Misija tarnauti 2018 m. viso pasaulio „Moterų tarnystės” tema yra „Misija tarnauti". Luko evangelijoje(22:26b-27) skaitome Jėzų sakant: „… Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas. Katras yra vyresnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi?! O aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.“ Taipogi, Jono 15:15 Jėzus sako: „ Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.“ Šių metų Biblijos studijos padrąsins jus permąstyti ką vis gi reiškia tarnauti Viešpačiui savo asmeniniame gyvenime ir ką reiškia tarnauti kitiems Jo vardu. Šios studijos yra paruoštos taip, kad jas būtų galima koreguoti, naudoti papildomą medžiagą, kuri atitiktų jūsų kultūrą ir kontekstą. Kiekvienas užsiėmimas yra sudarytas iš keturių dalių ir gali būti naudojams tokiu būdu:
1. Kas apie tai rašoma Biblijoje – jūs studijuojate kokia yra teksto reikšmė. Kas ištikrųjų sakoma? Yra begalo svarbu, kad Bibliją studijuotumėte labai atidžiai ir leistumėte jai jums kalbėti bei nukreipti studijos kontekstą. 2. Mūsų gyvenimas šiandien – aptariami klausimai: • Ką ši Biblijos ištrauka pasako apie jūsų gyvenimą? • Ar ji parodo tam tikras visuomenės problemas? • Ar tai kažkokiu būdu meta iššūkį jūsų gyvenimo būdui? 3. Klausimai diskusijai – atsižvelgiant į tai kur vyksta užsiėmimai, galite pasirinkti vieną ar du labiausiai tinkamus aspektus ar dalyvius sukirstyti į kelias grupes ir paprašyti juos aptarti skirtingus klausimus. Jei bus laiko ir galimybių paprašykite aptartus klausimus pakomentuoti. 4. Pasirengę tarnauti – ši dalis yra paruošta taip, kad jums bus kažkas įteikiama. Jūs galėsite praktiškai panaudoti tai ką gavote iki kito susitikimo.
1 Biblijos studija
Misija – Tarnauti su Kristaus gailestingumu Ištaruka iš Biblijos – Mato 25:31-46 ir Mato 9:35-38
Ir atsakys jiems karalius: 'Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'. (Mato 25:40) Kas rašoma Biblijoje „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: 'Teiskite teisingai, būkite maloningi ir gailestingi vieni kitiems. (Zaharijo 7:9) Tai buvo Dievo kvietimas, kuomet Jis šaukė savo žmones per pranašus. Tuomet į mūsų istoriją įžengė Jėzus ir atnešė nuostabų pavyzdį kaip veikia gailestingumas. Visa Jo žemiškosios misijos motivacija buvo Jame įsišaknijęs gailestingumas žmonijai. Jėzus ne tik skelbė gerąją karalystės naujieną ir mokė jos vertybių, bet taip pat ir tarnavo kenčiančiai žmonijai – Jis pamaitino alkanus, išgydė sergančius, išvarė demonus, apvalė raupsuotąjį, atstatė nebylio kalbą ir aklojo regėjimą ir prikėlė mirusį. Mes matome Jį leidžiantį laiką su visuomenės atstumtaisiais, dirbant vergiškus darbus. Jis prisiėmė tarno vaidmenį ir kalbėjo: „Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.” (Jono 13:15). Jis nuolat pabrėždavo tiek žodžiu tiek ir darbu, kad: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“. (Mato 20:28). Jėzuje mes matome tą, kuris ne tik pasakojo žmonėms apie Dievo karalystę, bet taip pat ir tą, kuris savo gyvenimo pavyzdžiu, gailestingumu, maloningumu padėjo tiems, kuriems tos pagalbos reikėjo. Tarnauti Jam buvo natūralu. Tokia širdis pasižymėjo degančia meile, rūpesčiu, susidomėjimu ir malone – širdis pripildyta gailestingumo; kaip mes matome Mato 9:36. Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens. Mato 25 skyriuje Jėzus kalbėjo apie paskutinį teismą ir paaiškino, kad tautos bus suskirstytos į dvi grupes ir Karalius pasakys tiems, kurie parodė gailestingumą savo artimui: „ir tars karalius stovintiems dešinėje: 'Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!” (34 eil.) Tiems, kurie rūpinosi tik savo gerbūviu Jis pasakys: „'Eikite šalin nuo manęs, “(41 eil.) Abiems grupėms nustebus, Jis paaiškino kaip svarbu veikti iš meilės ir tarnauti savo artimiesiems: „Ir atsakys jiems karalius: 'Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'. „ (40 eil.) Taigi, gyvenimas, pilnas gailestingumo kitiems paveiks mūsų amžinybę. Mūsų gyvenimai šiandien Kaip Jėzaus mokiniams mums reikia apmąstyti gailestingumą, kurį parodė Jėzus. Mūsų meilė Jam turi būti susijusi su mūsų meile ir tarnyste kitiems.
Lieut-Colonel Alida Bosshardt yra puikus pavyzdys žmogaus, kuris su užsidegimu tarnavo kitiems. Per II pasaulinį karą ji pabėgo nuo okupuotojų kartu pasiimdama virš 70 žydų vaikų, suteikdama jiems saugumą. Karo metu ji nepailsdama darbavosi raudonųjų žibintų kvartale, Amsterdame. Savo likusį gyvenimą ji pašventė moterims, joms tarnavo ir jas mylėjo. To rezultatas buvo toks, kad ji buvo vadinama Amsterdamo angelu. Turėjau garbės ją pažinoti ir galiu pasakyti, kad jos požiūris buvo: „Tarnauti Dievui, reiškia tarnauti kitiems. Tarnauti kitiems reiškia tarnauti Dievui. Mylėti Dievą reiškia mylėti savo artimą. Mylėti savo artimą reiškia mylėti Dievą.” Ji buvo teisi! Mes negalime atskirti savo tarnystės Dievui nuo tarnystės kitiems! Jie yra labai tampriai tarpusavyje susiję. Jėzus demonstravo šią tiesą visą savo gyvenimą. Leiskite savo gyvenimams būti pripildytiems gailestingumo tarnystės kuomet sekate savo Šeimininko pavyzdžiu ir tai darydami demonstruosite savo meilę Jam! Kaip Jėzaus mokiniams mūsų tarnystė kitiems nėra kažkas „papildomo“, bet būtina mūsų kasdieninio gyvenimo dalis! Diskusijos klausimai 1. Padrąsinkite vienas kitą pasirinkti vieną atvejį evangelijose kuomet Jėzus buvo sujaudintas iš gailesčio. Kuo tai svarbu tau šiandien? 2. Pasidalinkite mintimis iš Lieut-Colonel Bosshardt’s motto: Tarnauti Dievui, reiškia tarnauti kitiems. Tarnauti kitiems reiškia tarnauti Dievui. 3. Aptarkite būdus, kuriais jūs gailestingai galite tarnauti savo bendruomenėje. Pasiruošę tarnauti Giliai įsidėmėkime instrukciją duotą Filipiečiams 2:3-5: „Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų. Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus.”
Komandorė Silvia Cox, Tarptautinis štabas, nuo Šveicarijos, Austrijos ir Vengrijos teritorijos (tarnavo Šveicarijoje, Zimbabvėje, Suomijoje, Pietų Afrikoje ir Junktinėje Karalystėje kartu su Airija. Mano kaip „Pasaulio moterų tarnystės” prezidentės tikslas yra toliau tarnauti Viešpačiui Londone ir keliaujant.
