Žurnalas AR ŽINAI, KAD? by Savaite

MOKSLO RAIDA

GAMTA

TechnologIJOS

TransportAS

istorIJA

VISATA

Įdomu

ATOSTOGOS 2050-aisiais

Kaip keliausime ir ilsėsimės ateityje?

GYVENIMAS SULAUKUS

100

JEI...

Kaip ilgiau gyventi visavertį gyvenimą?

Dinozaurai nebūtų išnykę, ir kitos hipotetinės teorijos

SKAITYKITE KOSMINĖ SPINDULIUOTĖ FOLKERKO RATAS GRANDININIAI PJŪKLAI GRAIKIJOS TEATRAS

DIRBTINĖS SALOS

TAŠKUOTASIS EŽERAS KRISTALAI GIGANTAI

Žmonių sukurtos salos traukia ne tik turistus

ALKOHOLIO DISTILIACIJA KUKURŪZŲ SPRAGĖSIAI

KATĖS PRIEŠ ŠUNIS Kas laimės paskutinį ir lemtingą mūšį?

EUREKA! 10 atsitiktinių

idėjų ir išradimų, pakeitusių pasaulį

PAGALBA PLANETAI

Žemės ateitis: kaip galime jai padėti?

Nr.14

TANKAI

100 metų karybos

Pagal licenCiją

KAINA: 3,30 Eur

SVEIKI

Danguje, ant debesies krašto, tavęs laukia laisvė. O tu klausi, kas bus, jei nukrisi? O aš klausiu, kas bus, jei skrisi?

Laisvė rinktis Daugeliui vasara – malonių pasirinkimų metas. Rinksimės, kur keliauti, ką naujo pamatyti, kokias pramogas išbandyti. Žinoma, galbūt daug svarbiau ne tai, ką veiksime, o tai, kaip jausimės. Juk nuolatos keičiasi ne tik mūsų pomėgiai (tai, kas daro mus laimingus), bet ir galimybės. 2050-aisiais metais atostogos atrodys visai kitaip, tačiau noras atsipalaiduoti ir patirti kuo mažiau streso išliks nepakitęs. Tiesa, laisvė rinktis neatsiejama nuo atsakomybės. Kartais, bandydami kuo greičiau atsipalaiduoti, pamirštame atsakomybę sau, savo kūnui. Nuostabus organizmas sugeba atsilaikyti net tada, kai jį nuodijame, o pakeitę vos kelis įpročius,

Bendraukime Žurnalas „Ar žinai, kad?“ Nr. 14, 2016 Leidėjas

UAB „Savaitė“ Laisvės pr. 60 LT-05120 Vilnius Tel. (8 5) 2101819 Faksas (8 5) 2460622 E. paštas: biuras@savaite.lt blue: C100 M90 Y10 K0 orange: C0 M60 Y100 K0

galėtume su kūnu susidraugauti ir nuveikti daug įdomių dalykų. Mokslininkai aiškina, kad gyvenimas, sulaukus 100 metų, gali būti visai kitoks, nei mes šiandien įsivaizduojame, o senėjimo procesą galime pristabdyti ne tik mes patys, bet ir naujausios technologijos. Taip pat kasdien renkamės, kaip elgtis su planeta. Ar gamtai atsidėkoti už suteiktas galimybes sušukti „Eureka“, užlipus ant aukščiausio kalno, panėrus į giliausią įdubą, perplaukus vandenyną, ar savo padėką išreikšti numestu plastikiniu buteliu pakrantėje. Teigiama, kad vandenynuose po 50 metų plastiko bus daugiau nei žuvų. Žinoma, taip bus, jei mūsų pasirinkimai nesikeis. Jiems išlikus

Facebook Ar žinai kad

Redaktorių kolegija

Asta Jelinskienė Tautvydas Lukaševičius Tomas Asminavičius Olegas Volkovas Redakcija Svetlana Čalkina Rima Lukaševičienė Žydrūnas Šlajus Eglė Švedaitė Deimantė Varatinskaitė Rita Zujienė Beatričė Jaroševičienė

Reklama reklama@savaite.lt, 241 0098 Jolanta Jackevičienė jolanta.jackeviciene@savaite.lt +370 677 14 622 Nijolė Dilienė, nijole@savaite.lt +370 640 28139 Valentinas Butkus valentinas@savaite.lt +370 656 77732 Inga Butkutė, inga@savaite.lt +370 656 88187

tokiems patiems, nepadės modernus atliekų perdirbimas ar į aplinką išskirtų dujų skaičiavimas, o blogiausi hipotetiniai pasaulio ateities scenarijai, aprašomi šiame numeryje, gali ir išsipildyti. Sakoma, kad laimės paslaptis yra laisvė, o pastarosios paslaptis – drąsa. Greičiausiai drąsūs žmonės, kurie nebijo būti atsakingi sau ir gamtai, ir yra patys laisviausi, turintys daugiausia galimybių rinktis. Tikimės, kad vienas pasirinkimų bus vasarą praleisti su jau keturioliktuoju „Ar žinai, kad“ žurnalo numeriu. Nors kartais galime suklysti, tačiau tobulas gero ir laisvo apsisprendimo jausmas gali sukurti nuostabių prisiminimų, kuriais dalysimės dar ne vieną vasarą. Redakcija

Youtube Ar žinai kad Administracija Kęstutis Bulka Loreta Urbonienė Aldonija Keidūnienė Virginija Bikauskienė Lilija Paukštienė

Iliustracijos Alamy, Corbis, DK Images, Dreamstime, Getty, NASA, Rex Features, Science Photo Library, Thinkstock, Wikimedia, Sol 90 Images.

El.paštas arzinai@kad.lt Autorinės teisės Be raštiško leidėjo sutikimo draudžiama naudoti žurnalo medžiagą – visą ar dalimis. Tekstai ir žurnalo dizainas yra „Imagine Publishing Ltd“ nuosavybė. Nors leidėjas stengiasi pateikti tikslius ir patikrintus faktus, už faktų ar teiginių teisingumą atsako informacijos šaltiniai. Už reklamų turinį leidėjas neatsako.

Tiražas 8 000 vnt. Spaustuvė UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė ISSN 2351–5619 Pagal

LICENCIJĄ

tURInYs Transportas

GAMTA

12 Kaip galime padėti savo 54 Tankai planetai? Ar šios kovos mašinos vis dar Sumažinkime Žemei daromą žalą...

18 Jautrusis musėkautas 18 Taškuotasis ežeras Kanadoje 19 Debesų sėja 20 Gigantiškieji kristalai 22 Katės prieš šunis

mokslo raida

26 H ipotetinės mokslo teorijos 34 34 35 36 38

Jeigu dinozaurai nebūtų išnykę? Jeigu Saulė staiga užgestų? Jeigu nebūtų vandens?

Kukurūzų spragėsiai Kraujo spalvos Mokslas apie kepsnius Alkoholio distiliacija Kaip išgyventi daugiau nei 100 metų?

Technologijos

42 Atostogos 2050-aisiais metais Kaip keliausime ir ilsėsimės ateityje?

naudingos ir kokia evoliucija jų laukia?

64 Folkerko ratas

visata

66 Kosminė spinduliuotė 66 67 68 68 69

Visata pripildyta įvairių dalelių ir elektromagnetinių bangų...

Tarpžvaigždinė medžiaga Asteroidų keliamas pavojus Kaip matuojama kitų planetų temperatūra? Žvilgsnis į praeitį Kaip susiformuoja dujinės planetos?

istorija

70 Atsitiktiniai išradimai, pakeitę pasaulį

Kaip netikėti išradimai ir unikalios idėjos padėjo tobulėti pasauliui?

74 Senovės Graikijos teatras 74 Romėnų nusikaltimai ir bausmės

Jeigu dinozaurai nebūtų išnykę? 48

Grandininiai pjūklai

48 Grandininiai pjūklai 50 Kaip sukuriamos dirbtinės salos?

Kaip susiformuoja dujinės planetos? 50

Kaip sukuriamos dirbtinės salos? 4 | Ar žinai, kad?

Gigantiškieji kristalai

KIEKVIENAME NUMERYJE

Tankai

Kaip išgyventi daugiau nei 100 metų?

Folkerko ratas

12 Kaip galime padėti savo planetai?

Atostogos 2050-aisiais metais

VERTA ŽINOTI

• Keisčiausi muziejai Lietuvoje, apie kuriuos galbūt nežinojote • Tikrieji „hobitai“ • Kova su bepiločiais orlaiviais • Galingiausias lėktuvų variklis • Didžiojo kraterio paieškos • Pripučiami namai kosmose • 10 mėnesio įdomybių

PROTO BOKŠTAS

70 42

Atsitiktiniai išradimai, pakeitę pasaulį

Ar baltosios meškos išgyventų Antarktidoje? Kodėl senstant nosyje daugėja plaukų? Kodėl gaidžiai turi skiauteres? Kiek atomų sudaro žmogaus kūną? Ar žuvys ištrokšta? Kodėl para trunka 24 valandas? Ar galima išmokti užsienio kalbos miegant? Kodėl paukščių išmatos baltos? Ir dar daug kitų įdomių klausimų bei atsakymų.

ŽINIOS GYVAI

TOP naujienos Lietuvoje ir jūsų klausimai.

Mokslas apie kepsnius

Ar žinai, kad? | 5

VERTA ŽIN TI Ant pasaulio pažinimo slenksčio

7 keisti muziejai Lietuvoje, apie kuriuos galbūt nežinojote Nuo plaktukų ir aštuonračių iki arklių ir „davatkynų“ – Lietuvoje yra iš tiesų unikalių muziejų Plaktukų muziejus Linkmenys, Ignalinos raj. Šiame muziejuje – 500 eksponatų. Kolekcininkas Antanas Kibickas plaktuką įprasmina ne vien kaip darbo įrankį, bet ir kaip mitologinį simbolį. Plaktukas siejamas su mitologiniu kalviu Teliaveliu, skandinavų Toru. Muziejuje visa plaktuko evoliucija – nuo akmeninio iki geležinio. Be to, muziejuje yra ir unikalių lietuviškų plaktukų, pavyzdžiui, didelis medinis plaktukas grumstams dirvoje trupinti. Tikrų, atitinkančių visus kriterijus, plaktukų muziejų pasaulyje yra tik du – Aliaskoje (JAV) ir Australijoje. Dar žinomos kelios privačios kolekcijos, viena kurių Linkmenyse.

Drevinės bitininkystės muziejus Musteikos kaimas, Varėnos raj. Drevinės bitininkystės ekspozicija įrengta Musteikos kaime. 2006 m. kaime buvo įkurtas senovinių kelminių avilių bitynas, o aplinkinių miškų drevėse apsigyveno bitės. Dabar bityne galima pamatyti, kaip kelminiuose aviliuose prižiūrimos bitės, kaip tvarkomas medus ir vaškas. Taip pat galima pamatyti, kaip daromi kelminiai aviliai, nedideli aviliai – vabikai, skirti bičių spiečiams vilioti.

Polderių muziejus Uostadvaris, Šilutės raj. Rusnės saloje galite pamatyti pirmąją vandens kėlimo stotį: 1907 m. pastatyta Uostadvario vandens kėlimo stotis ant Vilkinės upės – pirmasis tokios paskirties statinys Lietuvos teritorijoje. Dabar čia įrengtas Rusnės polderių muziejus. Statinys paskelbtas technikos istorijos paminklu, vertingas architektūriniu požiūriu – tai gerai išlikęs regioninės istorinės architektūros pavyzdys. Polderis – tai nusausinta ir pylimu atskirta žemuma, iš kurios vanduo šalinamas siurbliais. Tai ypač aktualu Šilutės rajone dėl kiekvienais metais kylančių potvynių.

6 | Ar žinai, kad?

Aštuonračio muziejus Nemakščiai, Raseinių raj. Netoli Kryžkalnio esančio Nemakščių bažnytkaimio vardas pastaraisiais metais dėmesio centre atsidūrė du kartus. Pirmąsyk, kai archeologai susiginčijo, ar iš tiesų ant netoliese esančio Molavėnų piliakanio kadaise stūksojo legendinė Pilėnų pilis. Antrą kartą, kai per Nemakščių bendruomenės surengtą šventę į pagrindinę miestelio gatvę išriedėjo neregėtos konstrukcijos aštuonratis savaeigis vežimas. Lygiai toks pats, kokiu 1907–1912 m. dardėdamas grindiniu kaimo žmones žegnotis vertė genialus konstruktorius Pšemislovas Neveravičius. Lietuvos bajoras Pšemislovas Neveravičius buvo savamokslis konstruktorius, kuris pirmasis pasaulyje sukūrė laiką pralenkusį aštuonratį savaeigį vežimą. Nors prabėgo pusė amžiaus, tačiau ir šiandien keturių ašių važiuoklės prototipu naudojasi visų aštuonračių mašinų gamintojai, kuriantys karinius transporterius ir astronautų mėnuleigius.

Arklio muziejus Niūronių kaimas, Anykščių raj. Už 8 km nuo Anykščių esantis unikalus Arklio muziejus – vienintelis Lietuvoje. Jis įkurtas 1978 m. agronomo prof. Petro Vasinausko (1906–1995) iniciatyva. Sužinoję apie muziejaus steigimą, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos žemdirbiai į Niūronis vežė arklių inventorių, žemės dirbimo padargus. Veterinarijos akademijos auklėtiniai dovanojo iškamšą, elmininkiečiai atvežė keletą gyvų arklių. Muziejuje galima susipažinti su arklio evoliucija, pasidomėti, kaip vadinamos arklio kūno dalys, plaukas, sužinoti apie lietuviškas arklių veisles – žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius. Čia pat pateikiami ir arklio dantų muliažai. Juk sena patarlė skelbia: „Dovanotam arkliui į dantis nežiūri.“ Veterinarijos stenduose eksponuojamos arklio gydymo ir priežiūros priemonės: įrankiai, kuriais tikrinami arklio sukandimas, kanopos. Jeigu batuotą katiną galima sutikti tik pasakose, tai arklį galima pamatyti batuotą iš tiesų.

Keisčiausi muziejai pasaulyje • Pekino vandens čiaupų muziejus • Parazitų muziejus Tokijuje • Paryžiaus kanalizacijos muziejus • Raganavimo muziejus Kornvalyje • Nutrūkusių santykių muziejus Zagrebe • Skaistykloje kenčiančių sielų muziejus Romoje

Anatomijos muziejus Kaunas Jau nuo XVI a. anatomai tyrinėjo mirusio žmogaus kūną. Iš pradžių jie slėpėsi nuo visuomenės ir valdžios institucijų, vogė lavonus naktimis iš kapinių, ir tik vėliau oficialiai leista tyrinėti mirusio žmogaus kūną. Mirusio žmogaus palaikai į anatomijos institutus patenka įvairiai. Anksčiau naudoti mirusių benamių, kalinių palaikai, apie 1970–1980 m. gyvas žmogus galėdavo parduoti savo kūną už 200 ar 300 rublių. Atsirasdavo tokių vikruolių, kurie parduodavo savo kūną kelis kartus. Vėliau tokio pirkimo buvo atsisakyta, nes jis prieštaravo moralės normoms – juk negali žmogus parduoti savo palaikų dar būdamas gyvas. Dabar visoje Europoje mokslo tikslais naudojami tik pagal testamentą ar paskutinės valios pareiškimą palikti žmonių palaikai. 1922–1940 m. sukaupta pagrindinė Žmogaus anatomijos muziejaus dalis. Per 80 metų, žinoma, kai kas neišlaikė laiko išbandymų, kurie prasidėjo jau 1946 m. – Kauną alinęs didžiulis potvynis užliejo rūsius ir sugadino dalį muziejaus eksponatų.

Šilavoto davatkynas Naujasodžio kaimas, Prienų raj. Davatkynas įsikūręs Trakelio šlaite, maždaug 0,7 km nuo Šilavoto. Daugiau nei šimtmetį čia buvo savotiškas vienuolynas, kuriame glaudėsi pamaldžios moterys – davatkėlės, visai parapijai dariusios gerus darbus. Jos nekūrė šeimų, gyveno labai kukliai, meldėsi už visus. Ypatingą jų gerumą juto ligoniai, nes kiekviena turėjo savo globojamą ligonį. Joms rūpėjo gyvenimo nuskriaustieji. Davatkėlės kasdien dalyvaudavo Šv. Mišiose, ruošė vaikus Pirmajai komunijai, padėdavo kunigams, rūpinosi bažnyčia. Pokario metais jų namuose nuo trėmimų slėpėsi kaimynai. Davatkyno įkūrėja Marijona Dabrišiūtė apsigyveno čia 1895 m. Seniausi gyventojai pasakoja, kad čia buvo mokoma rašto – galbūt buvusi daraktorių mokykla. Yra žmonių, kurie sako, kad į davatkyną labai gera atkeliaut, pabūti čia, pasėdėti, pasivaikščioti davatkėlių takučiu, pamedituoti prie Angelo, kai sunku. Ramybe ir gerumu dvelkia senojo davatkyno kalnelis. Ši vieta puiki ugdyti dėmesį gamtos dovanoms, istorijos ženklams, etnokultūrai, dvasios savitumui.

VERTA ŽIN TI NAUJIENOS SKAIČIAIS

Variklis lėktuvuose bus išbandomas 2018 m.

2018 Tais metais planuojama erdvėlaivį „Red Dragon“ paleisti į Marsą.

3 valandos 35 minutės Per tiek laiko astronautas Tim Peake kosmose įveikė maratono distanciją.

Malaizijoje sugauto smauglio ilgis. Kol kas tai didžiausia gyvatė pasaulyje.

1 019 km/h

Pasaulio greičio rekordas, kurį pasiekė levitacinė transporto priemonė.

Galingiausias variklis Užvestas galingiausias komercinių orlaivių variklis Sukurtas specialiai „Boeing 777X“ orlaiviui GE9X variklis gali kurti 45 000 kilogramų keliamąją galią. Variklis yra trijų metrų pločio, kad į jį galėtų patekti daugiau oro, o vidinės jo dalys gali veikti ir esant 1 315 laipsnių

temperatūrai. Nors yra didelis ir galingas, variklis veiks itin tyliai, suvartos beveik tiek pat degalų kiek ir senieji ne tokie galingi varikliai. Tikimasi, kad 2020 m. lėktuvai su šiais varikliais jau skraidins tūkstančius keleivių.

Krateris yra Meksikos teritorijoje, jį dengia 600 metrų storio nuosėdų ir uolienų sluoksnis

Dinozaurų žudiko krateris gali padėti įminti daugybę mįslių Manoma, kad prieš 66 milijonus metų dešimties kilometrų skersmens asteroidas rėžėsi į Žemę ir sunaikino dinozaurus. Mokslininkai nori pasiekti 180 kilometrų skersmens kraterį, kuris susidarė po smūgio, ir daugiau sužinoti tiek apie patį asteroidą, tiek apie jo poveikį Žemei. Jiems teks pragręžti gana storą uolienų ir nuosėdų sluoksnį.

Pripučiami moduliai kosminę stotį darys daug erdvesnę

Pripučiami namai kosmose Kaip bus padidinta Tarptautinės kosminės stoties erdvė? Naujas pripučiamas modulis iš antro karto buvo sėkmingai pritvirtintas prie Tarptautinės kosminės stoties ir pripūstas. Pučiant jį, buvo girdėti garsai, panašūs į kaitinamų kukurūzų spragėsių skleidžiamus garsus. Stotyje esantys astronautai dvejus metus stebės ir bandys naująjį modulį, kad sužinotų, ar jis pakankamai tvirtas ir saugus. Jei tokia idėja pasiteisins, tokie moduliai bus naudojami misijų į Marsą metu.

Ar žinai, kad? | 7

Didžiojo kraterio paieškos

VERTA ŽIN TI

Net ir mažiausi bepiločiai orlaiviai gali sugadinti keleivinių lėktuvų variklius

„Priešdroninė“ gynybos sistema

Kaip ši sistema gali nutupdyti į draudžiamą oro erdvę įskridusius bepiločius orlaivius?

Sutrikdymas Specialus prietaisas užblokuoja konkrečius radijo bangų dažnius ir nutraukia ryšį tarp bepiločio orlaivio ir jį valdančio žmogaus.

Radarai Sekimas Bepiločius orlaivius sekti ir stebėti padeda šilumai jautrūs sekikliai, kurie fiksuoja baterijų skleidžiamą šilumą.

TEMA DISKUSIJAI

Olandijoje policininkai moko erelius, kad šie „numuštų“ į draudžiamą oro erdvę įskridusius bepiločius orlaivius

Tokie radarai gali aptikti bepiločius orlaivius bet kokiomis oro sąlygomis, jiems skrendant net ir nedideliame aukštyje.

KOVA SU DRONAIS Kaip išvengti keleivinių lėktuvų ir pramoginių bepiločių orlaivių susidūrimų? Vis daugiau žmonių neatsisako svajonės pakilti į orą ir įsigyja nedidelius bepiločius orlaivius, kurie ne tik leidžia grožėtis vaizdais iš viršaus, bet kartais padeda artimiesiems surasti dingusius žmones, valstybinėms institucijoms aptikti sunkiai prieinamose vietovėse slepiamą turtą. Tiesa, apie neatsakingų pilotų su žaisliniais lėktuvėliais keliamas problemas girdime vis dažniau. Lėktuvėliai skrenda ten, kur gali sutrukdyti keleiviniams orlaiviams, krinta ant žmonių ir juos sužeidžia, netgi šnipinėja bei padeda atskleisti komercines ar asmeninio gyvenimo paslaptis. Natūralu, kad daugelyje šalių kilo diskusijų, kaip reikėtų naujuosius pilotus kontroliuoti, o galbūt visai pakirpti jiems sparnus. Lietuvoje

8 | Ar žinai, kad?

įstatymu pasiūlyta įpareigoti registruoti bepiločius orlaivius, o toks siūlymas svarstomas Seimo komitetuose. Pagal įstatymo projektą, Civilinės aviacijos administracijos (CAA) nustatyta tvarka turėtų būti registruojami bepiločiai orlaiviai, kurių kėlimo masė nuo 300 gramų iki 25 kilogramų. Bepiločio orlaivio, bepiločio orlaivio valdytojo, laisvojo skridimo orlaivio sąvokos būtų numatytos ne tik Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėse, bet ir įstatyme. „Registruodami dronus žinotume, kas juos skraidina, o įvykus nelaimingam atsitikimui, būtų daug lengviau surasti įvykio kaltininką“, – sakė vienas pataisos iniciatorių Viktoras Fiodorovas. Tokio siūlymo kritikai atkerta, kad Lietuvoje į draudžiamas zonas dronai ir taip neskrenda, o jų registravimas –

„Pagal dabar galiojančias taisykles reikia atlikti bepiločio orlaivio techninę apžiūrą ir įvertinti valdytojo įgūdžius.“ tai dar viena prievolė, kuri tik papiktins lietuvius. Kritikai taip pat teigia, kad 300 g keliamosios galios orlaivių vaikai gali įsigyti daugelyje žaislų parduotuvių, o žaislai tikrai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

VERTA ŽIN TI

Tikrieji hobitai

Hobitas, stovintis tarp Homo erectus (kairėje) ir Homo sapiens (dešinėje)

Manoma, kad mažieji žmonės išnyko prieš 50 000 metų

Tikri, į „Žiedų valdovo“ hobitus panašūs žmonės gyveno Indonezijoje ir jiems tikrai labiau rūpėjo akmeniniai įrankiai, o ne stebuklingi žiedai. 2003 metais mokslininkai atrado miniatiūrinių žmonių palaikų, kurie buvo 6 m po Liang Bua urvu Indonezijoje. Oficialiai pavadinti Homo ﬂoresiensis, mažieji žmonės buvo labai greitai praminti hobitais, nes jų ūgis buvo maždaug vienas metras. Iš pradžių manyta, kad jie išnyko prieš 12 000 metų ir kurį laiką gyveno su Homo sapiens, atlikus tikslesnius kaulų ir akmeninių įrankių tyrimus, paaiškėjo, kad hobitai išnyko prieš 50 000 metų. Nors tiksli išnykimo priežastis nėra žinoma, daugelis tyrinėtojų teigia, kad būtent didesni žmonės sunaikino mažesnius. Į Indoneziją atvykę aukštesni ir stipresni Homo sapiens ėmė dominuoti, nepaliko mažesniesiems žmonėms maisto. Tiesa, tai tik viena iš daugelio teorijų, todėl aklai ja tikėti nereiktų.

Mažųjų žmonių smegenys buvo maždaug šimpanzės smegenų dydžio

Į hobitus panašių žmonių palaikų buvo rasta Indonezijoje

Ar žinai, kad? | 9

VERTA ŽIN TI

MĖNESIO ĮDOMYBIŲ

Kai kurie žmonės tiesiog negali be rizikos Naujas amerikiečių tyrimas įrodo, kad smegenų struktūra yra susijusi su polinkiu rizikuoti. Mokslininkai ištyrė 1 200 žmonių ir nustatė, kad mėgstančių riziką ir impulsyvių asmenų smegenys skiriasi nuo ramių, besielgiančių apgalvotai. Adrenalino fanatikų smegenų žievė kai kuriose vietose (už savikontrolę atsakingų smegenų sričių) yra daug plonesnė.

Mantija iš magnio ir silikono

Geležinis branduolys

Vandenilio ir helio dujos aplink planetą

Ledas

Atmosferos temperatūra – minus 226 laipsniai pagal Celsijų

Devintoji planeta nėra ryški Berno universiteto astrofizikai sukūrė kompiuterinę simuliaciją, kuri gali padėti daugiau sužinoti apie paslaptingą devintąją mūsų Saulės sistemos planetą. Teigiama, kad planeta, dešimt kartų masyvesnė už Žemę, yra panaši į Uraną ir Neptūną. Mokslininkai skelbia, kad planeta atspindi labai mažai Saulės šviesos, todėl teleskopais ją buvo sunku aptikti.

10 | Ar žinai, kad?

Žmonės, turintys daugiau draugų, gali iškęsti stipresnį skausmą Endorfinus (chemines medžiagas, kurios slopina skausmą ir dėl kurių jaučiame malonumą) aktyvuoja bendravimas su draugais. Šią teoriją praktiškai patikrino Oksfordo universiteto mokslininkai, kurie nustatė, kad socialiai aktyvesni žmonės gali ištverti stipresnį skausmą.

Fotosintezė padės gaminti biokurą Fotosintezės metu augalai naudoja saulės energiją ir gamina gliukozę. Kopenhagos universiteto tyrėjai išmoko pasinaudoti fotosinteze ir sukurti naudingas medžiagas. Naudodami augalų chlorofilą, saulės šviesą ir specialų fermentą, mokslininkai augalo lapus pavertė biokuru, kuris gali būti panaudotas ir kaip natūralus plastikas.

„Microsoft“ DNR verčia savo duomenų saugykla DNR grandinėse saugoma informacija, kuri yra labai svarbi mūsų kūnui. „Microsoft“ kompanija nori tokias grandines panaudoti skaitmeninei informacijai saugoti. Kompanija nusipirko 10 milijonų DNR gijų, kad galėtų išbandyti, ar jose galima ilgai išsaugoti skaitmeninę informaciją.

Džeimso Vebo teleskopo veidrodis

Oksfordo mokslininkai parengė ataskaitą, kurioje įvardijo labiausiai tikėtinas grėsmes, kurios per kitus penkerius metus gali sunaikinti dešimtadalį žmonių populiacijos. Skelbiama, kad labiausiai tikėtina grėsmė – branduolinis konfliktas. Kiek mažiau realios grėsmės, paminėtos ataskaitoje, yra dirbtinai sukurtas virusas, klimato kaita, geoinžinerinės klaidos ir dirbtinio intelekto revoliucija.

Jei dažniau stebėsite futbolo varžybas, geriau žaisite futbolą

Sidnėjaus operos rūmai

Europos futbolo čempionatas tikriausiai daugeliui sukėlė daug aistrų, net jei varžybas stebėjote televizoriaus ekrane. Monrealio universiteto mokslininkai nustatė, kad sporto varžybų žiūrėjimas padeda pagerinti sportavimo įgūdžius. Pasirodo, vien per televizorių žiūrėdami futbolo ar krepšinio rungtynes, galite tapti geresniais futbolininkais ar krepšininkais.

„Hubble“ veidrodis

Visatą tirsime didžiuliu auksiniu veidrodžiu Tikimasi, kad Džeimso Vebo teleskopas į kosmosą bus paleistas 2018 metais. Viena svarbiausių kosminio teleskopo dalių – veidrodis, kuris padės „pagauti“ iš tolimiausių ir seniausių žvaigždžių sklindančią šviesą. Naujasis veidrodis bus padengtas auksu ir dydžiu ženkliai lenks „Hubble“ teleskopo veidrodį.

Laisvės statula Big Benas Rekordinis nėrimas Eifelio bokštas

Metrai

100

-66m -92m

150

-96m

-124m

200

250

Žmogus prisijungs prie migruojančių gulbių Kasmet tūkstančiai gulbių išskrenda ieškoti šiltesnio klimato, tačiau sugrįžta toli gražu ne visos. Per pastaruosius 20 metų gulbių sumažėjo du kartus. Norėdamas sužinoti kodėl, Sacha Dench skris kartu su gulbėmis ir per dešimties savaičių kelionę įveiks 7 000 km. Jis skris motoriniu parasparniu ir ant žemės ilsėtis leisis tada, kai tai darys ir gulbės.

300

Pagerintas laisvojo nėrimo pasaulio rekordas

-300m

William Trubridge iš Naujosios Zelandijos pagerino jam priklausantį rekordą ir panėrė į 124 metrų gylį nenaudodamas deguonies įrangos. Rekordas užfiksuotas Bahamuose, o naras po vandeniu išbuvo 4 minutes ir 34 sekundes. Ankstesnis rekordas – 122 metrai.

Ar žinai, kad? | 11

Didžiausia grėsmė – branduolinis konfliktas

GAMTA

1 trilijonas

8 milijonai tonų

Tiek plastikinių maišelių naudojama visame pasaulyje.

171 kilogramas Tiek maisto vidutiniškai per metus išmeta kiekvienas lietuvis.

Tiek plastiko atliekų kiekvienais metais patenka į vandenyną.

100 000

Tiek jūros žinduolių nugaišta kiekvienais metais dėl plastiko atliekų.

Kaip išgelbĖti planetĄ? Technologijos, sumažinančios Žemei daromą žalą

15-30%

90%

Tokia dalis pasaulio jūrinių paukščių yra prariję įvairių plastiko atliekų.

12 | Ar žinai, kad?

Manoma, kad tokia dalis astma sergančių vaikų ja susirgo dėl oro taršos.

75 000

Tiek medžių būtų išgelbėta neišspausdinus vienintelio sekmadieninio amerikiečių laikraščio „New York Times“ tiražo.

Kiekviena perdirbto popieriaus tona išgelbsti 17 medžių, sutaupo 26 000 litrų vandens ir 3 m3 žemės, kurioje AR ŽINAI, KAD? būtų sąvartynas.

Skysto CO2 pumpavimas į uolienas

Ar galime sustabdyti klimato atšilimą?

Ozono sluoksnio apsauga Nustojus naudoti kai kuriuos produktus, ardančius ozoną, galima padėti išsaugoti nuo Saulės ultravioletinių spindulių dengiantį sluoksnį.

Kol pasaulio vyriausybės tariasi dėl išmetamo anglies dioksido kiekio, sulėtinti klimato šiltėjimą galėtų modernios technologijos

Debesų sėja Atmosferoje paskleistos mažytės dalelės, ant kurių gali kondensuotis vandens garai, paskatina debesų formavimąsi. Debesys atspindi daugiau saulės šviesos ir vėsina žemę.

Gigantiški reflektoriai orbitoje Didelių šviesą atspindinčių veidrodžių iškėlimas į orbitą galėtų sumažinti Žemės temperatūrą trimis laipsniais.

Stratosferinių aerozolių išskyrimas Galėtume suformuoti Žemės „skydą“ tarsi ugnikalniai aukštai stratosferoje paskleisdami aerozolius.

Anglies dioksido kaupimas vandenyne galiausiai vandenį paverstų pernelyg rūgščiu, todėl galbūt geresnė alternatyva – suskystinto CO2 perkėlimas į dugne esančias akytas uolienas.

Genetiškai modifikuoti pasėliai Diazoto monoksidas – tai 296 kartus labiau šiltnamio efektą skatinančios dujos nei CO2. Genetiškai modifikuotiems pasėliams reikia mažiau trąšų, o tai sumažina ir taršą diazoto monoksidu.

Vandenynų „tręšimas“ geležimi Geležis paskatina dumblių, kurie ne tik į viršutinį vandenyno sluoksnį sutraukia CO2, bet ir suformuoja visos mitybos grandinės pagrindą, augimą.

Skysto CO2 pumpavimas į vandenyno gelmes

Miškų atkūrimas Augalai yra didžiulis ir galingas anglies dioksido „perdirbimo“ variklis. Medžiai sugeria CO2 (ir kitas dujas), o išskiria deguonį.

Dykumų apželdinimas Kuo daugiau augalų, tuo daugiau sugeriama anglies dioksido. Be to, augalai sumažina atgal į atmosferą atspindimos šilumos kiekį.

Perkėlus sukauptas ir suskystintas CO2 dujas į vandenyno gelmes, jas čia įkalintų temperatūra ir slėgis.

Ar žinai, kad? | 13

monės sudaro vos tūkstantadalį Žemės biomasės, tačiau mūsų daroma įtaka planetai drastiškai tam neproporcinga. Per 250 metų mes į atmosferą išskyrėme daugiau nei 400 milijardų tonų anglies dioksido. Beveik pusė šio kiekio „surinkta“ nuo XX a. 9 dešimtmečio vidurio. Kol kas joks kitas gyvas organizmas nepakenkė savo aplinkai taip greitai ir taip stipriai. Tiesa, bėda ne vien tik taršos kiekis – žmonės sukūrė visiškai naujus, iki tol nežinomus taršos būdus. Polietilenas, organiniai fosfatai ir sintetiniai hormonai planetoje net neegzistavo, kol jų nesukūrė žmogus. Kitos medžiagos, tokios kaip sunkieji metalai ir radioaktyvūs izotopai, buvo aptinkami tik nedideliais kiekiais, kol pramonė nesurado būdų, kaip juos perdirbti ir sukoncentruoti. Visų šių medžiagų naudojimas yra kenksmingas, nes jos yra pernelyg naujos gyvybei, kad ši galėtų prie jų prisitaikyti ir susikurti imunitetą. Be to, tokių atliekų organizmai negali skaidyti. 2007 m. atlikto tyrimo metu natūralioje aplinkoje sugautose laukinėse lašišose rasti daugiau nei 24 sintetiniai cheminiai junginiai. Visi jie vienokiu ar kitokiu būdu prieš tai užteršė vandenį. Net ir netoksiški čia patekę teršalai gali būti žalingi. Nuo žemės į upes nutekėjusios trąšos gali paskatinti dumblių suklestėjimą vandens telkiniuose. Kai jie miršta ir pradeda irti, bakterijos gali išeikvoti deguonies atsargas vandenyje ir taip pražudyti žuvis. Kita vertus, kontroliuoti taršą – įmanoma misija. Pavyzdžiui, 1952 m. Didysis Londono smogas per keturias dienas pražudė apie 12 000 žmonių, tačiau po ketverių metų šalyje priimtas Švaraus oro aktas padėjo pagerinti oro kokybę. Šalys, kadaise buvusios didžiausios teršėjos, vėliau tapo pagrindinėmis taršos reguliavimo iniciatorėmis. Pavyzdžiui, vos prieš 50 metų Niujorkas skendėjo tirštame smoge, kuris kiekvieną dieną pražudydavo 24 žmones. Įvairios iniciatyvos ir taršos reguliavimo įstatymai padėjo pagerinti miesto oro kokybę. Dabar „Didysis obuolys“ siekia iki 2030 m. tapti švariausiu JAV miestu. Paradoksalu, tačiau technologinis progresas, ypač paskatinęs taršą, taip pat gali padėti ją pažaboti. Švaresni degalai, našesni varikliai, efektyvesnis atliekų perdirbimas ir įvairios aplinkos švarinimo technologijos – visa tai kuriama ir plėtojama, siekiant pristabdyti tempą, kokiu žmonija žaloja planetą. Visgi yra daugybė būdų, kaip pasistengti, kad pats „nešvariausias“ Žemės amžius liktų praeityje.

