Žurnalas "LM" (2012 m. Nr.1) by PRo omnia Public Relations

2012 BALANDIS

Nr. 1 (20)

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios Lithuanian wood processing and furniture industry news

VMG baigia statybas

„Ergolain“ puošia Rusiją „FREDA“ DIDINA TEMPĄ

Lithuanian wood processing and furniture industry news

Prezidentės dėmesys – „Grigiškėms“

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios Lithuanian wood processing and furniture industry news

ISSN 1822-4253

Režimas ir demokratija

Leidėjas Publisher Asociacija „Lietuvos mediena“ Association Lietuvos Mediena

Demokratinėje Lietuvoje niekaip neslūgsta „Snoro“ griūties išprovokuota politinė krizė, vilkinami iš sąstingio besivaduojančiam šalies ūkiui svarbūs sprendimai. Kaimyninėje nedemokratinio režimo valdomoje Baltarusijoje viena po kitos lyg grybai dygsta naujos užsienio kapitalo įmonės, sparčiai auga plyno lauko investicijos šalies laisvosiose ekonominėse zonose ir ne tik. Panašu, kad miškų turtingos kaimynės teritorijoje netrukus veiks ne vienas medienos pramonės klasteris. Lietuvos pašonėje, Gardino srities Smorgonių apylinkėse, netrukus darbą pradės didžiausio Europos medienos plokščių gamintojo „Kronospan“ gamybinis kompleksas. Mogiliovo LEZ stambių gamybinių kompleksų statybas jau baigia ir gamybai ruošiasi Lietuvos medienos ir baldų gamintojai – „Vakarų medienos grupė“ ir SBA koncernas. Čia žada nemažai investuoti ir „Kronospan“, kitos užsienio įmonės. Dėl įsižiebusio diplomatinio konflikto Europos Sąjunga grasina ekonominėmis sankcijomis Baltarusijai. Bet nepaisant rizikos, kylančios dėl nedemokratinio režimo galimų atsakomųjų veiksmų, užsienio kompanijos ryžtasi šimtamilijoninėms investicijoms. Be abejonės, vilioja žaliavos ir palyginti pigi darbo jėga. Bet kažin ar to būtų gana, jei nebūtų realių faktų, liudijančių, kad užsienio investuotojai čia laukiami. Antai Mogiliovo LEZ infrastruktūrai sutvarkyti Baltarusija pažadėjo skirti 90 mln. eurų. Medienos kompleksams numatomas visas reikalingas aprūpinimas žaliava. Nejučia peršasi klausimas, kažin koks būtų buvęs investuotojų pasirinkimas, jei demokratinės Lietuvos valdžia labiau įsiklausytų į verslo poreikius ir padėtų jam spręsti nuo jos priklausančias problemas. Istorikai paprastai sako, kad gaišti laiką bandant atsakyti į klausimą „kas būtų buvę, jeigu nebūtų…“ yra tuščias reikalas. Tačiau vis dėlto – ar nebūtų mūsų valstybė gerokai turtingesnė ir mums visiems gyventi geriau, jei valdžios požiūris į verslą būtų pozityvesnis?

Adresas Address Savanorių pr. 178 Tel.: +370 5 2137325 Faks: +370 5 2137326 El.p.: info@proomnia.lt Redaktorė Editor Eglė Senapėdienė Tel.:+370 6 7037417 El.p.: egle@proomnia.lt Reklama: Advertisement info@proomnia.lt Dizaineris Designer Rasa Ulevičiūtė-Maziliauskienė Žurnalą parengė UAB „Pro omnia“ Žurnale panaudotos UAB „Pro omnia“, imonių ir organizacijų nuotraukos Spaustuvė Printing house

Eglė Senapėdienė

AB „Spauda“

Lithuanian wood processing and furniture industry news

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

TURINYS

4–16 p. Medienos sektorius 2011

Results and forecasts

Rezultatai ir prognozės

18–19 p. Stock markets

Medienos įmonės krizę įveikė sėkmingiau nei kiti rinkos dalyviai

Timber companies went out of crisis faster than other producers

INFO

24–27 p. Aktualijos

top newS VMG to start production in Mogiliov Electronic timber trading system launched Lietuvos Mediena to promote social dialogue

28–41 p.

43–44 p.

p. 20-23

p. 24-27

VMG rengiasi įkurtuvėms Mogiliove Startavo elektroninė medienos prekyba „Lietuvos mediena“ skatins socialinį dialogą

VMG įmonės didina pajėgumus „Grigiškės“ auga ir planuoja investicijas „Freda“ sukirto rankomis su IKEA „Vilniaus baldai“ vėl pirmauja „Ergolain“ stiprina pozicijas Rusijoje

Wood processing sector in 2011

p. 18-19 RINKOS

20–23 p.

p. 4-16

p. 28-41 Naujienų kaleidoskopas

Company news

VMG companies boost capacity Grigiškės plans new investments Freda strikes agreement with IKEA Vilniaus Baldai retains leadership Ergolain strengthens positions in Russia

p. 43-44 Pasaulis

IKEA pelnas augo 10,3% Estija parduoda daugiau namų Suomijoje medienos parduota mažiau Latvijos medienos eksportas – rekordinis

Lithuanian wood processing and furniture industry news

World IKEA profit up 10,3% Estonia sells more houses Timber sales down in Finland Latvian timber sales record high

Rezultatai ir prognozės

Medienos sektorius 2011

Prof. dr. Antanas Morkevičius

Gamyba ūgtelėjo 20%

Vertinant 2011 metų medienos sektoriaus įmonių gamybinės veiklos rezultatus neabejotinai galima teigti, kad krizė jau įveikta. Tuo pat metu akivaizdu, kad medienos produkciją gaminančių įmonių skaičius ir toliau mažėja (1 lentelė). Tačiau tai normali sektoriaus raidos tendencija. Turėjome ir dar turime pernelyg daug mažų, primityviai įrengtų, nerentabilių pirminio medienos perdirbimo įmonių. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, kur ši pramonė labiau išvystyta, patirtis liudija, kad pjautinės medienos, faneros ir plokščių gamyba rentabili tik didesnėse įmonėse. Būtina mechanizuoti visą žaliavų ir produkcijos apyvartos procesą, įdiegti kompiuterizuotą technologinio proceso veiklos kontrolę. Šiam tikslui reikalingos atitinkamos investicijos. Per 2011 m. sunyko 20 baldus gaminusių bendrovių ir tiek pat individualių įmonių. Tai taip pat dėsninga šios gamybos organizavimo pasekmė – įmonės buvo likviduotos dėl akivaizdžiai nepakankamos darbo organizavimo kvalifikacijos. Praktika rodo, kad dauguma naujų baldų gamybos įmonių nesugeba pasiūlyti originalaus dizaino ir geros kokybės gaminių, dalyvauti didmeninėje užsienio prekyboje. Medienos produkcijos gamyba praėjusiais metais, palyginti su 2010-aisiais, išaugo penktadaliu ir pranoko prieš krizę (2007–2008 m.) buvusį lygį (1 diagrama). Smarkiau augo baldų ir ypač popieriaus produkcijos gamyba. Pradėjo veikti dvi naujos popieriaus pramonės įmonės. Atkurtas Kauno popieriaus fabrikas, sovietmečiu daug kartų modernizuotas ir labai išplėstas, o privatizavimo metu visai sunaikintas. Daug metų fabrikas, turėdamas keletą mašinų, gamino aukštos kokybės ir didelę paklausą turėjusį enciklopedinį popierių. Fabriko likviduotojai išpardavė didžiąją dalį jo technologinės įrangos. Dabar įmonė iš makulatūros gamina ir sėkmingai eksportuoja pakavimo popierių, tikisi jau šiemet pasiekti 30 mln. litų apyvartą. Klaipėdoje įsteigta ir jau veikia antrinių žaliavų (makulatūros) surinkimo ir supirkimo įmonė UAB „Klaipėda Recycling“. Pertvarkyta „Grigiškių“ grupės įmonių specializacija. Motininė įmonė AB „Grigiškės“ perkėlė savo plaušo plokščių gamybą į UAB „Baltwood“, o pati spe-



tęsinys 6 psl.

Medienos produkciją gaminančių įmonių skaičius (metų pradžioje)

1 lentelė

Number of wood processing companies (in the beginning of the year) 2008

2009

2010

2011

2012

1571

1647

1625

1628

1578

Medienos Timber

938

946

915

911

885

Popieriaus Paper

Baldų Furniture

557

625

633

634

614

Individualios įmonės Individual companies

683

625

537

490

389

Medienos Timber

496

430

361

330

270

Popieriaus Paper

167

176

161

149

110

Bendrovės Joint stock companies

Baldų Furniture

Table 1

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Results and forecasts

Wood processing sector in 2011

Prof. dr. Antanas Morkevičius

Production up 20%

Economic results of the Lithuanian wood sector for the year 2011 leave no doubt - the crisis is over. However, it is also evident that the number of companies that produce timber goods is decreasing (Table 1). But this is a natural tendency in the development of wood sector. There were and still are too many of small primitive sawmilling companies with low cost effectiveness. Experience of more developed West European and Scandinavian countries witness, that only large sawmills, veneer and wood-based panel manufacturers are cost effective. Mechanisation of the whole process of production is necessary as well as computerised process control. All this needs investment. During 2011 twenty joint stock companies that manufactured furniture stopped operations and the same number of individual companies were liquidated. The companies stopped their existence mainly due to the lack of competence. Majority of new furniture production companies fail to offer the market well-designed high quality products. They have no experience in international trade. Production of timber goods grew 20 per cent in Lithuania last year, compared with 2010, and surpassed the pre-crisis (2007-2008) level (Diagram 1). Furniture production and paper industry in particular recorded the highest growth rates. Two new paper industry companies started operating last year. Kaunas Paper Plant, which was modernized and expanded several times during the Soviet period, but completely destroyed during privatization process, renewed work. For a number of years the plant, which had several machines, was producing high quality paper for publishing encyclopaedias, and it was in great demand. Liquidators of the factory sold off the larger part of technological equipment. At present, the company is producing wrapping continued - p. 7

Svarbiausi medienos gaminiai



2 lentelė

Main timber products

Table 2

Gaminiai/Products

2007

2008

2009

2010

2011

Langai ir jų rėmai, tūkst. vnt. Windows and frames, in thous. units

195,3

170,8

119,3

109,6

111,3

Durys ir jų staktos, tūkst. vnt. Doors and jambs, in thous. units

551,1

668,2

393,4

444,1

601,7

64,0

43,5

47,1

56,3

56,4

624,7

652,1

498,8

551,1

647,5

37,1

31,3

20,7

28,2

25,1

125,0

119,7

86,4

113,1

144,2

Raukšlėtasis kartonas ir tara, tūkst. t Corrugated cardboard and packaging, in thous. t

70,3

61,9

55,9

78,1

81,2

Baldai, mln. Lt, 2005 m. kainomis Furniture, in m Lt, in 2005 prices

2188

2442

1894

2072

2771

Baldai, mln. Lt, tų metų kainomis Furniture, in m Lt in actual prices

2263

2573

1996

2192

2972

Klijuota fanera, tūkst. m3 Plywood, in thous. m3 Smulkinių plokštės, tūkst. m3 Chipboard, in thous. m3 Plaušų plokštės, mln. m2 Hardboard, in m m2 Popierius ir kartonas, tūkst. t Paper and cardboard, in thous. t

Lithuanian wood processing and furniture industry news

Rezultatai ir prognozės

Medienos produkcijos gamyba 2005–2011 m., mln. Lt Timber production in 2005-2011, in m Lt

1 diagrama Diagram 1

Kiti medienos dirbiniai/ Other timber products Popieriaus gaminiai/ Paper products Baldai/ Furniture



pradžia - 4 psl.

cializuosis gaminti higieninį popierių. Klaipėdoje bus sutelkta pakavimo popieriaus ir kartono gamyba. Laukiama, kad po tokio pertvarkymo „Baltwood“ produkcijos pardavimai išaugs nuo 23,4 mln. litų pernai iki 99 mln. litų šiemet. Visa „Grigiškių“ įmonių grupė 2011 m. pasiekė 308 mln. litų pardavimo apyvartą. Šiemet grupė prognozuoja jau 322 mln. litų pardavimus ir 15 mln. litų pelną. „Klaipėdos kartonas“ ir „Kauno popierius“ planuoja artimiausiu metu įsigyti naujos technologinės įrangos, didinti gamybą. Gera yra ir struktūrinė gamybos kaitos tendencija: sparčiau didėja vertingesnės medienos produkcijos (baldų ir popieriaus) gamyba (2 lentelė). Keletas didžiųjų įmonių ėmėsi iš esmės modernizuoti energetikos ūkį ir gamybos valdymą. Po technologinės modernizacijos ir nemažų 2011 m. investicijų naujos produkcijos gamybos imasi UAB „Sakuona“ ir UAB „Germanika“. Pastaroji planuoja ypač žymiai padidinti gamybą ir eksportą. Galima pasidžiaugti, kad nemažai įmonių sėkmingai atlaikė krizę ir toliau didina gamybą (3 lentelė), jau keturios iš jų peržengė 200 mln. litų metinę apyvartą. Ypač išaugo „Freda“. Tikėtina, kad toliau augs ir didės „Likmerė“. Ji, turėdama tik 80 dirbančiųjų, per pastaruosius metus pardavimus padidino nuo 32 mln. iki 47 mln. litų ir dabar jau yra didžiausia Lietuvoje beržo medienos vartotoja. AS „Latvijas Finieris“ čia jau investavo 74,2 mln. litų, o pagal 2011 m. veiklos rezultatus „Likmerė“ pripažinta sparčiausiai augusia ir didžiausius mokesčius į Lietuvos biudžetą mokėjusia Latvijos įmone. Labai vertingą produkciją gaminanti UAB „Jūrės medis“ toliau ieško naujų eksporto rinkų, 2011 m. ji pasiekė 39,4 mln. litų apyvartą. Pasitvirtino prognozės, kad kai kurias krizės sužlugdytas didelę patirtį turėjusias įmones pavyks atgaivinti. Antai, sumažinusios gamybą ir kiek pakeitusios pavadinimus vėl dirba buvusi UAB „Narbutas ir Ko“, AB „Venta“ ir kt. Petro Narbuto bendrovei dabar atstovauja dvi naujos įmonės: Ukmergėje esanti baldų gamintoja UAB „Narbutas Furniture Company“ ir Vilniuje registruota pirmosios produkciją parduodanti UAB „Narbutas“. Šių abiejų įmonių konsoliduotos pajamos 2011 m. buvo 34 mln., o šiemet turėtų siekti 45–50 mln. litų. Naujoji UAB „Venta LT“ toliau gamina daugiausia eksportui skirtas natūralios medienos kėdes. Būtina priminti, kad jos pirmtakė „Venta“ buvo pirmoji Lietuvos įmonė, pradėjusi eksportuoti baldus į Vakarų Europą. Gerais 2011 m. veiklos rezultatais džiaugiasi ir medienos padėklus gaminančios įmonės. Antai, UAB „Juodeliai“, pasiekusi 40 mln. litų apyvartą, per metus išaugo 33 proc. Pakankamai gerą 2011 m. medienos produkcijos augimą, be kitų veiksnių, lėmė ir galiausiai Vyriausybės inicijuotos priemonės, padidinusios vietinę



tęsinys 8 psl.

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Results and forecasts

Didžiųjų įmonių produkcija, mln. Lt

3 lentelė

Sales of largest companies, in m Lt

Table 3

Įmonė/Company

2007

2008

2009

2010

2011

Swedspan Girių bizonas

194,2

247,9

211,3

198,4

259,8

Vilniaus baldai

151,5

137,5

149,0

197,2

238,4

Boen Lietuva

192,0

187,0

152,0

189,6

235,9

Freda

113,3

112,6

105,4

157,4

234,7

Klaipėdos baldai

154,3

185,3

170,0

151,1

188,8

Klaipėdos mediena

113,2

144,1

153,5

167,8

186,1

Grigiškės (įmonė)

134,1

135,5

109,7

129,7

159,0

Stora Enso Timber

88,0

59,6

59,0

92,1

105,8

Sakuona

40,5

37,7

49,2

67,9

76,9

10.

Jūrės medis

23,9

19,1

32,8

34,5

39,4

Iš viso, 10 įmonių Total for 10 companies

1205,0

1266,3

1191,9

1385,7

1724,8

Visa medienos produkcija Total timber production

5507

5624

4334

5023

6297

10 įmonių dalis, % Share of the 10 companies, %

21,9

27,5

27,6

27,4



22,5

beginning - p. 5

paper from recycled waste paper and expects to reach sales of 30 million litai in 2012. In Klaipėda a new company - UAB Klaipėda Recycling was established, which collects waste paper. The Grigiškės Group introduces changes in the specialisation of its companies. The mother company AB Grigiškės will specialise solely in the production of tissue paper after production of hardboard was moved to UAB Baltwood. Production of wrapping paper and cardboard will be concentrated in Klaipėda. It is expected that sales at Baltwood are to increase from 23,4 million litai last year to 99 million litai in 2012. The Grigiškės Group reported consolidated sales of 308 million litai in 2011 and plans to have a turnover of 322 million litai this year. The Group’s profit is forecasted at 15 million litai. Both AB Klaipėdos Kartonas and UAB Kauno Popierius plan to acquire new technologies in near future and to boost production. There is a positive tendency in the structure of the Lithuanian wood sector: the growth of higher added value product production (furniture and paper) was faster than the production growth of primary products (Table 2). Several large companies started the modernisation of their energy and production management systems. UAB Sakuona and UAB Germanika made considerable investments into the modernisation of their technologies last year and are planning to substantially increase production and export. A number of companies, which successfully overcame the crisis, are increasing production (Table 3); four of them have surpassed annual turnover continued - p. 9

Lithuanian wood processing and furniture industry news

 7

Rezultatai ir prognozės



pradžia - 6 psl.

medienos žaliavų pasiūlą. Daug metų girdėjome apie valstybės miškuose didėjančius medienos išteklius, kol galiausiai imtasi skaičiuoti ir miškininkų pajamas. Tikėtina, kad didėjantis medienos prieaugis valstybės pajamas didins ir ateityje, kad galiausiai baigsis kalbos apie valstybės miškų sunaikinimo grėsmę. Valstybės turtas privalo tarnauti ne reklamai, įvaizdžiui, o jos gerovei.

