DARNUMAS Magistrinio darbo* santrauka
Darnumo mokslas yra aktyviai raginamas stiprinti savo rolę ir teikti gaires, kurios padėtų spręsti pasaulinius klimato kaitos, žemės degradacijos ir nedarnios urbanizacijos iššūkius. Kai kurie mokslininkai teigia, kad “integralus darnumo mokslas” gali pateikti kai kuriuos atsakymus. Šis eksperimentinis tyrimo dizainas apjungia santykinį mąstymą ir integralumo teoriją, siekiant atskleisti ir užfiksuoti besiformuojančią darnumo sampratą Tauragės savivaldybėje. Tyrimo metu buvo atskleista turtinga konceptualizacija ir nustatyta, kad 2021 metais darnumo samprata Tauragėje yra labai specializuota ir pernelyg orientuota į renovaciją, modernizaciją, judumą ir energetiką. Taip pat nustatyta, kad darnumo samprata Tauragėje nėra “iškalta akmenyje” ir gali būti performuota. Tyrimas rodo, kad šios sampratos išplėtimas yra pageidautinas. Tai indikuoja galimybę holistinio supratimo atsiradimui. Darbo pabaigoje įvardijamos dabartinės koncepcijos spragos, kurias savivaldybė turėtų nedelsiant spręsti.
*
Magistrinio pilnas pavadinimas: Tauragė – Nuo Baltijos miškų iki žaliausios savivaldybės Lietuvoje? Vietos darnumo koncepcijos atsiradimo mažoje savivaldybėje tyrimas taikant santykinį ir integralų požiūrį. Originalus pavadinimas angliškai: Taurage - From Baltic forests to the greenest municipality in Lithuania? Revealing the emergence of the local sustainability concept in a small municipality setting through a relational and integral approach. Originalų darbą anglų kalba galite rasti čia: http://lup.lub.lu.se/student-papers/record/9048936 Santraukos autorė Rūta Lukošiūnaitė
2022
Tyrimo pagrindai
O
EK
Šiame darbe pabrėžiami trys svarbūs dalykai. Pirma, urbanizaciją galima apibrėžti kaip laipsnišką bendruomenių ekonominės struktūros ir socialinės organizacijos pokytį, dėl kurio tam tikrose geografinėse vietovėse susidaro ir koncentruojasi socialinis perteklius. Antra, mokslininkai jau yra įsitikinę, kad žmogaus naudojamas iškastinis kuras ir žemės išnaudojimas keičia esminius planetos procesus. Trečia, nuo pat darnaus vystymosi sąvokos atsiradimo buvo aišku, kad tai yra ne harmoninga būsena, o pokyčių procesas, kurio metu išteklių naudojimas, investicijų kryptis, technologinės plėtros kryptis ir instituciniai pokyčiai turi derinti aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus siekiant patenkinti ne tik dabarties, bet ir ateities kartų poreikius.
A IK
M
O
N EN
M O
U
S VI Ė
A
K
N INDIVIDUALUS
VIDINIS
Prasmės kūrimas mąstysena motyvacija įsitikinimai vertybės sąmonė …
Elgsena atsakomieji veiksmai įpročiai praktikos reakcijos …
… normos bendros vertybės pasaulėžiūra naratyvai estetika
DARNUMO MOKSLAS
… švietimo valdymo socialinės apsaugos socioekologinės
Kultūra
Sistemos
KOLEKTYVINIS
IŠORINIS
Diagrama 1. Integralus darnumo mokslas autorė Rūta Lukošiūnaitė Paruošta remiantis Shrivastava et al., 2020
O M U N OS AR ER D SF
Pagrindinis šio tyrimo tikslas - pagilinti besiformuojančios darnumo sampratos supratimą Lietuvoje iš Tauragės savivaldybės institucinės perspektyvos. Pagrindinis tyrimo klausimas: Kaip ir kodėl Tauragėje formuojasi darnumo koncepcija? Toliau aprašyta darnumo koncepcija formuojasi turtingų ir kompleksiškų santykių kontekste tarp: ● miesto kilmės istorijos ● baltų gyvenimo būdo ir kalbos ● urbanizacijos per rusų okupacijos šimtmečius ● su aplinkosauga susijusiais laisvės judėjimais ● Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ● ekologiškiausios Lietuvos savivaldybės vardo siekio
LI AP
XXI amžiuje politikos formavimas turi būti suprantamas kaip policentrinis ir santykinis procesas. Tam reikia žvelgti atidžiau ir bet kokį procesą vertinti kaip socialiai, geografiškai ir istoriškai įsišaknijusį vietoje. Iš esmės santykiškumas gali būti suprantamas kaip bandymas išjudinti kolektyvinį žmonijos mąstymą iš dualizmų. Egzistuoja trys pagrindiniai santykiškumo aspektai: buvimas, mąstymas ir veikimas. Šie trys aspektai visada turėtų būti svarstomi kartu, tam kad supratimas apie reiškinį būtų santykinis. Integralumo teorija siekiama propaguoti keturių skirtingų žinojimo būdų integraciją (Diagrama 1). Ši teorija neteikia pirmenybės nė vienam iš šių skirtingų aspektų. Ji teigia, kad žvelgiant per visas keturias prizmes ir tyrinėjant jų santykinį pobūdį, reiškinį galima stebėti ir suprasti integraliai.