GAMTA

Atliekų tarša Žemėje ir po ja tūno daugybė kenksmingų chemikalų Antžeminė ir požeminė atliekų tarša – tai ne tik sąvartynų užimamas žemės plotas. Niujorko dydžio miesto gyventojai galėtų sutalpinti visas savo atliekas ir šiukšles tūkstantį metų į priekį 56 kilometrų ilgio ir 56 kilometrų pločio sąvartyne. Tokia teritorija atrodo nemaža, tačiau ji sudarytų vos 0,03 procento JAV ploto, o galėtų talpinti net 2,5 proc. amerikiečių išmetamų atliekų. Be to, šis panaudotas žemės plotas nėra prarastas visiems laikams. Galiausiai sąvartyno teritorija taptų tiesiog žole apaugusia kalva. Iš tiesų didžiausią atliekų taršos problemą kelia visai kiti dalykai, o ne pats sąvartynas. Vario ir aliuminio kasybos metu paliekamos didžiulės krūvos sutrupintų uolienų atliekų, iš kurių buvo išgauti metalai. Šiose atliekose yra daug toksiškų sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris ir kadmis. Vien tik aliuminio kasyba visame pasaulyje išskiria 77 milijonus tonų kenksmingų atliekų.

Prie taršos prisideda ir modernūs ūkiai, kurių plėtrai prireikia ne tik saulės šviesos ir lietaus. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ūkininkai kiekvienais metais vienam hektarui dirbamos žemės sunaudoja vidutiniškai 100 kilogramų azoto trąšų. Visa tai, ko nesugeria pasėliai, patenka į požeminius vandenis ir nuteka į upes bei galiausiai užteršia ne tik žemės plotus, bet ir kitus vandens telkinius. Pačią paprasčiausią strategiją mažinti taršai galima apibūdinti taip – vartojimo mažinimas, perdirbimas ir atsakingumas gamtai. Sumažinus bet kokių produktų pirkimą ir vartojimą, ar tai būtų kartonas, ar kopūstai, galima daug efektyviau sumažinti išmetamų atliekų kiekį nei perdirbant likučius. Be to, mažinant vartojimą sutaupoma energija, kurios prireiktų atliekoms apdoroti, transportuoti ir perdirbti. Yra ir pažangių, modernių sprendimų. Bioremediacija (biogydymas) – tai atliekų

Atliekas iš statybviečių gali perdirbti specializuotos įmonės

tvarkymo strategija, kai naudojamos specifinės natūraliai egzistuojančių organizmų atmainos, galinčios suskaidyti tam tikrus žemėje esančius teršalus. Pavyzdžiui, įrodyta, kad medieną ardantys grybai gali skaidyti toksinus išsiliejus naftai, taip pat tam tikrus chloro pesticidus. Sunkieji metalai, tokie kaip kadmis ir švinas, negali būti suskaidyti, tačiau kai kurie augalai juos gali sugerti per šaknis ir sukaupti savo koteliuose ar lapuose. Augalų gebėjimas iš žemės sugerti teršalus vadinamas fitoremediacija (fitovalymu). Augalų surinktas medžiagas galima lengvai ir paprastai pašalinti. Pavyzdžiui, lygialapis papartis (pteris vittata) taip gali filtruoti arseną.

Mišrių atliekų rūšiavimo įmonė Kokios technologijos padeda rūšiuoti atliekas?

Išpylimas

Šiukšliavežės atveža įvairias atliekas į tam skirtą aikštelę. Siekiama pastebėti bet kokius čia patekusius didesnius objektus, galinčius pakenkti rūšiavimo įrengimams.

14 | Ar žinai, kad?

Krova

Galingais krautuvais atliekos perkeliamos į didžiulį surinkimo bunkerį, kuriame besisukantis būgnas jas išmaišo ir atskiria vieną prie kitos prikibusias medžiagas. Tuomet visos atliekos patenka ant plataus konvejerio diržo, kuriuo jos nukeliauja pagrindinių rūšiavimo įrenginių link.

Pirmasis perrinkimas rankomis

Darbuotojai iš bendros konvejeriu važiuojančios atliekų krūvos išrenka perdirbti netinkamus objektus (bulvių traškučių pakelius, plastikinius maišelius, batus, sauskelnes ir t.t.) bei tokius, kurie galėtų apgadinti rūšiavimo įrengimus.

Žvaigždinių diskų rūšiavimas

Daugybė vibruojančių ir besisukančių velenų su žvaigždės formos diskais aukštyn iškelia dideles ir lengvas medžiagas, pavyzdžiui, kartono lakštus. Mažesni objektai (popierius, buteliai ir skardinės) prasmunka pro šiuos diskus ir toliau keliauja konvejerio diržu.

Antrasis perrinkimas rankomis

Antrą kartą rūšiuotojai šalia judančio konvejerio ieško bet kokių mažesnių perdirbti netinkamų objektų, galėjusių čia patekti po pirmosios patikros – elektroninių prietaisų, papuošalų, piniginių, maisto gabalėlių.

Antrasis žvaigždinių diskų rūšiavimas Trejetas smulkesnius dantukus turinčių žvaigždinių diskų atsijoja įvairių rūšių popierių, kuris yra perkeliamas į tam skirtas talpyklas. Stiklas, metalai ir plastikas šio filtro išvengia ir konvejerio diržu važiuoja toliau.

2030 m. ES šalyse turi būti perdirbama 65 proc. komunalinių atliekų. Jau nuo 2016 m. Lietuva privalo AR ŽINAI, KAD? Iki perdirbti 45 proc. atliekų.

Kuo galėtų tapti šiukšlės?

Iš: Plastikinių gėrimo pakuočių (PET)

Vieno žmogaus šiukšlė yra kito žmogaus ekologiškas turtas

Į: Flisinį džemperį

Iš: Plastikinių pieno pakuočių (HDPE)

Iš: Padangų

Į: Vaikų žaislus

Į: Sporto ir žaidimų aikštelių dangą

Iš: Stiklinių indų ir butelių

Iš: Kartono ir popieriaus

Į: Naujus butelius ir stiklinius indus

Į: Laikraščius, atvirukus

„Beveik pusė JAV ežerų yra užteršti. Juose negalima nei maudytis, nei žvejoti.“

Stiklo atrinkimas

Pro besisukančius žvaigždinius diskus krentantys stikliniai buteliai ir indai sudūžta, o jų fragmentai krenta į žemai esančius konteinerius. Stiklai pervežami į kitą vietą, kur yra rūšiuojami pagal spalvą ir paruošiami perdirbti į naują stiklinę tarą.

Magnetas

Likę objektai patenka po galingu besisukančiu magnetu, kuris ištraukia alavines ir plienines dėžutes ir numeta į tam skirtą talpyklą.

Sūkurinės srovės skirstytuvas

Kadangi aliuminis yra nemagnetinis metalas, iš jo pagamintus objektus atrinkti padeda specialus prietaisas, vadinamas sūkurinės srovės skirstytuvu. Jis naudoja besisukančius magnetus, priverčiančius aliuminio daiktus (skardines) nuskrieti nuo konvejerio diržo į tam skirtas talpyklas.

Optinis rūšiavimas su IR lazeriais

Kompiuterizuoti skeneriai su infraraudonaisiais lazeriais pagal optines medžiagos savybes padeda atpažinti plastiko rūšis. Atpažinti objektai oro gūsiu nupučiami į talpyklas.

Plastiko perrinkimas

Likusį plastiką atidžiai rūšiuoja darbuotojai. Jie taip pat dar kartą perrenka perdirbti tinkamas atliekas, kurių nepavyko paskirstyti ankstesnių etapų metu.

Presavimas

Viena po kitos atsiveria talpyklos, kuriose atskirai laikomas plastikas, skirtingi metalai, popierius. Presavimo mašinos suspaudžia atliekas į kubo formos paketus, kurie išgabenami perdirbti. Bet kokie nepaskirstyti atliekų likučiai išvežami į sąvartyną.

Ar žinai, kad? | 15

GAMTA

Oro tarša

Oro tarša – tai įvairių dujų ir dalelių, galinčių pakenkti gyviems organizmams ar aplinkai, patekimas į atmosferą. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kasmet 7 milijonų žmonių mirtis paankstina būtent užterštas oras. Tai reiškia, kad nešvarus oras prisideda prie kas aštuntos mirties visame pasaulyje. Į atmosferą jau patekusių teršalų neįmanoma suvaldyti, todėl tai, kokius plotus jie paveiks, priklauso tik nuo vėjų. Tiesa, per pastarąjį pusšimtį metų oro taršos problema kiek pakito. Išsivysčiusiose šalyse įprastiniams smogus sukeliantiems teršalams iš esmės pavyko uždėti apynasrį: sveikatai žalingos dalelės, išskiriamos deginant degalus, valomos specialių įrenginių, suodžių grandyklių ir katalizinių konverterių. Agresyviausiai ozono sluoksnį ardančios dujos buvo uždraustos ir

Oro tarša nepaiso jokių valstybių sienų – tai viso pasaulio problema pakeistos saugesniais junginiais. Šiandien daugiausia problemų kuria šiltnamio efektą ir pasaulinį atšilimą sukeliančios dujos. Vis dėlto visiškai neišnyko ir kitos problemos. Daugėja įrodymų, kad oro tarša sukelia tokias kvėpavimo ligas, kaip astma. Kai kurie mokslininkai netgi pastebi preliminarias sąsajas tarp oro kokybės tam tikroje vietovėje bei vaikų autizmo atvejų. Pats efektyviausias būdas kovoti su oro tarša – užkirsti jai kelią nuo pat pradžių, tai yra siekti kuo mažesnio kenksmingų junginių išskyrimo į atmosferą. Ekologiškas vairavimas, elektros energijos taupymas, viešojo transporto, pasivaikščiojimo ar dviračio pasirinkimas vietoje asmeninio automobilio – visa tai yra paprasti, tačiau svarbūs sprendimai, kurie gali padėti kiek lengviau atsikvėpti.

Atmosferos teršalai

Pagrindiniai žalos gamtai kaltininkai

Anglies monoksidas (CO) Šios dujos susidaro degant naftai. Automobiliai yra pagrindinis anglies monoksido šaltinis.

Ozonas (O3)

Ozonas susiformuoja, kai teršalai, veikiami šilumos ir saulės šviesos, reaguoja tarp savęs. Šios dujos gali dirginti plaučius, sukelti astmos priepuolius.

Azoto oksidai (NOx)

Jie susiformuoja degant iškastiniam kurui. Azoto oksidai prisideda prie pasaulinio atšilimo, formuoja smogus.

2015 m. gruodžio mėnesį Pekine pirmą kartą paskelbtas raudonasis smogo pavojaus lygis

Lakieji organiniai junginiai (LOJ) Anglies pagrindo cheminiai junginiai prisideda prie smogo ir „blogojo“ ozono formavimosi.

Sieros dioksidas (SO2) Daug sieros oksidų susidaro deginant anglis, naftą, gamtines dujas. Dėl šių dujų formuojasi smogas, lyja rūgštiniai lietūs.

Kietosios dalelės PM 10

Fotokatalizė

Kaip veikia „CristalACTiV“?

Pastatų sienos gali Kai kuriais atvejais ore sklandantys teršalai chemiškai sureaguoja su kitomis atmosferos virsti oro filtrais dujomis ir virsta nekenksmingais junginiais. Šios reakcijos vyksta natūraliai, tačiau labai lėtai. Fotokatalizė leidžia specialiais katalizatoriais pagreitinti šias natūralias reakcijas. Inovatyvi chemijos pramonės kompanija „Cristal“ sukūrė teršalus naikinančią dangą, kuria galima padengti pastatų sienas. Iš labai plono fotokatalitinio titano dioksido (TiO2) sukurta danga aktyviai iš oro pritraukia Teršalai teršalus (LOJ, NOx ir sieros dioksidą), Įvairūs atmosferoje paverčia juos nekenksmingais produktais, sklandantys fotoreaktyvūs kuriuos lengvai gali nuplauti lietus. Svarbu teršalai, tokie kaip LOJ, NOx pažymėti ir tai, jog šių reakcijų metu orą ir SOx, reaguoja su specialia valanti danga nesusidėvi, o jos efektyvumas orą valančia fotokatalitinio laikui bėgant nemažėja.

titano dioksido danga.

16 | Ar žinai, kad?

LOJ Cheminės reakcijos Fotokatalitinėse reakcijose dalyvaujantys laisvieji radikalai verčia teršalus į anglies dioksidą, vandenį ir nekenksmingus junginius, prikimbančius prie dangos.

PM 13

Kietosiomis sveikatai žalingomis dalelėmis laikomos dulkių, purvo dalelės ore, suodžiai bei dūmai. Visos jos gali sukelti kvėpavimo problemų, taip pat padaryti žalos gamtai, pavyzdžiui, didinti ežerų rūgštingumą.

Taršą mažinanti danga Veikiant saulės skleidžiamai ultravioletinei spinduliuotei, titano dioksido (TiO2) danga suformuoja labai aktyvias laisvųjų radikalų daleles, galinčias suskaidyti teršalus.

Lengvai nuplaunamas paviršius Nukenksmintais teršalais aplipusi danga gali būti nuplauta vandeniu.

AR ŽINAI, KAD? Pasaulio vandenynuose 2050 m. plaukios daugiau plastiko nei žuvų.

Šiaurinis Ramiojo vandenyno verpetas

Pasiskirstymas

Keturių vandenyno srovių sąveika priverčia vandenį suktis laikrodžio rodyklės kryptimi 20 mln. km2 plote.

Subtropinė konvergencinė zona

Plastiko likučiai vandens storymėje kaupiasi ir pasiskirsto paviršiuje. Dažnai plika akimi šių plastiko gabalėlių pastebėti neįmanoma.

Besisukančių srovių judesiai įtraukia įvairias šiukšles ir atliekas į verpetą ir nebeleidžia joms ištrūkti.

Vandenynuose plaukiojančios atliekos ir teršalai nustebintų ne vieną

Vandenynai ir jūros dengia apie 71 proc. mūsų planetos paviršiaus, vandenyje gyvena apie 1,5 milijono gyvūnų rūšių. Vanduo – gyvybės šaltinis, kartoja žmonija, tačiau tuo pat metu su didžiausiais telkiniais elgiasi kaip su milžiniška šiukšliadėže. Tikriausiai daugelis yra matęs kraupius vaizdus, kaip kenčia jūriniai paukščiai dėl juodajame aukse išterliotų plunksnų, tačiau naftos išsiliejimai, apie kuriuos daug rašo žurnalistai, sudaro tik gana mažytę dalį visos vandenų taršos. Gamtai kenkia per intensyvus laivų (ne tik tanklaivių, tačiau kruizinių ir kitų) eismas, į jūras ir vandenynus patenkančios pramoninės atliekos bei su lietumi į vandenis sugrįžtantys automobilių išmetamųjų dujų teršalai. Iš ūkių į mitybos grandinę įsiterpia pesticidai ir insekticidai. Taip pat kartu su trąšomis į vandenį patenka įvairių maisto medžiagų perteklius. Tai padeda suklestėti dumbliams, kurie sunaudoja visą deguonį nepalikdami jo kitoms gyvybės formoms. Didžiulę žalą daro ir žmonių išmestos atliekos. Vandenynų srovės suka šiukšles sūkuriais ir suformuoja vadinamąsias „šiukšlių salas“. Žvejybinė įranga, stiklas, metalai, popierius, audiniai ir gumos gali irti metus, dešimtmečius ar net šimtmečius. Pats pavojingiausias – plastikas, kuris iš esmės gali išsilaikyti amžinai. Tiesa, saulės ultravioletinė spinduliuotė jį gali suskaidyti į mažesnes daleles. Galiausiai lieka mikroplastiko „sriuba“, kurios plika akimi pamatyti nepavyks, tačiau ji gali pakenkti gyvūnams. Į mitybos grandinę patekę kenksmingi cheminiai junginiai gali padaryti rimtos žalos vandenų gyviams.

„Indijoje 80 proc. atliekų išmetama į Gango upę.“ Visoms šioms problemoms nėra paprasto sprendimo, tačiau naujųjų technologijų suklestėjimas suteikia vilties, jog viskas pradės keistis. Pavyzdžiui, vos per 18 mėnesių „Ponas šiukšlių ratas“ (angl. „Mr. Trash Wheel“), turintis net savo oficialią „Twitter“ paskyrą, Baltimorės (JAV) uoste surinko daugiau nei 400 tonų šiukšlių. Padėti filtruoti vandenynus gali saulės šviesos varoma sistema, vadinama „SeaVax“. Pasak jos kūrėjų, kasmet ši „siurbianti valtis“ galės surinkti 22 000 tonų šiukšlių. Prisidėti galime ir kiekvienas iš mūsų. Į paplūdimius dažniausiai išplaunami plastikiniai buteliai, vienkartiniai indai ir šakutės, kavos puodelių dangteliai, todėl šiek tiek pakeitę savo įpročius ir pradėję naudoti daugkartinius vandens buteliukus tikrai padėkosime gamtai.

Mikroplastikas Šiukšlių salas sudaro milijonai mikroskopinių plastiko dalelyčių.

Vakarinės ir rytinės šiukšlių salos Šie šiukšlių telkiniai yra skirtinguose verpeto kraštuose. Jų plotai siekia tūkstančius kvadratinių kilometrų.

Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sala

Kaip tarp Kalifornijos ir Japonijos atsirado didžiulės besisukančios atliekų sankaupos?

Vandens taršos laiko juosta 1-5

Kiek laiko vandenyje išsilaiko atliekos?

Cigarečių nuorūkos

450 metų

200 metų

metai

Aliuminio skardinės

450 metų

Plastikiniai buteliai

Sauskelnės

Nors plastikas suyra į Vienkartinės sauskelnės Jų į krantą išplaunama Dėl aliuminio oksido dangos daugybę mažų dalelių, sudarytos iš keleto sluoksnių, daugiausia. Cigarečių skardinės labai lėtai yra sūriame tačiau visiškai neišnyksta kurie yra pagaminti iš ilgai nuorūkos sudaro apie vandenyje. Nors tai yra vienas iš 25 proc. visų surenkamų lengviausiai perdirbamų produktų, niekada. Vien amerikiečiai irstančių plastikų, tokių kaip kasmet išmeta per 35 polietilenas ar poliesteris. šiukšlių. Jose esantis pernelyg daug šių skardinių milijardus plastikinių Šios sauskelnės lengvai sintetinis pluoštas irti atsiduria ne rūšiavimo konteineriuose, vandens buteliukų. pergyvena vaiką. gali kelerius metus. o jūrose ir vandenynuose.

„The Ocean Cleanup Array“ sistema 21 metų danų išradėjo Boyano Slato sistema išnaudoja vandenyno sroves tam, kad į gigantišką 100 kilometrų ilgio kolektorių sutrauktų vandenyje plaukiojančias plastikines šiukšles. Šią novatorišką sistemą sudaro pora plūduriuojančių ir „V“ formą sudarančių barjerų, kurie sustabdo plastiko daleles, tačiau leidžia žuvims ir kitiems gyviams saugiai perplaukti pro apačią. Skaičiuojama, kad toks išradimas galėtų iš pasaulio vandenynų pašalinti daugiau nei 7 milijonus tonų mikroplastiko. O pats išradėjas tvirtina, jog vos per 10 metų jo kūrinys galėtų per pusę sumažinti Didžiąją Ramiojo vandenyno šiukšlių salą.

Užtvara Audroms atsparūs prie jūros dugno pritvirtinti plūduriuojantys barjerai gali būti 100 km ilgio.

Vandenyno judesiai Artyn barjerų šiukšles plukdo ir sukaupti padeda vandenyno srovės.

Piltuvas Centrinę platformą supantys barjerai sudaro „V“ formą ir priverčia čia įstrigusias daleles pamažu judėti į vidinę sritį.

Centrinė platforma Sukaupta mikroplastiko masė supakuojama ir tuomet transportuojama į atliekų perdirbimo įmones.

Ar žinai, kad? | 17

Vandenynų tarša

GAMTA

Jautrusis musėkautas Ant šio augalo nusileidę vabzdžiai nebeturi jokios galimybės ištrūkti

lėšrusis musėkautas turi specialias gaudykles – dantytus, užsiveriančius lapus, padengtus saldaus nektaro lašais, kurie privilioja nieko blogo neįtariančias aukas. Ant lapo vidinės pusės nusileidęs vabzdys prisiliečia prie jautrių gaudyklės šerelių. Naujausi tyrimai rodo, kad vieno šerelio palietimas nesukelia jokio atsako, tačiau prilietus du – staiga dantyti lapai užsiveria. Įkalintam vabzdžiui pradėjus muistytis, jis užkabina ir trečiąjį šerelį, o tai paruošia augalo ląsteles virškinti auką. Galiausiai, vabzdžiui palietus penkis ar daugiau šerelių, išskiriami virškinamieji fermentai. Jų kiekis priklauso nuo aukos dydžio. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip šie plėšrieji augalai sugeba taip greitai užverti savo lapus, tačiau tyrimai leidžia manyti, jog tai susiję su labai staigiais spaudimo pokyčiais augalo lapų ląstelėse. Vėliau virškinamieji skysčiai suskaido minkštąsias aukos dalis ir padeda absorbuoti maisto medžiagas. Praėjus 5–12 dienų po sėkmingos medžioklės, spąstai atsiveria ir pašalina nebereikalingą vabzdžio egzoskeletą.

Kiekviena gaudyklė sugauna 3–5 aukas, tuomet maždaug 3 mėnesius atlieka fotosintezę, o galiausiai nukrinta nuo augalo

Jautrūs šereliai

Vabzdžiui nusileidus ant vidinės augalo gaudyklės pusės, priliečiami jautrūs šereliai, kurie aktyvuoja spąstus.

Virškinimo liaukos Lape esančios liaukos išskiria virškinamuosius skysčius ir absorbuoja reikalingas medžiagas.

Susineriantys danteliai Lapui užsivėrus, danteliai susineria ir neleidžia aukai ištrūkti laukan.

Taškuotasis Kanados ežeras O

Nektaras Lapai išskiria saldų nektarą, kuris vilioja nieko neįtariančias aukas – dažniausiai vorus ir vabzdžius.

Ežerą sudaro 365 ratilai – po vieną kiekvienai metų dienai!

Tarp miškų ir kalnų – natūralus gamtos šedevras

unikaliu drabužiu augalas pasipuošia

Išgaravus gėlam vandeniui ir atsidengus

ežero dugnui, įmanoma pasivaikščioti tarp visų šių spalvingų taškų.

Tiesa, ežeras priklauso Pirmosioms

kiekvieną vasarą, kai pakilusi temperatūra

tautoms (tai Kanados teritorijoje kadaise

išgarina seklaus ežero vandenis.

gyvenusių tautų ir jų dabartinių palikuonių

Šie taškai iš tiesų yra įvairių mineralų

pavadinimas), todėl be jų leidimo

sankaupos. Juos sudaro kalcis, natrio ir

pasivaikščioti nepavyks. Vietiniams

magnio sulfatai, taip pat sidabras ir titanas.

Okanagano slėnio gyventojams, kurie šį ežerą

Vyrauja žalsva ir melsva spalvos, tačiau per

vadina „Kliluk“, jis turi didžiulę dvasinę ir

vasarą ratilai, reaguodami į besitęsiantį

istorinę reikšmę. Iš privačių savininkų rankų

vandens garavimą, gali pakeisti spalvas.

ežeras buvo perimtas 2001 m.

18 | Ar žinai, kad?

sujoso mieste (Britų Kolumbijoje, Kanadoje) telkšo didžiuliais, apvaliais apskritimais padengtas ežeras. Tokiu

mokslininkai nustatė, kad audros dažniausiai kyla darbo dienomis vakarinio piko metu, kai oro tarša AR ŽINAI, KAD? JAV didžiausia.

Kas yra debesų sėja? D

ebesų sėja – tai sumanus būdas modifikuoti oro sąlygas, reguliuojant kritulių kiekį. Pirmą kartą šis metodas atrastas Niujorke karštą 1946 m. liepos dieną. Chemikas ir meteorologas Vincentas Schaeferis, bandydamas sukurti debesis, į peršviečiamą talpyklą įdėjo sausojo ledo. Mokslininkas pastebėjo, kad talpykloje aplink sausąjį ledą pradėjo formuotis vandens garai. Šis procesas priminė debesų formavimąsi natūralioje gamtoje – orui vėstant, vandens garai prikimba prie mažyčių ore sklandančių dalelių (pavyzdžiui, dulkių), vadinamų aerozoliais. Tai yra vadinama kondensacija. Kuo daugiau vandens garų prikimba prie aerozolio, tuo vandens lašelis darosi didesnis. Netrukus jis pradeda sukibti su kitais lašeliais ir taip suformuoja debesį. Pakankamai išaugę vandens lašeliai tampa lietaus lašais. Visos šios žinios padėjo sukurti debesų sėjos metodą, kurį galima naudoti tiek norint prišaukti lietų, tiek giedrą dieną. Ore paskleidžiamos dalelės, kurios tampa branduoliu, aplink kurį gali kondensuotis vandens garai. Pagal konkrečias klimato sąlygas gali tikti kalcio chlorido, sidabro jodido ar kietojo anglies dioksido (sausojo ledo) dalelės. Šių medžiagų molekulės, paskleistos iš lėktuvo ar paleistos su raketa, fizinėmis savybėmis yra labai panašios į natūralius ledo kristalus ir kitus aerozolius, aplink kuriuos gali kondensuotis vandens garai. Tokių dalelių paskleidimas sausringose vietovėse gali sukelti lietų. Tuo pačiu principu prišaukus lietų vienoje vietovėje, galima užsitikrinti giedrą dieną kitoje teritorijoje. Taip 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių nesugadino liūčių laikotarpis.

Kaip prišaukti lietų?

1 Sėja

Kaip dinaminė debesų sėja vėsaus klimato sąlygomis gali sukelti kritulių audrą

3Branduolys

Cheminių medžiagų kristalai iš lėktuvo paskleidžiami debesyse.

Vandens lašai

Sidabro jodido kristalai primena natūralius ledo kristalus. Jie tampa branduoliu, prie kurio prisitvirtinti gali sušalusio vandens lašeliai.

Sniego kristalai

2Šaltas vanduo Sidabro jodido užtaisas

Sušilęs oras

Tam, kad sėja būtų sėkminga, reikia, jog debesyse jau būtų šaltų vandens lašelių.

5Kylančios oro srovės

Latentinė šiluma, išsiskirianti vandeniui šąlant į ledo kristalus, suformuoja kylančio oro sroves. Chemines medžiagas galima paskleisti ne tiesiogiai debesyse, tačiau srovėse, kurios jas nuneša aukštyn. Tokiu atveju procesas trunka ilgiau, tačiau nereikia lėktuvų.

Sidabro jodidas

4Krituliai

Kristalams pasidarius pakankamai sunkiems, jie pradeda kristi kaip sniegas. Jeigu jis ištirpsta, iškrinta lietus.

Antžeminis debesų sėjos generatorius

Kiti debesų sėjos metodai Sidabro jodidas gali būti paleistas iš lėktuvo, iššautas į debesis raketomis ar paskleistas antžeminio generatoriaus.

©Thinkstock

Žmonės išmoko prišaukti lietų, sniegą ar sukurti saulėtą dieną

Virš Pekino prieš 2008 m. olimpiadą iš 21 vietos buvo paleistos 1104 cheminės lietaus debesų išsklaidymo raketos

Skirtingi debesų sėjos tipai Statinė debesų sėja Cheminės medžiagos, tokios kaip sidabro jodidas, yra paskleidžiamos debesyse. Šios medžiagos debesims padeda efektyviau išnaudoti čia jau esančią drėgmę ir suformuoti papildomų lietaus lašų.

Dinaminė debesų sėja Šio metodo metu panaudojama latentinė šiluma, kuri išsiskiria vandens garams virstant ledo kristalais. Ši papildoma šiluma sustiprina aukštyn kylančio oro sroves. Jos padeda debesims sutraukti daugiau drėgmės ir taip padidėti.

Higroskopinė debesų sėja Šis metodas paprastai naudojamas tropiniuose regionuose, kur klimatas yra pernelyg šiltas, jog susidarytų ledo kristalai. Higroskopinės debesų sėjos metu branduoliui sukurti naudojamos druskos. Jos padeda suformuoti didesnius lašus, kurie padidina debesis. Iš jų galiausiai prapliumpa lietus.

Sukurti dirbtinius debesis padeda lėktuvai

GAMTA

Gigantiškieji kristalai Giliai po Meksikos dykuma slypi paslaptingas urvas, kuris yra ir gražus, ir mirtinai pavojingas

u Naikos kasykloje (Meksikoje) dirbę kalnakasiai broliai netikėtai atrado šį geologinį stebuklą, kurį gamta kūrė šimtus tūkstančių metų. Kristalų urvas (isp. Cueva de los Cristales) – tai žadą atimanti, įspūdingai žėrinti karalystė, kurioje randami didžiausi kristalai. 11 metrų kristalai formavosi ypač ekstremaliomis sąlygomis. Temperatūra čia siekia net 44 laipsnius pagal Celsijaus skalę, o šimtaprocentis oro drėgnumas reiškia, kad įkvėptas oras netrunka kondensuotis plaučiuose. Tačiau tai neatbaidė urvų tyrinėjimams savo gyvenimus paskyrusių geologų, kurie vis tiek ryžosi nusileisti į urvą. Tyrinėtojai privalėjo vilkėti specialiai sukurtus kostiumus su įsiūtais ledo paketais. Vos dešimt be respiratoriaus čia praleistų minučių greičiausiai žmogui būtų paskutinės, tačiau tokios pavojingos sąlygos pasirodė patrauklios kristalams. Visos didžiulės kristalų struktūros sudarytos iš minkštojo mineralo selenito, susiformavusio iš kalcio sulfato prisotinto gruntinio vandens, kaitinto apačioje buvusios magmos. Jai vėstant, vandenyje buvę mineralai pradėjo transformuotis į selenitą ir auginti urvo kristalus. Pats seniausias urvo „gyventojas“ yra 600 000 metų amžiaus. Jis mena dar tuos laikus, kai, manoma, tik skyrėsi neandertaliečių ir homo sapiens šakos. Kristalai visus šiuos tūkstantmečius augo netrukdomi, kol 1985 m. kasykloje vandens lygį sumažinti norėję darbininkai netyčia jį pompomis išsiurbė iš urvo (urvas buvo atrastas tik po 25 metų). Tai sustabdė kristalų augimą, tačiau kasyklos savininkai tikina, jog, jai nustojus nešti pelną, vanduo čia vėl bus sugrąžintas. Tai reikš, kad mes nebegalėsime grožėtis šiais neįtikėtinais kristalais, tačiau viltis, kad kažkur po žeme gali slypėti dar daugiau tokių gamtos stebuklų, išliks. Ne veltui škotų geologas Iainas Stewartas teigė: „Apie Saulės sistemos pakraščius mes žinome daugiau nei apie pirmąjį Žemės plutos kilometrą.“

20 | Ar žinai, kad?

iki šiol Kristalų urve atrastas kristalas buvo 12 metrų ilgio. Paguldytas ant žemės jis užimtų tiek AR ŽINAI, KAD? Didžiausias pat vietos kaip ir autobusas.

Ar žinai, kad? | 21

GAMTA

Katės prieš

šunis Metas išsiaiškinti kartą ir visiems laikams: kuris iš šių gyvūnų yra pranašesnis?

same lytėjimą vertinantys padarai ir mažai kas stimuliuoja smegenų malonumo centrus taip, kaip mielo gyvūnėlio glostymas. O savo mielumu šuniukai ir kačiukai – sunkiai pralenkiami. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų savo namuose laiko naminį gyvūną. 35,9 proc. iš naminių gyvūnų – šunys, o 30,4 – katės. Esame biologiškai užprogramuoti mylėti mielus ir bejėgius padarėlius, primenančius mūsų pačių atžalas. Ryšį dar labiau sustiprina intuityviai į mus reaguojantys gyvūnai. Juk žmonės ir šunys greta vienas kito evoliucionavo daugybę tūkstantmečių, todėl nesunku suprasti, kodėl šunys vadinami „geriausiais žmogaus draugais“. Nauji tyrimai atskleidė, kad šunys iš tiesų gali atpažinti žmonių emocijas, demonstruoti pavydą,

22 | Ar žinai, kad?

netgi nuosekliai ir su tam tikru suvokimu žiūrėti televiziją (dažniau, kai rodomi gyvūnai). Šunų mokymasis vyksta tokiu pat būdu kaip ir mūsų vaikų. Nesvetimas šiems gyvūnams ir vadinamasis emocinis perėmimas, kai „užsikrečiama“ kito emocine būsena (pamėginkite nusižiovauti šalia savo šuns ir pastebėkite, ar jis pakartos tą patį), be to, šunys unikaliai suvokia laiką. Katės, nors yra gerokai savarankiškesnės nei šunys ir rečiau trokšta drauge dalyvauti visuose mūsų gyvenimo įvykiuose, yra daug prieraišesnės, nei manoma. Katės geba atpažinti mūsų nuotaiką ir pagal tai keisti savo elgesį. Jos netgi gali skleisti garsus, kurie pasąmoningai skatina mus veikti – taip katės gali priversti joms padėti, mums to net nesuprantant.

Ar kada nors katė jums yra dovanų atnešusi leisgyvį ar mirusį gyvūnėlį? Katės žmones laiko tarsi surogatine šeima, o nešdamos šias dovanėles, mėgina perduoti savo medžioklės žinias. Katės mažus kačiukus medžioti mokyti pradeda atnešdamos mirusį ar visai leisgyvį grobį, todėl jeigu Rainė jums atitempė didžiulį ir dar gyvą padarėlį, sveikiname, katė jus laiko pasirengusiu padėti jai medžioklėje. Kačių šeimos žinduoliai yra puikiai prisitaikę išgyventi ir, nors mes mėgstame rūpintis šiais augintiniais, jie puikiausiai galėtų išsiversti ir be mūsų pagalbos. Jie geba prisitaikyti taip gerai, kad kadaise katinių šeimos atstovai kovoje dėl maisto Šiaurės Amerikoje nurungė šuninių šeimos narius. Senovės katės „kaltos“ dėl daugiau nei 40-ies senovės šunų rūšių išnykimo.

AR ŽINAI, KAD? Tam, kad žmogus matytų taip kaip katė, jo akys turėtų būti 20 cm skersmens!

1 Raundas: Fizinės savybės Rega

Šunys pasaulį mato panašiai kaip raudonos ir žalios spalvos daltonikas. Jų regos laukas yra platesnis nei katės, siekia net 240 laipsnių.

Uoslė Šuns nosies ertmėje yra mažiausiai 125 milijonai uoslės receptorių. Mes turime tik 5–10 milijonų.