2 Biblijos studija
Misija – tarnavimo būtinumas Biblijos skaitinys Jono 9:1-15 ir Romiečiams 10:13-15 Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti. (Jono 9:4) Kas sakoma Biblijoje Nuostabus aklo gimusio vyro išgydymas yra aiškus Jėzaus misijos ir tarnavimo ženklas. Jėzus naudojosi kiekviena galimybe skelbti gerąją Dievo Karalystės naujieną žodžiu ir darbu. Jis žinojo, kad Jo laikas čia žemėje yra ribotas. Jo suėmimas, teismas ir egzekucija buvo visai čia pat. Beveik išmušė Jo valanda. Jėzus labai gerai suprato savo misijos skubumą dėl laiko stokos ir tai, kad Jam reikia užbaigti Tėvo pavestą darbą. Jis ragino savo mokinius sekti Jo pėdomis būnant betarpiškai ištikimiems Dievo tikslui jų gyvenimuose, nadotis galimybe būti Jo liudytojais, skelbti evangeliją iki žemės pakraščių, mylėti savo artimus kaip save pačius ir taip elgiantis padėti jiems gimti į Dievo Karalystę. Kaip krikščionys mes nežinome kiek ilgai mes gyvensime šioje žemėje – ar mes pasieksime gerą auksinį amžių ar mūsų gyvenimą sutrumpins liga ar nelaimingas atsitikimas. Dievas žino! Psalmėje 31:15 skaitome kaip Dovydas pripažysta, kad jo laikas yra Dievo rankose. Mūsų laikas, mūsų metai taip pat yra Jo rankose! Mes nežinome ar pasieksime 70, 80 metų; Mozė išsireiškė, kad tai įmanoma, jei mūsų jėgos išlieka (90 Psalmė, 10 eil.). Vis gi, metai greit prabėgs, taigi išmintingai naudokime savo ribotą laiką ir su užsidegimu skelbkime gerąją naujieną apie Jėzų Kristų savo šeimai, draugams ir kaimynams. Kristaus bažnyčia, brolių ir seserų bendravimas Kristuje taip pat turi labai limituotą laiką čia žemėje. Apaštalas Paulius savo laiške Tesolonikiečių bažnyčiai rašė, kad Dievas pasiims krikščionis būti su Juo danguje. Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. (1 Tesolanikiečiams 4:16-17). Turint tai omenyje Kristaus bažnyčia turėtų su užsdegimu skelbti evangeliją apie Jėzų, mylėti ir tarnauti žmonėms suprasdama kaip tai aktualu. Laikas trumpas ir tikintieji tikrai turėtų jį gerai išnaudoti! Mūsų gyvenimai šiandien Jėzus drąsino savo mokinius ištikimai tarnauti žmonėms kol vis dar yra diena. Jis juos perspėjo, kad: „Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti.” (Jono 9:4).
Daugybėje pasaulio šalių krikščionys yra persekiojami paprasčiausiai dėl to, kad jie yra Jėzaus sekėjai. Atvirų durų organizacija, įkurta 1955 m. vyro vardu Andrew van der Bijl, kiekvienais metais išleidžia 50 šalių sąrašą kuriose krikščionys susiduria su didžiausiu persekiojimu (opendoors.org). 215 milijonų krikščionių visame pasaulyje patiria sunkumus, grąsinimus susidoroti ir persekiojimą. Rinktis kartu bendram garbinimui, evangelizacija ir viešai liudyti apie Jėzų yra uždrausta šiose šalyse. Krikščionys neturi laisvės, kad galėtų išreikšti ir parodyti savo tikėjimą. Daugybė krikščionių tampa pabėgėliais; jie pasirenka pabėgti iš savo tėvynės tam, kad išgelbėtų savo gyvybę. Kiti pasirenka pasilikti ir ištverti. Jų liudijimas būna slaptas ir Viešpats žino jų meilės darbus, jų tikėjimą bei tarnystę Jam ir artimui. Mano vyras ir aš esame kareiviai viename Londono korpuse. Korpuso nariai išklauso, pataria ir suteikia praktinę pagalbą tiems, kuriems jos reikia tose bendruomenėse, kuriose korpusai. Vienai moteriai skubiai reikėjo pagalbos, nes ji tapo benamė vien todėl, kad nesugebėjo sumokėti išaugusios būsto nuomos kainos. Socialinis darbuotojas, kuris turi ryšių korpuse padėjo jai ir ją nukreipė. Jis padėjo jai susimokėti skolas ir susirasti kitą būstą už prieinamą kainą kitame mieste. Jis taip pat ją supažindino su žmonėmis vietiniame Išganymo armijos korpuse (ten kur ji apsigyveno). Palaipsniu augo jos santykai su korpuso žmonėmis ir dabar ji yra atgimusi iš aukšto krikščionė bei korpuso šalininkė. Mes išpildome savo pašaukimą ir tarnavimo būtinumą kai esame jautrūs kitų žmonių dvasiniems ir fiziniems poreikiams ir nedvejodami veikiame! Klausimai diskusijai 1. Dar kartą perskaitykite Jono 9:1-15 ir aptarkite tą faktą, kad Jėzus išgydė vyrą, kuris buvo gimęs aklas. Kaip ši Šv. Rašto vieta tave ragina tarnauti skelbiant evangeliją? 2. Ką tu manai apie Jėzaus Kristaus sugrįžimą (1 Tesalonikiečiams 4:16-17 ir Jono 14:3-4) ir kaip šis sugįžimas įtakoja tavo tarnystę dėl Dievo karalystės? 3. Pakomentuokite Jono 14:12 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą. “ Pasiruošę tarnauti Kasdien melskitės, kad jūsų rutinoje būtų galimybių tarnauti žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Majorė Coby de Ligt-Oosterheerd, Tarptautinis štabas, jungtinė Nyderlandų, Čekijos ir Slovakijos teritorija (tarnavusi Nyderlanduose, Rytų Afrikoje, Kenijos rytuose ir vakaruose bei Bangladeše). Kaip tarptautinės skubios pagalbos programos karininkė aš noriu būti ištikima Dievui Jį mylėdama, bei tarnaudama žmonėms atsakant į jų dvasinius ir fizinius poreikius.
3 Biblijos studija
Misija – tarnauti kaip liudininkui Biblijos skaitinys – Izajo 6:1-9 Aš girdėjau Viešpaties balsą. Jis klausė: „Ką man pasiųsti? Kas eis už mus?“ Aš atsiliepiau: „Aš čia, siųsk mane!“ Kas rašoma Biblijoje Jėzus atėjo tam, kad būtų nesutepta auka ir, kad apreikštų Dievą žmonijai. Jo misijos dalis buvo paliudyti apie tai koks ištiesų yra Dievas. Pirmame Jono laiške rašoma, kad pradžioje buvo Žodis ir tas Žodis buvo Dievas ir tas Žodis tapo žmonijos šviesa. Jėzus atėjo kaip patyręs liudytojas paliudyti apie triasmenį Dievą. Kas geriau nei pats Dievas paliudys apie savo charakterį? Jėzus atėjo tam, kad mes galėtume tiesiogiai bendrauti su Dievu. Savo kasdieniniame gyvenime Jėzus mums apreiškė Dievo charakterį: Dievą, kuris yra mylintis, ištikimas, gailestingas, nesikeičiantis, teisingas… sąrašas tik tęsiasi ir tęsiasi. Žinodamas, kad Jo laikas žemėje yra ribotas, jis išsirinko mokinius, kad jie taip pat galėtų tapti Dievo liudytojais. Jėzus padarė tai, ką Dievas darė nuo pat žmonijos kritimo. Jis kvietė žmones bendrystei, kad šie galėtų patirti Jo šventumą. Izajo knygoje skaitome apie tokį susitikimą. Izajas regėjo regėjimą ir jo atsakas buvo tai, kad jis yra nevertas stovėti Šventojo akivaizdoje. Jis išpažino, kad jam reikalingas apvalymas, kad galėtų būti Dievo buvime. Dievas jį apvalė ir pašaukė misijai. Tuomet sekė klausimai: „Ką man kviesti? Kas už mus eis?” Žaibiškas Izajo atsakas buvo: „Štai aš, siųsk mane!“ Taip pat nutiko ir su mokiniais. Kai tik Jėzus pašaukė juos jį sekti, mokiniai viską paliko tam, kad galėtų sekti Jėzų. Mokiniai praleido su Jėzumi tris metus ir buvo liudininkai viso to ką Jėzus sakė ir darė. Jie matė išgydymus ir tai kaip Jėzus kasdien bendravo su žmonėmis. Jėzus lankė žmones, kurie turėjo nusidėjėlių reputaciją: Jis kalbėjo su samariete, kita moterimi pagauta svetimaujant, jis bendravo taip pat ir su žydų tarybos vyresniuoju. Šv. Raštas mums nurodo, kad visi mes nusidėjome ir stokojame dievo šlovės. Jėzaus misija yra veikti, kad kiekvienas patirtų Dievo meilę.. Mūsų gyvenimai šiandien Po to kai Jėzus įvykdė savo misiją žemėje, Jis susitiko su savo mokiniais tam, kad paliktų keletą paskutinių nurodymų. Apaštalų darbuose 1:8 rašoma: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“. Jo mokiniai gavo instrukciją apie tai kaip tapti liudytojais. Tai nenutiko dėl to, kad jie to norėjo ar nenorėjo. Jie buvo tiesiog nukreipti tapti liudytojais.