Tyrimo rezultatai 2021 m. Tauragės regiono darnumo sąvoka yra specializuota, tačiau plastiška Darnumo ambicijos kyla iš susipynusių individualių žmonių motyvacijų ir ES bei nacionalinių strateginių temų, kurios pastaraisiais dešimtmečiais buvo aktyviai komunikuojamos ir skleidžiamos. Individualių žmonių motyvacija kyla iš konkrečių asmeninių patirčių, susijusių su buvimu gamtoje, rūpinimusi aplinkos sveikata ir smalsumu sužinoti daugiau ir skleisti šią temą. 2015 m. šios individualių žmonių motyvacijos buvo sujungtos su sprendimų priėmimo galia, ir nuo to laiko ši tema vis labiau plinta. Individualios motyvacijos, konkrečiai apibrėžta vizija ir šių asmenų gebėjimas sužadinti įvairaus lygio motyvacijas kituose asmenyse leido jų specifiniams "žalumo" ir "ekologijos" įrėminimams tapti visos institucijos tikslu. Atrodo, kad darnumo siekis stipriai siejamas su noru pagerinti žmogaus ir gamtos ryšį ir troškimu gyventi pusiausvyroje su gamta, neteršiant aplinkos. Iš pirmo žvilgsnio darnumo temos iškėlimą galima susieti su vienos politinės partijos darbotvarke, kuri persmelkė visą savivaldybės veiklą, daugiausia dėmesio skiriant atsinaujinančiai energijai ir darniam judumui. Europos sajungos vertybės ir žaliasis kursas taip pat yra svarbi jėga, skatinanti darnumo koncepcijos integravimą į savivaldybės veiklą. Be to, tai glaudžiai susiję su susisiekimo ministerijos rekomendacija savivaldybėms parengti darnaus judumo planus, kuri buvo pateikta iškart po 2015 m. savivaldybių rinkimų. Pasaulinės diskusijos dėl klimato kaitos ir 2015 m. gruodžio 12 d. priimtas Paryžiaus susitarimas yra neatsiejama komunikacijos, susijusios su sprendimu tapti žalia, ekologiška ir gamtai draugiška savivaldybe, dalis. Šiuo metu darnumo koncepcija Tauragėje kuriama neturint kokybiškos kontekstinės informacijos ir mokslo žinių. Kai kurie dalyviai yra savarankiškai motyvuoti mokytis apie darnumą, tačiau savivaldybėje nėra sistemiško ir nuoseklaus susipažinimo su šia tema. Visi dalyviai pabrėžia, kad dauguma gyventojų negalėtų įsitraukti į pokalbį apie darnumą. Labai aiškiai matyti, kad darnaus judumo planas turėjo didelę reikšmę formuojant darnumo supratimą Tauragėje. Tiek tikslinės grupės, tiek interviu metu didžioji dauguma dalyvių pripažino, kad jie yra įstrigę mąstyme, jog būti ekologiškam reiškia tik atsinaujinančią energiją ir elektra varomą transportą.
Tyrimo dalyviai nuolat kėlė klausimus, kuriais kvestionavo dabartinį požiūrį ir iškėlė lyčių lygybės, gamtos apsaugos ir išmintingo išteklių naudojimo temas, kurios, kaip kai kurie pripažino, kartais prieštarauja ekonominio augimo siekiui. Visa tai rodo, kad darnumo samprata Tauragėje nėra iškalta akmenyje ir vis dar yra plastiška. Jos praplėtimas yra netgi pageidautinas, nes visi dalyviai pripažino, kad dabartinis jų supratimas yra labai ribotas ir specializuotas. Dauguma dalyvių nori sužinoti ir kalbėtis šia tema daugiau, jie pripažįsta savo vaidmenį ir atsakomybę kvestionuoti dabartinę sampratą ir dalyvauti aktyviau ją formuojant. Kokius iššūkius sprendžia dabartinė darnumo samprata? 1. Sena, susidėvėjusi ir daugeliu atvejų apleista sovietinės Rusijos sukurta urbanistinė struktūra ir dėl jos sukūrimo įvykę dideli žemės paskirties/naudojimo pokyčiai. 2. Sveika aplinka bei žmogaus ir gamtos ryšiai. 3. Įtrauktis, skaidrumas ir bendradarbiavimas. Šiuo metu Tauragės savivaldybėje sėjama daug gerų sėklų, kurios stiprins ir plės egzistuojantį supratimo ir kompetencijos lygį. Daug vilčių teikia tai, kad darnumo sąvoka Tauragėje vis dar plastiška. Kadangi yra didelis noras mokytis ir daugiau kalbėtis, šio magistrinio santraukos pabaiga gali būti savivaldybei įdomiausia. Toliau išryškinu keletą spragų, į kurias turėtų būti orientuotas smalsus savivaldybės žvilgsnis, kad darnumo samprata formuotųsi integralesnė ir santykinesnė.