Jėga Kiekviena šunų veislė turi savų privalumų, tačiau dauguma jų pasižymi didele ištverme. Šunys gali dideliu greičiu bėgti kelis ar net keliolika kilometrų.

Jei vertinsime jutimus ir pojūčius, katės šunų nepralenkia tik uosle. Šunys pasaulį suvokia vadovaudamiesi uosle – galėtų užuosti vieną šaukštelį cukraus, išmaišyto maždaug trijuose milijonuose litrų vandens! Kalbant apie fizinę jėgą ir ištvermę, katės aukštesnę pakylą privalo užleisti šunims. Nors katės gali bėgti iš tiesų greitai, net 48 km/h greičiu, tačiau šunys dideliu greičiu lėkti gali ilgiau. Katės gali aukštai iššokti, tačiau šunys

Klausa Net 18 raumenų padeda šuns ausis pastatyti ir pakreipti taip, kad kuo geriau girdėtų. Šie gyvūnai girdi garsus iki 45 kHz.

Dantys

Įtraukti nagai

gali daug kartų iš eilės šuoliuoti. Be to, yra daugybė šunų veislių, specialiai išveistų tam tikroms užduotims atlikti. Kurtai gali bėgti 68 km/h greičiu, Sibiro haskiai prisitaikę ištverti šaltį, koliai tiesiog neįtikėtinai mitrūs ir ištvermingi, o niufaundlendai savo atsidavimą, drąsą ir puikius plaukiojimo gebėjimus ne vieną kartą demonstravo šokdami iš sraigtasparnio į vandenį, gelbėdami skęstančius žmones.

Išleisti nagai

Katės nagai nėra tokie kaip mūsų, jie yra sujungti su pirštakauliais, todėl primygtinai rekomenduojama jų nešalinti. Tokia operacija prilygtų žmogaus pirštų galų amputavimui

Rega

Suaugęs šuo turi 42 nuolatinius dantis, tarp kurių yra ir didžiuliai iltiniai dantys. Galingas žandikaulis leidžia triauškinti net ir kietą maistą. a

Klausa

Akių šviesą atspindintys sluoksniai padeda išnaudoti du kartus daugiau akis pasiekiančios šviesos, nei galime mes. Todėl katės puikiai mato prieblandoje ir tamsoje.

Didelės, smailos ir besisukiojančios kačių ausys leidžia girdėti garsus iki 80 kHz. Mes girdime tik iki 20 kHz.

Uoslė

Katė gomuryje turi Jakobsono organą, kuris padeda atpažinti kvapus.

Uodega

Priekinės letenos turi papildomas pėdų pagalvėles, kurios veikia kaip amortizatoriai ir padeda apsaugoti kaulus

Uodega padeda išlaikyti pusiausvyrą, naudojama bendraujant arba, bėgant dideliu greičiu, veikia kaip kūną pakreipti padedantis vairas.

Griaučiai Šuniui įkvėpus oro, viena dalis jo panaudojama deguonimi aprūpinti kūną, o kita – kvapui atpažinti

Šunų ir kačių kilmė Manoma, kad šunis žmonės prisijaukino maždaug prieš 30 000 metų, o šiuolaikiniai naminiai šunys kilę iš įvairių regioninių vilkų populiacijų. Vilkų prijaukinimas prasidėjo, kai dalis jų įsigudrino sekioti klajoklius žmones ir mėgino prisiprašyti maisto likučių. Agresyvieji, grėsmę kėlę vilkai būdavo nužudomi, o nuolankesnio charakterio – kartais pamaitinami. Toks ilgą laiką trukęs „draugiškesnių“ vilkų atrinkimas padėjo juos prijaukinti. O štai naminės katės atsirado maždaug prieš 9 500 metų greičiausiai Artimuosiuose Rytuose. Jų protėvių, laukinių kačių – vilpišių (kurie dar ir šiandien gyvena laukinėje gamtoje įvairiose pasaulio vietose), giminystės linija siekia bent 130 000 metų. Manoma, jog šių laukinių kačių prijaukinimą kadaise paskatino padidėjusi graužikų populiacija, priviliojusi kates artyn žmonių gyvenviečių. Žmonėms pasirodė naudinga, kad šie katiniai išgaudo įvairius kenkėjus, todėl kates maitindavo, leisdavo vaikščioti namuose.

Katės liežuvis šiurkštus, nes turi daugybę mažų gerklės kryptimi nukreiptų ataugėlių, praverčiančių prausiantis ar nuo kaulo nukrapštant mėsą

Kačių stuburas yra ypač lankstus. Jos neturi raktikaulio, todėl gali gerai kraipyti kūną ir prasisprausti net pro itin mažus tarpelius.

Pirmieji naminiai šunys kilo iš pilkųjų vilkų, greičiausiai gyvenusių Kinijoje

Manoma, kad visos naminės katės kilo iš europinių vilpišių

Katės yra naminių gyvūnų pasaulio gimnastės. Jos lengvos, grakščios ir turi neįtikėtiną refleksą, leidžiantį beveik visuomet nukristi ant kojų. Be to, katės puikiai mato naktį, jų aštri klausa, o kvapus užuodžia net dviem būdais. Ar kada matėte, kaip jūsų katė uostydama šiek tiek prasižioja? Tuomet ji naudoja savo gomuryje esantį Jakobsono organą, padedantį analizuoti kvapus, feromonus.

Ar žinai, kad? | 23

GAMTA Įrodyta, kad naminiai gyvūnai gali padėti sumažinti stresą ir padaryti mus laimingesnius

2 Raundas: Komunikacija

Katės ir šunys kartu su mumis praleidžia daug laiko. Mes su jais žaidžiame, ilsimės, jie tampa mūsų gyvenimo dalimi. Nieko keista, kad ištikimi mūsų draugai intuityviai geba su mumis „susikalbėti“. Skleidžiami garsai atlieka svarbų vaidmenį. Šunys gali inkšti, spiegti, urgzti ir loti. Suaugę vilkai neloja (nors jaunikliai tai daro), tad šis susikalbėjimo būdas išsivystė būtent bendraujant žmonėms ir prijaukintiems šunims. Lojimas – tai šunų „kalba“, skirta konkrečiai mums. Šunys mintims ar emocijoms perteikti taip pat užmezga akių kontaktą. Jie netgi paseka mūsų žvilgsnio kryptį, kad suprastų, į ką mes tuo metu žiūrime. Tai yra tik prijaukintų naminių šunų bruožas – nesitikėkite, kad, sutikę vilką miške, galėsite ką nors jam paaiškinti savo žvilgsniu. O štai kačių miauksėjimas turi dar unikalesnę ypatybę nei šunų skleidžiami garsai. Daugybę tūkstantmečių gyvenusios tarp žmonių katės išmoko skleisti tokius garsus, kurie mus veikia pasąmonėje. Dalis kačių kartais murkia aukštesnio dažnio garsu, kuris skamba kaip murkimo ir miauksėjimo ar verksmo mišinys. Šis garsas yra tokio paties dažnio kaip ir kūdikio verksmas. Jį išgirdę, norime padarėliu pasirūpinti, jį saugoti. Iš esmės galima teigti, kad katės taip gerai pažino žmones, jog išmoko jais manipuliuoti.

Tačiau kūno kalba gyvūnams yra daug svarbesnė. Taip jie gali parodyti savo emocijas ir nuotaikas. Jeigu katė nori būti glostoma, ji išriečia savo nugarą, pradeda murkti. Jeigu nugara riečiama tolyn nuo ją siekiančios rankos, akivaizdu, jog katė nenusiteikusi meilybėms. Prie galvos priglaustos, suplokštėjusios ausys atskleidžia, kad katė sunerimusi ar išsigandusi. Šnypštimas ar purkštavimas demonstruoja – ji pasiruošusi kovoti. Tačiau, jeigu į jus žvelgianti katė ramiai ir lėtai sumirksi, tai yra atsipalaidavimą demonstruojantis elgesys. Šunims kūno kalba taip pat svarbi. Jeigu Brisius pastatęs ausis, galvą laiko pakeltą, o uodegą vizgina – jis laimingas. O štai tarp kojų pabrukta uodega, nuleipusios ausys ir susigūžusi laikysena praneša, jog šuo yra išsigandęs ar susirūpinęs. Visiškai atsipalaidavęs ir patenkintas šuo gali atsigulti ant nugaros, atvirai demonstruodamas savo kaklą ir pilvą. Jeigu jūsų šuo taip įsitaiso, nepagailėkite glostymų ir pakasymų – jam patiks. Jeigu pastebėsite taip atsigulusią katę, mėgindami ją paglostyti, rizikuojate būti nagais „pakasyti“ patys. Drąsiai demonstruodamos savo pilvą, katės veikiau rodo pasitikėjimą, o ne kviečia paglostyti šią kūno vietą.

Mūsų gyvūnai ir emocijos Auginantys kates ar šunis neabejoja, kad gyvūnai jaučia šeimininkų emocijas. Vieno tyrimo metu šunims buvo rodomi teigiamas ir neigiamas žmonių emocijas atspindintys paveikslai, paleidžiami garsai. Buvo pastebėta, kad šie gyvūnai daugiau laiko ir įdėmiau stebėdavo paveikslus, kai su paveikslo vaizdu sutapdavo skleidžiamo garso emocija. Toks atradimas leidžia numanyti, kad šunys iš tiesų atskiria žmonių nuotaikas, o ne tik išmoksta skirtingai vertinti skirtingą šeimininko elgesį. Kitas eksperimentas, kurio metu buvo stebimos katės, atskleidė, kad jos gali šiek tiek keisti savo elgesį pagal šeimininko užuominas apie jo nuotaiką. Pavyzdžiui, jeigu šeimininkas laimingas, katė su juo praleis daugiau laiko, dažniau murks. Gali būti, kad katės tiesiog išmoksta susieti gerą šeimininko nuotaiką su gausesniais paglostymais ir kitais apdovanojimais. Apskritai šunys aktyviau ir akivaizdžiau reaguoja į žmogaus nuotaikas bei emocijas. Greičiausiai todėl, kad jų evoliucija šalia žmogaus vyko ilgiau ir jie turėjo daugiau laiko prisitaikyti prie gyvenimo su žmonėmis.

24 | Ar žinai, kad?

Streso šalintojai

Nugalėti stresą padeda ir šunys, ir katės. Tyrimais įrodyta, kad keturkojo draugo glostymas padeda sulėtinti pulsą, sumažinti kraujospūdį ir streso hormono kortizolio kiekį. Be to, paskatinamas geros nuotaikos hormonų serotonino ir oksitocino išsiskyrimas. Tiek katės, tiek šunys gali parodyti besąlygišką prieraišumą ir meilę, tad žmogui gali padėti kovojant su vienatve ir depresija. Dar daugiau, bendravimas su naminiais gyvūnais netgi gali paspartinti žaizdų gijimą.

Reakcijos į mūsų nuotaikas

Laimė

Pyktis

Pravira burna

Uodega tarp kojų

Vizginama uodega

Atgal nukreiptos ausys

Energingas straksėjimas

Susigūžimas, slėpimasis

Murkimas

Šalinimasis

Meilumas

Vizginama uodega

Lėtas mirksėjimas

Šuolis aukštyn

AR ŽINAI, KAD? Šunys greičiausiai nejaučia kaltės, o jų laikysena ir išvaizda – reakcija į jūsų balso toną, kvapą ar kūno kalbą.

3 Raundas: Intelektas ir dresūra

Skaičiavimas Tyrimai parodė, kad šunys gali atpažinti, kuriame jiems rodomame paveiksle yra pavaizduota daugiau taškų. Tai leidžia manyti, jog šunys moka primityviai skaičiuoti. Laukinėje gamtoje vilkams būtina suvokti tiek savo, tiek priešiško būrio narių kiekį. Taip pat pastebėta, jog šunys gali suvokti paprastus atimties ar sudėties veiksmus. O kaip matematikos egzamine sektųsi katėms? Katės yra pavieniui gyvenantys padarai, todėl lyginti su šunimis būtų nesąžininga. Gamtoje joms svarbiau yra grobio dydis, o ne kiekis, todėl ir eksperimento metu daugiau dėmesio jos kreipė į paveiksluose pavaizduotų taškų dydį, o ne skaičių. Be to, išlaikyti kačių susidomėjimą eksperimento metu yra gana sudėtinga, o tai dar labiau mažina tyrimo objektyvumą.

didesnis (kiek lengviau lyginti skirtingas šunų veisles. Čia laimi borderkoliai). Tiek šunys, tiek katės turi stiprybių ir silpnybių. Viena sričių, kurioje atsiskleidžia gyvūnų intelektas – jų dresūra. Šunis dresuoti labai lengva, nes jie noriai vykdo užduotis tikėdamiesi skanumynų ar kitų apdovanojimų. Katės yra daug savarankiškesnės, tačiau tai nereiškia, jog jos negali nieko išmokti. Jos

mokosi, tik ne taip pat kaip šunys. Jeigu katė jus prikelia naktį, o jūs atsikeliate ją pamaitinti, labai greitai ją išmokysite, kaip jai pasiekti tikslą – naktį žadins vėl. Katės yra labai nuovokios ir įžvalgios, geba žmonių reakcijas ir veiksmus atitinkamai įvertinti ir juos panaudoti savo tikslams pasiekti. Kai kurie teigia, kad tai gali būti aukštesnio intelekto požymis nei šunų gebėjimas tuoj pat įvykdyti komandą.

Ar gyvūnai mūsų klausosi? Gali būti, kad šuns smegenys žmogaus balsą interpretuoja labai panašiai kaip ir mūsų. Magnetinio rezonanso tyrimai su šunimis ir žmonėmis atskleidė, jog reaguojant į žmogaus balsą aktyvuojasi labai panašios smegenų sritys. Tai buvo pirmas kartas, kai toks panašumas su žmonėmis aptiktas ne tyrinėjant primatus. Šunys taip pat gana tiksliai reaguoja į balsu perteikiamas emocijas, todėl bendravimas garsais žmogaus ir šuns draugystei yra labai svarbus. Katės yra kiek kitokios. Nors jos iš tiesų atpažįsta savo šeimininko balsą ir išskiria jį iš svetimų balsų, tačiau, palyginti su šunimis, joms mūsų kalbos rūpi mažiau, todėl dažnai jos mus puikiausiai girdi, pažįsta, bet tiesiog nusprendžia ignoruoti. Manoma, taip yra todėl, kad katės niekada nebuvo taip aktyviai jaukinamos kaip šunys.

Magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė, kad šuns smegenys į žmogaus balsą reaguoja iš esmės taip pat kaip ir mūsų

Vokiečių aviganiai yra drąsūs, protingi ir atletiški Šunys kiekį suvokia geriau nei katės

Šuniški darbai Šunims nieko nėra smagiau nei sėkmingai įvykdyti savo šeimininko paliepimą ir už tai gauti viliojantį apdovanojimą – ar tai būtų skanėstas, ar trumpas pažaidimas kamuoliuku. Šunys greitai gali tapti aklųjų vedliais, ligonių globėjais, jie netgi gali užuosti ir taip diagnozuoti kai kurias ligas (net ir ankstyvųjų stadijų vėžį!). Specialiai išmokyti šunys tarnauja policijoje, kariuomenėje, gelbėjimo tarnybose. Net ir fizinis darbas jiems nėra svetimas: šunys gano avis, atneša grobį, tempia roges ar vežimėlį. Pabandykite tą pasiūlyti katėms...

Ar žinai, kad? | 25

Teigiama, kad vidutinis šuns intelektas prilygsta dvejų metų vaiko. Šunų smegenys didesnės, tačiau katės turi didesnę galvos smegenų žievę, kuri yra atsakinga už kognityvinės (pažinimo) informacijos apdorojimą. Kadangi abu gyvūnai priklauso visiškai skirtingoms rūšims, jų evoliucijos istorija ir gyvenimo būdas skirtingas, labai sunku nustatyti, kieno intelekto koeficientas

mokslo raIda

je igu

AI r u a Z o din išnykę tų ū neb

teorijų mokslo Ir dar 11 hipotetinių

26 | Ar žinai, kad?

metu mokslininkai žino penkis masinius rūšių išnykimo atvejus. AR ŽINAI, KAD? Šiuo Dinozaurai išmirė paskutiniai.

150 milijonų metų. Jeigu dinozaurai nebūtų išnykę, greičiausiai nebūtų įsitvirtinę kiti žinduoliai. Iki lemtingojo išnykimo žinduoliams sunkiai sekėsi kovoti dėl vietos. Mažyčiai gyvūnėliai slėpėsi šešėliuose, gyveno urvuose. Maži žinduoliai ėsdavo naktį, pasitenkindavo maisto likučiais. Vis dėlto būtent toks gyvenimo būdas, slapstantis įvairiose priedangose ir požeminiuose urvuose, prasidėjus gamtos kataklizmams, leido šiems gyviams išlikti. Dinozaurams dingus nuo žemės paviršiaus ir palikus spragas ekosistemoje, žinduoliai gavo progą jas užpildyti. Jeigu asteroidas nebūtų kliudęs Žemės, tokių dinozaurų, kaip

„Tiksliai nežinoma dinozaurų gyvenimo trukmė. Spėjama, kad kai kurie jų galėjo sulaukti ir 200 metų.“

Dinozaurų laiko linija Gigantiški gyvūnai, vietos kitiems neužleidę milijonus metų

251–65,5 Mezozojaus era

210 Išsivysto žinduoliai

Dinozaurai Žemėje dominavo daugiau nei 150 milijonų metų

Pirmieji žinduoliai – naktiniai, vabzdžiais mintantys gyviai. Dauguma jų buvo mažesni už dabartines voveres.

199,6–145,5 Jūros periodas

65,5 – dabartis Kainozojaus era

Išnykus pirmiesiems dinozaurams, atsirado galimybė išsivystyti „tikrosioms“, gigantiškosioms dinozaurų rūšims.

Dingus dinozaurams, jų paliktas spragas ekosistemoje užpildė žinduoliai.

0,2 Žmonių atsiradimas Manoma, kad Homo sapiens išsivystė tik maždaug prieš 200 000 metų.

Milijonai metų 260 250 240 230 220 210 200 190 180 170 160 150 140 130 120 110 100 90

Triaso periodas

251–199,6 Triaso periodas Manoma, kad pirmieji dinozaurai gyveno karšto klimato sąlygomis, o mūsų planetoje plytėjo vienintelis superžemynas Pangėja.

Dinozaurų išnykimas leido įsigalėti žinduoliams

Jūros periodas

200 Masinis išnykimas Baigiantis Triaso periodui, įvyko masinis išnykimas, kurio metu dingo daugiau nei pusė visų to laikotarpio rūšių.

Kreidos periodas

145,5–65,5 Kreidos periodas Atsirado žydinčių augalų, daugėjo vabzdžių, žinduolių ir paukščių.

tiranozauras, triceratopsas ar hadrozauras, palikuonys vis dar galėtų dominuoti savanose ir miškuose. Sunku atspėti, kaip šiandien atrodytų dinozaurai, nes jie būtų evoliucionavę, prisitaikę prie kintančio klimato ir kitų sąlygų. Tikėtina, kad danguje matytume skraidančius paukščius, kurių kilmė siejama su dinozaurais. Netgi įmanoma, kad vietoje mūsų žemėje karaliautų protingi ir sąmoningi dinozaurai. Žinoma, tai yra labai ginčytina – didelėms ir galingoms smegenims reikia labai daug energijos, todėl ne visoms gyvūnų rūšims galimybė protauti pasiteisintų, atsipirktų.

65,5 Kreidos periodo masinis išnykimas Kataklizmas pražudė beveik visus dinozaurus.

30 20

Kainozojaus era

0.01 Holoceno epocha Dabartinė geologinė epocha prasidėjo baigiantis paskutiniajam ledynmečiui, maždaug prieš 11 500 metų.

Jeigu asteroidas būtų praskriejęs pro šalį, dabartinis pasaulis greičiausiai atrodytų visiškai kitaip

Ar žinai, kad? | 27

ors sukurta daug teorijų, aiškinančių dinozaurų išnykimą, manoma, kad prieš šešis milijonus metų 10 km skersmens kosminis kūnas rėžėsi į mūsų planetą ir paliko 180 km skersmens kraterį Meksikos teritorijoje. Šis smūgis turėjo pražudyti visus ten esančius gyvius, taip pat sukėlė milžiniškus cunamius, rūgštinius lietus ir dulkių debesis, saulės šviesą užstojusius ne vieną mėnesį. Tuo pačiu metu vyko ugnikalnių išsiveržimai, o šio chaoso metu pražuvo trys ketvirtadaliai planetos gyvūnų ir augalų. Tai buvo dinozaurų karaliavimo eros pabaiga. Tačiau kaip viskas būtų susiklostę, jeigu šis scenarijus būtų tik vaizduotės vaisius? Dinozaurai pasaulyje dominavo daugiau nei

mokslo raIda Vandenynų hidroterminėse versmėse yra gyvių, kurie gali išgyventi be saulės šviesos

JEI

apsiverstų Žemės magnetiniai laukai

Kas nutiktų, jeigu kompasai pradėtų rodyti kitą magnetinį polių

JEI

Žemės magnetinis laukas saugo mus nuo Saulės vėjų, tačiau istoriškai jo šiaurė ne visuomet buvo ta pati šiaurė. Kiek žinoma, magnetiniai laukai per milijoną metų suspėja apsiversti keturis ar penkis kartus, tačiau modernios istorijos laikotarpiu taip dar nėra nutikę ir nėra tiksliai žinoma, ko tikėtis. Apsivertimo metu magnetinis laukas susilpnėja ir lūžta, todėl Žemę galėtų pažeisti Saulės

žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai. Tokie įvykiai sutrikdytų komunikacijos prietaisus, taip pat pakenktų kai kurių gyvūnų gebėjimui orientuotis. Vis dėlto būtų ir malonių pokyčių – poliarinės pašvaistės matomos dėl magnetinių laukų, todėl, verčiantis poliams, šios įspūdingos dangaus šviesos būtų matomos visame pasaulyje.

Saulė staiga užgestų Mums žinomoms gyvybės formoms kiltų daug problemų

Be saulės šviesos pirmiausia išnyktų augalai, o jų pavyzdžiu greitai pasektų ir kiti. Beveik visi planetos organizmai priklausomi nuo artimiausios mūsų žvaigždės. Kiek žinoma, kelios išimtys egzistuoja tik giliai vandenynuose, kur kai kurie organizmai moka energijai naudoti ne saulės šviesą, o vandenilio sulfidą, kurį gauna misdami tiesiog iš Žemės plutos kyšančiais mineralais. Tokie gyviai kurį laiką dar išgyventų, tačiau galiausiai temperatūra taip nukristų, kad vandenynai tiesiog užšaltų. Tiesa, Saulė nedings akimirksniu. Bėgant metams, ji vis šviesės ir plėsis, kol maždaug po 5 milijardų metų baigsis joje vykstančioms reakcijoms reikalingas kuras. Šis žvaigždės plėtimasis gali turėti ne mažiau katastrofiškų pasekmių planetai, todėl mokslininkai nuolatos galvoja, kaip to išvengti.

Lėtūnai gali be vandens ištverti mėnesius

laukas Žemės magnetinis ulės žybsnių apsaugo ją nuo Sa

Pašvaistės bus matomos iš visų planetos vietų

JEI

nebūtų vandens Ar be šio skysčio mums žinoma gyvybė turėtų vilties?

Kiek žinoma, gyvybei reikalingas vanduo. Organizmams būtina iš aplinkos pasisavinti įvairias medžiagas, kad galėtų augti ir daugintis. Vadinasi, reikalingos cheminių junginių reakcijos, kurių metu sudėtingi junginiai turi vienas prie kito pakankamai priartėti – reikia terpės, kurioje jie galėtų tirpti (vandens). Vandenyje tirpsta daugelis cheminių junginių, be to, vanduo skystas išlieka ir gana ženkliai keičiant temperatūrą. Kita vertus, mokslininkams pavyko atrasti itin užsigrūdinusių organizmų, kurie gali save „užkonservuoti“, sulėtinti metabolizmą ir be vandens išgyventi mėnesius, metus, o galbūt dešimtmečius. Tiesa, jeigu vandens jie niekada nebesulauktų, galiausiai

28 | Ar žinai, kad?

dehidratacija juos pražudytų. Nėra abejonių, kad vanduo gyvybiškai svarbus, bet tai nereiškia, jog nėra alternatyvų. Kai kurie kiti skysčiai taip pat gali būti tinkami gyvybei, nors tokiu atveju gyvybė turėtų būti visai kitokia, nei mes ją šiandien suvokiame. Viena pagrindinių alternatyvų vandeniui – amoniakas. Jo yra daug, jis puikiai tirpina organines molekules, netgi gali tirpinti metalus. Amoniakas išgaruoja esant žemesnei temperatūrai nei vanduo, tačiau, jeigu slėgis būtų pakankamai aukštas, jis taptų stabilesnis. Dar viena galimybė – vandenilio fluoridas. Jis ilgai (kintant temperatūrai) išlieka skystas, gali absorbuoti gana didelį energijos kiekį. Problema ta, kad vandenilio fluorido nėra daug.

AR ŽINAI, KAD? Bičių rūšių yra daugiau nei visų žinduolių ir paukščių kartu – per 19 200.

Piknikas be bičių

Jeigu neliktų bičių, ką mes valgytume?

Uogos

Nesuklysime bites taip pat pavadinę geriausiomis žmogaus draugėmis... Viena bitė per visą savo gyvenimą pagamina vos vieną dvyliktąją arbatinio šaukštelio medaus, o šio saldaus skanėsto praradimas, dingus bitėms, būtų mažiausia problema. Jeigu nenorime patys savomis rankomis žiedadulkes pernešti nuo vieno augalo iki kito, būtina išsaugoti bites. Viena bičių kolonija per dieną gali apdulkinti maždaug apie 300 milijonų žiedų. Visame pasaulyje aviliai būna perkeliami iš vieno lauko į kitą, siekiant apdulkinti net 70 proc. visų pasėlių. Be bičių neturėtume ir migdolų, abrikosų, šilauogių, kardamonų, spanguolių, vynuogių, kivių, persikų, moliūgų, braškių bei vanilės. Ir tai tik keletas iš daugybės mėgstamų skanėstų, kurių tektų atsisakyti. Be to, bitės padeda išauginti sveikesnius pasėlius, gausina derlių, padeda vaisiams, riešutams ir sėkloms augti didesniems. Dar daugiau, gyvuliai šeriami mėlynžiedėmis liucernomis ir dobilais, kuriuos taip pat apdulkina bitės. Kita vertus, pupiniai augalai, pavyzdžiui, žemės riešutai ar sojos pupelės, apsidulkina patys, todėl jiems nereikia bičių pagalbos. Kviečių ir ryžių žiedadulkes paskleidžia vėjas, figmedžiams padeda vapsvos, o agavas (pagrindinį tekilos ingredientą) apdulkina šikšnosparniai. Musės, paukščiai, naktiniai bei dieniniai drugiai taip pat yra svarbūs apdulkintojai, galintys užtikrinti anakardžių, mangų ir papajų atsargas. Deja, nė viena šių gyvių kolonija negali būti patogiai pagal poreikį perkeliama iš vienos vietos į kitą.

30 60 %

Braškes gali apdulkinti vėjas, tačiau dėl bičių jos būna raudonesnės, standesnės ir ilgiau negenda.

Pyrago pluta be sviesto Ūkininkai karves šeria bičių apdulkintais augalais.

Mažiau medvilnės Nors bitės nėra būtinos, tačiau jų padedami vilnamedžiai medvilnės subrandina daugiau.

Daugybė duonos Kviečiai yra savidulkiai, todėl duonos trūkti neturėtų.

Daug citrinų Citrinmedžiai taip pat yra savidulkiai.

bičių avilių sumažėjimas JAV nuo 1947 iki 2008 m.

Kukurūzų traškučiai

Agurkai

Kukurūzus apdulkina vėjas.

Agurkų derlius turėtų sumažėti.

Šiek tiek salsos padažo

Jokios gvakamolės (avokadų pagardo)

Pomidorus gali apdulkinti vėjas, tačiau be vabzdžių pagalbos tikrai pajustume pomidorų trūkumą.

Melionų stygius Bitės yra geriausios melionų apdulkintojos, tad be jų būtų sunku tikėtis, kad šie vaisiai bus užmegzti.

Avokadų medžiai labai retai apsidulkina patys, tad šiam darbui atlikti reikalingos bitės.

Viena bičių kolonija

sudaryta iš

apdulkina

50 000

4 000m

bičių

€ € € € € € €

70 proc. €milijardo 147,7 eurų

Bičių vertė žemės ūkiui kasmet

populiariausių pasėlių

vaismedžių

Gali apdulkinti

viso maisto gauname padedami vabzdžių apdulkintojų

Bitės apdulkina

Bitės apdulkina daugybę augalų

300 milijonų

bičių visą gyvenimą dirba tam, kad pagamintų arbatinį šaukštą medaus Pagamina apie 15 kg medaus kasmet

MEDUS

žiedų per dieną

MEDUS

Ar žinai, kad? | 29

JEI

išnyktų bitės

mokslo raIda

JEI

ištirptų abu poliariniai ledynai

Ar visas pasaulis atsidurtų po vandeniu? Nors abu poliariniai ledynai atrodo panašiai, tačiau po ledo paviršiumi jie labai skiriasi. Arkties ledynas plūduriuoja Arkties vandenyne, o Antarktida – ant tvirtos žemės. Tai svarbus skirtumas, turintis įtakos tam, kas nutiktų jiems ištirpus. Vandenyne tirpstantis ledynas kiek primena gėrimo stiklinėje tirpstančius ledo kubelius. Į gėrimą įmetus ledo gabalėlių, vandens lygis tuoj pat pakyla ir, jiems ištirpus, nesikeičia. Tokia situacija yra ir Arktyje. Tiesa, jeigu į gėrimo stiklinę mesite vis daugiau ledo, galiausiai vanduo išsilies pro kraštus. Štai šis scenarijus labiau tikėtinas Antarktidoje ir Grenlandijoje, kur ledynai saugo 75 proc. viso Žemės gėlo vandens. Čia ledo gabalams krintant į vandenyną gresia

„išsiliejimas“. Pasak NASA, jeigu abu poliariniai ledynai ištirptų, vandens lygis pakiltų 75 m ir paskandintų pagrindinius pasaulio pajūrio miestus, daugybę salų, be to, patvintų ir upės, ežerai. Ir tai tik pradžia. Nors Arkties ledynas ir plūduriuoja vandenyje, jis vis tiek gali prisidėti prie kylančio vandens lygio. Šviesūs ledo ir sniego kristalai atspindi 85 proc. juos pasiekiančios saulės šviesos, o jūros vanduo sugeria net apie 90 proc. jos. Jeigu Arktis pradingtų, atsidengtų po ja slypintis vandenynas – pradėtų kilti vandens temperatūra. Šis temperatūros kilimas paspartintų ledynų tirpimą – patektume į pavojingą užburtą šiltėjimo ir vandens lygio kilimo ratą.

„Yra net šešiolika ledo rūšių, kurių savybės skiriasi. Šaldytuve – ketvirtojo tipo ledas.“ Didžiuliai ledyno gabalai gali lūžti ir įkristi į vandenyną

Padaugėtų upių potvynių

Povandeninis pasaulis Kas nutiktų, jeigu vandens lygis pakiltų 75 metrais?

Paskandinta 1 Virš vandens 2 Amazonės jūra 3 Prarastas Londonas 4Venecija

JEI gravitacija būtų du kartus stipresnė 30 | Ar žinai, kad?

Toliau nuo vandens telkinių esančios vietovės liktų saugios, tačiau daugybė didžiausių miestų yra pakrantėse.

Ką tada jaustų žmogaus kūnas? Jeigu gravitacija visuomet būtų buvusi stipresnė, mūsų kūnai evoliucijos metu būtų atitinkamai prisitaikę. Mes tikriausiai būtume mažesni, kaulai storesni, o raumenys stipresni. Jeigu dabar mūsų kūnas patektų į du kartus stipresnės gravitacijos aplinką, kiltų rimtų problemų.

Ypač sunku būtų stambiems gyvūnams, pavyzdžiui, drambliams

Patvintų Amazonės upė ir sunaikintų dalį drėgnųjų atogrąžų miškų.

Londonas ir Rytų Anglijos regionas būtų panardinti po vandeniu.

Miesto kanalai patvintų ir užlietų gyvenamuosius namus.

atsigulsite ant grindų, Žemė suksis greičiau. Tačiau vieno žmogaus sukeliamas poveikis toks mažas, AR ŽINAI, KAD? Jeigu jog yra nepastebimas.

7 6 4

Panirusi Eiro ežero PranykstanPaskandinta Povandeninis 5Rusijos salos 6 Besiplečiančios jūros 9 čios salos 10 Kolkata 11 Disneilendas 7 Šiaurės 8 potvynis Europa

JEI

Rusijos teritoriją sudarytų daugybė salų, atskirtų vandens telkinių.

Baltijos ir Kaspijos jūros užlietų šiaurines žemyno dalis.

visi žmonės pašoktų vienu metu Kokį poveikį galėtume padaryti visi kartu?

Šiaurės jūra užlietų Daniją, Vokietiją, Olandiją.

Žemiausioje Australijos vietoje esantis ežeras drastiškai padidėtų ir paskandintų pietinę žemyno dalį.

Žemėje yra apie 7 milijardai žmonių. Jeigu visi sustotume greta vienas kito, tilptume teritorijoje, kurios plotas prilygtų Los Andželui (1 300 kvadratinių kilometrų), o svertume apie 350 milijonų metrinių tonų. Tokie skaičiai tarsi perša mintį, kad, pašokę visi kartu, galėtume sukelti didžiulį efektą, galbūt net pakeisti Žemės sukimąsi. Deja, panašu, jog tai nėra tiesa. 2012 m. BBC paprašė 50 000 „Reading“ festivalyje susirinkusių žmonių pašokti vienu metu aukštyn, o to poveikį išmatavo seismografu. Už 1,5 kilometro įrengti jutikliai užfiksavo 0,6 magnitudės pagal

Daugybė mažyčių Ramiojo vandenyno salelių būtų prarytos kylančio vandens.

Vienas iš tankiausiai apgyvendintų Indijos miestų atsidurtų po vandeniu.

Richterio skalę žemės virpėjimą. Tai yra žemės mikrodrebėjimas, tačiau per silpnas, kad jį būtų galima pajusti be specialių prietaisų. Eksperimento organizatoriai suskaičiavo, kad prireiktų trilijonų žmonių, kad būtų sukeltas žemės drebėjimas, galintis paveikti Žemės sukimąsi. O galbūt mums visiems reikėtų pašokti kiek aukščiau...

Visa Floridos valstija atsidurtų po Atlanto vandeniu.