Eksportas – 7 mlrd. Lt

Skirtingai nei daugelis kitų prekių grupių, medienos prekės jau daug metų turi teigiamą užsienio prekybos balansą (2 diagrama), ir eksportas didėja sparčiau už importą. Palyginti su ankstesniais metais, žymiai išaugo visų trijų prekių grupių eksporto apyvarta (3 diagrama). Ji priartėjo prie 7 mlrd. litų. Be baldų ir popieriaus gaminių, pakankamai sparčiai didėja ir stalių dirbinių bei apvaliosios padarinės medienos eksportas (4 lentelė). Galima pasidžiaugti, kad jau nemažai pajamų duoda tik prieš trejetą metų atsiradusi, dar palyginti nauja produkcijos rūšis – medienos kuro granulės. Tai iš atliekų gaminama, mažai darbo sąnaudų reikalaujanti ir Vakarų Europoje paklausi eksporto prekė. Jau



tęsinys 10 psl.

Medienos produkcijos užsienio prekyba 2006–2011 m., mln. Lt Foreign trade balance in 2006-2011, in m Lt

2 diagrama

Diagram 2

Eksportas/ Export Importas/ Import Balansas/ Balance

Medienos produkcijos eksportas 2006–2011 m., mln. Lt Export of timber in 2006-2011, in m Lt

3 diagrama Diagram 3

Kiti medienos dirbiniai/ Other timber products Popieriaus gaminiai/ Paper products Baldai/ Furniture

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Results and forecasts



beginning - p. 7

of 200 million litai. Freda grew in particular fast. It is likely that the Ukmergė-based veneer producer UAB Likmerė will further grow and expand. The company, which employs just 80 people, boosted its sales from 32 million to 47 million litai last year and it is now the largest consumer of birch logs in Lithuania. Its mother company AS Latvijas Finieris invested 74.2 million litai into the plant. According to the 2011 results, Likmerė was acknowledged to be the fastest growing Latvian company, which paid largest taxes to the Lithuanian budget. UAB Jūrės Medis, the manufacturer of high added value production, was looking for new export markets; company’s sales grew up to 39.4 million litai last year. Predictions that some companies with good track record that were ruined by the crisis will recover proved to be right. Former UAB Narbutas ir Ko, AB Venta and some other companies that went through bankruptcy proceedings restored work with different names. Petras Narbutas at present owns two companies: the Ukmergė-based furniture manufacturer UAB Narbutas Furniture Company and a Vilnius-based retailer UAB Narbutas. Consolidated sales of the two companies totalled 34 million litai in 2011 and are expected to grow to 45-50 million litai this year. Recovered UAB Venta LT continues production of chairs of natural wood for export. The company’s predecessor Venta was Lithuania’s first company that started furniture excontinued - p. 11

Lietuvos medienos eksporto prekės, mln. Lt

4 lentelė

Export of Lithuanian timber goods, in m Lt Gaminiai/Products



Table 4

2008

2009

2010

2011

2382,9

2233,4

2664,1

3299,4

Popieriaus produkcija Paper products

539,1

499,7

787,0

986,0

Stalių gaminiai ir parketas Joynery and flooring

410,4

370,0

511,9

613,8

Apvalioji mediena Round wood

373,7

158,7

323,4

513,6

Pjautinė mediena Lumber

315,0

241,0

357,8

401,3

Mediniai surenkami statiniai Prefabricated wooden houses

262,9

171,0

211,2

263,1

Medinės dėžės ir padėklai Wooden boxes and pallets

226,0

136,8

201,9

257,5

Medienos plokštės ir fanera Wood-based panels and veneer

208,8

136,7

188,5

204,6

0,0

111,2

102,0

105,0

195,2

170,6

179,5

226,2

4917,0

4229,1

5527,3

6870,5

Baldai ir jų komponentai Furniture and components

Medienos granulės Wood pellets Kita medienos produkcija Other wood produtcs Iš viso/Total:

Lithuanian wood processing and furniture industry news

Rezultatai ir prognozės

Apvaliosios padarinės medienos eksportas

5 lentelė

Exports of round wood 2007

2008

2009

2010

1748,6

1246,5

729,7

1381,3

1913,3

Vertė, mln. Lt Value, in m Lt

375,0

244,1

98,9

238,0

398,8

Vidut. vieneto kaina, Lt Average unit price, Lt

214,5

195,8

135,5

172,3

204,4

Kiekis, tūkst. m3 Amount, in thous. m3



Table 5 2011

pradžia - 8 psl.

atsirado įmonių, kurios specializuojasi ją gaminti. Deja, valdžios įvertinimo nesulaukia sparčiai didėjantis medienos žaliavų eksportas. Apvaliosios padarinės medienos eksportas 2011 m. bus pasiekęs apogėjų – išvežta 1,9 mln. m3 – daugiau nei trečdalis nuosavų vietos pramonei toliau plėtoti būtinų žaliavų (5 lentelė). Generalinė miškų urėdija nuolat skelbia, kad Lietuva apvaliosios medienos eksportuoja mažiau nei Latvija ar Estija, kad išvežame tik paklausos neturinčius popiermedžius. Tačiau dera priminti, kad 2011 m. į Lenkiją, Latviją, Švediją, Kiniją ir Vokietiją iškeliavo 370 tūkst. m3 aukščiausios kokybės spygliuočių pjautinių rąstų. Kinija, Vokietija ir Švedija vilioja mūsų eksportuotojus aukštesnėmis medienos kainomis (6 lentelė). Tačiau į Lenkiją ji buvo parduodama mažesnėmis nei vietos kainomis. Tarkim, valstybinės miškų įmonės B klasės eglės pjautinius rąstus 2011 m. pardavė po 209 Lt/m3, o lenkai juos iš Lietuvos importavo po 186 Lt/m3. Neabejotina, kad dabartinis medienos žaliavų eksportas daro didelę žalą visam šalies ūkiui: mažina mūsų gyventojų užimtumą, gyventojų ir valstybės



tęsinys 12 psl.

Apvaliosios padarinės medienos pirkėjai, tūkst. m3

6 lentelė

Exports of commercial wood by country, in thous. m3

Šalys

2010 II ketv.

2010 III ketv.

2010 IV ketv.

2011 I ketv.

2011 II ketv.

2011 III ketv.

2011 IV ketv.

Lenkija Poland

72,4

69,7

84,2

118,6

167,8

178,4

165,8

113,9

Švedija Sweden

88,8

151,5

143,2

140,2

178,6

158,8

112,3

107,2

Latvija Latvia

53,1

51,7

47,6

56,2

56,9

72,2

52,9

57,6

Kinija China

0,1

0,0

0,5

1,9

14,8

59,2

78,1

41,1

Suomija Finland

4,0

17,8

17,4

11,5

10,3

35,7

16,6

25,6

Vokietija Germany

58,0

56,9

32,9

52,1

42,9

41,2

23,7

19,0

Kitos šalys Other countries

15,0

8,5

3,2

23,7

19,7

24,7

10,6

27,6

291,0

356,1

330,0

404,2

491,0

570,2

460,0

392,0

Iš viso/Total:

2010 I ketv.

Table 6

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Results and forecasts

Medienos eksporto georgrafija 2011 m., %

4 diagrama

Geographical spread of timber exports in 2011, %

Diagram 4

Vokietija / Germany Švedija / Sweden Rusija / Russia Norvegija / Norway Lenkija / Poland Prancūzija / France Jungtinė Karalystė / United Kingdom Nyderlandai / Netherlands Kitos valstybės / Other countries



beginning - p. 9

port to Western Europe. Manufacturers of wooden pallets also reported good results for 2011. For example, UAB Juodeliai grew 33 per cent within last year and reached sales of 40 million litai. Among other factors that helped the growth of timber production volumes were Government’s decisions, which increased wood supply on the market. For a number of years there were statements claiming state-owned wood resources were increasing, and eventually there was an attempt to start counting foresters’ revenues. Hopefully, growing wood resources in state forests will boost the state revenues and talks about existing destruction threats to state forests will stop. State property is to serve its welfare; it is not just the matter of its image or means of advertisement.

7 billion in exports

Unlike many other groups of merchandise, timber products have positive foreign trade balance for many years already (Diagram 2) and exports are growing faster than imports. In 2011, compared with preceding years, there was a considerable export volume increase (Diagram 3) in all three groups of timber goods. The overall turnover came close to 7 billion litai. Alongside with furniture and paper products, there was a considerable growth of joinery products and round wood (Table 4). Production of wood pellets, which was started just three years ago, shows quite high sales figures despite the fact that it is a new type of business. The product that is made at low cost is in demand in Western Europe. There are companies that specialise in the production of wooden pellets already. Unfortunately, the authorities do got give an assessment to growing exports of round wood, which grew to the record high level - 1.9 million m3 (Table 5) in 2011. This accounts to about 30 per cent of wood that is needed for the local industry. Directorate General of State Forests claims Lithuania’s round wood exports are considerably lower than these of Latvia and Estonia. It says only pulpwood, which is in no demand, goes for export. However, it is worth pointing out that 370,000 m3 of softwood logs were continued - p. 13

Lithuanian wood processing and furniture industry news



Rezultatai ir prognozės



pradžia - 10 psl.

pajamas. Ši žala keletą kartų didesnė už papildomas apvaliosios medienos eksporto pajamas. Kas nors (politikai, gamtosaugininkai, ministrai ir pan.) galiausiai turėtų suprasti, kad santykinai neturtinga mūsų šalis, skriausdama save, savo gamtos ištekliais remia turtingesnes šalis, plėtoja jų pramonę, didina konkurencinę įtampą kitų mūsų medienos prekių eksportui. Neabejoju, kad taip teigdamas sulauksiu kritikos ir priminimų, esą galiojanti tvarka neleidžia Europos Sąjungos šalims riboti eksporto laisvės, savo nuožiūra naudoti nuosavus gamtos išteklius savo šalies gerovei. Tačiau taip manantieji privalėtų dar kartą atidžiai perskaityti mūsų Konstituciją, o politikai ir valdžios institucijos imtis bent šios problemos analizės. Kad dar daugiau padarinės medienos eksportuoja Latvija ir Estija, tikrai nėra sektinas pavyzdys. Geri ir geografiniai medienos eksporto poslinkiai: toliau didėja baldų eksportas į dideles rinkas – Švediją, Vokietiją, Rusiją. Šios trys šalys importuoja iš Lietuvos ir nemažai kitų medienos prekių, apima daugiau nei trečdalį viso Lietuvos medienos prekių eksporto (4 diagrama). Ypač plati baldų eksporto geografija, ji ir toliau plečiasi pirmiausia per pasaulinį IKEA prekybos tinklą. Medienos prekių eksportuotojų sąrašas akivaizdžiai ilgesnis už šios produkcijos gamintojų sąrašą, todėl mažesnė ir šios veiklos koncentracija (7 lentelė). Nemažai gerų pokyčių matyti ir medienos prekių importe (8 lentelė). Žymiai mažiau nei 2007–2008 m. įvežama baldų. Didėja popieriaus produkcijos importas. Žinant, kad popieriaus ir jo produkcijos sunaudojimo kiekis tam tikra prasme apibūdina šalies kultūros lygį, jo importo augimas turėtų būti vertinamas teigiamai.

Didžiausi medienos prekių eksportuotojai, mln. Lt

7 lentelė

Largest exporters of timber goods, in m Lt

Table 7

Įmonė/Company

2009

2010

2011

Vilniaus baldai

148,5

194,1

232,4

Boen Lietuva

139,0

176,4

218,5

Freda

100,5

138,3

194,4

Klaipėdos baldai

166,7

138,1

185,2

Klaipėdos mediena

137,9

162,2

175,8

Grigiškės

59,1

75,8

100,7

Šilutės baldai

67,0

79,5

87,5

Sakuona

45,6

67,2

76,3

Likmerė

20,8

26,5

38,0

10.

Jūrės medis

27,6

25,2

31,4

10-ies įmonių eksportas Total of 10 companies

912,7

1083,3

1340,2

Eksportas iš viso Overall timber exports

4229,1

5527,3

6870,5

10 įmonių dalis, % Share of the 10 companies, %

21,6

19,6

Apžvalgai panaudota Lietuvos statistikos departamento, asociacijos „Lietuvos mediena“ ir atskirų įmonių skelbiama informacija.

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Results and forecasts

Medienos produkcijos importas, mln. Lt

8 lentelė

Imports of timber products, in m Lt 2006

Table 8

2007

2008

2009

2010

2011

1300

1532

Popieriaus produkcija Paper products

905

1101

1172

991

Baldai Furniture

617

880

879

492

500

612

Kiti medienos dirbiniai Other timber products

980

1326

1151

671

867

1071

2502

3307

3202

Iš viso/Total:



2154

2667

3215

beginning - p. 11

exported to Poland, Latvia, Sweden, China and Germany last year. China, Germany and Sweden attract Lithuanian exporters by offering higher price (Table 6). However, the price of logs, which went to Poland, was lower than in Lithuania. For example, state forestry enterprises sold B-class spruce sawn timber at a price of 209 Lt/m3 in Lithuania, while price of the logs sold to Poland stood at 186 Lt/m3. There is no doubt that exports of raw wood cause a significant damage to the country’s economy: it negatively effects the level of employment as well as state and individual revenues. Damage made by exports of round wood is considerably higher than one-time revenue received from its sales. Someone (politicians, environmentalists, ministers etc.) should eventually realize that our relatively poor country this way supports the development of industries of richer countries and boosts the competition to our country’s timber product exports. I have no doubt that I will receive criticism and warnings about going against the European Union’s regulations on export freedom, which actually restrict the possibility to use the country’s natural resources for its welfare. However, before saying this, they should once again read our Constitution. Meanwhile, politicians and institutions of the state authority should at least start analysing this problem. Even higher round wood exports from Latvia and Estonia are not a model to be followed. Changes that occurred in the country’s export geography are also positive. Furniture exports to large markets - Sweden, Germany, Russia - are growing further. The three countries mentioned are also importing other timber products from Lithuania and their share accounts to more than one third of our timber exports (Diagram 4). The geography of furniture exports is in particular wide and it keeps expanding mainly due to the worldwide IKEA retail network. The list of timber product exporters is evidently larger than the list of manufacturers, for this reason the concentration of this activity is lower (Table 7). There are positive changes in the import of timber products as well (Table 8). The volume of furniture imports was considerably lower compared with 2007-2008. Meanwhile, imports of paper products grew. The volume of consumption of paper and its products usually reflects the cultural level of the country; therefore, the increase of their imports is to be assessed as positive shift. Data source: Department of Statistics, Association Lietuvos Mediena and companies.

Lithuanian wood processing and furniture industry news

Rezultatai ir prognozės

Asociacijos „Lietuvos mediena“ narių veiklos rezultatai Economic indicators of members of Lietuvos Mediena

Įmonė Company

Nr.

Parduota produkcijos tūkst. Lt 2010 Sales, thous. Lt

Parduota produkcijos tūkst. Lt 2011 Sales, thous. Lt

Nr.

Įmonė Company

Eksportas tūkst. Lt 2010 Export thous. Lt

Eksportas tūkst. Lt 2011 Export thous. Lt

Baldų gamybos įmonės/Furniture companies

Vilniaus baldai

197215

238372

Vilniaus baldai

194099

232394

Freda

157405

234724

Freda

138330

194407

Klaipėdos baldai

151057

188800

Klaipėdos baldai

138057

185243

Šilutės baldai

80636

89453

Šilutės baldai

79503

87524

Baldai Jums

20676

32207

Baldai Jums

19526

30719

Kauno baldai

22722

24495

Tido

41727

19362

Tido

42000

19559

Kauno baldai

18100

18042

Sintuva

17919

17628

Sintuva

8399

12634

Lauksva

3354

4084

Lauksva

814

1321

Kitos medienos pramonės įmonės/Other wood processing companies

Swedspan Girių bizonas

198421

259842

Boen Lietuva

176443

218544

Boen Lietuva

189595

235910

Klaipėdos mediena

162241

175762

Klaipėdos mediena

167797

186065

Grigiškės

75800

100686

Grigiškės

129742

159278

Klaipėdos kartonas

73627

93937

Klaipėdos kartonas

114701

134545

Sakuona

67156

76274

Sakuona

67858

76904

Likmerė

26530

38028

Likmerė

31963

47620

Jūrės medis

25226

31447

Jūrės medis

35473

39399

Swedspan Girių bizonas

29123

23318

UMP

20856

24962

UMP

16761

19696

10.

USG

10034

19842

10.

Roda

17869

17584

11.

Roda

18026

17807

11.

USG

5949

12463

12.

AMG

8101

11960

12.

AMG

6353

7765

13.

Dirvonų lentpjūvė

5941

7876

13.

Dirvonų lentpjūvė

Šaltinis: Asociacija „Lietuvos mediena“ Source: Association Lietuvos Mediena

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Results and forecasts

Baldus gaminančių įmonių pardavimai vidaus rinkoje, tūkst. Lt Sales of furniture producers on the local market, in thousand Lt Nr.

Įmonė/Company

2010

2011

Freda

19075

40317

Kauno baldai

4622

6453

Vilniaus baldai

3115

5978

Sintuva

9520

4994

Klaipėdos baldai

13001

3557

Lauksva

2540

2763

Šilutės baldai

1133

1929

Baldai Jums

1150

1488

Tido

273

184

Įmonių grupių veiklos dinamika. Parduota produkcija, tūkst. Lt Sales dynamics of industry groups, in thousand Lt Įmonių grupės Groups

Vakarų medienos grupė

Libros grupė

SBA

Baltic American Concord

Įmonės Companies

2006

2007

2008

2010

2011

114292

113216

144118

153465

167797

186065

28143

40494

36063

46150

67858

76904

Iš viso/Total

142435

153710

333891

199615

235655

262969

Boen Lietuva

176578

191976

184058

150561

189595

235910

6401

7207

7935

4698

5941

7876

Iš viso/Total

283509

276920

217045

170201

212980

243786

Klaipėdos baldai

119512

154326

185283

168751

151057

188800

Šilutės baldai

83746

100302

99410

72471

80636

89453

Kauno baldai

54863

56797

49277

35564

22722

24495

Iš viso/Total

295469

343964

333970

276786

254415

302748

AMG

8574

6700

6874

5625

8101

11960

UMP

17331

22204

15734

14805

20856

24962

USG

14939

14564

12069

10576

10034

19842

Iš viso/Total

40844

43468

34677

31006

38991

56764

Klaipėdos mediena Sakuona

Dirvonų lentpjūvė

2009

Šaltinis: Asociacija „Lietuvos mediena“ Source: Association Lietuvos Mediena

Lithuanian wood processing and furniture industry news

Rezultatai ir prognozės

Asociacijos įmonių vidutinis darbo užmokestis bruto, Lt ir vidutinis dirbančiųjų skaičius Average gross wages in Lt and average number of employees at the member companies of Lietuvos Mediena

Nr.