Šiais laikais būti liudytoju yra sunku ir daugelis žmonių yra nedrąsūs liudyti dėl galimo žmonių atsako. Pagrindinis dalykas, kurio reikia neužmiršti apie liudijimą, kad jūs paprasčiausiai pasakojate kitiems apie savo asmeninį patyrimą. Jūsų darbas yra ne kažką įtikinėti, bet papasakoti savo istoriją. Geras dalykas yra tai, kad jums yra duota Šv. Dvasia liudyti. Dievas atlieka sunkiąją užduotį t.y. įtikina žmones ir patraukia prie savęs. Jėzus atėjo su sutaikymo misija kaip liudininkas ir užbaigė savo misiją mirdamas ant kryžiaus ir sutaikydamas žmoniją su Dievu. Misija įvykdyta. Dievas neduotų mums neįveikiamos misijos, tokios, kuriai mes nebūtume pasiruošę. Jėzus neleido tvyraujančiam skepticismui jo sustabdyti ir neįvykdyti savo misijos. Jis aiškiai suprato, kad žmonės gyvenantys tamsoje nesupranta šviesos iki tol kol ji pradeda jiems šviesti. Me esame kviečiami misijai kartu su Dievu būnant Jo liudytojais šiame tamsiame pasaulyje. Klausimai diskusijai 1. Koks yra pagrindinis dalykas, kuris gąsdina tave, kad tu nesidalintum savo liudijimu? 2. Kada paskutinį sykį pasidalinai savo liudijimu su kuo nors? Ar esi užsirašęs savo liudijimą tam, kad būtų paskui lengviau ir aiškiau kaip jį išdėstyti? 3. Apaštalų darbų 22:15 rašoma: „nes tu būsi Jo liudytojas visiems žmonėms, skelbdamas, ką girdėjai ir regėjai.” Kaip tau ištikimai išpildyti šią Šv. Rašto vietą savo gyvenime?
Pasiruošę tarnauti Sek Šv. Dvasios vedimu ir pasidalink savo liudijimu su tais žmonėmis su kuriais Ji stave veda pasidalinti. Galbūt tai yra tie žmonės, kuriuos matai kiekvieną dieną, kuriems reikia tavo paliudijimo? Būk šviesa!
Majorė Ana Frazer, Tarptautinis štabas, iš Jungtinių Amerikos valstijų rytinės teritorijos – tarnaujanti Tarptauniniame koledže skirtame karininkams/ Dvasinio gyvenimo tobulinimo centre. Mano, kaip Dvasinio gyvenimo tobulinimo centro, asistuojančios sekretorės tikslas ir malda yra: „Viešpatie, naudok mane, padėk man tarnauti tau ištikimai”.
4 Biblijos studija
Misija – tarnauti savo šeimoje Biblijos studija – Rūtos 1 skyrius „Naomė tarė: „Tavo brolienė sugrįžo pas savo tautą ir savo dievus. Grįžk ir tu“. Tačiau Rūta atsakė: „Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta yra mano tauta ir tavo Dievas – mano Dievas. “ (16-17 eil.) Kas rašoma Biblijoje Kas lėmė tai, kad Rūta taip užsispyrusiai sekė Naomę? Iš Rūtos kalbos matome, kad ji apsisprendusi sekti ne tik Naome, bet ir jos garbinamu Dievu. Turėtume pastebėti, kad kai Naomė siuntė savo marčias atgal į jų tėvų namus, ji neprašė, kad jos laikytųsi šeimos tikėjimo. Rūta per pastaruosius 10 metų turėjo matyti kažką ypatingo savo anytoje. Iš 8-9 eilučių matome, kad Naomė stipriai ir nesavanaudiškai mylėjo savo dvi martis. Ji visuomet galvojo apie tai kas joms geriausia. Šitoje situacijoje Orpai ir Rūtai geriausia buvo sukurti naujas šeimas su naujais vyrais. Tokiu būdu jos gautų apsaugą ir aprūpinimą ateityje. Naomei nerūpėjo tai, kad ji liktų viena. Naomi tikėjimas buvo stiprus. Jos tikėjimas nesusilpnėjo bado ir netekčių metu. 6 eilutėje matome kaip Naomi stebi ką Dievas daro aplinkui ją. Kogero, savo šeimoje ji dažnai kalbėjo apie Dievo gailestingumą ir ištikimybę. 8-9 eilutėse ji laimino ir prašė Dievo malonės savo marčioms. Žiūrint į užrašą originalų kalba matome, kad tai reiškė meilę sandoros santykiuose 1. Naomi kalbėjo Orpai ir Rūtai, kad Visagalis Dievas yra ištikimas savo žmonėms. Jo meilė neapvilia. Savo akimis Rūta matė kaip Naomi išgyveno sunkius laikus. Jos tikėjimas turėjo Rūtai padaryti įspūdį. Užtikrinta Rūtos kalba resonuoja su Naomi palaiminimu. 14 eilutėje skaitome, kad Rūta pasiliko su ja. Iš čia matome, kad šie santykiai yra išskirtiniai. 2 Šis žodis „ pasiliko”, „prilipo” yra pavartotas pradžios knygoje 2:24 (iš angl.klb. Tarptautinis standartinis vertimas), kuomet vyras ir moteris įtvirtino savo santykius palikdami tėvus ir motinas. Dar aiškiau tai matome pakartoto įstatymo knygoje 10:20, kur Dievas prašė Izraelitų tvirtai Jo laikytis. Naomi paliudijo savo tikėjimą Dievu per tai kaip ji reagavo sunkiu metu. Ji atspindėjo Dievo ištikimąją meilę savo šeimos nariams. Galiausiai, Rūta buvo įsitikinusi savo sprendimu ir pavedė save Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievui, bei Naomei. Tiek Naomi tiek ir Rūta turėjo tą pačią pasiaukojančią meilę viena kitai. Mūsų gyvenimai šiandien
1 2
Autorė Debra Reid rašė: Atrandant Rūtą ir Esterą, Kryžkelėje į Biblijos vedlius, 37 psl. Ten pat, 36 psl.
Kai kurie krikščionys yra taip įsitraukę į bažnyčios misijas, kad jie pamiršta savo pačių šeimas. Jie nuolatos galvoja apie žmones savo bendruomenėje, darbe ar netgi kitose šalyse. Mūsų šeimos yra taip arti mūsų, kad jos atsiduria nematomumo zonoje. Mums reikia nuolat prisiminti, kad mūsų šeimos nariai mus stebi, ar jie būtų krikščionys ar ne, bet taip yra. Jie nori žinoti kaip jūsų tikėjimas kažką keičia. Mes būsime padrąsinti vieno kareivio iš Singapūro liudijimo. Beje, Malaizija yra kartu su Mainmaru yra bendra teritorija ir šią istoriją papasakojo pulkininkas - leitenantas - Edward Hill. Prieš kelis metus vyras vardu Ganesan važiavo motociklu. Jis yra hindusas ir gyvena Banting mieste, Malaizijoje. Gaila, bet jis papuolė į avariją. Jį pervažiavo 4 tonas sveriantis sunkvežimis. Niekas nesitikėjo, kad šis vyras liks gyvas. Šeimos draugas paprašė vietinio korpuso karininko, majoro Kunam aplankyti Genesan ligoninėje. Majoras Kunam nuėjo į ligoninę ir meldėsi prie sulaužyto Ganesan kūno. Laikui began Ganesan ne tik pasveiko fiziškai, bet taip pat ir priiėmė jam skelbiamą evangeliją ir pradėjo sekti Kristumi. Majoras Kunman pasiūlė Ganesan pasikeisti vardą, nes pastarojo vardas buvo vienos iš dievybių vardas Hindų religijoje. Po apsvarstymų Ganesan pakeitė savo vardą į Gedeonas, nes Senojo Testamento istorija apie šį Dievu sekusį vyrą buvo palikusi jam gilų įspūdį. Nieko nelaukiant Gideonas pradėjo pasakoti savo hinduistų šeimai ir giminaičiams apie pasikeitimą savo gyvenime. Bėgant savaitėms vienas paskui kitą jie priėmė Jėzų kaip savo gelbėtoją. Prabėgus keliems mėnesiams Ganesan ir kiti 9 jo šeimos nariai pradėjo kursą tam, kad taptų kareiviais. Jis taip pat atsiliepė į kvietimą ir planuoja kelis artimiausius metus mokytis karininkų mokykloje ir tapti karininku. Nuo Ganesan iki Gideono – nuostabus pavyzdys apie tai kaip Dievas gali perkeisti gyvenimą per stebuklingas aplinkybes ir tuomet panaudoti išgelbėtą gyvenimą savo šlovei! Klausimai diskusijai 1. Kodėl yra svarbu liudyti savo paties šeimoje? 2. Ar gali būti sunku liudyti savo šeimos nariams? 3. Kokia galimybė yra pati geriausia tam, kad pasidalintumėte savo tikėjimu? Pasidalinkite savo patirtimi. Pasiruošę tarnauti Kasdien skirkite savo šeimai bent 10 minučių, kad pasiklausytumėte apie tai kokia buvo jų diena ir išklausytumėte jų rūpesčius. Majorė Sara Tam, Tarptautinis štabas, iš Honkongo ir Makau vadovybės (tarnavusi Taivane). Kaip pietų ir šiaurės Azijos zonos sekretorės asistentė, tarnaujanti bazėje Londone, aš taip pat tarnauju savo šeimai kasdien už juos besimelsdama.