2011 m. Japonijoje kilęs galingas drebėjimas pagreitino Žemės sukimąsi 1,8 mikrosekundės

Ar žinai, kad? | 31

mokslo raIda

JEI

iškirstume visus Sunaikinę miškus, amžiams medžius pakeistume savo planetą

Kiekvieną sekundę sunaikinama po vieną Amazonės drėgnųjų miškų akrą (apie 40 proc. hektaro ploto). Tai reiškia, kad kiekvieną dieną iškertamas miškas, kurio teritorija prilygsta Maltos valstybės. Miškai dažnai vadinami Žemės plaučiais ir, nors iš tiesų ne jie yra pagrindiniai deguonies gamintojai mūsų planetoje (ši garbė atitenka mažyčiams pasaulio vandenynų organizmams, kurie išskiria nuo 50 iki 85 proc. deguonies), miškai sugeria atmosferoje esantį anglies dioksidą ir valo dirvožemį. Augalai ir medžiai sugeria anglies dioksidą, paverčia jį biologinėmis molekulėmis ir įkalina savo kamiene, šakose ir lapuose. Nukirtus medį arba jam sutrūnijus, visas anglies dioksidas sugrįžta į atmosferą, kur veikia kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Be to, medžiai tarsi skėčiai per liūtis saugo nuo vandens, o per kaitras kuria pavėsį ir taip reguliuoja temperatūrą ir drėgnumą. Iškirtus visus miškus, į atmosferą pasklistų daugybė tonų CO2, paspartėtų šiltnamio efektas. Prasidėjus liūtims, vanduo bėgtų tiesiai į dirvą, patvintų upės ir ežerai. Plynėse įsivyrautų sausros, dirvožemio erozija, čia auginti pasėlius būtų neįmanoma. Net kvėpuoti oru be apsauginių kaukių pasidarytų pavojinga. Miškuose gyvena maždaug pusė visų Žemės gyvų organizmų, net 80 proc. vabzdžių. Vien Amazonijoje yra 40 000 augalų, 1 300 paukščių, 400 žinduolių, 3 000 žuvų, daugiau nei 350 roplių ir

Amazonija skaičiais

akras (maždaug 0,4 hektaro) miško sunaikinamas kiekvieną sekundę

varliagyvių rūšių. Visi šie gyvi organizmai, kaip ir čia gyvenantys čiabuviai, greičiausiai išnyktų.

Amazonijos būklė

Didžiausi planetos drėgnieji atogrąžų miškai

Anglies išskyrimas

Bioįvairovė

Kasmet apie pusė milijardo tonų anglies patenka į atmosferą būtent dėl miškų kirtimų.

10 proc. visų žinomų gyvybės rūšių gyvena Amazonės miškuose. O kai kurios ten gyvenančios rūšys dar net nėra atrastos.

Miškų kirtimai Per pastaruosius 50 metų buvo sunaikinta apie 20 proc. Amazonės miško.

Nuotėkio kontrolė Kasmet Amazonijoje iškrinta iki 3 000 mm kritulių. Medžiai padeda sulėtinti nuotėkį į upes, kad šios nepatvintų.

Klimato kontrolė Medžių skliautas padeda kontroliuoti temperatūrą ir drėgmę.

„Amazonijoje žemės paviršių pasiekia tik maždaug 1 proc. saulės spindulių.“

Amazonės miškai – viena įspūdingiausių ir unikaliausių vietų planetoje

390 20 milijardų

planetos deguonies pagaminama čia

medžių vis dar likę šiuose drėgnuosiuose miškuose

30 40 000 augalų rūšių

32 | Ar žinai, kad?

Kasmet iškertama daug Amazonės drėgnųjų miškų

90-140 milijardų metrinių tonų anglies dioksido sugerta šių miškų medžiuose

mln.

žmonių Amazoniją laiko namais

AR ŽINAI, KAD? Vienu metu miega tik viena delfinų ir banginių smegenų pusė.

JEI

Žemėje siautėtų itin stiprūs vėjai

Žemė nustotų suktis aplink savo ašį

Pirmadieniai truktų mėnesius, o mes nuolat burbėtume dėl blogo oro Jeigu Žemė tolygiai lėtėdama nustotų suktis, dienos ir naktys įgytų visiškai kitokią prasmę. Žemei skriejant aplink Saulę, šviesa tiesiog skausmingai lėtai slinktų paviršiumi, o kiekvienas taškas ties pusiauju beveik visiškame šešėlyje būtų šešis mėnesius. Pusę metų vyrautų diena, o kitą pusę – naktis. Po planetos paviršiumi esantis išsilydęs geležies branduolys greičiausiai nustotų judėti ir sunaikintų apsauginį magnetinį

JEI

lauką. Be jo pavojingi Saulės vėjai planetai padarytų daug žalos. Jeigu Žemė sustotų staiga, pasekmės būtų dar skaudesnės. Žemei nesisukant, atmosfera vis dar judėtų, cirkuliuodama prie planetos paviršiaus beveik 500 metrų per sekundę greičiu – pūstų maždaug 15 kartų už uraganą stipresnis vėjas. Tiesa, NASA tvirtina, kad Žemė suktis nenustos dar bent artimiausius kelis milijardus metų.

baigtųsi retieji žemės metalai

Be 17 retųjų žemės metalų greičiausiai negalėtume naudotis mėgstamiausiais elektroniniais prietaisais Retųjų žemės metalų savybės yra

problema. Dar prieš pasibaigiant

unikalios, jie naudojami gaminant

retiesiems žemės metalams, labai

telefonus, hibridinius automobilius,

tikėtina, kad išseks kitų, ne mažiau

vėjo turbinas, televizorius ir daugelį

svarbių elementų atsargos. Senka

kitų prietaisų.

stibio ir švino (naudojamo baterijoms),

Nors pavadinimas byloja

indžio, vario ir aukso (naudojamų

kitaip, šie metalai yra

elektriniuose

labiau paplitę nei

komponentuose), cinko

brangieji metalai,

(naudojamo apsaugai

tačiau juos daug

nuo korozijos) atsargos.

Retieji metalai

Pats

dažnai būna

paprasčiausias

susijungę su

problemos

radioaktyviomis medžiagomis, jų kasyba brangi,

Molibdenitas – tai retasis žemės metalas, naudojamas gaminant galingus išmaniųjų telefonų ir standžiųjų diskų magnetus

pavojinga, žalinga aplinkai. Kinija, kuri

sprendimo būdas – sumažinti vartojimą, ieškoti alternatyvų ir

efektyviai perdirbti jau panaudotus metalus. Tiesa, daug

anksčiau tiekdavo 95 proc. visų retųjų

ką labiau vilioja kosminės šių

žemės metalų, jau yra apribojusi jų

elementų paieškos. NASA ir kitos

eksportą.

kompanijos godžiai žvelgia į netoli

Netekę šių metalų, turėtume

Žemės skriejančius asteroidus,

atsisveikinti su daugeliu prietaisų. Vis

kuriuose vertingųjų elementų gali būti

dėlto jų netektis nėra pati svarbiausia

labai daug.

Manoma, kad miegas padeda iš smegenų pašalinti toksinus

JEI

niekada nemiegotume

Pasekmės gali būti daug skaudesnės, nei manėte Be miego protinės ir fizinės jėgos mus apleistų gana sparčiai. Miegas yra toks svarbus, kad jo potraukiui praktiškai neįmanoma atsispirti. Vis dėlto labai nedidelė dalis žmonių turi genetinį sutrikimą, kuris šį reikalingą poilsį sutrikdo. Fatalinė paveldima nemiga – tai iš lėto progresuojanti genetinė liga, kai žmogus negali užmigti. Ligonis mato haliucinacijas, krinta svoris, vystosi demencija (silpnaprotystė), o galiausiai nemiga tiesiog nužudo.

Ar žinai, kad? | 33

sunkiau iškasti.

mokslo raIda

Kukurūzų spragėsiai

Spragėsiai gali būti grybo (kairėje) arba drugelio (apačioje) formos. Ji keičiasi, nes prieš sprogdamas grūdas įkaista netolygiai

7 Išsivertimas

Kaip kietas grūdas virsta užkandžiu? 1 Tinkama temperatūra

Iš grūdo išsiveržiantys vandens garai sukelia tą unikalų spragtelėjimą.

2 Vanduo 10–20 proc. kukurūzų grūdų sudaro vanduo. Kaisdamas vanduo garuoja ir grūdo luobelę pradeda veikti vis didesnis spaudimas.

6 Šuolis Į orą sprogstantį spragėsį iškelia besiplečiančio krakmolo dalis, kuri atstumia užkandį nuo paviršiaus.

4 Sprogimas!

Įkaitę iki 170 °C, sprogsta vos 30 proc. grūdų, tačiau, temperatūrą padidinus iki 180 °C, paruošiama 90 proc. kukurūzų spragėsių.

Besisukdamas grūdas verčiasi lauk. Viduje buvusi krakmolinga dalis išsiplečia į išorinę pusę.

5 Krakmolas

3 Skilimas Kai spaudimas grūdo branduolyje pasiekia tam tikrą ribą, tvirta išorinė luobelė nebeatlaiko spaudimo ir skyla.

Grūdui pakankamai įkaitus, sprogimo metu išsiplečia krakmolingas minkštimas. Jis ir suformuoja jau valgomą spragėsio pagrindą.

„Anksčiau kukurūzų spragėsiai buvo kaitinami karštame smėlyje.“

Kraujo spalvos

Raudona

Po kūną deguonį išnešioja nebūtinai raudonas kraujas

Žalia

Mėlyna

Violetinė

Jūrinės kirmėlės ir dėlės

Aštuonkojai, kalmarai ir vorai

Jūrinės kirmėlės ir pečiakojai

Žmonių ir daugelio kitų stuburinių kraują raudonai nudažo baltymas hemoglobinas. Hemoglobino molekulėje esantys geležies atomai prisijungia prie deguonies, kad galėtų pastarąjį išnešioti po kūną. Šios reakcijos metu pakinta hemoglobino struktūra ir jis pradeda kitaip atspindėti šviesą. Būtent dėl šios priežasties deguonies prisotintas kraujas yra šviesiai raudonas, o deoksiduotas – tamsesnis.

Kai kurių rūšių jūrinės kirmėlės ir dėlės savo kraujyje turi molekulę, vadinamą chlorokruorinu. Nors šio baltymo struktūra labai panaši į hemoglobino, kraujui jis suteikia žalią, o ne raudoną spalvą. Kai kurių gyvūnų kraujyje galima rasti tiek chlorokruorino, tiek hemoglobino mišinį, kuris kraują nudažo raudonai.

Aštuonkojai, kalmarai, vėžiagyviai, vorai ir kai kurie moliuskai turi mėlyną kraują (arba hemolimfą), kuriam spalvą suteikia hemocianinu vadinamas baltymas. Skirtingai nuo hemoglobino, kuris jungiasi prie raudonųjų kraujo kūnelių, hemocianinas nėra susijungęs su kraujo ląstelėmis, o hemolimfoje teka laisvai. Be to, hemocianinas veikia vario, o ne geležies pagrindu. Nors šių gyvių kraujas yra mėlyno atspalvio, atidavęs deguonį, jis pasidaro bespalvis.

Kai kurių rūšių jūrinių kirmėlių ir pečiakojų kraujyje galima rasti baltymą hemeritriną, kuris, prisijungęs deguonį, kraujui suteikia purpurinę ar rožinę spalvą. Tiesa, kaip ir hemocianinas, atidavęs deguonį, hemeritrinas pasidaro bespalvis. Nors šis baltymas, kaip ir hemoglobinas, turi geležies atomų, jis yra neprisitaikęs prisijungti deguonies molekulių.

Žmonės ir daugelis kitų stuburinių

34 | Ar žinai, kad?

valgymo rekordas priklauso japonui, kuris per tris minutes suAR ŽINAI, KAD? Mėsainių valgė 12 mėsainių. Brangiausias mėsainis JAV parduotas už 5 500 eurų.

Mokslas apie kepsnius

Kepant mėsą svarbūs fizikiniai, cheminiai ir biologiniai procesai

epimas ant ugnies labai skiriasi nuo maisto ruošimo orkaitėje ar ant viryklės. Viryklėje kaitra perduodama daugiausia dėl šilumos laidumo. Metalinė keptuvė tiesiogiai liečiasi su kaitros šaltiniu, o mėsa – su keptuve. O štai orkaitėje kepamą maistą kaitra veikia dėl konvekcijos. Kaitriniai elementai įkaitina orą, kuris cirkuliuoja orkaitės viduje ir taip sąveikauja su maistu. Naudojantis kepsnine, mėsa laikoma virš kaitros šaltinio, o, nuėmus kepsninės dangtį, konvekcija tampa toli gražu ne tokia svarbi kaip orkaitėje. Maistą veikia infraraudonoji spinduliuotė.

Kepsninė iš arti

Apetitą žadinančių kepsnių paslaptis

Kylantys dūmai Intensyvi kaitra sušildo supantį orą. Jis plečiasi ir kyla aukštyn, su savimi nešdamas suodžius, vandens garus ir apetitą žadinančius kvapus.

Temperatūros tikrinimas Pabalusios, tačiau ryškiai raudonai švytinčios anglys yra labai karštos. Jeigu jos pradeda geltonuoti ar ruduoti, vadinasi, jos vėsta.

Spinduliuojamą karštį tamsūs paviršiai sugeria, todėl, padengus kepsninės vidines sieneles blizgia folija, galima nukreipti daugiau šilumos ten, kur jos Nulašėję riebalai sudega ir į orą paskleidžia reikia. O štai naudojant anglis, derėtų palaukti, kol išskirtinio skonio ir kvapo molekules jos pasidengia baltais pelenais – tada jos yra tolygiai įkaitusios. Pradėjus kaisti mėsos pakraščiams, jie paruduoja: cukrus reaguoja su baltymais ir taip Palaukite, kol anglys suformuoja išskirtinę, traškią kepsnio plutelę. pabals Mėsos riebalams ir sultims lašant ant kaitros Tai ne tik reikš, kad anglys šaltinio, jie sudega ir tuomet paskleidžia į orą pakankamai įkaito, tačiau pelenų danga padės tolygiai kontroliuoti kvapo ir skonio molekules, kurios kildamos į viršų skleidžiamos kaitros kiekį. prikimba prie mėsos paviršiaus.

Naudingi patarimai

2Įkaitinkite grilį

Jeigu norite, kad ant mėsos liktų grilio grotelių žymių, prieš uždėdami ant jų mėsą, stipriai jas įkaitinkite.

Lašėjimas

3Nesivarginkite skrudindami kraštus

Kepant virš atviro kaitros šaltinio, mėsos riebalai ir sultys gali lašėti, liepsnoti ir skleisti išskirtinio kvapo ir skonio junginius.

Mailardo reakcija Traškus rusvos spalvos paviršinis kepamos mėsos sluoksnis susidaro dėl cukraus ir baltymų reakcijos.

Manoma, kad, apskrudinus mėsos kraštus, susiformavusi plutelė išsaugos mėsos sultingumą, tačiau iš tiesų rezultatas gali būti priešingas.

4Dažnai vartykite

Niekam nepatinka sudegusios dešrelės. Kepdami nuolat jas vartykite, neleiskite pernelyg įkaisti vienai pusei.

5Leiskite šiek tiek atvėsti Baigę kepti, leiskite mėsai šiek tiek atvėsti. Tai leis raumeninėms skaiduloms šiek tiek atsipalaiduoti ir išlaikyti daugiau skysčių mėsą pjaustant.

Oro srautas Norėdami pakurstyti ugnį, įleiskite daugiau oro. Norėdami susilpninti kaitrą, sumažinkite ir oro srautą.

Ar žinai, kad? | 35

36 | Ar žinai, kad?

Išgarintas alkoholis ir vanduo perkeliami į distiliacijos koloną, kurioje juda virš vėsių varinių plokščių. Temperatūrai krintant, vanduo kondensuojasi, o alkoholis toliau juda kolona, kol galiausiai iš jos ištrūksta.

4 Distiliacija

Alkoholio virimo temperatūra yra žemesnė nei vandens ir yra maždaug 78 °C. Tiek vanduo, tiek alkoholis turi būti paversti garais.

3 Garavimas

Kai mišinyje alkoholio koncentracija pasiekia apie 10 proc., metas pradėti kitą etapą. Mišinys perkeliamas į kitą talpyklą, kurią supa dviguba siena, pripildyta garų.

2 Užvirimas

Kartu sumaišomas vanduo, mielės ir cukraus šaltiniai, pavyzdžiui, grūdai ar bulvės. Toks mišinys paliekamas fermentuotis maždaug savaitę.

1 Fermentacija

Sukurti alkoholinius gėrimus – tiek menas, tiek mokslas

Miežių grūdai

Salyklinimas

Durpių krosnis

„Brangiausias pasaulyje alkoholinis gėrimas – tekila. Deimantais papuoštas tekilos butelis parduotas beveik už 4 mln. eurų.“

Daiginimas

Vandens rezervuaras

Distiliavimo gamykla

ielės minta cukrumi, kurį fermentacijos proceso metu skaido į etanolį (etilo alkoholį) ir anglies dioksidą. Tiesa, yra riba, iki kokio stiprumo vynas ar alus gali fermentuotis, ją peržengus, mielės pradeda žūti. Nors šie mikroorganizmai patys gamina alkoholį, per didelis jo kiekis yra kenksmingas ir jiems. Norint sukurti stipriuosius alkoholinius gėrimus, reikia daugiau žmogaus pastangų, kontroliuojant gamybą. Padeda distiliacija – vieno skysčio atskyrimas iš skirtingų skysčių mišinio. Alkoholį nuo vandens atskirti padeda tai, kad alkoholis užverda ir kondensuojasi esant žemesnei temperatūrai. Distiliavimo gamyklose mažos koncentracijos alkoholio mišinys yra kaitinamas tol, kol pastarasis pradeda garuoti. Garai surenkami ir atvėsinami. Kadangi alkoholis pradeda garuoti anksčiau, dalis vandens nuo jo yra atskiriama. Tiesa, norint sukurti tikrą alkoholinį gėrimą, vien to neužtenka. Mielės yra naudojamos įvairiems sudėtingiems produktams (kviečiams, miežiams, cukranendrėms, vaisiams, bulvėms, medui) skaidyti. Pagamintas gėrimas toli gražu nėra grynas – jame yra įvairiausių mielių išskirtų priemaišų. Būtent šie papildomi junginiai ir suteikia kiekvienam iš stipriųjų alkoholinių gėrimų unikalų skonį. Stipriųjų gėrimų distiliacija gali kiek skirtis. Pavyzdžiui,

Salyklo piltuvas

Malūnas

Galvijų maistas

Karštas vanduo

Salyklo daigeliai

Sodrinimas

degtinė yra pakartotinai distiliuojama keletą kartų, kol pagaminamas gryniausias alkoholis. Tuomet jis yra atskiedžiamas tiek, kad alkoholio koncentracija pasiektų tinkamą lygį. Džino gaminimas yra panašus, tačiau šio gėrimo skonis ir aromatas dar pagardinamas įvairiais kadagio uogų ir kitų augalinių produktų mišiniais. Tokie gėrimai kaip romas ar viskis kartais net keletą metų paliekami statinėse. Nors esminis principas yra gana paprastas ir visuomet panašus, subtilūs proceso skirtumai gali labai pakeisti galutinio produkto skonį ir aromatą, o kiekviena distiliavimo gamykla naudoja savitas technologijas ir slaptus receptus.

Žmonės distiliuodami alkoholį tą patį principą naudoja jau daugiau nei 1000 metų

Kaip gaminami stiprieji gėrimai?

mokslo raIda

©Thinkstock

Šis tamsus stiprusis alkoholinis gėrimas metų metus brandinamas ąžuolo (arba kito medžio) statinėse, kuriose sugeria specifinį skonį suteikiančias medžio molekules.

Viskis kvepia medžiu Aromatą suteikiančios molekulės gėrimą veikia dar prieš pradedant fermentaciją. Miežiams džiovinti deginamos durpės viskiui suteikia „medicininį“ kvapą.

Grūdų džiovinimas

Seifas

4 Spirito distiliatorius

Šaldytuvas

Misos indas

Paskutiniųjų lašų surinkėjas

Mielės

Džino skonis

2-oji distiliacija

Toniku mėginta įveikti maliariją

Alkoholio garų surinkėjas

MISA

Romas gaminamas iš cukraus pramonės atliekų

Spirito seifai

Spirito surinkėjas

Tonike yra chinino, kuris vartotas kaip profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo maliarijos. Džiną į toniką pradėta pilti, norint padaryti gėrimą skanesnį.

Kadagio uogos naudojamos gaminant visų rūšių džinus. Taip pat naudojama kalendra, citrusinių vaisių žievelės, šventagaršvės.

Misos talpykla

Karštas vanduo

Tai ne tik padeda pašalinti tamsią spalvą romui suteikiančius junginius, tačiau ir kai kuriuos išskirtinius, sodrius šio gėrimo aromatus.

Atliekos

Baltasis romas filtruojamas medžio anglimis

Brandinimas

Misos gamyba

Gaminant cukrų, lieka antrinė žaliava, vadinama melasu. Romo gamyba padeda atsikratyti šių atliekų.

Norint sukurti išskirtinius romo, viskio ir džino skonius, naudojamos kiek skirtingos technologijos

1-oji distiliacija

Fermentuoto skysčio distiliatorius

Fermentacijos statinė

Fermentacija

Fermentacijos statinė

Stiprieji gėrimai

Alkoholinis gėrimas (norimo stiprumo ir skonio) išpilstomas į tam skirtą tarą.

10 Išpilstymas

Alkoholis gali būti distiliuojamas daugybę kartų, tačiau vėliau jis turi būti atskiestas.

9 Kartojimas

Alkoholiniai gėrimai gali būti paskaninti prieskonių, uogų ar kitų augalų ekstraktais.

8 Mirkymas

Kai kurie alkoholiniai gėrimai mėnesius ar net metus laikomi medinėse statinėse, kad gautų sodresnį skonį ir aromatą.

7 Brandinimas

Priemaišose iš mielių išskaidytų produktų gali būti norimą aromatą ar skonį suteikiančių molekulių, tad dalis jų sugrąžinama atgal. Taip pat gėrimas skiedžiamas vandeniu, kad sumažėtų alkoholio koncentracija.

6 Sumaišymas

Iš mielių suskaidytų produktų susidarę junginiai, priemaišos, koloną palieka pirmiausiai. Netrukus paskui juos seka alkoholio prisotinti garai. Daugelyje distiliavimo gamyklų garai keliauja per keletą kolonų, kad alkoholis būtų kuo grynesnis.

5 Kondensacija

Salyklo piltuvas

AR ŽINAI, KAD? Distiliacijos proceso metu dažnai naudojamas varis, nes jis reaguoja su gėrimą užteršti galinčia siera ir ją pašalina.

Ar žinai, kad? | 37

mokslo raIda

Kaip išgyventi daugiau nei

38 | Ar žinai, kad?

metų

Su senėjimu kovojantys mokslininkai ruošiasi gerokai padidinti vidutinę žmonių gyvenimo trukmę

AR ŽINAI, KAD? Ilgiausiai pasaulyje gyvena monakiečiai, vidutiniškai sulaukiantys 89,5 metų. Japonai yra antroje vietoje (84,7 m.).

Ar yra didžiausia amžiaus riba? Skaičiuojama, kad 2010 m. apie 8 proc. pasaulio gyventojų buvo vyresni nei 65 metų, o iki 2050 m. šis skaičius gali pakilti iki 16 proc. (apie 1,5 mlrd. gyventojų). Nors statistinė gyvenimo trukmė ilgėja, per pastaruosius 2 000 metų didžiausia išgyvenimo trukmė pasikeitė nedaug. „Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė ilgėja gana sparčiai, tačiau reikia pabrėžti, kad tai tik vidutinė trukmė. Ar yra riba, kiek metų mes galime sulaukti daugiausia, vis dar nėra žinoma“, – teigia Brianas Kennedy.

Kodėl senstame? Nėra paprasta atsakyti į šį klausimą. Kaip ir beveik visi kiti biologiniai procesai, senėjimas priklauso nuo genetinių ir aplinkos veiksnių. Pagrindinė senėjimą aiškinanti teorija remiasi evoliucijos teorija. Pagal šią garsiąją Charleso Darwino teoriją, sėkmingiausiai dauginasi ir savo genus kitoms kartoms perduoda geriausiai prie aplinkos prisitaikę gyvūnai. Tam, kad galėtų pratęsti giminę, gyvis privalo išgyventi pakankamai ilgai, jog subręstų, susirastų porą ir padėtų nepražūti saviems

jaunikliams. Tačiau sėkmingai pratęsus giminę, evoliucine prasme nėra didelės reikšmės, kiek šis gyvis dar išgyvens. Ilgas individo gyvenimas nėra ypač svarbus rūšiai išlikti, todėl už senėjimo procesų stabdymą atsakingiems genams nėra didelio poreikio evoliucionuoti. Jeigu trumpesnis gyvenimas užtikrina sėkmingesnį dauginimąsi, evoliucine prasme netgi galima būtų teigti, jog kai kurių rūšių atstovams yra naudingiau „gyventi greitai ir mirti jauniems“.

Pažeidimai Bėgant metams, mūsų DNR kaupiasi vis daugiau klaidų. KamieJas gali sukelti išorinių Kalorijos ninės veiksnių pažeidimai Kalorijų ląstelės arba vidiniai poveikis Kamieninės senėjimui yra ląstelės vienas iš geriausiai ląstelės gali pakeisti dalijimosi tyrimais įrodytų veiksnių. jau pasenusias ar procesai. Pelėms, žiurkėms ir net pažeistas kūno ląsteles. primatams ribojant maisto Tiesa, mums senstant, kiekį iki minimalios normos, jų atsinaujinimo procesas lėtėja. gyvenimo trukmė pailgėja.

Kas mus sendina? Yra keletas veiksnių, skatinančių senėjimo procesą

Uždegimai

Glikacija

Lėtiniai uždegimai lydi daugybę Organizme susiformuoja su amžiumi siejamų ligų net galutiniais glikacijos tuomet, kai nėra infekcijos, produktais vadinamos prieš kurią organizmas molekulės, kurios yra turėtų kovoti. Tiesa, Telomeros šių uždegimų ryšys siejamos su Mūsų su senėjimu nėra įvairiomis chromosomų galus visiškai senatvės dengia apsauginės aiškus. ligomis. DNR struktūros, vadinamos telomeromis. Kiekvieną kartą ląstelei pasidalijus, dalelė jų prarandama. © Getty; Thinkstock; Dreamstime

lgiausiai išgyvenusio žmogaus titulas priklauso prancūzei Jeanne Louise Calment, kuri sulaukė 122 metų ir 164 dienų amžiaus. Nors tikrai nedaugelis gali pretenduoti amžiumi prisivyti šią moterį, galime pasidomėti, kokia vis dėlto yra ilgo gyvenimo paslaptis? Žmogaus kūną veikia daugybė įvairiausių veiksnių, todėl tiksliai ištirti senėjimo procesą – rimtas iššūkis. Didžioji dalis tyrimų buvo atlikta su gyvūnais, o ne su žmonėmis. Dažniausiai tyrinėjamos caenorhabditis elegans, mažytė, maždaug kablelio (,) ilgio kirmėlė, bei mus musculus – paprasta naminė pelė. Šių rūšių atstovų genai yra gana panašūs į žmonių, o ir jų gyvenimo trukmė puikiai tinka tyrimams: minėtos kirmėlės gyvena vos 2–3 savaites, o pelės kiek ilgiau – apie trejus metus. Tyrimai su šiais gyvūnais mokslininkams leido sugalvoti keletą būdų, galinčių pristabdyti senėjimo procesą. Vis dėlto tyrėjams knieti išmėginti eksperimentus su žmonėmis. Apie galimybę pratęsti gyvenimo trukmę kalbamės su Brianu Kennedy, Bucko senėjimo tyrimų instituto prezidentu. „Mūsų institutas – tai pelno nesiekianti medicininių tyrimų organizacija, kuri mėgina suprasti senėjimo procesus. 1999 m. atverdami instituto duris mes supratome, jog būtent senėjimas yra pagrindinis visų pavojingiausių ligų rizikos veiksnys, – teigia Brianas Kennedy. – Ir tai, jog per pastaruosius dešimtmečius mes sužinojome, jog iš tiesų įmanoma sulėtinti pelių ir net primatų senėjimo procesus, man atrodo nuostabu. Tačiau dabar didžiausias iššūkis yra visa tai sėkmingai pritaikyti žmonėms. Ir mes neturime omenyje vien tik bendros gyvenimo trukmės pailginimo. Iš tiesų mes norime pailginti sveiko gyvenimo trukmę – laiką, kai žmogus yra veiksnus ir nėra kankinamas ligų. Galimybė tai pasiekti priviliojo daugybę savanorių, tačiau mums vis dar reikia surasti būdų, kaip sėkmingai išmėginti savo metodus.“ 80 70

Gyvenimo trukmės kitimas

Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė kito drastiškai

40 30

35 Priešistorė

Nors dalis priešistorinių žmonių sulaukdavo senatvės, dauguma jų mirdavo jauni.

35 Antika

Žinoma, kad kai kurie senovės graikai ir romėnai sulaukdavo septyniasdešimties metų ir net daugiau.

3045 Viduramžiai

Išgyventi gimimo metu bei nenumirti dar vaikystėje Viduramžiais būdavo didelis pasiekimas.

6080

40 XIX amžius

Šiuo laikotarpiu 3 iš 10 kūdikių mirdavo nesulaukę vienerių.

Šiandiena

Įvairiuose pasaulio regionuose vidutinė gyvenimo trukmė skiriasi, tačiau didžiausia yra išsivysčiusiose šalyse.

Ar žinai, kad? | 39

mokslo raIda Chromosoma Dauguma žmogaus kūno ląstelių turi po 23 chromosomų poras. Šios „X“ formos struktūros sudarytos iš ilgos, susivyniojusios DNR spiralės, kuri veikia kaip genetinės informacijos saugykla.

Telomerų teorija Ar šios mažytės apsauginės struktūros mūsų chromosomų galuose yra raktas į amžiną jaunystę?

Organizmo laikrodžio pristabdymas

Nukleotidas Sutrumpėjusias telomeras telomerazė atstato įterpdama naujus DNR struktūrinius vienetus, vadinamus nukleotidais.

Telomerazė Kai kuriose ląstelėse yra telomeraze vadinamas fermentas, galintis „išgydyti“ telomerų patirtus pažeidimus.

DNR kopijavimas Kiekvieną kartą ląstelei dalijantis, ji privalo nukopijuoti visas savo chromosomas, kad dukterinė ląstelė turėtų pilnus jų rinkinius.

Telomera Atkurta telomera Daugumoje suaugusio žmogaus ląstelių gebėjimas atkurti telomeras nėra aktyvus.

Trumpėjančios telomeros Kiekvieną kartą ląstelei kopijuojant DNR ir dalijantis, prarandama mažytė dalelė telomerų.

Chromosomų galus dengia DNR regionai, neturintys jokių genų. Šiose srityse nuolat kartojasi genetinio kodo sekos.

Ląstelių dalyba Vienai iš jų pasidalijus, susikuria dvi dukterinės ląstelės, turinčios pilnus chromosomų rinkinius.

Pasenusios ląstelės

Ląstelių mirtis Telomeroms pernelyg sutrumpėjus, ląstelės laukia viena iš dviejų baigčių. Pirmoji – mirtis kontroliuojamo proceso, vadinamo apoptoze, metu.

40 | Ar žinai, kad?

Antroji galimybė ląstelėms su sutrumpėjusiomis telomeromis – pasenimas. Tokiu atveju šios ląstelės liaunasi dalytis ir pradeda funkcionuoti kitaip nei visos likusios.

Naujausiais tyrimais siekiama pristabdyti senėjimo procesą ir taip pailginti žmonių sveiko gyvenimo trukmę Beveik visos mūsų kūnų ląstelės turi po 23 chromosomų poras. Kiekvieną chromosomą sudaro aplink baltymus apsivijusi ilga DNR molekulė, sudaranti „X“ formą, o jos galus dengia struktūros, vadinamos telomeromis. Būtent pastarosios daugybę metų buvo pagrindinis senėjimą pristabdyti mėginančių mokslininkų taikinys, kadangi kiekvieną kartą, ląstelei dalijantis, jos šiek tiek sutrumpėja. Galiausiai telomeros lieka tokios mažytės, kad ląstelė pasidalyti tiesiog nebegali. Profesorius B. Kennedy patvirtina: „Dar prieš daugybę metų buvo išsiaiškinta, jog, paėmus ląsteles iš organizmo ir jas auginant laboratoriniuose induose, galiausiai jos nustoja augti. Tad jau 50 metų mokslininkai svarstė, jog būtent telomeros yra raktas į senėjimo aiškinimą.“ Telomerų ilgį vėl atstatyti gali kai kuriose kamieninėse ląstelėse esantis fermentas, vadinamas telomeraze. Vis dėlto daugelyje subrendusių ląstelių telomerazės yra neaktyvios, o be šio fermento telomeros pamažu trumpėja, kol galiausiai ląstelėms nebelieka nieko kito, kaip žūti arba nustoti dalytis ir „išsijungti“ – pasenti. „Būtent šios pasenusios ląstelės ypač domina Bucko instituto mokslininkus. Judy Campisi, viena iš mūsų tyrėjų, kuria metodus, kaip galima pašalinti šias kūne esančias pasenusias ląsteles“, – aiškina instituto direktorius. – Kadangi net ir senyvo amžiaus žmonių organizmuose nėra tiek daug pasenusių ląstelių (5–10 proc. audinyje), neretai klausiama, kaip toks nedidelis kiekis audinio ląstelių gali turėti tokį didžiulį poveikį? Vis dėlto Judy įrodė, kad šios pasenusios ląstelės išskiria medžiagas, galinčias neigiamai paveikti kitas netoliese esančias ląsteles.“ Mokslininkė J. Campisi pirmiausiai savo tyrimus pradėjo su pelėmis ir atrado būdą, kaip padedant genetinei inžinerijai galima nužudyti pasenusias ląsteles. Tai padarius, gyvūnas sveikas išlieka ilgesnį laiką. Tikėtina, kad pasenusios ir nusidėvėjusios ląstelės skatina įvairias su amžiumi siejamas ligas, o būtent tai tyrėjus ir domina labiausiai. „Mūsų tikslas yra leisti žmonėms gyventi visavertį ir sveiką gyvenimą. Dėl to jie greičiausiai taip pat gyvens ir ilgiau, tačiau esmė yra ne gyvenimo, o sveiko gyvenimo trukmė“, – aiškina B. Kennedy.

AR ŽINAI, KAD? Moliusko arctica islandica amžius skaičiuojamas šimtais metų – seniausias rastas moliuskas buvo 507 metų.

Tabletės nuo senėjimo Tabletės, kurios gali pristabdyti senėjimą, kol kas nėra sukurtos, tačiau aktyviai bandomi net keli jų variantai (rapamicinas ir metforminas). Jau seniai žinoma, kad kalorijų ribojimas gali pailginti pelių gyvenimo trukmę, ir pavyko išskirti genus, susijusius su nerviniu taku TOR (angl. Target of rapamycin), reaguojančiu į maisto medžiagas. Kai ląstelėms užtenka maisto, šio tako aktyvavimas skatina augimą, tačiau, esant maisto medžiagų trūkumui, įvyksta persijungimas ir pradedamas savų molekulių perdirbimas. Būtent šis persijungimas ir yra esminis. Rapamicinas vartojamas siekiant sumažinti persodintų organų atmetimo reakciją, tačiau jis taip pat slopina TOR tako aktyvumą ir taip padeda ląstelėms persijungti į „perdirbimo režimą“. Tyrimai atskleidė, jog rapamicinas gali sulėtinti kirmėlių,

musių ir pelių senėjimą, tačiau koks jo poveikis žmonėms, vis dar nėra žinoma. Alternatyvus vaistas nuo senėjimo galėtų būti metforminas. Ši veiklioji medžiaga sumažina gliukozės gamybą kepenyse, padeda kontroliuoti jos koncentraciją kraujyje, todėl dabar šis vaistas vartojamas cukriniam diabetui gydyti. Teigiama, kad metforminas taip pat gali pailginti kirmėlių ir pelių gyvenimo trukmę, sumažinti su amžiumi siejamų ligų riziką žmonėms. Jungtinėse Valstijose mokslininkai jau nekantrauja, kada galės pradėti klinikinius bandymus, padėsiančius daugiau sužinoti apie šio medikamento galimybes. Manoma, kad kai kurie vaistai gali sulėtinti senėjimą, tačiau būtina atlikti bandymus su žmonėmis

Tyrimų ateitis Jau dabar mokslininkai gali sukurti vien mintimis valdomas bionines galūnes, vis geriau išnaudojamos neįtikėtinos kamieninių ląstelių galimybės, 3D spausdintuvais sukurti organai sėkmingai persodinami. Kai kurie tikisi, kad ateityje net pavyks pasipriešinti biologiniams dėsniams ir ne tik ilgiau gyventi, tačiau ir visiškai išvengti mirties. Svarstymų, kaip galėtų atrodyti ilgiau (o gal ir amžinai) gyvenančių žmonių visuomenė, yra labai daug. Manoma, kad ateityje bus galima atauginti prarastas galūnes, klonuoti žmones ar juos modifikuoti genetinei inžinerijai padedant, netgi persiųsti savo mintis į skaitmenines laikmenas ir amžinai gyventi roboto pavidalu. Bet kuriuo atveju, laimei ar nelaimei (priklauso nuo jūsų požiūrio), tokia perspektyva yra tik labai tolimoje ateityje.

