagal savo vidinę logiką, bet taip pat apima ir dramą scenoje. Pati gražiausia opera tokia, kur muzika ir drama yra neatskiriamos (tą ir pats stegiuosi pasiekti!). Tai reiškia, jog pati drama dažnai turi „išsitempti“ laike tam, kad taptų muzikalesnė. Dramos elementai, kuriuos patiriame operoje, neegzistuoja jokioje kitoje meno formoje, ir tikiu, kad būtent dėl šios priežasties publika šį žanrą tiesiog įsimyli. Rugilė Barzdžiukaitė / Režisierė Operos terminas vis dar apipintas nebūtinai teigiamomis konotacijomis, asocijuojasi su neretai pompastišku turiniu ir įmantria raiška. Visgi šio žanro galimybės nėra ribotos: ir čia yra įmanomas paprastumas, tiesumas, minimalizmas. Albertas Navickas / Kompozitorius Mano manymu, daug dalykų yra opera. Taip teigiu, nes man būtų sunku įvardyti, kas nėra opera. Per pastarąjį šimtmetį šis žanras patyrė tiek pokyčių, naujovių ir kontekstų, jog jo daugialypiškumas man įkvepia pasitikėjimo: beveik neįmanoma sukurti ne-operą, norint sukurti operą. Jonas Sakalauskas / Dainininkas,
kompozitorius
Iš dalies po terminu „opera“ telpa dramma per musica meno tradicija ir tarpdiscipliškumas, sinkretiškumas. Opera – labai platu ir tuo pačiu, labai siaura. Manyčiau, yra segmentai, kurių atsisakymas sukeltų daug diskusijų dėl pačio termino vartojimo. Tai yra, net ne segmentai, o segmentas: balsas. Tačiau opera
Dainius Gintalas / Poet
I will admit that once a cow’s moo was more beautiful to me than the aria performed by an opera singer. Unfortunately, the music lessons I had at school not only did not cultivate any love to classical music, but simply steered it away from me. Only later, my attitude gradually began to change, and completely changed after I joined the ranks of the developers of the NOA festival. It was then that I felt what great kind of power opera might be. It contains not only blazing expression and heavenly lyricism, but also some kind of madness, a vocal psychedelia: here is the dominion of passion, phantasmagoria, and dream. And that blows my mind.
Agnius Jankevičius / Stage director
Opera is many, many singing men and many, many singing women. They are singing, and singing, and others are listening to them. And sometimes this is even beautiful.
Charles Halka / Composer
As a composer, I love opera for the opportunity to write music that not only works according to its own internal drama and logic, but that also embodies the onstage drama. Opera is most beautiful when the music and drama are inseparable (something I am still trying to achieve!), which means that the drama itself often needs to stretch in time in order to be more “musical”. The dramatic moments we experience in opera do not exist in any other art form, and I believe this to be the reason audiences fall in love with it.
Rugilė Barzdžiukaitė / Stage director
The opera term is still “braided” with connotations (not necessarily positive ones), often associated with pompous content and elaborate expression. Still, the possibilities of this genre are not limited: here, too, simplicity, straightforwardness, and minimalism are possible.
Albertas Navickas / Composer
In my point of view, opera includes a lot of things. I say that, because it would be hard for me to say what is not opera. In the recent century, this genre has undergone so many
31
gali būti ir be balso: balso funkciją gali išreikšti instrumentai. Bet ir tokiu atveju balsas operoje niekur nedingtų, net jei techniškai jo ir nebūtų. Klausydamiesi operos be balso, jį mes susikurtume patys. Opera yra mąstymo klišė, kuri susiaurina suvokimą, tačiau ta klišė ir suteikia raktą opera pavadintam kūriniui. Galbūt opera yra dar vienas raktas, kuriuo galime ir nepasinaudoti. Aš asmeniškai tuo raktu naudojuosi, ir jis man reikalingas. Reikalingesnis už daug ką: už mėgstamą daiktą parduotuvėje, nuostabią kelionę ar už viską kartu paėmus.
32
changes, innovations and contexts that its multiplicity inspires me with confidence: if you want to create opera, it‘s almost impossible to create a non-opera.
Jonas Sakalauskas / Singer, composer
Partly, the term opera contains dramma per musica art tradition, as well as interdisciplinarity and syncreticism. Opera is something very wide and, at the same time, very narrow. I think there are segments whose refusal would cause a lot of discussion about the use of the term itself. These are not even segments, but a segment: the voice. However, opera can also be something without voice: the voice function can be expressed by instruments. But even in that case, the voice in the opera would not disappear anywhere, even if it would not be there technically. When listening to the opera without a voice, it would be us who would create the voice. Opera is a cliché of thinking, which limits the perception, but it is the cliché that holds the key to the piece which has been titled as opera. Perhaps opera is another key that we might as well not use. I personally do use this key and I need it. More than anything else: more than a favorite item in the store, a wonderful journey, or than all things together.
KOKYBIŠKIAUSIŲ RECENZIJŲ VERSIJOS
VERSIONS OF QUALITY REVIEWS
Jaunųjų kritikų recenzijų konkursas
Young Critics Review Conte!
Konkurso laikas: 2018 m. balandžio 15–21 d. Laureatų paskelbimas: 2018 m. balandžio 30 d.