5 Biblijos studija
Misija– Tarnauti mano benduomenėje/kaiminystėje Biblijos skaitinys – Luko 10:25-37 „Antrasis panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu“. (Morkaus 12:31) Kas rašoma Biblijoje Palyginime apie gailestingąjį samarietį kalbama pie meilę. Meilė nepriklauso nuo religijos, socialinio statuso ar dar kažko visuomeniškai vertinamo. Šis palyginimas gimsta pokalbio metu tarp Jėzus ir įstatymo mokytojo, kuris yra įsitikinęs savo teisumu, nes jis laikosi religinių įstatymų. Jėzus panaudojo palyginimą, kuomet nuskambėjo eksperto užduotas klausimas: „Kas yra mano artimas?” Graikiško žodžio „artimas” reikšmė yra: „kažkas kas yra šalia”, hebraiškai jis reiškia: „kažkas su kuo turi ryšius”. Betkas kas daroma ne iš tikros meilės nebūtinai patinka Dievui ir štai kodėl iš keikvieno yra tikimąsi: „ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį’ „. (Luko 10:27). Biblijos ištrauka paaiškina kaip keliautojas jautėsi tarp plėšikų keliaudamas iš Jeruzalės į Jerihą. Šis susitikimas vos nekainavo jam gyvybės. Jis nebuvo vienas žmogus keliaujantis tuo maršrutu. Yra paminėti kiti trys. Pirmasis buvo kunigas, kuris dažniausiai būna įsijautęs į savo religinius dalykus ir kuris net nepagalvojo apie sumuštą nelaimėlį. Jis neparodė gailestingumo ir tiesiog praėjo pro šalį atlikti savo pareigų šventykloje. Po to levitas ėjo tuo keliu. Jis taip pat buvo pilnas religinių ritualų ir supratimų. Kogero jis mąstė, kad vien prisilietimas prie kruvino kūno jį užterš ir jis nebegalės atlikti ceremonijos pareigų ar jis tiesiog nenorėjo rizikuoti gaišti laiko, nes šventykloje turėjo reikalų. Kitas vyras, samarietis, ne taip kaip kunigas ar levitas nebuvo žydų kilmės, bet jis pasigailėjo sumušto vyro. Jis priėjo prie sumuštojo, aptvarstė jo žaizdas užpildamas ant jų vyno ir aliejaus, paskui užsidėjo jį ant savo asilo ir išgabeno. Štai kur buvo parodyta tikra meilė; meilė visa širdimi, siela ir jėgomis. Pasigailėti, reiškia mylėti visa širdimi ir siela. Užpildyti vyno ir aliejaus, aptvarstyti žaizdas reiškia veikti iš meilės. Samarietis panaudojo savo fizines jėgas tam, kad padėtų nors ir pats buvo pavargęs po kelionės. Galiausiai, pasirinkimas padėti mirštančiam parodo kaip mylėti visu savo protu. Tai yra tikra meilė veiksme, tokia meilė buvo mums Kristaus pademonstruota ant kryžiaus. Žodis „meilė” yra dažnas, bet dažnai ir netinkamai naudojamas. Jėzus, pats būdamas meilė, kalbėjo apie „agape“ meilę įstatymo ekspertui. Jei nebūtų buvę šio samariečio, nebūtų buvę jokio skirtumo šio sumuštojo gyvenime. Iš šio palyginimo labai aišku, kad religiniai žydai nesirūpino tuo, kuriam labai reikėjo pagalbos, atvirkščiai, svetimšalis, kuris neturėjo jokio kultūrinio panašumo su sumuštuoju padėjo išgelbėti jo gyvybę. Tai tiesa, kaip ir apaštalas Paulius savo 1 laiške korintiečiams rašė: „Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,“ Visa tai kas čia pasakyta atsispindi samariečio požiūryje. Jis praktiniais būdais parodė meilę ir tęsė savo rūpinimąsi apmokėdamas gydymą.
Mūsų gyvenimai šiandien Kaip iš Jėzaus pasekėjų iš mūsų tikimąsi, kad mes tokiu pat būdu demonstruosime meilę, patys besiaukodami tam, kad visi atrastume gyvenimo pilnatvę. „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ (Jono 15:13). Aplinkui save galime matyti sužeistus žmones – galbūt ne fiziškai sužeistus, bet daug kas yra sužeisti emociškai dėl viso to kas vyksta aplink pasaulyje ir ypač jų šeimose. Sudužusios šeimos, ekonominis trūkumas, fizinės komplikacijos, sąrašą galima tęsti ir tęsti... Žmonės yra emociškai palaužti ir neturi išeities pagerėjimui. Jie verkia dienom ir naktim tempdami milžinišką svorį, bet jei pažiūrėsime į didžio gydytojo žodžius pamatysime kvietimą skirtą kiekvienam: „ Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ (Mato 11:28). Daugybė žmonių patiria sunkias situacijas ir maža tų, kurie paguostų. Empatija yra begalo svarbi tiems, kurie kenčia. Mano Azijietiškoje kultūroje daugiausia moterys rauda dėl nepatenkintų poreikių. Mes galime rasti drąsos prisiartinti prie kitų, nepaisyti kultūrinių barjierų savo protuose tam, kad galėtume būti kartu su šiais žmonėmis, padėti jiems emociškai susibalancuoti tam, kad jie galėtų apsvarstyti, jog ir jie yra sukurti pagal Dievo atvaizdą. Įstatymo mokytojas sužinojo, kad artimas nebūtinai yra giminaitis ar draugas, bet gali būti bet kas betkokioje situacijoje.
Klausimai diskusijai 1. Paieškokite Šv. Rašte pavyzdžių apie tuos žmones, kurie padėjo nepažystamam, ar parodė jam/jai gailestingumą ir tai yra puikus pavyzdys mums kaip mylėti savo artimą. 2. Kokia meilė yra suprantama šio pasaulio? Kaip ji gali būti pakeista Dievo meile, pvz. ten kur jūs gyvenate? 3. Grupelėse aptarkite kodėl nėra tikros meilės, dažnai netgi bažnyčioje nors ir žmonės visur kalba apie meilę. Pasiruošę tarnauti Įtatymo mokytojui Jėzus pasakė: „Eik ir tu taip daryk!“ (Luko 10:37). Šiais laikais yra sunku rasti sužeistus ar aukas aplinkui mus, nes jie tapo mūsų įprastu vaizdu. Eikime pavieniui ar grupėmis paguosti, padėti žmonėms atsigauti nuo aplinkybių, kurios verčia juos būti nelaimingus. Išmeskime kultūrinius barjierus ir ženkime tikėjimo žingsnį. Geras darbas padarytas dėl Viešpaties turi grįžtančių savų palaiminimų.
Pulkininkė - leitenanė Rajam Daniel, iš pietryčių Indijos teritorijos ( tarnavusi Indijoje ir Tarptautiniame štabe, karininkų koledže ir Indijos tarptautiniame sekretoriate). Kaip teritorijos sekretorė atsakinga už moterų tarnytes Indijos šiaurinėje teritorijoje, visa savo širdimi trokštu mylėti ir tarnauti tiems, kuriuos sutinku kasdien.