Jaunystės eliksyras Gali būti, kad vieną dieną senėjimą pristabdyti ir išvengti tokių sutrikimų, kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos, padės vaistai.

Genetinė inžinerija Modifikavus mūsų genomo „jaunystės genus“, galima pakeisti tai, kaip mes senstame.

Klonavimas Ar norėtumėte dar kartą nugyventi gyvenimą kaip klonas? Klonavimo technologijos leidžia sukurti jūsų ląstelių ir jūsų pačių kopijas.

Organų persodinimas

Galūnių pakeitimas

Skaitmeninės smegenys

Tikėtina, jog pažangios 3D spausdinimo technologijos ateityje leis persodinti tiesiog išspausdintus kūno organus.

Bioninės galūnės gali būti stipresnės ir patvaresnės nei tikrosios.

Ar ateityje mums pavyks dirbtinai sukurti patį sudėtingiausią organą?

Ar žinai, kad? | 41

„Du kartus daugiau moterų nei vyrų sulaukia 85 metų amžiaus.“

Technologijos

S O G O T TOGO S O AT ATO s i a i s i a 0 5 20 Jūsų bilietas į futuristines modernių technologijų atostogas Pasirinkite kelionės transportą

„Dassault Systèmes“ kruizinio orlaivio koncepcinis modelis

ai kurios technologijos, apie kurias netrukus sužinosite, gali pasirodyti fantastinės, tačiau nebūkime skeptikais – visos jos 2016 m. jau yra realios arba aktyviai kuriamos. Prisiminkite, kiek laiko užtrunka surasti tinkamiausius bilietus kelionei. Galbūt naudojatės bilietų kainas ir kelionių pasiūlymus palyginti leidžiančiomis internetinėmis svetainėmis? Netrukus net nereikės pateikti informacijos, nes internetiniai kelionių agentai žinos jūsų pomėgius ir prioritetus iš jūsų aktyvumo internetinėje erdvėje. Vienas kelionių kompanijos „Skyscanner“ įkūrėjų Garethas Williamsas teigia: „Kelionių užsakymas taps nesudėtingesnis nei knygos pirkimas iš internetinės parduotuvės.“ Gerokai mažiau abejonių liks ir renkantis norimą

42 | Ar žinai, kad?

kelionės ar nakvynės vietą. „Skyscanner“ direktorius Nikas Gupta prognozuoja: „Po dešimties metų turistai galės virtualioje erdvėje pasivaikščioti po viešbutį, kuriame jie planuoja užsisakyti kambarį.“ Galėsime atsikratyti ir streso, dažnai lydinčio mus varginančiose ilgose kelionėse. „MomentFactory“ įkūrėja ir direktorė Melissa Weigel teigia: „Artimoje ateityje oro uostai taps sklandžia ir malonia kiekvienų atostogų dalimi.“ Automatizuoti kontrolės postai bei gerokai pagreitintos saugumo procedūros kiekvieną skrydį pavers paprasta ir greita patirtimi. Pakis ir pačių kelionių tikslai. Futuristas Danielis Burrus tikina: „Labai greitai atpigs kelionės į Žemės orbitą, kur kelias minutes bus galima patirti nesvarumo būseną.“ Be to, tikėtina, kad vis dažniau turistų žvilgsniai jau kryps ir į Mėnulį bei Marsą...

Išvenkite bet kokių spūsčių, pasirinkdami skraidantį automobilį „TF-X“

90 metrų ilgio prabangioje jachtoje „JAZZ“ įrengtas vidaus baseinas

„Spike S-512“ primins „Concorde“ laikus ir sugrąžins viršgarsinio greičio skrydžius į komercinių kelionių sritį

AR ŽINAI, KAD? „Revel“ technologija leidžia braukiant pirštais per ekraną pajusti objektų reljefą.

Kelionės užsakymas Pasijuskite VIP klientu

E-agento paslaugos

Kelionės pasirinkimas

Norėdami palengvinti kelionės planavimą, iš vietinės agentūros galite nusipirkti dirbtinio intelekto elektroninio agento paslaugas. Ši technologija, primenanti dar 2015 m. pasirodžiusį asmeninį asistentą „Jibo“, naudoja dvi aukštos raiškos kameras, pritaikytas atpažinti veido mimikoms.

Socialiniai tinklalapiai ir internetinės parduotuvės jau seniai stebi savo vartotojų elgseną ir pagal tai pritaiko rodomą turinį. Panašiai dirba ir kelionių agentūros, stebėdamos visus jūsų pomėgius ir nepatikusius dalykus. O štai „Affectiva“ sukurtas veido atpažinimo algoritmas stebi paieškos sistemą naudojančio vartotojo mimikas ir pagal tai vertina, kiek jis patenkintas matomais vaizdais.

Paprastas užsakymas Tokios programos, kaip „Expedia“, leisdavo suplanuoti daugumą kelionės aspektų. Tačiau 2050 m. reikės tik vienos vienintelės išmaniuoju laikrodžiu pasiekiamos programėlės, kurioje galėsite užsisakyti visas su konkrečia kelione susijusias paslaugas (skrydį, viešbučio kambarį, veiklas). Bus pasirūpinta netgi transportu iki oro uosto.

Išbandykite virtualias atostogas Virtualios realybės (VR) akiniai leidžia išmėginti paslaugą dar prieš ją nusiperkant. Šiek tiek iš skirtingų perspektyvų prieš akis projektuojami vaizdai atkuria įprastinį dviakį regėjimą ir priverčia smegenis manyti, jog virtualus pasaulis yra tikras. „Disney Research“ 2012 m. sukurta „Revel“ sistema elektroniniais signalais įspūdį sustiprina atkurdama lytėjimo pojūčius.

Atvykus į oro uostą Išmaniosios žymės Palikus bagažą, prie jų pritaisomos NFC (angl. Near Field Communication) žymės. Priartėjusi prie kitos skeneryje esančios NFC žymės, ji gali perduoti visus reikalingus asmeninius ar skrydžio duomenis. Visą šį procesą galima sekti išmaniojo prietaiso programėlėje.

Kaip technologijos padės keliauti be streso?

Biometriniai skeneriai

Vietoje paso ar tapatybės kortelių naudojami biometriniai duomenys. Infraraudonosios ir regimosios šviesos kamera užfiksuoja akies rainelės raštą ir kitas ypatybes. Lipant į lėktuvą, tereikia nuskenuoti akis, kad jos būtų akimirksniu palygintos su duomenų bazės įrašais apie jūsų tapatybę.

Greitoji patikra

„Picosecond Programmable Laser“ – tai skeneris, sugebantis priversti vibruoti visas jūsų kūno ir turimų daiktų molekules. Pagal tai galima nustatyti skirtingų objektų medžiagas ir tipus. Išanalizuojama ir aptinkama viskas: nuo smulkiausių parako dalelių iki skrandžio turinio. Toks metodas yra daug greitesnis nei įprasti patikros būdai.

Ar žinai, kad? | 43

Technologijos

Lėktuve

Atsisėkite, atsipalaiduokite lėktuvo sėdynė ir skriskite „Skyscanner“ garantuos komfortą kelionės metu

Kol mėgausitės visomis pramogomis, kelionė praskries labai greitai

Išmanusis apšvietimas

Nelaukite eilėje prie laipinimo vartų, o pasivaikščiokite ant oro uosto stogo įrengtame parke, aplankykite meno parodas, parduotuves ar poilsio centrus. Neverta žvalgytis į laikrodį ir nerimauti: jūsų trimatis holografinis asistentas pasirodys ir jums praneš, kada jau metas judėti į lėktuvą. Hologramos – jokia naujovė. Jos egzistavo jau nuo lazerinių technologijų sukūrimo dar septintame dešimtmetyje. Tačiau moderniosios technologijos jas pavertė kaip niekada įspūdingomis. Anksčiau hologramos būdavo sukuriamos padalijant lazerio spindulį į du ir veidrodžiais nukreipiant juos objekto link. Šiuos spindulius objektas atspindėdavo, o ten, kur jie susiliedavo, suformuodavo nejudančią originalaus objekto hologramą. Per pastaruosius metus ištobulintos technologijos leidžia sukurti ypač realistiškas ir judančias 3D hologramas, kurias galima panaudoti tiek praktiniams tikslams, tiek pramogoms. Kai jau pasieksite lėktuvą, pastebėsite, kad koncepcinė „Airbus“ kabina tapo realybe. Jūs visos kelionės metu nebesate „pririštas“ prie vienos nepatogios sėdynės. Pirmoji ir ekonominė klasė – taip pat praeitis. Jas pakeitė konkretiems poreikiams pritaikytos zonos. Jose galite pailsėti, susipažinti su kitais keliautojais ar pažaisti žaidimus.

Skirtingų modulių lėktuvas

Raudonos spalvos bangos ilgio šviesa smegenyse stimuliuoja miego hormono melatonino gamybą. Tai jums padės užmigti, pailsėti ir išvengti paros ritmo sutrikimo, patekus į kitą laiko juostą.

Nuolatinis ryšys

Visos kelionės metu galite naudotis naujos kartos 5G mobiliuoju ar pažangiu palydoviniu plačiajuosčiu ryšiu.

Garso barjerai Sėdynėse įrengti prietaisai sukuria garso barjerus, tad neteks klausytis greta sėdinčių keleivių asmeninių pokalbių.

Holografinis centras Naudodamiesi trimatėmis hologramomis, bendraukite su namie likusiais draugais, šeimos nariais arba, jei norite, pasinerkite į pasirinkto filmo veiksmą.

Atpalaiduojanti aplinka Malonūs aromatai ir raminantys garsai kabinoje padės užmigti.

Viskoelastinės medžiagos sėdynė

Klimato kontrolė Įmontuota asmeninė klimato kontrolė leidžia reguliuoti konkrečios sėdėjimo vietos temperatūrą.

Erdvi lėktuvo sėdynė prisitaiko pagal jūsų kūno formą, tad išvengsite nugaros skausmo ar kitų nepatogumų.

Privačios kabinos Privačiuose kambarėliuose galima surengti verslo susitikimą, romantišką vakarienę ar vaikams paskaityti pasaką prieš miegą.

Lėktuvo kabina su atskiromis zonomis pramogoms, poilsiui ar darbui

Daugybė pramogų Prie virtualios žaidimų sienos galite patobulinti teniso ar golfo smūgius.

Nuostabūs vaizdai neleis nuobodžiauti

Panoraminis vaizdas Vos mostelėjus ranka, galima lėktuvo sienas paversti „peršviečiamomis“. Specialūs ekranai tiesiogiai transliuoja įspūdingą išorinio pasaulio vaizdą į kabiną.

44 | How It Works

Savaiminis valymasis Speciali purvui atspari danga užtikrina, jog lėktuvo baldai ir papuošimai išliks kaip nauji.

oro uostuose (taip pat ir Vilniaus) veikiantys savitarnos kioskai leidžia daug greičiau AR ŽINAI, KAD? Įvairiuose užsiregistruoti į kai kurių oro linijų skrydžius.

Pasiekėte KELIONĖS tikslą

Judesių jutikliai

Išmanusis veidrodis

Vos įėjus pro duris, automatiškai įsijungia šviesa, o kavavirė pradeda darbą.

Ruošiantis dienos darbams, šalia jūsų atvaizdo veidrodis rodo informaciją apie orą, naujienas, taip pat gautus elektroninius laiškus.

Modernūs viešbučio kambariai padės iškęsti namų ilgesį

Išmanusis viešbučio kambarys, kad malonūs kelionės įspūdžiai truktų ilgiau Išlipę iš lėktuvo ir vėl greitai perėję biometrinių duomenų patikrą, pastebėsite, jog šalia oro uosto jūsų jau laukia autonominis taksi automobilis, nugabensiantis jus į viešbutį. Nebūtina laukti, kol gausite kambario raktą – galite eiti tiesiai į jį. Duris atrakinti padės jūsų išmanusis telefonas. Tai ta pati technologija, kurią jau nuo 2014 m. naudoja „Hilton“ ir „Marriott“ viešbučiai. Jūsų krepšius į kambarį įneš liokajus– robotas, kaip „Botlr“, kurį nuo 2014 m. naudoja Kalifornijos „Aloft Hotels“ viešbučiai. Jeigu ko nors pageidaujate, galite jį išsikviesti išmaniojo prietaiso programėle. Pagalbininkas robotas gali atgabenti higienos reikmenų, kuriuos galbūt pamiršote kraudamiesi daiktus, arba užkandžių, padėsiančių pasistiprinti po skrydžio lėktuvu. Beveik viskas jūsų kambaryje yra prijungta prie interneto, tad visi čia esantys įrengimai yra išmanūs arba gali būti valdomi nuotoliniu būdu. Jeigu pageidaujate, netgi galite suderinti savo namų termostato nustatymus su įrengta „Nest“ temperatūros kontrolės sistema. Jeigu jau suspėjote pasiilgti namų, skaitmeninėse sienose galite įjungti savo šeimos nuotraukų transliaciją. Gerą nakties poilsį garantuoja „Sleep Number x12“ lovoje įrengti jutikliai, stebintys jus naktį. Jie užtikrins, kad žadintuvas pažadins pačios lengviausios miego fazės metu. Jeigu keliaujate su antrąja puse, kurios knarkimas jums neleidžia pailsėti, ši lova pasirūpins, jog pagalvė būtų pakreipta taip, kad triukšmas liautųsi.

Ateities viešbučio kambarys

Lietimui jautrus ekranas Beraktis įėjimas Atsisiųskite kambario raktinį kodą į telefoną ir išvenkite viešbučio registratūros. Kad patektumėte į užsakytą kambarį, užteks nuskenuoti šį kodą.

Centrinis interaktyvus valdiklis leidžia kontroliuoti visus į bendrą tinklą sujungtus kambario prietaisus: keisti temperatūrą, drėgnumą ar apšvietimą.

Biometrinis seifas Asmeninius daiktus laikykite itin saugiame seife, kurį galima atidaryti tik nuskenavus piršto atspaudą ar akies tinklainę.

Robotas liokajus Jūsų bagažu, aptarnavimu, net švariais rankšluosčiais pasirūpins robotas, kurį galite išsikviesti išmaniąja programėle.

Belaidis prietaisų įkrovimas

VR akiniai Išbandykite vietines pramogas dar būdami savo kambaryje. Pakaks užsidėti virtualios realybės akinius.

Neįprasti dabarties viešbučiai

Pamiršote telefono įkrovėją ar elektros lizdo adapterį? Ne bėda – čia įrengtas universalus bevielis indukcinis kroviklis.

Ledo viešbutis

Druskos rūmai

Keleivinis lėktuvas

Vien tik iš ledo ir sniego mišinio pastatytas Švedijos „Icehotel“ kiekvieną vasarą ištirpsta, tačiau žiemomis yra atstatomas. Jo statybos kiekvieną kartą trunka mažiau nei 6 savaites. Viešbučio viduje temperatūra nuo -5 iki -7 °C.

„Palacio de Sal“ viešbutis Bolivijoje pastatytas iš milijono druskos blokų. Šiame viešbutyje yra 16 kambarių, vandens pramogų zona, taip pat golfo aikštė. Viskas nuo sienų iki lovų yra pagaminta iš druskos.

Jeigu jums skristi lėktuvu taip patinka, jog net pasiekę kelionės tikslą norėtumėte jame nakvoti, tai padaryti leis šalia Švedijos Arlanda oro uosto įrengtas „Jumbo Stay“ viešbutis. Šiame tikrame, tačiau kiek modifikuotame ant žemės stovinčiame „Boeing 747-200“ keleiviniame lėktuve yra per 30 kambarių.

Ar žinai, kad? | 45

Technologijos

Kosmodromas

Nepavėluokite į artimiausią keleivinį erdvėlaivį, pakelsiantį jus į orbitą

Oro erdvė Kosminiai skrydžiai vykdomi atskiroje ir saugioje oro erdvėje, nesikertančioje su įprastiniais lėktuvų maršrutais.

Nuošali vietovė Dėl didesnės raketinių erdvėlaivių keliamos rizikos kosmodromai įrengti nuošaliau tankiai gyvenamų vietovių.

„World View“ helio balionas galės iškelti kapsulę su turistais į kosmoso pakraštį

Kosminių skrydžių kompanijos Viename kosmodrome įsikūrusios įvairios komercinius kosminius skrydžius siūlančios kompanijos, todėl čia yra įvairiausių tipų kosminių lėktuvų.

Terminalas Čia įrengti ne tik registracijos į skrydžius punktai bei prekybos centrai, tačiau ir patalpos, skirtos paruošti keleivius skrydžiui.

Pakilimo takas

Degalų papildymas Raketiniai varikliai turi būti aprūpinti tiek degalais, tiek deguonimi.

Tokiems erdvėlaiviams, kaip „Virgin Galactic“sukurtam „SpaceShipTwo“, pakilti ir nusileisti reikia itin ilgo tako.

Kosmoso turizmas Pasirinkite nežemišką kelionę – tikrąja žodžio prasme Jeigu nuo darbų ir streso pabėgti į svečią šalį pasirodo per maža – galbūt norėtumėte nors trumpam ištrūkti iš planetos? 2050-aisiais metais kosmoso turizmas yra milijardų dolerių vertės sfera, o keliones siūlo net kelios kompanijos. „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezos kompanija „Blue Origin“ gali pasiūlyti pro erdvėlaivio „New Shepard“ iliuminatorius pasigrožėti Žemės vaizdais iš didesnio nei 100 km aukščio. Tačiau į Vakarų Teksaso dykumoje įrengtą paleidimo stotį jums teks atvykti likus dviem dienoms iki skrydžio, kadangi turėsite dalyvauti astronautų mokymuose. Čia išsamiai susipažinsite su erdvėlaivio technologija, visomis skrydžio detalėmis, saugumo priemonėmis, gausite instrukcijas, kaip tinkamai judėti besvorėje erdvėje. Išaušus skrydžio rytui, užsikelsite paleidimo bokštu aukštyn ir per liuką įlįsite į kapsulę, pritaisytą prie 18 m aukščio raketos. Kai jau būsite saugiai prisitvirtinę savoje vietoje, o astronautai gaus leidimą pakilti, prasidės skaičiavimas atbuline tvarka iki tos jaudinančios akimirkos. Neįtikėtinai galingas šuolis į viršų prispaus prie sėdynės ir net apie 150

46 | Ar žinai, kad?

sekundžių jums teks kęsti 3 G perkrovas, bet netrukus keliančios raketos variklis „Blue Origin“ 2015 m. išsijungs ir jūs įsklęsite į kosminę erdvę. pirmą kartą įvykdė Kapsulė atsiskirs nuo raketos, o vertikalų įsivyravusią tylą sudrums leidimas nešančiosios raketos atsisegti saugos diržus. nusileidimą. Tai svarbus pasiekimas, Galėsite pakilti iš savo sėdynės ir atveriantis duris pajusti visą nesvarumo būsenos teikiamą daugkartinio laisvę. Tą akimirką galbūt net pamiršite, naudojimo raketoms jog skriejate maždaug 3 kartus viršydami garso greitį, o tiesiog pro kapsulės iliuminatorių stebėsite Žemės planetą tokią, kokios dar niekada gyvai nematėte. Prieš nusileidimą į Žemę teks sugrįžti į savo sėdynę ir „XCOR Aero space“ kosm inį lėktuvą „L vėl užsisegti saugos diržus. Sugrįžimo metu jus planuoja pa leisti iš Kiur ynx“ aso salos (K kosmodrom veiks dar galingesnės jėgos, tačiau galiausiai aribų jūroje o ) įsijungs kapsulės varikliai, išsiskleis parašiutas ir sulėtėjusi kapsulė švelniai pasieks Žemę. Kai nusileisite vos kelių kilometrų atstumu nuo pakilimo vietos, galėsite apsilankyti kosmodromo parduotuvėse ir įsigyti kokį nors daiktą, priminsiantį apie šią jaudinančią kelionę – tikrai taip, 2050-aisiais suvenyrai bus vis dar populiarūs. www.howitworksDAILY.com

kosmoso turistas buvo JAV multimilijonierius Dennis Tito, 2001 m. sumokėjęs 20 mln. dolerių AR ŽINAI, KAD? Pirmasis už 8 dienas TKS.

Povandeniniai viešbučiai Miegokite, valgykite ir ilsėkitės kartu su žuvimis Panašiausias į tikrus povandeninius viešbučius buvo Dubajaus dirbtinėje saloje įkurtas penkių žvaigždučių „Atlantis“. Čia esantis milžiniškas akvariumas lankytojams suteikdavo tokius malonius įspūdžius, jog už viešnagę šiame viešbutyje didžiules sumas paklodavo ir tokios žvaigždės kaip Kim Kardashian. 2016 m. tikrasis povandeninis viešbutis, toks kaip „Water Discus“, buvo dar tik

projektuojamas, o savo duris Dubajaus turistams jis atvėrė 2050-aisiais. Nuo pakrantės čia atvykti galima laivu arba sraigtasparniu, o tuomet telieka patogiai įsitaisyti savo kambaryje ir stebėti nuostabius vandens gyvūnus. O galbūt norėsite užsiregistruoti į nardymo pamokas ir viską išvysti dar iš arčiau? Apatiniame viešbučio diske yra tunelis, vedantis tiesiogiai į povandeninį pasaulį.

Viršutinis diskas

„The Water Discus“

Džumeiros Palmėje, Dubajuje, įrengti apartamentai leidžia iš arti tyrinėti 65 000 jūros gyvūnų

5–7 m virš vandens lygio iškilusiame diske yra restoranas, SPA, plaukimo baseinas, sodas ir nusileidimo aikštė sraigtasparniui.

Patirkite povandeninį gyvenimą unikaliame Dubajaus viešbutyje

Vaizdas į dangų

Tvirta konstrukcija

Erdvios patalpos su vaizdu į dangų padeda sumažinti kai kuriems lankytojams po vandeniu pasireiškiančią klaustrofobiją.

Nuotolinio valdymo kameros Patogiai iš viešbučio kambario valdomi aparatai leidžia iš arti patyrinėti povandeninį pasaulį.

Prioritetas – saugumas Bet kokio pavojaus akivaizdoje, pavyzdžiui, žemės drebėjimo, povandeninis diskas tuoj pat automatiškai iškeliamas į paviršių.

Du didžiuliai viešbučio diskai pritvirtinti prie keturių tvirtų kolonų, įsirėmusių į dugną. Abu diskus jungiančioje masyvioje centrinėje kolonoje įrengtas liftas ir laiptai.

Povandeninis diskas Maždaug 10 m žemiau vandens lygio panirusiame diske yra 21 viešbučio kambarys, nardymo centras ir baras.

Povandeninė dekompresijos kamera Nardytojai į atvirus vandenis gali patekti tiesiai iš povandeninio disko, kuriame yra dekompresijos kamera.

www.howitworksDAILY.com

Ar žinai, kad? | 47

Technologijos

Grandininis pjūklas

Kaip veikia šis galingas įrankis?

irmasis grandininis pjūklas – 1785 m. škotų gydytojo Johno Aitkeno išrastas medicininis instrumentas, kuriuo buvo pjaunami kaulai. XIX a. miško ruošos kompanijos eksperimentavo su vandens garų juostiniais pjūklais, o 1929 m. Andreas Stihlis sukūrė pirmą benzininio variklio varomą „medžių kirtimo mašiną“. Tiesa, naujasis kūrinys svėrė beveik 50 kilogramų, jį vos pakeldavo du žmonės. Grandininius pjūklus sudaro lanksti grandinė, kuri yra apjuosta aplink ilgą ir ploną metalinę pjovimo juostą. Kiekvienas pjaunantysis dantelis yra pritaisytas skirtingose narelio pusėse. Teigiama, kad tokį išdėstymą ir pačią dantelio „C“ formą įkvėpė mediena mintančių grąžtvabalių lervų žandikauliai. Pjaunant grandininiu pjūklu, kiekvienas jo dantelis išlenkia medienos pluoštą ir „pameta“ jį po sekančio dantelio keliu. Apatinė grandinės dalis visuomet sukasi pjūklą valdančio žmogaus kryptimi, tad ir pats pjūklas lengviau stumiasi pjaunamo rąsto kryptimi – tai palengvina visą darbą. Tačiau grandinė ties pjovimo juostos galiuku juda žemyn, todėl pjovimas šia vieta ją gali pakreipti į kitą pusę ir sukelti atmetimo smūgį. Jis gali būti ypač pavojingas, nes atatranka gali nusviesti pjūklą į žmogų. Modernūs pjūklai turi grandinės stabdžius, kurie suveikia automatiškai, vos darbininkui atitraukus ranką nuo rankenos. Kai kurie brangesni modeliai taip pat naudoja inercijos mechanizmą, leidžiantį pjovimą sustabdyti pajutus staigų mostą pjūklu aukštyn.

Kai pradeda susidaryti daug smulkių dulkių – metas galąsti pjūklą

Starterio rankenėlė Benzininiai grandininiai pjūklai neužsiveda vien paspaudus mygtuką – reikia truktelti starterio rankenėlę.

Degalų bako kamštis Jis sandariai uždengia degalų baką, o prie jo pritvirtinta virvė neleidžia kamščio pamesti kur nors miške.

Vėdinimas Grandininio pjūklo motoras aušinamas oru. Ventiliatoriaus mentės, pritaisytos tiesiai prie veleno.

Kas jį sudaro? Medieną tarsi sviestą pjaustantis įrankis

Galinė pjūklo rankena Galinėje rankenoje – vieta kojai įremti. Koja galima tvirtai prispausti ant žemės padėtą pjūklą jį užvedant.

Degalų valdymo gaidukas Gaidukas dažniausiai sujungtas su grandinės stabdžiu ir užblokuoja jos sukimąsi iš karto gaiduką atleidus.

48 | Ar žinai, kad?

Variklis Nuo grandinės atsiskyrusi centrifuginė sankaba leidžia varikliui dirbti tuščiąja eiga.

trimis įjungtais grandininiais pjūklais rekordas priklauso kanadiečiui Ianui Stewartui – AR ŽINAI, KAD? Žongliravimo jis pjūklus pagavo 94 kartus.

Pjovimo juosta Tai metalinė plokštė, ant kurios uždedama grandinė. Kai kurios pjovimo juostos sukurtos taip, kad automatiškai suteptų grandinę.

Priekinė rankos apsauga Į priekį atstumta priekinė apsauga aktyvuoja grandinės stabdį.

Dantyta atrama Ties pjūklo pagrindu esanti dantyta atrama.

Kad grandinė būtų aštri

Pjovimo dantelis gali būti kas antroje arba kas trečioje jungtyje

Ar žinai, kad? | 49

Grandinė Grandinė viršutinėje pjovimo juostos dalyje visuomet sukasi tolyn nuo jį laikančio žmogaus, kad skiedros nesužeistų.

Grandinė sudaryta iš kniedėmis sujungtų trijų narelių tipų: pjaunančių, varančių ir sujungiančių. Kas antroje arba kas trečioje jungtyje esantys grandinės danteliai pagaminti iš chromuoto plieno ir yra tvirtesni nei likusi grandinė. Į priekį nukreiptais ašmenimis kiekvienas dantelis yra už vadinamojo pjovimo gylio ribotuvo, reguliuojančio, kaip giliai dantelis gali įsikirsti į medį. Pagalandus dantelių briaunas, reikia tą patį padaryti ir su pjovimo gylio ribotuvu, nes kitu atveju pjūklas nebegalės medienos įpjauti pakankamai giliai. Tačiau pernelyg nudildyti šį ribotuvą taip pat pavojinga. Kuo platesnis atstumas tarp dantelio ašmens ir gylio ribotuvo, tuo galingesnis atmetimo smūgis (kai pjūklą atmeta nuo pjaunamo paviršiaus). Kai kurių grandinių danteliai ir gylio ribotuvai turi žymas, pagal kurias galima tiksliai matyti jų nusidėvėjimą ir tai, kiek reikia juos pagaląsti.

Technologijos

Kaip sukuriamos dirbtinės salos? S

alų kūrimas jau nėra išskirtinis gamtos gebėjimas. Inžinerijos mokslo pažanga leido žmonėms įvairiausiose pasaulio vietose supilti naujus sausumos plotus. Nuo nedidelių plūduriuojančių salelių su keliais nameliais iki didžiulių sausumos masyvų –

Sumanūs inžineriniai sprendimai padeda didinti sausumos plotą

padidinti gyventi tinkamą erdvę dar niekada nebuvo taip patogu. Didžiausias ir įspūdingiausias žmonių sukurtos salos pavyzdys yra Džumeiros Palmė Dubajaus pakrantėje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose). Ši palmės formos sala sukurta

Džumeiros Palmė Kaip supilta ši dirbtinė sala?

Preciziškas tikslumas Pažangi diferencialinė globali pozicionavimo sistema (DGPS) kontroliavo, kad smėlis atsidurtų reikiamoje vietoje (paklaida vos 1 cm).

Salos statybos Iš Persijos įlankos dugno iškastas smėlis į reikiamą vietą buvo perkeliamas naudojant specialų išpurškimo metodą (angl. rainbowing).

Pamatiniai sluoksniai Akmenų sluoksniai salą daro stabilią.

50 | Ar žinai, kad?

Molas Ši mėnulio pjautuvo formos struktūra iškilusi tris metrus virš jūros lygio. Ji saugo salą nuo bangų ir audrų.

siekiant pratęsti miesto pakrantę, paskatinti turizmą. Sala supilta vien iš natūralių medžiagų – panaudota 94 milijonai kubinių metrų smėlio ir 5,5 milijono kubinių metrų akmenų. Ši sala tokia didelė, kad yra matoma iš kosmoso.

AR ŽINAI, KAD? Džumeiros Palmės statybos truko 5 metus ir kainavo apie 11 milijardų eurų. Tai didžiausia dirbtinė sala pasaulyje

Deiros Palmė

Dubajaus palmės

Pasaulis

Jebel Ali Palmė

Jūrinis miestas Džumeiros Palmė

Transporto jungtys Tolimiausią palmės atšaką su molu jungia vienabėgis geležinkelis.

Ties Dubajaus pakrante jau pradėtos dar dviejų papildomų „palmių“ bei pasaulio formos salyno statybos.

Turistų traukos vieta Mole yra daug poilsiaviečių ir viešbučių. Viename jų, „Atlantis“ viešbutyje, įrengtas didžiausias vandens nusileidimo kalnelis, vadinamas „Aquaconda“.

Palmės lapai Šešiolikoje salos atšakų, kurių ilgis siekia iki 2 km, yra daugybė prabangių vilų. Abiejose atšakos pusėse yra paplūdimys.

Tarpai Du molo tarpai praleidžia šviežią jūros vandenį, kuris cirkuliuoja tarp salos atšakų.

Tvirti pamatai Kad dirbtinė sala atlaikytų žemės drebėjimus, smėlio pamatai buvo parengti naudojant vibracinio tankinimo (angl. vibrocompaction) technologijas.

Kamienas Salą su pagrindine žemynine dalimi jungia greitkelis, nutiestas per visą 4 km ilgio palmės kamieną.

Smėlio pamatuose buvo išgręžta daugiau nei 200 000 dvylikos metrų gylio skylių.

Vandens ir oro įleidimas Į skyles, kartu su dar daugiau smėlio, įleidžiamas aukšto slėgio vanduo ir oras.

Stabilus smėlio pamatas Prieš vibracinį tankinimą tarp smėlio dalelių yra daug didesni tarpai nei po to. Prieš

Gręžimas

Sutvirtinimas Iš skylės traukiamas grąžtas vibruoja ir taip sutankina smėlio daleles.

Ar žinai, kad? | 51

Technologijos

Povandeninių ir nusausintų žemių jūrų, upių ir ežerų dugno iškastos žemės gali būti naudojimas Išpanaudotos kuriant dirbtines salas Jūros dugne žemė nėra prastesnė nei sausumoje, tačiau ji gerokai sunkiau pasiekiama ir panaudojama. Vis dėlto žmonės surado būdų, kaip ją iškelti į viršų. Kuriant Džumeiros Palmę Dubajuje, jūros dugno nuosėdos hidraulinėmis pompomis buvo perkeltos į reikiamą vietą. Lygiai tas pats procesas šiuo metu vykdomas Pietų

Kinijos jūroje, kur didžiulės žemsiurbės iš dugno surinktą smėlį pila ant koralinių rifų ir taip formuoja naujas salas. Tiesa, jeigu dugnas yra užterštas arba pernelyg netvirtas, gali būti naudojamas kitas metodas. Jo metu jūros dugne cementas sumaišomas su žemėmis. Sukietėjusi masė suformuoja

cementines atramas, ant kurių galima supilti naujas sausumas. Tokiu būdu 650 hektarų buvo padidintas Honkongo tarptautinis oro uostas, kuris ir taip jau buvo dirbtinėje saloje. Jeigu sausumos ploto prireikia žemės ūkio reikmėms, griovių ar vamzdynų sistemos gali padėti nusausinti pelkes.

Kartais modernios žemsiurbės naują sausumą kuria smėlį tiesiog purkšdamos

Kaip veikia žemsiurbės? Laivai, padedantys sukurti naujas salas

Perdavimas Nauja sala Smėlis pilamas ant jau įrengtos popaviršinės struktūros, suteikiančios stabilumo.

Išsiurbtas smėlis plūduriuojančiu vamzdžiu pumpuojamas į tą vietą, kur formuojama nauja sausuma.

Inkarai Du į dugną įsirėmę inkarai leidžia laivui suktis aplink juos. Pjaustytuvai tuomet žemėje brėžia apskritimus.

Pjaustytuvas Besisukantis pjaustytuvas kietą jūros dugno žemę susmulkina į mažesnius, naudoti tinkamus fragmentus.

Pjaustytuvo mostai Prie inkarų kabeliais prijungtą besisukantį pjaustytuvą galima kraipyti pirmyn ir atgal.

52 | Ar žinai, kad?

AR ŽINAI, KAD? Meksikos valdžia dirbtinę Joyxee salą užregistravo ekolaivu, o ji turi atitikti visus reikalavimus, keliamus laivams.