Conte! term: from April 15 to April 21, 2018 Announcement of the winners: April 30, 2018
Pirmą kartą jaunųjų operos kritikų recenzijų konkursas organizuotas 2011 m., 4-ojo NOA festivalio metu. Tada jis sulaukė didžiulio susidomėjimo: 23 dalyviai parengė net 39 recenzijas. Artėjant 7-ajam NOA, kviečiame jaunuosius kritikus ir vėl aštrinti savo plunksną, rašant apie festivalio metu pristatomus kūrinius ir jo renginių kontekste diskutuojant apie šiuolaikinės operos būvį. Konkurso tikslas – paskatinti jaunos kartos muzikologus, teatrologus, menotyrininkus, kino kritikus ar kitų sričių specialistus, besidominčius menais, rašyti apie šiuolaikinės operos spektaklius ir paties žanro bei jo sampratos kaitą. Operos kritikai reikia itin plataus žvilgsnio, ypač – kritikuojant šiuolaikinės operos, neretai nutolusios nuo tradicinės žanro apibrėžties, spektaklius. Kadangi menininkams refleksija yra nepaprastai svarbi, norime paskatinti jaunus kritikus drąsiai reikšti mintis ir taip prisidėti prie naujos, drąsios, plataus akiračio kritikų kartos augimo. Viliamės, kad jaunųjų kritikų balsas bus girdimas vis garsiau, todėl konkurso dalyvių sukurtas recenzijas publikuosime profesionaliai meno kritikai skirtose platformose.
The contest for young opera critics was first organized in 2011, during the 4th NOA festival. Back then, it attracted considerable interest: 23 participants prepared even 39 reviews for it. Upon approaching the 7th edition of NOA, we are inviting young critics to sharpen their pencils once again in writing about the works presented at the festival, and in discussing the state of contemporary opera in the context of the festival events. The aim of the contest is to encourage young generation musicologists, theater researchers, art critics, cinema critics, or other specialists interested in the arts, to write about contemporary opera performances, and the changes in the genre and its concept. Opera criticism demands an extremely wide-ranging look, especially in criticizing the performances of contemporary opera, which often step out of the traditional definition of the genre. As reflection is crucial for artists, we would like to encourage young critics to express their thoughts openly – and thus, contribute to the development of a new, courageous, broad-minded generation of critics. We hope that the voices of young critics will get louder and be heard more, so we will publish the reviews of this contest in the professional platforms for art critics.
33
Informacija konkurso dalyviams
Participant information
• Konkurso dalyvių amžiaus riba – 30 metų. • Konkurso komisiją sudaro: teatro kritikas Vaidas Jauniškis, portalo „Menų faktūra“ buvęs ilgametis redaktorius, muzikos kritikė Lina Navickaitė-Martinelli, leidinio „Lithuanian Music Link“ viena iš redaktorių, literatūros kritikė Erika Drungytė, kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ redaktorė. • Konkurso dalyviams suteikiama galimybė apsilankyti visuose festivalio renginiuose, pasirašant pasižadėjimą iki numatytos datos konkurso organizatoriams pateikti bent vieną recenziją. • Visos konkurso dalyvių pateiktos recenzijos publikuojamos kultūros žiniasklaidoje. I, II ir III vietų laureatams įteikiami piniginiai prizai.
• Age limit for participating is 30; • The contest committee consists of: Vaidas Jauniškis, theater critic and former long-time editor of “Menų faktūra / Arts Factory” website; Lina Navickaitė-Martinelli, music critic and editor at “Lithuanian Music Link”; and Erika Drungytė, literary critic and editor of “Nemunas” culture and art magazine; • Participants get the opportunity to attend all festival events by signing a commitment to submit at least one review to the contest organizers by the scheduled date; • The reviews written by all the contestants are to be published in the cultural media; the winners of the 1st, 2nd and 3rd prizes are to receive monetary awards.
34
MUSIC THEATRE NOW „Music Theatre NOW“ – tarptautinis šiuolaikinės operos, naujų muzikos teatro kūrinių konkursas, kuriame, pradedant 2008 m., pristatyta daugiau nei 1000 premjerų iš įvairių pasaulio šalių. 2013 m. viena iš konkurso nugalėtojų tapo „Operomanijos“ prodiusuota libreto autorės Vaivos Grainytės, kompozitorės Linos Lapelytės ir režisierės Rugilės Barzdžiukaitės opera „Geros dienos!“. Šis laimėjimas atvėrė organizacijai ir su ja bendradarbiaujantiems autoriams plačius tarptautinius vandenis: nuo tol opera „Geros dienos!“ pristatyta įvairiose pasaulio šalyse apie 60 kartų. Konkurso metu užmegzti ryšiai taip pat leido 6-ojo NOA festivalio programoje 2015 m. pristatyti kitą „Music Theatre NOW“ nugalėtoją – australų menininkų Liz Dunn, Lawrence English ir Lara Thoms projektą „Flyway“. Šiandien NOA, greta kitų didžiausių pasaulio šiuolaikinės operos festivalių Roterdame („Operadagen Rotterdam“) ir Niujorke („Prototype“) bei Šanchajaus tarptautinio teatro festivalio, yra vienas iš renginių, suteikiančių konkurso „Music Theatre NOW“ laureatams prizą – kvietimą prisistatyti festivalio programoje. Kviečiame šiuolaikinio muzikos teatro ir naujosios operos kūrėjus siūlyti konkursui „Music Theatre NOW“ savo naujausius darbus, sukurtus ir pirmą kartą viešai pristatytus ne anksčiau nei 2015 m. liepos 1 d. Tarptautinė konkurso muzikinio teatro profesionalų komisija ieško neeilinių, dinamiškų kūrinių, reprezentuojančių šiuolaikinę operą, muzikos teatrą ir atspindinčių dabartines žanro raidos tendencijas. Daugeliui „Music Theatre NOW“ laureatų konkursas tapo sėkmingos tarptautinės karjeros pradžia, tad nuoširdžiai kviečiame pasinaudoti šia galimybe.