Diagrama 2. Priemonių skaičius Tauragės rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginiame plėtros plane susietas su kiekvienu darnaus vystymosi tikslu (SDG-numeris). autorė Rūta Lukošiūnaitė
Kokius klausimus turėtų užduoti savivaldybė? Ką reiškia sąvokos "žalia" ir "CO2 neutralumas"? Dabartinė darnumo samprata nepaaiškina, ką reiškia sąvoka "žalia" ir kodėl bei kaip bus siekiama "CO2 neutralumo". Tai problemiška, nes ji vartojama ne tik bendram vizijos prioritetui įvardinti, bet ir apibūdinant kai kuriuos veikėjus ir net tokius vertinimo kriterijus kaip sukurtų "žaliųjų" darbo vietų skaičius. "CO2 neutralumas" įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių tikslų, tačiau nenustatyta jokių užduočių ar priemonių jam pasiekti. Vienintelis planuojamas veiksmas siekiant iki 2025 m. tapti CO2 neutralia savivaldybe, yra matavimo vieneto nustatymas iki 2030 metų. Šių neapibrėžtumų pašalinimas turėtų būti neatidėliotinas prioritetas. Susitelkimas tik į CO2 kelia savas rizikas. Tai, kad darnaus judumo planas turėjo tokią didelę įtaką formuojant darnumo sampratą, gali būti priežastis, dėl kurios savivaldybė nuspręs rengti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo planą kuris padėtų suprasti darnumą plačiau.
Kodėl planuojame gyventojų skaičiaus augimui? Nors Tauragės rajono savivaldybėje jau kelis dešimtmečius akivaizdžiai mažėja gyventojų skaičius, strateginiuose planuose ir vizijose vis dar numatomas gyventojų skaičiaus augimas. Jei sėkmingas, šis pageidautinas gyventojų skaičiaus augimo tikslas gali atsigręžti prieš savivaldybės planus tapti žaliausia ir Co2 neutralia. Gyventojų skaičiaus augimo scenarijaus, kurio savivaldybė vienpusiškai tikisi, atveju žemės naudojimo iššūkiai taptų dar didesni, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjimo rizika būtų didžiulė, nes pastaraisiais dešimtmečiais miestas plėtėsi tik dėl "miesto erozijos su priemiesčių drėka". Tai dar labiau atitolintų "CO2 neutralumo" pasiekimą, nes statybos yra antras pagal dydį teršėjas po pramonės. Savivaldybė turėtų nedelsdama išnagrinėti papildomus gyventojų skaičiaus pokyčio scenarijus.
Ar siekiame įgyvendinti pasenusią modernistinę miesto svajonę ir ignoruojame savo unikalų kontekstą? Kodėl tiek daug dėmesio skiriama miestams? Regionas nėra nei tankiai apgyvendintas, nei stipriai urbanizuotas, todėl visas dėmesys tvariems miestams ir miestų struktūrai gali atitraukti dėmesį nuo kitų svarbių iššūkių ir galimybių. Glumina tai, kad nėra nė vienos priemonės, susijusios su 14-uoju darnaus vystymosi tikslu (Gyvybė vandenyse), kai savivaldybėje yra daugybė upių, upelių, vandens telkinių ir pelkių. Tauragėje žaliosios erdvės yra kultūrinamos ir estetiškai taisomos, o tie patys modernūs miestai, į kuriuos savivaldybė galimai lygiuojasi, tyrinėja "rewilding" koncepcijas, skatina miesto sodininkystę ir įsileidžia vandenį į miesto audinį. Aptariant naujojo miesto centro aplinkkelio statybą buvo paminėta, kad iš teritorijos bus šalinami "nelegalūs" sodininkai. Tai gali būti ženklas, kad savivaldybės orientacija į mobilumą gali pakenkti kitiems svarbiems indėliams į darnumą.
Ar pakankamai dėmesio atkreipiame į klausimus kas, kodėl ir kaip siekia žaliausios savivaldybės vizijos? Tauragės rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginiame plėtros plane labai menkai atskleidžiama, kaip buvo kuriama vizija ir kokių veiksmų savivaldybė, kaip organizacija, imsis, kad pasiruoštų būsimiems darbams. Šis tyrimas išryškino, kad nėra konkrečių priemonių, užtikrinančių mobilizaciją darnumo tema savivaldybės administracijoje. Dauguma veiksmų orientuoti į jaunimo ir plačiosios visuomenės švietimą, paliekant savivaldybės darbuotojus aiškintis kas yra darnumas patiems.
Originalus darbas rašytas anglų kalba. Vertimas į lietuvių kalbą nėra profesionalus. Vertė pati autorė. Santraukos autorė Rūta Lukošiūnaitė
2022