Šiukšlių salos

Vienas būdų panaudoti plastikinius butelius – sukurti plūduriuojančią gyvenamą salą Britų menininkas Richartas Sowa turi savo nuosavą salą, tačiau jai įsigyti neprireikė didžiulių turtų – jis ją pasigamino pats. Joyxee sala, išlaikoma 100 000 plastikinių butelių, plūduriuoja netoli Meksikos pakrantės. Kadangi buteliai yra uždaryti ir plūduriuoja tamsoje po pačia sala, Saulės ultravioletiniai spinduliai jų neardo, o visai salos struktūrai išsilaikyti padeda sutvirtinimai iš krūmų ir kitų augalų šaknų. Toks sumanus metodas leido sukurti 25 m diametro salą, kuri yra pakankamai tvirta, kad išlaikytų 2 aukštų namą. Saloje veikia

saulės šviesos ir bangų energijos jėgainės, o nuplaukti tolyn salai neleidžia dugne įtvirtinta medinė kolona. Joyxee sala – tai antrasis plūduriuojantis Sowa kūrinys. Originaliąją spiralinę salą 2005 m. sunaikino uraganas Emilija. Po šio praradimo menininkas savo idėją paskelbė sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“. Jo idėja susidomėję žmonės paaukojo daugiau nei 9 000 dolerių, kurių užteko naujai plūduriuojančiai salai pastatyti.

Pirmoji Richarto Sowa sukurta sala išsilaikė 7 metus, tačiau 2005 m. ją sugriovė uraganas

Naujosios sausumos: sėkmės istorijos

Kaip sukurti plūduriuojančią salą?

1Surinkite butelius

2Suriškite juos kartu

Visus butelius suriškite. Taip suformuosite didžiulę plūduriuojančią struktūrą.

3Pasodinkite augalų

Ant plastikinių butelių viršaus pritvirtinkite fanerinius ar bambukinius padėklus. Jų viršuje pilkite smėlį ir dirvožemį. Pasodinkite krūmų ir kitų augalų, kurių šaknys padės sutvirtinti visą struktūrą.

Manhateno sala per pastaruosius 400 metų labai pasikeitė

Niujorkas Kadaise Manhateno sala tebuvo pelkėtas sausumos ruožas, tačiau nuo 1609 m. jis pradėjo keistis. Pats piečiausias dabartinės salos kraštas anksčiau buvo Hadsono upės dalis, tačiau, atliekant masinius statybinius projektus, iškastos žemės ir uolienos buvo panaudotos gyvenamajam kvartalui (Battery Park City) sukurti.

Prireikė beveik dešimtmečio, kad užteršta dykynė taptų olimpiniu parku

Sidnėjaus olimpinis parkas Teritorija, kurioje 2000 m. vyko vasaros olimpinės žaidynės, anksčiau buvo niekam nenaudinga pelkė, o XX a. į ją pradėtos gabenti pramoninės atliekos. Tiesa, 1992 m. šią teritoriją pradėta keisti. Tam, kad tiktų olimpinio parko statyboms, teritorijai valyti išleista daugiau nei 100 milijonų eurų. Roterdamo uosto teritorija buvo padidinta 2 000 hektarų naujos žemės

Nyderlandai Nyderlandų teritorijos buvo „atkovotos“ iš ežerų ir Šiaurės jūros. Anksčiau nusausinti šias teritorijas padėdavo vandenį pumpuojantys vėjo malūnai, tačiau šiandien tai daro elektrinės pompos bei pylimai. Maždaug 27 proc. Nyderlandų ploto yra žemiau jūros lygio.

Ar žinai, kad? | 53

Surinkite apie 100 000 tuščių plastikinių butelių ir nepamirškite tvirtai užsukti kamštelių.

Transportas

ŠarvuotŲ kovos mašinŲ evoliucija: nuo Pirmojo pasaulinio karo iki technologiniŲ stebuklŲ 54 | Ar žinai, kad?

AR ŽINAI, KAD? Tankus pirmą kartą panaudojo britų kariai 1916 m. Somos mūšyje.

TankU istorija

Per daugybę metų vykusius karinius konfliktus tobulėjančios technologijos pirmuosius tankus pavertė bauginančiais ginklais „Mark V“

„Leopard 2“

„Char B1 bis“

„M1A1 Abrams“

„Centurion“

„Challenger 2“

„M60“

„Arjun“

„PT-76“

„K2 Black Panther“

„T-54“

„T-90“

Kilmės šalis: Jungtinė Karalystė Pirmą kartą pagamintas: 1917 m. Vis dar naudojamas? Ne

Kilmės šalis: Prancūzija Pirmą kartą pagamintas: 1937 m. Vis dar naudojamas? Ne

Kilmės šalis: Jungtinė Karalystė Pirmą kartą pagamintas: 1945 m. Vis dar naudojamas? Ne

Kilmės šalis: Jungtinės Amerikos Valstijos Pirmą kartą pagamintas: 1959 m. Vis dar naudojamas? Taip

Kilmės šalis: Sovietų Sąjunga Pirmą kartą pagamintas: 1950 m. Vis dar naudojamas? Taip

Kilmės šalis: Sovietų Sąjunga Pirmą kartą pagamintas: 1948 m. Vis dar naudojamas? Taip

„T-72“

Kilmės šalis: Sovietų Sąjunga Pirmą kartą pagamintas: 1971 m. Vis dar naudojamas? Taip

Kilmės šalis: Vokietija Pirmą kartą pagamintas: 1979 m. Vis dar naudojamas? Taip

Kilmės šalis: Jungtinės Amerikos Valstijos Pirmą kartą pagamintas: 1979 m. Vis dar naudojamas? Taip

Kilmės šalis: Jungtinė Karalystė Pirmą kartą pagamintas: 1993 m. Vis dar naudojamas? Taip

enovės Graikijoje hoplitai suremdavo savo skydus ir į priekį verždavosi vieningoje rikiuotėje. Hanibalo kartaginiečiai į kovas jodavo raiti ant dramblių. Dar 1487 m. išradėjas Leonardo da Vinci įsivaizdavo, kad mūšiuose galėtų dalyvauti šarvuota transporto priemonė. Maždaug prieš 100 metų pradėti kurti tankai savo tvirtumu ir griaunamąja jėga nustelbė visus iki tol karuose naudotus išradimus. Jau nuo Pirmojo pasaulinio karo metų tankai naudojami bandant įgyti jėgų persvarą mūšio lauke. Tankai padeda tiek brutalia jėga pramušti priešo gynybinę liniją, tiek pasinaudoti joje atsiradusiomis spragomis, tiek mėginant sunaikinti kitą karinį transportą ar įtvirtinimus. Šios šarvuotos mašinos gali suteikti mobilios artilerijos priedangą pėstininkams ar net atlikti žvalgybines misijas. Iššaunami sviediniai padeda naikinti priešų įtvirtinimus ar įrengimus, o specifinė važiuoklė leidžia dideliu greičiu įveikti net ir sudėtingiausius ir nelygiausius reljefus. Žinoma, veržiantis per priešo teritoriją vien greičio gali neužtekti – įgulą saugo galingi tanko šarvai. Kai Pirmajame pasauliniame kare pirmą kartą tankai išriedėjo į mūšį, buvo tikimasi, kad pagaliau pavyks prasiveržti per apkasus ir nutraukti kare įsivyravusias „lygiąsias“. Nors pirmieji tankai buvo gana nepatikimi ir dažnai gedo, jie padėjo užbaigti kovas apkasuose. Šiandien, po šimto metų, į tankus kartais žvelgiama gana dviprasmiškai: ir kaip į pergalę mūšyje atnešti galinčią jėgą, ir kaip į per brangias, jau praeityje savo šlovės dienas palikusias kovos mašinas. Nėra jokių abejonių, kad efektyvi gynyba sausumoje sunkiai įsivaizduojama be šių kovos mašinų, todėl tankai vis dar išlieka labai svarbūs, kuriant karines strategijas.

Kilmės šalis: Indija Pirmą kartą pagamintas: 2004 m. Vis dar naudojamas? Taip

Kilmės šalis: Pietų Korėja Pirmą kartą pagamintas: 2013 m. Vis dar naudojamas? Taip

Kilmės šalis: Rusija Pirmą kartą pagamintas: 1993 m. Vis dar naudojamas? Taip

„T-72“ tankai buvo eksportuoti į daugiau nei 30 šalių

„Challenger 2“ turi ypač tikslią šūvio kontrolės sistemą

www.howitworksDAILY.com

Ar žinai, kad? | 55

Transportas

Kaip keitėsi šarvuotos kovos mašinos? Vikšrinė važiuoklė, pritaikyta itin sunkiems traktoriams, pasirodė besanti gerokai pranašesnė už tradicinius ratus. Nors tankai buvo labai sunkūs, vikšrai padėjo jiems gana greitai judėti. Iki tol sunkiasvorės transporto

priemonės buvo priverstos riedėti tik bėgiais. Vidaus degimo varikliai bei plieninės kartu sukniedytos plokštės buvo pagrindiniai to laikotarpio išradimai, panaudoti kuriant tankus. Valdyti šiai kovos mašinai įrengta gana primityvi

vairalazdžių sistema, o matyti, kur važiuoja, įgula galėjo per nedideles angas. Tankai apginkluoti pabūklais ir kulkosvaidžiais, kuriuos iki tol naudojo tik artileristai ir pėstininkai. Pirmieji varikliai buvo tiesiog per silpni,

Varomoji sistema

Siluetas

Romboidas

Sudėtingai tanko varomajai sistemai valdyti reikėjo 4 žmonių įgulos: 2 vairuotojų ir 2 atsakingų už pavaras.

Beveik 2,5 metrų aukščio „Mark I“ siluetą buvo lengva pastebėti mūšio lauke net iš toli.

Matymas

Tokia tanko forma turėjo pagerinti jo pravažumą sunkiomis sąlygomis, taip pat užtikrinti sklandų vikšrų sukimąsi.

Plieninės plokštės

Įgula per mažas tanko angas beveik nieko nematydavo, todėl dažnai naudodavo periskopą.

Sunkios sukniedytos plieno plokštės gana gerai apsaugojo įgulą, tačiau didžiulis šarvų svoris trukdė tankui manevruoti.

Sponsonai „Mark I“ tankų šonuose išsikišę sponsonai arba barbetai, prie kurių buvo tvirtinamos 6 svarų patrankos.

Galiniai ratai Variklis

1916 m.

78 kilovatų 6 cilindrų bevožtuvis „FosterDaimler“ variklis pirmiesiems tankams leisdavo pasiekti didžiausią 6 km/h greitį.

Kulkosvaidžiai Tiek ant „vyriškosios“, tiek ant „moteriškosios“ „Mark I“ versijos – mažiausiai trys 7,7 mm „Hotchkiss“ arba „Vickers“ kulkosvaidžiai.

„Mark I“ Pirmieji tankai, padėję britams išsivaduoti iš apkasų Noras kuo greičiau užbaigti vadinamąjį apkasų karą Vakarų fronte skatino tankų kūrimą. Tam, kad mūšiams būtų pagamintos šarvuotos kovos mašinos, 1915 m. tuometinis pirmasis admiraliteto lordas Winstonas Churchillis įsteigė specialų komitetą. „Mark I“ buvo sukurtas pagal ankstesnius tankų prototipus „Little Willie“ ir „Mother“. „Mark I“ svėrė kiek daugiau nei 28 tonas, o jį į priekį varė šešių cilindrų „Foster-Daimler“ variklis. Buvo gaminami du šių tankų variantai. „Vyriškoji“ versija turėjo dvi iš laivų

56 | Ar žinai, kad?

Gale įrengti traukiami ratai turėjo palengvinti „Mark I“ valdymą, tačiau netrukus paaiškėjo, jog mūšio lauke jie visai nepraktiški, ir jų buvo atsisakyta. 36 tankai 1916 metais sąjungininkams padėjo įveikti vokiečių įtvirtinimus Somos mūšyje

pasiskolintas 57 mm „Hotchkiss“ 6 svarų patrankas, o „moteriškoji“ versija buvo apginkluota dviem „Vickers“ kulkosvaidžiais. Abu tankų variantai dar turėjo po tris papildomus lengvuosius kulkosvaidžius. Vieną tanką valdė 8 žmonių įgula, kuriai nuolatos trūko vietos. Pirmą kartą „Mark I“ tankai išbandyti Somos mūšio metu Prancūzijos šiaurėje. Nors nemažai tankų sugedo ar įstrigo apkasuose ir sviedinių išmuštose duobėse, tai buvo naujos karybos eros pradžia.

www.howitworksDAILY.com

AR ŽINAI, KAD? Prancūzų sukurtas „Renault FT-17“ buvo pirmasis tankas su besisukiojančiu bokšteliu.

kad galėtų efektyviai į priekį varyti tokius sunkius tankus. Didžiulis kiekis išmetamųjų dujų kartais stipriai apnuodydavo tanko įgulą, kariai nebegalėdavo vykdyti pavestų užduočių. Pirmajam pasauliniam karui pasibaigus, buvo atsižvelgta į tankų dizaino ir konstrukcinius trūkumus, o antroji šarvuotų kovos mašinų karta patobulinta. Važiuoklė kuriama tankams, o ne perdaryta iš traktorių, dyzeliniai ir benzininiai varikliai

tapo galingesni, dalis išradimų pasiskolinta iš lėktuvų pramonės. Taip pat sukurti besisukantys tanko bokšteliai su pritaisytais kulkosvaidžiais ir pabūklais. Be to, patobulinti šarvai, įrengtos patikimos radijo ryšio komunikacinės sistemos, pakeitusios signalus rankomis ir vėliavėlėmis. Nuo XX amžiaus antros pusės technologijos taip sparčiai tobulėjo, kad tankai tapo tikrais modernios mechanizuotos karybos stebuklais. Globali

pozicionavimo sistema (GPS) suteikė beprecedentį karinių vienetų koordinacinį tikslumą, o sudėtingos infraraudonųjų spindulių taikymosi ir šūvių stabilizavimo sistemos leido tankams vienu metu sekti net kelis taikinius ir juos naikinti judančius. Naujesniuose tankuose taip pat įrengti galingi turbininiai varikliai, o plieninį korpusą pakeitė lengvesni ir tvirtesni kompozitiniai šarvai.

Aštuonių vyrų įgula „Mark I“ tankuose kentė didžiulį karštį ir triukšmą

Amerikiečių lengvojo tanko įgula 1945 m. Vokietijos Koburgo mieste laukia nurodymų

1945 m. Ivo Džimos mūšyje amerikiečių kariai naudojo liepsnosvaidžiais apginkluotus „M4 Sherman“ tankus

Pirmieji tankai buvo pritaikyti įveikti spygliuotos vielos įtvirtinimus

How It Works | 57

Transportas Šiandiena

„Challenger 2“ Pagrindinis Britanijos armijos tankas

Daugybė karo ekspertų britų „Challenger 2“ laiko vienu geriausių tankų pasaulyje. Jis kurtas penkerius metus, nuo 1986 iki 1991 metų. 70 tonų sveriantis „Challenger 2“ yra pirmasis britų tankas, kurį suprojektavo ir sukūrė karinių technologijų įmonė „BAE Systems“. Pagrindinis tanko ginklas yra 120 mm „L30 CHARM“ graižtvinė patranka.

Bokštelio ir ginklo valdymą užtikrina patikima elektronikos sistema. Tanko arsenale yra ir mažesnių ginklų, pavyzdžiui, 7,62 mm „L94A1“ grandininis kulkosvaidis bei 7,62 mm „L37A2“ kulkosvaidis. Apsaugotas antrosios kartos „Chobham“ kompozitinių šarvų, „Challenger 2“ puikiai pasirodė Irake.

Pagrindinis ginklas Pagrindinis „Challenger 2“ ginklas yra 120 mm „L30“ graižtvinė patranka, kurios taiklumą gerina šiluminis antvamzdis. Jis apsaugo vamzdį nuo išsilenkimo jam netolygiai kaistant.

Vairuotojo vieta „Challenger 2“ gamintas nuo 1993 iki 2002 metų. Dienos šviesą išvydo apie 450 tokių tankų

Vienas iš keturių šio tanko įgulos narių sėdi priekyje ir, žiūrėdamas per periskopą ir naktinio matymo prietaisus, vairuoja.

Taikinio nustatymas Japonų tanko „Type 90“ variklio galia 1 118 kW – kiek ir „Bugatti Chiron“, greičiausio pasaulio automobilio

„Challenger 2“ tankuose įrengti giroskopu stabilizuojami panoraminiai taikikliai su šiluminėmis naktinio matymo kameromis.

Pakaba Hidrodujinė kintamo standumo pakaba užtikrina stabilumą bet kokiame kelyje.

Vikšrai Tanko vikšrų įtempimas gali būti hidrauliniu būdu reguliuojamas iš vairuotojo vietos.

„Daugiausia tankų turi Rusija – 22 710, amerikiečiai yra antri ir eksploatuoja maždaug 9 000 tankų.“ 58 | Ar žinai, kad?

Kiekvienas prancūzų tankas „AMX-56 Leclerc“ AR ŽINAI, KAD? kainuoja 10,5 mln. eurų. Bokštelis Aerodinamiškame „Challenger 2“ bokštelyje įrengtos modernios stebėjimo, taikinių fiksavimo ir gynybinės sistemos. Čia taip pat yra vietos įgulos artileristui ir vadui.

„M1 Abrams“ tankai naudoti Irake ir Afganistane. Planuojama, jog jie bus eksploatuojami net iki 2050 metų

Variklis 895 kilovatų galios 12 cilindrų „PerkinsCondor CV12“ dyzelinis variklis leidžia išvystyti didžiausią 60 km/h greitį.

2007 m. Kanada iš Vokietijos pasiskolino 20 „Leopard C2“ tankų, kuriais sustiprino savo pajėgas Afganistane

Net ir modernūs tankai yra pažeidžiami

Antriniai ginklai Du šalia liuko sumontuoti 7,62 mm kulkosvaidžiai padeda artimų kovų metu.

Daugiasluoksniai šarvai Tam tikros patobulintų kompozitinių šarvų struktūrinės savybės yra slepiamos. „Challenger 2“ britų pradėti naudoti 1998 metais

How It Works | 59

Transportas

Pagrindinės skirtingų tankų funkcijos Galingiausioms pasaulio karinėms organizacijoms pradėjus vertinti kovinį tankų potencialą ir ateitį, karo pramonės atstovai suskubo juos modifikuoti ir pritaikyti įvairioms rolėms. Dalis tankų, skirtų sustiprinti smogiamąją jėgą, buvo gaminami su kuo storesniais šarvais ir kuo galingesniais ginklais. Kiti, atvirkščiai, buvo mažinami ir lengvinami, siekiant juos padaryti greitesnius ir manevringesnius. Net ir Pirmojo pasaulinio karo metais britai savo arsenale turėjo sunkesniuosius „Mark IV“ ir „Mark V“ tankus, kuriuos papildė greitesni ir manevringesni „Whippet“. Sunkesniaisiais tankais buvo siekiama pralaužti vokiečių apkasus ir sukurti juose plyšius, pro kuriuos į priešo teritoriją galėtų prasmukti lengvesnieji. Kol sunkiaisiais tankais buvo mėginama smūgiuoti priešui, lengvieji veikė kaip moderni šarvuotoji kavalerija. Tokia pati tankų naudojimo taktika išliko ir Antrajame pasauliniame kare. Tiesa, dažnesni tapo tiesioginiai tankų mūšiai su kitais tankais. Karo pramonė dar labiau papildė šių kovos mašinų įvairovę ir pradėjo kurti šarvuotas transporto priemones, skirtas konkrečiai priešo tankams naikinti. Šaltojo karo metais ir vėliau susirūpinimas didžiuliais tankų gamybos kaštais bei patobulėjusios technologijos paskatino kurti vadinamuosius pagrindinius kovinius tankus. Gana lengvi, tačiau stiprūs kompozitiniai šarvai ir galingi varikliai modernius tankus darė itin manevringus.

Rikiuotė Atvirose vietovėse tankai važiuoja pleišto, „V“ ar kolonos formos rikiuotėmis.

Vokietijos armijos tankas „Leopard 2A6“

Klimato kontrolė Unikalus dizainas ir speciali įranga leidžia tankams tinkamai veikti net ir atšiauriausio klimato sąlygomis: nuo ledinės Arkties iki Vidurio Rytų dykumų.

Priešakinės pajėgos Greiti ir pavojingi pagrindiniai koviniai tankai padeda vykdyti puolamąsias misijas.

Mūšio lauko taksi Lengvieji tankai ir šarvuočiai iš vienos vietos į kitą pergabena pėstininkus, iš fronto išgabena sužeistus karius.

Žvalgyba Lengvieji tankai dažnai siunčiami į žvalgybą.

Išminavimas Yra ir specializuotų tankų, kurie nukenksmina minas.

Vokiečių tankas „Tiger“ gali sunaikinti taikinį, esantį už 2 km

„Python“ minų lauko valymo sistema Tanko judėjimo kryptimi paleidžiama raketa su prie jos pririšta sprogmenų pripildyta žarna. Pasiekusi žemę, ji detonuoja ir susprogdina čia buvusias minas. Taip sunaikinama 90 proc. tanko kelyje esančių minų.

60 | Ar žinai, kad?

AR ŽINAI, KAD? Tarpukario Lietuvos šarvuočių rinktinėje buvo 12 prancūziškų lengvųjų tankų „Renault FT-17“.

Tanku vaidmenys

Vado tankas

Korpusą paslėpęs apkase, šis tankas gali atakuoti priešą ir būti beveik nepažeidžiamas

„Greičiausias tankas „Scorpion“ gali pasiekti didžiausią 82 km/h greitį.“

Tankų rikiuotės vadas koordinuoja veiksmus.

Tankas prieš tanką Tanko įgulai susidūrus su priešininko tanku, naudojami specialūs sviediniai, galintys pramušti tvirtus šarvus.

Gynybinės priemonės Tankuose yra kulkosvaidžių, granatsvaidžių, be to, gali būti paleidžiama dūmų uždanga.

Mobili artilerija

Priešlėktuvinė gynyba

Dėl galingų ir toli šaudančių patrankų tankai gali būti naudojami kaip mobilios artilerijos vienetai, naikinantys priešus iš labai toli.

Tankuose įrengti sunkieji kulkosvaidžiai padeda apsiginti nuo žemai skraidančių lėktuvų ir dronų.

Tiltų statytojai

Didelis tankų vikšrų paviršiaus plotas tolygiai paskirsto kovos mašinos svorį ir leidžia įveikti bet kokį reljefą.

Vikšrinė važiuoklė

Vietoje bokštelio kai kurie tankai gabena didžiules sulankstytas konstrukcijas, kurios gali būti panaudotos statant tiltą per vandens telkinį ar kitą kliūtį.

Amfibinės galimybės Specialiai palengvinti ar pontonais papildyti tankai vikšrais vandeniu gali irtis tarsi irklais.

Ar žinai, kad? | 61

Transportas Daugiafunkcinis Šiandien tankai gali kasti tunelius, gabenti statybines medžiagas, tvarkyti nuolaužas po stichinių nelaimių.

Kaip technologijos padeda tobulėti tankams? Kai kurie karybos analitikai mano, kad šių šarvuotų titanų aukso amžius jau baigėsi. Vis dėlto ne visi skuba tankus nurašyti – dalis ekspertų mano, kad juos galima sėkmingai tobulinti ir pritaikyti naujųjų karų iššūkiams. Nepamiršo tankų ir karo technologijų pramonė – vis dar kuriami ne tik priedai patiems tankams, tačiau ir ginklai, padedantys efektyviai kovoti su šiomis mašinomis. Pavyzdžiui, „Hellfire“ raketomis apginkluotas „Apache“ sraigtasparnis, savo

taikiklyje užfiksavęs tanką, jį sunaikinti gali per kelias sekundes. Tą patį padaryti gali bepiločiai dronai bei kariai, apginkluoti nešiojamais prieštankiniais pabūklais. Modernūs tankai gali geriau kovoti siaurose miestų gatvėse, o atvirose plynėse naudoti galingesnius ginklus. Nuolatos tobulinami ne tik kompozitiniai šarvai, bet ir sistemos, leidžiančios sutrikdyti ir nukreipti tanką persekiojančias raketas. Greičiausiai teisios abi ekspertų pusės, o

Ateitis

Universalioji kovos mašina

„BAE Systems“ jau pristatė „Terrier“ – kovos mašiną, kiek labiau primenančią transformerį nei tradicinį tanką. Dėl savo universalumo „Terrier“ vadinamas vikšruotu šveicarų armijos peiliuku. Jis gali surasti užkastus sprogmenis, lengvai pramušti tvirtas betonines užtvaras, o vandenyje net 2 metrų bangos šiai kovos mašinai nėra kliūtis. Dvigubas dugnas saugo nuo minų, o plieninis korpusas užtikrina, jog dviejų karių įgula nenukentės nuo smulkiųjų ginklų ir artilerijos

„BAE Terrier“

Kokie pagrindiniai šio modernaus tanko privalumai?

sviedinių nuolaužų. Be to, „Terrier“ gali būti valdomas ir nuotoliniu būdu, operatoriui esant už 1 000 metrų. Nors tankas sveria apie 30 tonų, šią kovos mašiną į reikiamą vietą galima perkelti didžiuliu kariniu lėktuvu. Šis „BAE Systems“ kūrinys gali pašalinti kliūtis, perkelti net ir itin sunkius objektus. Priekinis kaušas leidžia kasti žemę, o specialus pleištas – ardyti kelius ir taip naikinti priešų infrastruktūrą. Gynybai „Terrier“ turi elektrinę dūminių granatų sistemą.

tankų – sunkiasvorių monstrų, drąsiai šturmuojančių priešų pozicijas plynėse, – era iš tiesų priartėjo prie pabaigos. Tiesa, nauji tankai gali kovoti miestų gatvėse, maskuojančios technologijos padeda jiems pasislėpti. Neabejojama, kad naujovių įneš ir vis tobulėjančios robotų technologijos – didžiulį potencialą šioje srityje atskleidžia JAV gynybos departamento kuriamas robotas gepardas („Cheetah“).

Vaizdo kameros Įrengtos kameros „Terrier“ įgulai į vidų transliuoja 360 laipsnių regėjimo lauko vaizdą. Naktį visa tai papildo ir šiluminio matymo įranga.

Valdymas ir vairavimas „Terrier“ įrengta vizualinė pozicionavimo sistema, taip pat apie visų sistemų būklę pranešantis ir jas valdyti leidžiantis ekraninis pultas. Ši kovos mašina vairuojama vairalazde.

Oro desantas Transportuoti ir reikiamoje vietoje nuleisti 30 tonų sveriantį „Terrier“ gali tokie lėktuvai kaip „C-17 Globemaster III“ ar „Airbus A400M“.

Nuotolinis valdymas Šią kovos mašiną galima valdyti nuotoliniu būdu, esant už 1 kilometro nuo jos.

62 | Ar žinai, kad?

Amfibija „Terrier“ net ir gilūs vandens telkiniai nėra kliūtis. Šis tankas yra sukonstruotas taip, kad galėtų atlaikyti 2 metrų bangas.

Aktyvi gynyba Gynybinius šarvus papildo sistemos, leidžiančios įgulai dirbti teritorijose net po atominių, cheminių ar biologinių ginklų panaudojimo. Čia taip pat yra dūmų uždanga ir kulkosvaidis.

pilietiniame kare kovojantys kariai patys pasigamino tanką „Sham AR ŽINAI, KAD? Sirijos II“. Jame yra penkios vaizdo kameros, jis valdomas nuotoliniu pulteliu.

Krautuvo kaušas Terrier“ priekinis krautuvo kaušas gali iškelti net keleto tonų krovinį, padėti iškasti apkasus ir įrengti įtvirtinimus. „BAE Terrier“ – tai šarvuota kovos mašina, kurią įsigyti ruošiasi daugelio šalių karinės pajėgos

Lenkų sukurtas radarų „nematomas“ tankas „PL-01“ naudoja „Adaptiv“ technologiją, leidžiančią kiekvieną korpuso plokštę sušildyti ar atšaldyti (taip tanko neaptinka infraraudonųjų spindulių ieškikliai)

Kelių ardytuvas „Terrier“ priekyje taip pat sumontuotas uolienų kūjis ir kelio dangos ardytuvas.

Pirmą kartą karo laivuose pritaikyta maskuojamoji „Stealth“ technologija, ko gero, suteiks antrąjį kvėpavimą naujajai šarvuotų kovos mašinų kartai. Lenkijos mechaninių įrenginių tyrimų ir plėtros centras bei Jungtinės Karalystės „BAE Systems“ suvienijo jėgas, kurdami „PL-01“ tanką. Trijų žmonių įgulos valdomas tankas gali būti apginkluotas 105 arba 120 mm pagrindine patranka, tačiau didžiausias jo privalumas – temperatūrą keičiantys korpuso „lakštai“. Jie gali veikti tarsi skirtingos temperatūros pikseliai, tanko infraraudonąjį siluetą suliedami su aplinka, o išorėje rodydami iš anksto parengtus vaizdus. Taip šis tankas priešui galėtų atrodyti kaip, pavyzdžiui, paprastas automobilis. Masinę „PL-01“ gamybą planuojama pradėti 2018 metais.

Hibridinių tankų privalumai

Išminavimas Raketinė „Python“ minų lauko valymo sistema leidžia efektyviai pašalinti minas ir savadarbius sprogmenis.

Degalų ekonomija ateities karinėse operacijose bus itin svarbi. Hibridiniai tankai – vienas būdų sutaupyti. Po keleto metų slapukavimo „BAE Systems“ ir „Northrop Grumman“ pristatė naują pėstininkų kovos mašiną (angl. „Ground Combat Vehicle“, GVC), kurioje sumontuotas hibridinis elektrinis variklis. Jis leis sutaupyti iki 20 proc. degalų. GVC plieniniame korpuse telpa trijų žmonių įgula ir 9 pėstininkai. Tiesa, didžiausiu iššūkiu, kuriant hibridines kovos mašinas, išlieka milžiniškas jų svoris.

DegalU sAnaudos

PaprastesnE Ekonomija eksploatacija Hibridinių

Hibridinė Hibridiniai tankai turi elektrinių variklių technologija ilgų mažiau judančių naudojimas sausumos misijų mechaninių dalių, o tai išlaidas metu galėtų gali pastebimai degalams gali sutaupyti milijonus sumažinti jų sumažinti iki litrų kuro. eksploatacines išlaidas. 20 procentų.

Greitis

Hibridiniai tankai gali išvystyti didžiausią 69 km/h greitį, o iki 32 km/h įsibėgėti per 8 sekundes.

Apsauga

Papildomai sustiprintas dugnas apsaugo karius nuo minų.

MaZesnis triukšmas

Hibridiniai tankai yra daug tylesni. Slaptose misijose tai yra itin didelis privalumas.

Ar žinai, kad? | 63

„Nematomi“ tankai

Transportas

Folkerko ratas

Kaip sukurtas šis vienintelis pasaulyje besisukantis laivų liftas?

ors vien iš Folkerko rato išvaizdos galbūt būtų sunku atspėti jo paskirtį, iš tiesų tai yra laivams skirtas liftas. Jis gali transportuoti laivus ir valtis tarp Škotijoje esančio Forto ir Klaido kanalo (Forth and Clyde Canal) bei 25 metrais žemiau esančio Juniono kanalo (Union Canal). Iki pat ketvirtojo dešimtmečio čia laivai turėdavo įveikti 11 šliuzų laiptinę sistemą. Ši kelionė užtrukdavo beveik visą dieną, nes dėl keliautojų tekdavo atverti ir užverti net 44 skirtingus sunkius vartus, kol galiausiai laivas pasiekdavo tikslą. Tiesa, šiandien dėl futuristiškai atrodančio Folkerko rato ta pati kelionė įveikiama vos per 15 minučių. 2002 m. karalienės Elžbietos II „palaimintas“ mechanizmas – pirmasis pasaulyje besisukantis laivų liftas. Jį sudaro dvi didžiulės vandens pripildytos kabinos, vadinamos gondolomis. Jomis laivai ir yra iškeliamos ar nuleidžiamos, perkeliant tarp kanalų. Abi gondolos vienoje rato pusėje yra pritvirtintos prie didžiulių žiedų, dėl kurių kildamos nesvyruoja, o išsilaiko horizontalioje plokštumoje. Be šios stabilumą suteikiančios sistemos 300 000 litrų teliuškuojančio vandens sukurta inercija gondolas tiesiog apverstų. Pati keliamoji rato sistema veikia remdamasi Archimedo dėsniu – objektai išstumia tiek vandens, kiek patys sveria, o laivui įplaukus į gondolą, iš jos išstumiamas toks pat svoris, kiek ir į ją patenka. Tai užtikrina nuolatinę svorių

pusiausvyrą sistemoje. Tačiau atsarga gėdos nedaro: papildomai saugumą užtikrinti leidžia elektroniniai jutikliai, kurie nuolat matuoja vandens lygį, kad šis nepakistų. Folkerko rato konstrukcija ir jos pusiausvyra taip gerai apgalvota, kad vienai gondolai iškelti (ar nuleisti) prireikia vos 1,5 kilovatvalandės energijos – maždaug tiek, kiek reikia 8 elektriniams virduliams užvirti. Rato veikimu rūpinasi netoliese esančiame valdymo kambaryje dirbantis operatorius. Būtent iš čia nustatoma šio keltuvo sukimosi kryptis: pagal laikrodžio rodyklę ar prieš ją.

Operatorius tolygiai paskirsto, kiek ratas pasisuka į vieną ar kitą pusę, ir taip sumažina konstrukcijos bei visų judančių dalių dėvėjimąsi. Struktūroje yra per 15 000 varžtų, kurie buvo suveržti rankomis!

Kelionė Folkerko ratu Kaip laivai patenka į 25 metrais aukščiau esantį kanalą?

Rato konstrukcija Teigiama, kad neįprasto Folkerko rato dizaino kūrėjus įkvėpė keltiško dviašmenio kirvio forma. Pats ratas pagamintas iš 1 200 tonų plieno, o visos atskiros jo konstrukcijos dalys surinktos maždaug už 440 kilometrų esančiame Derbišyre. Tuomet šis ratas buvo išmontuotas ir į Folkirką pergabentas 35 didžiuliais sunkvežimiais. Bendra visos šios konstrukcijos kaina buvo 84,5 milijonai svarų (110 mln. eurų), tačiau šis keltuvas netruko tapti vietos įžymybe, nuo atsidarymo jau pritraukusia daugiau nei 5,5 milijono lankytojų. Folkerko rato aukštis – 35 m, o visa konstrukcija sveria 1 800 tonų

7 Tęsiama kelionė Ertmė tarp dviejų hidraulinių vartų yra pripildoma vandens. Tuomet šie vartai nuleidžiami ir laivas gali plaukti toliau.

6 Užfiksavimas vietoje Gondolai pasiekus apačią, hidrauliniai spaustuvai ją surakina ir taip neleidžia pajudėti.

64 | How It Works

AR ŽINAI, KAD? Folkerko ratas gali iškelti iki 600 tonų sveriančius krovinius. Maždaug tiek sveria 100 afrikinių dramblių. Folkerko rate yra tiek vandens, kad užtektų pripildyti olimpinį baseiną

1 Sandarūs vartai Laivui įplaukus į gondolą, hidraulinės sistemos iškelia du plieninius vartus, atkertančius jį nuo kanalo vandens.

2 Pasiruošimas suktis Tarp dviejų vartų esantis vanduo išpumpuojamas, o hidrauliniai spaustuvai, sulaikantys ratą nuo judėjimo, atpalaiduojami.

3 Centrinė ašis Dešimties hidraulinių motorų sistema pradeda sukti centrinę ašį, kuri abiejose pusėse pritvirtinta prie atramų.