MUSIC THEATRE NOW “Music Theatre NOW” is an international contest of contemporary opera and new musical theater projects, which, since 2008, has presented more than 1000 premières from different parts of the world. In 2013, one of the winners of the contest was “Have A Good Day!” opera produced by “Operomanija”, and created by librettist Vaiva Grainytė, composer Lina Lapelytė and stage director Rugilė Barzdžiukaitė. This achievement has opened wide international routes to the organization and its co-authors, and since then, the opera “Have A Good Day!” has been presented around 60 times in different countries of the world. The relations established during the contest also allowed the programme of the 6th NOA festival in 2015 to present another “Music Theater NOW” winner – “Flyway” project by Australian artists Liz Dunn, Lawrence English and Lara Thoms. Today, NOA, along with the world‘s other biggest festivals of contemporary opera in Rotterdam (“Operadagen Rotterdam”) and New York (“Prototype”) and the Shanghai International Theater Festival, is one of the events to award the main prize to the winners of “Music Theater NOW” – which is an invitation to introduce themselves to the festival program. We are inviting authors of contemporary musical theater and new opera to offer “Music Theater NOW” their latest works, created and first publicly presented no earlier than July 1, 2015. The contest‘s international commission of music theater professionals is looking for extraordinary and dynamic works representing contemporary opera and musical theater that reflect the current trends in the genre development. For many laureates of the “Music Theater NOW”, the contest has become the start of a successful international career. We sincerely invite you to take this opportunity.
35
Projektų pateikimo terminas: 2018 m. birželio 30 d.
The deadline for submission of projects: June 30 of 2018.
www.mtnow.org
www.mtnow.org
2019 m. konkurso nugalėgojai bus pakviesti pristatyti savo kūrinį tarptautiniame „Music Theatre NOW“ suvažiavime, kuriame lankysis daugybė pasaulio festivalių kuratorių, įvairių organizacijų vadovų ir prodiuserių.
The 2019 contest winners will be invited to present their work at the international convention of “Music Theater NOW”, attended by many curators of world festivals, heads of various organizations, and producers.
36
Diskusija
Discussion
OPERA / (NE) OPERA. IDENTITETO PAIEŠKOS
OPERA / (NON-)OPERA. A SEARCH FOR IDENTITY
Balandžio 16 d., pirmadienis, 18 val. Šiuolaikinio meno centro Skaitykla (Vokiečių g. 2)
Monday, 16 April, 6 p.m. Reading Room of the Contemporary Art Center (Vokiečių St. 2)
Dabar muzikos kūrinių ribos ne tik plečiasi, bet ir asimiliuojasi, išsitrina ar net tarpsta vienos kitose. Viešajame diskurse vis dažniau kylant klausimams dėl operos – iš esmės sintetinio žanro, apjungiančio daugybę skirtingų meno šakų – padėties, aktualumo, „mirties“ ir „atgimimo“, kviečiame išreikšti savo nuomones diskusijoje „Opera / (ne)opera. Identiteto paieškos“. Diskusija sąmoningai rengiame NOA festivaliui prasidėjus. Viliamės, kad pasidalijimas nuomonėmis bus naudingas recenzijų konkurse dalyvaujantiems jauniesiems kritikams, taps savotišku kelrodžiu NOA festivalio publikai, ir be abejo, paskatins iš naujo apsvarstyti šį scenos žanrą nūdienos meno ir visuomenės raidos kontekstuose.
Nowadays, the limits of musical works are not only expanding, but also assimilating, eroding, or even interacting with one another. In the public discourse, with the increasing rise of questions about opera – an essentially synthetic genre, which combines a multitude of different artistic branches – situation, relevance, “death” and “rebirth” – we invite you to express your opinions in the discussion “Opera / (Non-)Opera. A Search for Identity”. We are deliberately holding the discussion at the start of the NOA festival. We hope that the sharing of opinions will benefit young critics from the contest, will become a kind of signpost for the audience of the NOA festival, and will undoubtedly encourage reconceptualization of this stage genre in the contexts of contemporary art and society development.
Diskusijoje dalyvauja:
Teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikos kritikė Lina Navickaitė-Martinelli, NOA festivalio operų kūrėjai, jaunieji operos kritikai, muzikai, teatralai, literatai, žiūrovai.
Participants of the discussion are:
Theater critic Vaidas Jauniškis, music critic Lina Navickaitė-Martinelli, authors of NOA festival operas, young opera critics, musicians, theater goers, literary artists, audiences.
37
Taip pat festivalio metu veiks susitikimų-diskusijų klubas, kuriame publika galės išgirsti pasisakant visų NOA pristatomų kūrinių autorius, užduoti jiems klausimų. Pokalbius moderuos muzikologė Rasa Murauskaitė.
Susitikimas-diskusija su operos „Į švyturį“ kūrybine komanda:
2018 m. balandžio 15 d., po 19 val. pristatymo, Menų spaustuvės kavinėje.
Susitikimas-diskusija su garso in!aliacijos-performanso „Olympian Machine“ kūrybine komanda: 2018 m. balandžio 17 d., po 19 val. pristatymo, Menų spaustuvės kavinėje.
Susitikimas-diskusija su operos-meno in!aliacijos „Honey, Moon!“ kūrybine komanda: 2018 m. balandžio 19 d., po 21 val. pristatymo, Šiuolaikinio meno centro Didžiojoje salėje.
Susitikimas-diskusija su kamerinės operos „α“ kūrybine komanda: 2018 m. balandžio 20 d., po 20 val. pristatymo, Menų spaustuvės kavinėje.
Susitikimas-diskusija su operos „Saulė ir jūra“ kūrybine komanda:
2018 m. balandžio 21 d., po 15 val. videoperžiūros, Šiuolaikinio meno centro Kino salėje.
Susitikimas-diskusija su barokinio teatro triukšmų mašinų performanso „Blogi orai“ kūrybine komanda: 2018 m. balandžio 21 d., po 20 val. pristatymo, Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.
38
There will also be a meeting / discussion club during the festival, where the audience will be able to hear all the authors of the works presented by the NOA, and ask them questions. Discussions are moderated by musicologist Rasa Murauskaitė.
Meeting-discussion with the creative team of the opera “To the Lighthouse”:
Sunday, April 15, 2018, after the 7 p.m. presentation, at the Arts Printing House cafè.
Meeting-discussion with the creative team of the sound in!allation-performance “Olympian Machine”:
Tuesday, April 17, 2018, after the 7 p.m. presentation, at the Arts Printing House cafè.