6 Biblijos studija
Misija – tarnauti nepažystamiems/ pabėgeliems Biblijos ištrauka– Išėjimo 23:9 ir žydams 13:2 „Neskriausk ateivio. Jūs žinote, kaip jaučiasi ateivis, nes buvote ateiviai Egipto šalyje.” (Išėjimo 23:9) Kas rašoma Biblijoje Dievas pradėjo nuo to, kad nurodė savo vaikams Izraelitams su svetimšaliais elgtis gerai, nes jie žinojo ką reiškia būti ateiviu svetimoje šalyje. Kažkada ir jie buvo ateiviai Egipte. Biblijoje daug kalbama apie svetimtaučius ir kaip mes Jėzaus pasekėjai turėtume su jais leisti laiką ir kaip su jais elgtis. Daryti gera svetimšaliams tai reiškia priimti Dievo kvietimą mums veikti iš meilės ne tik žodžiais, bet ir darbais tam, kad padėtume kitiems. Čia žemėje mes atstovaujame Dievą ir Dievas nori, kad šiems žmonėms grįžtų jų džiaugsmas ir viltis. Tai yra mūsų pareiga ir kai taip elgiamės jie pamatys Dievo meilę ir Juo seks taip kaip sekame mes. Jėzus pasakė: „Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,” (Mato 25:35). Biblijoje yra apibūdinama kelios rūšys nepažystamų. Yra tokių, kurie aplanko mus mūsų namuose. Biblija mums nurodo juos džiaugsmingai priimti, gražiai su jais elgtis ir leisti jiems jaustis vertingiems ir gerbiamiems. Yra tokių, kurie atvyko į mūsų šalį dirbti. Mūsų prašoma išlaikyti su jais gerus santykius ir pasiūlyti pagalbą. Kai taip elgemės mes, svetimšaliai džiaugsis būdami su mumis ir stengsis gerai atlikti darbą, kurį dirbti jie atvažiavo. Išganymo armija yra tarptautinė organizacija ir vieną dieną patys galite atsidurti tokioje pozicijoje. Kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi užsienyje? Be jokios abejonės, jūs norėtumėte, kad su jumis gerai elgtųsi… Taigi, elkitės su kitais kaip norėtumėte, kad būtų elgiamąsi su jumis. Nepažystamieji gali būti imigrantai arba pabėgeliai, kurie paliko savo šalis dėl įvairių priežasčių tokių kaip karas, badas, žemės drebėjimas, uraganas, sausra ar potvynis. Nepažystami gali būti iš kitų denominacijų ar religijų. Taigi, nežiūrėkime į nepažystamus, pabėgelius ar imigrantus iš aukšto vien dėl to, kad jie susidūrė su sunkumais. Hebrajams 13:2 ir Romiečiams 12:13 nurodo mums elgtis maloniai su visais nepažystamais kai jie mus aplanko, ateina pas mus dirbti ar bėga pas mus prieglobsčio. Taip elgdamiesi gali būti, kad višnagėn priimame angelus net patys to nežinodami ir Dievas mus palaimins. Dievas myli nepažystamuosius ir rūpinasi jais. Jis suteikia jiems maistą ir rūpinasi jų poreikiais. Jis juos apsaugo. Dievas save apibūdina kaip prieglobstį nepažystamiems ir tiems, kurie kenčia (46 Psalmė 1 eil.). Dėl to, kad Dievo širdis rūpinasi nepažystamais, pabėgėliais ir imigrantais, Jis nukreipia mūsų širdis į tuos pačius žmones tam, kad mūsų tarnystė paliestų jų širdis. Mes turime suteikti maisto ir drabužių nepažystamiems, nes Dievas taip veikia per mus ir nori ir toliau taip daryti mus naudodamas, nes esame Jo ambasadoriai (Pakartoto įstatymo 10:17-19). Biblija mus moko, kad Dievas myli visus – nepažystamus, pabėgelius ir imigrantus. Dievo žodis mus moko, kad visi yra sukurti pagal Dievo atvaizdą. Yra svarbu gerbti kiekvieną, nesvarbu iš kur jie bebūtų. Prieš Viešpatį mes visi esame lygūs.
Mūsų gyvenimai šiandien Daugelis prarado savo palaiminimą, nes jie pamiršo parodyti gailestingumą ir meilę kitiems. Vietoj to, jie mylėjo save labiau nei nepažystamus ir imigrantus. Prisiminkite, kad Dievas palaimins mus kai Jis pamatys mūsų pasišventimą ir pagalbą nepažystamiems, pabėgėliams ir imigrantams. Kai šie žmonės šaukiasi Dievo, Jis mato jų ašaras ir veikia tam, kad nubaustų tuos, kurie šiuos kentėjimus sukelia. Dievas išgirdo Izraelitų šauksmą Egipte ir atėjo jų išgelbėti nubauzdamas tuos, kurie sukėlė Izraelitams skausmą. Netgi šiandien didelis skaičius nepažystamųjų, pabėgelių ir emigrantų mus supa. Jie kenčia ir jų gyvenime pilna visokiausių sunkumų. Kai kurie rauda, nes buvo atskirti nuo savo šeimų ir mylimųjų bei nežino ar kadanors dar juos pamatys. Kiti yra apkartę, nes jų mylimieji buvo nužudyti ir jie prarado viską dėl ko dirbo kai prasidėjo karas ar tai sąlygojo kitos aplinkybės. Mes viską galime Dieve, kuris mus stiprina tam, kad padėtume kenčiantiems aplinkui mus. Mes esame drąsinami suteikti jiems drabužių, maisto, pastogę ir visa kito ko jiems reikia. Prisiminkime mūsų įkūrėjo Viljemo Būto darbą, kuomet kenčiantiems jis pirmiausia duodavo sriubos ir tik po to kalbėdavo apie Dievo žodį. Yra labai daug dvasinių pabėgėlių ir imigrantų – jie nežino Jėzaus Kristaus. Jie neturi dvasinio prieglobsčio. Mes turime pakviesti juos ir dalintis su jais gerąja naujiena tam, kad ir jie galėtų įeiti į amžinąją Dievo karalystę kaip Dangaus piliečiai bei Dievo vaikai. Klausimai diskusijai 1. Jūsų nuomene, kodėl Dievo širdis yra taip stipriai už nepažystamus, pabėgelius ir imigrantus, kad Jis net liepia tikintiesiems gerai su jais elgtis? 2. Dievas sako, kad Jis suteikia maisto ir pastogę nepažystamiesiems, pabėgėliams ir imigrantams. Kaip Jis tai padaro (Pakartoto įstatymo 10:17-19)? 3. Galbūt kažkas iš jūsų šioje grupelėje esate ar kadanors buvote nepažystamasis, pabėgelis ar imigrantas kitoje šalyje? Kaip jūs jautėtės?
Pasiruošę tarnauti Šiuo metu įgyvendinkite Šv. Rašto žodžius praktiškai: ieškokite pabėgėlių, imigrantų ar užsieniečių, kurie yra šalia jūsų ir būkite nusiteikę būti tomis Dievo rankomis, balsu ir kojomis tam, kad suteiktumėte džiaugsmą, padrąsinimą, viltį ir stiprybę šiems žmonėms. Paprašykite Dievo, kad Jis jums padėtų ir Jis būtinai tai padarys. Komandorė Grace Mnyampi, Tarptautinis štabas, Tanzanijos teritorija (tarnavusi rytų Afrikoje, Tanzanijoje, Zimbabvėje, Kenijos vakaruose ir Ugandoje). Kaip Moterų tarnystės Afrikos zonoje sekretorė, aš darau visa ką galiu su Viešpaties pagalba tam, kad šioje užsienio žemėje būčiau gera pilietė ir veikčiau taip kaip Jis nori, kad aš veikčiau. Mano kasdieninis gyvenimas yra – misija tarnauti.