4 Besisukantys krumpliaračiai

Objekto išstumto vandens svoris yra lygus paties objekto svoriui

5 Jokio svyravimo Du mažesnieji krumpliaračiai sukasi priešinga kryptimi nei išoriniai žiedai ir taip užtikrina, kad kylančios ar besileidžiančios gondolos išliks stabilios.

Laivai įplaukia į gondolą

Pasukamas ratas

Laivai išplaukia

Ar žinai, kad? | 65

Fiksuotas centrinis krumpliaratis pajudina du mažesniuosius ir taip pasuka išorinius žiedus, prie kurių pritvirtintos gondolos.

VISATA

Kosminė spinduliuotė

Visata tiesiog pripildyta aukštos energijos dalelių ir elektromagnetinių bangų

Galaktiniai kosminiai spinduliai

Sugauta radiacija

Energetinės Saulės dalelės

Manoma, kad šių aukštos energijos jonų šaltiniu gali būti tolimų supernovų sprogimai. Šios dalelės, kurios per galaktiką keliauja beveik šviesos greičiu, gali lengvai pereiti kiaurai sienas ar erdvėlaivius. Jų neįmanoma sulaikyti jokiais skydais.

Žemės magnetinis laukas gali sugauti ir įkalinti Saulės vėjo atneštas krūvį turinčias daleles. Jos tuomet pasilieka Van Aleno radiaciniame žiede, kurį sudaro du magnetiniai spurgos formos elektringųjų dalelių sluoksniai. Šio tipo radiacija nekelia jokios grėsmės, nebent astronautai pranertų per magnetinį lauką.

Šios aukštos energijos dalelės yra paskleidžiamos kartu su Saulės žybsniais per žvaigždės intensyvaus aktyvumo periodus. Nors tokius įvykius sunku prognozuoti ir numatyti iš anksto, astronautai ir jautri įranga nuo šios spinduliuotės gali būti apsaugota specialiomis medžiagomis.

ažnai teigiama, kad kosminėje erdvėje vyrauja vakuumas, tačiau tai nėra visiška tiesa. Net ir, atrodytų, tuščiausiose galaktikos erdvėse, tarp skirtingų žvaigždžių sistemų, galima rasti dujų ir dulkių, kurios vadinamos tarpžvaigždine medžiaga. Devyniasdešimt devyni procentai šios medžiagos yra sudaryta iš ypač retų vandenilio ir helio dujų. Pavyzdžiui, mūsų kvėpuojamo oro tankis yra maždaug 30 milijardų atomų kiekviename kubiniame centimetre. Lygiai tame pačiame tūryje tarpžvaigždinės medžiagos būtų galima rasti vos vieną atomą. Likusį vieną procentą tarpžvaigždinės

66 | Ar žinai, kad?

medžiagos sudaro kosminės dulkės – tai ypač mažos anglies ar silikato dalelės. Šios smulkios dulkelės formuojasi gana vėsioje ir tankioje aplinkoje, pavyzdžiui, išorinėje raudonosios milžinės atmosferoje. Jas tolyn po visą galaktiką gali paskleisti žvaigždžių vėjai, spinduliuotės slėgis ar sprogimai. Tarpžvaigždinės dulkių dalelės taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojantis naujoms žvaigždžių sistemoms. Du pavieniai tarpžvaigždinės medžiagos vandenilio atomai sunkiai galėtų susidurti ir patys suformuoti molekulę. Tiesa, jeigu jie abu prikimba prie dulkės dalelės, tai šiems atomams suteikia platformą, kur gali lengviau formuotis naujos molekulės.

„Hubble“ nuotraukoje stiprių vėjų paskleistos tarpžvaigždinės dujos pavaizduotos mėlyna spalva

Flight Center; NASA/ESA/The Hubble Heritage Team

Panašu, kad kosminė erdvė tarp žvaigždžių sistemų nėra tokia tuščia, kaip manyta anksčiau

Tarpžvaigždinė medžiaga

AR ŽINAI, KAD? Fredeforto krateris Pietų Afrikoje yra 190 km skersmens. Tai didžiausias po smūgio Žemėje susidaręs krateris.

Artimųjų asteroidų keliamas pavojus

NASA skaičiuoja, kad atrasta apie 90 proc. visų netoli Žemės skriejančių objektų, didesnių nei 1 km skersmens

Kas kursto sensacingas antraštes apie asteroidus žudikus?

rėsmingos antraštės apie „Armagedoną“ suvilioja skaitytojus, tačiau realybėje kosminiai akmenys retai kada priartėja prie Mėnulio orbitos. Šių metų vasarį NASA paskelbė, kad asteroidas 2013 TX68 pro Žemės planetą praskries nuo 17 000 km iki 14 milijonų kilometrų atstumu. Tokia milžiniška paklaida dažnai pakursto ugnį tarp pasaulio pabaigos pranašautojų bei sensacijų besivaikančios žiniasklaidos. Ir iš tiesų, kai ekspertams taip trūksta tikslumo, mums tai gali kelti šiek tiek nerimo. NASA netoli Žemės skriejančių objektų programa (angl. Near-Earth Object Program)

sukurta siekiant pastebėti ir sekti mūsų planetai grėsmę kelti galinčius asteroidus ir kometas. Pats svarbiausias šios programos tikslas – aptikti kosminėje erdvėje skriejančius potencialiai pavojingus asteroidus, kurie kažkada ateityje galėtų nukristi į Žemę. Į šią grupę patenka visi didesnio nei 150 metrų skersmens asteroidai, kurie savo orbita praskries arčiau nei 7,5 mln. kilometrų nuo mūsų. Preliminarios prognozės apie potencialiai pavojingus asteroidus gali pasirodyti gąsdinančios, kadangi jos grindžiamos labai ribotais stebėjimais ir duomenimis. Būtent todėl mokslininkų prognozių paklaida būna tokia

didžiulė. Tačiau tai būna tik preliminarūs skaičiavimai, kuriuos žiniasklaida eskaluoja noriausiai. Po kiek laiko, surinkus daugiau duomenų, pateikiami gerokai tikslesni skaičiai. Praėjus vos porai savaičių po pirmojo NASA pranešimo, prognozės apie 2013 TX68 asteroidą buvo patikslintos. 2016 metų kovo 8 dieną šis asteroidas saugiai praskriejo pro mūsų planetą 4 milijonų kilometrų atstumu.

Potencialiai pavojingi asteroidai

Kosminiai kūnai, kurie artimiausius 200 metų kels nerimą Žemės gyventojams

400

360

137108 1999 AN10 Skersmuo: 950 m Praskriejimo data: 2027 m. rugpjūčio 7 d. Atstumas: 390 000 km

2011 LT17 Skersmuo: 160 m Praskriejimo data: 2156 m. gruodžio 16 d. Atstumas: 367 000 km

2005 WY55 Skersmuo: 250 m Praskriejimo data: 2065 m. gegužės 28 d. Atstumas: 328 000 km

280

153814 2001 WN5 Skersmuo: 500 m Praskriejimo data: 2028 m. birželio 26 d. Atstumas: 248 000 km

85640 1998 OX4 Skersmuo: 210 m Praskriejimo data: 2148 m. sausio 22 d. Atstumas: 296 000 km

240

153201 2000 WO107 Skersmuo: 500 m Praskriejimo data: 2140 m. gruodžio 1 d. Atstumas: 242 000 km

2007 YV56 Skersmuo: 220 m Praskriejimo data: 2101 m. sausio 2 d. Atstumas: 236 000 km

200

160

120

2011 WL2 Skersmuo: 420 m Praskriejimo data: 2087 m. spalio 26 d. Atstumas: 190 000 km

Legenda

Mėnulis (384 000 km) Geostacionarūs palydovai (35 800 km) TKS (6 800 km) Žemės spindulys (6 400 km)

99942 Apophis Skersmuo: 400 m Praskriejimo data: 2029 m. balandžio 13 d. Atstumas: 38 000 km 2020 2030 2040 2050 2060 2070 2080 2090 2100 2110 Metai

2120 2130 2140

2150 2160

2170 2180 2190

2200

Ar žinai, kad? | 67

Atstumas iki Žemės centro (tūkstančiais km)

320

VISATA

Kaip matuojama Žvilgsnis Saulės sistemos į praeitį norite išvysti praeitį, planetų temperatūra? Jeigu pakelkite akis į nakties dangų

Kaip galime sužinoti, kokia temperatūra kitose planetose?

aip infraraudonųjų spindulių kameros gali parodyti žmogaus kūno skleidžiamą šilumą, taip galima šią technologiją panaudoti matuojant kosminių objektų temperatūrą. Bet koks objektas, kurio temperatūra yra aukštesnė nei absoliutus nulis, skleidžia infraraudonąją spinduliuotę. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo ši spinduliuotė intensyvesnė. Vis dėlto vien nutaikyti detektorių į danguje matomą objektą neužtenka. Kadangi mūsų atmosferos dujos absorbuoja infraraudonuosius spindulius, norint gauti tikslius duomenis apie planetų ir žvaigždžių spinduliuotę, būtina įrangą

Ar karšta, ar ne?

Planetose vyraujančią temperatūrą lemia daug veiksnių

Merkurijus

500°

iškelti į kosmosą. Jautrius šiems tyrimams pritaikytus instrumentus iškelti galima kartu su specialiais karšto oro balionais, zondais ar kosminiais teleskopais, tokiais kaip „Hubble“ ar „Spitzer“. Tuomet jau galima aptikti Saulės sistemos ar dar tolimesnių kosminių kūnų skleidžiamas ar atspindimas spinduliuotes. Nors gali pasirodyti elementaru, jog kuo arčiau planeta prie Saulės, tuo ji karštesnė, viskas ne taip paprasta. Planetoje vyraujanti temperatūra taip pat priklauso nuo to, kokią elektromagnetinio spinduliavimo dalį ji atspindi (nuo albedo), taip pat nuo to, kiek šilumos išlaiko atmosfera (nuo šiltnamio efekto).

Venera 464°

400°

167°

Žemė 300°

15°

Marsas -65°

eigu Saulė akimirksniu pradingtų, niekas Žemėje to nepastebėtų dar 8 minutes ir 20 sekundžių. Taip yra todėl, kad šviesa turi įveikti gana didelį atstumą nuo Saulės iki Žemės. Šviesa vakuume keliauja vos mažesniu nei 300 000 000 metrų per sekundę greičiu, tad žvelgdami į artimus savos planetos objektus jokios delsos nepastebime. Tačiau pažvelgę į kosmosą, kur objektai yra toliau, patiriame atitinkamą vėlavimą tarp to, kas iš tiesų vyksta, ir to, ką mes matome. Mėnulis yra maždaug už 384 000 kilometrų, tad šviesa trunka vos daugiau nei sekundę, kol, atsispindėjusi nuo šio palydovo paviršiaus, pasiekia mūsų akis. Už 150 milijonų kilometrų nuo mūsų esančios Saulės išspinduliuotą šviesą, kaip jau minėjome, išvystame tik po kiek daugiau nei 8 minučių. O štai nuo antros pagal artumą mums žvaigždės Kentauro proksimos šviesa keliauja ketverius metus. Dar daugiau, jeigu danguje išvysite mūsų kaimyninę Andromedos galaktiką, turėkite omenyje, kad ką tik jūsų akis pasiekusi šviesa yra net 2,5 milijono metų senumo. Visa tai reiškia, kad žvelgdami į kosmosą mes iš tiesų žvelgiame į praeitį. Kuo toliau matome, tuo senesnius laikus regime. Galingiausi teleskopai, tokie kaip legendinis „Hubble“, fiksuoja šviesą, kurią senosios galaktikos išspinduliavo daugiau nei prieš 13 milijardų metų.

200°

Jupiteris -110°

Saturnas

100°

-140°

0°

Uranas -195° -100°

Neptūnas

-200°

68 | Ar žinai, kad?

Kai šioje nuotraukoje užfiksuota šviesa iš Andromedos galaktikos buvo išspinduliuota, mūsų ankstyvieji protėviai dar net nemokėjo užkurti laužo

-200°

AR ŽINAI, KAD? Saturne siautėja vėjai, kurių greitis gali siekti 1 800 km/h.

Kaip susiformuoja dujinės planetos? Yra dvi pagrindinės teorijos, aiškinančios tokių planetų, kaip Jupiteris ir Saturnas, atsiradimą 1-oji teorija

2-oji teorija

Kosminis kanibalizmas

Gimusios iš žvirgždo

Kosminės šiukšlės

Visas procesas prasideda, kai po žvaigždžių formavimosi likęs dulkių ir dujų debesis suplokštėja į disko formą. Po kiek laiko čia esančios dalelės pradeda susidūrinėti viena su kita. Po šių susidūrimų kietosios dulkelės sukimba viena su kita.

Dujiniai gigantai, tokie kaip Jupiteris, daugiausia sudaryti iš helio ir vandenilio

Planetinis žvirgždas

Kiek naujesnė teorija teigia, kad dujinės planetos susiformuoja iš ledinio „žvirgždo“. Šios mažos dalelės (maždaug liniuotės storio), lėkdamos per dujų debesį, kaupiasi ir auga.

Branduolio formavimasis

Dulkių surinkimas

Dujų surinkimas

Kelio prasivalymas

Uolingos planetos, esančios arčiau žvaigždės, yra nuolat plaikstomos žvaigždės vėjų, kurie nupučia lengvąsias dujas tolyn. Tačiau toliau esančios planetos yra apsaugotos nuo šio poveikio, tad apie jas gali kauptis dujos.

Konkurentų sunaikinimas

Išorinėse žvaigždės sistemos srityse esančios dujinės gigantės praryja savo mažesnes kaimynes. Be to, planetų susidūrimai gali pakeisti jų orbitas, mažesniąsias išsviesti tolyn į kosmosą.

Žvirgždas skrieja savo orbita jauną žvaigždę supančiame dulkių debesyje ir nuolatos kaupia aplink save „statybines medžiagas“. Mažosios dalelės prilimpa prie naujai besiformuojančios planetos paviršiaus ir suteikia jai daugiau masės.

Augdamos dujinės planetos dujų ir dulkių diske „prasivalo“ sau kelią. Pasak šios teorijos, planeta formuojasi ne vykstant daugybei susidūrimų, tačiau jai „susišluojant“ įvairias daleles.

Rezultatas

Šis procesas gali vykti maždaug kelis milijonus metų. Dujinėms gigantėms pravalius kelią šilumą ir šviesą suteikiančios žvaigždės link, gali pradėti formuotis ir uolingosios planetos. © NASA

Šioms kietoms, uolingoms dalelėms vis kaupiantis į didesnį gumulą, stiprėja ir jo gravitacinė trauka. Ji iš supančio dujų debesies pradeda artyn traukti vis daugiau šiukšlių. Visa tai jungiasi į vieną masę ir pamažu pradeda formuotis planeta.

Ar žinai, kad? | 69

istorija

, ų m i d a r š i atsitiktiniųpasaulį pakeitusių

artais geriausios idėjos mums į galvą šauna tada, kai mažiausiai to tikimės. Kai kuriems išganinga mintis gali ateiti važiuojant namo iš darbo, kitiems „lemputė įsižiebia“ mirkstant vonioje – graikų matematikas Archimedas vonioje staiga suvokė, kad skirtingos medžiagos kūnai išstumia skirtingą kiekį vandens. Įlipęs į vonią jis pastebėjo, kaip pakilo vandens lygis, ir tuomet suprato, kad išstumto vandens tūris turi būti lygus jo paties panirusios kūno dalies tūriui. Tai buvo toks svarbus atradimas, kad savo reputaciją mokslininkas išsaugojo net po to, kai pašokęs iš vonios nuogas pasileido bėgti

70 | Ar žinai, kad?

per miesto gatves šaukdamas „Eureka!“. Tiesa, kartais netikėtai mus aplanko ne tik idėjos, tačiau ir konkretūs išradimai. Nors daugelis iškiliausių istorijos atradimų ir išradimų „pasiekti“ po ilgų ir sekinančių pastangų, tačiau kai kurie pasaulį pakeitę atradimai buvo visiškai atsitiktiniai. Pavyzdžiui, ledai ant pagaliuko. Šis karštomis vasaros dienomis tiesiog gyvybiškai svarbus išradimas buvo nepavykusio bandymo pagaminti limonadą pasekmė. 1905 m. vienuolikmetis berniukas Frankas Eppersonas mėgino susikurti saldų gėrimą, tačiau po kiek laiko eksperimentinį puodelį paliko lauke

kartu su į jį įmerktu šaukšteliu. Kadangi buvo žiemos vidurys, per naktį skystis užšalo, o ryte Frankas jau galėjo pasimėgauti saldžiu ant pagaliuko sušalusiu skanėstu. Tik po 18 metų jis suvokė komercines galimybes, kurias gali suteikti šis atsitiktinis jo išradimas, ir tuomet pradėjo pardavinėti pirmuosius ledus ant pagaliuko Kalifornijos paplūdimiuose. Nesvarbu, ar atradimą paskatino neatsargus vandens išpylimas, ar užmaršumas, kartais reikia tik įžvalgaus proto, padedančio suvokti net ir klaidoje slypinčias didžiules galimybes. Tiesa, jeigu taip nutiks ir jums, prieš lėkdami į gatves džiūgauti, apsirenkite.

yra medžiagos, sudarytos iš labai ilgų panašių molekulių grandinių. Tai medžiagas daro ne tik AR ŽINAI, KAD? Polimerai tvirtas, bet ir lanksčias.

Penicilinas

Teršalų sugadintas svarbus eksperimentas – bet kurio mokslininko košmaras. Tačiau biologo Alexanderio Flemingo atveju, būtent tai padėjo jam išgarsėti visame pasaulyje. Tirdamas bakterijas, jis netyčia pamiršo laboratorinę Petri lėkštelę įdėti į inkubatorių, o tuomet išvyko atostogauti. Sugrįžęs pamatė, kad lėkštelėje augusios stafilokoko bakterijos jau pasidengė pelėsiais. Atidžiau patyrinėjęs Petri lėkštelės turinį, jis pastebėjo, kad kelių milimetrų atstumu aplink pelėsį buvo žiedas be bakterijų, kurios įprastai išsikeroja per visą plotą. Ši „magiška“ bakterijas atbaidžiusi medžiaga pasirodė besanti penicilinas, kurį gamina Petri lėkštelę apkrėtęs pelėjūnas (lot. Penicillium). Vėliau Flemingas suprato, kad ši medžiaga gali pražudyti įvairių tipų bakterijas. Peniciliną vaistais pavertė kiti du mokslininkai Howardas Florey ir Ernstas Chainas, tačiau be Flemingo jiems greičiausiai nebūtų pavykę.

Baltymų sintezės inhibitorius

Ląstelių sienelių inhibitorius

Šio tipo antibiotikai sutrikdo bakterijų gebėjimą gaminti baltymus, dėl to jos nebegali augti.

Kaip veikia antibiotikai? Antibiotikai naikina bakterijas arba stabdo jų augimą

Inhibitoriai

Substratas Fermentas Produktas

Išradėjo dosjė

Alexanderis Flemingas

1881 m. Škotijoje gimęs A. Flemingas studijavo St. Mary’s ligoninėje (Londone), kur įgijo medicinos bakalauro laipsnį. Atsitiktinis penicilino atradimas jam pelnė Nobelio premiją, kurią jis gavo kartu su H. Florey ir E. Chainu.

Tokie antibiotikai, kaip penicilinas, bakterijas veikia sutrikdydami jų gebėjimą auginti ar regeneruoti ląstelės sieneles.

Folio rūgšties inhibitorius

Polimiksinas ir daptomicinas pažeidžia ląstelės membraną, dėl to iš bakterijos ištrūksta gyvybiškai svarbios jos molekulės.

DNR/RNR Chinolonai sutrikdo DNR kopijavimą, o rifampicinas neleidžia sukurti RNR. Abu procesai yra mirtini ląstelei.

Sulfonamidai ir trimetoprimas sutrikdo bakterijos folio rūgšties, kurios jai reikia DNR sintezei, gamybą.

Plastikas (Bakelitas)

XIX a. mokslininkai aktyviai mėgino atskleisti polimerų – labai didelių molekulių, kurios gali būti išplėstos ar formuojamos – paslaptį. 1870 m. Amerikos išradėjui pavyko modifikuoti natūraliai randamą polimerą celiuliozę ir sukurti svarbią naują medžiagą, vadinamą celiulioidu, kurią buvo galima pakaitinti ir tuomet iš jos sukurti įvairias formas. Tačiau prireikė dar 4 metų, kol buvo sukurtas pirmasis tikrasis sintetinis plastikas. Jo atradėjas Leo Baekelandas tuo metu eksperimentavo su sintetinėmis dervomis. Pakaitinęs fenolio Išradėjo dosjė formaldehidinės dervos skystį, jis pastebėjo, kad ši medžiaga sukietėjo ir Chemikas L. Baekelandas gimė tapo netirpi. Taip pat ji kaitinama 1863 m. Belgijoje, tačiau vos nebeminkštėjo. Šią medžiagą atradėjas sulaukęs 23 metų išvyko į pavadino bakelitu, o ji netrukus Niujorką. Čia jis išrado „Velox“ pradėta naudoti gaminant įvairiausius fotopopierių, kurį buvo galima ryškinti dirbtinėje šviesoje. Vėliau produktus – nuo elektroninių prietaisų mokslininkas atrado plastiką. iki papuošalų.

Leo Baekelandas

Bakelitas naudotas gaminant telefonų korpusus, nes jis yra nelaidus elektrai bei atsparus karščiui

Ar žinai, kad? | 71

istorija

Mikrobangų krosnelė

Ne tik mikrobangų krosnelė buvo išrasta atsitiktinai, tačiau ir ją sukūręs žmogus toli gražu nepriminė tikro mokslininko. Jis – net vidurinės mokyklos nebaigęs Percy Spenceris. Našlaitis jau nuo 12 metų dirbo ričių fabrike, o kiek vėliau buvo pasamdytas dirbti elektriku netoliese esančiame popieriaus fabrike. Trečiajame XX a. dešimtmetyje Spenceris tapo inžinieriumi kompanijoje „Raytheon“, kuri vėliau, Antrojo pasaulinio karo metu, tobulino radarų technologijas. Vieną dieną Spenceris stovėjo šalia aktyvaus radaro magnetrono ir pastebėjo, kad ištirpo jo kišenėje buvusi šokolado plytelė. Susidomėjęs jis pradėjo eksperimentuoti su magnetrono poveikiu kitiems maisto produktams. Netrukus bandymai leido sukurti pirmąją mikrobangų krosnelę – prie uždaros metalinės dėžės buvo prijungtas aukšto tankio elektromagnetinių bangų generatorius. Šis išradimas pasiteisino ir 1945 metais „Raytheon“ kompanija užpatentavo bei pradėjo kurti pirmąsias komercines mikrobangų krosneles, pavadintas „Radarange“.

Kokios šio išradimo dalys leidžia greitai pašildyti maistą?

4 1 3

Išradėjo dosjė

Percy Spenceris

1 Magnetronas

P. Spenceris gimė 1893 m., tačiau vos po 18 mėnesių mirė jo tėvas, o mama paliko jį prižiūrėti tetai ir dėdei. Tačiau ir dėdė mirė vaikui būnant vos 7 metų. Nors gyvenimo pradžia buvo itin sudėtinga, P. Spenceris tapo vienu iš garsiausių pasaulio fizikų.

Dirbtinis saldiklis

Pirmąjį dirbtinį saldiklį – sachariną – atrado chemikas Constantinas Fahlbergas. Jis eksperimentavo su konservantais ir, valgydamas bandelę, pastebėjo, kad ji pasidarė saldi. Mokslininkas suprato, kad saldumą sukūrė medžiaga, kuria jis buvo išsitepęs savo pirštus – jis tiesiog pamiršo nusiplauti rankas. Tuomet Fahlbergas sugrįžo į laboratoriją, pakartojo savo ankstesnius veiksmus ir sugebėjo atkurti šį dirbtinį saldiklį.

Išradėjo dosjė Constantinas Fahlbergas

Fahlbergas iš pradžių buvo pasamdytas ištirti cukraus grynumą. Po kiek laiko jam pavyko sukurti dirbtinį saldiklį.

Įjungus mikrobangų krosnelę, magnetronas pradeda gauti elektrą iš tinklo ir ją verčia aukštos energijos mikrobangomis.

3 Besisukanti 2 Bangolaidis lėkštelė Šios mikrobangos bangolaidžiu nukreipiamos į skyrių, kuriame padedame maistą.

Maistas kartu su lėkštele nuolatos sukasi, o tai leidžia mikrobangoms jį kuo geriau paveikti (sušildyti tolygiai).

Mikrobangos atsimuša nuo jas atspindinčių metalinių sienelių. Atspindėtos bangos šildomą maistą gali pasiekti įvairiais kampais.

5 Vibruojančios molekulės Mikrobangoms prasiskverbiant į maistą, jos priverčia molekules vibruoti. Taip maistas sušyla.

Superklijai

Ši ypač lipni medžiaga buvo atrasta visai netyčia – ir net dukart! Chemikas Harry Cooveris Antrojo pasaulinio karo metu mėgino sukurti skaidraus plastiko ginklų taikiklius. Viena iš jo išmėgintų formulių suformavo ypač greitai surišančią lipnią medžiagą. Tai buvo įdomus atradimas, tačiau visiškai nenaudingas kuriant ginklų taikiklius. Tad Cooveris pakraipė galvą ir pamiršo apie tai net dešimtį metų. Vėliau šią lipnią medžiagą jis dar kartą netyčia pagamino mėgindamas sukurti karščiui atsparų naikintuvo piloto kabinos gaubtą. Tačiau šį kartą išradėjas jau suprato, kokį komercinį potencialą gali turėti ir lipni medžiaga.

H. Cooveris dirbo chemiku „Eastman Kodak“ kompanijoje.

„Coca-Cola“

Kai buvo sužeistas Amerikos pilietiniame kare, vaistininkas Johnas Pembertonas tapo priklausomas nuo morfijaus. Ieškodamas alternatyvų, jis 1886 m. pradėjo eksperimentuoti su kokainmedžiu – augalu, iš kurio gaminamas narkotikas kokainas. Apdorojus šį augalą, jam pavyko pagaminti aromatingą karamelės skonio skystį. Šį jis sumaišė su saldžiu sirupu, kolamedžio riešutų ekstraktu, gazuotu vandeniu ir pradėjo pardavinėti po 5 centus už stiklinę. Vėliau šis gėrimas, pavadintas „Coca-Cola“, tapo populiariu visame pasaulyje.

Išradėjo dosjė Johnas Pembertonas

72 | Ar žinai, kad?

4 Metalinės sienelės

Nerūdijantis plienas

Išradėjo dosjė Harry Cooveris

Sacharinas ypač išpopuliarėjo Antrojo pasaulinio karo metu, kai labai trūko cukraus

Mikrobangų krosnelės viduje

J. Pembertonas sukūrė didmeninės vaistų prekybos verslą.

Paprastas plienas buvo gaminamas ir naudojamas jau tūkstantmečius, tačiau tik 1913 m. metalurgas Harry Brearley surado būdą, kaip jį apsaugoti nuo rūdijimo. Jam buvo patikėta užduotis surasti nusidėvėjimui atsparų metalą, galintį pailginti ginklų vamzdžių tarnavimo laiką. Pasakojama, jog vienas po kito sekė daugybė nesėkmingų bandymų, nesimatė jokių teigiamų rezultatų, tik augo jo išmestų metalų krūva. Tačiau po kurio laiko jis pastebėjo, kad šioje krūvoje vienas iš metalų nesurūdijo kaip kiti. Tai buvo pirmasis nerūdijančio plieno gabalėlis. Brearley netruko suvokti, kaip tai svarbu stalo įrankiams gaminti.

Išradėjo dosjė Harry Brearley

H. Brearley 1908 m. buvo pagrindinis plieno kompanijos „Brown Firth“ laboratorijos tyrėjas. Garsiojo Niujorko dangoraižio „Chrysler Building“ bokštas padengtas nerūdijančiu plienu

po to, kai 1904 m. nuo odos vėžio mirė Thomo Edisono asistentas, susirūpinta rentgeno spindulių AR ŽINAI, KAD? Tik poveikiu sveikatai.

Širdies stimuliatorius

Labai primityvūs širdies stimuliatoriai buvo naudojami jau nuo XIX amžiaus, kai buvo atrasta, jog elektros impulsai gali paskatinti širdies susitraukimus. Tiesa, pirmieji įrengimai buvo didžiuliai, griozdiški, o juos prijungti reikėdavo prie įprastinio elektros tinklo – tai keldavo grėsmę, jog pacientas bus mirtinai nukratytas elektra. Tik 1960 m. pradėti naudoti kompaktiškomis

Išradėjo dosjė

Wilsonas Greatbatchas

Amerikiečių išradėjas ir inžinierius gimė 1919 m. Niujorke. Prieš gaudamas elektros inžinieriaus mokslinį laipsnį dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Mirties dieną 2001 metais jam priklausė daugiau nei 325 patentai.

Kaip veikia širdies stimuliatorius? Prietaisas, palaikantis širdies plakimą

Davikliai Elektrodai stebi širdies elektrinį aktyvumą ir informaciją persiunčia į generatorių.

baterijomis aprūpinti širdies stimuliatoriai. Toks patobulinimas buvo sugalvotas dar prieš ketverius metus. Elektros inžinierius Wilsonas Greatbatchas dirbo su širdies ritmą įrašinėjančiu prietaisu, kai netyčia prie elektros grandinės prijungė netinkamo dydžio rezistorių. Užuot įrašinėjęs, šis aparatas pradėjo leisti elektrinius impulsus. Greatbatchas greitai suvokė, jog toks mechanizmas gali būti panaudotas užtikrinant nuolatinį ir stabilų žmogaus širdies ritmą. Tačiau dar kelerius metus jis dirbo siekdamas jį sumažinti ir padaryti saugų. Pirmasis pacientas, 77 metų vyras, dėl šio išradimo išgyveno papildomus 18 mėnesių.

Sandara Stimuliatorių sudaro baterija, generatorius ir daugybė laidų su davikliais (elektrodais) jų galiukuose.

Vienos kameros Vienos kameros širdies stimuliatoriai dažniausiai elektrinius impulsus iš generatoriaus perduoda į dešinįjį skilvelį (apatinę dešiniąją širdies kamerą).

Teflonas

Nelimpančią apsauginę medžiagą, kuria dažnai padengiamas keptuvės paviršius, netyčia išrado Roy‘us Plunkettas. Jis mėgino susintetinti netoksišką tokių šaldymo medžiagų, kaip sieros dioksidas ir amoniakas, alternatyvą. Tai darydamas, jis eksperimentavo su tetrafluoretileno (TFE) dujomis. Patalpinęs jas į slėginį indą ir po kiek laiko jį pravėręs, Plunkettas išvydo, kad šios dujos polimerizavosi į vaškingus baltus miltelius, kurie buvo labai slidūs ir turėjo itin aukštą užvirimo temperatūrą. Po trejų metų ši medžiaga, pavadinta teflonu, buvo užpatentuota.

Išradėjo dosjė Roy‘us Plunkettas

R. Plunkettui buvo skirtas Džono Skoto medalis, kuris teikiamas už išradimus, bet kokia forma prisidėjusius prie „žmonijos laimės, gerovės ar paguodos“.

Keptuvės apsauga

Sluoksnis po sluoksnio patyrinėkime, kuo ypatingos modernios keptuvės

Viršutinė danga

Slidi danga neleidžia prie keptuvės prikibti maisto dalelėms. Keptuvę lengviau išplauti ir nuvalyti.

Vidurinė danga Kieta vidurinė danga padeda keptuvę apsaugoti nuo įbrėžimų ir nutrynimų.

Apatinė danga Nelygi apatinė danga neleidžia keptuvei susibraižyti, padaro ją ilgaamžiškesnę.

Pagrindas

Tvirtas keptuvės pagrindas dažniausiai • A unique topcoat - for easy food release and easy cleanup • A tough midcoat - for excellent resistance to scratches pagamintas iš aliuminio ar and abrasions • A rugged primer - for long-lasting durability nerūdijančio plieno.

Rentgeno spinduliai

Dviejų kamerų širdies stimuliatoriai elektrinius impulsus siunčia į dešinįjį skilvelį ir dešinįjį prieširdį (viršutinę dešiniąją širdies kamerą). Tai padeda koordinuoti jų susitraukimus.

Išradėjo dosjė Wilhelmas Röentgenas

Elektriniai impulsai Jeigu širdies plakimo ritmas sutrinka, generatorius pasiunčia ritmą sureguliuojančius elektrinius impulsus.

Vienturtis audinių pirklio sūnus W. Röentgenas gimė 1845 m., studijavo mechaninę inžineriją. Rentgeno aparatu nufotografuotas W. Röentgeno žmonos delnas

Ar žinai, kad? | 73

Dviejų kamerų

Top coat

Reinforced mid coat Vokiečių fizikas Wilhelmas Röentgenas, Patented reinforced primer tyrinėdamas katodinių spindulių vamzdžius, pastebėjo keistą fenomeną. 1895 m. atlikto eksperimento metu jis iš vamzdžio pašalino visą orą, jį pripildė specialių dujų ir per jį paleido elektros srovę. Tai padarius, vamzdis skleidė fluorescencinį švytėjimą. Tuomet Röentgenas uždengė jį storu, sunkiu juodo kartono lakštu, tačiau už kelių metrų esantis bario platinocianidu padengtas ekranas vis tiek nušvito. Mokslininkas suprato, kad atrado kažkokius naujus spindulius, galinčius „pereiti“ kiaurai kartoną. Juos jis pavadino „X“, taip nurodydamas jų mįslingumą. Vėliau sužinota, kad šie spinduliai gali sklisti kiaurai per žmogaus kūno audinius ir taip padėti pamatyti kaulus.

istorija

Senovės Graikijos teatras enovės Graikijai mes turime dėkoti už daugybę dalykų nuo demokratijos iki filosofijos. Šis klestintis miestų–valstybių junginys buvo ir teatro gimimo vieta. Manoma, kad šaltiniuose teatras pirmą kartą paminėtas 532 m. pr. Kr., kai aktorius Thespis suvaidino tragediją. Po kelių dešimtmečių Atėnuose pradėtas rengti vyndarystės ir linksmybių dievo Dioniso garbei skirtas festivalis. Jame vykdavo tragikų pasirodymų varžybos, o nuo 487 m. pr. Kr. pradėtos vaidinti komedijos. Tūkstančiai žmonių iš visos Graikijos suplūsdavo į 5 dienas trunkančius renginius. Dėl vaidinimų gyvenimas tarsi sustodavo, o kaliniai netgi būdavo paleidžiami į laisvę. Pasirodymai vykdavo Dioniso teatre, kuris laikomas pirmuoju

teatru pasaulyje. Tai buvo milžiniška po atviru dangumi įrengta arena, kurioje ant kalvos šlaitu aukštyn kylančių suoliukų eilių galėdavo įsitaisyti iki 17 000 žiūrovų. Aktoriai vaidindavo teatro centre esančioje apvalioje aikštelėje, vadintoje „orchestra“. Už šios aikštelės esanti pastato siena, ant kurios būdavo nupiešiamas fonas, vadinta „skene“. Čia pat aktoriai galėdavo persirengti kostiumus ir pasikeisti kaukes. Dioniso teatre akustika buvo tokia gera, kad net be jokių mikrofonų ir garsiakalbių visi iki vieno žiūrovai puikiai girdėdavo, kas vyksta centrinėje aikštelėje. Net ir praėjus daugiau nei 2 000 metų, mes teatrus statome ir įrenginėjame remdamiesi šiais neįtikėtinais senovės teatro pavyzdžiais.