Meeting-discussion with the creative team of opera-art in!allation “Honey, Moon!”:
Thursday, April 19, 2018, after the 9 p.m. presentation, at the Contemporary Art Center Main hall.
Meeting-discussion with the creative team of chamber opera “α”:
Friday, April 20, 2018, after the 8 p.m. presentation, at the Arts Printing House cafè.
Meeting-discussion with the creative team of the opera “Sun and Sea”: Saturday, April 21, 2018, after the 3 p.m. video screening, at the Contemporary Art Center Cinema hall.
Meeting-discussion with the creative team of baroque theater noise machines performance “Bad Weather”: Sunday, April 21, 2018, after the 8 p.m. presentation at the Second Stage of Lithuanian National Drama Theater.
Ank!esnių NOA fe!ivalių
PROJEKTAI
PROJECTS at all previous NOA fe!ivals
NOA Nr. 1 (2008 m. vasario 28–29 d.):
Samuilova, dirigentė Anna Miščenko);
NOA No. 1 (February 28–29, 2008)
Mini opera „Gervė ir Gandras“ (libreto autorius Žilvinas Andriušis, kompozitorius ir režisierius Jonas Sakalauskas, scenografės – Marija Puipaitė, Goda Palekaitė);
Opera „Svingas“ (libreto autorius Dainius Gintalas, kompozitorius Jonas Sakalauskas, režisierius Albertas Vildžiūnas, scenografė Simona Biekšaitė, dirigentas Jonas Sakalauskas, chormeisterė Ana Ablamonova).
Mini opera “The Crane and the Stork” (librettist Žilvinas Andriušis, composer and stage director Jonas Sakalauskas, set designers – Marija Puipaitė, Goda Palekaitė);
Duo opera „Dviskaita“ (libreto autorė Agnė Biliūnaitė, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, režisierė Olga Generalova, scenografė Simona Biekšaitė, dirigentas Laurynas Sadauskas, chormeisterė Ana Ablamonova); Opera „Džiuljeta ir Džiuljeta“ (libreto autorius Julius Žėkas, kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, režisierė Olga Generalova, scenografės – Simona Finkelšteinaitė ir Julija Charsikaitė, dirigentas Laurynas Sadauskas, chormeisterė Ana Ablamonova); Opera „Bildungas“ (libreto autorius Žilvinas Andriušis, kompozitorius Mykolas Natalevičius, choreografė Jekaterina Deinenko, scenografės – Simona Finkelšteinaitė ir Julija Charsikaitė, dirigentas Mykolas Natalevičius, chormeisterė Ana Ablamonova); Opera „Sesuo“ (libreto autorius Tomas Andriukonis, kompozitorius Albertas Navickas, režisierius Vilius Malinauskas, scenografė Vitalija
NOA Nr. 2 (2009 m. balandžio 2–5 d.) Opera „Babelis“ (libreto autorius Žilvinas Andriušis, kompozitorius Mykolas Natalevičius, režisierė Marija Simona Šimulynaitė, video menininkė Gintarė Valevičiūtė, dirigentas Mykolas Natalevičius); Opera „Skylė“ (libreto autorė Gabrielė Labanauskaitė, kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, režisierė Marija Simona Šimulynaitė, scenografė Milda Lembertaitė, kostiumų dailininkė Gabrielė Šiaulytė); Opera „Sapfo“ (libreto autoriai – Margarita Chodūnaitė ir Olegas Kesminas, kompozitorė Margarita Chodūnaitė, režisierius Olegas Kesminas, scenografė Rasa Krikščiūnaitė, dirigentė Margarita Chodūnaitė, chormeisterė Ana Ablamonova); Opera „Nebūti ar nebūti“ (libreto autorius Gytis Norvilas, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, režisierė
Duo opera “Duality” (librettist Agnė Biliūnaitė, composer Rita Mačiliūnaitė, stage director Olga Generalova, set designer Simona Biekšaitė, conductor Laurynas Sadauskas, choirmaster Ana Ablamonova);
Opera “Swing” (librettist Dainius Gintalas, composer Jonas Sakalauskas, stage director Albertas Vildžiūnas, set designer Simona Biekšaitė, conductor Jonas Sakalauskas, choirmaster Ana Ablamonova). NOA No. 2 (April 2–5, 2009) Opera “Babel” (librettist Žilvinas Andriušis, composer Mykolas Natalevičius, stage director Marija Simona Šimulynaitė, video artist Gintarė Valevičiūtė, conductor Mykolas Natalevičius);
Opera “Juliet and Juliet” (librettist Julius Žėkas, composer Rūta Vitkauskaitė, stage director Olga Generalova, set designers – Simona Finkelšteinaitė and Julija Charsikaitė, conductor Laurynas Sadauskas, choirmaster Ana Ablamonova);
Opera “The Hole” (librettist Gabrielė Labanauskaitė, composer Rūta Vitkauskaitė, stage director Marija Simona Šimulynaitė, set designer Milda Lembertaitė, costume designer Gabrielė Šiaulytė);
Opera “Bildung” (librettist Žilvinas Andriušis, composer Mykolas Natalevičius, choreographer Jekaterina Deinenko, set designers – Simona Finkelšteinaitė and Julija Charsikaitė, conductor Mykolas Natalevičius, choirmaster Ana Ablamonova);
Opera “Sappho” (librettists – Margarita Chodūnaitė and Olegas Kesminas, composer Margarita Chodūnaitė, stage director Olegas Kesminas, set designer Rasa Krikščiūnaitė, conductor Margarita Chodūnaitė, choirmaster Ana Ablamonova);
Opera “The Nun“ (librettist Tomas Andriukonis, composer Albertas Navickas, stage director Vilius Malinauskas, set designer Vitalija Samuilova, conductor Anna Miščenko);
Opera “Not to be or not to be” (librettist Gytis Norvilas, composer Rita Mačiliūnaitė, stage director Olga Generalova, choreographer Andrius Pulkauninkas, set 39