7 Biblijos studija
Misija - tarnauti ligoniams Biblijos skaitinys – Morkaus 2:1-12 „Sūnau, atleidžiamos tau tavo nuodėmės!“ …
„sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!“ (5, 11 eil.) Kas sakoma Biblijoje Tam, kad geriau suprastume tas eilutes į kurias norime įsigilinti mums reikia perskaityti Morkaus evangelijos visą 2 skyrių. Jėzus sugrįžo į Kafernaumą kur žmonės jo laukė. Labai greitai visas namas prisipildė žmonių, o tai aiškiai įrodo tikėjimą ir žmonių troškimą pamatyti Jėzų. Nebuvo vietos, kad dar kažkas galėtų patekti vidun taigi, vyrai, kurie neštuvais nešė paralyžuotąjį praardė stogą ir nuleido jį žemyn prie Jėzaus. Čia galime matyti didelį sergančiojo ir jo draugų tikėjimą. Jie nepasidavė vien dėl to, kad buvo tiek daug žmonių ir nebuvo praėjimo, jie padarė viską kas įmanoma tam, kad pamatytų Jėzų. Draugų veiksmai parodo, kad jie mylėjo savo paralyžuotą draugą ir tikėjo, kad Jėzus tikrai jį gali pagydyti. Jėzus pamatė draugų tikėjimą. Tikėjimas visuomet palieka Jėzui įspūdį. Daugelį kartų Jis yra pasakęs: „tavo tikėjimas išgydė tave”. Tomis dienomis vyravo tikėjimas, kad ligos atsiranda nusidėjus, bet Jėzus pabrėžė, kad tai, kas nutinka su žmogumi nebūtinai yra nuodėmės pasekmė. Luko 13:4-5, Jėzus pasakė savo mokiniams: „Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus? Ne, sakau jums, bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite“. Evangelijose skaitome, kad Jėzus gailėjosi ir pagydė daug žmonių, jų nediskriminuodamas. Pvz: •
Vyras sergantis raupsais dėl ko jis buvo atmestas kitų. Mato 8:2-3 skaitome: „Ir štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė: „Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų“. Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko.
•
Morkaus 5:34 Jėzus pasakė moteriai: „Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave, eik rami ir būk sveika nuo savo ligos“.
•
Mato 8:13 mes skaitome apie romėnų centurijono tarną: „Eik, ir tebūnie tau, kaip tikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.”
•
Mato 15:28 kalbama apie ne judėjų kilmės, kanaanietės moters dukterį: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.”
Mūsų gyvenimai šiandien Netgi šiame užimtame gyvenime mes esame begalo palaiminti, kad galime turėti susirinkimus ir bendrystę savo bažnyčioje/korpuse. Mes turėtume dėkoti Dievui, kad turime vietą kur galime garbinti. Mato 18:20 skaitome: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų“. Kai esame kartu, esame raginami melstis už sergančius ir vienas kito naštas. Kai Jėzus vaikščiojo žemėje Jis išgydė daug ligonių, kurie buvo Jam atvedami. Rūpinimąsis ligoniais visuomet buvo laikomas pagrindine bažnyčios misijos dalimi. Rūpintis ligoniais ir jiems tarnauti reiškia tarnauti Kristui. Me sesame pašaukti atnešti Dievo žodžio šviesą ir malonės jėgą visiems, kurie kenčia ir tiems, kurie jais rūpinasi . Mes turėtume veikti kartu, kad padėtume tiems, kurie kenčia nuo ligų. Galatams 6:2 skaitome: „ Mylėk savo artimą kaip save patį” (Morkaus 12:31). Kai kasnors serga jie gali jaudintis ir būti depresuoti ir jaustis vienišais bei pasimetusiais. Mes turime jiems parodyti Dievo meilę ir rūpestį tam, kad jie pasijustų geriau. Jie susigražins pasitikėjimą savimi ir kai rodysime jiems gailestingumą, jie nebesijaus vieniši ir depresuoti. Romiečiams 12:10 mus ragina: „Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile; pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.” Kaip ir tie, kurie atnešė sergantį vyrą į Viešpaties artumą, taip ir mes turėtume rūpintis ligoniais už juos melsdamiesi. Tarnystė ligoniams visuomet bus geresnė, jei ji praktikuojama su malonumu, gailestingumu ir meile. Malda atneša pergalę. Klausimai diskusijai 1. Kaip jūs jaučiatės ar reaguojate kai sergate ar kenčiate? 2. Aptarkite būdus kaip galite padėti vieni kitiems kuomet sergate. 3. Kaip galime auginti meilę, rūpestį ir tikėjimą savyje? Pasiruošę tarnauti Teisiojo malda yra galinga ir efektyvi, todėl praktikuokime tai savo bendruomenėje ir būkite liudininkai pasauliui, kuriame gyvename, nes net tamsiausią naktį niekas neabejoja, kad vėl išauš rytas. Ponia Premlatha Balachandar, kareivė ir Pastoracinės tarybos narė Leitonstono korpuse, šiaurinėje Londono dalyje, Jungtinė karalystė, viena teritorija su Airijos respublika (tarnavusi kaip seselė ir klinikos darbuotoja Sarajeve, sveikatos ministerijoje; Seselė karininkė Uzbekijoje; Darbuotojų seselė Aramako, Saudo Arabijoje; seselė Havalyje neįgaliųjų centre, Kuveite, seselė Išganymo armijos Kaeterinos Būtienės ligoninėje Nagerkolyje, Indijoje). Kaip seselė dirbanti Nacionalinėje sveikatos tarnyboje Jungtinėje karalystėje aš meldžiuosi, kad Viešpats leistų savo meilei šviesti per viską ką darau tam, kad tie, kurie turi poreikių Jį išgirstų ir pajustų. Aš taip pat meldžiuosi, kad Viešpats nukreiptų mano rankas ir širdį kuomet aš rūpinuosi pacientais kiekvieną dieną: „Viešpatie, leisk man būti tavo instrumentu visame kame ką bedaryčiau.”
8 Biblijos studija
Misija – tarnauti atstumtiesiems Biblijos skaitinys – Jono 8:1-11 „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų“. (Luko 4:18-19)
Kas sakoma Biblijoje Luko evangelijos 4 skyriuje aprašomi Jėzaus žodžiai yra labai stiprūs, metatnys iššūkį ir aktualūs mums visiems, kurie tikime Juo ir turime troškimą Juos sekti. Pirmą kartą šie žodžiai aprašomi Izajo 61:1-2 ir vėliau juos dar kartą ištaria Jėzus pradėdamas savo tarnystę. Tai ką Jis išsako apie savo tarnystę ir misiją yra labai aišku: Dievo pažadas perkeisti gyvenimus yra tikras ir prieinamas kiekvienam. Jėzus buvo taip sujaudintas gailesčio atstumtiesiems, kad pirmiausia ką Jis padarydavo, tai juos fiziškai paliesdavo. Jie buvo prarastieji ir atsidūrę žemiausioje visuomenės grandyje, labai dažnai palikti šeimos ir išvaryti iš bendruomenių. Buvo visai nesvarbu kas jie buvo iki to ar kas juos privedė prie šios krizės, Jėzus padarė tai ką tik Jis gali padaryti – Jis išliejo savo meilę ir gailestingumą, bei paleido kalinius į laisvę. Didelė tiesa mūsų širdims yra tai, kad Šv. Dvasia, kuri vedė Jį tarnystėje yra duota ir mums. Jėzaus misija tarnauti tiems, kurie neturi vilties ir pagalbos ,su gerąja evengelijos žinia apie laisvę, išvadavimą buvo ir tebėra nukreipta į kiekvieną mūsų poreikį, skurdą ir žmonijos problemas. Nepaisant to, kad Jėzus nuolat susidūrė su opozicija ir kritika. Mes mokomės iš Jo pavyzdžio, kad gyvenime yra svarbiausia tiesiog būti ten kur tavęs reikia, pasiekti ir tarnauti tiems, kuriems reikia Gelbėtojo. Puikus to pavyzdys yra randamas Jono 8:1-11 istorijoje apie moterį pagautą svetimaujant. Ką matė žmonės? Jos kaltintojai ir kiti žmonės aplinkui matė nuodėmingą, kaltą moterį, kuri sulaužė įstatymą ir nusipelno mirties. Ji buvo tempiama miesto gatvėmis, viešai žeminama ir jos nuodėmė tapo visiems žinoma. Jos gėda tapo visiems matoma. Nuosprendis jai buvo aiškus. Moteris žiūrėjo į grindinį. Ji nematė, kad kasnors ją priimtų ar parodytų gailestį, ji žinojo, kad tie, kurie ją kaltina jau rankose laiko akmenis. Ką matė Jėzus? Jis mate moterį, kuriai reikia Gelbėtojo. Jis mate moterį, kurią supančiojo nuodėmė, atleidimo poreikis ir tai, kad jai tiesiog reikėjo išlaisvinimo. Jėzaus veiksmai buvo subtilūs ir veikdamas Jis nepadarė klaidos. Jis sustojęs rašė ant žemės ir pasakė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį“. (7 eil.) Jėzus atsistojo, pažvelgė moteriai į veidą ir tarė: „Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“. (11 eil.) Jėzus matė susipainiojusią, palūžusią moterį, kuri buvo verta Jo meilės, verta to, kad jos sudužusi ir sužeista dvasia būtų paleista į laisvę.
