z
DOVANA beveik
S UAU G U S I A I DUKRAI
Vilnius 2018
Bibliografinė informacija apie leidinį pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį leidinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-475-085-4 © Jolita Mikolaitienė, 2018 © Iliustracijos: www.peax-webdesign.com, 2018 © Viršelis: Vytautas Brėdikis, 2018 Skaityti: www.protoaistros.lt Rašyti: dovanadukrai@protoaistros.lt Pirkti knygą: www.dovanadukrai.lt
Skiriu Gintei, tai vienintelei, kuriai kaŞkada neuŞteko manęs, o dabar man negana jos.
Sako, kad tėvai su vaikais yra draugai tada, kai neužtenka kantrybės būti tėvais. Draugams per daug leidi ir atleidi – jų klaidas, kvailiojimus, paklydimus, nes žinai, kad nesi atsakinga už jų gyvenimą. Apkabini, nerimauji, guodi, skolini, myli, bari ir tempi už pakarpos visai kitaip nei savo vaikus. Ir nedaliji patarimų tol, kol draugai neprašo. Vaikams patarimus žarstai kiekvienam žingsnyje, nes jautiesi labiau atsakinga už kiekvieną jų paslydimą ir paklydimą. Juk jauni, žiopli, nežino, nemoka. Nors jau seniai ir nebežiopli, ir nebejauni. „Maam, tu mane jau šito šeštoj klasėj išmokei“, – kaip botagu kartais nudrožia manoji, kai bandau ką nors patarti neprašyta. Panašu, kad visko jau išmokiau, viską patariau, dabar galiu atsipalaiduoti. Bet kai skambina ir klausia kažką laikydama rankose ir neišsirinkdama, ar šitas, ar anas, vadinasi, ne viskas dar pasakyta. Pasitarti reikia ir dėl brangių pirkinių, širdies, sveikatos reikalų, kelionių ir kaip sėkmingai vyną išsirinkti. Mamos nori apsaugoti vaikus, todėl dalija patarimus nė neprašomos. Jos nori, kad vaikai nekartotų jų klaidų, kad vaikų gyvenimas būtų lengvas ir laimingas. Gyvenimas neturi būti teisingas. Svarbiausia – jis turi būti įdomus. Ir savo dukrai, ir tiems, kas skaitys šią knygą, linkiu nuostabių klaidų, nuo kurių net ir patys geriausi patarimai negalėtų apsaugoti.
ŽENK#I IR ŽODŽIAI ] Apie tėvus, vaikus, jų norus, pageidavimus bei kitus sudėtingus vidaus politikos reikalus. h
Apie šventes, dovanas, džiaugsmus, kurie atsitinka, ir malonumus, kuriuos tenka susikurti pačioms.
m Apie pirkinius, pinigus, taupymą, išlaidavimą ir kitą mate-
rialią kasdienybę.
W Apie maistą, gėrimus, pusryčius, vakarienes ir kitas skrandžio smulkmenas.
t Apie keliones, pasaulio ir savęs pažinimą, komforto zoną, oro uostų trauką ir lagaminų turinį.
D Apie intymumą, horizontalius santykius ir kai kuriuos
manevrus arti kūno.
8
©
Apie pasirinkimus, emocijas, proto balsą, šeštą-septintą jausmą ir atsakomybę.
z
Apie stilių, išvaizdą, išskirtinumą, slaptus ginklus ir ne tik išorinį spindesį.
_
Apie darbus, viršininkus, kolegas, karjeros ir bedarbystės atradimus ir patirtis.
= Apie sužeistas sielas, paukščius pakirptais sparnais, vaistus ir kai kuriuos gydymosi būdus.
P Apie meilę, santykius, aistras ir visa, kas leidžia retkarčiais paskraidyti nors 5 cm virš šaligatvio.
‘ Apie ūkį ir bites, namus, jaukumą, apie daiktus, kuriems
mes tarnaujam ir tuos, kurie tarnauja mums.
b Apie svajones, plaukimą pasroviui ir prieš srovę bei sveiko egoizmo dozes.
9
SAUSIS W Apie savigarbą, kavą ir laimės matavimą
1-01
W Nepamiršk savo kavos išvažiuodama nakvoti svetur. Nereikės galvoti, kuo užsiimti per anksti atsikėlus svetimuose namuose net ir Naujųjų rytą. Nieko nėra blogiau kaip puodeliu prastos kavos pradėti dieną. Ar metus.