Olga Generalova, choreografas Andrius Pulkauninkas, scenografė Simona Biekšaitė, dirigentas Ričardas Šumila, chormeisterė Ana Ablamonova); Monospektaklis-opera „Izadora“ (libreto autorius Dainius Gintalas, kompozitorius Jonas Sakalauskas, režisierius Agnius Jankevičius, choreografė Agnija Šeiko, scenografė Daiva Samajauskaitė); Opera vaikams „Mamulė Mū“ (libreto autorius Antanas Šimkus, kompozitorius Sigitas Mickis, režisierė Agnė Sunklodaitė, scenografė Ramunė Skrebūnaitė). SVEČIAI: Opera „Turing Machine“ (Suomija) (libreto autorė Taina Seitovirta, kompozitoriai – Eeppi Ursin ir Viso Oscaro, režisierius Janne Lehmusvuo, video menininkė Merja Nieminen). NOA Nr. 3 (2010 m. kovo 23–28 d.) Opera „Julius“ (libreto autorė Marija Simona Šimulynaitė, kompozitorius Charles Halka, režisierė Marija Simona Šimulynaitė, scenografė Daiva Samajauskaitė, dirigentas Ričardas Šumila); Šokio opera „NO AI DI“ (libreto autoriai – Erika Vizbaraitė, Sonata Visockaitė and Benediktas Januševičius, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, choreografė Erika Vizbaraitė, dirigentas Ričardas Šumila); Animacinė opera „Kliudžiau“ (kūrybinė komanda: kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, scenografė Simona 40
Biekšaitė, tekstų autorė Gabrielė Labanauskaitė, video menininkas Mykolas Budraitis, aktorė Irina Lavrinovič); Muzikinis dramos spektaklis „Džiokeris“ (libreto autorius Dainius Gintalas, kompozitorius Jonas Sakalauskas, režisierius Agnius Jankevičius); Opera „Kitos trys seserys“ (libreto autorius ir kompozitorius Albertas Navickas, režisierė Loreta Vaskova, scenografė Simona Biekšaitė, video menininkas Simas Gineika);
designer Simona Biekšaitė, conductor Ričardas Šumila, choirmaster Ana Ablamonova); Monoplay-opera “Isadora” (librettist Dainius Gintalas, composer Jonas Sakalauskas, stage director Agnius Jankevičius, choreographer Agnija Šeiko, set designer Daiva Samajauskaitė); Opera for children “Mommy Moo” (librettist Antanas Šimkus, composer Sigitas Mickis, stage director Agnė Sunklodaitė, set designer Ramunė Skrebūnaitė).
Opera „Pokylis“ (libreto autoriai – Andrius Kaniava, Vaidotas Žitkus ir Julius Žėkas, kompozitorius Sigitas Mickis, režisierius Vaidotas Žitkus, video menininkė Marina Sorohan).
GUEST PERFORMANCE: Opera “Turing Machine” (Finland) (librettist Taina Seitovirta, composers – Eeppi Ursin and Viso Oscaro, stage director Janne Lehmusvuo, video artist Merja Nieminen).
SVEČIAI: Filmas-opera „Gražuolė ir pabaisa“ (JAV / Prancūzija) (kompozitorius Philipas Glassas, režisierius Jean Cocteau);
NOA No. 3 (March 23–28, 2010)
Animacinė opera „Įsivaizduojama opera“ (Prancūzija). NOA Nr. 4 (2011 m. balandžio 9–16 d.) Haiku opera „Sniegas“ (libreto autorius ir kompozitorius Jonas Sakalauskas, režisierė ir choreografė Rūta Butkus, scenografai – Sigita Šimkūnaitė ir Arūnas Paslaitis, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė); Opera „Geros dienos!“ (trumpametražė versija) (libreto autorė Vaiva Grainytė, kompozitorė Lina Lapelytė, režisierė ir scenografė Rugilė Barzdžiu-
Opera “Julius” (librettist Marija Simona Šimulynaitė, composer Charles Halka, stage director Marija Simona Šimulynaitė, set designer Daiva Samajauskaitė, conductor Ričardas Šumila); Dance opera “NO AI DI” (librettists – Erika Vizbaraitė, Sonata Visockaitė ir Benediktas Januševičius, composer Rita Mačiliūnaitė, choreographer Erika Vizbaraitė, conductor Ričardas Šumila); Animated opera “I Hit the Mark” (creative team: composer Rūta Vitkauskaitė, set designer Simona Biekšaitė, text author Gabrielė Labanauskaitė, video artist Mykolas Budraitis, actress Irina Lavrinovič);
Musical drama performance “The Joker” (librettist Dainius Gintalas, composer Jonas Sakalauskas, stage director Agnius Jankevičius); Opera “Three Other Sisters” (librettist and composer Albertas Navickas, stage director Loreta Vaskova, set designer Simona Biekšaitė, video artist Simas Gineika); Opera “The Feast” (librettists – Andrius Kaniava, Vaidotas Žitkus and Julius Žėkas, composer Sigitas Mickis, stage director Vaidotas Žitkus, video artist Marina Sorohan). GUEST PERFORMANCES: Film-opera “Beauty and the Beast” (USA / France) (composer Philip Glass, director Jean Cocteau); Animated opera “Imaginary Opera” (France). NOA No. 4 (April 9–16, 2011) Haiku opera “Snow” (librettist and composer Jonas Sakalauskas, stage director and choreographer Rūta Butkus, set designers – Sigita Šimkūnaitė and Arūnas Paslaitis, costume designer Sandra Straukaitė); Opera “Have a Good Day!” (short version) (librettist Vaiva Grainytė, composer Lina Lapelytė, stage director and set designer Rugilė Barzdžiukaitė, costume designer Daiva Samajauskaitė, lighting designer Eugenijus Sabaliauskas);