Mūsų gyvenimai šiandien Luko 4 skyriuje aprašyti Jėzaus žodžiai buvo labai svarbūs jiems ir taip pat labai tinkami kiekvienam iš mūsų, kurie esame pašaukti Juo sekti ir Jo misijoje būti tikrais Viešpaties tarnais. Jis šaukia mus, kad sektume Juo. Jėzus šaukia mus pašvęsti savo gyvenimą tam, kad tarnautume Jo vardu ir ištikimai skleistume Jo karalystę pilną: meilės, malonės, gailestingumo kartu atnešdami laisvę kaliniams, gydydami sudužusias širdis, atleidimą kaltiems, laisvę tiems, kurie jaučia kontrolę ir išlaisvinimą tiems, kurie jaučiasi įkalinti, išnaudojami ar užmiršti. Žmonėms reikia Viešpaties. Mano malda yra, kad Dievas padėtų mums ištikimai tarnauti tam, kad mes atneštume pasikeitimą atstumtiesiems. Mes turime keisti pasaulį aplikui mus darydami įtaką Jėzaus Kristaus žinia, kad Jėzus atėjo tam, kad suteiktų viltį, ramybę ir džiaugsmą. Kai Viešpaties dvasia yra ant mūsų, mes randame drąsos pasiekti vargšus, sužeistus, beviltiškus ir turinčius problemų, bei su visu užsidegimu jiems tarnauti galingu Jėzaus vardu. Šie žmonės yra aplinkui mus, taigi mums reikia atverti savo tikėjimo akis tam, kad mes matytume tuos žmones taip kaip Jėzus juos mato.
Klausimai diskusijai 1. Ką ši Šv.Rašto vieta (Jono 8:1-11; kai moteris pagaunama svetimaujant) parodo mums apie Jėzaus požiūrį į atstumtuosius mūsų bendruomenėje? 2.
Kokią žinią jūsų širdims perduoda Viešpats kai kalbame apie jūsų požiūrį, Dievui kviečiant tarnauti atstumtiesiems?
3. Kadangi Jėzaus misija yra ir mūsų misija, kokios yra galimybės jūsų bendruomenėje dalintis gerosiomis naujienomis apie pasikeitimą su tais, kuriems labiausiai to reikia?
Pasiruošę tarnauti Per sekantį mėnesį įsitraukite į veiklą savo korpuse, bažnyčioje ar bendruomenėje, kuri skirta būtent pagalbos suteikimui atstumtiesiems. Galbūt tai ištrauks jus iš jūsų komforto zonos, bet turėkite drąsos kažką daryti tam, kas mobilizuotu jus būti pilnai įsitraukusiu į Dievo misiją šiam pasauliui. Komandorė Rosalie Peddle, Tarptautinis štabas, iš Kanados teritorijos kartu su Bermudais (tarnavusi Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėje karalystėje kartu su Airijos respublika). Kaip pasaulinės Moterų tarnystės sekretorė aš kasdien prašau Dievo atverti mano akis tam, kad būčiau budri ir pasiruošusi padėti. Jo misija yra mano misija ir aš noriu būti vilties šviesa tiems, kuriems tarnauju ir kuriems reikia Jėzaus meilės, gailestingumo ir drąsos.
9 Biblijos studija
Misija – tarnauti savo korpuse/bažnyčioje Biblijos skaitinys – 1 Petro 4:7-11 ir Filipiečiams 2:1-11 „Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana.” (1 Petro 4:10) Kas rašoma Biblijoje Geriausias tarnavimo pavyzdys, kurį turime yra Jėzus. Filipiečiams 2:7 Paulius rašo, kad: „apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones.” Jis tapo žmogumi tam, kad tarnautų mums čia žemėje atsisakydamas dangiškų privilegijų ir nusižemindamas tam, kad tarnautų kitiems. Biblijoje mes matome daug pavyzdžių kur Jėzus tiesiog norėjo tarnauti ir padėti kitiems, kurių nepripažino visuomenė. Jis nestatė savęs kaip viršesnio už kitus, bet matė ir patenkino tų žmonių su kuriais susidurdavo poreikius. Jono 13:15 skaitome, kad po to kai nuplovė savo mokiniams kojas Jėzus pasakė: „Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau. “ Mes turime būti pasiruošę sekti Jėzaus pavyzdžiu ir ieškoti galimybių šiame pasaulyje būti tarnais. 1 Petro 4:10 mums primena, kad dovanos, kurias turime yra iš Dievo ir tai, kad turime būti pasiruošę jas naudoti tarnystėje kitiems. Šios dovanos neturi būti pasilaikomos sau, bet puikiai naudojamos, kad pašlovintume Dievą. Mes esame tų dovanų prižiūrėtojai ir privalome jas naudoti taip kaip patiktų Dievui. Jis apdovanojo mus tam tikrais palaiminimais ir dovanomis, tai ir mes turėtume noriai jomis dalintis, kad praturtintume ir padrąsintume kitus. Mes turime klausytis kaip Šv. Dvasia mus veda elgtis mūsų kasdieniniame gyvenime būnant pasiruošusiais tarnauti kai tik atsiranda galimybės ar poreikiai. Grįštant prie Filipiečiams 2:3 Paulius rašo: „Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save “. Dievas kiekvieną iš mūsų šaukia, kad būtume tarnais nepaisant mūsų statuso ar autoriteto ir gyventi kaip tarnams sekant tobulu Kristaus pavyzdžiu.
Mūsų gyvenimai šiandien Ypač norėtume pabrėžti ir pažvelgti į savo tarnystę korpuse/ bažnyčioje ir į tai ką galime pasiūlyti tarnaudami kitiems. Neabejoju, kad visi galime įsivaizduoti kaip būtų smagu, jei sekmadieniais mus draugiškai pasitiktų su šypsenomis veiduose, mes tikimės, kad salė bus švari ir šilta, kad po tarnavimo galėsime pasivaišinti kava ar arbata su pyragu… Tai yra tik keletas dalykų, bet neabejoju, kad jau supratote kur link aš suku.
Dauguma iš mūsų esame labai užsiėmę darbo dienomis ir mums gali būti sunku pasišvęsti kažkam savaitgalį, bet kartą per kelias savaites galbūt galėtumėte? Gal yra žmonių, kurie pamainomis valo salę ar kasnors pamainomis plauna puodelius sekmadienio rytais? Galbūt galėtumėte prisidėti prie kažkokios tarnystės ir labai pagelbėtumėte tiems, kurie tai jau daro, o galbūt kažkam reikia padrąsinimo atviruko ar, kad su jais pasimelstumėte. Galbūt kažkam labai reiktų, kad sekmadieniais atvežtumėte į bažnyčią, kai nuolatinis vairuotojas to padaryti negali. Mes turime mąstyti ir stebėti kas vyksta mūsų korpuso/bažnyčios gyvenime ir būti atviri galimybėms prisidėti prie tarnavimo. Visa tai yra ne tam, kad mus kažkas girtų ar mums paplotų, bet tam, kad skirtume dalį savo laiko tarnauti bažnyčioje/korpuse ir pasitarnautume visiems. Visame tame mes skiriame Dievui šlovę. Klausimai diskusijai 1. Kartais yra tiesiog sunku pamatyti kuo galime prisidėti kai matome žmones aplink mus, kurie yra daug labiau pasiruošę ar apdovanoti. Apmąstykite ir aptarkite kokias dovanas matote kituose grupelės nariuose. 2. Kokius dalykus reikia atlikti, kad mūsų korpusas/bažnyčia funkcionuotų taip kaip tai daro dabar? Aptarkite konkrečis užduotis, kurias jaučiate, kad galėtumėte atlikti ir tokiu būdu tarnauti. 3. Aptarkite kaip jūsų laiko skyrimas tarnystei pasitarnautų jums ir visai bažnyčiai/korpusui.