Kaip Senovės Graikijoje surengti spektaklį?

Žanro išsirinkimas

Senovės Graikijoje tragedijos ir komedijos elementų maišyti nebuvo galima. Dioniso festivalio metu šių dviejų žanrų autoriai konkuruodavo kasmetinėse teatrinėse varžytuvėse.

4Pjesės parašymas

Autorius ne tik turėdavo parašyti besirimuojančią pjesę, tačiau ir sukurti jai muziką bei akomponuoti aktoriams spektaklio metu. Kuo revoliucingesnė ir unikalesnė buvo tema, tuo palankiau ji būdavo vertinama.

74 | Ar žinai, kad?

Ką turėdavo padaryti senovės menininkai prieš surengdami pasirodymą publikai?

Finansavimo užsitikrinimas

Spektakliai Atėnuose finansuoti viešosiomis lėšomis, tačiau savo idėją autoriui tekdavo pristatyti atsakingam magistratui „eponymous archon“.

5 Pjesės suvaidinimas

Dioniso teatro griuvėsiai

Po daugybės repeticijų ateidavo metas pristatyti kūrinį publikai. Teatrinės varžytuvės galėdavo trukti nuo aušros iki saulėlydžio, o jas stebėdavo iki 17 000 žmonių.

Aktorių parinkimas

Tas pats magistratas būdavo atsakingas už pagrindinių spektaklio aktorių parinkimą. Aktoriai parenkami traukiant burtus. O štai choro aktoriams mokėdavo turtingieji piliečiai, siekiantys pelnyti visuomenės simpatijas.

6 Prizo atsiėmimas

Teisėjai savo vertinimus užrašydavo ant lentelių, o jas įmesdavo į urnas. Atsitiktinai penkias jų ištraukęs magistratas išrinkdavo laimėtoją, kuris būdavo apdovanojamas vainiku ir ožiu.

Civilizacija, sukūrusi teatrą ir paruošusi sceną Vakarų kultūrai

AR ŽINAI, KAD? Būdavo baudžiami ir kariniai daliniai, atsitiktinai egzekucijai pasmerkiant vieną dešimtadalį karių.

Romėnų nusikaltimai ir bausmės Vaikštant po senovės Romos gatves, monetų krepšelį reikėjo akylai saugoti

anoma, kad pirmaisiais mūsų eros amžiais Romoje gyveno apie 1 milijonas gyventojų. Kaip ir kiekviename tankiai apgyvendintame mieste su ryškia klasine atskirtimi kai kurie rajonai tapo nusikaltėlių irštvomis. Romos teisė rėmėsi įstatymų rinkiniu, vadintu Dvylikos lentelių įstatymais. Juose buvo surašytos taisyklės, kurių privalėjo laikytis kiekvienas miesto gyventojas. Vaikai rašyti ir skaityti mokydavosi perrašinėdami šiuos įstatymus, kuriuos turėjo mokėti mintinai. Nors kai kuriems kariams, savanoriams ir pareigūnams būdavo pavesta palaikyti tvarką,

Romos nusikaltėliai

Siekiant palaikyti socialinę tvarką ir išgąsdinti nusikaltėlius, bausmės būdavo negailestingos

Išdavikai

tačiau mieste nebuvo jokių oficialių policijos pajėgų. Atbaidyti gyventojus nuo nusikaltimų mėginta įtvirtinus itin griežtas bausmes – nuo greito galvos nukirtimo iki įmantraus renginio, egzekuciją įvykdant Koliziejuje. Nusikaltimų pobūdis ir bausmės paskyrimas dažnai priklausydavo nuo kaltinamojo socialinio statuso. Patiems garbingiausiems piliečiams, nuteistiems dėl rimtų nusikaltimų, dažnai vietoje egzekucijos būdavo leidžiama pasirinkti tremtį. O štai, pavyzdžiui, vergai pasigailėjimo tikėtis negalėdavo. Jeigu nors vienas iš jų būdavo kaltas, baudžiami visi tų namų vergai. Taip buvo siekiama užkirsti kelią galimam vergų sukilimui.

Dezertyrai

Tvarkos palaikymas

Pretorionai buvo labai įtakingi, jie dalyvaudavo politiniame gyvenime, kartais net nuversdavo imperatorius

Nors senovės Romoje nebuvo jokių oficialių policijos pareigūnų, lyderiai užverbuodavo tam tikrus dalinius, kad jie atliktų teisėtvarkos funkciją. Iš savanorių suformuotos grupės dirbdavo ir kaip policininkai, ir kaip ugniagesiai. Naktimis jie vaikščiodavo miesto gatvėmis ir ieškodavo galimų nusikaltimų vykdytojų, pabėgusių vergų. Jeigu pastebėdavo gaisrą, jų pareiga – jį užgesinti. O štai vadinamosios miesto kohortos – tai Romos karinės pajėgos, atlikusios riaušių policijos vaidmenį. Tokie kariai būdavo iškviečiami tik tuomet, kai pavojinga situacija tapdavo sunkiai valdoma. Pretorionų pagrindinė funkcija buvo ginti imperatorių, jie buvo asmens sargybiniai. Nors šiems elitiniams kariams reikėdavo ginti ir saugoti tik vieną žmogų, kartais pretorionų gvardiją sudarydavo per 1 000 vyrų. Įdomu ir tai, kad pats Romos pilietis, tapęs nedorėlio auka, turėjo sugauti nusikaltėlius ir nugabenti juos pas magistratą.

Dezertyravimu apkaltintus karius kitiems dalinio kariams būdavo leidžiama mirtinai sumušti.

Svetimautojai

Išdavystė laikoma itin rimtu nusikaltimu. Bet kuris, apkaltintas Romos ar imperatoriaus išdavyste, būdavo ištremiamas ar nužudomas.

Ištekėjusiai moteriai svetimauti uždrausta įstatymais. Nusikaltusi moteris būdavo ištremiama arba pasmerkiama mirčiai.

Vagys Vagyste apkaltintiems laisviesiems piliečiams grėsdavo įvairios bausmės – nuo piniginių baudų iki nuplakimo. Vergai už tą patį nusikaltimą dažnai būdavo nužudomi.

Užpuolikai Vienas iš Dvylikos lentelių įstatymų teigė, kad bet kuris, kitam sulaužęs galūnę, turi sulaukti lygiai tokios pat bausmės.

Padirbinėtojai Mėginimas padirbti monetas ar kitus vertingus daiktus baudžiamas išvarymu iš miesto arba mirtimi.

Ar žinai, kad? | 75

Prot bokštas

Viena skrydžio palydovė atskleidė, kad vanduo lėktuvuose itin nešvarus, todėl kava ir arbata yra neskanios

Nebūtina aukštai lipti, kad tave išgirstų.

Kodėl maistas lėktuvuose toks neskanus? n Galbūt kai kuriems žmonėms maistas lėktuvuose atrodo visai skanus, tačiau aišku, kad maistą ir pačius mus veikia daugybė faktorių. Skrydžio metu kabinoje trūksta drėgmės, yra mažesnis oro slėgis, triukšmas taip pat gali paveikti ne tik mūsų nuotaiką, bet ir maisto molekules. Tokios sąlygos sumažina mūsų skonio receptorių jautrumą, todėl maistas gali pasirodyti kitoks nei įprasta. Jo skonis – blankesnis ir neįsimenantis.

Ar baltosios meškos išgyventų Antarktidoje?

Ar vandenyje gyvenančios gyvatės turi žiaunas?

Vandenyje gyvenančios gyvatės kas valandą turi išnerti į paviršių

n Tokios gyvatės neturi žiaunų ir į vandens paviršių iškilti privalo maždaug kas valandą. Iškilusios jos įkvepia oro į vienintelį plautį. Jos taip pat gali įsisavinti deguonį per odą. Daugiausia jūrinių gyvačių gyvena gana šiltame Indijos vandenyne, jos yra labai nuodingos, o aukas pribaigia suleisdamos lašelį nuodų.

76 | Ar žinai, kad?

n Dažnai galima išgirsti pasiūlymą baltąsias meškas iš Arkties perkelti į Antarktidą ir taip jas išgelbėti. Nors tikėtina, kad meškos Antarktidoje išgyventų, perkėlimo trūkumų ir grėsmių yra daug daugiau nei privalumų. Ištyrę kitų gyvūnų rūšių perkėlimus, mokslininkai padarė išvadą, kad taip labai pakenkiama visai ekosistemai. Ruoniai ir pingvinai Antarktidoje šiuo metu neturi baimintis sausumoje gyvenančių grobuonių, kurie galėtų juos išnaikinti. Be to, tikėtina, kad baltosios meškos perneštų ir dalį ligų, kurioms Antarktidos gyventojai neturėtų imuniteto.

Baltosios meškos greičiausiai išgyventų Antarktidoje, tačiau jų perkėlimas iš Arkties joms labai pakenktų

PROT BOKŠTAS

Greičiausiai meilę ar neapykantą kalendrų kvapui paveldime

Kodėl kai kuriuos žmones erzina kalendros kvapas?

Kodėl senstant nosyje daugėja plaukų? n Mūsų ausyse ir nosyse yra plaukų folikulų, tačiau didžiąją dalį gyvenimo plaukai yra trumpi, juos sunku pastebėti. Tiesa, bėgant metams, jie gali užaugti vis ilgesni dėl hormonų poveikio. Plaukų folikulams įtaką daro vyriškasis hormonas testosteronas, kuris ne tik gali užauginti plaukus neįprastose vietose, bet ir yra atsakingas už plikimą. Moterų organizmuose taip pat yra testosterono, tačiau jo poveikį nuslopina moteriškasis hormonas estrogenas. Kai pastarojo moters organizme sumažėja, pradeda augti daugiau ilgesnių plaukų nosyje ir ausyse.

Kodėl įkaista kompiuteriai?

n Daugelyje šalių kalendra – svarbus maisto ingredientas, tačiau kai kurie žmonės tiesiog negali pakęsti kalendros kvapo. Ir tokia neapykanta nėra tik skonio reikalas, dėl kurio nesiginčijama. Mokslininkai išsiaiškino, kad kalendros nemėgimas yra užprogramuotas genetiškai. Pasirodo, kai kurie žmonės kalendros skonį natūraliai sieja su muilo ir negali jos nuryti. Be to, regionuose, kur kalendra vartojama gaminant tradicinius patiekalus, kalendros netoleruojančių žmonių yra daug mažiau nei vietose, kur ji vartojama rečiau.

n Daugelis kompiuterio dalių pasižymi elektros varža, o tai reiškia, kad, tekant elektros srovei, dalis energijos išspinduliuojama šilumos pavidalu. Be to, judančios kompiuterio dalys, pavyzdžiui, besisukantys diskai, taip pat gali kaitinti kompiuterį dėl trinties. Per didelis karštis gali pakenkti kompiuteriui, todėl naudojami vėsinantys ventiliatoriai ir specialios aušinimo sistemos. Tiesa, net ir tada, kai veikia ventiliatorius, ant kompiuterio procesoriaus būtų galima iškepti kiaušinį.

Kompiuterio dalis vėsina specialūs ventiliatoriai

Įdomūs

Kodėl gaidžiai turi skiauteres? n Skiauteres ir du pakabučius po snapu turi ne tik gaidžiai, bet ir vištos patelės. Skiauterė yra raudona mėsinga išauga ant paukščio galvos, o pakabučiai – dvi mėsingos išaugos pasmakrėje. Gaidžio skiauterė yra žymiai didesnė nei patelės, todėl labiau pastebima. Skiauterės būna įvairiausių dydžių ir formų – tai priklauso nuo paukščių veislės. Spalva dažniausiai būna raudona, tačiau pasitaiko rausvai violetinių ar violetinių. Brendimo metu gaidžio skiauterė auga žymiai greičiau nei vištos, todėl vištų augintojai nesunkiai atskiria būsimus gaidžius ir vištas pateles. Skiauterė atlieka keletą svarbių funkcijų – didelė skiauterė padeda gaidžiui tapti autoritetu tarp patelių ir lyderiu tarp kitų gaidžių. Be to, skiauterė veikia kaip vėsinimo sistema. Vištos neprakaituoja kaip žmonės, todėl save atsivėsina kraujui cirkuliuojant per skiauterę ir pakabučius. Skiauterė tarsi radiatorius išspinduliuoja šilumos perteklių.

Plaukų augimą veikia hormonas testosteronas

Graži ir didelė skiauterė ne tik vėsina, bet kitiems parodo, kad paukštis sveikas ir stiprus

faktai

Kas išrado smėlio laikrodį?

Nėra žinoma. Senovės civilizacijos naudojo vandens laikrodžius ir galėjo išrasti smėlio, tačiau smėlio laikrodžiai išpopuliarėjo tik XIV a. Kaip bebūtų, išradėjo vardas ir pavardė paskendo laiko smėlynuose.

Nors smėlio laikrodis naudojamas jau daugelį amžių, jo išradėjas nežinomas

Ar žinai, kad? | 77

PROT BOKŠTAS

Įdomūs

faktai

Tai nėra tik dar vienas refleksas

Kodėl Niujorkas vadinamas „Didžiuoju obuoliu“?

XIX a. frazė „Didysis obuolys“ apibūdindavo labai ypatingus, geidžiamus daiktus. Lažybų versle netgi buvo sakoma, kad jeigu statai „Didįjį obuolį“, žinai baigtį, esi dėl jos tikras ir laimi. 1920 m. taip pavadintas Niujorko hipodromas, kur vykdavo žirgų lenktynės ir daugybė žmonių lažindavosi. Tiesa, miestas taip pradėtas vadinti tik nuo 1970 metų. Toks pavadinimas greičiausiai reiškia galimybę šiame mieste praturtėti.

Kodėl pamačius maistą sudrėksta burna? n Nors tai gali atrodyti instinktyviu refleksu, tyrimų su žmonėmis rezultatai rodo ką kita. Rusų mokslininkas Ivanas Pavlovas įrodė, kad šunų seilės burnoje pradeda kauptis dėl reflekso, instinktyviai. Rusas kas kartą maitindamas šunis skambino varpeliu. Po kelių savaičių jis skambino varpeliu, tačiau nedavė maisto – šunų burnose vis

tiek susikaupė tiek pat seilių. Kita vertus, greičiausiai visai kitaip veikia žmonių organizmai. 2011 m. tyrėjai (darę tyrimus su žmonėmis) nerado jokių įrodymų, kad egzistuoja toks refleksas, o gausesnį seilių išskyrimą susiejo su maisto skleidžiamais kvapais, kurie aktyvuoja seilių gamybą.

„Voyager 1“ nuo Žemės nukeliavo toliausiai

Tokia Niujorko „pravardė“ išpopuliarėjo 1970 metais

Kada atrastas pirmasis elementas?

Kai kurie elementai, pavyzdžiui, auksas ar sidabras, buvo naudojami jau Senovėje, tačiau mokslo pirmasis identifikuotas elementas yra fosforas. Jį 1649 m. atrado vokietis Hennigas Brandas.

Fosforas naudojamas gaminant degtukus

Kiek atomų sudaro žmogaus kūną?

Ar toli gali nuskrieti erdvėlaivis, kol nutrūks ryšys? n Atstumas priklauso nuo naudojamų radijo technologijų. „Voyager 1“, paleistas 1977 m., yra už 20 milijardų kilometrų, bet mes vis dar galime gauti iš jo signalus. Žemėje yra galinga antena, kuri nukreipta tiesiai į erdvėlaivį. Silpni signalai yra „pagaunami“ ir sustiprinami. NASA teigia, kad ryšys su „Voyager 1“ nutrūks 2025 m., kai erdvėlaivyje baigsis energija.

78 | Ar žinai, kad?a

Žmogaus kūną daugiausia sudaro vandenilis, deguonis ir anglis. 70 kg sveriantį žmogų sudaro 7 000 000 000 000 000 000 000 000 000 atomai. Taip! Septynetas ir 27 nuliai po jo.

Žmogaus kūne yra trilijonai anglies atomų

PROT BOKŠTAS

Kas yra Šventasis Gralis? n Šventasis Gralis –

Ar žuvys ištrokšta?

Žuvys neištrokšta, bet kai kurioms reikia šiek tiek vandens, kad organizmas tinkamai funkcionuotų

n Žuvys nejaučia troškulio kaip žmonės, tačiau joms reikia vandens, kad organizmas galėtų optimaliai funkcionuoti. Gėlavandenės žuvys vandenį įsisavina dėl osmoso, nes druskos koncentracija žuvies audiniuose yra didesnė nei vandenyje. Kita vertus, sūriame vandenyje gyvenančios žuvys taip vandens gauti negali, nes druskos koncentracija vandenyje didesnė nei jų kūne. Tokios žuvys siurbia sūrų vandenį, kurį filtruoja specialūs organai. Žemės apsisukimas aplink savo ašį trunka mažiau nei 24 valandas

legendinis artefaktas krikščioniškoje mitologijoje. Perkeltine prasme ši sąvoka vartojama apibūdinti sunkiai pasiekiamam arba nepasiekiamam tikslui. Yra keletas versijų, aiškinančių Gralio kilmę. Labiausiai paplitusi versija, kad Gralis yra taurė, iš kurios esą gėręs Jėzus Kristus per Paskutinę vakarienę. Į šią taurę Kristaus pasekėjai vėliau surinko keletą Nukryžiuotojo kraujo lašų. Pasak kitos versijos, Gralis – šventas akmuo, susijęs su slaptuoju Jėzaus gyvenimu. Pagal trečią versiją, Gralis – brangi mistinė relikvija, išlikusi tvano metu.

Dažniausiai taip vadinama taurė, iš kurios Jėzus gėrė Paskutinės vakarienės metu

Kodėl para trunka 24 valandas? n Para mes vadiname laiką, per kurį Žemė apsisuka aplink savo ašį – juk dėl to ir turime dieną bei naktį. Taigi, pilnas planetos apsisukimas aplink savo ašį trunka mažiau nei 24 valandas. Jei norite žinoti tiksliai, tuomet įsidėmėkite: Žemė aplink savo ašį apsisuka per 23 valandas 56 minutes ir 4,1 sekundės. Tad kodėl mums para trunka 24 valandas ir kur kasdien dingsta tos beveik 4 minutės? Ar visi laikrodžiai automatiškai užprogramuojami jas atsukti? Absoliuti dauguma žmonių para laiko tai, ką astronomai ir kiti mokslininkai vadina Saulės para. Tai

yra vidutinis laiko tarpas, per kurį Saulė apkeliauja dangų ir grįžta į daugmaž tą pačią poziciją danguje. Šis laikas ir tas, kurio Žemei prireikia kartą apsisukti aplink savo ašį, keliomis minutėmis skiriasi. Šį skirtumą kompensuoja tai, kad Žemė (kaip ir kitos planetos) nuolat skrieja aplink Saulę. Planetai visiškai apsisukus aplink savo ašį, erdvėje ji jau būna pajudėjusi tolėliau, todėl ji turi dar šiek tiek pasisukti, kad stebėtojams iš Žemės centrinis objektas – Saulė – grįžtų į daugmaž tą patį tašką danguje. Štai ir tos dingusios beveik 4 minutės.

Kodėl netekęs sąmonės žmogus pasidaro toks sunkus? n Kai raumenys yra visiškai atpalaiduoti, kūno svoris paskirstomas netolygiai. Sąmoningas žmogus įtemps kai kuriuos raumenis (pakels ar sulenks galūnes), kad jį nešančiam žmogui būtų lengviau, o praradęs sąmonę to padaryti negali. Maskatuojančios ir atpalaiduotos galūnės taip pat iškreipia svorio centrą, todėl nešti sąmonės netekusį asmenį darosi dar sunkiau.

Jei miegodami girdėsite tam tikrus garsus arba užuosite kvapus, gali būti, kad jie sustiprins jūsų atmintį

Ar galima išmokti užsienio kalbą miegant? n Galbūt! Yra įrodymų, kad REM miego fazės metu Žmogų be sąmonės nešti daug sunkiau, nes jo kūnas tolygiai nepaskirsto svorio

dienos prisiminimai yra sustiprinami ir konsoliduojami. 2014 m. Šveicarijos mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu miegantys žmonės „klausėsi“ žodžių savo gimtąja kalba ir tą patį reiškiančių žodžių užsienio

kalba. Pabudę jie turėjo išversti girdėtus žodžius iš užsienio kalbos. Daug geriau sekėsi tiems, kurie miegodami „girdėjo“ užsienio kalbos atitikmenis, nei tiems, kurie buvo kitoje patalpoje ir miegojo spengiant tylai.

Ar žinai, kad? | 79

PROT BOKŠTAS

Įdomūs

faktai

Iškelta balta vėliava simbolizuoja pasidavimą, gerą valią ir taiką

Kas išrado modernų klozetą?

Klozetą su nuleidžiamo vandens bakeliu išrado seras Johnas Harringtonas 1596 m., nors dažnai nuopelnai klaidingai priskiriami santechnikui Thomasui Crapperiui.

Kada balta vėliava tapo pasidavimo simboliu? n Istorikai teigia, kad pirmieji baltas vėliavas pradėjo naudoti Kinijos Hanų dinastijos kariai maždaug 25 m. Pasiduodančius ir baltas vėliavas iškėlusius karius aprašė ir romėnų istorikas Tacitas 109 m. Teigiama, kad baltos spalvos vėliavos buvo geriausiai matomos mūšio lauke, jas buvo lengva pasigaminti. Šiandien baltos vėliavos (karių pasidavimo) simbolis patvirtintas Ženevos konvencija.

Klozetas su bakeliu išpopuliarėjo tik 1775 m., kai Alexanderis Cummingsas išrado „S“ formos alkūnę

Koks rečiausias elementas Žemėje?

Teigiama, kad astatinas yra rečiausias natūralus elementas Žemėje. Tai radioaktyvus pusmetalis, kuris yra nestabilus, greitai skyla.

Astatinas formuojasi Žemės plutoje ir skyla labai greitai, todėl jo yra labai mažai

Kodėl Milo Venera be rankų?

Dalis menotyrininkų teigia, kad skulptūra jau buvo be rankų, kai buvo atrasta. Kiti laikosi kitos nuomonės ir mano, kad rankos nukirstos vėliau, kovų metu. Venera buvo supakuota į dėžę, užkelta ant neštuvų ir skubiai nunešta į paplūdimį, kur prancūzų laukė laivas. Tačiau įtūžę turkai pasivijo prancūzus ir sukėlė muštynes, per kurias buvo nudaužtos abi statulos rankos. Jos niekada taip ir nebuvo atkurtos.

Įrodyta, kad telefonai nekelia grėsmės lėktuvo elektronikai, tačiau daug kompanijų vis dar liepa telefonus išjungti

Kodėl lėktuve draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu? n Daugelį metų buvo teigiama, kad mobiliųjų telefonų skleidžiami signalai gali sutrikdyti orlaivio komunikacijos prietaisus, turėti neigiamą poveikį elektroniniams davikliams, tačiau tai niekada nebuvo pagrįsta moksliniais įrodymais. Šiuo metu yra kompanijų, kurios leidžia naudotis

80 | Ar žinai, kad?

telefonais skrydžio metu, ir kompanijų, kurios tai draudžia. Įdomu ir tai, kad jau sukurti ir naudojami specialūs prietaisai (įdiegti lėktuvuose), kurie „pagauna“ telefonų signalus, juos nukreipia į bazinę stotį ant žemės ar į palydovą ir taip apsaugo piloto kabiną.

Milo Venera – helenistinio meno šedevras, nežinomo II a. pr. Kr. skulptoriaus kūrinys

PROT BOKŠTAS

Paukščiai orientuojasi ne tik pagal žemės reljefą

Iš kur paukščiai žino, kur skristi? n Kai kurie paukščiai nuskrenda net 70 000 km, kad surastų daugiau maisto ir šiltesnę vietą. Mokslininkai teigia, kad paukščiai ne tik orientuojasi pagal reljefą (kalnus, ežerus, slėnius), bet ir suvokia, kur yra Saulė, kaip išsidėsčiusios žvaigždės. Dar daugiau, kai kurių rūšių paukščiai jaučia magnetinį lauką, o dalis jų smegenų veikia tarsi kompasas, nurodantis

kryptį. Kada skristi, paukščiai nusprendžia pagal dienos ilgį ir temperatūrą. Kitokiu kampu krintantys saulės spinduliai ir atvėsęs oras aktyvuoja hormonus, kurie paukščiams praneša, kad jau laikas pradėti migraciją. Tiesa, kai kuriuos paukščius orientuotis skrendant moko jų tėvai, mažieji tiesiog atkartoja matytus procesus.

Kodėl po patirto streso skauda galvą?

Įrodyta, kad stresą mažina joga ir meditacija

Kodėl agrastų uogienė raudona, nors agrastai žali? n Agrastų uogienę raudona spalva nuspalvina pigmentas antocianinas. Jo yra daugelyje vaisių, jis gali suteikti ne tik raudoną, bet ir žalią ar geltoną spalvą – tai priklauso nuo vaisiaus rūgštingumo. Verdant agrastų uogienę, pigmentas reaguoja su vaisiaus cukrumi (pektinu) ir metalo jonais (samčiu, šaukštu). Šių reakcijų metu pasikeičia masės rūgštingumas ir uogienė nusidažo raudonai.

Rodos, šia skulptūra domisi daug skraidančių turistų

Kodėl paukščių išmatos baltos? n Paukščių, kaip ir visų kitų gyvūnų, inkstai filtruoja azoto likučius iš kraujo, bet juos pašalina ne kaip šlapime ištirpusį šlapalą, o kaip šlapimo rūgštį. Ji pasišalina baltos košės pavidalu todėl, kad prieš tai vyksta biocheminės reakcijos, po kurių rūgštis gali būti saugiai pašalinta sunaudojant kuo mažesnį vandens kiekį. Paukščiai tuštinasi irgi kiek kitaip negu mes. Dauguma jų turi tik kloaką, per kurią tiek tuštinamasi, tiek šlapinamasi, tiek dauginamasi. Tai paaiškina, kodėl paukščio išmatų viduryje dažnai būna tamsi akutė. Tai ir yra tikrosios išmatos. Kadangi rūgštis ir išmatos būna pašalinamos tuo pačiu metu ir pro tą pačią skylę, jos neturi kada susimaišyti.

Kodėl pirštai dažniau traška, kai šalta? n 2015 m. kanadiečių mokslininkai įrodė, kad pirštų sąnariai traška dėl juose susidarančių burbulų. Sąnariuose yra sąnarių skysčio, kuris juos sutepa. Šiame skystyje yra ištirpusio azoto, deguonies ir anglies dioksido. Atliekant judesį, dujos sudaro mažus burbuliukus, kurių sprogimas ir sukelia traškėjimo garsą. Šaltas oras gali veikti skystyje esančias dujas, o burbuliukai susidaro dažniau.

Šaltas oras veikia sąnariuose esantį skystį

Ar žinai, kad? | 81

n Streso metu išskiriami kortizolio ir adrenalino hormonai sukelia kraujagyslių pakitimus, dėl kurių dažnai jaučiamas galvos skausmas, migrena. Skausmas gali atsirasti ne tik stresinės situacijos metu, bet ir po streso. Įsitempia ir kai kurie raumenys, o tai dar labiau padidina galvos skausmą. Be to, mokslininkai įrodė, kad stresas kenkia ir atminčiai – per didelis kortizolio kiekis suardo atminties neuronus.

ŽINI S GYVAI TOP 5 naujienos Lietuvoje

Ačiū už jūsų klausimus.

Pateikiame atsakymus į įdomiausius iš jų.Turite klausimų, pasiūlymų, idėjų? Siųskite laiškus el. paštu arzinai@kad.lt.

ir skaitytojų klausimai Ar skystis gali sulaikyti kulką? Pasirodo, kad taip. Lenkijos karinio centro mokslininkai sako išradę technologiją, kuri leis neperšaunamas liemenes gaminti iš specialaus skysčio. Lenkus įkvėpė vadinamieji ne Niutono skysčiai, kurie, priklausomai nuo smūgio jėgos ir trukmės, staiga gali tapti itin klampūs. Iššauta kulka tarsi paskęsta maiše. Iš tikrųjų ji įklimpsta, nes maiše esantis skystis staiga sukietėja ir kulkos sukeltą jėgos bangą išsklaido. Ne Niutono skysčių deformacija labai skiriasi nuo smūgio jėgos ar trukmės. Jie staiga gali tapti labai klampūs.

Mėnesio klausima Kokie buvo pirmieji arkliai? s kaklu, juodais stačiais karčiais, plonomis kojomis, maždaug 136 cm aukščio laukinis arklys. Yra žinomi du porūšiai: miškų ir stepių. Miškų tarpanai dar XVII a. bėgiojo ir Lietuvos miškuose. Manoma, kad jie išnyko XVIII–XIX a. sandūroje. Stepių tarpanas gyvavo ilgiausiai. Yra žinoma, kad paskutinis stepių tarpanas buvo nušautas 1879 m. dabartinėje Ukrainos teritorijoje Krymo pusiasalyje, netoli Askanijos Novos. Prževalskio arklys – gelsvai rudas, trumpais juodais karčiais ir tokia pat uodega, mažomis ausimis ir ilgomis kojomis. Šią veislę aprašė rusų keliautojas, geografas N. Prževalskis 1879 m. Iš vienos ekspedicijos jis parsivežė arklio kaukolę ir kailį. Dabar šie arkliai labai reti – visame Visos pasaulio arklių veislės yra kilę iš dviejų arklių pasaulyje tėra likę daugiau kaip 200 grynakraujų Prževalskio arklių. Laisvėje juos, gyvenančius kaimenėmis rūšių: Europos laukinio arklio tarpano ir po 5–20, galima sutikti tik Vidurinėje Azijoje. Jie yra įrašyti Prževalskio Azijos laukinio arklio. į tarptautinę Raudonąją knygą. Gyvą Prževalskio arklį Tarpanas – pilkas, su juoda juosta išilgai galima išvysti ir Rygos zoologijos sode Latvijoje. nugaros, didele galva, plačia kakta, trumpu storu

Ar sapnai padeda nuspėti ateitį? Kai kurie sapnus vertina kaip pranašystę, kiti juos laiko pasąmonės pasireiškimu. Kitais žodžiais, vieni juos laiko ateities pranašais, o kiti, priešingai, sapnus laiko praeities ir dabarties atspaudu (žmogaus patirties, emocijų ir norų). Mančesterio universiteto profesorė Sue Llewellyn siūlo pažvelgti į sapnus atmetant visą mistiką. Ji daro išvadą, kad pagal sapnus galima nuspėti ateitį būtent

todėl, kad jie yra pasąmonės pasireiškimas. Jos nuomone, greitojo miego fazės metu regimi sapnai yra buvusių negatyvių potyrių jungtis, siekiant apsisaugoti nuo jų ateityje. „Evoliucinėje praeityje sapnai padėdavo mums išgyventi“, – rašo mokslininkė. Tad sapnai – galimos ateities projekcija, nors šiuolaikiniame pasaulyje mums ir nebereikia tiek saugotis norint išgyventi. Kiekvienas iš mūsų,

nuodugniai panagrinėjęs sapnus ir įvertinęs įgytą patirtį, gali suprojektuoti būsimą savo elgesį kokioje nors realioje situacijoje.

TOP 5 naujienos Lietuvoje

greičiausiai nematysime 1 Lietuvoje žvaigždėto dangaus

Mokslininkai nustatė, kad dėl šviesos taršos trečdalis žmonijos nebegalės grožėtis žvaigždėtu dangumi. Šviesos tarša yra viena iš sparčiausiai plintančių aplinkos pasikeitimo formų. Daugelyje išsivysčiusių šalių dirbtinės šviesos sukuria skraistę, kuri paslepia žvaigždes ir žvaigždynus. Tokia tarša pastebima ir Lietuvos teritorijoje. Astronomė dr. Erika Pakštienė tikina, kad mokslininkams šis efektas yra žinomas seniai ir ne veltui visos didžiausios observatorijos statomos atokesnėse vietovėse, keliamos į kalnus. Taip pat ji įspėja, kad jei naktimis naudosime vis daugiau šviesos, žvaigždžių nebematysime.

žemėlapyje – gražiausios Lietuvos vietos 2 Interaktyviame

PamatykLietuvoje.lt – pirmasis interaktyvus žemėlapis, kuriame galima rasti įdomiausius turistinius objektus Lietuvoje. Žemėlapis pasiekiamas tiek kompiuteriu, tiek išmaniuoju telefonu. Jau dabar žemėlapyje pateikiamos tikslios vietos, nuotraukos, aprašymai apie daugiau kaip 200 pažintinių maršrutų ir daugiau kaip 8 000 lankytinų objektų. Tikimasi, kad puslapis pasiūlys kelionės planavimo įrankius, į individualius pomėgius orientuotas paieškos galimybes bei priemones naudotis žemėlapiu ir visa jo informacija neturint interneto ryšio.

degalinės – žydų 3 Pirmosios krautuvėlės

Pirmąja pasaulyje degaline galime vadinti Vyslocho miestelio vaistinę Badeno–Viurtembergo žemėje Vokietijoje. 1905 m. degalai buvo parduodami kibirais ar dideliuose buteliuose paprastose krautuvėlėse arba vaistinėse. Lietuvoje benzino buvo galima nusipirkti žydų krautuvėlėse. 1938 m. laikraštyje „Darbininkas“ rašyta, kad vaistinėse tuo metu už benziną reikėdavo mokėti daugiau nei žydų krautuvėje – du litus už litrą.

82 | Ar žinai, kad?

gamins Baltijos 4 Energiją bangos

Aleksandro Stulginskio universiteto technologijos mokslų daktaras Egidijus Kasiulis suka galvą, kaip iš Baltijos jūros bangų išgauti elektros energiją, nors pasaulyje tokia idėja nėra nauja. Tačiau kaip pakinkyti mažesnes bangas, tokias kaip mūsų Baltijos jūros? „Teorijų daug, tačiau jos nieko vertos, jei nenaudingos finansiškai“, – įsitikinęs E. Kasiulis. Būtent tokiu žvilgsniu mokslininkas žiūri į Baltijos bangas – tai labai sudėtingas, tačiau įmanomas procesas. „Yra keli variantai iš bangų išgauti energiją – naudojant linijinį generatorių, slėgines hidraulines sistemas, specialius baseinus, į kuriuos bangų suvarytas vanduo sukeltų nedidelę patvanką, arba panaudojant uždaras kameras, kuriose elektrą gamintų bangų spaudžiamas oras ir pan.“, – pasakoja E. Kasiulis. Pasaulyje šiuo metu veikia tik viena daugiaturbinė bangų jėgainė – Ispanijoje, Biskajos įlankoje.

garsiosios 5 Paskelbta „Žvaigždutės“ sudėtis

Legendinis tepalas „Žvaigždutė“ pasirodė Sovietų Sąjungos vaistinėse maždaug 1970-aisiais. Į šiuo metu Lietuvoje pardavinėjamo balzamo sudėtį įeina kamparas, mentolis, Mentha piperita mėtos aliejus, Eucalyptus globulus eukalipto aliejus, Cinnamomum cassia senos aliejus, Ocimum basilicum baziliko aliejus, skystas parafinas, parafinas, vaškas, vazelinas ir lanolinas. Dėl aliejinio pagrindo šis balzamas lengvai įsigeria į odą, tonizuoja, stimuliuoja, aktyvina kraujotaką, mažina kūno temperatūrą. Tiesa, medikai perspėja, kad nereikėtų tikėtis, jog paprastas balzamas išgydys nuo visų ligų, mat tepalas veikiau slopina simptomus, bet ne jų priežastis.