Darbo užmokestis, Gruodis/December Gross wages

Įmonė/Company

2010

Dirbančiųjų skč. Gruodis/December Number of employees

2011

2010

2011

Baldus gaminančios įmonės Furniture producers

Vilniaus baldai

2930

3061

413

429

Klaipėdos baldai

2491

2388

489

721

Freda

2040

2210

386

402

Šilutės baldai

1848

1840

619

651

Kauno baldai

1725

1732

259

277

Sintuva

1678

1504

174

209

Baldai Jums

1443

1616

307

337

Lauksva

790

818

Tido

n.d.

Kitą medienos produkciją gaminančios įmonės Other wood processing companies

Likmerė

3450

3523

Boen Lietuva

3047

3207

662

757

Grigiškės

2869

3009

440

481

Klaipėdos mediena

2757

2664

328

378

Jūrės medis

2648

2653

104

107

Klaipėdos kartonas

2544

2644

192

195

Roda

2370

2270

110

114

USG

2195

2058

126

UMP

2019

2322

136

155

10.

AMG

1987

1960

11.

Sakuona

1851

1924

524

608

12.

Dirvonų lentpjūvė

1026

1358

13.

Swedspan Girių bizonas

n.d.

198

196

Šaltinis: Asociacija „Lietuvos mediena“ Source: Association Lietuvos Mediena

Lietuvos Lietuvos medienos medienos ir irbaldų baldų pramonės pramonės žinios žinios

ĮRENGIMŲ PRIEŽIŪRA

ĮRENGIMAI NEMIRŠTA. JUOS – NUŽUDO !

Sąnaudos įrengimų ir staklių tepimui, priklausomai nuo technologijos ar pramonės sektoriaus, sudaro tik apie 1-5 proc. visų įrengimų priežiūros išlaidų. Tačiau net 36 proc. besisukančių mechanizmų gedimų nutinka dėl blogo jų tepimo. Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Mechaninės inžinerijos instituto (The Institution of Mechanical Engineers, IMECHE) duomenimis, investicijos į teisingą pramonės įrengimų tepimą sugrįžta net 40 kartų sutaupytais pinigais. Anot instituto ataskaitos, 1.000 USD investicija į modernias tepimo sistemas leidžia sutaupyti gamyboje mažiausiai 40.000 USD išlaidų remontui ir prastovoms. Kaip tinkamai organizuoti tepimo procedūras? „Visų pirma įmonėje turi atsirasti taip vadinama įrengimų tepimo ir jų priežiūros kultūra – tam tikros pastovios rutinos ir procedūros, kurios leidžia užtikrinti sklandų įrengimų darbą“,– sako UAB „SKF Lietuva“ direktorius Vytenis Galkis. Tepimo darbų organizavimui galima naudoti nemokamą „SKF Lubrication

Planner“ programėlę. Ją galite atsisiųsti internetu ir suinstaliuoti savo kompiuteryje. Suvedę į šią programą visus turimus įrengimus, stakles, mechanizmus reguliariai gausite užduočių sąrašą kada, kur, kaip ir kiek reikia sutepti vieną ar kitą įrenginį. Tai leidžia užtikrinti tam tikrą tepimo darbų tvarką. Dabar tepimo procesai Jūsų įmonėje vyks ne padrikai, ne atsitiktinai, bet planingai ir reguliariai.

Nemokama „SKF Lubrication Planner“ programa padeda planuoti tepimo darbus.

Automatinis tepimas

Numatytų tepimo procedūrų automatizavimas leidžia sumažinti žmogiškojo faktoriaus riziką, sumažinti sąnaudas tepimo darbams ir užtikrinti ekonomiškiausią tepalų išeigą. Lietuvos pramonės įmonės jau atrado automatinių tepimo sistemų naudą. SKF automatinio tepimo sistemos ir tepalų filtravimo sistemos efektyviai veikia bendrovėse „Grigiškės“, „Akmenės cementas“, „Anykščių vynas“, „Kėdainių cukrus“, „Klaipėdos kartonas“ ir kt. Automatinio tepimo sistemos būna vienataškės arba daugiataškės, lokalios arba centralizuotos. Jos leidžia tam tikrais nustatytais intervalais tiekti tikslius tepimo medžiagos kiekius į kiekvieną tepimo tašką. Teisingas tepimas, tinkamos tepimo medžiagos ir efektyvūs tepimo metodai turi esminę reikšmę mechaninių dalių veikimui, jų ilgaamžiškumui ir nusidėvėjimo mažinimui. Parinkus optimalų įrengimų tepimą, jų tarnavimo laikas gali būti padidintas tiek, kad įrengimų ilgaamžiškumą nustatys nebe nusidėvėjimas, bet plieno nuovargis.

Lithuanian wood processing and furniture industry news

Automatinio tepimo įrenginiai yra efektyvus ir naudingas sprendimas pramonės įmonėms.

UAB „SKF Lietuva“ Tel. +370 5 2132713 El. p. giedrius.slavickas@skf.com www.skf.lt

P R O PA G O

Tinkamai eksploatuojami pramonės įrengimai ir staklės, kaip juokauja inžinieriai, niekada nemiršta, tačiau juos dažnai nužudo nekompetentingi šaltkalviai-mechanikai. Ilgametė patirtis rodo, kad net 75 proc. pramonės įrengimų gedimų ar prastovų įvyksta dėl priežasčių, kurioms iš anksto galima užbėgti už akių. Viena iš dažnų įrengimų gedimo priežasčių yra nepakankamas, netinkamas jų tepimas.

RINKOS

Medienos įmonės krizę įveikė sėkmingiau nei kiti rinkos dalyviai Marius Dubnikovas AB banko „Finasta“ Institucinių klientų investavimo vadovas

Praėję 2011 metai medienos apdirbimo sektoriui buvo dar vienas pajamų augimo laikotarpis. Trijų Vilniaus biržoje kotiruojamų bendrovių veiklos rezultatai gerėjo ženkliai, bet akcijų kainos augo vangiai. Tačiau vertinant ilgesnį laikotarpį galima sakyti, kad medienos apdirbimo bendrovių akcijų kainos jau įveikė krizę ir yra toje pačioje vietoje kaip prieš penkerius metus, o „Vilniaus baldai“ net gerokai aukščiau, nei buvo prieš krizę. Apžvelgiant 28 Vilniaus biržoje kotiruojamas bendroves, kurios jau paskelbė praėjusių metų veiklos rezultatus, galima konstatuoti, kad per metus visų bendrovių grynasis pelnas

augo daugiau nei dvigubai. Bendrovių grynasis pelnas 2011-aisiais siekė 1,022 mlrd. litų, arba 129 proc. daugiau nei užpernai, kai grynasis pelnas sudarė 447 mln. litų. Tačiau pajamos analizuojamu laikotarpiu augo ne taip ženkliai. 28 Vilniaus biržos analizuojamų bendrovių pajamos padidėjo vos 8 proc. – nuo 10,89 mlrd. litų 2010aisiais iki 11,77 mlrd. litų 2011 m. O bendrai skaičiuojamas pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) netgi mažėjo 2 proc. – iki 1,542 mlrd. litų. Vertinant tokius veiklos rezultatus reikėtų pasakyti, kad medienos apdirbimo bendrovės atrodė geriau nei 2010

Grynasis pelnas, mln. Lt Net profit, in m Lt

EBITDA

visos analizuojamos ir kotiruojamos bendrovės. Bendrai vertinant medieną apdirbančios bendrovės pajamas didino daugiau nei 20 proc., EBITDA pokytis buvo teigiamas, arba kritimas „Vilniaus baldų“ atveju mažesnis nei visos rinkos. Taigi medienos apdirbimo sektorius Lietuvoje išliko stiprus.

„Vilniaus baldai“ – priešakyje Kalbant atskirai apie bendroves reikėtų paminėti, kad AB „Vilniaus baldai“ efektyvumas 2011 metais mažėjo, nors pajamos ženkliai augo. Pagrindinė priežastis greičiausiai yra ta, kad kone vienintelis produkcijos pirkėjas pradėjo taikyti stiprią derybinę poziciją ir apribojo gaunamus pelnus. Mažėjantį pelningumą taip pat lėmė brangusios žaliavos bei šiek tiek didėjusios veiklos sąnaudos. Nepaisant to, šios bendrovės rezultatai yra įspūdingi – tai atspindi bendrovės akcijų kainos pokyčiai. Per pastaruosius penkerius metus bendrovės akcijų kaina ne tik pasiekė ikikrizinį lygį, bet ir išaugo daugiau nei 150 proc., ir tai tikrai puikus veiklos rezultatas, turint omenyje krizės pasekmes akcijų rinkoms. 2011-aisiais bendrovės akcijų kaina pakilo 21 proc. Ši bendrovė buvo vienintelė tarp medienos apdirbimo įmonių, kurių akcijos pernai brango. Visos kitos pasižymėjo neigiamais pokyčiais. Palyginkite: visos Vilniaus biržos indeksas OMX Vilnius 2011 metais krito 27 proc., tad investicija į „Vilniaus baldų“ akcijas būtų buvęs vienas geriausių sprendimų praėjusiais metais. Visa „Vilniaus baldų“ bendrovė rinkoje 2012-ųjų kovo viduryje buvo vertinama 47 mln. eurų, arba kiek daugiau nei 160 mln. litų. Tokia kaina atrodo didelė, tačiau norint ją įvertinti reikia žvilgtelėti į santykinius rodiklius – pamatytume, kad akcijos Pokyčiai/Change

2011 Pajamos, Grynasis pelmln. Lt nas, mln. Lt Revenue, Net profit, in m Lt in m Lt

EBITDA

Pajamos, mln. Lt Revenue, in m Lt

Grynasis pelnas Net profit

EBITDA

Pajamos Revenue

Grigiškės

7,5

32,4

245,8

18,3

42,2

307,7

144 %

30 %

25 %

Klaipėdos baldai

4,1

11,0

149,5

5,5

11,1

188,7

36 %

1 %

26 %

27,9

38,2

197,2

26,8

36,1

238,4

-4 %

-6 %

21 %

446,8

1.577,5

10.886,7

1.022,3

1.542,6

11.769,7

129 %

-2 %

Vilniaus baldai 28 OMX Vilniaus biržos įmonės

Įmonių veiklos rezultatai. Šaltinis: „Finasta“

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

STOCK MARKETS

Bendrovė Company

Kaina EUR Price

Kapitalizacija, mln. EUR Сapitalisation, in m EUR

Data Date

ROE, %

ROA, %

P/E

P/BV

P/S

EV/EBITDA

Gr. pelno marža Net profit margin

EBITDA marža EBITDA margin

Grigiškės

0,58

34,50

2011

17,57

7,12

6,52

1,15

0,39

5,08

5,94%

13,73%

Klaipėdos baldai

1,11

9,06

2011

7,28

5,35

5,64

0,41

0,17

4,48

2,94%

5,87%

12,12

47,10

2011

31,88

23,26

6,07

1,94

0,68

3,14

11,24%

15,13%

Vilniaus baldai

Įmonių rodikliai 2012 03 14. Šaltinis: „Finasta“

kainos ir jai tenkančio pelno santykis (P/E) siekia vos 6, o bendrovės vertės ir pelno prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą (EV/EBITDA) santykis tesudaro 3,14. Tokie rodikliai yra itin žemi ir net po didelio kainos šuolio vis dar atrodo patrauklūs.

Akcijos atsigauna Pagal pasiektus veiklos rezultatus pernai gerai pasirodė ir kitos medienos apdirbimo bendrovės. AB „Grigiškės“ praėjusiais metais, palyginti su 2010 m., pajamas padidino 25 proc. – iki 307 mln. litų, EBITDA augo 30 proc., o grynasis pelningumas – 144 proc. iki 18,3 mln. litų.

„Grigiškių“ veiklos rezultatus dar sąlyginai didino „Klaipėdos kartono“ įsigijimas ir atlikta vertikalioji integracija, tačiau skirtingų bazių palyginimas aktualus tik pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. Nepaisant gerėjančių veiklos rezultatų, bendrovės akcijos 2011-aisiais patyrė spaudimą – jų kaina dramatiškai krito. „Grigiškių“ akcijų kaina per metus sumenko 40 proc., t. y. daugiau nei OMX Vilnius indeksas. Kritimą lėmė žinia, kad bendrovei nepavyko išplatinti naujos akcijų emisijos ir pritraukti lėšų tolesnės plėtros investicijoms. Vertinant ilgesnį periodą – pastaruosius penkerius metus – bendrovės akcijos dabar kainuoja 20 proc. mažiau. Tačiau

tai galima vertinti kaip krizės įveikimą, nes blogiausiu laikotarpiu bendrovės akcijų kaina buvo kritusi net 70 proc. Bendrovės rodikliai nėra gąsdinantys kainos požiūriu. P/E tesiekia 6,5, o EV/ EBITDA – 5. Mažiausiai likvidžios ir su investuotojais mažai bendraujančios bendrovės AB „Klaipėdos baldai“ rezultatai taip pat gerėjo. Jos pajamos augo 26 proc., EBITDA didėjo 1 proc., o grynasis pelningumas – net 36 proc. Bendrovės akcijų kaina per metus sumenko 6 proc., o per pastaruosius penkerius metus yra sumenkusi 5 proc. Todėl taip pat galima konstatuoti, kad bent pagal bendrovės akcijų kainą ši bendrovė jau įveikė krizę.

UAB “Lintera” padalinys Vilniuje

Kalvarijų g. 204b LT-08200 Vilnius, Lietuva Tel.: (+370 5) 2375184 Faks.: (+370 5) 2375186 e-mail: vilnius@lintera.info

www.lintera.info www.leuco.de

Mieli Kolegos! UAB “Lintera” pristato revoliucinius, naujos kartos vokiečių kompanijos LEUCO įrankius medienos apdirbimui. Tai yra technologijos, kurios Jums atveria visiškai naujas galimybes ir suteikia didelę ekonominę naudą. Pažangios Lietuvos medienos pramonės įmonės jau spėjo pajusti šių technologijų privalumus - išbandykite ir Jūs!

Lithuanian wood processing and furniture industry news PowerTec III

P-System

info

Kronospan atidarė saloną Kaune,

investuoja Baltarusijoje UAB „Kronospan Trading“, didžiausio Europos medienos plokščių gamintojo Austrijos koncerno „Kronospan“ didmeninkė Lietuvoje, Kaune atidarė pirmąjį šio gamintojo prekybos saloną. Baltarusijoje pradėjus veikti naujai „Kronospan“ gamyklai, planuojama smarkiai padidinti pardavimus. Įmonės patalpose – Raudondvario plente įrengtoje ekspozicijų salėje – pristatomas visas spektras baldų gamintojams skirtų produktų, naujausi grindų dangų ir dekoratyvių sienų plokščių pavyzdžiai. „Salone turime visus „Kronospan“ baldų produkcijos pavyzdžius: laminuotas plokštes, naują plokštę blizgiu paviršiumi, 3D struktūros paviršius, visą MDF ir stalviršių kolekciją“, – vardija Ilonas Valiukas, „Kronospan Trading“ generalinis direktorius. Ponas Valiukas tikisi, kad ateinančiais metais Lietuvoje bus atidaryta ir daugiau „Kronospan“ salonų, nes

koncernas kviečia Lietuvos verslininkus dirbti pagal franšizę. Nusprendusiems bendradarbiauti sudaromos geros sąlygos – „Kronospan“ padeda parengti darbuotojus ir skiria lėšų rinkodarai.

Didina rinkos dalį „Kronospan Trading“ pernai Lietuvoje pardavė produkcijos už daugiau nei 51 mln. litų, palyginti su 48 mln. litų 2010-aisiais. „Patenkiname daugiau nei 50 proc. Lietuvos MDF plokščių poreikio, – sako p. Valiukas. – Šių plokščių rinkai tiekiame apie 1100 m3 per mėnesį.“ „Kronospan Trading“ dirba su stambiausiais Lietuvos baldų gamintojais – Švedijos koncernui IKEA priklausančia UAB „Swedwood Kazlų Rūda“, SBA koncerno įmonėmis, AB „Vilniaus baldai“, AB „Freda“ ir kt. „Mūsų dalis Lietuvos laminuotų plokščių rinkoje šiuo metu sudaro apie 15 proc., nes šiame segmente dirbame su nedideliais gamintojais,–

pasakoja p. Valiukas. – Tačiau situacija keisis, nes jau šiais metais pradės veikti „Kronospan“ gamykla Baltarusijoje, Smorgonyse, vos 90 km nuo Vilniaus.“ Ponas Valiukas tikisi, kad kitais metais „Krosopsan Trading“ laminuotų plokščių pardavimai Lietuvoje turėtų smarkiai ūgtelėti ir sudaryti apie trečdalį šalies rinkos.

„Kronospan“ kuriasi Baltarusijoje Jau šių metų rugpjūtį Smorgonyse pradės veikti medienos drožlių plokščių gamykla, kuri per metus galės pagaminti 350 tūkst. m3 produkcijos. Į kompleksą, kuriame vėliau bus gaminamos ir MDF, HDF, OSB bei melaminu dengtos plokštės, iki šių metų pabaigos bus investuota apie 150 mln. eurų (470 mln. litų). „Smorgonių gamybinis kompleksas, kurio bendras pajėgumas turėtų siekti 800 tūkst. m3, turėtų būti užbaigtas 2015-aisiais“, – sako Tomašas Jančakas (Tomasz Janczak), „Kronospan Mielec“ Sp. z o.o. direktorius. Ši gamykla, užimsianti 60 ha teritoriją, tieks produkciją Baltarusijos, Rusijos, Baltijos šalių, Kazachstano ir Azerbaidžano įmonėms. Eksportas į Baltijos šalis gali sudaryti apie 25 proc. jos apyvartos. „Kronospan“ planuoja statyti ir antrą gamyklą Baltarusijoje, – teigia p. Jančakas. – Jau išsirinkome 40 ha sklypą Mogiliovo mieste ir rengiame projektą.“ Paraleliai bus statomas logistikos centras Breste, užimsiantis apie 10 ha plotą. Minske planuojama atidaryti didelį „Kronospan“ komercijos ir eksporto centrą. Iki 2015-ųjų koncerno investicijos Baltarusijoje sieks apie 350 mln. eurų. „Kronospan“ grupė jungia 29 įmones 25 pasaulio šalyse. Koncerne dirba daugiau nei 11 tūkst. žmonių, jo metų apyvarta sudaro per 3 mlrd. eurų.