Pasiruošę tarnauti Šiomis dienomis plačiai atverkime savo akis, kad matytume galimybes tarnauti korpuse/bažnyčioje ir būkime pasiruošę noriai aukoti save tam, kad pasitarnautume kitiems melsdamiesi, kad Dievas naudodamas mus gausiai palaimintų kitus ir mus pačius.
Ponia Pamela Hunter, Tarptautinis štabas, iš Jungtinės karalystės teritorijos kartu su Airijos respublika () from the United Kingdom Territory with the Republic of Ireland (tarnavusi Šri Lankos teritorijoje). Aš dėkoju Dievui už galimybę tarnauti Tarptautiniame štabe kaip Pagalbos misijoms koordinatorė padėdama teritorijoms visame pasaulyje atrasti ir suprasti jų potensialą tarnystei.
10 Biblijos studija
Misija – tarnauti nors ir sulauki pasipriešinimo ir persekiojimų Biblijos skaitinys – Jono 15:18-25 ir Romiečiams 8:35-39 „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!“ (Jono 16:33) Kas rašoma Biblijoje Nėra ko stebėtis, kad vos atėjęs į šį pasaulį Jėzus sulaukė persekiojimo ir pasipriešinimo. Priešas norėjo sutrumpinti Jėzaus tarnystę. Kai išminčiai susidūrė su karaliumi Herodu jiems buvo nurodyta kur jie gali rasti žydų karalių, Jėzaus gyvybė atsidūrė pavojuje. Juozapas, perspėtas sapne pasiėmė savo šeimą ir pabėgo. Jie tapo pabėgėliais Egipte. Kai Herodas suprato, kad jo planas nepavyko, jis įsakė išžudyti visus berniukus Betliejuje ir jo apylinkėse, kurie buvo 2 m. ir jaunesni. Jei ne Dievo įsikišimas, Jėzaus misija būtų užsibaigusi vos jam gimus. Pasipriešinimas ir persekiojimas tęsėsi ir kai Jis grįžo į miestą, kuriame užaugo, vietoje, kurioje kiekvienas pažinojo tiek Jį tiek ir Jo šeimą. Žmonės, pas kuriuos Jis ėjo buvo Jo kaimynai, kurie matė kaip Jėzus augo. Jis ėjo į sinagogą pilnas Šv. Dvasios ir pareiškė, kad Šv. Rašto vieta išsipildė jiems klausantis, bet jie nepriėmė raginimo atgailauti ir gręžtis į Dievą. Žmonės ragino Jėzų parodyti savo galias ir padaryti tai ką jie girdėjo Jėzų darant kitur. Vis gi, žmonių širdys nepriėmė gerosios naujienos. Jie ketino numesti Jėzų nuo uolos bet dar kartelį Jėzus antgamtiškai išvengė ankstyvos savo tarnavimo pabaigos. Fariziejai ir sadukiejai buvo taip apakinti savo statuso ir pozicijos, kad jie tiesiog neleido niekam įsikišti į jų status kvo ir į savo valdymo taisykles. Tai, kad Jėzaus populiarumas vis auga sukėlė Romos valdininkų dėmesį. Jie priešinosi Jo misijai ir kai suprato, kad Jėzaus nebegalės sustabdyti, sugalvojo kaip Jėzus galėtų būti išduotas. Jie suplanavo Jėzaus nužudymą net nesuprasdami, kad tokiu būdu padės Jam įvykdyti savo misiją. Jėzus tikintiesiems yra pasakęs, kad kai šie tęs Jo misiją jie bus persekiojami. Jono evangelijos 15 skyriuje rašoma, kad pasaulis nekentė Jėzaus ir dėl to nekęs ir mūsų kai mes tęsime Jo darbą. Be jokios abejonės bus pasipriešinimo ir opozicijos. Vis gi, Jėzus jau nugalėjo nuodėmės jėgą ir mirtį. 22 eilutėje rašoma: „Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės. “ Jėzus suprato, kad tamsa nekenčia šviesos, bet tie, kurie tapo šviesa daugiau nebeturi bijoti, jie tiesiog turi leisti šviesai šviesti netgi sutikdami pasipriešinimą ir persekiojimus.
Mūsų gyvenimai šiandien Mes gyvename laiku, kai būti krikščioniu nėra populiaru. 2016 žurnale Krikščionybė šiandien pranešama, kad 75 procentai pasaulio populiacijos kenčia nuo stiprių religinių apribojimų ir religinės laisvės nebuvimo. Dalinantis tikėjimu gali susilaukti prievartos, priešiškumo, mušimo, žodinių užgauliojimų ir netgi mirties. Pasaulis nekenčia krikščionių, nes jis nekentė ir Jėzaus. Mes nepriklausome šiam pasauliui. Mūsų gyvenimai sudaro didžiulį skirtumą tarp tų, kurie yra Kristaus misijoje ir tų, kurie šiai misijai priešinasi. Pagal Jokūbo laišką netgi paripriešinimas ir opozicija teikia naudos, nes šie dalykai padeda išugtyti ištvermę ir brandą. 1 Perto 2:23 patvirtinama, kad persekiojimas ir pasipriešinimas padeda mums tapti panašiais į Jėzų. Mes žinome, kad tiek Dievas Tėvas tiek ir Šv. Dvasia aktyviai rėmė Jėzaus misiją. Mums yra pažadėta, kad Šv. Dvasia bus su mumis mūsų misijoje. Taigi, netgi jei mums nepatika pasipriešinimas ir persekiojimas, mes žinome, kad tai sutvirtins mūsų tikėjimą, santykius su Dievu ir laimės pražuvusius. Kai Jėzus pargįš, Jis patvirtins, kad pabaigėme savo misiją netgi susidurdami su opozicija. Klausimai diskusijai 1. Kokiais būdais krikščionys patiria pasipriešinimą ir persekiojimą? 2. Kokiomis laisvėmis galite džiaugtis kai galite dalintis savo tikėjimu? Dėkokite Dievui už tai ir kitus tikintčiuosius, kurie patiria persekiojimus dėl savo tikėjimo. 3. Vis skaitydami ir skaitydami Bibliją semiatės padrąsinimo. Kokiomis eilutėmis Dievas jus drąsina kai patiriate pasipriešinimą dalindamiesi savo tikėjimu su aplinkiniais.
Pasiruošę tarnauti Mes semiamės padrąsinimo iš Šv. Rašto ir laiške Romiečiams esame drąsinami nebijoti, nes nėra nieko kas galėtų mus atskirti nuo Dievo. Nebijokite dalintis savo tikėjimu netgi tada kai jūsų požiūris yra nepopuliarus. Jūs esate misijoje su Dievu ir Dievas yra ištikimas savo žodžiui. Pabandykite šią savaitę pabendrauti su kuo nors kas priklauso kitai kultūrai ar yra iš kitos šalies.
Majorė Ana Frazer, Tarptautinis štabas, iš Jungtinių Amerikos valstijų rytinės teritorijos – tarnaujanti tarptautinėje karininkų mokykloje, kurioje ruošiami karininkai/ Dvasinio gyvenimo centre. Mano kaip Dvasinio vystymosi padalinio asistentės tikslas, troškimas ir malda yra: „Viešpatie, naudok mane; padėk man tarnauti ištikimai.”
Turinys 1. Misija - tarnauti su Kristaus gailestingumu
Komandorė Silvia Cox
2. Misija – tarnavimo būtinumas
Majorė Coby de Ligt-Oosterheerd
3. Misija – Tarnauti kaip liudininkui
Majorė Ana Frazer
4. Misija – Tarnauti savo šeimoje
Majorė Sara Tam
5. Misija– Tarnauti mano benduomenėje/kaiminystėje Leitenantė-Colonel Rajam Daniel 6. Misija – Tarnauti nepažystamiems/pabėgeliams Komandorė Grace Mnyampi 7. Misija – Tarnauti ligoniams
Ponia Premlatha Balachandar
8. Misija – Tarnauti atsumtiesiams
Komandorė Rosalie Peddle
9. Misija – Tarnauti mano korpuse/bažnyčioje
Ponia Pamela Hunter
10. Misija – Tarnauti nors ir sulauki pasipriešinimo bei persekiojimų Majorė Ana Frazer