kaitė, kostiumų dailininkė Daiva Samajauskaitė, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas); Multimedijų opera „Id“ (libreto autoriai – kūrybinė grupė „Kliudžiau“, kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, režisierė Yana Ross, scenografė Simona Biekšaitė, video menininkas Mykolas Budraitis, animatoriai – Jan Hajdelak ir Lingailė Žiūkaitė, garso dizaineris Christian François); Opera „Nr. Liepa“ (libreto autorė Giedrė Matiukaitė, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, režisieriai – Ksenija Orlova ir Saba Lagadze, chormeisterė Indrė Gadeikytė); Opera „Galinė linija“ (libreto autorius Žilvinas Andriušis, kompozitorius ir dirigentas Mykolas Natalevičius, režisierius Juozas Koreiva, choreografė Jekaterina Deineko, video menininkė Marina Sorohan, kostiumų dailininkė Eglė Juškaitė). SVEČIAI: Video opera „I Hate Mozart“ (Austrija). NOA Nr. 5 (2012 m. gruodžio 19 d.) Nanooperos „Šunsnukis ir Beprotėlė“ (pagal Sigito Gedos eilėraštį, kompozitorius Linas Paulauskis, režisierė Marija Simona Šimulynaitė, chormeisteris Linas Balandis); „Peer Gynt“ (libretas Henriko Ibseno dramos motyvais, kompozitorius Antanas Jasenka, režisieriai – Antanas Jasenka ir Giedrė Brazytė, video menininkas Rimas Sakalauskas, dailininkė
Giedrė Brazytė); „Apie Ugnį ir Bėgantį žmogų“ (kompozitorė ir libreto autorė Rūta Vitkauskaitė, režisierė Marija Simona Šimulynaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Dovilė Cibulskaitė, video menininkas Simas Gineika, dirigentas Ričardas Šumila, chormeisteris Linas Balandis); „Dresscode: opera“ (idėjos / libreto autoriai – Justas Tertelis, Rita Mačiliūnaitė, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, režisierius Justas Tertelis); „Optinė apgaulė“ (pagal Daniilo Charmso apsakymą, kompozitorius Leonardas Pilkauskas, scenografė ir režisierė Vitalija Samuilova, video menininkas Rimas Sakalauskas); „The Singing Lesson“ (libreto autoriai – Claude Willan, George Holloway, kompozitorius George Holloway, režisierė Marija Simona Šimulynaitė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Dovilė Cibulskaitė, dirigentas Ričardas Šumila). NOA Nr. 6 (2015 m. balandžio 2, 14–19 d.) Garso vaidinimas „Audiokaukas“ (scenarijaus, muzikos ir garso montažo autorius Arturas Bumšteinas); Opera „Skylė“ (2 pastatymas) (libreto autorė Gabrielė Labanauskaitė, kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, režisierė Marija Simona Šimulynaitė, scenografė Vita Eidimtaitė, video menininkas Rimas Sakalauskas); Erdvinė opera tamsoje „Confessions“ (kūrėjai ir atlikėjai – Rūta
Multimedia opera “Id” (librettists – creative team “Kliudžiau”, composer Rūta Vitkauskaitė, stage director Yana Ross, set designer Simona Biekšaitė, video artist Mykolas Budraitis, animators – Jan Hajdelak and Lingailė Žiūkaitė, sound designer Christian François);
“About Fire and A Running Man” (composer and librettist Rūta Vitkauskaitė, stage director Marija Simona Šimulynaitė, set designer Sigita Šimkūnaitė, costume designer Dovilė Cibulskaitė, video artist Simas Gineika, conductor Ričardas Šumila, choirmaster Linas Balandis);
Opera “No. Liepa” (librettist Giedrė Matiukaitė, composer Rita Mačiliūnaitė, stage directors – Ksenija Orlova and Saba Lagadze, choirmaster Indrė Gadeikytė);
“Dresscode: opera” (concept / libretto authors – Justas Tertelis, Rita Mačiliūnaitė, composer Rita Mačiliūnaitė, stage director Justas Tertelis);
Opera “The Baseline” (librettist Žilvinas Andriušis, composer and conductor Mykolas Natalevičius, stage director Juozas Koreiva, choreographer Jekaterina Deineko, video artist Marina Sorohan, costume designer Eglė Juškaitė). GUEST PERFORMANCE: Video opera “I Hate Mozart”(Austria). NOA No. 5 (December 19, 2012) Nanooperas “The Bastard and The Poor Mad Woman” (based on the poem by Sigitas Geda, composer Linas Paulauskis, stage director Marija Simona Šimulynaitė, choirmaster Linas Balandis); “Peer Gynt” (libretto based on drama by Henrik Ibsen, composer Antanas Jasenka, stage directors – Antanas Jasenka and Giedrė Brazytė, video artist Rimas Sakalauskas, set and costume designer Giedrė Brazytė);
“Optical Illusion” (based on the story by Daniil Kharms, composer Leonardas Pilkauskas, set designer and stage director Vitalija Samuilova, video artist Rimas Sakalauskas); “The Singing Lesson” (librettists – Claude Willan, George Holloway, composer George Holloway, stage director Marija Simona Šimulynaitė, set designer Sigita Šimkūnaitė, costume designer Dovilė Cibulskaitė, conductor Ričardas Šumila). NOA No. 6 (April 2, 14–19, 2015) Audio play “Audiokaukas” (Script, music author and sound editor Arturas Bumšteinas); Opera “The Hole” (2nd staging) (librettist Gabrielė Labanauskaitė, composer Rūta Vitkauskaitė, stage director Marija Simona Šimulynaitė, set designer Vita Eidimtaitė, video artist Rimas Sakalauskas); Spatial opera in the dark “Confessions” (creators and performers – Rūta Vitkauskaitė, Jens Hedman, Åsa Nordgren); 41
Vitkauskaitė, Jens Hedman, Åsa Nordgren); Audiovizualinis projektas pagal video žaidimų muzika „Consolum 3000“ (kompozitoriai – Mykolas Natalevičius ir Tadas Dailyda, režisierius ir video menininkas Mikas Žukauskas, dirigentas Martynas Stakionis). SVEČIAI: Muzikos, teatro ir vaizdo spektaklis „Įstabusis ir graudusis PLANAS B“ (režisierius Vidas Bareikis, kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, scenografė Simona Biekšaitė, kostiumų dailininkė Liuka Songailaitė, dirigentas Ričardas Šumila); Audiovizualinė paukščių stebėjimo kelionė mieste „Flyway“ (koprodukcija su „Aphids“, Australija) (režisierė, atlikėja ir video menininkė Liz Dunn, kompozitorius ir garso menininkai Lawrence English, dramaturgė Lara Thoms). KITI PROJEKTAI, GIMĘ UŽ NOA FESTIVALIO RIBŲ: Opera „Donoras“ (2009 m., pilnametražė operos „Svingas“ versija) (libreto autorius Dainius Gintalas, kompozitorius Jonas Sakalauskas, režisierius Albertas Vildžiūnas, scenografė Simona Biekšaitė);