KRONOSPAN TRADING Raudondvario pl. 242C, KAUNAS

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

info

UAB Kronospan Trading, Lithuanian wholesaler of Europe’s largest wood-based panel manufacturer Kronospan, opened its first showroom in the country. Kronospan sales are expected to considerably increase in Lithuania after the concern’s new plant is launched in neighbour country Belarus. The new showroom was set up in the premises of Kronospan Trading, in Lithuania’s second largest city of Kaunas. It presents a whole range of products for furniture producers, brand new flooring solutions as well as decorative wall panels. “We have all possible samples of Kronospan products for furniture manufacturers: laminated boards, new types of board with shiny surfaces, boards with 3D surface structures, the whole range of MDF and table tops,” says Ilonas Valiukas, director general of Kronospan Trading. Mr Valiukas forecasts that more Kronospan’s showrooms will open in Lithuania within a year, as the Austrian concern has offered franchise to Lithuanian entrepreneurs. Those willing to cooperate with Kronospan will receive support for employee training and marketing.

Market share on increase Last year, Kronospan Trading had sales exceeding 51 million litai compared to 48 million litai reported in 2010. “We cover for more than 50 per cent of Lithuania’s demand for MDF and we supply about 1100m3 of MDF per month,” says Mr Valiukas. Kronospan Trading is a supplier to Lithuania’s largest furniture manufacturers - UAB Swedwood Kazlų Rūda that is part of IKEA, SBA concern, AB Vilniaus Baldai, AB Freda etc. “Our share in the laminated board market of Lithuania stands at about 15 per cent at the moment, because our clients in this segment are predominantly small companies. However, the situation is to change after a new Kronospan plant starts production this year in the Belarusian town of Smorgon, just 90 km

Kronospan opens showroom in Kaunas, invests in Belarus

UAB „Kronospan Trading“ generalinis direktorius Ilonas Valiukas (director general of Kronospan Trading).

away from Vilnius,” says Mr Valiukas. Mr Valiukas predicts that his company’s sales of laminated boards are bound to increase considerably in Lithuania next year and account to about one-third of the overall market.

Investments go to Belarus In August 2012 a new Kronospan chipboard plant with an annual capacity of 350,000 m3 is to start operations in Smorgon. By the end of this year, a total of 150 million euros will be invested into the production complex, which will later on produce MDF, HDF, OSB and melamine-faced chipboard. “The Smorgon production complex, which is to have a total capacity of about 800,000m3 is to be completed in 2015,” says Mr Tomasz Janczak - manager at Kronospan Mielec Sp. z o.o.

Lithuanian wood processing and furniture industry news

The plant, which is to cover the territory of 60 ha, will supply the Belarusian, Russian, Baltic, Kazakhstan and Azerbaijan markets. Baltic export may account for 25 per cent of the total. “Kronospan plans to build one more plant in Belarus,” says Mr Janczak. “We have already chosen 40 ha plot of land in Mogiliov and the project is under preparation.” A logistics centre that covers the area of 10 ha will be built parallel to Brest. Kronospan is also about to open a large commercial and export centre in Minsk. By 2015 the concern’s investment in Belarus is to total 350 million euros. The Kronospan Group embraces 29 manufacturing sites in 25 countries. It has more than 11,000 employees and annual sales exceeding 3 billion euros.

info

Revoliucinės LEUCO technologijos LEUCO deimantinių frezų karta P-System yra iš tiesų revoliucinė. Dėl specialios pjovimo briaunos ir itin agresyvios geometrijos (kampas >55°) pasiekiama aukščiausia briaunos pjūvio kokybė, jie ilgai tarnauja ir yra ekonomiškai efektyvūs. LEUCO po ilgų testavimų išrado būdą, kaip kokybiškai atlikti darbus, kurie anksčiau atrodė neįmanomi. Baldų pramonei jie atveria visiškai naujas galimybes. Dėl iškilaus pjovimo krašto ir ištisinio briaunos „įėjimo“ pasiekiama išskirtinė pjūvio kokybė apdirbant įvairiausias medžiagas. Deimantinės frezos P-System yra išskirtinis patentuotas LEUCO produktas – viena iš karščiausių naujovių. Dėl technologinių savybių šie įrankiai bet kokią medžiagą tarsi skuta nepalikdami įprastinių atplaišų. Deimantinės frezos P-System gali būti naudojamos stacionariose ir srautinėse mašinose, medžio masyvą pjaunant prieš arba pagal skaidulų išsidėstymą, išilgai arba skersai medienos sluoksnio. Tai nepamainomas įrankis frezuojant medžio plokštes, ypač padengtas labai jautria danga (lukštas, popierius ir kt.). Šios frezos atitinka visus aukščiausius pjūvio krašto kokybei keliamus reikalavi-

mus. Tinka ir frezavimo operacijoms prieš srautą, dirbant su storo krašto medžiagomis – nebereikia dviejų priešingomis kryptimis besisukančių frezų. Kalbant apie P-System dizainą, šios frezos pirmiausia pasižymi labai dideliu kirtimo kampu. Pjovimo briaunos padarytos pagal DP schemą, todėl galimi pergalandimai. Siūlomų P-System įrankių gama labai plati, pjovimo briauna gali būti simetriška arba asimetriška (priklausomai nuo pageidaujamo frezos aukščio ir staklių techninių reikalavimų). P-System technologija plačiai taikoma keturpusėse/dvipusėse linijose, CNC apdirbimo centruose ir linijose parketo gamyboje.

LEUCO – patentuotų technologijų lyderis Pagal medienos apdirbimo taisykles ir taikomas technologijas, frezuojama frezos kirtimo kampams esant iki 54°. Iki šiol pjovimo briauna, esanti po kirtimo kampu, vadinama skutamuoju pjūviu. Taip yra todėl, kad pjūvio kryptimi pleištinis pjovimo briaunos kampas su kirtimo kampu yra mažesnis už pleištinį pjovimo

briaunos kampą be kirtimo kampo. Atsižvelgiant į faktus, tai tėra paprastas nuožulnusis pjūvis. Bet dabar mediena apdirbama NAUJU METODU – „skutamuoju“ (angl. peeling), kai kirtimo kampas yra didesnis arba lygus 55°(LEUCO kampo patentas – nuo 55°). Naujas ir dėl technologijos nepastebimas yra tikrasis skutamasis pjūvis, kai pjovimo briauna yra po labai dideliu kirtimo kampu. Todėl pjovimo briauna funkcionuoja kaip peilio geležtė – iš tikrųjų skutanti.

P-System savybės pasiekiamos sąveikaujant dviem kintamiesiems. 1. Efektyvaus pleištinio kampo sumažinimas panaudojant didelį kirtimo kampą, pvz. skutamojo pjūvio atveju. 2. Pjovimo briaunos judėjimas prie ruošinio, pvz. skutamojo pjūvio atveju. Medienos apdirbimo įrankiai neatlieka tradicinio pjovimo veiksmo – medžiaga pašalinama veiksmu, labai panašiu į skutimą.

Skutimas naudojant LEUCO P-System. 1. Atsižvelgiant į pjūvio kokybę, pjovimo briaunos tarnavimo laiką ir ekonominį efektyvumą, tai yra daugiau nei standartinis įrankio patobulinimas. 2. Naujas medienos apdirbimo tipas, besiskiriantis nuo pjovimo, obliavimo ir frezavimo. 3. Smarkiai išplėstos įrankio panaudojimo galimybės leidžia atlikti anksčiau neįsivaizduojamus darbus. LEUCO P-System serijos įrankiai skirti sujungimams, išdrožoms daryti, dalinti plokštes stacionariose ir srautinėse staklėse. Pramonėje jie naudojami baldų korpusų gamyboje, individualiai apdirbant laminatą, grindis arba didelio blizgumo plokščių ceche. Tinka ir dirbtuvėms, ir pramonei. Andrius Mažeikis UAB „LINTERA“ Medienos apdirbimo ir baldų gamybos įrankių skyriaus vadovas

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

info

Virtuvės įrangos lyderio Kesseböhmer

sistemos – jau Lietuvoje „Moovit“ stalčiai – naujausias „Häfele“ produktas, gaminamas Vokietijoje. Jie atlaiko didesnę apkrovą, lengvai montuojami ir reguliuojami, turi patvarią dangą, yra ilgaamžiai.

„Häfele“ siūlomų durelių pakėlimo mechanizmų paskirtis visiškai atitinka šiandienos baldų dizaino tendenciją – pereiti nuo mažų prie didelių fasadų visų tipų balduose. Jie estetiški, taupo vidines baldų erdves, lengvai montuojami ir yra itin plataus asortimento.

UAB „Brasa“ ir Vokietijos „Häfele GmbH & Co“, pernai Vilniuje atidarytame salone „Häfele Point“ pristačiusios inovatyvią prekybos koncepciją „Shop in Shop“, šiais metais Lietuvos baldų gamintojams pristato pasaulio virtuvės įrangos gamybos lyderį Vokietijos bendrovę „Kesseböhmer“. Šio gamintojo naujos kartos aukštos kokybės produkciją – ūkines spintas, kampinius mechanizmus, kitus gaminius – galima apžiūrėti „Brasos“ ekspozicijoje parodoje „Baldai 2012“ ir įmonės salonuose. „Kesseböhmer“ tyrinėja racionalaus produktų saugojimo principus ir nuolat tobulina virtuvės erdvės planavimą, – sako Marina Klopova, „Brasos“ direktorė. – Pernai „Kesseböhmer“ sukūrė naujos kartos virtuvės įrangos koncepciją „Clever

Kampiniams mechanizmams „Le Mans“ būdinga unikali forma ir funkcionalumas. Dėl techniškai tobulo mechanizmo lentynos lengvai juda, atlaiko didesnę apkrovą, leidžia optimaliai išnaudoti sunkiai prieinamas kampinių spintelių erdves.

Lithuanian wood processing and furniture industry news

storage“ („Sumanus saugojimas“). Ši koncepcija padarė lemiamą įtaką organizuojant šiuolaikiškos virtuvės erdvę, pakėlė projektavimo standartų kartelę į naujas aukštumas.“ Racionaliai saugant produktus taupomas laikas ir pinigai. „Kesseböhmer“ problemai spręsti pasiūlė ištobulintas ūkines spintas „Convoy“, kampinius mechanizmus „Le Mans“ bei durelių pakėlimo mechnizmų seriją. Virtuvės įrangos asortimentui užbaigtumo suteikia stalčių „Moovit“ kolekcija. Vytenio g. 61A, LT-03209, Vilnius Tel. +370 5 2106266 El. p. info@brasa.lt www.brasa.lt

„Convoy“ išsiskiria visiškai nauju lentynų tvirtinimo principu: jos montuojamos ant rėmo viename taške. Ypač patvarus spintos rėmas išlaiko didelę apkrovą, lentynose saugomi produktai patogiai pasiekiami net iš trijų pusių. Veikia lengvai ir tyliai.

aktualijos

VMG rengiasi

įkurtuvėms Mogiliove

UAB „Vakarų medienos grupė“ (toliau – VMG) rengiasi š. m. liepą paleisti pernai pradėtą statyti 77,67 mln. eurų vertės gamybinį kompleksą Baltarusijoje, Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje. Vertikaliai integruotą, aukšto konkurencingumo medienos perdirbimo kompleksą sudarys trys gamyklos – medienos drožlių plokščių, baldų ir faneros. „Stengiamės įsipareigojimus įvykdyti laiku, – sako Viktoras Adomaitis, VMG generalinis direktorius. – Atlikta didžioji dalis statybos ir montavimo darbų, Lietuvoje

Startavo elektroninė medienos prekyba Evelina Griciūtė Š. m. vasario pabaigoje įvyko ilgai laukti pirmieji aukcionai trumpalaikėms sutartims medienai iš valstybinių miškų pirkti per apvaliosios medienos elektroninę pre-

jau vyksta Mogiliovo darbininkų mokymai dirbti su nauja įranga.“ Š. m. kovo 4 d. įmonę aplankė Baltarusijos ministras pirmininkas Michailas Miasnikovičius. Jis pažadėjo, kad infrastruktūros darbai taip pat bus baigti laiku, o kompleksas aprūpinamas žaliavomis. Į Mogiliovo LEZ infrastruktūrą kaimyninė šalis planuoja iš viso investuoti apie 90 mln. eurų. „Kompleksas smarkiai pakels regiono BVP, padidins šalies eksportą ir sukurs apie 1000 darbo vietų. Taigi jis visais atžvilgiais naudingas Baltarusijai“, – per vizitą šalies žiniasklaidai sakė p. Miasnikovičius. VMG ir Mogiliovo srities administracija yra pasirašiusios ketinimų protokolą dėl miško klasterio sukūrimo – jis medienos perdirbimo kompleksui paslaugas teikiančias įmones sujungs į bendrą įmonę. Visa komplekso produkcija bus tiekiama IKEA koncernui. Per trejus metus komplekso, kurį valdo VMG dukterinė įmonė OOO „VMG Industry“, pardavimai turėtų išaugti iki 72 mln. eurų.

kybos sistemą (AMEPS). Vienos pirmųjų naująją tvarką išbandė Panevėžio, Dubravos, Jonavos ir kitos urėdijos. Pagal nuo 2012-ųjų pradžios įsigaliojusias Prekybos mediena taisykles AMEPS interneto tinklalapyje visos 42 šalies miškų urėdijos informuoja apie parduodamą medieną. Aukciono metu potencialūs jos pirkėjai siūlo savo kainą 50 ct tikslumu už 1 m3. Aukcionas trunka 15 min., tačiau jei paskutinę pardavimo minutę pasiūloma didesnė kaina, pratęsiamas dar 5 min. Aukcionas gali trukti ne ilgiau kaip 1 val. Mediena parduodama didžiausią kainą pasiūliusiems pirkėjams. Pirmieji aukcionai sulaukė prieštaringų vertinimų. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga teigia, kad parduodant medieną elektroniniu būdu ma-

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

TOP NEWS

mundas Beinortas, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius. Įgyvendinant projektą planuojama pasirašyti 10 kolektyvinių, 3 šakines-kolektyvines sutartis popieriaus, baldų ir medienos pramonės sektoriuose ir teritorinę kolektyvinę sutartį. Įmonėse numatoma įsteigti saugos ir sveikatos komitetus, regionuose sukurti dvišales arba trišales tarybas. Remiantis 2011-ųjų pradžioje „Lietuvos medienos“ atliktu tyrimu, tik 11 proc. jos narių turi kolektyvines sutartis. Jos vangiai pasirašomos dėl menkų gebėjimų susitarti, suderinti darbdavio ir darbuotojų interesus. Siekiant pagerinti šiuos gebėjimus bus organizuojami darbdavių, darbuotojų ir jų atstovų mokymai, informacinės sesijos ir apskritojo stalo diskusijos. Taip pat bus surengta tarptautinė gerosios praktikos konferencija, parengta metodinė medžiaga. Anot Zigmo Jančausko, LBMPS pirmininko, projektas ir jo metu pasirašytos kolektyvinės sutartys leis efektyviau spręsti darbo užmokesčio, saugos ir kitus aktualius klausimus. Taip pat padės didinti darbuotojų lojalumą. Projektui įgyvendinti reikalingos lėšos skirtos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto ,,Kokybiškas užimtumas ir socia-

linė aprėptis“ priemonę ,,Socialinio dialogo skatinimas“.

Kiti projektai Šiuo metu „Lietuvos mediena“ baigia įgyvendinti 3,05 mln. litų vertės trejų metų projektą „Lietuvos medienos pramonės įmonių darbo našumo didinimas, keliant darbuotojų profesinę kvalifikaciją“. Projektui, kuriame dalyvauja 8 asociacijos įmonės, skirta 1,83 mln. litų ES paramos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Asociacija taip pat laimėjo ir įgyvendino tris grupinių eksporto iniciatyvų projektus pagal VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ 2010-aisiais skelbtą pirkimą. Gavusi 149,39 tūkst. litų paramos „Lietuvos mediena“ pernai finansavo 14 baldų pramonės įmonių dalyvavimą tarptautinėje specializuotoje parodoje „Habitare“ Helsinkyje, Suomijoje. Dar 83,43 tūkst. litų gauti ir skirti įmonėms dalyvauti tarptautinėje parodoje „Baldai 2011“ Vilniuje, 49,43 tūkst. litų – tarptautinėje specializuotoje parodoje „Baltic Furniture“ Rygoje.

Lithuanian wood processing and furniture industry news

NAUJIENŲ KALEIDOSKOPAS

VMG įmonės didina pajėgumus

AB „Klaipėdos mediena“ – didžiausia VMG įmonė Lietuvoje, pernai baigusi trejų metų 30,3 mln. litų vertės modernizacijos projektą, padidino savo pajėgumą 2,5 karto. Įmonė pastatė naujas 16 tūkst. m2 baldų gamybos patalpas ir įsigijo modernią Vokietijos kompanijų „Holzma“ ir „Homag“ įrangą. Dabar įmonėje baldų gamyba užima apie 32 tūkst. m2 plotą. Beveik visą savo produkciją įmonė tiekia IKEA prekybos tinklui. Įgyvendinant šį projektą, gavusį ES struktūrinių fondų finansavimą pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Lyderis LT“, taip pat modernizuota MDP gamyba ir įsigyti ir 7,4 mln. litų vertės elektrostatiniai šlapiojo valymo filtrai, maksimaliai sumažinantys aplinkos taršą. „Turime ambicingų planų – balandį pradėsime gaminti naujus produktus ir šiais metais planuojame pardavimus padidinti 30 proc.“, – sako Viktoras Adomaitis, VMG generalinis direktorius. Pernai įmonės pardavimai išaugo 11 proc. – iki 186,07 mln. litų, palyginti su 167,80 mln. litų 2010-aisiais. Įmonė per šiuos metus numato sukurti 118 naujų darbo vietų, t. y. padidinti kolektyvą iki daugiau nei 500 žmonių.