1-02
] Kartais kalbu kaip mano mama, jau prieš porą metų tapusi promočiute. Kai
susirenkam visi kokia nors šeimos proga, keletą metų iš eilės ji nepamiršta pasakyt: „Jei būčiau žinojus, kad išaugs tokie geri vaikai, būčiau turėjusi daugiau.“ O aš prisimenu, kaip tu per ketvirtąjį gimtadienį (nepamenu, jau užpūtus žvakes ant torto ar prieš tai) visiems svečiams girdint pareiškei: „Mama, kaip gerai, kad tu mane pagimdei.“ Net žagtelėjo visi iš netikėtumo. Nežinau, kas geriausia buvo toje frazėje, kur buvo jos loginis kirtis, bet tai viena iš gražiausių frazių, kurias girdėjau mudviejų santykiuose. Vaikiška, tikra ir netikėta. Kad ir kokius ultimatumus tavo pirmagimis keltų, kad ir kaip slapta ar atvirai, tyrinėdamas ar atsitiktinai žiūrėtų tau į pilvą, kad ir koks laimingas jaustųsi pats sau vienas ir vienintelis, turėk daugiau vaikų, jei tai tavo sprendimas, o ne šantažo ar manipuliavimo kitu žmogumi įrankis. Jei iš tikrųjų norėsi turėti vaikų, jie užaugs geri. Kita vertus, tu jau savo kailiu patyrei visas įmanomas mano auklėjimo klaidas, todėl tikiu, kad jų nebekartosi – galėsi daryti savas.
13
VASARIS P Apie galvos skausmÄ…, laimingus namus ir beisbolo lazdÄ…
2-01
h Jei sveikini ką nors su gimtadieniu ir žinai, kad bus sukaktuvininko mama, nepamiršk gėlių ir jai. Vaikų (net ir suaugusių) gimimo dienos – visada ir mamų šventės. Kartais per tylios ir nepelnytai pamirštos.
2-02
] Gyvenimas toli nuo namų, artimųjų, draugų keičia gyvenimus ir tai, kokie
mes esam. Tačiau tai patirtis, kurios kitaip neįgautume. Gyvenimas užsienyje – daugiau nei kelionė. Tai paklibina ir patikrina šaknis, prapučia smegenis (ne tik važiuojant žiemą dviračiu), priverčia suabejoti įprastais teisingais dalykais, įskiepytais gimtinėje, ir išgydo kai kurias baimes, kurios gąsdino iš toli. Mano patirtis buvo trumpesnė. Bet įsimintina. Man buvo neramu tave išleisti vieną svetimon šalin, sukandusi dantis kenčiau ilgesį, bet ar galėjau uždrausti tau gyventi taip, kaip nori? Vaikai ir gyvendami toli lieka arti. Ir artimi. Apsikabinti ir mylėti galima ir per atstumą. Niekada neleisk savo egoizmui trukdyti mylimam žmogui gyventi taip, kaip nori jis. Senelis labai myli tave, bet niekada nebūtų paprašęs sugrįžti iš ten, kur tu laiminga.
2-03
©
Niekada nepraleisk progos patylėti. O tokių progų pasitaiko kasdien.
