„Reikia mokėti atverti akis ir sustoti visapusiškai ir su dėkingumu išgyvenant kiekvieną mažą gyvenimo dovaną (CV146)“.
„Reikia mokėti atverti akis ir sustoti visapusiškai ir su dėkingumu išgyvenant kiekvieną mažą gyvenimo dovaną (CV146)“.
Š iame sudėtingame pasaulyje, kai skubame ir bėgame gyventi, svarbu laiku sustoti ir pastebėti daugybę dalykų, supančiu mus kasdieną. Kai buvau mažas dažnai bambėdavau ir sakydavau mamai, jog kaip gaila, kad mūsų gyvenime nėra stebuklų ir burtininkų. Tačiau mama man sakydavo, juk aplinkui tiek daug magiškų reiškinių, juk iš mažos sėklytės išauga didelis medis, arba daržovės močiutės šiltnamyje. Sugebėti atverti akis ir pamatyti stebuklus nelengva...
K aip būti dėkingu ir džiaugtis mažomis gyvenimo smulkmenomis ir įvykiais – mums reikia pasimokyti. Manau, kad gebėjimas džiaugtis nepriklauso nuo pinigų ir turtų, tai nuoširdžių žmonių savybė. Tiek daug energijos išeikvojame pykčiui, pavydui, įniršiui, o tai neteisinga. Gyvenimo aplinkybės ne visada priklauso nuo mūsų. Džiaugsmas nėra gyvenimo dovana ir mes patys esame savo gyvenimo ir džiaugsmo kalviai. Džiugas Chvoinikov, IIIe kl.