„Sakuona“ atsinaujino UAB „Sakuona“ sėkmingai baigė 24 mln. litų kainavusią įmonės modernizaciją ir kovo mėn. jau dirbo naujais įrenginiais, kurie ne tik leis smarkiai padidinti gamybą, bet ir padės tausoti aplinką. „Sakuonoje“ iš pagrindų atnaujinta sausojo lukšto gamyba, įdiegta olandų gamintojo „Kara Energy Systems“ B.V. moderni biokatilinė, uždaro tipo rąstų garinimo kameros, Suomijos kompanijos „Raute“ Oyj lukštinimo linija ir lukšto džiovykla. „Planuojame, kad šiais metais, palyginti su 2011-aisiais, pardavimai ūgtelės beveik 35 proc. – iki 103,4 mln. litų“, – sako Sigitas Kilčauskas, „Sakuonos“ direktorius. Naujoji 8 MW galingumo biokatilinė visiškai patenkina įmonės šilumos energijos poreikius. Katilinės emisijos į atmosferą lygis atitinka visus ES keliamus reikalavimus.

Greičiau ir saugiau Iki modernizacijos įmonė, savo reikmėms gaminanti sausąjį medžio lukštą, rąstus mirkydavo atviruose

baseinuose, dabar garina uždarose kamerose. „Anksčiau rąstus baseinuose mirkydavome apie 24 val., o dabar, priklausomai nuo metų laiko, juos gariname konteineriuose nuo 8 iki 14 val.“, – pasakoja p. Kilčauskas. Įmonė, kurios specializacija – lovų pagrindų iš klijuotos medienos gamyba, eksportuoja 99 proc. savo produkcijos. Pagrindinės jos eksporto rinkos – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Švedija, Danija, Belgija, Ispanija, JAE, JAV. „Dirbame visu pajėgumu. Pernai turėjome dvigubai daugiau užsakymų, nei galėjome pagaminti, – sako p. Kilčauskas. – Ir šio produkto paklausa auga.“ Šiais metais įmonė planuoja investuoti per 20 mln. litų į naujų produktų – sudėtingo profilio faneros gaminių – gamybą. Praėjusiais metais „Sakuonos“ apyvarta sudarė 80,5 mln. litų, t. y. buvo 14 proc. didesnė nei 2010-aisiais. Šiuo metu „Sakuonoje“ dirba 450 darbuotojų. Įdiegus naujus įrenginius, sausojo lukšto gamyboje darbuotojų sumažėjo 40 proc., tačiau 30 proc. išaugus galutinio produkto gamybos apimčiai, padidėjo darbuotojų poreikis kituose baruose, taigi bendras jų skaičius nepakito.

Grupė plečiasi Pernai sėkmingai apyvartą didino ir kitos VMG priklausančios įmonės: UAB „Oak in style“ – 104 proc., „VMG ekspedicija“ – 44 proc., Ukrainoje veikianti OOO „Wood Industry“ – 44 proc., UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ – 20 proc. Konsoliduoti grupės pardavimai pernai, palyginti su 2010-aisiais, ūgtelėjo 15 proc. – iki 307,5 mln. litų. „Prognozuojame, kad šiais metais konsoliduoti grupės įmonių pardavimai viršys 400 mln. litų“, – sako Egidijus Mockus, VMG vyriausiasis finansininkas. Liepą Baltarusijoje pradeda veikti VMG dukterinės bendrovės OOO „VMG Industry“ valdomas medienos kompleksas.

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Company news

AB Klaipėdos Mediena, the largest company of the UAB Vakarų Medienos Grupė (VMG), increased its capacity more than two-fold after completing a three-year 30.3 million modernisation project. The company built a new 16,000 m2 furniture production facility and installed modern machinery made by Germany’s Holzma and Homag. At present furniture production covers a total area of 32,000 m2. Almost 100 per cent of the company’s production goes to the IKEA retail network. Within the framework of this project, which has received EU financing via the Economic Growth Action programme Leader LT, the company also modernised its chipboard production and installed 7.4 million value electrostatic filters preventing environment pollution. “We have ambitious plans - in April we are starting manufacture of new products and we plan to increase sales 30 per cent this year,” says Viktoras Adomaitis, VMG director general. Last year the company’s sales grew 11 per cent to 186.07 million litai from 167.80 million litai in 2010. This year the company is to create 118 new work places and thus to increase the number of its employees to over 500 people.

Sakuona renewed UAB Sakuona has successfully completed its production facility’s modernisation that cost 24 million litai and launched the new machinery in March. The modernisation will allow to considerably increase the volume of production and to save environment. Sakuona has completely renewed veneer production, installed a modern biomass boiler made by the Duch producer Kara Energy Systems B.V., container-type timber evaporation chambers as well as Finland’s Raute Oyj produced modern veneer peeling line and a drying kiln. “We plan to increase our sales almost 35 per cent to 103.4 million

VMG companies boost capacity litai this year,” says Sigitas Kilčauskas, chief manager of Sakuona. The new 8 MW boiler fully meets the company’s needs for thermal power.

Faster and safer Before the modernisation the company that produces veneer for further processing was using open timber evaporation basins is now using container type chambers. “Earlier logs had to soak for 24 hour, while now the process lasts from 8 to 14 hours,” says Mr Kilčauskas. The company, which specialises in the production of bed frames of glued veneer, exports 99 per cent of its products. Germany, the UK, France, Sweden, Denmark, Belgium, the UAE and the US are major export markets. “We work at full capacity. Last year demand exceeded our capacity two-fold,” says Mr Kilčauskas. This year the company plans to invest more than 20 million litai to the production of new plywood products. In 2011 Sakuona reported sale of 80.5 million litai, 14 per cent above

Lithuanian wood processing and furniture industry news

the preceding year result. Sakuona employs a total of 450 people. After veneer production process was modernised the number of workers in this sector decreased 40 per cent. However, as production volumes of final product grew more people were employed in other spheres of production. For this reason the total numeber of employees did not change.

Expansion underway Other VMG group’s companies reported sales growth last year as well: UAB Oak in Style increased its turnover 104 per cent, VMG Ekspedicija 44 per cent, the Ukraine-based OOO Wood Industry - 44 per cent, UAB Baltijos Elektrinių Investicijos - 20 per cent. The group’s consolidated sales grew 15 per cent last year, compared with 2010, to 307.5 million litai. “We forecast our group’s consolidated sales will exceed 400 million litai”, says Egidijus Mockus, VMG finance director. In July OOO VMG Industry, the Belarus-based daughter company of VMG, is to launch a wood processing complex in Mogiliov.

NAUJIENŲ KALEIDOSKOPAS

Grigiškės auga ir planuoja investicijas AB „Grigiškės“, pernai padidinusi pardavimus 23 proc. iki 159,28 mln. litų ir uždirbusi 13,06 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, šiais metais rengiasi investicijoms. Tačiau jų įgyvendinimo terminai priklausys nuo naujos akcijų emisijos sėkmės. „Bet kuriuo atveju numatytus investicinius planus įgyvendinsime. Tik jei tai bus daroma iš sukaupto pelno – užtruks kiek ilgiau“, – sako Gintautas Pangonis, „Grigiškių“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. Pagal investicijų programą įmonė į higieninio popieriaus gamybą numato investuoti 44,9 mln. litų. Programai finansuoti „Grigiškių“ akcininkai nusprendė įmonės įstatinį kapitalą padidinti 10 mln. litų išleidžiant naują akcijų emisiją. Jei pavyks sėkmingai išplatinti emisiją, investicijų programą planuojama įgyvendinti 2012–2014 m. „Jaučiame higieninio popieriaus gamybinio pajėgumo trūkumą, taigi investicijos į naują mašiną – tik laiko klausimas“, – pabrėžia vadovas. Šiuo metu įmonė baigia įgyvendinti 17,3 mln. litų investicinį projektą: vyksta naujos gofravimo linijos ir kartoninių dėžių gamybos linijų derinimo darbai. Š. m. kovą „Grigiškės“ įgyvendino įrengimų aktyvios techninės priežiūros projektą, todėl gamybinės įrangos patikimumas ir efektyvumas didės. Prieš metus pradėjusi eksploatuoti naująjį biokuru kūrenamą 18 MW garo katilą bendrovė tapo mažiau priklausoma nuo augančių importuojamų gamtinių dujų kainų.

„Klaipėdos kartonas“ ūgtelėjo 20% „Grigiškių“ grupei priklausančios AB „Klaipėdos kartonas“ pardavimai praėjusiais metais augo beveik 20 proc. – iki 135 mln. litų, palyginti su 114 mln. litų 2010-aisiais. Tačiau dėl didelės

konkurencijos rinkoje pelno uždirbta mažiau – 5,5 mln. litų, palyginti su 6,5 mln. litų prieš metus. „Situacija žaliavos rinkoje pernai buvo labai įtempta – makulatūros kainas regione diktavo tiek Kinijos supirkėjai, tiek Lenkijos Svieco mieste veikianti stambi „Mondi“ koncernui priklausanti kartono gamykla“, – sako Arūnas Pasvenskas, AB „Klaipėdos kartonas“ generalinis direktorius. Anot p. Pasvensko, ne mažesnė konkurencija buvo ir parduodant produkciją tiek Lietuvoje, tiek tradicinėse eksporto rinkose. Pagrindinė įmonės produkcija – testlaineris ir fliutingas – medžiagos, skirtos gofruoto kartono gamybai, bei popierinis korinis užpildas baldų pramonei. Didžiausios jos eksporto rinkos – Lenkija, Ukraina ir Latvija. Lietuvoje lieka tik apie 30 proc. produkcijos. „2012-ieji „Klaipėdos kartonui“ bus tikrai nelengvi, – prognozuoja įmonės vadovas. – Dujų kaina nenustoja kilti, o pagrindinės žaliavos – makulatūros – rinkos kaina išlieka aukšta dėl padidėjusio poreikio iš Kinijos ir Lenkijos.“

Apsirūpina žaliava Pernai spalį pradėjo veikti „Klaipėdos kartono“ dukterinė įmonė UAB „Klaipėda Recycling“. Ji surenka antrines žaliavas, jas išrūšiuoja ir pateikia vartotojams: makulatūrą – „Klaipėdos kartonui“, plėvelę – polietileno perdirbėjams. „Klaipėdos kartonui“ priklauso 75 proc. šios įmonės akcijų. „Šių metų sausį „Klaipėda Recycling“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. litų“, – sako p. Pasvenskas. Šiuo metu įmonės bazė yra Klaipėdoje, bet planuojama steigti antrą bazę Grigiškėse. Jei bendrovė galės pateikti daugiau žaliavos nei reikia „Klaipėdos kartonui“, bus svarstoma eksporto galimybė.

Grupė stiprėja 2011 metais „Grigiškių“ įmonių grupė, kurią sudaro AB „Grigiškės“, UAB „Baltwood“, AB „Klaipėdos kartonas“, OAO „Mena Pak“ bei UAB „Klaipėda Recycling“, pasiekė 307,67 mln. litų konsoliduotą apyvartą ir uždirbo 18,34 mln. litų grynojo pelno. Grupės konsoliduoti pardavimai 2010-aisiais sudarė 245,79 mln. litų, o grynasis pelnas – 7,54 mln. litų. Prognozuojama, kad „Grigiškių“ įmonių grupės pardavimai 2012 m. sieks 322 mln. litų, t. y. bus 4,7 proc. didesni nei praėjusiais metais, o pelnas prieš apmokestinimą sudarys 15 mln. litų. AB „Grigiškės“ pardavimai 2012aisiais sieks 117 mln. litų, o pelnas prieš apmokestinimą – 4,6 mln. litų. Bendrovės apyvarta sumažės dėl 2011 m. gruodį įvykdyto medienos plaušų plokščių gamybos perkėlimo į dukterinę bendrovę UAB „Baltwood“. Struktūrinis pokytis įgyvendintas siekiant efektyvinti gamybos procesus, optimizuoti žaliavų įsigijimo, gamybos, logistikos procesus ir didinti veiklos segmentų pelningumą. Praėjusiais metais grupės įmonių eksportas sudarė per 70 proc. jų konsoliduotos apyvartos. Didžiausios eksporto rinkos buvo Lenkija, Latvija, Estija ir Danija.

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Company news

The Lithuanian paper producer AB Grigiškės, which increased sales 23 per cent to 159,28 million litai last year and earned 13.06 million litai in unaudited net profit, is getting prepared for new investments this year. However, timing of investment projects will depend on the success of the company’s new stock emission. “We will carry out our plans anyway. But in case we will have to do it from our profit it will take longer,” says Gintautas Pangonis, director general and chairman of board of Grigiškės. According to the investment programme, the company is to invest 44.9 million litai into production of paper tissue. To finance the project, shareholders of Grigiškės decided to increase the company’s stock capital by 10 million litai through a new stock emission. In case of success the investment programme is to be carried out in 2012-2014. “We are short of production capacity of paper tissue, therefore investment into a new paper machine is just a matter of time,” says the top manager. At present the company is about to complete a 17.3 million litai investment project: intallation of a corrugated cardboard line and cardboard packaging production equipment is under way. In March Grigiškės completed the installation of a preventive maintenance programme that ensures higher reliability of the company’s production machinery and boosts its efficiency. A year ago the company installed a new 18 MW bio fuel boiler and became less dependant on the growing prices of natural gas.

Grigiškės plans new investments of Klaipėdos Kartonas. According to Mr Pasvenskas, the company meets high competition when selling its production both in Lithuania and in export markets. The company’s main products - testliner and fluting, used in the production of corrugated cardboard, and paper honeycomb used in furniture industry. The company’s largest export markets are Poland, Ukraine and Latvia. Only about 30 per cent of the production is sold in Lithuania. “The year 2012 will be difficult for Klaipėdos Kartonas,” the company’s director general forecasts. “Gas prices keep rising, price of waste paper remains high because of the increased demand from China and Poland.”

Raw materials secured Last October Klaipėdos Kartonas set up a subsidiary UAB Klaipėda Recycling, which collects raw materials, sorts them out and delivers to clients. All waste paper goes to Klaipėdos Kartonas, and the rest of raw materials - to other processors. Klaipėdos Kartonas owns 75 per cent stake in the new company. “In January stock capital of Klaipėda Recycling was increased from 100,000 to 200,000 litai,” says Mr Pasvenskas. At present the company is passed

in Klaipėda, but there are plans to set up a division in Grigiškės. In case the company will collect more waste paper than Klaipėdos Kartonas needs, exports will be considered.

Getting stronger Last year the Grigiškės group, which includes AB Grigiškės, UAB Baltwood, AB Klaipėdos Kartonas, OAO Mena Pak and UAB Klaipėda Recycling, reported consolidated sales of 307.67 million litai and earned 18.34 million litai in net profit. The group’s consolidated sales totalled 245.79 million litai in 2010, while net profit stood at 7.54 million litai. This year the group’s sales are forecasted at 322 million litai, an increase of 4.7 per cent from 2011, while pre-tax profit to total 15 million litai. AB Grigiškės to have a turnover of 117 million litai and pre-tax profit of 44.6 million litai in 2012. The company’s sales are to decrease as the company moved hardboard production to its subsidiary Baltwood. The structural change was aimed at the increase of efficiency of production processes, optimisation of logistics and profitability of different segments. Last year the group’s exports accounted for 70 per cent of its production. The lasgest export markets were Poland, Latvia, Estonia and Denmark.

Klaipėdos Kartonas up 20% Cardboard manufacturer AB Klaipėdos Kartonas that is part of the Grigiškės group boosted its sales almost 20 per cent to 135 million litai, up from 114 million litai in 2010. However due to high market competition its profits stood at 5.5 million litai, down from 6.5 million litai a year ago. “Competition on raw material market was quite high. Both Chinese companies and a Mondi-owned cardboard manufacturer based in the Polish town of Swiecie were pushing waste paper prices up,” says Arūnas Pasvenskas, director general

Š. m. vasario 20 d. AB „Grigiškės“ lankėsi LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vizito nuotraukų autorė – Džoja Barysaitė. On 20th February 2012 President of the Republic of Lithuanian Dalia Grybauskaitė visited AB Grigiškės. Photos by Džoja Barysaitė.

Lithuanian wood processing and furniture industry news

NAUJIENŲ KALEIDOSKOPAS

Korpusinių baldų gamintoja AB „Freda“ ir Švedijos koncernas IKEA pasirašė milijardo litų vertės 5 metų sutartį su galimybe ją pratęsti. Pagal susitarimą „Freda“ Skandinavijos milžinui tieks komodas, batų dėžes, spintas ir lentynas. Š. m. vasarį pasirašyta sutartis jau vykdoma. „Mūsų strategija – būti geros kokybės komodų IKEA koncernui gamybos lydere. Nuolat tobulindami tiek pačius gaminius, tiek gamybos procesus siekiame augti kartu su IKEA, – ambicingus planus atskleidžia Antanas Ėmužis, „Fredos“ generalinis direktorius. – Savo technologijas adaptavome būtent tokio tipo produktų gamybai ir IKEA tiekėjų sąraše sėkmingai konkuruojame su kitais gamintojais.“ Šiuo metu įvairių tipų komodos sudaro apie 75 proc. įmonės produkcijos, o IKEA yra pagrindinis klientas, įsigyjantis beveik 100 proc. jos gaminių. „Pernai mūsų pardavimai IKEA siekė 195 mln. litų, t. y. 41 proc. daugiau nei 2010-aisiais,“ – sako p. Ėmužis.

Kelia kartelę „Freda“, pernai padidinusi apyvartą 49 proc. – iki 235 mln. litų, palyginti su 2010-aisiais, šiais metais planuoja parduoti produkcijos dar 10 proc. daugiau. „Šiemet planuojame 260 mln. litų apyvartą, – sako p. Ėmužis. – Šiandien mus riboja gamybos pastatai Fredoje, mes neturime galimybes plėstis.“ Tačiau įmonės vadovas džiaugiasi, kad bendrovė, turinti 12 tūkst. m2 gamybinio ploto, pagamina produkcijos daugiau, nei anksčiau atrodė tikėtina. „Buvo laikas, kai per mėnesį pagamindavom produkcijos už 8–10 mln. litų ir sakėme, kad daugiau negalime; paskui pasiekėme 15 mln. litų apyvartą ir sakėme – viskas; o dabar gaminame produkcijos už 18 mln. litų ir nebesakome, kad tai riba“, – sako p. Ėmužis. Anot įmonės vadovo, 2014-aisiais planuojama per mėnesį pagaminti produkcijos už 20 mln. litų.

Freda sukirto rankomis su IKEA

„Mūsų strategija – būti geros kokybės komodų IKEA koncernui gamybos lydere,“ – sako Antanas Ėmužis, „Fredos“ generalinis direktorius. “Our strategy is to be the leader in the production of quality chests of drawers and cabinets for IKEA,” says Antanas Ėmužis, director general of Freda.