29
RUGSĖJIS =
Apie meniu, leopardo raštus ir geriausią laiką paleisti
9-01
©
Kartais nevilties akimirką atrodo, kad už pastangas kažkas iš aukštai atly-
gins. Su kaupu. Jei daug ir sunkiai dirbsi, turėsi pinigų. Jei labai stengsies, tikrai padarysi. Jei nersies iš kailio ieškodama gero darbo, tai surasi. Viena išimtis: anot daugiau patyrusių, jei atkakliai ieškosi gyvenimo vyro, tai tikrai nerasi. Visais kitais atvejais pastangos tarsi turi duoti rezultatų, kurių tikiesi. Bėda ta, kad dažniausiai sunkiai ir per jėgą daromi darbai nesuteikia laukiamo rezultato ir atlikto darbo džiaugsmo. Iškankintas straipsnis, bėgte lėkte per skausmus įvykdyti pažadai ar per prievartą kasdien dešimt mezginio eilučių yra taip pat neskanu kaip vaikystėje penki priverstiniai knygos puslapiai kasdien. Kas gali paneigti, kad gyvenimas pats sureguliuoja viską, jei tik jam šiek tiek padedi? Jei kas nors veliasi, sunkiai sukasi, kankinančiai einasi, gal reikia visa tai mesti ir pradėti ką kita? Niekas už tai nesmerks. Svarbu rast tai, ką darysi su džiaugsmu – kaimo bibliotekoje dėlioti knygas ar gėlių parduotuvėje karpyt rožes triskart per dieną ir keist joms vandenį. Sėkmė yra lengva ir lengvabūdiška. Ji ateina strakaliodama ir nepastebimai, tarsi iš niekur. Ji tarsi šampano burbuliukai pačioje pirmojoje taurėje. Iš šalies atrodo, kad žmonės, kuriuos aplankė sėkmė, nieko net nedarė, kad ji ateitų. Tačiau jie darė tai, kas jų nekankino. Ir nesikankino patys. Darausi fatalistė? Ne, man tiesiog labai pabodo nerimaut dėl rytdienos. Kažkada seniai perskaičiau kinų patarlę, kurią laisvai interpretuoju ir verčiu: kas turi atsitikti, atsitiks net jei nedėsi jokių pastangų, o jei tai neturi atsitikti, neatsitiks, nepaisant didžiausių tavo pastangų.
149
9-02
b Atleisk sau savo klaidas. Greitai ir visam laikui. Sėkmė yra išvirkščiojoje klaidų pusėje. Kuo daugiau išdrįsi klysti, tuo dažniau pasiseks.
9-03
P Niekada tiesiai neklausk draugės, draugo ar kito artimo žmogaus, ar jau
išsigydė sudaužytą širdį. Atsakymas „taip“ gali būt melas ir saviapgaulė. Arba klausiančiojo nuraminimas. Arba bandymas būti mandagiam ir baigti tą kol kas vis dar skaudžią temą. Yra keli būdai sužinoti... Jei tą istoriją jis ar ji gali pasakoti be ašarų – vadinasi, jau sveiksta. Jei ji šypsosi pasakodama, žinok – jau ne tik pasveiko, bet ir suprato, kad visa tai buvo dovana, kurios iki šiol nesugebėjo įvertinti. Gal net suprato, kad kažkam kitam galbūt niekada nebus lemta tokios dovanos gauti. Kartais išpakavę netikėtas ar ypatingas dovanas mes irgi apsiverkiam.
9-04
W Niekada nepietauk prie darbo stalo, jei turi bent menkiausią galimybę to
išvengti. Ir nevakarieniauk viena, jei tik turi su kuo dalintis pokalbiais ir maistu. Na, nebent dieta neleidžia valgyti kompanijoje. Nors... pokalbiai su artimais žmonėmis prie stalo niekam dar nepridėjo papildomų kilogramų.
150
9-30
=
Anapus meilės nėra neapykantos, ten yra tik abejingumas. Kai myli, žmo-
gus gyvena širdyje, jei nekenti – tavo galvoje, o kai esi abejinga – jis tarsi išnyksta, nes jo nebepastebi nei akimis, nei širdimi.
163
GRUODIS ]
Apie kelią pirmyn, šeštą jausmą ir žaizdų perrišimo kabinetą
12-01
P Mes mezgam romantiškas pažintis ir draugaujam su žmonėmis, kurie
turi didžiulius praeities lagaminus, gal net konteinerius, juose – jų vaikystės skauduliai, santykiai su tėvais, broliais ir seserimis, garsūs pasiekimai ir tylūs nuopuoliai, žmonos ar meilužės, vaikai iš ankstesnių santuokų, šeiminių ir asmeninių dramų nuoplaišos, kruopščiai slepiamos paslaptys ar neišsakyti norai, nematomi paraleliniai gyvenimai ir eksperimentai... Ir dar daugybė kitų dalykų. Tai komplikuoja gyvenimą. Niekada nežinai, kiek žmonių kasnakt yra jūsų dviejų lovoje. Niekada nežinai, kiek dalyvių yra jūsų dviejų ginčuose. Ir tai, ką kitas sako, ne visada yra tik jo balsas. Nes kartais kalba praeitis, kuri skaudina. Ir tave, ir jį. Bet... tie ankstesni gyvenimai, santykiai ir sutikti žmonės suformavo jį tokį, o ne kitokį. Kaip tik tokį jį myli dabar. Jūsų abiejų praeitys yra kiekvieno bėda ir turtas. Atskirai. Dabartis yra privilegija. Abiejų.