Mono opera „Dainuoja degeneratas“ (2009 m.) (Libretas pagal Prano Morkūno dadaistines ir imažinistines eiles, kompozitorius ir atlikėjas Jonas Sakalauskas, režisierė Marija Simona Šimulynaitė); Audiovizualinis projektas „Balsas yra gausmas“ (2011 m.) (kompozitorius Mykolas Natalevičius, video menininkas Rimas Sakalauskas); Vokalinis ciklas „Raidės“ (2011 m.) (libretas pagal Jono Meko eiles, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, režisierė Loreta Vaskova); Opera „Geros dienos!“ (2013 m., pilnametražė versija) (libreto autorė Vaiva Grainytė, kompozitorė Lina Lapelytė, režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, kostiumų dailininkė Daiva Samajauskaitė, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas); Opera „truetruestory“ (2014 m.) (libreto autorius ir kompozitorius Albertas Navickas, režisierė Loreta Vaskova, scenografė Simona Biekšaitė).
Audiovisual project based on music of video games “Consolum 3000” (composers – Mykolas Natalevičius and Tadas Dailyda, stage director and video artist Mikas Žukauskas, conductor Martynas Stakionis). GUEST PERFORMANCES: Music, theatre and visual performance “The Most Excellent and Lamentable PLAN B” (stage director Vidas Bareikis, composer Rūta Vitkauskaitė, set designer Simona Biekšaitė, costume designer Liuka Songailaitė, conductor Ričardas Šumila); Audiovisual urban birdwatching tour “Flyway” (coproduction with “Aphids”, Australia) (director, performer and video artist Liz Dunn, composer and sound artist Lawrence English, dramaturg Lara Thoms). OTHER PROJECTS CREATED OUTSIDE NOA FESTIVAL: Opera “Donor” (2009, full length version of opera “Swing”) (librettist Dainius Gintalas, composer Jonas Sakalauskas, stage director Albertas Vildžiūnas, set designer Simona Biekšaitė);
Mono opera “The Singing Degenerate” (2009) (libretto based on poetry by Pranas Morkūnas, composer and performer Jonas Sakalauskas, stage director Marija Simona Šimulynaitė); Audiovisual project “The Voice is a Drone” (2011) (composer Mykolas Natalevičius, video artist Rimas Sakalauskas); Vocal cycle “The Letters” (2011) (libretto based on poetry by Jonas Mekas, composer Rita Mačiliūnaitė, stage director Loreta Vaskova); Opera “Have a Good Day!” (2013, full length version) (librettist Vaiva Grainytė, composer Lina Lapelytė, stage director Rugilė Barzdžiukaitė, costume designer Daiva Samajauskaitė, lighting designer Eugenijus Sabaliauskas); Opera “truetruestory” (2014) (librettist and composer Albertas Navickas, stage director Loreta Vaskova, set designer Simona Biekšaitė).
KOMANDA / THE TEAM Ana Ablamonova prodiuserė / producer Kristina Agintaitė pasakotoja / speaker Julius Aglinskas garso režisierius / sound director Martynas Aleksa fotografas / photographer Aliona Alymova dainininkė / singer Ingrida Alonderė asistentė / assistant Žilvinas Andriušis pasakotojas / speaker Svetlana Bagdonaitė dainininkė / singer Toma Bandzaitytė smuikininkė / violinist Vaidas Bartušas dainininkas / singer Rugilė Barzdžiukaitė režisierė ir scenografė / stage director and set designer Vytautas Bastys garso režisierius / sound director Aira Brazdienė grimo dailininkė / makeup artist Kornelija Bukantaitė asistentė / assistant Arturas Bumšteinas kompozitorius, garso menininkas ir režisierius / composer, sound artist and stage director Rūta Bunikytė režisieriaus asistentė / assistant director Ivan Cheng teksto autorius ir atlikėjas / text author and performer Daumantas Ciunis pasakotojas / speaker Dainius Čiuberkis klarnetininkas / clarinetist Viktorija Damerell naratorė / narrator Tomas Dičiūnas pianistas / pianist Antanas Dombrovskij gyvo garso apdorojimo autorius / live sound processing author
Sandra Domingo choreografė / choreographer Eitvydas Doškus vaizdo operatorius / cameraman Aurelija Dovydaitienė dainininkė / singer Auksė Dovydėnaitė dainininkė / singer Saulė Dovydėnaitė dainininkė / singer Erika Drungytė literatūros kritikė, konkurso komisijos narė / literary critic, member of the jury of the competition Akvilė Dubinskaitė asistentė / assistant Emilija Ferdmanaitė vertėja / translator Marta Finkelštein pianistė / pianist Aleksandra Fominaitė vertėja / translator Kristupas Gikas fleitinininkas / flutist GoraParasit režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė / stage director, set and costume designer Anton Gorelik kultūristas / bodybuilder Vaiva Grainytė libreto autorė / librettist Ervinas Gresevičius video menininkas / video artist Gailė Griciūtė kompozitorė, triukšmų mašinų atlikėja / composer, noise machinery performer Viltė Gridasova vertėja / translator Greta Grinevičiūtė pasakotoja, triukšmų mašinų atlikėja / speaker, noise machinery performer Oskaras Gudas video menininkas / video artist Atėnė Gureckaitė asistentė / assistant
Veronika Janatjeva vertėja / translator Ramūnas Jasutis garso režisierius / sound director Vaidas Jauniškis teatro kritikas, konkurso komisijos narys / theatre critic, member of the jury of the competition Rūta Junevičiūtė pasakotoja, triukšmų mašinų atlikėja / speaker, noise machinery performer Darius Jurevičius naratorius / narrator Kristina Jurevičiūtė dainininkė / singer Monika Jurgulytė dizainerė / designer Audronė Jurkonytė smuikininkė / violinist Ignas Juzokas garso režisierius, modulinio sintezatoriaus atlikėjas / sound director, modular synthesizer performer Aaron Kahn triukšmų mašinų atlikėjas / noise machinery performer Leona Kairienė dainininkė / singer Valdas Karpuška garso režisierius / sound director Vladas Kaškonas judėjimo platformų elektronikos inžinierius / platform electronics engineer Artūras Kažimėkas klarnetininkas / clarinetist Pranas Kentra gitaristas / guitarist Laura Klimaitė festivalio stiliaus autorė, grafikos dizainerė / author of festival‘s visual identity, graphic designer Arnas Kmieliauskas violončelininkas / cellist Gabija Kochanskaitė fleitininkė / flutist
Dovydas Korba gamybos vadovas / stage manager Jevgenijus Kovalčukas dainininkas / singer Artūras Kozlovskis dainininkas / singer Célestin Krier iliustratorius / illustrator Jokūbas Kulevičius dainininkas / singer Julius Kuršis šviesų dailininkas / lighting designer Dalia Kužmarskytė dainininkė / singer Gabrielė Labanauskaitė-Diena libretų autorė / librettist Lina Lapelytė kompozitorė ir muzikos režisierė / composer and music director Povilas Laurinaitis šviesų dailininkas / lighting designer Sebastian Lexer garso analizės programuotojas / sound analysis programmer Darja Lyzenko pasakotoja / speaker Carmelo Giuseppe Longo klavesinininkas / harpsichordist Monika Longo altininkė / violist Rita Mačiliūnaitė kompozitorė / composer Vaiva Martišauskaitė asistentė / assistant Marius Povilas Elijas Martynenko pasakotojas / speaker Nerijus Masevičius dainininkas / singer Artūras Miknaitis dainininkas / singer Patricija Minelgaitė kostiumų dailininkės asistentė / assistant costume designer Rasa Murauskaitė bukleto sudarytoja, diskusijų moderatorė, atstovė spaudai / editor, moderator of the discussions, press officer
Lina Navickaitė-Martinelli muzikos kritikė, konkurso komisijos narė / music critic, member of the jury of the competition Albertas Navickas kompozitorius / composer Olga Nikitina scenografė ir kostiumų dailininkė / set and costume designer Jekaterina Novikienė rekvizitininkė / property master Eduardas Paciūnas dainininkas / singer Milginta Palubinskaitė režisieriaus padėjėja / assistant director Vytautas Pastarnokas dainininkas / singer Eglė Paškevičienė dainininkė / singer Rita Petrauskaitė dainininkė / singer Nora Petročenko dainininkė / singer Vytautas Plukas vaizdo operatorius / cameraman Gailė Pranckūnaitė subtitrų grafinė dizainerė / graphic designer of the surtitles
Tickets
44
Domas Raibys pasakotojas / speaker Jonas Raudonius garso režisierius / sound director Aurimas Raulinavičius dainininkas / singer Donatas Repeika skulptorius / sculptor Emilė Ribokaitė asistentė / assistant Agnė Rimgailaitė akordeonistė / accordionist Jurgis Sakalauskas tinklalapio programuotojas / web-programmer Ieva Savickaitė aktorė / actress Violeta SavickaitėPaciūnienė dainininkė / singer Ieva Skorubskaitė dainininkė / singer Dmitrij Snegin biomedicinos inžinierius / biomedicine engineer Dmitry Sobolev vaizdo projekcijų dailininkas / video artist Rokas Spalinskas dainininkas / singer Jonas Statkevičius dainininkas / singer
Vaida Stepanovaitė asistentė / assistant Eglė Strackaitė-Kalendra pasakotoja / speaker Jurgita Subočiūtė asistentė / assistant Donatas Šimonis šviesų dailininkas / lighting designer Marija Simona Šimulynaitė pasakotoja / speaker Edvinas Špetas iliustratorius / illustrator Kunc Šturo asistentas / assistant Karolina Šulskutė asistentė / assistant Edvardas Šumila naratorius / narrator Alfredas Tamulynas dainininkas / singer Mindaugas Urbaitis pasakotojas / speaker Julijonas Urbonas režisierius, instaliacijos autorius ir elektromechanikos inžinierius / stage director, author of installation and electrical machinery engineer Lukas Vaičiūnas dainininkas / singer Eglė Valčiukaitė dainininkė / singer
Vytautas Valys dirigentas / conductor Povilas Vanžodis dainininkas / singer Loreta Vaskova režisierė / stage director Vilija Veličkienė violončelininkė / cellist Šarūnas Visockis dainininkas / singer Paulius Vitkauskas gamybos vadovas / production manager Karolis Vyšniauskas pasakotojas / speaker Marek Voida subtitrų grafinis dizaineris / graphic designer of the surtitles Ernestas Volodzka triukšmo mašinų rekonstrukcijos meistras / noise machinery reconstruction author Akvilė Zarankaitė asistentė / assistant Monika Zenkevičiūtė elektronikos atlikėja / live electronics Stasė ŽaltauskaitėMalūnavičienė dainininkė / singer