Lemia žinios Į įmonės modernizavimą daugiausia buvo investuota 2005–2006 m., tačiau papildomos palaikomosios investicijos daromos nuolat. Per kelerius pastaruosius metus įmonė įsigijo modernių šlifavimo staklių, robotų, leidusių mechanizuoti pakavimo liniją. Šiuo metu montuojama nauja moderni kreivalinijinio briaunų klijavimo linija, kainavusi apie 1 mln. eurų. „Balandį šia linija pradėsime gaminti keturis naujus skirtingų artikulų gaminius, – sako p. Ėmužis. – Numatome dar labiau efektyvinti gamybą, automatizuoti procesus, didinti ir robotų skaičių.“ Tačiau daugiausia, anot įmonės vadovo, šiuo metu investuojama į darbuotojus, jų mąstymą, siekiant su turimais įrenginiais dirbti greičiau, efektyviau ir kokybiškiau. Įmonė mokosi vadovautis „lieknosios

gamybos“ (angl. lean production) principais, racionalizuoja gamybos procesą. „2007-aisiais „Fredoje“ 650 darbininkų dirbo keturiomis pamainomis ir vidutiniškai per mėnesį gaminome produkcijos už 9 mln. litų, – permainas iliustruoja p. Ėmužis. – Dabar dirba 420 darbuotojų trimis pamainomis, o gaminame produkcijos už 18,3 mln. litų ir tai nėra riba.“ „Krizė privertė susivokti, kas mes esame, kur esame ir kaip turime išgyventi, – reziumuoja p. Ėmužis. – Dėl to sugebėjome ne tik išgyventi, bet ir augti.“ Praėjusių metų rugpjūtį pasikeitus UAB „Baltijos baldų grupė“, kuriai anksčiau priklausė „Freda“, akcininkams, dabar 94 proc. įmonės akcijų valdo pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas ir trys įmonės vadovai. Likusios akcijos priklauso smulkiesiems akcininkams.

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Company news

Freda strikes agreement with IKEA Kaunas-based flat-pack furniture manufacturer AB Freda and the Swedish concern IKEA signed a five-year, one billion litai agreement with possibility to extend it further. According to the contract, Freda will deliver chests of drawers, cabinets, shoe cabinets, wardrobes and wall shelves to the Scandinavian giant. The agreement that was signed in February is already in place. “Our strategy is to be the leader in the production of quality chests of drawers and cabinets for IKEA. We permanently upgrade our production processes and products and aim to grow together with IKEA,” says Antanas Ėmužis, director general of Freda. “We adapted our technologies for the manufacturing of this type of products and we are competing successfully alongside other manufacturers from the list of IKEA’s suppliers.” At present, various types of cabinets and chests of drawers account for about 75 per cent of company’s production. Almost all production is sold to IKEA. “Last year our sales to IKEA reached 195 million litai and were 41

per cent higher than in 2010,” says Mr Ėmužis.

Aims go higher Freda boosted its sales 49 per cent – to 235 million litai last year compared to 2010 and is planning to further increase sales by 10 per cent this year. “We plan to have a turnover of 260 million litai this year,” says Mr Ėmužis. “Today we are limited by the premises our production facility as we cannot expand it.” However, the manager is proud that his company, which has production area of 12,000 m2, has managed to increase its output level to the level that was unbelievable a couple of years ago. “Some time ago our monthly sales totalled from 8 to 10 million litai and we said it was impossible to produce more; then we reached a turnover of 15 million litai and stated – that is it; at present our production volume totals 18 million litai and we do not say it is the limit,” says Mr Ėmužis. The company plans to increase

Lithuanian wood processing and furniture industry news

sale to 20 million litai in 2014, the head of the company forecasts.

Knowledge matters Major investments into the modernisation of Freda were made in the period of 2005-2006. Since then the company undertakes regular maintenance investments. Within last couple of years it acquired modern grinding machines as well as robots, which made it possible to automate the packing line. At present, the company is installing a modern single-side edge-banding machine for through feed jointing worth one million euros. “We will start the production of four new products on this line in April,” says Mr Ėmužis. “We plan to further increase the efficiency of labour, automate production processes, acquire more robots.” However the largest investments are being made into education of employees with an aim to change the way of their thinking so that it would be possible to boost efficiency of work and the quality of production with the machinery installed already. The company follows the principles of so called lean production to make the production process most rational. “In 2007 a total of 650 people worked in Freda in four shifts and the average monthly production was 9 million litai,” says Mr Ėmužis. “At present we have 420 people working in three shifts and monthly output worth18.3 million litai. And this is not a limit.” “The crisis made us realise who we are, where we are, and what should we do to survive,” says the director general. “This is why we did not just survived, but managed to grow.” Since August 2011, 94 per cent of Freda’s shares belong to Rimas Varanauskas and three top managers of the company, with the rest of stake divided among small shareholders. Mr Varanauskas is the main shareholder and the chairman of the company’s board.

NAUJIENŲ KALEIDOSKOPAS

Vilniaus baldai vėl pirmauja

„Darbo našumas pastaruosius trejus metus kasmet vidutiniškai auga daugiau nei 10 proc.“, – sako Aidas Mackevičius, „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius. “Our labour productivity has been increasing more than 10 per cent annually on the average in the past three years,” says Aidas Mackevičius, director general of Vilniaus Baldai.

AB „Vilniaus baldai“ pernai pardavė produkcijos už 238,37 mln. litų, 21 proc. daugiau nei 2010-aisiais, ir antrus metus iš eilės išsaugojo didžiausios Lietuvos baldų gamybos įmonės pozicijas. „Nuolat tobuliname gamybos procesus. Darbo našumas pastaruosius trejus metus kasmet vidutiniškai auga daugiau nei 10 proc.“, – rezultatus komentuoja Aidas Mackevičius, „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius. Anot generalinio direktoriaus, pernai įmonė, visą savo produkciją tiekianti IKEA koncernui, pasinaudojo galimybe gauti didesnių užsakymų ir juos sėkmingai įvykdė, nors situacija žaliavų rinkoje ir nebuvo stabili. „Žaliavų rinka buvo infliacinė, beveik visų žaliavų kainos augo, – sako p. Mackevičius. – Produkcijos kainos

nekilo, atvirkščiai – net šiek tiek nuleidome kai kurių gaminių kainas.“ Dėl šios priežasties įmonės pelningumas pernai buvo kiek mažesnis nei 2010-aisiais. Neaudituotais duomenimis, įmonė uždirbo 26,78 mln. litų grynojo pelno, palyginti su 27,86 mln. litų 2010-aisiais. „2010-ieji buvo išskirtiniai – labai palankiai klojosi visos aplinkybės: žaliavų rinka buvo stabili, o įmonė gerai pasirengusi augti, taigi vargu ar tai yra tie rezultatai, į kuriuos reikėtų lygiuotis“, – sako p. Mackevičius.

Prioritetas – lankstumas Šiuo metu įmonė tiekia klientui apie 30 skirtingų gaminių. Apie 90 proc. produkcijos sudaro gaminiai su koriniu užpildu. „Manome, kad mūsų įmonė turi

orientuotis į lanksčią gamybą, kad galėtume gaminti įvairius gaminius ir įvairiomis partijomis, operatyviai prisitaikyti prie savo kliento poreikių“, – sako p. Mackevičius. Anot generalinio direktoriaus, tokios įmonės kaip „Vilniaus baldai“ gali orientuotis į vidutinio dydžio ir mažesnes gaminių partijas, todėl siekia išlaikyti išmintingą balansą tarp automatų ir žmogaus atliekamo darbo. „Neskubame investuoti į įrangą – pirmiausia reikia išnaudoti tai, ką turime, – teigia p. Mackevičius. – Galimi įvairūs įrenginių sujungimo variantai. Rezultatą lemia gamybos procesas.“ Įmonė pasirinko „lieknosios“ gamybos (angl. lean production) sistemą kaip pagrindinį gamybos tobulinimo būdą. Šioje veikloje šiandien dalyvauja apie 60 žmonių. „Ne tik gamybos vadovas, vyriausiasis technologas ir dar pora inžinierių ieško sprendimų. Mūsų tikslas – po truputį įtraukti vis daugiau žmonių“, – teigia įmonės vadovas. Anot p. Mackevičiaus, pats geriausias būdas tai padaryti – mokyti, suteikti žinių, galimybę teikti pasiūlymus savo darbo vietai patobulinti. Kai tai pavyksta, didėja darbuotojų motyvacija. Įmonė turi ir savo Talentų programą „Mūsų personalas beveik nesikeičia, o kai stabilu – gali daugiau pasiekti, – sako generalinis direktorius. – Anksčiau sakėme, kad jei per mėnesį gaminsime produkcijos už 15–16 mln. litų – tai bus labai gerai. Šiandien galime gaminti už 22 mln. litų, ir tai ne riba.“ Ponas Mackevičius „Vilniaus baldų“ vadovavimą perėmė 2010-ųjų liepą. 2009-aisiais įmonės vidutinė mėnesio apyvarta sudarė apie 12,5 mln. litų. 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovėje dirbo 456 darbuotojai. Kontrolinis 72 proc. „Vilniaus baldų“ akcijų paketas priklauso investicinei bendrovei AB „Invalda“, 10 proc. – „Swedbank“ klientui, Liuksemburge registruotam investiciniam fondui „KJK Fund SICAV-SIF“, o likusi dalis – smulkiesiems akcininkams.

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Company news

AB Vilniaus Baldai reported sales of 238.37 million litai last year, 21 per cent above the 2010 result, and retained the position of Lithuania’s largest furniture manufacturer for the second year in a row. “We constantly improve our production processes. Our labour productivity has been increasing more than 10 per cent annually on the average in the past three years,” comments Aidas Mackevičius, director general of Vilniaus Baldai. According to the chief manager, last year the company, which sells all its products to IKEA, took the opportunity to get larger orders and managed to successfully complete them despite volatility of the raw materials market. “The raw materials market was inflationary; prices of almost all raw materials grew,” says Mr Mackevičius. “Meanwhile product prices did not rise; prices of some products were even reduced”. For this reason profitability of the company was slightly lower last year compared to 2010. According to unaudited data, Vilniaus Baldai earned 26.78 million litai in net profit in 2011, while in the preceding year it netted 27.86 million litai. “The year 2010 was really exceptional - all circumstances were very favourable: the raw materials market was stable, the company was well prepared for growth. Therefore financial results of this year cannot really be the model possible to follow,” says Mr Mackevičius.

Vilniaus Baldai retains leadership should orient towards medium-size and smaller series. For this reason a rational balance between robot and human labour is to be retained. “We are not in a hurry to invest to machinery - first of all we have to fully use what we have,” says Mr Mackevičius. “Various options for connecting mechanisms are possible. It is production process that determines the result.” The company has chosen the ‘Lean production’ system as the main way of improving production efficiency. About 60 employees are already involved in this activity. “Not only a production manager, chief technologist and some engineers should be looking for better solutions. Our aim is to involve as many people as possible into this process,” says the top manager of the company. According to Mr Mackevičius, the best way to do it is education and knowledge as well as providing a possibility for people to improve their own work place. When this

happens, it boosts motivation of employees. In pursue of the same aim the company set up its Talent Programme. “There is hardly any change of staff in the company. Stability is a precondition of good result,” says director general. “Some time ago we said it would be good to reach a monthly production volume of 15-16 million litai. At present our production volume can stand at 22 million litai and this is not a limit.” Mr Mackevičius took over the management of Vilniaus Baldai in July 2010. In 2009 the company’s monthly turnover stood at 12.5 million litai. On 31st December 2011 the company had 456 employees. The control stake of 72 per cent belongs to the investment company AB Invalda, 10 per cent of Vilniaus Baldai shares are owned by a Swedbank client, the Luxembourg registered investment fund KJK Fund SICAV-SIF, and the rest of stocks - to small shareholders.

Flexibility aimed At present the company is producing about 30 different products. Furniture with paper honeycomb accounts for about 90 per cent of all products. “We believe our company has to focus on flexible manufacturing, so that we can produce different products and different series and quickly adapt to the needs of our customer,” says Mr Mackevičius. According to the director general, such companies as Vilniaus Baldai

Lithuanian wood processing and furniture industry news

NAUJIENŲ KALEIDOSKOPAS

SBA didina pajėgumus SBA baldų grupė šiais metais planuoja augimą ir naujų investicinių projektų įgyvendinimą: kovą paleista nauja korpusinių baldų gamybos linija grupės įmonėje UAB „Germanika“, o rudenį turėtų veiklą pradėti baldų gamykla Baltarusijoje. „Visa „Germanikos“ produkcija bus tiekiama baldų mažmeninės prekybos milžinei IKEA, – sako Egidijus Valentinavičius, SBA verslo plėtros viceprezidentas. – Su IKEA sėkmingai bendradarbiaujame jau daugiau nei dešimtmetį.“ Šilutės rajone veikianti įmonė į šį projektą investavo 36 mln. litų. Jau baigiama ir pernai pradėta gamyklos statyba Mogiliove, Balta-

rusijoje. Čia veikianti grupės įmonė OOO „Mebelain“ šį vasarį pasirašė 5 mln. eurų paskolos sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku gamyklos statyboms finansuoti. Bendra investicija į gamyklą sieks 14 mln. eurų. „Mebelain“ gamins modernius natūraliu lukštu dengtus baldus – stalus, lentynas, miegamojo ir svetainės baldus. „Per pastaruosius metus mūsų pardavimai Rytų rinkose nuolat auga, tad investuodami Baltarusijoje siekiame dar labiau stiprinti koncerno pozicijas šiose rinkose. Čia matome nemažą augimo potencialą“, – įmonės planus dėsto p. Valentinavičius. Tai jau antroji didelė SBA koncerno investicija Rytų šalyse. 2005

Likmerė augo 49% UAB „Likmerė“, Latvijos faneros gamintojo AS „Latvijas finieris“ antrinė įmonė Lietuvoje, pernai pardavė produkcijos už 47,62 mln. litų, t. y. beveik 49 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Bendrovė tikisi, kad šiemet jos apyvarta sieks 55 mln. litų. „Pernai iš Latvijos atsivežėme, modernizavome ir paleidome antrąją lukšto gamybos liniją, todėl dabar per metus galime perdirbti 165 m3 rąstų, palyginti su 120 m3 anksčiau“, – sako Mindaugas Kasmauskis, „Likmerės“ direktorius. 2011-aisiais įmonė perdirbo 155

m3 žaliavos ir pagamino 91,2 tūkst. m3 beržo lukšto. Jo gamyba išaugs iki 95 tūkst. m3.

Planuose – faneros gamyba Anot p. Kasmauskio, per artimiausius penkerius metus įmonė tikisi turėti viso ciklo gamybą, t. y. gaminti ne tik šlapią beržo lukštą, bet ir galutinį produktą – fanerą. Šiuo metu lukštas gabenamas perdirbti į Latviją. „Nuosekliai ruošiamės faneros gamybai. Kitąmet planuojame turėti

m. koncernas Rusijoje, Tulos srityje, įsigijo ZAO „Novo Mebel“ gamyklą, ji per 5 metus tapo viena pirmaujančių baldų gamintojų šalyje.

Augo 16% Koncerno SBA valdomų baldų įmonių pardavimai per praėjusius metus ūgtelėjo beveik 16 proc. ir sudarė 515,23 mln. litų, palyginti su 444,74 mln. litų 2010-aisiais. Pasak p. Valentinavičiaus, pagrindinės augimo priežastys – ilgalaikių kontraktų tęstinumas, efektyvi valdymo, administravimo sistema, investicijos ir plėtra naujose rinkose. ,,Tokios strategijos laikomės ne vienus metus ir rezultatai džiugina“, – sako p. Valentinavičius. Lietuvoje veikia penkios SBA baldų grupės įmonės – AB ,,Klaipėdos baldai“, AB ,,Šilutės baldai“, AB ,,Kauno baldai“, UAB ,,Visagino linija“ ir UAB ,,Germanika“. Beveik 37 proc., arba 188,67 mln. litų, grupės apyvartos sudarė didžiausios jos įmonės AB ,,Klaipėdos baldai“ pardavimai. Palyginti su 2010-aisiais, pernai „Klaipėdos baldų“ pardavimai ūgtelėjo 26 proc., o ikimokestinis pelnas – 37 proc., iki 6,2 mln. litų. Per 90 proc. visos koncerno SBA valdomų baldų įmonių produkcijos yra eksportuojama į Europos Sąjungą, JAV, Rusiją, Ukrainą. Pernai SBA įmonių baldų ekportas sudarė 504,8 mln. litų, palyginti su 437,3 mln. litų 2010-aisiais. džiovyklą, ją atsivešime iš Latvijos“, – planais dalijasi p. Kasmauskis. Įmonė taip pat yra pateikusi paraišką pagal priemonę „Lyderis LT“ gauti 9,38 mln. litų ES paramos džiovyklai statyti. Kol kas ji įtraukta į finansavimo laukiančių projektų rezervą.

Koncernas auga „Latvijas finieris“ pernai įsigijo bankrutavusią Estijos beržo lukšto gamybos įmonę OU „Kohila Vineer“. Koncernas planuoja per trejus metus į ją investuoti apie 58,7 mln. litų. „Šiuo metu gamykloje montuojama nauja moderni lukštenimo linija, – pasakoja p. Kasmauskis. – Įmonė kasmet gamins 68 tūkst. m3 šlapio



tęsinys 38 psl.

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Company news

The SBA furniture group plans to complete in investment projects and grow this year: the Group’s member UAB Germanika launched a new flat-pack furniture production line in March and a brand new furniture plant is to start operations in Belarus in autumn. „Germanika will supply all its production to IKEA, the giant furniture retailer,” says Mr Egidijus Valentina vičius, SBA business development vice-president. “We cooperate with IKEA successfully for more then ten years already.” Germanika, based in the west Lithuanian region of Šilutė, has invested 36 million litai into the project. Construction of a furniture plant in Mogiliov, Belarus, nears completion. The SBA company that operates there, OOO Mebelain, signed a 5 million euro loan agreement, to provide financing for the plant, with the EBRD in February. Overall investment comes to 14 million euros. Mebelain will produce modern veneered furniture – tables, shelves, sitting room and bedroom items. “Our sales in Eastern markets have been on constant increase in the past years and investments in Belarus are to strengthen our positions in these markets; we see a big growth potential there,” comments Mr Valentinavičius. This is SBA’s second large investment in the East. In 2005 SBA bought a furniture producer ZAO Novo Mebel in Russia’s Tula region. Within five years

SBA boosts capacity

it has become one of leading furniture producers in the country.