12-02
D Hemingway esą yra pasakęs, kad pasaulyje daug moterų, su kuriomis galima miegoti, ir mažai tokių, su kuriomis galima kalbėtis. O aš pridursiu, kad pasaulyje yra visai mažai tų, su kuriomis galima ir miegoti, ir kalbėtis, o mažiausiai pasaulyje moterų, su kuriomis galima... tylėti. Teisinga mintis, tik galima pagalvoti, kad situacija vyrų skyriuje yra kitokia. Tylėti galima su visais, kurie tyli, yra nemažai tų, su kuriais galima kalbėtis, o visai nedaug tų, su kuriais norisi neužmigti. Kurį renkiesi?
201
12-30
]
Kolegė pasakojo, kaip jos mama kariavo, kad dukra tvarkytųsi kambarį.
Kova buvo, o pergalės – ne. Labai pavargusi nuo savojo bumbėjimo mama paleido viską pasroviui: „Nesitvarkyk. Ateis tokia diena, kai pradės kavalieriai lankytis, tada bus tvarka.“ Kai kurie dalykai susitvarko patys, reikia tik netrukdyti vaikams užaugti.
12-31
b „Sulauksi 18-os – spirsiu pro duris, nes turi gyvent savo gyvenimą!“ Egoistė mama? Gal taip norėjau gyvenimo sau? Žinoti, kad tas, ką labai myli, yra toli, nematyti kasdienių nuotaikų kaitų, nesirūpinti, kai nereikia, nepadėti, kai neprašo, nesijausti nereikalinga, kai esi šalia. Visada sakiau: „Čia tavo namai, čia visada gali sugrįžti.“ Ir noriu, kad grįžtum. Laiminga. Vaikai užauga ir turi gyventi atskirai. Vaikščioti pro kitas duris. Kad ir toje pačioje laiptinėje, tame pačiame name, tame pačiame mieste, toje pačioje šalyje. Ar dar toliau. Suaugę vaikai turi spręsti smulkias ir dideles problemas patys, savo galva. Daryti savo klaidas ir mokytis iš jų. Priimti neteisingus sprendimus ir kapanotis iš padarinių. Pasirinkti tai, kas jiems atrodo reikalinga tik tą akimirką, o paskui likti ištikimiems tam pasirinkimui. Arba derėtis dėl teisės pasirinkti iš naujo. Ir žinoti, kad yra mama ir namai, kur galima grįžti. Matau, kaip suaugusios moterys šeimos problemas sprendžia vis pabėgdamos su vaikais ir savo pagalvėm pagyventi pas mamą. Gera pabūti vaiku: mama apkabins,
215
priglaus, pamaitins, apklostys, padarys už tave kai kuriuos darbus. Nuostabus jausmas. Bet jei jau užaugai – turi gyventi savo gyvenimą. Kad ir kaip sunku. Kol žinosi, kad bet kada susipykusi su vyru gali pabėgt pas mamą, į tėvų namus, niekada neišmoksi spręsti šeimos problemų. Mudvi galim kalbėtis ištisomis paromis, kol nuspręsi, kaip tau elgtis. Sugrįši tada, kai turėsi planą, ką darysi toliau. Sugrįši, bet tik ne tam, kad nurimus audroms grįžtum atgal. Visada laukiu. Čia tavo namai. Čia gali būti atokvėpio vieta, ramybės uostas, baterijų įkrovimo centras, žaizdų perrišimo kabinetas, kiekvieno tavo naujo starto aikštelė. Niekada čia negrįžk slapta turėdama bilietą atgal. Ten, iš kur jau kartą pabėgai pas mamą. Kelias iš šitų namų eina tik pirmyn.
216
... h
Apie tai, ko nebuvo šioje knygoje, ką būtinai reikia užsirašyti ir niekada nepamiršti
218
219