Grew 16% Sales of the SBA furniture companies grew 16 per cent last year to 515.23 up from 444.74 million litai in 2010. According to Mr Valentinavičius, major reason behind the growth was continuity of contracts, effective system of management and administration as well as investments and expansion in new markets. “We follow this strategy for a number of years already and results are encouraging,” says Mr Valentinavičius. In Lithuania the SBA furniture group includes five manufacturers:

AB Klaipėdos Baldai, AB Šilutės Baldai, AB Kauno Baldai, UAB Visagino Linija and UAB Germanika. Sales of the group’s largest company, Klaipėdos Baldai, totalled 188.67 million litai last year and accounted for 37 per cent of consolidated sales. Compared to 2010, the company’s sales grew 26 per cent, while its pre-tax profit, which totalled 6.2 million litai, saw an increase of 37 per cent. Exports of the group’s companies account for more than 90 per cent of consolidated sales. The EU, the US, Russia and Ukraine are main markets of export destination. Last year exports of the SBA furniture group totalled 504.8 million litai, compared with 437.3 million litai in 2010.

Likmerė grew 49%

„Nuosekliai ruošiamės faneros gamybai, “ – sako Mindaugas Kasmauskis, „Likmerės“ direktorius. “We are preparing for the production of plywood gradually,” says Mindaugas Kasmauskis, director general of Likmerė.

UAB Likmerė, the Lithuanian subsidiary of Latvia’s plywood manufacturer AS Latvijas Finieris, increased sales 49 per cent to 47.62 million litai last year, compared to 2010. The company forecasts its turnover to reach 55 million litai in 2012. “Last year we brought from our mother company, modernised and launched the second veneer production line. Therefore now we can continued - p. 39

Lithuanian wood processing and furniture industry news



NAUJIENŲ KALEIDOSKOPAS

BFC apyvarta augs 45%

pagamina 32 tūkst. m2 produkcijos ir panaudoja apie 80 proc. gamybinio pajėgumo.

Plėtrą sieja su JK

Baldų fasadų gamintoja UAB „Baltic Furniture Components“ (toliau – BFC), pernai, palyginti su 2010-aisiais, padidinusi pardavimus beveik pusantro karto, šiemet tikisi panašaus augimo. Įmonės apyvarta 2011 m. siekė 24,9 mln. litų. „Pardavimai augo dėl padidėjusios durelių paklausos, taip pat pradėjome dirbti su naujais klientais – įvykdėme keletą stambių vienkartinių užsakymų, – sako Darius Sinkevičius, BFC generalinis direktorius. – Prognozuojame, kad šiemet pardavimai ūgtelės

iki 36,3 mln. litų.“ Daugiau nei pusę – 52 proc. – įmonės gaminių sudaro svetainės ir prieškambario baldų durelės. Per pastaruosius dvejus metus vonios baldų fasadų gamyba padvigubėjo ir dabar sudaro 40 proc. visos produkcijos. Likusi dalis tenka virtuvės baldams. „Ateityje virtuvės baldų durelių dalis augs iki 30 proc., tačiau mažiau gaminsime prieškambario ir svetainės baldų fasadų“, – prognozuoja generalinis direktorius. Per mėnesį įmonė vidutiniškai

Pagrindinė BFC eksporto rinka – Vokietija. Įmonė taip pat turi klientų Prancūzijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje. „Planuojame didinti eksportą į Jungtinę Karalystę – ieškome naujų projektų, deramės su stambiu virtuvės baldų gamintoju, – sako BFC vadovas. – Kol kas pardavimai šioje rinkoje sudaro kelis procentus, tačiau dar šiemet turėtų ūgtelėti iki 17 proc.“ Anot p. Sinkevičiaus, jei derybos bus sėkmingos, įmonė investuos apie 2,8 mln. litų į naujos konstrukcijos durelių gamybą ir našumo didinimą. Pernai BFC taip pat smarkiai išplėtė savo produktų asortimentą. „Pradėjome gaminti įvairių spalvų penkių elementų rėmines dureles su stiklu, jų profiliai padengti popieriumi su skirtingais dizaino sprendimais“, – pasakoja p. Sinkevičius ir priduria, kad šią naujieną įmonė pristatė parodoje ZOW 2012 Vokietijoje.

Dalyvauja projektuose Šiemet pagal priemonę „E-verslas LT“ BFC gavo 108,75 tūkst. litų ES paramos verslo valdymo sistemai sukurti ir įdiegti. Pagal įmonės poreikius su-



tęsinys 40 psl.



pradžia - 36 psl.

beržo lukšto, perdirs 115 tūkst. m3 rąstų.“ Pernai, palyginti su 2010-aisiais, „Latvijas finieris“ apyvarta ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu ir sudarė 588,03 mln. litų. Prognozuojama, kad šiemet pardavimai didės iki 640 mln. litų. „Latvijas finieris“ 2011 m. pagamino 225 tūkst. m3 produkcijos, šiemet gamyba turėtų augti iki 240 tūkst. m3. „Optimistines prognozes lemia atsigaunančios rinkos, didėjanti faneros paklausa,“ – apibendrina „Likmerės“ vadovas. Be „Likmerės“ ir „Kohila Vineer“, koncernui priklauso penkios beržo perdirbimo įmonės Latvijoje – „Lignums“, „Furniers“, „Verems“, „Hapaks“, „Troja“ – ir dešimt antrinių įmonių Europoje, JAV ir Japonijoje.

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Company news

UAB Baltic Furniture Components (BFC) Kaunas-based manufacturer of furniture components, boosted its sales almost 50 per cent last year, compared with 2010, and is planning for a similar growth rate in 2012. The company’s sales totalled 24.9 million litai in 2011. “The reason behind the growth was an increase of demand for furniture fronts and new clients, we also had several large one-time orders,” says Darius Sinkevičius, director general of BFC. “We expect our sales to increase to 36.3 million litai this year.” Hall and living room furniture fronts account for more than 52 per cent of company’s production. Within last two years production of bathroom furniture fronts have doubled and accounted for 40 per cent of overall production. Kitchen furniture fronts cover the remaining part. “Kitchen furniture components will account for up to 30 per cent of the total in the future, while production of hall and living room furniture fronts will go down,” the head of the company forecasts. The company’s average monthly production comes to 32,000 m2, which accounts for 80 per cent of its capacity.

UK market on target At present Germany is the major ex-

BFC sales to grow 45%

port market for BFC. The company also has clients in France, Denmark and in the UK. “We plan to increase export to the UK – we are looking for new projects there and are in negotiations with a large kitchen furniture producer already,” says Mr Sinkevičius. “So far our sales in this market account for just few per cent, but are expected to raise to 17 per cent this year.” According to the chief manager, if negotiations succeed, the company will invest 2.8 million litai into the production of new type of fronts and la-

bour efficiency increase. Last year, BFC also widened the range of its products. “We started production of five-element coloured fronts with glass. Frames of fronts may have decorations of different design,” says Mr Sinkevičius. This product has been recently presented in ZOW 2012 in Germany.

Involved in projects This year, BFC received 108,750 litai of the EU support for the creation and installation of business management system, which is to boost efficiency of continued - p. 41



beginning - p. 37

process 165 m3 of logs, compared to 120 m3 previously,” says Mindaugas Kasmauskis, director general of Likmerė. In 2011 the company processed 155 m3 of raw material and produced 91,200 m3 of birch veneer. Under the forecast, production is to increase to 95,000 m3 this year.

gradually. Next year we plan to bring a drying kiln from Latvia,” says Mr Kasmauskis. The company has also applied for 9.38 million litai EU funding for the construction of a drying kiln via the ‘Leader LT’ programme. So far the application was included into a reserve list.

Plywood targeted

Expansion underway

According to Mr Kasmauskis, the company plans to move to a fullcycle production: to produce both birch veneer and the final product plywood. At present it takes veneer for further refining into plywood to Latvia. “We are preparing for this move

Last year, Latvijas Finieris acquired the Estonian veneer manufacturer OU Kohila Vineer, which went through bankruptcy proceedings. The concern plans to invest about 58.7 million litai in the Estonian subsidiary in the period of three years. “At present a new modern ve-

Lithuanian wood processing and furniture industry news

neer production line is being installed”, says Mr Kasmauskis. “The company will annually process 115,000 m3 of logs and will produce 68,000 m3 of veneer.” Latvijas Finieris reported a turnover of 588.03 million litai last year, 20 per cent above the 2010 result. The company’s sales are to grow to 640 litai in 2012. Its output is to increase to 240,000 m3, from 225,000 m3 in 2011. “The optimistic prognosis are based on the market recovery and growing plywood demand,” says the chief manager of Likmerė. Latvijas Finieris also owns 5 wood processing companies in Latvia - Lignums, Furniers, Verems, Hapaks and Troja, as well as 10 subsidiaries in Europe, the US and Japan.

NAUJIENŲ KALEIDOSKOPAS

„Ergolain“ įmonių grupė, 2010-ųjų rudenį įteigusi to paties pavadinimo įmonę Maskvoje, tikisi įsitvirtinti ne tik Rusijos sostinėje, bet ir Sankt Peterburge bei kituose miestuose. „Pernai pardavimai Rusijoje sudarė daugiau nei 13 proc. visos apyvartos, t. y. apie 4 mln. litų, – sako Romualdas Bėkšta, „Ergolain“ įmonių grupės savininkas ir vadovas. – Šiemet tikimės augimo, tačiau kol kas sunku prognozuoti, koks jis bus.“ Dėl palyginti didelių muitų Rusijoje galime konkuruoti tik išskirtiniais, brangesniais už vidutinius baldais. Jų pridėtinę vertę sukuria ne tik išvaizda, funkcionalumas, kitos praktine patirtimi grįstos ypatybės, bet ir teikiamos paslaugos, tikina vadovas. Šioje, kaip ir kitose rinkose, grupė daugiausia įgyvendina kompleksinius projektus, kurie apima konsultacijas, projektavimą, gamybą, garantinę ir pogarantinę priežiūrą. Tarp didžiausių „Ergolain“ grupės Rusijoje įgyvendintų projektų – logistikos centras „Nelt“, didmeninės prekybos įmonė „Evrosvet“, bankas „Xenon Capital Partners“, Šiaurės Kaukazo plėtros korporacija. Šiuo metu grupė vykdo projektus bankams „Rietumu Banka“ ir „Alfa-Bank“. Grupei dar priklauso keturios baldų gamybos ir projektavimo įmonės Lietuvoje – UAB „Ergolain“, UAB „Ergolain baldai“, UAB „Specus Šiauliai“, UAB „Ergolain projektai“ ir Rygoje veikianti SIA „Ergolain“.

Augo 36% Pernai, palyginti su 2010-aisiais,„Ergolain“ grupės apyvarta augo 35,6 proc. – iki 31,78 mln. litų. Prognozuojama, kad šiemet ji sieks apie 34 mln. litų. „Pernai pardavimai grįžo į ikikrizinį lygį ir buvo maždaug tokie pat kaip 2008-aisiais, – teigia p. Bėkšta. – Per krizę pardavimų rinka susitraukė dau-



Ergolain stiprina pozicijas Rusijoje

giau nei 70 proc.“ „Ergolain“ grupės eksportas sudaro maždaug trečdalį visos apyvartos, tačiau tikimasi, kad ateityje jis augs. Šiuo metu pagrindinės eksporto rinkos – Latvija ir Rusija, mažesnė gaminių dalis tenka Vokietijai, Liuksemburgui ir Skandinavijos šalims. „Pernai įgyvendinome kelis projektus Ukrainoje, tariamės dėl užsakymų su Norvegija“, – pasakoja p. Bėkšta. „Ergolain projektai“, 2011 m. laimėjusi Rygos miesto savivaldybės konkursą, tiekė ir montavo baldus 49 mokykloms Latvijos sostinėje. Bendra projekto vertė – 5,5 mln. litų. Anot vadovo, vis labiau domimasi biuro baldais. Šiuo metu jie sudaro 75–80 proc. visos produkcijos, palyginti su 65 proc. prieš dvejus metus. Nestandartiniams baldams tenka 40 proc. visų užsakymų.

Pernai viena grupės įmonių – „Ergo-

lain baldai“ įgyvendino trejų metų trukmės projektą: pertvarkė gamybos organizavimą, įdiegė modernią technologinę ir programinę įrangą. Bendrovė įsigijo tiesinio ir kreivinio baldų detalių laminavimo, medžio lukšto plokščių šlifavimo ir kalibravimo įrenginius. Bendra projekto vertė siekia 1,29 mln. litų, iš kurių 514 tūkst. litų sudaro ES parama pagal priemonę„Lyderis LT“. Įgyvendinus projektą įmonės gamybinis pajėgumas išaugo 75–100 proc. „Ergolain baldai“ taip pat įgyvendina projektą, kurio metu bus sukurta ir įdiegta gaminių projektavimo ir informacinė verslo valdymo sistema. Pusę projekto biudžeto, t. y. 76,23 tūkst. litų, sudaro ES parama pagal priemonę „E-Verslas LT“. Trys grupės įmonės – „Ergolain“, „Ergolain baldai“ ir „Ergolain projektai“ – dalyvauja 638,59 tūkst. litų vertės projekte eksporto rinkoms plėsti. ES struktūriniai fondai šiam projektui skyrė apie 447 tūkst. litų.

pagaminta iš FSC standartus atitinkančių miškų medienos. Projektui, kurio vertė – daugiau 232 tūkst. litų, bendrovė skyrė beveik 140 tūkst. litų. Likusi dalis – ES parama pagal priemonę „Naujos galimybės“. BFC kartu su asociacija „Lietuvos mediena“ ir kitais jos nariais taip pat

dalyvavo projekte darbuotojų kompetencijai kelti pagal ES priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Jį įgyvendinant apmokyta 50 įmonės darbuotojų. Šiuo metu BFC iš viso dirba 93 žmonės.

Atnaujino įrangą

pradžia - 38 psl.

sistema leis efektyviau valdyti gamybos procesus, didinti darbo našumą. Balandį bendrovė baigs įgyvendinti eksporto aktyvinimo projektą – BFC dalyvavo trijose tarptautinėse parodose, gavo FSC (angl. Forest Stewardship Council) sertifikatą. Jis patvirtina, kad įmonės naudojama MDF

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

Company news

Ergolain strengthens positions in Russia The Ergolain group, which established a subsidiary in Moscow in September 2010, plans to get established not just in the capital of Russia, but also in St. Petersburg and other cities. “Last year sales in Russia came to 4 million litai and accounted for over 13 per cent of the group’s turnover,” says Romualdas Bėkšta, the group’s owner and chief manager. “We plan for growth this year, but so far it is difficult to forecast how big will it be.” Due to relatively high Russian customs duties we can only compete with exclusive, more expensive than on the average, furniture. The added value of this type of furniture includes not just good design and functionality, but also services based on practical experience, says the chief manager. In Russia, as well as in other markets the group carries out complex projects embracing consulting, design, production and maintenance. Among Ergolain’s largest projects in Russia are those carried out to the logistics centre Nelt, wholesaler Evro-



svet, Xenon Capital Partners bank and the North Caucasus Development Corporation. At present Ergolain is carrying out projects for two banks Rietumu Bank and Alpha Bank. The group owns four furniture design and manufacturing companies in Lithuania - UAB Ergolain, UAB Ergolain Baldai, UAB Specus Šiauliai, UAB Ergolain Projektai and the Riga-based SIA Ergolain.

Up 36%

major export markets are Latvia and Russia. Germany, Luxembourg and Scandinavia account for a minor part. “Last year we carried out several projects in Ukraine and are now in prices of negotiations in Norway,” says Mr Bėkšta. Ergolain Projektai won a tender of Riga municipality and supplied furniture to 49 schools in the Latvian capital. The total value of the project - 5.5 million litai. The group’s head says there is an increasing interest in office furniture. At present office furniture accounts for 75-80 per cent of the group’s production, compared to 65 per cent two years ago. Order for non-standard furniture account for 40 per cent of the turnover.

Last year the Ergolain group reported sales of 31.78 million litai, an increase of 35.6 per cent from the 2010 result. This year the group’s sales are forecasted at 34 million litai. “Last year our sales reached the pre-crisis level - were on the same level as in 2008,” says Mr Bėkšta. “During the crisis the sales market shrank more than 70 per cent.” At present Ergolain exports about 30 per cent of its production, but plans for export increase. The group’s

Machinery renewed

certificated timber. BFC allocated almost 140,000 litai for the project, which has a total vale of more than 232,000 litai. The remaining part received the EU financing through its programme ‘New Possibilities’. BFC, in cooperation with association Lietuvos Mediena, carried

out a project that aimed to build up competence of the company’s employees. The project received financing through the EU human resource development scheme. 50 employees took part in the project. BFC employs a total of 93 people at present.

Last year Ergolain Baldai completed a three-year investment project. The company reorganised its production by installing a modern machinery and software. It acquired new lamination, grinding and calibration equipment. The total value of the project totals 1.29 million litai. Financing via the EU programme Leader LT came to 514,000 litai. The implementation of the project allowed boosting the production capacity up to 100 per cent. Ergolain Baldai is at present in the process of installing a new design and business management information system. EU financing via the programme E-Business LT will account for about half of the project’s value - 76,230 litai. Three of the group’s companies Ergolain, Ergolain Baldai and Ergolain Projektai take part in the 638,590-litai project aimed at the expansion of export markets. The EU structural funds have allocated about 447,000 litai for the project.

beginning - p. 39

management and labour productivity. In April the company will complete export promotion project; within the framework of the project, BFC took part in three international exhibitions and was awarded with the FSC certificate. It proves the company uses MDF boards produced from

Lithuanian wood processing and furniture industry news

ĮRENGIMŲ PRIEŽIŪRA

SKF DIRBTUVĖS PLEČIA PASLAUGAS PRAMONEI Siūlydama naujus sprendimus pramonei inžinerinių sprendimų UAB „SKF Lietuva“ greitina įrengimų remonto sprendimus pramonei, plečia remonto dalių atsargas ir didina gamybos apimtis. Įmonė siūlo sūklių remontą, greitą precizinių velenų ir kreipiančiųjų, diržų, sandariklių, grandinių su priedais gamybą ir pristatymą užsakovams. „Spartėjant remonto dalių pristatymui, sutrumpėja pramonės įrengimų prastovos, greitėja jų remontas, didėja įrengimų efektyvumas. Tokia yra tiesioginė nauda pramonės įmonėms“,– sako UAB „SKF Lietuva“ direktorius Vytenis Galkis.

UAB „SKF Lietuva“ direktorius Vytenis Galkis: „Dažniausiai pramonės įrengimai genda ne dėl pasenusių jų dalių, bet dėl netinkamos priežiūros, neteisingo montavimo ir remonto.“

SANDARIKLIAI

TIKSLIEJI VELENAI

SŪKLIAI IR JŲ REMONTAS

„SKF Lietuva“ specialistai per dvi dienas atlieka sūklio defekto, montavimo paviršių būklės įvertinimą ir pateikia optimalų remonto sprendimą. Sūklio remontas, guolių keitimas, suremontuoto sūklio bandymai ir vibracijų matavimai įprastai atliekami per septynias darbo dienas nuo jo gavimo.

SPECIALIOS GRANDINĖS

„SKF Lietuva“ neseniai pradėjo specialių SKF grandinių su priedais surinkimą. Jos surenkamos naudojant specialų itališką kniedijimo įrenginį. Grandinių padalinyje Vilniuje dabar gaminamos įvairių ilgių, su 12 tipų priedais grandinės. Grandinės surenkamos naudojant originalias SKF grandines bei SKF grandinių dalis ir priedus. „SKF Lietuva“ dirbtuvėse galima pagaminti nestandartinio ilgio grandines su priedais. Tokiu atveju nebereikia užsakinėti standartinio ilgio grandinių ir rūpintis jų pritaikymu konkrečiam ilgiui.

LLT KREIPIANČIOSIOS

Naujoje kreipiančiųjų sistemų su LLT profiliais serijoje naudojamos keturios X tvarka išdėstytos rutulių eilės. Ši konstrukcija užtikrina vienodą apkrovos išlaikymą visomis pagrindinės apkrovos kryptimis, todėl konstrukcija yra lankstesnė, nes galima naudoti visas montavimo padėtis. Be to, galima veiksmingiau kompensuoti lygiagretumo ir aukščio nuokrypius, tai dažnai pasitaiko daugiaaukštėse sistemose, ir užtikrinti patikimą eksploatavimą įvairiomis sąlygomis. LLT sistemos plačiai taikomos ne tik medžio apdirbimo, bet ir plastmasės formavimo, liejimo, spausdinimo, pakavimo, metalo apdirbimo ir kituose įrengimuose. „SKF Lietuva“ gamina pageidaujamo ilgio LLT profilių kreipiančiąsias sistemas. Jos komplektuojamos su karietėlėmis ir papildomais sandarikliais. Gamybos terminas 1-2 darbo dienos.

UAB „SKF Lietuva“ Tel. +370 5 2132713 El. p. laimonas.apavicius@skf.com www.skf.lt

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

P R O PA G O

„SKF Lietuva“ dirbtuvėse Vilniuje per 1- 2 dienas jau galima pagaminti iki 400 mm skersmens sandariklius iš 5 rūšių poliuretano, 5 rūšių gumos ir 6 rūšių termoplastikų. Gamybos technologija leidžia pagaminti ne tik standartinius sandariklius, bet ir pritaikyti juos prie norimų matmenų bei gaminti nestandartinius gaminius. Sandarikliai gaminami naujausia „SKF Economos“ įranga pagal CNC technologiją. Visų tipų – hidrauliniai, pneumatiniai, statiniai, radialiniai sandarikliai ir atraminiai stūmoklio žiedai gaminami iš „SKF Economos“ žaliavų, tinkančių įvairioms paskirtims bei terpėms. Sandariklius ir riebokšlius „SKF Lietuva“ pagamina labai operatyviai, esant galimybei, net ir tą pačią dieną.

„SKF Lietuva“ dirbtuvėse tikslieji velenai yra pjaustomi bei mechaniškai apdorojami pagal standartines specifikacijas arba klientų pateiktus brėžinius. Velenai komplektuojami su guoliais ir kitomis tvirtinimo detalėmis. Vilniuje sandėliuojami iki 6 metrų ilgio preciziniai velenai (skersmuo nuo 3 mm iki 60 mm). Standartinių velenų gamyba su galų apdirbimu užtrunka 1-2 darbo dienas.

WORLD

IKEA pelnas

augo 10,3% Švedijos koncernas IKEA, pagrindinis didžiausių Lietuvos baldų įmonių darbdavys, 2011-aisiais finansiniais metais, kurie baigėsi pernai rugpjūčio 31 d., uždirbo 10,25 mlrd. litų grynojo pelno, 10,3 proc. daugiau nei prieš metus. Koncerno pardavimai išaugo 6,9 proc. ir sudarė 85,28 mlrd. litų. Pajamos, įskaitant komercinių patalpų nuomą, siekė 87,01 mlrd. litų. „2011-aisiais finansiniais metais toliau augome brandžiose ir besivystančiose rinkose, atidarėme septynias naujas parduotuves, priėmėme 4 tūkst. naujų darbuotojų“, – sako Mikaelis Olsonas (Mikael Ohlsson), IKEA grupės prezidentas ir generalinis direktorius. Anot IKEA grupės viceprezidento Soreno Hanseno (Soren Hansen), pardavimai didėjo beveik visose valstybėse, tačiau sparčiausiai – Rusijoje, Kinijoje ir Lenkijoje. IKEA teigia, kad nepaisant išaugusios žaliavų kainos, koncernas 2,6 proc. sumažino produkcijos kainas ir pagerino jos kokybę.

Planuoja investicijas Pono Olsono teigimu, koncerno pelnas vėl investuojamas į kompaniją, ir tai užtikrina ilgalaikes inovacijas. Nuolat ieškoma aplinkai draugiškų sprendimų ir alternatyvių žaliavų. 2011-aisiais finansiniais metais IKEA toliau investavo į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjo jėgainės ir saulės kolektoriai. Šiandien IKEA turi 60 vėjo turbinų ir saulės energijos generatorių 40 objektų ir daugiau kaip pusę reikiamos energijos gauna iš atsinaujinan-

Turtingiausias Europoje „Bloomberg“ žinių agentūra teigia, kad prieš 70 metų sukurta IKEA imperija verta daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių (104 mlrd. litų), o jos įkūrėjas Ingvaras Kampradas (Ingvar Kamprad) yra turtingiausias Europos žmogus ir vienas iš

čių šaltinių. IKEA investavo apie 138 mln. litų į saulės kolektorius ir kitus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius naujai statytose parduotuvėse. Koncerno investicijos į jau veikiančias parduotuves sudarė 4,83 mlrd. litų. Dar 1,04 mlrd. litų skirta koncerno gamybinei grupei. 2012-aisiais finansiniais metais IKEA planuoja investuoti 10,36 mlrd. litų į parduotuves, gamyklas ir mažmeninės prekybos centrus, vėjo jėgainių ir saulės energijos išteklių plėtrą. „Ir toliau laikysimės savo principų siekdami ilgalaikio tvaraus augimo: pirmiausia pinigus uždirbti ir tik paskui juos leisti, būti inovatyviems, realiai vertinti kainas ir orientuotis į vartotoją“, – apibendrina p. Hansenas.

Kuriasi Lietuvoje Iki 2013-ųjų pabaigos Vilniuje, šalia oro uosto, planuojama atidaryti pirmąjį Baltijos šalyse IKEA baldų ir namų prekių prekybos kompleksą. Projektą pagal franšizės sutartį įgyvendins Islandijos bendrovė UAB „Felit“. Prognozuojama, kad investicijos į prekybos centrą sieks 163 mln. litų, bus sukurta apie 200 naujų darbo vietų, joms darbuotojų pradėta dairytis jau šių metų kovą. Žiniasklaidoje minima, kad 14 ha teritorijoje investuotojas numato statyti dar keletą komercinių objektų, kuriems papildomai gali būti skirta apie 207 mln. litų. Vienas svarbiausių IKEA reikalavimų Lietuvos atstovams buvo užtikrinti lėšas keliui, jungiančiam IKEA kompleksą ir Vilniaus vakarinį aplinkelį, nutiesti. Derybos dėl IKEA investicijų Lietuvoje truko trejus metus. Šiuo metu Lietuvoje sėkmingai veikia net kelios įmonės, pagal klientų užsakymus vežančios IKEA baldus iš Lenkijos.

Pagrindiniai faktai Baigiantis 2011 finansiniams metams IKEA dirbo 131 tūkst. darbuotojų, iš kurių 106,5 tūkst. – Europoje, 16,5 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 8 tūkst. – Azijoje ir Australijoje. Daugiausiai – 100 tūkst. – žmonių dirbo pardavimų srityje. 2011-ųjų rudenį IKEA grupė pasitiko su 287 parduotuvėmis 26 valstybėse. Europai teko 79 proc., Šiaurės Amerikai – 14 proc., Azijai ir Australijai – 7 proc. koncerno pardavimų. Per metus IKEA grupės parduotuvėse užfiksuoti 655 mln. apsilankymų. Koncernui produkciją gamina daugiau nei tūkstantis tiekėjų 55 valstybėse. Europos gamintojai tiekė 63 proc. IKEA parduodamos produkcijos, Azijos ir Australijos – 33 proc., Šiaurės Amerikos – 4 proc. IKEA asortimentą sudaro apie 9,5 tūkst. gaminių. IKEA priklauso dvi gamybos įmonių grupės: „Swedwood“, turinti 33 padalinius dešimtyje valstybių, ir „Swedspan“ su 5 padaliniais skirtingose šalyse. Šiose grupėse dirba atitinkamai 16 tūkst. ir 700 darbuotojų. 2008 m. gruodį IKEA Lietuvoje įsigijo UAB „Girių bizonas“ ir šiuo metu turi dvi įmones – UAB „Swedspan Girių Bizonas“ ir UAB „Swedwood Kazlų Rūda“. IKEA taip pat valdo konsultacijų ir investavimo paslaugų kompaniją„IKEA Industry Investment & Development“.

penkių turtingiausių pasaulyje. „Bloomberg“ teigimu, p. Kampradas kontroliuoja verslą per holdingo kompanijas ir juridinius asmenis, įsteigtus daugiau kaip prieš 30 metų. „Bloomberg“ skaičiavo pagal IKEA 2011 finansinių metų duomenis. Ponas Kampradas atsisakė tiesiogiai komentuoti „Bloomberg“ straipsnį, bet jo atstovai pranešė, esą jis nebėra bendrovės savininkas nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio.

Lithuanian wood processing and furniture industry news

PASAULIS

Estija parduoda daugiau namų

Aigaro Kalo (Aigar Kallas), apyvartos ir pelno augimą lėmė rekordiškai didelis parduotos medienos kiekis ir išaugusi medienos kaina. Pernai Estijos surenkamų medinių namų eksportas sudarė 586,98 mln. litų, t. y. ūgtelėjo beveik 24 proc., palyginti su ankstesniais metais, pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas. Daugiausiai namų – iš viso už 174,71 mln. litų – išvežta į Norvegiją. Pernai, palyginti su 2010-aisiais, eksportas į šią šalį ūgtelėjo 6,3 proc. Surenkamų medinių namų pardavimai į Vokietiją ir Prancūziją atitinkamai

sudarė 117,4 mln. ir 49,38 mln. litų. Estijos medienos gaminių eksportas pernai siekė 4,83 mlrd. litų, iš kurių baldai sudarė didžiausią dalį – 776,88 mln. litų.

Suomijos miško pramonės federacijos (toliau – FFIF) įmonės pernai iš privačių miškų įsigijo 25,3 mln. m3 medienos, t. y. beveik ketvirtadaliu mažiau nei 2010-aisiais, kai medienos pardavimai buvo didesni dėl vasaros audrų.

Iš viso 2011 m. iš privačių miškų supirkta 34 mln. m3 medienos. Pernai, palyginti su 2010-aisiais, pjautinųjų rąstų pardavimai smuktelėjo 26 proc. iki 10,3 mln. m3, popiermedžių – 22 proc. iki 14,1 mln. m3. Nors metų pradžioje pardavimai

buvo vangūs, vasarą įgavo pagreitį ir jai baigiantis pasiekę aukščiausią lygį 2011-aisiais pradėjo mažėti. Pardavimai nepadidėjo ir dėl gruodžio pabaigoje Suomijoje praūžusių audrų. Kirtimus antrąjį pusmetį taip pat pristabdė lietingas ruduo ir ankstyva žiema. Pernai, palyginti su 2010-aisiais, vidutinė nekirstų spygliuočių rąstų kaina ūgtelėjo 3 proc., beržų – 8 proc., pušies popiermedžių – 4 proc., eglės ir beržo popiermedžių – 2 proc. Gruodį vidutinė pušies rąstų kaina siekė 53 EUR/m3, eglės – 54 EUR/m3, beržo – 41 EUR/m3, pušies ir beržo popiermedžių – 15 EUR/m3, eglės – 18 EUR/m3.

Latvijos medienos eksportas – rekordinis

dienos eksportas sudarė 5,45–5,55 mlrd. litų, ir buvo didžiausias per pastaruosius 20 metų. Šalies miško pramonės importas 2011 m. padidėjo 15,8 proc. – iki 1,56 mlrd. litų. Anot Latvijos ŽŪM MD direktoriaus Arvido Ozolo (Arvids Ozols), medienos pramonės eksportas augo dėl valstybės sprendimo geriau aprūpinti medienos pramonę žaliavomis. Nors 2011-ųjų pirmąjį pusmetį Latvija užsienio rinkoms pardavė 2 proc. mažiau baldų, metinis jų eksportas buvo 3,3 proc. didesnis nei prieš metus. Pernai Latvija eksportavo baldų už 300 mln. litų, ir tai sudaro 5,2 proc. bendro medienos prekių eksporto.

Pagrindinės Latvijos baldų eksporto rinkos 2011-aisiais buvo Vokietija (27,2 proc.), Jungtinė Karalystė (9,6 proc.) ir Danija (6,9 proc.). Pardavimai į Vokietiją ūgtelėjo 5,95 mln. litų, JAV – 3,47 mln. litų. Tuo tarpu į kitas rinkas, pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę, Daniją bei Estiją, baldų eksportas sumažėjo.

Estijos valstybinių miškų valdymo centras (toliau – EVMC) pernai uždirbo 110,14 mln. litų pelno, t. y. penktadaliu daugiau nei 2010-aisiais. 2011-aisiais EVMC pardavė apie 3 mln. m3 medienos ir, palyginti su ankstesniais metais, padidino apyvartą 21 proc. – iki 496,17 mln. litų. Anot EVMC tarybos pirmininko

Suomijoje medienos parduota mažiau

Pernai, palyginti su 2010-aisiais, Latvijos miško pramonės eksportas augo 15,7 proc. ir sudarė 5,82 mlrd. litų, praneša Latvijos žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas (toliau – ŽŪM MD). Nors duomenys dar tikslinami, departamentas teigia, kad paklaida neviršys 5 proc. Me-

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios

EXhIBITIONS

2012 Diena

Paroda

Specializacija

Valstybė

Vieta

Šanchajaus tarptautinė baldų paroda

Kinija

Šanchajus

Milano tarptautinė baldų paroda

Italija

Rho, Milanas

Tarptautinė baldų paroda

Ispanija

Madridas

Latvija

Ryga

Rusija

Chabarovskas

Balandis 13–15 17–22 18–21

Furniture Shanghai 2012 Salone Internazionale del Mobile 2012 FIMM Feria Internacional del Mueble de Madrid 201

Tarptautinė miškų valdymo ir medienos apdirbimo paroda Technologijų, įrangos ir įrankių medienos apdirbimo ir baldų pramonei paroda

19–22

Forest and Wood 2012

19–22

TekhnoDrev Far East 2012

20–23

HKTDC Houseware 2012

Honkongo tarptautinė interjero paroda

Honkongas

24–26

ComponExpo 2012

Komponentų, pusgaminių ir aksesuarų interjerui, baldų ir medienos pramonei paroda

Ispanija

Saragosa

24–27

EuroExpoFurniture EEM Euro Expo Mebel 2012

Tarptautinė baldų ir aksesuarų paroda

Rusija

Maskva

24–28

MOBITEX 2012

Tarptautinė baldų ir interjero aksesuarų paroda

Čekija

Brno

27–29

Interjöör Interior 2012

Idėjų namams ir interjerui paroda

Estija

Talinas

28–01.05

Homedec 2012

Namų interjero paroda

Malaizija

Kvala Lumpūras

28–06.05

MOA CASA Spring Ed 2012

Baldų, interjero ir aksesuarų paroda

Italija

Roma

Ispanija

Alikantė

Italija

Komas

Vengrija

Budapeštas

Gegužė Profesionali namų, virtuvės ir vonios baldų paroda Pasaulinė aksesuarų, apmušalų ir užuolaidų paroda Tarptautinė medienos pramonės ir miškų ūkio paroda

08–11

Moblexpo 2012

08–10

Proposte 2012

15–18

Ligno Novum – Woodtech 2012

19–27

EXPOCASA 2012

Namų baldų ir interjero paroda

Portugalija

Batala

19–22

ICFF 2012

Tarptautinė šiuolaikinių baldų paroda

JAV

Niujorkas

24–27

Furniture and Interior 2012

Specializuota paroda baldų pramonės ir interjero dizaino specialistams

Ukraina

Odesa

24–26

Habitat Expo 2012

Baldų ir interjero paroda

Meksika

Meksikas

Birželis 06–08

Interior Lifasyle Tokyo 2012

Tarptautinė Tokijo baldų ir interjero paroda

Japonija

Tokijas

06–08

INTERMEBEL 2012

Tarptautinė baldų paroda

Rusija

Kazanė

06–08

WoodWorking 2012

Specializuota medienos apdirbimo įrangos, įrankių, technologijų, žaliavų, baldų ir komponentų paroda

Rusija

Kazanė

08–12

China Furniture, Woodworking, Components 2012

Tarptautinė baldų, jų komponentų, žaliavų ir medienos apdirbimo įrangos paroda

Kinija

Dalianas

10–12

Pulse Home 2012

Interjero aksesuarų paroda

Jungtinė Karalystė

Londonas

20–23

Furnitech Woodtech 2012

Tailandas

Bankokas

22–24

Home fashion and Décor 2012

Kinija

Pekinas

Tarptautinė baldų, medienos apdirbimo įrangos ir technologijų paroda Tarptautinė baldų, interjero ir aksesuarų paroda

Lithuanian wood processing and furniture industry news

Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios