White paper lithuanian (pages) by Edita Satiene

Kaip sukurti visoms amžiaus grupėms palankią visuomenę Baltoji knyga su rekomendacijomis politikos sprendimus priimantiems asmenims

Baltosios knygos autorius: Dirk Jarré, Europos vyresnių žmonių federacijos (EURAG) prezidentas

5 skyriaus autorė Elena Urdaneta, SIforAGE projekto mokslinė koordinatorė

Bendraautoriai: Projekto „Socialinės inovacijos vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tvariam ekonomikos augimui“ partneriai

© Europos Sąjunga, [2016] Šios Baltosios knygos turinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Naudoti publikuojamą informaciją leidžiama, jei nurodomas šaltinis.

TURINYS

Pratarmė Įžanga ir santrauka

1 Baltosios knygos pobūdis ir tikslas

2 Sąvokos ir susiję aspektai

3 Su senėjimu susijusios problemos ir rekomendacijos

1.1 Uždaviniai 1.2 Tikslinė grupė 1.3 Teiginių ir rekomendacijų pobūdis 1.4 Naudos gavėjai

2.1 Senėjimas kaip procesas 2.2 Vyresni žmonės Europos visuomenėje 2.3 Aktyvus senėjimas 2.4 Sveikas senėjimas 2.5 Dalyvavimas 2.6 Socialinė inovacija ir jos svarba

3.1 Žmogiškasis orumas ir pagrindinės teisės 3.2 Teisė senti ir jos vertė 3.3 Senatvės vaizdinys – prietarai ir diskriminacija amžiaus pagrindu 3.4 Visuomenės susidomėjimas senėjimo problemomis 3.5 Gyvenimo kokybė ir gerovė 3.6 Vyresnių žmonių problemos ir kliūtys

3.7 Vyresnių žmonių mobilumas 3.8 Socialinė sanglauda ir socialinė integracija 3.9 Nepriklausomybė ir apsisprendimas 3.10 Senėjimas viso gyvenimo perspektyvoje 3.11 Vyresnių žmonių gebėjimai ir indėlis 3.12 Vyresnių žmonių poreikiai ir pasirinkimai 3.13 Patarnavimas senstantiems žmonėms 3.14 Tyrimai ir plėtra 3.15 Pažangios pagalbinės technologijos ir paslaugos 3.16 Investicijos į senėjančias visuomenes 3.17 Personalo parinkimas ir mokymas 3.18 Struktūriniai ir organizaciniai klausimai 3.19 Informacija, komunikacija ir žiniasklaida 3.20 Ekonominiai ir finansiniai aspektai 3.21 Nišos ir naujo verslo galimybės 3.22 Senstanti visuomenė ir tvarus ekonomikos augimas 3.23 Politinis ir strateginis orientavimas

4 Baigiamieji pastebėjimai ir perspektyvos

114

5 Apie SIforAGE projektą 120

5.1 Projekto tikslai ir uždaviniai 5.2 Projekto partneriai 5.3 Projektinės veiklos metodika 5.4 Projekto rezultatai

PRATARMĖ

Pasaulio sveikatos organizacijos 2015 metų pranešime apie pasaulio gyventojų senėjimą ir sveikatą įspėjama, kad demografinio senėjimo kontekste reikia naujai pažvelgti ne tik į tai, kaip mes senstame, bet ir ką mes manome apie senėjimą. 1 Šiandien visame pasaulyje žmonės gyvena gerokai ilgiau nei 60 metų. Šis amžiaus ilgėjimas tęsis, ir prognozuojama, kad 2030 metais vyresnio amžiaus žmonės sudarys ketvirtadalį populiacijos Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. 2 Gyventojų senėjimas nulems bene daugiausiai pokyčių šiame amžiuje ir ryškiai pakeis mūsų darbo, gyvenimo ir bendruomeninės veiklos nuostatas. Mes, kaip visuomenė, turime iš esmės pakeisti savo požiūrį į senėjimą, nes mes žinome, kad orus senėjimas – tai ne tik ilgesnis gyvenimas, bet ir geresnis gyvenimas. Šiame kontekste galima teigti, kad projektas „Socialinės inovacijos vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tvariam ekonomikos augimui“ („SIforAGE“) – atsirado pačiu laiku. Jo tikslas skatinti vyresnių žmonių aktyvumą ir gerinti sveikatą, užmezgant ir stiprinant ryšius tarp mokslininkų ir mokslinių tyrimų rezultatų galutinių vartotojų. Projektas patvirtina poreikį bendradarbiauti kuriant konkrečius ir praktinius sprendimus, orientuotus į vyresnius žmones ir padėsiančius kurti senatvei palankią visuomenę.

1. PSO pasaulinė ataskaita apie senėjimą ir sveikatą (anglų k.): : http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/186463/1/9789240694811_eng.pdf?ua=1 2. JTO 2015 m. statistiniai duomenys apie pasaulio gyventojų senėjimą: http://www.un.org/en/development/desa/population/publications/pdf/ageing/WPA2015_Report.pdf

Dr. Antonio Fonto iš Barselonos universiteto bei Dr. Elenos Urdanetos iš Baskų kulinarijos centro koordinuojamas projektas suvienijo per 2 000 suinteresuotų asmenų iš Europos šalių, Turkijos ir Brazilijos. „SIforAGE“ yra daugiau nei mokslinių tyrimų projektas. Jis davė pradžią naujam judėjimui. Politikai ir kiti svarbius sprendimus priimantys asmenys gali naudoti Baltojoje knygoje pateiktas rekomendacijas kaip įrodymais paremtą įrankį, padėsiantį kurti gyventojų senėjimo politikas, programas, intervencijas ir strategijas, pagerinti jų rezultatus ir kurti visuomenę, propaguojančią aktyvų ir sveiką senėjimą.

Ne visos šalys skiria pakankamai dėmesio gyventojų senėjimo pasekmėms, todėl Europos Komisija, parodydama įžvalgumą ir remdama tokias iniciatyvas kaip „SIforAGE“, sukūrė precedentą. Darbas nesibaigia su projekto pabaiga. Įgyvendindamos šioje Baltojoje knygoje pateiktas rekomendacijas, Europos Sąjungos valstybės gali ne tik kurti senatvei ir visoms amžiaus grupėms palankią visuomenę, bet ir būti sektinu pavyzdžiu kitoms pasaulio šalims.

Parminder Raina, PhD McMasterio Universiteto Klinikinės epidemiologijos ir biostatistikos katedros profesorius McMasterio Senėjimo tyrimų instituto ir Labarge mobilumo senatvėje centro mokslo direktorius SIforAGE Mokslo tarybos narys Kanados aukščiausios kategorijos gerontologijos mokslininkas Labarge centro Optimalaus senėjimo tyrimų grupės vadovas

ĮŽANGA IR SANTRAUKA

Šis dokumentas „Sprendimai dėl visoms amžiaus grupėms palankios visuomenės. Baltoji knyga su rekomendacijomis sprendimus priimantiems asmenims“ parengtas baigiant įgyvendinti Europos Komisijos septintosios pagrindų programos Mokslas visuomenėje 2012 projektą „Socialinės inovacijos Vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tvariam ekonomikos augimui“. Nuo 2012 metų ketverius metus vykusiame projekte bendrai dirbo 16 partnerių iš akademinių mokslo institucijų, vietos ir regioninės valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, verslo įmonių, politikos ir visuomenės veikėjai iš Europos Sąjungos valstybių, Turkijos ir Brazilijos. „SIforAGE“ projektas apjungė kompetencijų, patirties, požiūrių ir nuomonių įvairovę. Projekto mokslinėje dalyje iš įvairių perspektyvų buvo nagrinėjami dabartiniai visuomenės senėjimo klausimai, tarpdisciplininiais metodais ieškant įrodymais paremtų sprendimų įveikti Europai aktualius demografinio senėjimo iššūkius. Tyrimų rezultatai leido identifikuoti veiksmus ir veiklas, pažangias politikas ir strategijas, padėsiančias spręsti su gyventojų amžiaus ilgėjimu iškylančias problemas, o taip pat pasinaudoti demografinių pokyčių teikiamomis galimybėmis.

Pirmajame skyriuje aiškinamas šios Baltosios knygos pobūdis ir tikslas, išsamiai aprašant kam ji skirta ir kaip ją tikslingiausia naudoti. Ypač akcentuojamas tikslas padėti įvairių sričių ir skirtingo lygmens vadovams, priimantiems su demografiniu senėjimu susijusius sprendimus, geriau suvokti šį sudėtingą reiškinį ir kurti bei įgyvendinti kuo racionalesnius veiksmus, kad Europos visuomenė taptų palanki visoms amžiaus grupėms. Antrajame skyriuje paaiškinamos šioje Baltojoje knygoje naudojamos sąvokos ir svarbiausi jų aspektai, padedantys suvokti demografinio senėjimo daugiamatiškumą, vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos koncepcijos esmę, vyresnių žmonių dalyvavimo Europos visuomenėje realybę ir perspektyvas, bei socialinių inovacijų pobūdį ir svarbą. Pagrindinis ir svarbiausias yra šio dokumento trečiasis skyrius, kurio 23 skirsniuose sugrupuoti ir išsamiai analizuojami svarbiausi Europos valstybėms demografinio senėjimo klausimai. Kiekvienas skirsnis pradedamas atitinkamos tematikos tyrimų išvadomis ir pastebėjimais, kad sprendimus priimantys asmenys galėtų išsamiai susipažinti su svarbiausiais tos srities klausimais. Kiekvienas skirsnis baigiamas rekomendacijomis dėl politikos formavimo, strategijos ir konkrečių veiksmų toje srityje.

Trečiojo skyriaus skirsniuose nagrinėjamos Europos visuomenės vertybės ir pagrindinės teisės, vyresnių žmonių reali situacija ir problemos, jų poreikiai ir galimi sprendimai, kaip geriausiai tuos poreikius patenkinti, jų žinios, patirtis ir potencialas, kuriais šiuolaikinė visuomenė gali pasinaudoti. Čia taip pat aptariamos investavimo į socialinės politikos demografinio senėjimo sritį priežastys ir būdai, politikos ir strategijų ekonominis ir finansinis pagrindimas, ir galiausiai pateikiama ne mažiau svarbi apžvalga verslo galimybių, atsirandančių dėl Europos gyventojų amžiaus ilgėjimo. Kai kurios tyrimų išvados ir rekomendacijos yra jau žinomos, tačiau šioje Baltojoje knygoje jos pateikiamos platesniame ir labiau holistiniame kontekste, atskleidžiančiame kitus jų svarbos ir vertės aspektus. Ketvirtame skyriuje pateikiamos bendrosios išvados, išplaukiančios iš „SIforAGE“ projekto darbų ir iš šioje Baltojoje knygoje gvildenamų klausimų. Šių išvadų pagrindu suformuluotos rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų europiniame lygmenyje.

Dėkojame už jūsų dėmesį ir bendradarbiavimą!

Penktasis skyrius skirtas ES 7-osios pagrindų programos projekto „Socialinės inovacijos vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tvariam ekonomikos augimui“ apžvalgai. Moksliniais tyrimais ir projektine veikla besidomintys skaitytojai čia ras informacijos apie projekto tikslus, dalyvavusias institucijas, įmones ir organizacijas, tyrimų metodiką, nuorodas į projekte atliktų tyrimų rezultatus ir sukurtus dokumentus. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio dokumente neįmanoma išsamiai apžvelgti visų demografinio senėjimo sričių ir išnagrinėti visų klausimų. Be to, skiriasi ne tik Europos valstybių, bet ir atskirų vienos valstybės regionų demografinė situacija, socialinės politikos demografinio senėjimo srityje ir strategijų kūrimo pažanga, konkrečios problemos ir jų sprendimo būdai. Atsižvelgiant į minėtus skirtumus, šio dokumento pirminė paskirtis yra pateikti sprendimus priimantiems asmenims bendrą sudėtingą demografinio senėjimo Europoje vaizdą iš skirtingų perspektyvų. Pateikta apžvalgine informacija ir rekomendacijomis siekiama suteikti peno mintims, parodyti išeities tašką tolimesnėms refleksijoms ir diskusijoms ne tik sprendimus priimančių asmenų, bet ir tų, kuriuos tie sprendimai, arba sprendimų nebuvimas, liečia. Dokumentu kviečiama atkreipti dėmesį į čia aptariamas sritis, raginama asmeniškai įvertinti konkrečius reiškinius ir reflektuoti apie galimus esamų problemų sprendimus bei galimybių panaudojimą tam, kad ateities Europa būtų palanki visoms amžiaus grupėms.

Atkreiptinas dėmesys: Šią pakankamai didelės apimties Baltąją knygą galima skaityti dalimis, pasirenkant skaitytojui aktualią sritį. Pasirinkimą palengvina dokumento pradžioje pateikiamas detalus turinys ir raktinių žodžių rodyklė pabaigoje. Baltąją knygą autoriai laiko besitęsiančiu projektu, kurį galima toliau plėtoti ir tobulinti, gavus grįžtamąją informaciją iš dokumento naudotojų. Kviečiame teikti savo pastabas ir pasiūlymus, pastebėjimus, gerosios praktikos pavyzdžius ir rekomendacijas toliau nurodytiems asmenims: Dirk Jarré, EURAG, pagrindinis šios Baltosios knygos autorius; el. paštas dirkjarre@aol.com Elena Urdaneta, SIforAGE projekto mokslinė koordinatorė; el. paštas eurdaneta@bculinary.com

Baltosios knygos pobĹŤdis ir tikslas

Uždaviniai 1.1

Europos Sąjungos Septintosios pagrindų programos lėšomis finansuotas projektas „Socialinės inovacijos vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tvariam ekonomikos augimui“ („SIforAGE“) pirmiausia yra taikomųjų mokslinių tyrimų programa. Vis dėlto, šio svarbaus tiriamojo darbo rezultatai turėtų atsispindėti ne tik projekto partnerių konsorciumo ataskaitose Europos Komisijai, bet prisidėti ir prie tolesnių socialinių pokyčių, būtinų demografinio senėjimo kontekste.

„SIforAGE“ projekto rezultatai yra labai aktualūs, o jais remiantys padarytos išvados yra vertingos dideliam specialistų ratui ir plačiajai visuomenei. Atmetus techninius projekto aspektus, projekto rezultatai yra svarbūs politiškai. Manome, kad su jais būtina supažindinti asmenis ir institucijas, kurios kuria programas ir planuoja veiksmus, skirtus senstančių Europos valstybių visuomenėse iškylantiems iššūkiams įveikti. Be to, jie turėtų būti prieinami tiesiogiai ir netiesiogiai su tuo susijusiems žmonėms – vyresniems žmonėms ir plačiajai visuomenei – tam, kad atsirastų platesnis diskursas apie senėjančias Europos valstybių visuomenes, jų reiškinius, problemas, galimus sprendimus ir ateities perspektyvas.

Žinoma, kad viename dokumente negalima aptarti visų demografinio senėjimo aspektų, nei visų vyresniems žmonėms iškylančių problemų. Šiuo dokumentu labiau siekiama paskatinti asmenų, sprendžiančių su visuomenės senėjimų susijusias problemas, refleksiją ir dialogą. Suprantama, kad Europos Sąjungos valstybėse yra skirtingas senėjimo politikos, įsikatant vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos sritį, kūrimo ir įgyvendinimo lygis. Kai kurios valstybės tokios politikos formavimo ir įgyvendinimo požiūriu yra toliau pažengusios, kitos – mažiau, todėl ne visa čia pateikta informacija ir ne visos rekomendacijos yra vienodai svarbios visose ES valstybėse narėse. Įvertinę šias prielaidas, „SIforAGE“ projekto partneriai nusprendė papildomai prie įprastinių projekto ataskaitų parengti ir išleisti šią Baltąją knygą – išsamų, tikslingą ir įtikinantį dokumentą, kuris būtų suprantamas plačiam žmonių ratui ir praktiškai naudingas su vyresniais žmonėmis ar dėl jų dirbančioms institucijoms.

Tikslinė grupė 1.2

Šio dokumento teiginiai ir rekomendacijos turėtų būti įdomūs ir suprantami ne tik politikos formuotojams, bet ir eiliniams žmonėms.

3 skyriuje senėjimą liečiantys klausimai ir rekomendacijos sugrupuoti į 23 temas. Jos turėtų padėti politikams ir kitiems pagrindinius sprendimus priimantiems asmenims kurti tokią politiką, strategijas, projektus ir veiksmus, kurie padidintų galimybes dalyvauti ir pagerintų vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos stiprinimo sąlygas. Tokiu būdu vyresnio amžiaus asmenims atsivertų daugiau galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime ir savo patirtimi bei išmintimi prisidėti prie jos plėtros, aktyviai kurti tvarią ir visiems nariams palankią visuomenę.

Šie klausimai taip pat atskleidžia daugybę galimybių, kurias senėjančios visuomenės strateginiu ir ekonominiu požiūriu suteikia moksliniams tyrimams ir plėtrai. Mokslo ir technologijų pažanga bei iš to išsivysčiusios novatoriškos prekės ir paslaugos vyresnio amžiaus žmonių poreikių tenkinimui atveria daug ekonominių galimybių nacionalinėse, Europos ir pasaulio rinkose. Šias galimybes turėtų suprasti ir jomis pasinaudoti ne tik prekių ir paslaugų tiekėjai ir vartotojai, bet ir ypač asmenys, atsakingi už naujoviškoms ir progresyvioms priemonėms ir veiksmams inicijuoti, skatinti ir remti būtinas sistemas ir sąlygas bei jų kūrimą. Sąvoka „sprendimus priimantys asmenys“ taikoma įvairių kategorijų asmenims, užimantiems svarbias pareigas visuomenės plėtros institucijose. Tai gali būti parlamento nariai, vyriausybės institucijų darbuotojai, politinių partijų ir frakcijų pirmininkai, valstybės tarnautojai, įmonių vadovai, profsąjungų atstovai, pilietinės visuomenės organizacijų vadovai ir valdybų nariai, universitetų ir tyrimo institutų mokslinių grupių vadovai ir kitas panašias pareigas užimantys asmenys. Jie pagal savo veiklą ir kompetencijas gali dirbti vietos, nacionalinėse ar regioninėse institucijose, o taip pat Europos sąjungos institucijose, Europos profesinėse federacijose, Europos pilietinės visuomenės organizacijų tinkluose ar panašiose struktūrose.

Be minėtų asmenų instituciniame kontekste, šiame dokumente pateikiama informacija ir rekomendacijos taip pat turėtų būti įdomios ir naudingos eiliniams visuomenės nariams, kurie yra visų socialinės ir ekonominės plėtros sprendimų subjektai ir objektai. Pastabos ir rekomendacijos, be abejonės, padės jiems geriau suprasti, kas yra politiškai svarbu, kokios problemos kyla ir kaip jas būtų galima spręsti. Turėdami daugiau informacijos jie galėtų suformuoti savo nuomonę, aktyviau dalyvauti pilietinėje visuomenėje ir priimti sprendimus dėl asmenų ir grupių, kuriems norėtų atiduoti savo balsą ar pasirinkti atstovauti savo interesus.

Teiginių ir rekomendacijų pobūdis 1.3

Mes sąmoningai siekėme, kad šio dokumento 3 skyriaus teiginiai ir rekomendacijos tvirtai remtųsi konkrečiais tyrimų rezultatais, ir formulavome juos įrodymų pagrindu. Ypač rėmėmės praktine „lauko“ patirtimi, surinktais gerosios praktikos pavyzdžiais ir identifikuotų socialinių inovacijų analize.

Senėjimo strategijų gero valdymo ir praktikos vadovu

3 skyriaus skirsniai, pradedami bendraisiais pastebėjimais, kurie, kiek tai įmanoma ir tinkama, pereina į svarbias „SIforAGE“ projekto tyrimų išvadas. Skirsniai baigiami rekomendacijų svarbos asmeniui, iš vienos pusės, ir visuomenei, iš kitos pusės aptarimu. Tuo būdu rekomendacijos skiriamos sprendimus priimantiems asmenims įvairiuose lygmenyse. Kur naudinga, pateikiama idėjų dėl verslo galimybių ūkio subjektams. Dokumentu taip pat siekiama inicijuoti ir skatinti diskusiją tarp sprendimus priimančių asmenų iš įvairių institucijų ir organizacijų. Turinio ir procesų atskaitos taškai turėtų telkti įvairiuose lygmenyse veikiančius atsakingus asmenis bendroms refleksijoms apie turimą naudingą patirtį, o ypač novatoriškas idėjas, kurias reikia išbandyti, kaip tą padarė „SIforAGE“ projekto partneriai. Galiausiai, tikimės, kad ši Baltoji knyga paskatins spręsti ypatingai svarbų vyresnio amžiaus asmenų, jų artimųjų, socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros specialistų aktyvesnio įsitraukimo klausimą. Jie turėtų išreikšti savo nuomonę dėl čia pateikiamų teiginių ir rekomendacijų naudingumo ir tinkamumo, išsakyti savo interesus, poreikius, pageidavimus ir pasirinkimus Europos senėjimo informaciniuose centruose, kad ši Baltoji knyga būtų toliau tobulinama ir taptų „Senėjimo strategijų gero valdymo ir praktikos vadovu“.

Naudos gavėjai 1.4

Projekto pavadinimas „Socialinės inovacijos vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tvariam ekonomikos augimui“ pirmiausia atskleidžia ekonominį tikslą, t.y. kuo socialinės inovacijos Vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje gali prisidėti prie Europos Sąjungos ekonomikos stiprinimo. Kita vertus, „SIforAGE“ konsorciumo mokslinis tiriamasis darbas palietė gerokai platesnius senėjančių Europos visuomenių aspektus.

Projekto tyrimų ir aktyvios sklaidos eigoje partneriai pamatė, koks yra menkas suvokimas apie demografinį senėjimą apskritai ir kaip neatsižvelgiama į šio reiškinio aspektus ir pasekmes sprendimų priėmimo procesuose. Be abejo, ekonominiai veiksniai ir potencialios verslo galimybės – kokie jie bebūtų svarbūs – negali būti vertinami vienareikšmiškai, nes jie yra tampriai susiję su giliais socialiniais pokyčiais Europos visuomenėse. Demografinį senėjimą, kaip ir kitus socialinius pokyčius, sąlygoja sudėtiniai reiškiniai, tokie kaip džiuginančiai ilgėjanti gyvenimo trukmė, didėjanti pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms, asmens laisvės stiprėjimo tendencijos, mokslo ir technologijų pažanga, didėjantis žmonių pilietiškumas ir aktyvesnis dalyvavimas formuojant Europos dabartį ir ateitį, o taip pat ekonomikos globalizacija.

Mėgautis ilgu gyvenimu ir oria senatve galima tik esant pakankamai gerai fizinei ir protinei sveikatai bei turint patenkinamas socialines ir materialines sąlygas, todėl aktyvus ir sveikas senėjimas turi prasidėti ankstyvame amžiuje. Šie dalykai nėra vien asmeninė žmogaus atsakomybė, kas viešajame diskurse yra pernelyg stipriai akcentuojama, o priklauso nuo visos plačiosios visuomenės ir jos institucijų. Senėjimo procesas vyksta per visą žmogaus gyvenimą, kintant gebėjimams, galimybėms, poreikiams, atsirandant trūkumams ir apribojimams, todėl suvokimas apie jį turi būti ugdomas per švietimo sistemą. Profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugos, kaip ir socialinės rūpybos klausimai turi būti sprendžiami per nacionalinę politiką. Tas pats pasakytina ir apie socialinės apsaugos sistemas, įskaitant nebegalinčių dalyvauti darbo rinkoje asmenų pajamas. Įstaigų, kur seni žmonės gali oriai pasenti ir gauti reikiamą priežiūrą, sąlygos ir paslaugų kokybė taip pat yra nacionalinės politikos, įgyvendinamos per vietos valdžios institucijas, dalis. Geras valdymas ir tinkamos politikos formavimas, atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, gerbiant žmonių siekius, poreikius ir pasirinkimą, yra aktualus ne tik konkrečiam individui, bet ir visai visuomenei. Geras valdymas padeda užtikrinti etiškai būtiną pagarbą žmogaus orumui ir įgyvendinti pagrindines žmogaus teises, stiprina socialinę sanglaudą, skatina aktyvų įvairaus amžiaus žmonių dalyvavimą politiniame, socialiniame, ekonominiame, kultūriniame ir bendruomenės gyvenime. Tik protingai formuojama ir į visas amžiaus grupes atsižvelgianti politika gali tinkamai tarnauti tiek atskiram individui, tiek bendruomenei ir visai visuomenei. „SIforAGE“ konsorciumo partneriai tikisi, kad ši Baltoji knyga bus naudinga Europos demografinio senėjimo klausimus įvairiuose lygiuose ir kontekstuose sprendžiantiems asmenims, įkvėps juos peržiūrėti dabartines socialines politikas ir rasti naują požiūrį į demografinius ir socialiniams pokyčius. Atsižvelgdami į pateiktas rekomendacijas, jie galėtų tobulinti pasiūlymus, kurie būtų naudingi senėjančiai populiacijai ir skatintų vyresnių žmonių aktyvų dalyvavimą modernios Europos visuomenės kūrime.

SÄ&#x2026;vokos ir susijÄ&#x2122; aspektai

Senėjimas kaip procesas 2.1 Europos kultūroje žodžiai „senas“ ir „senti“ turi tokius prasminius aspektus kaip irimas, lėtėjimas, nenaudingas, poilsis, mobilumo praradimas, priklausomybė, vienatvė ir mirtis. Senėjimas žmogui siejasi ir su liūdesiu bei baime dėl to, kas nutiks vėliau, artėjant prie pabaigos arba po jos. Visuomenės pobūdį, brandą ir kokybę daugiausia lemia jos požiūris į savo senyvo amžiaus narius. Todėl labai svarbu, ar ji senus žmones vertina kaip savo turtą, sukaupusį didžiulės gyvenimiškos patirties, žinių ir išminties, ar labiau juos suvokia kaip neaktyvių, neproduktyvių prekių ir paslaugų vartotojų grupę ar net brangiai kainuojančią visuomenės naštą, kuri naudojasi jos ištekliais kitų sąskaita.

Europos visuomenės socialinis ir etinis vystymasis kito nuo kolektyvinės šeimos ir bendruomenės atsakomybės rūpintis vyresnės kartos nariais, išlaikant aukštą pirminio prigimtinio sociumo vidinį solidarumą, link pastaruoju metu įsitvirtinusio požiūrio, kad patys žmonės turi pasirūpinti savo senatve viešosios socialinės sistemos rėmuose. Daugėja Europos šalių, kuriose nei valdžios institucijos, nei savanoriškos organizacijos neteikia asmeninių socialinių paslaugų pagal vieningą schemą, jas reikia individualiai pirkti rinkoje, nors dažnai jos yra iš dalies remiamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo pačiu auga pripažinimas, jog žmogus gimsta su neginčytinu žmogiškuoju orumu, kuris turi būti gerbiamas ir saugomas per visą gyvenimą – atėjus laikui visi turi teisę oriai senti. Tai apima visą gyvenimą trunkantį senėjimo procesą, kuris prasideda tuojau pat po gimimo, ar net prenatalinėje stadijoje, ir baigiasi mirtimi, pereinant skirtingas augimo ir nykimo stadijas.

Pažanga medicinos, higienos, mitybos, aprūpinimo būstu, saugos ir sveikatos darbe bei kitose srityse be galo daug prisidėjo prie Europos visuomenės ilgaamžiškumo. Šios priežastys sąlygojo ženklų europiečių vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimą per pastarąjį šimtmetį. Tačiau ilgesni gyvenimo metai jau nebelaikomi svarbiu rodikliu, nes dėmesys sutelkiamas į ilgo gyvenimo kokybę, kuri objektyviai matuojama sveiko gyvenimo metais, o subjektyviai vertinama iš labai skirtingų požiūrio taškų. Sveikas ir aktyvus senėjimas bei ilgesnių sveiko gyvenimo metų siekis tapo bendra individo ir valstybės institucijų atsakomybe, kuri prasideda ankstyvame amžiuje ir tęsiasi visą gyvenimą. Iš individo pusės ji pasireiškia rūpinimusi savimi, nesveiko gyvenimo būdo ar sveikatai pavojingo elgesio atsisakymu, o iš valstybės pusės – tai yra pavojų sveikatai bei kliūčių bet kokio amžiaus žmonėms šalinimas, švietimas sveikatos, saugaus maisto vartojimo srityje, atitinkamų programų, veiksmų ir priemonių kūrimas ir jų įgyvendinimas. Gyvenimo ciklo požiūris (angl. life course approach 3 ) į senėjimą labai tampriai susijęs su visoms amžiaus grupėms palankios visuomenės ideologija, kuri neišvengiamai daro įtaką globalios ir nacionalinės politikos kūrimui, atsižvelgiant į įvairius demografinius iššūkius senstančiose visuomenėse. Pastebima, kad žmonių skirstymas į

amžiaus grupes – dažnai dirbtinai jas apibrėžiant – darosi vis mažiau prasmingas, lyginant su dėmesio sutelkimu į skirtingus gyvenimo etapus ir situacijas. Manytume, kad pagrindinis siektinas tikslas – tai visuomenės solidarumo reorganizavimas, ieškant naujų santykių toje pačioje kartoje ir tarp kartų bei atsakomybės formų. Žmones, bendruomenes ir net valstybes vis labiau domina vyresnio žmogaus apsisprendimas, autonomija ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje, kadangi šie dalykai atspindi šiuolaikinę europietiško gyvenimo sampratą ir yra labai vertinami. Dėmesio sutelkimas į šiuos klausimus turi neišvengiamą poveikį švietimui, netgi vaikų ir jaunimo, teritorijų planavimui, investicijoms į infrastruktūrą, socialinės apsaugos sistemoms, valstybių biudžetų planavimui, įstatymų rengimui, administravimo procesams ir netgi rinkimų kampanijoms. Verslas vis labiau supranta, kad jaunimas nebėra svarbiausia ir tendencijas nulemianti vartotojų kategorija. Verta atkreipti dėmesį į greitai augantį senų žmonių skaičių, nes tai didelę perkamąją galią turinti grupė su gausiais poreikiais ir savitais prioritetais. Pramonė, prekių ir paslaugų tiekėjai siūlo ne tik vyresniems žmonėms reikalingus specifinius gaminius ir paslaugas, bet ir tiria galimybes kurti tokius produktus, kurie būtų vienodai paklausūs ir tinkami visoms amžiaus grupėms.

3. PSO Senėjimo ir gyvenimo perspektyvos programa anglų k. http://www.who.int/ageing/en/; rusų k. http://www.who.int/ageing/ru/

Vyresni žmonės Europos visuomenėje 2.2 Šiandien vyresnių žmonių gyvenimo kokybė nebėra labiausiai priklausoma nuo šeimos aplinkos bei artimais santykiais susijusių asmenų palaikymo. Nors, atrodo, kad tai vis dar atlieka pagrindinį vaidmenį, tačiau vyresnių žmonių gyvenimo kokybė daugiausia priklauso nuo visuomeninės rūpybos, administracinių procesų, mokslo ir tyrimų, rinkos siūlomų produktų ir paslaugų, naujųjų technologijų, pažangios komunikacinės sistemos, visuomeninių ir asmeninių rėmėjų ir taip toliau. Atrodo, jog šie veikėjai linkę savo veiklą, prekes ir paslaugas kurti remdamiesi savo suvokimu, kokie yra tikrieji labai svarbios ir Europos visuomenėje vis didėjančios vyresnio amžiaus žmonių grupės poreikiai, vertybės, pomėgiai, gebėjimai, prioritetai, nuomonės ir lūkesčiai. Dėl įvairių priežasčių vyresni žmonės dažnai laikomi grupe, kuriančia visuomenės ar bendruomenės problemas, kurias reikia spręsti. Toks požiūris gali sukelti stiprius diskriminacinius, paternalistinius ir nesveikus rezultatus.

ilgaamžiškumas, nors ir neatsiejamas nuo visuomenės senėjimo procesų, yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų.

Tačiau, Ilgaamžiškumas, nors ir neatsiejamas nuo visuomenės senėjimo procesų, yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų. Tai yra nauja visuomenės pertvarkymo perspektyva ir patrauklios galimybės verslui, gaminančiam ir parduodančiam atitinkamas vyresniems žmonėms skirtas prekes ir paslaugas. Šie pokyčiai, be jokios abejonės, turi atspindėti visų amžiaus grupių poreikius ir situacijas, kad visų visuomenės narių gyvenimas būtų humaniškesnis, lengvesnis ir komfortiškesnis. Tačiau pasitaiko daug atvejų kai prekės, paslaugos ir procesai, atrodo, sukurti specialistų, kurie yra tikri savo srities profesionalai, tačiau neturi jokio supratimo apie vyresnio amžiaus žmones. Susidaro įspūdis, kad vyresni žmonės ilgainiui turėtų prisitaikyti prie jų sprendimų, bet ne atvirkščiai.

Sprendžiant su vyresniais žmonėmis susijusius klausimus, būtina akcentuoti du dalykus. Pirma, plačioji visuomenė, žiniasklaida, politikai ir valdininkai turi suvokti, kad vyresni žmonės nėra homogeniška grupė. Ji yra tokia pat įvairialypė, kaip ir jaunimas, su skirtingomis tapatybėmis, patirtimis, prioritetais, gebėjimais, o kartu su savo ribotumais ir problemomis. Antra, būtina akcentuoti, ką vyresni žmonės yra davę dabartinei visuomenei ir ką naudingo jie dar gali nuveikti savo garbingame amžiuje. Stereotipai ir neigiamos nuostatos apie senatvę ir vyresnius žmones kyla iš šiuolaikinės vakarietiškos kultūros, todėl reikėtų akcentuoti teigiamas rytietiškos ir pietietiškos kultūros (Japonijos, Kinijos, Afrikos šalių) apraiškas, kur visuomenė ypatingai gerbia senus žmones, vertina juos kaip išminties lobynus, ilgamete patirtimi grįstą teisingą nuomonę turinčius visuomenės atstovus.

Aktyvus senėjimas 2.3 Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) aktyvus senėjimo sąvoką apibrėžia kaip sveikatos, dalyvavimo ir apsaugos optimizavimo procesą, siekiant užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę. Ši apibrėžtis taikoma tiek atskiriems asmenims, tiek ir populiacijos grupėms. Aktyvus senėjimas suteikia žmonėms galimybes realizuoti savo fizinį, socialinį bei protinį potencialą per visą gyvenimą ir dalyvauti visuomenėje, gaunant atitinkamą socialinę apsaugą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kai jiems to reikia. Žodis „aktyvus“ reiškia ne tik fizinę sveikatą ar aktyvumą darbo rinkoje, bet ir nenutrūkstamą dalyvavimą socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje, dvasinėje ir pilietinėje veikloje. Išėję į pensiją, sergantys ar negalią turintys vyresni žmonės gali ir toliau būti naudingi savo šeimai, bendruomenei ir tautai. Aktyviu senėjimu siekiama prailginti sveiko gyvenimo metus ir pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms senstant.

Žodis „aktyvus“ reiškia ne tik fizinę sveikatą ar aktyvumą darbo rinkoje, bet ir nenutrūkstamą dalyvavimą socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje, dvasinėje ir pilietinėje veikloje.

Kaip teigiama PSO apibrėžime, „sveikata yra fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“. Pagrindinis aktyvaus senėjimo politikos tikslas yra išlaikyti vyresnių žmonių autonomiją ir nepriklausomybę. Akivaizdu, kad senėjimas – tai procesas, kuris vyksta žmogiškųjų tinklų, tokių kaip šeima, bendruomenė, draugai ir kaimynai, aplinkoje, o taip pat ligoninėse, senelių (slaugos namuose), kur gaunamos sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos ar kitos asmeninės paslaugos. Atitinkamai, aktyvaus senėjimo galimybės labai priklauso nuo socialinių santykių pobūdžio ir kokybės. Tas pats galioja ir fizinei aplinkai, kurioje žmonės sensta.

Sveikas 2.4 senėjimas Nors PSO „aktyvaus senėjimo“ apibrėžtis jau įtvirtina pakankamai išsamų požiūrį į sveikatą, ją galima papildyti naudingomis kitų organizacijų apibrėžtimis. Pavyzdžiui, Švedijos visuomenės sveikatos institutas sieja sveiką senėjimą su geros sveikatos palaikymo galimybių optimizavimu, kad vyresni žmonės galėtų aktyviai dalyvauti visuomenėje ir mėgautis nepriklausomu ir kokybišku gyvenimu. Vokietijos federalinio sveikatos švietimo centro (Bundeszentrale für gesundheitliche Aufklärung, BZgA) užsakymu EuroHealthNet grupės atliktoje ataskaitoje „Sveikas ir aktyvus senėjimas“ 4 pateikiama tokia naudinga apibrėžtis: „Sveikas senėjimas – tai vyresnių žmonių įgalinimas mėgautis gera gyvenimo kokybe. Sveiko senėjimo strategijos turi sukurti vyresniems žmonėms sąlygas ir galimybes reguliariai užsiimti fizine veikla, sveikai maitintis, palaikyti socialinius santykius, dalyvauti reikšmingose veiklose ir turėti finansinį saugumą“. Tai yra holistinis požiūris, akcentuojantis ne tik psichinę ir fizinę sveikatą, bet ir socialinius sveikatą lemiančius veiksnius, tokius kaip saugi gyvenimo aplinka, lanksti pašalpų sistema ir atitinkama išėjimo į pensiją politika. Taigi, sveiko senėjimo negalima pasiekti vienos srities iniciatyvomis; tam reikalinga daugelį sektorių apimanti taktika asmens ir visuomenės lygmeniu. Sveikas senėjimas iš esmės keičia pačią senėjimo paradigmą, nes vyresni žmonės turi norėti ir gebėti atlikti aktyvų vaidmenį visuomenėje, o visuomenė, savo ruožtu, turi tai skatinti ir priimti.

4. http://www.healthyageing.eu/sites/www.healthyageing.eu/files/featured/Healthy%20and%20Active%20Ageing.pdf

Sveikas senėjimas – tai vyresnių žmonių įgalinimas mėgautis gera gyvenimo kokybe.

Senėjimas neturi būti suprantamas kaip našta ir gyvenimo tarpsnis, kai žmogus nebėra vertingas ar naudingas visuomenei. Vyresnio amžiaus žmonės gali ir daug prisideda prie visuomenės gerovės įvairiuose lygmenyse ir srityse: asmeniniuose santykiuose, pasitarnaudami šeimos nariams, savanorišku darbu visuomeninėse organizacijose, konsultuodami jaunesnius kolegas (taip stiprindami žinių perdavimą) darbe bei daugelyje kitų sričių. Iš esmės jie tai daro dėl asmeninio malonumo arba iš pareigos visuomenei, siekdami jaustis vis dar naudingais ir sulaukti dėmesio bei pripažinimo. Tokios veiklos, kurios gali būti deramai matuojamos grynosios vertės požiūriu, be abejonės, yra jas atliekančių žmonių laimės ir kokybiško gyvenimo dalis. Atrodo, kad įvyko įdomus pokytis: tradicinį požiūrį į senėjimą, kaip neišvengiamą gebėjimų ir sveikatos praradimą su iš to išplaukiančiomis kompleksiškomis neigiamomis pasekmėmis pakeitė perspektyva, kuri akcentuoja vyresnių žmonių turimus gebėjimus, ką jie gali ir toliau daryti arba, ką gali toliau puoselėti – jeigu sudaromos tinkamos sąlygos.

Galima manyti, kad pats žmogus yra atsakingas už savo sveiką gyvenseną, senėjimo proceso supratimą ir pozityvų asmeninį požiūrį į tai. Ši atsakomybė apima reguliarų mankštinimąsi, sveiką mitybą, gerus socialinius santykius, protinę veiklą, naujų dalykų mokymąsi ir naujas veiklas, ir apskritai – prisitaikymą prie vyresniame amžiuje natūraliai atsirandančių apribojimų. Kita vertus, šalia asmeninės elgsenos svarbūs ir išoriniai veiksniai, kaip antai socialinio draudimo senatvės pensijos, diferencijuota ir personalizuota vyresnių žmonių asmens sveikatos priežiūra, akcentuojant prevencines priemones, vyresnių žmonių gyvenamosios aplinkos pritaikymą jų poreikiams bei palaikančios ir stimuliuojančios slaugos priemonės.

Dalyvavimas 2.5 Dalyvavimas – tai procesas, kuriuo valstybinio, visuomeninio ir privataus sektoriaus organizacijos įtraukia suinteresuotus ir nuo jų sprendimų priklausančius asmenis, piliečių grupes ar organizacijas į įvairius sprendimų priėmimo etapus. Dalyvavimas visada yra dviejų krypčių procesas, apimantis grįžtamąją informaciją, dialogą ir, svarbiausia – bendrą politikų, strategijų ir programų kūrimą, kad būtų išvengta problemų arba jos būtų tinkamai sprendžiamos, o sprendimai būtų priimtini ir naudingi visoms visuomenės grupėms.

Dalyvavimas visada yra dviejų krypčių procesas, apimantis grįžtamąją informaciją, dialogą.

Dalyvavimas remiasi principu „nieko dėl jų neįtraukiant jų“ – tuo pripažįstant, kad tie, kurių atžvilgiu priimami sprendimai, turi teisę pasisakyti prieš priimant ir įgyvendinant tokį sprendimą. Geras sprendimas reiškia, kad yra atsižvelgta į susijusių asmenų nuomonę, į juos rimtai žiūrima ir jie tikrųjų gali daryti poveikį sprendimų priėmimo procese. Dalyvavimo sprendimų priėmimo procese tikslas – geriau atpažinti, įvertinti ir aprėpti suinteresuotų asmenų, įskaitant sprendimus priimančius asmenis, programų finansuotojus ir kitus svarbius veikėjus, poreikius ir prioritetus bendroje ar specifinėje probleminėje srityje. Dalyvavimas įsitraukiant turi būti galimas ne tik iš principo, tačiau ir lengvai įgyvendinamas – ypatingai mažiau galių turintiems, labiau pažeidžiamiems ar socialiniame užribyje atsidūrusiems žmonėms ar grupėms.

Svarbus dalyvavimo aspektas yra tai, kad gaudami patikimą, išsamią ir naujausią informaciją, esami ir būsimi dalyviai gali patys apspręsti savo dalyvavimo ypatumus ir būdą. Dalyvavimas gali ir turi apimti tinkamus monitoringo, vertinimo ir rezultatų atitaisymo procesus bei priimtų sprendimų įgyvendinimo procesus.

Socialinė inovacija ir jos svarba 2.6

Socialinės inovacijos vertingos tuo, kad jos gali būti gerosios praktikos pavyzdžiais.

Terminas „socialinė inovacija“ šiomis dienomis yra labai madingas, tačiau suprantamas vis dar labai skirtingai, priskiriant skirtingas prasmes jos tikslams, pažadams ir realiems rezultatams. Tačiau vienas aspektas atrodo aiškus – tai, kad „socialinė inovacija“ turi tam tikrą teigiamą poveikį ir naudą visuomenei, gerina žmogiškąsias sąlygas, pridėdama socialinės vertės elementą. Nors dažnai sunku atskirti, kas yra „iniciatyva“, „intervencija“ ar „inovacija“, terminas „socialinė inovacija“ šiame dokumente naudojamas apibūdinti idėjas, koncepcijas, strategijas, politikas, metodikas, veiksmus ir produktus, skirtus spręsti demografinio senėjimo iššūkius ir Europos vyresnių žmonių problemas. Socialinių inovacijų pobūdis gali būti prevencinis, medicininis, slaugos, palaikymo ir motyvavimo.

Reikia suprasti, kad socialinė inovacija yra nauja arba veiksmingesnė praktika, įrodanti, socialinės problemos sprendimo galimybę ir sėkmingai taikoma pavienių asmenų, grupių ir organizacijų praktikoje. Be to, socialinės inovacijos nėra skirtos vienai specifinei sričiai. Jos gali būti taikomos gaminant ir parduodant prekes, kuriant paslaugų tiekimo koncepcijas ar kuriant naujus socialinius procesus, pavyzdžiui, švietimo, ryšių ar panašiose srityse.

Dauguma socialinių inovacijų susiduria su dideliu pasipriešinimu, kol jos būna priimtos ir veiksmingai įgyvendintos. Dėl įvairių priežasčių visuomenė ir jos grupės yra inertiškos ir nenori pokyčių. Rezistenciją pokyčiams galima pavaizduoti kaip didelio krovininio laivo kinetinę energiją. Kapitonui nusprendus keisti kursą, variklis turi atlikti didelį darbą, kad nustotų judėti viena kryptimi ir pradėtų judėti kita kryptimi. Šiam darbui atlikti reikia ir laiko.

Reikia pažymėti, kad socialinių inovacijų pritaikymas nebūtinai turi būti bendro pobūdžio. Jos gali būti veiksmingos vienai grupei, spręsti vieną konkrečią problemą, vienoje konkrečioje vietovėje, turinčioje konkrečias sąlygas tam tikru laiku, o kitoje situacijoje gali veikti ir ne taip gerai ar visai neveikti, arba tam tikromis aplinkybėmis net daryti neigiamą poveikį. Paprastai socialinė inovacija skiriama konkrečiai problemai spręsti – apskritai pirmą kartą ar visiškai kitokiu būdu, arba naudojant iki šiol netyrinėtas naujas priemones, arba tobulinant jau esamus metodus.

Socialinės inovacijos vertingos tuo, kad jos gali būti gerosios praktikos pavyzdžiais, kuriuos „kūrybinės imitacijos“ būdu galima pritaikyti siekiant panašių pokyčių. Tai reiškia, kad reikia nuodugniai išanalizuoti inovacijos sudedamuosius elementus ir sąlygas, kurioms esant ji buvo sėkmingai įgyvendinta ir davė vaisių, tada „kūrybiškai“ ją pritaikyti. Pokyčių siekimas kitoje aplinkoje ir kitomis sąlygomis jau savaime yra novatoriškas procesas.

Su senÄ&#x2014;jimu susijusios problemos ir rekomendacijos

Žmogiškasis orumas ir pagrindinės teisės 3.1 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuri 2009 m. gruodį, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tapo teisiškai privaloma ES ir lygi ES sutartims, teigiama, kad žmogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti. Chartijos 21 straipsniu draudžiama bet kokia diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios ir amžiaus. Chartijos 25 straipsnyje konstatuojama, kad Sąjunga pripažįsta ir gerbia vyresnių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. 26 straipsnyje konstatuojama, kad Sąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų asmenų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

Panašius teiginius galima rasti visose konstitucijose ar panašiuose Europos Sąjungos valstybių narių pagrindiniuose teisės aktuose bei Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvencijoje. Žmogiškas orumas ir pagrindinės asmens teisės yra integrali ir nediskutuotina Europos visuomenės etikos, kultūros ir savivokos dalis. Jokiomis aplinkybėmis jų negalima ignoruoti, negerbti, įgyvendinti iš dalies ar netinkamai. Seni ar sunkios negalios užklupti žmonės tampa ypač pažeidžiami ir priklausomi nuo kitų pagalbos. Tokioje būklėje svarbiausiu prioritetu yra jų žmogiškojo orumas ir pagrindinių teisių išsaugojimas.

Rekomendacijos Valdžios institucijos turi būti atidžiai stebimos, nes pagrindinė jų atsakomybė yra sukurti tokią įstatyminę bazę, kuri leistų išsaugoti žmogiškąjį orumą ir pagrindines visų žmonių, tarp jų ir vyresnių žmonių, teises. Stebėsena turi apimti ir vertinimą, ar atitinkamų įstatymų yra nuosekliai laikomasi visomis aplinkybėmis ir atvejais. Visos vyresniems žmonėms paramą, globą ir susijusias paslaugas teikiančios institucijos turi įsipareigoti laikytis galiojančių įstatymų. Tas įsipareigojimas turi nuosekliai atsispindėti visuose tų institucijų veiksmuose ir jų įgyvendinimo priemonėse. Institucijos, kuriuos politiškai ar įstatymo nustatyta tvarka atsako už vyresnio amžiaus žmonėms paramą, globą ir susijusias paslaugas teikiančių įstaigų veiklą, turi užtikrinti, kad paslaugų tiekėjai tinkamomis priemonėmis informuotų paslaugų gavėjus ar klientus apie jų teises. Jie turi sukurti veiksmingą mechanizmą, įskaitant atitinkamas nusiskundimų procedūras, garantuojantį vyresnių žmonių galimybę dalyvauti ir stebėti, kaip įgyvendinami atitinkami norminiai ir individualūs teisės aktai.

Vyriausybės turi užtikrinti, kad būtų sukurta tokia įstatyminė bazė, kuri užtikrintų pažangius informuoto asmens sutikimo būdus ir sudarytų sąlygas žmonėms, nepriklausomai nuo juos varžančių apribojimų, aktyviai dalyvauti priimant juos liečiančius sprendimus. Ilgainiui turėtų atsirasti kultūra, užtikrinanti, kad asmens sutikimas būtų gaunamas remiantis sistemingai surinkta informacija ir skaidrumu, taip užtikrinant apsisprendimo ir pasirinkimo laisvę, stiprinant aktyvų dalyvavimą ir įsitraukimą į visuomenę. Šiam tikslui pasiekti „SiforAGE“ konsorciumas parengė „Informuoto vyresnio amžiaus asmens sutikimo procedūros vadovą“.

Teisė senti ir jos vertė 3.2 Gyvenimo vertė ir pati svarbiausia teisė gyventi apima teisę oriai senti pagal visuomenės vertybes ir galimybes. Iš esmės, ši teisė senti pradeda galioti nuo pat gimimo ir baigiasi natūralia žmogaus mirtimi. Tai yra natūralaus gyvenimo ciklo charakteristika. Būtinų sąlygų ir priemonių, leidžiančių kiekvienam senti įmanomai geriausiomis sąlygomis, sukūrimas laikomas pačia kilniausia ne tik valstybės, bet ir visos visuomenės atsakomybe. Būdas, kuriuo garantuojama ir teisingai įgyvendinama ši teisė, yra svarbiausias kiekvienos visuomenės kokybės požymis. Teisė senti tiesiogiai susijusi su pagrindine kiekvieno žmogaus teise gyventi ir teise į fizinę ir psichinę neliečiamybę, kaip nurodoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, bei teise nebūti diskriminuojamu kurią garantuoja Europos žmogaus teisių konvencija (14 skyrius). Žmogaus senėjimas yra nuolatinis – kartais pavojingas – egzistavimo gamtinėje ir socialinėje aplinkoje procesas, su džiaugsmingomis, bet dažnai ir skausmingomis patirtimis, mokymosi, suvokimo kovos, susitelkimo ir įveikimo stadijomis. Gyvenimas ir natūrali jo eiga neabejotinai daugumai žmonių yra didžiausia vertybė.

Teisė senti tiesiogiai susijusi su pagrindine kiekvieno žmogaus teise gyventi.

Rekomendacijos Visos visuomenės moralę, politiką ar švietimą formuojančios valdžios institucijos turi gerinti teisės senti ir senėjimo kaip vertybės suvokimą, taip pat ugdyti nediskriminuojančias nuostatas į kiekvieno asmens senėjimo procesą. Jos turi inicijuoti ir palaikyti viešą diskursą apie orią senatvę ir visuomenės pareigą sukurti būtinas tam sąlygas. Atitinkamomis priemonėmis reikia mokyti visuomenę didžiuotis savo piliečių ilgaamžiškumu, vertinant tai kaip visuomenės kokybės išraišką, o ne bauginančią našta.

Reikia formuoti etišką požiūrį į pažeidžiamumą ir priklausomumą ir kurti pagalbos ir paramos kultūrą. Kiek galima anksčiau reikia mokyti vaikus suprasti senėjimą ne tik kaip biologinį procesą, bet ir kaip kultūrinį bei socialinį reiškinį, kurį ir jie – kažkada ateityje – patirs. Todėl reikia stiprinti pagarbą vyresniems žmonėms, supratimą ir rūpestingumą jų atžvilgiu. Vyresnio amžiaus žmonės turi būti užtikrinti, kad jie ir toliau bus laikomi pilnaverčiais visuomenės nariais, kad jie yra nusipelnę pripažinimo, kad turi teises, kaip visi kiti nariai – ypatingai teisę į pagalbą ir globą priklausomai nuo jų poreikių – jie neturi gėdytis reikalauti tokios paramos ir neturi būti gėdinami dėl to.

Senatvės įvaizdis – neigiamos nuostatos ir senų žmonių diskriminacija 3.3 Europos visuomenėje vyrauja neigiamas požiūris į senėjimą – tai prieštarauja teisei į žmogiškąjį orumą. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai suvokiami kaip seni, silpni, bejėgiai ir užmaršūs, todėl labai dažnai kenčia nuo išankstinių nuostatų, kurios nebūtinai atitinka jų realią fizinę ir protinę būklę. Senstanti visuomenė ir santykiai tarp jaunesnės ir vyresnės kartų dažniausiai vertinami kaip problemiški finansine, ekonomine, socialine, kultūrine ir net politine prasme. Vyresni žmonės, ypatingai pensinio amžiaus ir vyresni, laikomi našta jaunajai kartai. Dėl didelių pokyčių šeimos struktūroje ir pasikeitusių nuostatų dėl šeimos narių atsakomybės, modernioje visuomenėje šeima ir giminės nebesilaiko prievolės taip, kaip anksčiau, rūpintis vyresniais šeimos nariais, kuriems reikia pagalbos ir globos. Vyresni žmonės dažniausiai apgyvendinami senelių namuose, institucinėse globos įstaigose dėl to, kad savo namuose gyvena vieni.

Skirtingos kartos retai gyvena kartu, tad jaunoji karta tiesiogiai nepatiria senėjimo ir mirties kaip natūralaus reiškinio. Daug prie vyresnio amžiaus žmonių diskriminacijos prisideda ir visuomenės informavimo priemonės. Viešoji nuomonė ir vertybės tiesiog „verčia“ vyresnius žmones elgtis kaip jaunus – tai netiesiogiai pažeidžia jų asmenybę ir savęs suvokimą.

Rekomendacijos Visi žmonės, institucijos ar organizacijos, ypatingai visuomenės informavimo priemonės turi kurti teigiamą požiūrį į senėjimą bei senų žmonių įvaizdį, pripažįstant, kad vyresnė karta labai daug prisidėjo prie modernios visuomenės gerovės kūrimo ir dabartinės gyvenimo kokybės. Šiame viešosios nuomonės formavimo kontekste turėtų būti labai aiškiai perteikiama, kad vyresni žmonės nėra homogeniška grupė; asmenybių ir gebėjimų, poreikių ir pasirinkimų prasme ji tokia pat įvairialypė, kaip ir bet kuri kita amžiaus grupė. Valstybinės institucijos kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis turi visomis įmanomomis priemonėmis ir būdais kurti stiprią įstatyminę bazę, kad būtų kovojama su bet kokia diskriminacija dėl amžiaus ir lygiagrečiai būtų ribojamas vyresnius žmones blogai jaustis verčiantis amžinos jaunystės kulto propagavimas masinės informacijos priemonėmis.

Senėjimo tema turi būti įtraukta į formaliojo švietimo programas, kaip jau yra įtrauktos rasizmo, lyčių lygybės ir aplinkos apsaugos temos. Vaikai jau pradinėje mokykloje turi susipažinti su kolektyvinio ir individualaus senėjimo aspektais. Be kitų priemonių, jauni ir seni žmonės turėtų būti buriami bendradarbiavimui ir įvairių projektų įgyvendinimui. Reikia sukurti kiek įmanoma daugiau viešųjų paslaugų sveikatos priežiūros, socialinių reikalų, kultūros ir švietimo srityse, kuriomis naudotųsi visų kartų atstovai ir taip stiprėtų jų tarpusavio ryšys. Europos valstybės narės, vadovaudamosi Europos Sąjungos aktuose įtvirtintomis nediskriminavimo nuostatomis, galėtų teikti siūlymus dėl poveikio priemonių taikymo už bet kokį elgesį, apribojantį senų žmonių savarankiškumą.

Visuomenės domėjimasis senėjimo problemomis 3.4

Valstybinių ir nevalstybinių organizacijų pagrindinis tikslas yra visoms amžiaus grupėms palanki visuomenė.

Socialinė integracija, socialinė sanglauda, lygybė ir solidarumas yra visiems piliečiams naudą teikiančios žmonių visuomenės rišamoji medžiaga. Svarbios ne tik ekonominės ir socialinės sąlygos, bet ir visų amžiaus grupių buvimas kartu. Jei nebūtų šios aplinkybės, visuomenė susiskaidytų ir viskas baigtųsi skirtingų amžiaus grupių nuožmia kova dėl savo interesų. Todėl valstybinių ir nevalstybinių organizacijų pagrindinis tikslas yra visoms amžiaus grupėms palanki visuomenė. Svarbiausia, kad senėjimo klausimams skirtos politikos, strategijos ir veiksmai apimtų viso gyvenimo perspektyvą. Tuo būdu visuomenė jautriau žvelgtų į socialines problemas ir jų sprendimo priemones, laikydamasi nuostatos „mums senstant“.

Visuomenė privalo pripažinti vyresnius žmones kaip neatsiejamą visuomenės dalį ir vertinti bei gerbti jų gyvenimo pasiekimus bei indėlį į šios visuomenės vystymąsi. Taip elgdamasi, įskaitant peržiūrėdama bendrojo švietimo programas, visuomenė skatina jaunesnes kartas deramai stengtis ir savo dėmesiu bei pastangomis prisidėti prie dabarties ir ateities visuomenės kokybės kėlimo. Rekomendacijos Politikai ir kiti svarbius sprendimus priimantys ir juos vykdantys asmenys, formuodami visuomenės nuomonę, turi aiškiai akcentuoti, koks svarbus visuomenės kokybei ir ateičiai yra bendras visų kartų gyvenimas. Lygiagrečiai jie turi priminti, kad visi dalijasi bendra atsakomybe aktyviai prisidėti siekiant tikslo „visoms amžiaus grupėms palanki visuomenė“. Nacionalinėse, regioninėse ir vietos valdžios institucijose turi atsirasti senėjimo klausimams skirti specialūs skyriai ar kitokie centrai, o informacija apie jų veiklą turi būti plačiai skelbiama. Panašiai ir visų lygmenų biudžetuose turi būti speciali dalis, skirtą vyresnių žmonių, kaip ir vaikų, žmonių su negalia, rėmimui.

Valdžios institucijos ir visuomenės informavimo priemonės turi visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad nebūtų konfliktinių situacijų tarp kartų ir imtis tarpininko atsakomybės sprendžiant interesų konfliktus. Mokyklose aiškinant apie bendruomenės ir visuomenės sandarą reikia sistemingai įtvirtinti gyvenimo ciklo sampratą, formuoti teisingą vyresnių žmonių įvaizdį, kad vaikai įsisavintų socialinės integracijos, sanglaudos, lygybės ir solidarumo svarbą visuomenės kokybei ir tvarumui.

Gyvenimo kokybė ir gerovė 3.5 Gyvenimo kokybės ir asmeninės gerovės siekimas yra artimai susiję su pagrindine teise gyventi ir senti. Gyvenimo kokybės ir sveikatingumo užtikrinimas turėtų būti laikomas bendra visuomenės ir individo atsakomybe, kur svarbų vaidmenį atlieka valstybė. Valdžios institucijos turi sukurti struktūrines, procedūrines ir materialines prielaidas žmonėms senti kiek įmanoma geriausiomis sąlygomis. Tai apima ne tik būtinąsias pajamas, kokybišką būstą, reikiamas mobilumo priemones, bet ir būtinąsias sveikatos priežiūros ir socialinės globos struktūras, kultūrines bei švietimo paslaugas, o svarbiausia –galimybes asmeniškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Gera savijauta kaip asmeninis jausmas yra sudėtingų vidinių ir išorinių veiksnių visuma. Be kita ko, ji apima pakankamai aukštą savęs vertinimą ir apsisprendimo laipsnį, pasitenkinimą savo gyvenimo sąlygomis, asmeninių ir socialinių savo asmenybės ir gebėjimų pripažinimą, asmeninių poreikių patenkinimą ir panašius dalykus. Visuomenė ir artima aplinka gali patenkinti tik dalį šių poreikių. Todėl švietimo ir informavimo priemonėmis reikia skleisti žinią ir ugdyti suvokimą, kad patys žmonės yra atsakingi už savo asmeninį augimą, laimę, pasirengimą sveikam ir aktyviam senėjimui. Jie taip pat turi materialiai ir nematerialiai pasiruošti tokioms būsenoms, kurios gali pasireikšti arba, labai tikėtina, pasireikš vyresniame amžiuje.

Rekomendacijos Viešąja politika reikia sukurti didelę įvairovę galimybių, kurios užtikrintų aukštą gyvenimo kokybę senatvėje. Kiek įmanoma, vyresni žmonės turi turėti teisę ir galimybę rinktis iš skirtingų variantų. Nepriklausomai nuo vyresnio žmogaus pasirinktos senėjimo vietos, namai ar globos institucija turi atitikti aukštus kokybės standartus saugumo ir komforto prasme, kad būtų tinkamai patenkinti vyresnio žmogaus fiziniai, psichiniai ir socialiniai poreikiai, o taip pat pagrįsti asmens pageidavimai. Tokiu atveju, kai sprendimą, kur apgyvendinti ir kaip prižiūrėti senstantį žmogų, turi priimti trečioji pusė, privaloma objektyviai įvertinti vyresnio žmogaus poreikius ir pageidavimus; priimtas sprendimas niekada neturi be reikalo varžyti žmogaus.

Senų žmonių globos institucijos ir slaugytojai turi suprasti, kad seni žmonės labai skiriasi savo požiūriais, poreikiais ir pageidavimais, negalima jų vertinti universaliu matu negerbiant asmens individualumo. Turi būti garantuota jų teisė rinktis ir išreikšti savo nuomonę. Turi veikti atitinkamas nusiskundimų mechanizmas, taip pat senam žmogui arba jo ar jos atstovui turi būti suteikta teisė išeiti iš globos įstaigos (prieš laiką nutraukiant sutartį). Privačios įstaigos, ypatingai „apgyvendinimo, globos ir priežiūros“ sektoriuje, turi rūpintis savo patalpų ir įrangos, paslaugų ir personalo kokybe. Savo verslą jie turi reklamuoti rodydami gerą pavyzdį. Aukšta kokybė, nors tai ir brangiau kainuoja, ilgalaikėje perspektyvoje visuomet yra geriausias pardavimo argumentas, užtikrinantis verslo tvarumą.

Vyresnių žmonių problemos ir kliūtys 3.6

Vyresni žmonės susiduria su labai įvairiais sunkumais, nuo labai individualių problemų iki bendresnių ir struktūrinių kliūčių fizinėje aplinkoje ir visuomenėje. Tai priklauso nuo silpnėjančios sveikatos, jų teisių negerbimo, galimų finansinių apribojimų, galimybių trūkumo, nepasiteisinusios politikos ar neadekvačių paramos programų, – kai tik keletas galimų sunkumų. Ypatingai turi būti valdomos ir sprendžiamos tokios prigimties problemos: pakankamų pajamų užtikrinimas, adekvati medicininė ir socialinė globa, saugumas namuose ir viešose erdvėse, mobilumo problemos, galimybės dalyvauti bendruomenės veikloje, izoliacija ir vienatvė, asmeninio pripažinimo ir pagarbos poreikis, – tai tik keletas svarbių dalykų. Didžiausias rūpestis, vyresni žmonės susiduria su visa įvairove susikaupusių sunkumų ir kliūčių, ir šios problemos bei susijusios pasekmės su amžiumi tik didėja.

Šias problemas gali padėti kompleksiškai spręsti daug valstybinių ir privačių organizacijų, kurios turi įsitraukti šalinant ar bent mažinant tokias problemas ir jų rimtumą. Tam reikia aiškių atsakingų ir vyresnių žmonių atžvilgiu įsipareigojusių institucijų, bei, ypač politikų, veiksmų bei strategijų bendradarbiavimo ir koordinavimo. Patys vyresni žmonės bei jiems atstovaujančios ar juos ginančios organizacijos turi artimai įsitraukti į tinkamų sprendimų paieškas. Žiūrėkite sąrašą „Galimybės, kliūtys ir įgalinanti aplinka vyresniems žmonėms dalyvauti ir integruotis į visuomenę“. Rekomendacijos Visi susiję su senėjimu asmenys, turi suprasti, kad vyresni žmonės negali būti priimami kaip įvairių strategijų ir veiksmų „objektai“, o turi būti pilnaverčiai subjektai, reikalaujantys pagrindinio dėmesio. Šie asmenys turėtų pripažinti, kad tvirtinimas „niekas dėl mūsų nesprendžiama be mūsų“ nėra tik teise įtvirtintas reikalavimas, bet auksinė taisyklė, kuria turi vadovautis atliekant visus savo veiksmus.

Atvejo vadyboje reikia apibrėžti naujus profesinius vadybininko reikalavimus, kad vyresni žmonės ir tikrųjų turėtų naudos iš kompleksinės pagalbos, kai visų specialistų pastangos būtų nukreiptos į rezultatą. Rengiant įstatyminę ir reglamentuojančią bazę vyresnio amžiaus žmonių naudai, atsakingos planuojančios institucijos ir paslaugas teikiančios įstaigos pirmiausia turi pateikti išsamų galimų ir tikėtinų sunkumų bei kliūčių, su kuriais senyvo amžiaus žmonės, tikėtina, susidurs, įvertinimą. Visa tai turi būti teisiškai įvertinta ir atspindėta perkeliant į išsamius „stebėti“ ir „atlikti“ sąrašus, kad į juos būtų tinkamai atsižvelgta. Įgyvendinimo proceso dalis turi būti reguliari senėjimo srities įstatyminės bazės, reglamentavimo ir priemonių stebėsena. Tokie sąrašai turi būti sukurti ir įvertinti artimai dalyvaujant patiems vyresniems žmonėms bei juos atstovaujančioms pilietinės visuomenės organizacijoms. Galiausiai jie turi būti intensyvių dialogų tarp autorių, suinteresuotosios pusės bei profesionalų, dalyvaujančių planavime ir tolimesniame įgyvendinime, rezultatas.

Vyresnių žmonių mobilumas 3.7 Vyresni amžiaus žmonėms pati svarbiausia yra mobilumo problema, nes tai svarbiausias veiksnys, apsprendžiantis jų nepriklausomybę, apsisprendimą, dalyvavimą visuomenėje ir gerovę. Net tada, kai fizinės ir mentalinės galimybės su amžiumi sumažėja, turi būti kiek įmanoma užtikrinama teisė laisvai judėti viešose erdvėse. Tačiau mobilumas vyresniems žmonėms gali būti gerokai apribotas arba iš viso pasidaro neįmanomas judėti naudojantis kompleksine šiandienos viešojo transporto sistema su įdiegtais pažangiais techniniais ir organizaciniais sprendimais. Automatinės bilietų įsigijimo sistemos su įmantriais mechanizmais arba būtinybė naudotis elektronine mokėjimo įranga gali atgrasyti vyresnio amžiaus žmones naudotis viešuoju transportu.

Perpildytas visuomeninis transportas, sudėtingi fizinio įlipimo mechanizmai, trumpas perėjimo laikas, pernelyg greitai užsidarančios durys, grubus autobusų vairavimas, sėdimų vietų stoka ir panašūs nesklandumai jiems gali sukurti rimtas problemas. Taip pat nepakankamai arba sunkiai suprantama audiovizualinė informacija, pavyzdžiui, dėl sudėtingo žemėlapio, per greito pranešimų skaitymo, vyraujančio triukšmo ar per mažo dydžio rodmenų, gali labai apsunkti asmenų, turinčių matymo ir klausos sutrikimų, orientacija. Vyresniems žmonėms, kurie patys dar gali vairuoti automobilį arba važiuoti dviračiu, dažni miesto infrastruktūros pokyčiai kelia sumaištį, todėl jiems gali būti sunku susigaudyti. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir vyresnio amžiaus pėstieji tose vietose, kur vyksta kelio remonto darbai, kai kelias, prie kurio yra įpratę, staiga pradingsta šviesoforai arba jų šviesos pernelyg greitai keičiasi jiems esant pėsčiųjų perėjoje, – tai tik keletas dažnai pasitaikančių komplikacijų. Ne paskutinėje vietoje ir pernelyg intensyvus transporto judėjimas, perpildytos pėsčiųjų perėjos, nemandagūs ar net grubiai besielgiantys žmonės, pernelyg mažas suolelių, skirtų poilsiui, skaičius, nepakankamai daug ir nepatogūs viešieji tualetai gali būti labai smarkiai apribojantys veiksniai.

Rekomendacijos Miestų plėtros specialistai ir transporto judėjimą organizuojančios įmonės turi labai sąmoningai suvokti, kad aktyvus ir sveikas senėjimas neįmanomas be fizinio aktyvumo, įskaitant ir viešąsias erdves, nepriklausomai nuo to, ar erdvės planuojamos įprastinėms kasdienėms veikloms, laisvalaikio praleidimui ar visuomenės dalyvavimo tikslams. Į tai reikia atsižvelgti visame planavimo procese, siekiant palengvinti vyresnio amžiaus žmonių mobilumą ir drąsinti juos visais įmanomais būdais judėti, – pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu ar asmeniniu automobiliu.

Savivaldybių atstovai turi kūrybiškai ieškoti naujoviškų sprendimų, užtikrinančių vyresnio amžiaus žmonių mobilumą ir keliavimą viešuoju transportu pagal jų poreikius ir galimybes, pavyzdžiui, siūlant transportą pagal poreikį, supaprastinant dalijimosi transportu paslaugas ir panašiai. Todėl labai svarbu, kad viešuoju transportu būtų lengva naudotis, jis būtų patikimas ir prieinamas mažiau pasiturintiesiems.

Miestų planuotojai turi suprasti, kad jaunų mamų, vaikų ir vyresnių žmonių poreikiai viešose erdvėse yra labai panašūs, dažnai net tokie patys

Savivaldybių atstovai ir asmeninių transporto paslaugų tiekėjai turi skirti deramą dėmesį problemoms, susijusioms su informacijos apie vyresniems žmonėms skirtas transporto paslaugas mieste pateikimu, – apie prieigos sąlygas, nuolaidas, derinimą su kultūriniais renginiais ar švietimo programomis ir panašiomis priemonėmis, kurios gali būti patrauklios vyresnio amžiaus žmonėms. Tokia informacija turi būti lengvai prieinama, pateikiama aktyviai, – tiek tradiciniu būdu tiek ir internetu. Savivaldybių vadovai ir asmeninio transporto paslaugų teikėjai turi organizuoti specialius kursus vyresniems žmonėms, kad jie susipažintų su šiuolaikinio transporto galimybėmis ir išmokyti juos be problemų naudotis pažangiomis nūdienos transporto sistemų technologijomis. Miestų planuotojai turi suprasti, kad jaunų mamų, vaikų ir vyresnių žmonių poreikiai viešose erdvėse yra labai panašūs, dažnai net tokie patys: ramios ir malonios pasivaikščiojimų zonos, saugios gatvių perėjos, susitikimų ir poilsio zonos, švarūs ir patogūs vieši tualetai. Tai turi būti pagrindiniai viešųjų erdvių planavimo prioritetai, kad bendruomenės iš tikrųjų būtų draugiškos visoms amžiaus grupėms.

Viešajame transporte turi būti reguliariai ir draugiškai pranešama keleiviams, ypatingai jaunesniems, kad jie pagarbiai elgtųsi su vyresnio amžiaus žmonėmis, taip pat ir su kitomis grupėmis, kurioms gali prireikti pagalbos. Keleivius reikia paskatinti užleisti sėdimą vietą tiems, kuriems reikia pailsėti ar sunku važiuoti stovint. Valdžios atstovai, atsakingi už regionų plėtros planavimą, turi kruopščiai apsvarstyti visas galimybes, kad viešojo transporto infrastruktūra sujungtų kaimus ir mažus miestelius ir sukurtų lengvą miesto prekybos centrų, taip pat laisvalaikio, kultūrinių, švietimo ir sporto priemonių pasiekimą, kad jomis galėtų naudotis visų amžiaus grupių piliečiai. Mokykloms reikia paruošti specialią programą apie vyresnių žmonių poreikius, atsižvelgiant į jų (dažnai ribotą) mobilumą, siekiant ugdyti vaikų ir paauglių sąmoningumą apie senėjimą ir mobilumo svarbą bei akcentuoti vyresniems žmonėms rodomo dėmesingumo, pagalbos, globos ir pagarbos svarbą.

Dažnai patys vyresni žmonės skleidžia negatyvius vaizdinius apie senus žmones.

Socialinė sanglauda ir socialinė integracija

Demokratinės visuomenės egzistavimo prielaida yra garantuota galimybė visiems visuomenės nariams integruotis, jeigu jie to nori. Tokia integracija apima politinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę dimensijas. Tam tikrų kategorijų ar specifinių žmonių grupių sistemingas išstūmimas į visuomenės užribį arba išskyrimas stipriai pažeidžia visuomenės sanglaudą. Integracija turi vykti įvairiais lygmenimis, patį svarbiausią ir reikšmingiausią vaidmenį čia atlieka vietos bendruomenė. Vieta, kur žmonės gyvena ir bendrauja su kitais, yra stipriausias pagrindas jų tapatybei. Šioje aplinkoje jie lengviausiai puoselėja pasitikėjimo ir solidarumo su kitais jausmą. Gali būti stiprinamos ir kuriamos net labiau abstrakčios socialinės tapatybės ir solidarumo dimensijos kaip „priklausomybės tautai“ jausmas, pasireiškiantis per faktą, kad valstybė užtikrina teises, teisingumą, saugumą, galimybes ir kitus lemiamus gyvenimo kartu bruožus – pavyzdžiui, per švietimą, socialinį saugumą, konkrečias pasirinkimo laisves ir panašiai.

3.8

Vis dėlto pasitaiko, kad senyvo amžiaus žmonės – ypatingai sulaukę pensinio amžiaus – nebūna pripažįstami kaip pilnateisiai visuomenės nariai. Senų žmonių vertė dažnai sumažinama iki jų vaidmens kaip rinkėjo politiniuose rinkimuose, kaip vartotojo arba, blogiausiu atveju, kaip socialinės apsaugos sistemos naštos arba papildomos šeimos ar jaunos kartos išlaidų. Ši negatyvi senų žmonių kategorizavimo tendencija kuria labai rimtą pavojų visuomenės socialinei sanglaudai ir kelia riziką šią specifinę grupę marginalizuoti funkcinio pajėgumo pagrindu, sudarant prielaidas, kad panašios išskyrimo formos gali būti taikomos ir kitoms grupėms, taip griaunant etinį, politinį ir socialinį visuomenės pagrindą.

Dažnai patys vyresni žmonės skleidžia negatyvius vaizdinius apie senus žmones. Tai vyksta dėl skirtingų priežasčių. Dažnai, pradėję dar jaunystėje, žmonės būna linkę skleisti ir ginti savo neigiamas nuostatas apie senatvę. Tokio pobūdžio nuo vaikystės susiformavusias nuostatas sunku pakeisti, kai toks žmogus sulaukia senyvo amžiaus. Pasenus šie neigiami stereotipai i automatiškai tampa išsipildžiusiomis pranašystėmis, formuojančiomis mintimis, emocijomis ir elgesiu. Tad jeigu senyvo amžiaus žmogus galvoja, kad seni žmonės yra ligoniai, priklausomi ir užmaršūs, ilgainiui jis ar ji iš tikrųjų elgsis ir jausis būtent taip – tokiu būdu patvirtindamas šį neigiamą įvaizdį.

Rekomendacijos Vietos politikos formuotojų, vietos valdžios institucijų ir bendruomenės plačiąja prasme pirmaeilė atsakomybė yra sukurti sąlygas, kurios sudarytų galimybę visiems gyventojams visiškai integruotis į vietos bendruomenę – būtent jie turi suteikti priemones būtinas socialinei sanglaudai palaikyti. Jie turi užtikrinti, kad skirtingos žmonių grupės nebūtų dėl nieko diskriminuojamos, jaustųsi priimtos ir gerbiamos. Pagrindinė nuostata turi būti „visuomenė visiems“. Vienas iš realių būdų tai padaryti – visiems piliečiams siūlyti adekvačias infrastruktūras, atitinkančias jų poreikius, ne diskriminacines paslaugas. Visa tai turi būti sukurta išlaikant asmeninio pasirinkimo galimybę. Vietos bendruomenė taip pat gali pasiūlyti daugybę galimybių dalyvauti socialiniame, kultūriniame, politiniame gyvenime ir kituose reikšminguose laiko praleidimo kartu renginiuose. Tokių galimybių dalyvauti pasiūlą reikia sustiprinti dalyvavimą stimuliuojančiomis ir motyvaciją skatinančiomis priemonėmis. Svarbų vaidmenį gali atlikti pilietinės visuomenės organizacijos įtraukdamos vyresnius žmones per specialias veiklas, atitinkančias jų interesus ir galimybes. Tokios veiklos turi vykti reguliariai, sukuriant galimybę užmegzti kontaktą ir vėliau bendradarbiauti su jaunesnėmis kartomis. Valstybinių įmonių ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas integruojant arba pakartotinai integruojant vyresnius žmones į vietos bendruomenę yra perspektyvus būdas, ir abi pusės turi labiau juo pasinaudoti. Vienodai svarbu, kad politikai ir vietos valdžia teiktų pakankamą paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos galėtų atlikti svarbų vaidmenį stiprinant socialinę integraciją ir socialinę sanglaudą.

Nepriklausomybė ir apsisprendimas 3.9

Nepriklausomybės ir apsisprendimo jausmas kartu su galimybėmis dalyvauti visuomenėje yra nepakeičiamas prasmingo oraus gyvenimo pagrindas. Vyresni žmonės gali labai stipriai reaguoti ir kentėti nuo suvaržymų šiose srityse – nepriklausomai nuo to, ar juos sukelia asmeninės sąlygos ar išorės aplinkybės. Jie yra ypatingai jautrūs, kai institucijų, kuriose gyvena, taisyklės ar jiems skirtų paslaugų organizavimas remiasi nepraktiškais sprendimais arba sukelia nebūtinus ar net žeminančius apribojimus ir kliūtis. Ypatingai papildomų diskusijų reikalauja raminančiųjų vaistų skyrimas ar priverstinių praktikų taikymas.

Nepriklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės būtų, žmonės pagrindine teise laiko galimybę patiems nuspręsti, kas jiems patinka ir kas jiems gerai. Autonomija ir siekis pačiam spręsti, ką daryti, kada tai daryti ir kaip tai daryti yra esminis žmogaus egzistencijos elementas. Kai ši galimybė neteisingai apribojama, pažeidžiamas ir žmogaus orumas. Institucijos ir paslaugos, kurios negerbia senyvo amžiaus žmonių nepriklausomybės, galimybės apsispręsti ir dalyvauti siekio kaip pagrindinio poreikio ir teisės yra priešiškos, nerūpestingos, nepagarbios ir nehumaniškos.

Autonomija ir siekis pačiam spręsti, ką daryti, kada tai daryti ir kaip tai daryti yra esminis žmogaus egzistencijos elementas.

Rekomendacijos Visos su senų žmonių apgyvendinimu ir slauga susijusios priemonės, nepriklausomai nuo paslaugas teikiančios institucijos tipo – savo nuostatomis ir visomis procedūromis turi gerbti asmens troškimą išlaikyti kuo didesnę nepriklausomybę ir autonomiją, kartu aiškiai pripažįstant apsisprendimo galimybę.

Šiame darbe reikėtų laikytis pagrindinės nuostatos nesusitelkti į seno žmogaus gebėjimų nebuvimą ir trūkumus, bet pradėti nuo prielaidos, kad yra dar nepanaudotų fizinių, protinių ir socialinių gebėjimų, kuriuos sunku pastebėti, kurie menkai vertinami kitų, o galbūt net nesuvokiami paties žmogaus.

Kiek įmanoma reikia vengti priemonių, ribojančių asmens laisvę, taip pat psichotropinių vaistų skyrimo, siekiant palengvinti slaugytojų naštą – net kognityvinio sutrikimų atveju.

Joks gydymas ar slauga neturi prasidėti teiginiu „daugiau nebegalite to ar ano“, bet visada „pažiūrėkime, ką galite padaryti ir kaip mes galėtume jums padėti“. Tai labai svarbu senų žmonių savivokai, savęs vertinimui ir pasididžiavimo jausmui palaikyti – tai didina jų orumą ir gyvenimo džiaugsmą.

Sumažėjusios asmeninės autonomijos sąlygomis ir esant ribotai apsisprendimo galimybei, institucijos ir paslaugų teikėjai pirmiausia turi kruopščiai įvertinti, kokius gebėjimus žmogus dar turi ir gali jais naudotis, tuo pačiu nustatant, ar reikia ir kokiu būdu juos galima palaikyti išorinės pagalbos priemonėmis.

Reikia dekonstruoti neigiamą senų žmonių įvaizdį, ypatingai tarp pačių senyvo amžiaus žmonių. Reikėtų vengti stereotipinio savęs vertinimo ir negatyvų senėjimo įvaizdį įtvirtinančių procesų.

Senėjimas gyvenimo cikle 3.10 Kadangi senėjimas yra normalus žmogaus egzistencijos procesas, kaip toks jis turi būti matomas ir gerbiamas, bet ne laikomas nuolatiniu ir neišvengiamu žmogaus pajėgumų ir gebėjimų praradimu. Be abejonės, fizinė jėgos mažės, tačiau patirtis ir geri sprendimai su amžiumi gali smarkiai gerėti. Daugybę mokslinių atradimų, išradimų ir technikos pasiekimų padarė vyresni žmonės, daug menininkų, politikų ir kitų garsių asmenybių savo reikšmingiausius darbus sukūrė brandžiame amžiuje. Iš tikrųjų, visas gyvenimas yra mokymosi, patyrimo, supratimo, vertinimo ir veikimo procesas, nepertraukiama visuma, turinti skirtingas perspektyvas skirtingose stadijose, priklausomai nuo pokyčių ir gyvenimo situacijų. Savo gyvybingumui palaikyti visuomenė turėtų naudotis šių pokyčių įvairove ir skinti veržlaus jaunimo bei atsargių vyresnių žmonių kovos ir bendradarbiavimo vaisius.

Būtų neprotinga kurti tokias dirbtinas laiko ribas ir kategorijas, kurios neatspinti individualių žmonių gebėjimų ir pasirinkimo.

Posakis „viskam savas laikas tinka ir senėjimo reiškiniui. Visuomenė elgiasi neprotingai, nustatydama bendrą privalomą amžiaus ribą apmokamame darbe ir versdama to amžiaus sulaukusius žmones „pasitraukti“, išeiti į pensiją. Vieni žmonės galbūt laukia to laiko, kai jiems nebereikės dirbti, kad galėtų pragyventi, ir jie išeis į pensiją – dažnai dėl sveikatos ar kitų svarių priežasčių. Nemažai žmonių su malonumu ir toliau dirbtų sulaukę oficialiai pripažinto pensinio amžiaus, jei tik jiems būtų sudaromos tinkamos sąlygos. Būtų neprotinga kurti tokias dirbtinas laiko ribas ir kategorijas, kurios neatspindi individualių žmonių gebėjimų ir pasirinkimo. Tai didina visuomenės segregaciją ir jos narių diskriminaciją. Yra pakankamai gerų priežasčių kalbėti apie skirtingas kartas visuomenėje, tačiau senėjimas apskritai turi būti suvokiamas kaip procesas, kurį anksčiau ar vėliau patirs visi visuomenės nariai.

Rekomendacijos Sprendimus priimančios institucijos visada turi adekvačiai atspindėti savo bendruomenės ar plačiosios visuomenės amžiaus struktūrą, kad gautų didžiausios naudos iš klientų įvairovės ir tuo pačiu, remiantis viso gyvenimo nuostata, galėtų tarnauti visiems. Valdžios institucijų politika, strategijos ir veiksmai visada turi laikytis principo, kurį labai išmintingai dviem sakiniais apie teisingumą suformulavo Aristotelis, teigdamas, jog „teisė pažeidžiama tada, kai su lygiais žmonėmis elgiamasi nevienodai – tačiau teisingumo principas vienodai pažeidžiamas tada, kai nelygūs laikomi lygiais“. Siekiant lygybei suteikti statusą – autonomiją ir gerovę seniems žmonėms – viešoji politika turi užtikrinti seniems žmonėms, kad jų specifinės grupės teisės ir poreikiai būtų deramai atstovaujami.

Pilietinės visuomenės organizacijos visose visuomenei svarbiose srityse turi užtikrinti, kad savo atliekama misija, konkrečiais tikslais ir veiksmais sistemingai patrauks įvairaus amžiaus narius ir rėmėjus. Tai skatina visų žmonių vertės ir indėlio į bendrą gėrįpripažinimą ir laikui bėgant neabejotinai užtikrina organizacijos naudą ir gyvybingumą. Valdžios institucijų teikiamos ar reguliuojamos asmeninės paslaugos ir priemonės – įskaitant sveikatos ir socialines paslaugas, – kiek tai įmanoma, turi būti taip suprantamos, kad jomis gali naudotis įvairaus amžiaus asmenys. Tai ne tik išryškins jų pobūdį ir tikslą siekti „viešojo intereso“, tačiau pagerins jų veiksmingumą ir ekonomikos tvarumą. Tuo pačiu toks požiūris labai prisideda prie visuomenės sanglaudos.

Vyresnių žmonių gebėjimai ir indėlis 3.11

Europos visuomenėje iš profesinio gyvenimo pasitraukę vyresni žmonės, labiausiai suvokiami kaip prekių ir paslaugų vartotojai, bet ne kaip kažką gaminantys žmonės. Taip pat jie laikomi pagrindiniais socialinės apsaugos sistemos naudos gavėjais, nes gauna socialines pensijų išmokas ir neproporcingai daug naudojasi sveikatos ir socialinės apsaugos priemonėmis ir paslaugomis. Dažnai pamirštama, kad tai šiandienos vyresnioji karta sukūrė socialinės apsaugos sistemos finansinį kapitalą, kad sistema gali veikti tik kartų solidarumo sutarties pagrindu, kai jaunesnioji karta tiesiogiai ar netiesiogiai finansiškai remia į pensiją išėjusius vyresniuosius. Per savo gyvenimą vyresnio amžiaus žmonės formaliu ir neformaliu būdu sukaupė daug profesinės ar asmeninės išminties, turi didžiulę patirtį. Priklausomai nuo atskiro žmogaus tai gali apimti techninius, procedūrinius, politinius, ekonominius, kultūrinius ar socialinius reikalus – susumavus, senyvo amžiaus žmonės yra prisidėję praktiškai visose žinomose gamtos, visuomenės, žmogaus gyvenimo, mokslo ir technologijų srityse. Iš tikrųjų, jie gali būti laikomi sudėtine intelektualaus paveldo dalimi bei „visuomenės biblioteka“.

Kitaip nei labiau tradicinės orientacijos visuomenės Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse, kur vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai yra labai gerbiami ir vertinami už savo gyvenimo patirtį ir išmintį, Europos šalių visuomenės yra linkusios ignoruoti šį turtą ir žinių šaltinį, supratimą ir teisingą patarimą, paremtą tuo, ką jie su laiku patyrė ir išmoko. Europoje seni žmonės labai dažnai negražiai lyginami su senu, surūdijusiu plienu – tuo pasakant, kad praktiškai iš jų nėra jokios naudos. Labiau juos įtraukdamos – su visais įgytais gebėjimais – į visuomenės valdymą ir į daugelio specialiųjų problemų sprendimą, visos visuomenės patirtų neįkainojamos naudos moksline, politine, ekonomine, švietimo, kultūros ar daugeliu kitų prasmių.

Vyresni žmonės nori ir toliau būti susiję su gyvenimo realijomis bei visuomenės tėkme.

Vis daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie domisi savo verte ir kokiu indėliu galėtų prisidėti prie visuomenės įvairiuose lygmenyse. Daugeliui priverstinė pensija reiškia tam tikrą jų asmenybės ir gebėjimo apsispręsti įžeidimą. Jie labiau norėtų ir toliau dirbti bei dalintis su visuomene savo žiniomis ir patirtimi, gal pagal jų amžių pritaikytomis sąlygomis. Be to, ne paslaptis, kad darbas, atliekamas pačiam apsisprendus, palaiko ar net pagerina vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir gyvenimui suteikia prasmės jausmą. Vyresni žmonės nori ir toliau būti susiję su gyvenimo realijomis bei visuomenės tėkme, jie nori prisidėti kol fiziškai ir protiškai gali. Dauguma jų dirba savanoriškose organizacijose arba ieško kitų galimybių, kur galėtų pasidalinti savo įgytomis žiniomis, patirtimi ar talentais, kad kiti iš to turėtų naudos. Toks užimtumas juos palaiko aktyviais, padeda palaikyti sveiką nuostatą ir suteikia reikalingumo ir pripažinimo jausmą.

Rekomendacijos Turi būti visiškai atsisakyta priverstinio pensinio amžiaus. Kaip pasakė Europos teisingumo teismas, ne amžius, bet sąlygos ir žmogaus pajėgumai apsprendžia, gali ar negali jis ar ji toliau atlikti konkretų darbą. Diskriminacija amžiaus pagrindu ir darbo rinkoje yra pagrindinių teisių pažeidimas. Tačiau, jeigu žmonės toliau dirbti nebegali – dėl bet kokių priežasčių – jie turi mėgautis gyvenimu nedirbdami, bet turėdami pakankamas garantuotas pajamas. Darbdaviai, valdžios institucijos ar privačios įmonės turi galvoti apie būdus ir priemones, leidžiančias ir toliau gauti naudos iš savo darbuotojų kiek įmanoma ilgiau, galbūt net ilgiau, nei įprastinis pensinis amžius. Taip elgdamiesi, jie ne tik tarnauja savo verslui, tačiau atspindi ir daugelio senyvo amžiaus, o galbūt ir buvusių darbuotojų bei visuomenės apskritai interesus – įskaitant ir valstybės biudžeto.

Visos valdžios institucijos bet kokiame lygmenyje ir visose politikos formavimo, planavimo ir įgyvendinimo srityse turi tyrinėti visas galimybes, kaip sistemingai įtraukti kompetentingus vyresnio amžiaus žmones į savo veiklas – pasinaudoti jais ir gauti naudos iš jų pajėgumų bei geros valios. Jų indėlis, pagal bendrą taisyklę, turi būti adekvačiai finansiškai įvertintas. Visos pramonės šakos, kurių veikla susijusi su „sidabrine ekonomika“ – ar jos gamintų prekes ar paslaugas – turi suprasti, kad tiesiogiai iš senų žmonių, kaip vartotojų ar potencialių klientų, gaunama informacija yra pati aukščiausia jų verslo vertė. Konkrečių poreikių, pageidavimų ir galimų pasirinkimų žinojimas yra svarbus ekonominės sėkmės veiksnys. Todėl tokia pramonė turi sukurti mechanizmą, kaip įtraukti vyresnius žmones ir jų organizacijas į visas tokių prekių ir paslaugų gamybos stadijas – nuo koncepcijos sukūrimo fazės, planavimo, dizaino iki produkto sukūrimo arba paslaugos pateikimo ir baigiamosios įvertinimo ir galimo tobulinimo fazės.

Už sveikatą ir įdarbinimą įvairiuose lygmenyse atsakingi valstybės departamentai turi artimai bendradarbiauti su sveikatos paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir draudimo sektoriumi bei mokslo ir tyrimų sektoriumi, kad būtų protingai patobulintos darbo vietos ir atsirastų galimybių seniems žmonėms saugiai toliau dirbti, jeigu jie to nori, o šiuos sprendimus siūlyti darbdaviams. Jie galėtų net subsidijuoti tokių priemonių įgyvendinimą, nes jos gali būti naudingos ne tik darbdaviui ir vyresnio amžiaus darbuotojui, bet netiesiogiai ir valstybei bei visuomenei plačiąja prasme. Savanoriškos organizacijos ir viešosios institucijos bei paslaugas teikiančios įmonės turi tyrinėti visas galimybes, kaip vyresni žmonėms galėtų pasiūlyti savo talentus, žinias ir laiką, kad prisidėtų prie kokybiškos visuomenės kūrimo, stiprintų solidarumą ir bendravimą tarp kartų ir tarp tos pačios kartos žmonių.

Senų žmonių poreikiai ir pasirinkimai 3.12

Žmonių fiziniai ir protiniai gebėjimai kinta senstant, tad vieni gebėjimai gali išlikti, o kiti smarkiai mažėti. Dažnai gali pasireikšti lėtinės ligos, todėl kūnas gali ne taip sėkmingai kovoti su infekcijomis. Taip pat gali susilpnėti ar progresyviai nykti kognityvinės funkcijos, vystytis kiti fiziniai ir protiniai sutrikimai, atsirasti socialinių ir psichologinių problemų. Tačiau tokių pokyčių pasekmės, kokios nepatogios ar ribojančios jos galėtų būti žmogui, jo ar jos artimiesiems, nebūtinai neišvengiamai reiškia labai rimtus žmogaus gyvenimo kokybės apribojimus – gavus ir naudojantis derama pagalba ir parama, gyvenimo kokybė gali išlikti pakankama. Pagalba ir parama gali būti suprantama kaip amžiui draugiškos įvairių rūšių prekės ir instrumentai, tobulinantys ar padedantys prisitaikyti prie fizinių gyvenimo sąlygų, taip pat įvairios asmeninės ir namų priežiūros paslaugos – tokios kaip sveikatos priežiūra ir socialinė priežiūra, informacijos suteikimo ir bendravimo forma naudojant mokymosi priemones ar prisitaikančios elgsenos palaikymas – tai būtų tik keletas galimų priemonių.

Be abejonės, visuomenės rūpestis pirmiausiai turi būti kreipiamas į labiau pažeidžiamų visuomenės narių likimą, apribojimus ir kančias, ypač pagalbą turi teikti šeima arba bendruomenė arba jos kartu. Poreikių turintis žmogus niekada neturi būti laikomas visiškai bejėgiu „daiktu“, kuriam reikalinga pagalba ir parama, bet sąmoninga asmenybe, kuri turi konkrečius pageidavimus ir prieštaravimus, troškimą džiaugtis, kaip ir galimą autonomiją ir apsisprendimo teisę, nepriklausomai nuo visų galimų problemų ir apribojimų. Todėl visada turi būti gerbiamas kiekvieno asmens nediskutuotinas žmogiškasis orumas ir pagrindinės teisės, nepriklausomai nuo jo ar jos statuso ir sąlygų.

Poreikių turintis žmogus niekada neturi būti laikomas visiškai bejėgiu „daiktu“, kuriam reikalinga pagalba ir parama, bet sąmoninga asmenybe, kuri turi konkrečius pageidavimus ir prieštaravimus.

Rekomendacijos Siūlant ir teikiant pagalbą ir paramą svarbiausia, kad tikrieji ir konkretūs atskiro žmogaus negalavimai bei poreikiai būtų atidžiai ir tiksliai nustatyti ir dokumentuose užfiksuoti, kad būtų atsižvelgta į dar išlikusius gebėjimus ir, svarbiausia, kad būtų pastebėtos ir kiek įmanoma gerbiamos žmogaus vertybės, nuomonė bei pomėgiai. Turint omenyje, kad išorinės pagalbos poreikis dažnai gali būti susijęs su tokiomis problemomis kaip gėda ar sumenkęs asmens savęs vertinimas, pagalba ir parama visada turi būti suteikiama labai jautriai, suprantamai, išsamiai paaiškinant ir pateikiant visas būtinas detales, leidžiant ar net drąsinant žmogų pareikšti savo nuomonę, išsakyti savo pageidavimus, kad galiausiai informacijos pagrindu galėtų rinktis.

Asmeninės ir namų priežiūros paslaugos turi būti suprantamos ir organizuojamos kiek įmanoma asmeniškai, gerbiant gyvenimo kontekstą, individualų laiko paskirstymą, komfortą, tai ko „negalima“, taip pat aptarnaujamo asmens privatumą. Kai ne visus pageidavimus ir prieštaravimus galima patenkinti, tai žmogui turi būti paaiškinta tokiu būdu, kad jis ar ji suprastų logišką paaiškinimą ir galėtų sutikti su tokiomis pagrįstomis ribotomis išimtimis.

Paslaugos senstantiems žmonėms 3.13

Yrant šeimos struktūrai, vis mažiau vyresnio amžiaus žmonių gyvena su šeimos nariais, yra jų prižiūrimi. Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių gyvena senelių namuose ar pensionatuose, slaugos namuose arba pasirenka likti ir senti savo namuose. Jaunesni žmonės, neturėdami tiesioginės gyvenimo su vyresniais žmonėmis patirties, nesuvokia senatvės realijų senėjimo proceso sudėtingumo. Tačiau kai šeimos dar turi galimybių ir noro prižiūrėti savo vyresnius narius pagalba iš išorės yra ne tik naudinga, bet daugeliu atvejų neatidėliotinai būtina. Dažnai šeimos visiškai nėra pasirengusios profesionaliai slaugyti sunkios būklės seno žmogaus. Europoje pailgėjus žmonių gyvenimo trukmei, kartais net senos dukros rūpinasi savo labai senais tėvais – tai gali būti visiškai nepakeliama našta. Tokiais atvejais savivaldybės organizuojama pagalba namuose yra labai vertinga, ypač toms šeimoms, kurios negali nusipirkti rinkoje siūlomų privačių paslaugų. Be to, gyventi padedančios aplinkos priemonės gali labai pagelbėti ne tik pačiam žmogui, bet ir juo besirūpinančiai šeimai. Išorinė pagalba visada turi būti derinama su vyresnių žmonių ir jų šeimos narių informavimo ir apmokymo priemonėmis.

Seni žmonės labiau mėgsta senti namuose, kad liktų savo bendruomenėje ir turėtų artimą ryšį su jiems pažįstamais žmonėmis, kuriais gali pasitikėti. Tai reiškia, kad apgyvendinimas pensionatuose, slaugos institucijose ar sveikatos priežiūros įstaigose turi būti pasirenkamas paskutiniu atveju. Bet kokiu atveju turi būti atsižvelgta į seno žmogaus valią – net jeigu tai reikalaus sudėtingesnio pasirengimo. Apgyvendinimo institucijoje ir globos atveju, pirmaeilės svarbos dalykas yra institucijos ir jos paslaugų kokybė. Kokybė apima ir pagarbą orumui, seno žmogaus teises ir troškimą pačiam apsispręsti. Turi būti užtikrinta kokybės stebėsena ir adekvatūs nusiskundimų mechanizmai.

Seni žmonės labiau mėgsta senti namuose, kad liktų savo bendruomenėje ir turėtų artimą ryšį su jiems pažįstamais žmonėmis.

Rekomendacijos Savivaldybės turi sukurti išsamias strategijas ir programas vyresnio amžiaus gyventojams. Jose turi būti siūlomi įvairūs veiksmingos ir kokybiško paramos pasirinkimai, kuriantys sąlygas laisvai pasirinkti bet kokiame amžiuje ir gauti adekvačias paslaugas šeimos aplinkoje arba savo namuose, o jeigu reikia ar tam teikiama pirmenybė, – institucijose. Valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos turi būti prieinamos visiems be jokios diskriminacijos.

Materialaus pobūdžio patobulinimai ir senų žmonių, turinčių negalią ar sutrikimų, gyvenamosios aplinkos pritaikymas turi būti laikomas prioritetu teikiant pagalbą ir siekiant užtikrinti saugumą bei komfortą. Daugiabučių namų administratoriai, nuomojamų patalpų savininkai bei daugiabučių namų savininkų bendrijos turi užtikrinti, kad jų patalpos būtų tinkamai suprojektuotos ir įrengtos atsižvelgiant į visų kartų poreikius – nuo mažų vaikų iki vyresnių ir silpnų žmonių.

Kur įmanoma ir tinkama, derinant su tradicijomis, kultūra ir ekonomine realybe, turi būti sukurtos sąlygos vystytis vyresniems žmonėms skirtų paslaugų rinkai. Visuomenei atstovaujančios įvairių lygmenų valdžios institucijos turi rasti struktūras, subalansuotus sprendimus ir verslo modelius, leidžiančius plėtotis privataus ir viešojo sektoriaus partnerystei, užtikrinančiai paslaugų sektoriaus tvarumą ir veiksmingumą.

Už gyvenamųjų butų fondą atsakingi savivaldybių skyriai, teikdami finansinę paramą pastatų modernizavimui turėtų skatinti tokį visapusišką gyvenamųjų patalpų tobulinimą ir pritaikymą. Tai yra protingos investicijos, nes jos padeda išvengti ar bent tolimesniam laikui nukelti išorinių paslaugų poreikį.

Vyresnio amžiaus žmonėms skirtų institucinių priemonių ir asmeninių paslaugų teikėjų planavimas ir stebėsena visada turi vykti dalyvaujant patiems seniems žmonėms arba juos atstovaujančioms pilietinės visuomenės organizacijoms bei jų šeimos nariams, kad būtų užtikrinta, jog senų žmonių poreikiai bus tinkamai patenkinami.

Turi būti rimtai svarstoma apie pažangios telemedicinos ir teleslaugos galimybes, automatus ir robotus, kurie padeda tvarkyti namus ir gaminti maistą, apie sudėtingą informaciją bei komunikacijos priemones, taip pat „žaislus su dirbtiniu protu“, kurie linksmina, pataria ir kuria jausmą, jog esi ne vienas – taip kovojant su vienatve.

Namų priežiūros sistemų reglamentavimas ir praktika turi padėti rasti ir įgyvendinti kiekvienu atskiru atveju ekonomiškai optimalų ir senam žmogui priimtiną žmogaus ir technologija paremtos paslaugos derinį. Senyvo amžiaus žmonės ir jų neformalūs ir formalūs slaugytojai turi tarti svaresnį savo žodį apibrėžiant šią pusiausvyrą. Absoliučiai būtina, kad techniniai įrenginiai, priemonės ir prietaisai, t.y. kritimo detektoriai, teleslaugos sistemos ir panašūs dalykai, vyresnio amžiaus žmogui būtų visiškai suprantami ir priimtini, kad jis nesijaustų valdomas „didžiojo brolio“. Turi būti užtikrinta, kad globojamas žmogus turėtų galimybę sąmoningai išjungti tokias techninės pagalbos priemones.

Tyrimai ir plėtra 3.14

Viena didžiausių senų žmonių ir paties senėjimo proceso tyrinėjimo problemų yra ta, kad visa tai labiau siejama su medicina ir pakankamai mažai apima sociologinius, psichologinius, teisinius ir etinius aspektus. Dar didesnė problema kyla dėl to, kad tokiuose tyrimuose vyresni žmonės laikomi analizuojamais ir interpretuojamais „objektais”, bet ne žmonėmis – taip ignoruojamas teisiškai pagrįstas reikalavimas „nieko dėl mūsų be mūsų!”. Su senėjimo problema susiję tyrimai, kuriuos vykdo jauni ar vidutinio amžiaus mokslininkai, dažnai atliekami pagal konkrečius jų prioritetus ir metodus, tačiau nekreipiant arba ne pilnai kreipiant dėmesį į žmogiškąjį buvimo senu žmogumi faktorių, todėl tai gali lemti neadekvačius, nepakankamus rezultatus, kurie teisiškai pilnai neatspindi tam tikrų senyvo amžiaus žmogaus būklių. Reikia pripažinti problemą, kad vyresnio amžiaus mokslininkai ir tyrėjai iš dalies dėl po jų ateinančios kartos spaudimo turi paklusti amžiaus apribojimams ir priverstinai išeiti į pensiją arba prarasti institucinę ir finansinę paramą, kai jie, galbūt, yra sukaupę daug žinių konkrečioje srityje aukštą žinių lygį ir supratimą. Dažniausiai tai kuria dvigubą klaidą: būna ypatingai sunku pasiekti dar reikšmingesnių rezultatų jau pasiektųjų pagrindu, tai gali trukdyti arba nuvertinti vaisingą mokslinį bendradarbiavimą tarp skirtingų kartų.

Reikia efektyvaus ir socialiai atsakingo koordinuojančio mechanizmo.

Kalbant apie padedančių senti technologijų pažangą, vyrauja faktas, kad jas sukuria specialistai, kurie nebūtinai turi artimą ryšį su vyresniais žmonėmis. Dauguma medicinos srities gyventi padedančių aplinkos technologijų ar kitų sektorių sudėtingi įrankiai, sistemos ar procesai, kuriais siekiama padėti žmonėms saugiai ir globojamiems senti, kuriami be tų, kuriems šios technologijos yra skirtos - pagrindinių naudotojų. Todėl jos gali būti nepakankamai ar visai neadekvačiai suprastos ar priimtos. Kalbant apie viešą tyrimų ir plėtros rėmimą sveikatos ir sveiko senėjimo srityje, neseniai pasirodę daugybiniai ir skirtingi finansavimo mechanizmai bei schemos, dažnai dubliuojančios vienos kitas, kuria fragmentaciją ir nepakankamą išteklių paskirstymą, kartais net trukdo susitelkti ir mobilizuoti jėgas socialiai svarbiems prioritetiniams tyrimams. Todėl reikia efektyvaus ir socialiai atsakingo koordinuojančio mechanizmo.

Rekomendacijos Mokslo institucijos, aktyviai vykdančios tyrimus žmogaus senėjimo problematikos srityje ar teikiančios šios srities žinias ar išsilavinimą, turi užtikrinti, kad seni žmonės nebūtų tik tokių tyrimų ir mokymų „objektai”, bet nepakeičiami ir vertinami subjektai, kurie yra labai svarbi šių disciplinų kokybės sudėtinė dalis. Jie turi būti įtraukti į tyrimų ir mokymų koncepcijos kūrimo fazę, sprendimų dėl prioritetų priėmimą, įgyvendinimą ir stebėseną bei rezultatų interpretavimą.

Mokslinės institucijos ir technologiškai pažangios laboratorijos turi siekti bei organizuoti artimą bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios atstovauja seniems žmonėms, ir net su kompetentingais pačiais vyresnio amžiaus žmonėmis, kad nustatytų su senėjimu susijusias sritis bei problemas, kuriose reikalingi ir gali būti įdiegti mokslo ir technologijų išradimai.

Atliekant tyrimus, susijusius su amžiumi, turi būti kuriama skirtingų kartų komandų bendradarbiavimo kultūra – visada užtikrinant reikšmingą vaidmenį vyresniems mokslininkams ir tuo pačiu suteikiant plačias galimybes ir seniems žmonėms, ir jaunesniems. Turėtų būti laikomasi moto „Atlikime tyrimus kartu!“.

Ir toliau turi būti plėtojamos skirtingos metodikos ir nuostatos, įtraukiančios vyresnio amžiaus žmones į tyrimus ir plėtros veiklas, susijusias su šia sritimi, pvz. technologijų išbandymo seminarai. Turi būti plačiai skatinamos į žmogų nukreiptų tyrimų metodologijos, o kur reikia, užsakomos tyrimų rėmėjų pagal atsakingą tyrimų ir inovacijų koncepciją.

Vyresni žmonės ir jų atstovai turi būti aktyviai įtraukiami į tyrimų prioritetų apibrėžimo procesą. Naudojantis įvairiais pilietinės visuomenės, viešųjų konsultacijų, viešosios stebėsenos, mokslo centrų ir panašiais mechanizmais, tikrieji senų žmonių poreikiai, prioritetai ir nuostatos turi būti svarbus veiksnys, sprendžiant viešųjų išteklių paskirstymą šios srities tyrimams ir plėtrai.

Mokslo ir technologijų kongresai bei seminarai, susiję su senėjimo problematika, visada turi būti planuojami ir organizuojami gausiai dalyvaujant ir prisidedant vyresnio amžiaus žmonėms bei jiems atstovaujančioms atitinkamoms organizacijoms. Jie turi būti sistemingai skatinami išreikšti senų žmonių, jų šeimų bei juos globojančių asmenų poreikius, rūpesčius ir pageidavimus.

Pažangios pagalbinės technologijos ir paslaugos 3.15 Politikos strategai, verslininkai ir pilietinės visuomenės organizacijos turi suvokti, jog demografinis senėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių didžiausią poveikį šiandieninei ir būsimai Europos visuomenei. Minėtų grupių atstovai turi ypač atidžiai stebėti šį reiškinį, jeigu jie nori sėkmingai pasiekti savo tikslus ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. Dabartinės demografinės tendencijos kelia daug iššūkių, kuriuos reikia spręsti atsakingai. Akivaizdu, kad reikia spręsti sudėtingus klausimus, tokius kaip pensijų sistemos tvarumas, darbo rinkos problemos bei visapusiškas sveikatos draudimas. Tuo pačiu greito Europos visuomenės senėjimo sukelti pokyčiai ragina peržiūrėti dabartines socialinės apsaugos priemones ir ieškoti naujovių šioje srityje.

Naujoviškų technologijų ir paslaugų ypač reikia institucijoms ir asmenims, teikiantiems globos ir slaugos paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms pagal jų poreikius ir pasirinkimus. Inovacijų reikia tam, kad užtikrintume, jog nei vienas žmogus nebus diskriminuojamas ar pamirštas, kad globa ir slauga būtų teikiama pagal konkretaus žmogaus poreikius ir būtų kiek įmanoma aukščiausios kokybės, tačiau jos kaina būtų prieinama žmonėms ir visuomenei. Inovacijų poreikis neapsiriboja technologijomis ir paslaugomis, jų reikia ir ieškant filosofinių bei etinių sprendimų, socialiniuose santykiuose ir procesuose, o taip pat sprendžiant slaugos bei globos finansavimo ir solidarumo suvokimo uždavinius. Kadangi senėjimo reiškinys veikia visą visuomenę, turi būti bendra socialinė atsakomybė ieškant sprendimų ir juos įgyvendinant. Reikia išsamiai apsvarstyti visas strategijas ir priemones bei galimus jų rezultatus. Visada turi būti supratimas, kad beveik kiekvienas veiksmas ir reakcija gali turėti rimtų pasekmių kitoms visuomenės sritims. Inovacinius procesus labiausiai turi inicijuoti ar remti mokslininkai, rinkos veikėjai ir pilietinė visuomenė, tačiau senyvo amžiaus žmonės gali ir patys prie to prisidėti. Tikslas ir efektyvumas turi išlikti svarbiausiais dalykais, tačiau išradėjui ar autoriui – ar tai būtų institucija, organizacija ar individas – turi būti viešai padėkota. Tai motyvuotų kitus sekti geru pavyzdžiu. Kalbant apie inovacijas produktų ir paslaugų seniems žmonėms srityje, investicijų ieškančių įmonių leksikoje naudojamas terminas „mirties slėnis” įgauna konkrečius bruožus. Dėl vyresnių žmonių rinkos ypatumų sunkiau teisingai įvertinti investicijų riziką, todėl privatūs investuotojai turi mažiau patrauklių išėjimo strategijos variantų. Taip susikuria aplinkybės, kuriomis oriai senatvei technologijas kuriantis pažangus verslas negali sėkmingai varžytis dėl investicijų su komerciškai patrauklesnėse srityse verslą plėtojančiomis įmonėmis. Todėl šio sektoriaus inovacijoms būtina valstybės parama. Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė leistų lengviau ir greičiau perkelti mokslinių tyrimų rezultatus į pažangias pagalbines technologijas, produktus ir paslaugas.

When it comes to innovation in the area of products and services for older people, the commonly known phenomenon of “Valley of Death” has particular features. It is caused, above all, by the peculiarities of the market situation making correct assessment of investment risks more difficult, thus reducing opportunities for commercially attractive exit strategies for private investors. This leads to the situation when innovative business in the field of technologies for ageing well cannot successfully compete for investments against more commercially attractive rivals. Therefore, public support for innovation in this sector is critically important in order to enable private-public partnership in order to facilitate and foster the transfer of research results into innovative supportive products and services.

Rekomendacijos Savivaldybės, socialinės apsaugos tarnybos, įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos turi kurti tokias programas, kurios motyvuotų mąstyti naujoviškai, remtų iniciatyvas senėjimo srityje, kuriomis butų parodoma pagarba ar net skiriamos piniginės premijos už naudingas pastangas ir rezultatus. Viešųjų pirkimų praktikoje inovacijos turėtų būti ypatingai skatinamos ir pritaikomos, užuot perdėtai laikantis „saugaus žaidimo“ taisyklių. Tai palaikytų pažangius procesus ir palengvintų naujoviškų idėjų įgyvendinimo finansavimą. Novatoriškų sprendimų saugumą, prieinamumą ir įperkamumą turėtų kruopščiai analizuoti nepriklausomos valstybinės įstaigos. Lygiai taip pat, būsimi vartotojai turi įvertinti naujų gaminių naudingumo aspektus, paslaugų ir procesų patikimumą bei efektyvumą.

Šio sektoriaus inovacijoms būtina valstybės parama. Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė leistų lengviau ir greičiau perkelti mokslinių tyrimų rezultatus į pažangias pagalbines technologijas, produktus ir paslaugas.

Sėkmingi inovaciniai metodai ir sprendimai turi būti renkami ir aprašomi vietos, nacionaliniu ir Europos mastu, kad jais galėtų pasinaudoti visi, ieškantys naujų koncepcijų ir atsakymų. Bendrojo intereso atveju sukaupti inovacijų duomenys turėtų būti viešai prieinami. Inovacijos gali būti didelės, keičiančios visą sistemą ir procesus, tačiau gali būti ir mažos, kurios vis tik būtų svarbios dėl, pavyzdžiui, didesnio saugumo ir papildomo komforto. Ypač kūrybinga jau egzistuojančių būdų ir priemonių imitacija ir pritaikymas taip pat laikomas inovacija.

Visuomenė ir toliau turi remti oriam senėjimui skirtų inovacinių ir technologijoms imlių produktų ir paslaugų kūrimą, taip padėdama pažangiam verslui pereiti „mirties slėnį“. Tą galima daryti sukuriant tikslinius finansinius instrumentus: pradinio kapitalo ar rizikos kapitalo fondus, biudžeto lėšomis finansuojamas konkurencingas inovacijų paramos priemones, tiesioginio finansavimo iniciatyvas (pvz., mokesčių lengvatas ir kt.). Reikia didinti valstybinį finansavimą inovacijų infrastruktūrai, ypač įmonėms, kuriančioms ir diegiančioms inovacijas seniems žmonėms skirtų produktų ir paslaugų srityje (pvz.: specializuoti verslo inkubatoriai ir technologijų perkėlimo centrai, inovacijų paramos paslaugos, tinklų kūrimas bei dalijimasis gerąją praktika).

Investicijos į senėjančias visuomenes 3.16 Investicijos į senėjančios visuomenės gyvenimo sąlygas neturėtų kelti abejonių vien jau dėl to, kad Europos gyventojų ilgaamžiškumas yra pasididžiavimo vertas laimėjimas. Šiandieninės visuomenės turiningumas ir gyvenimo kokybė būtų neįmanomi be dabartinių vyresnių žmonių indėlio, kurį reikia deramai pagerbti. Kita priežastis – tai būtinybė užtikrinti, kad seni žmonės nebūtų diskriminuojami, būtų nemažiau gerbiami ir sulauktų tiek pat dėmesio, kaip ir jaunesnės kartos atstovai. Vienodai svarbu laikytis nuostatos, kad vyresnės kartos investicijos į savo vaikus ir anūkus įpareigoja išreikšti solidarumą ir „atsilyginti tuo pačiu“.

Tinkamas loginis pagrindimas būtų ir atsižvelgimas į tai, kad visos kartos palaipsniui sensta, kad dabartinė ir pagrindinė sprendimus priimanti karta atėjus laikui pati pasinaudos infrastruktūra, paslaugomis bei kitais patogumais, kuriuos šiandien jie kuria vyresnės kartos žmonėms. Tai būtų įrodymas jaunesnei kartai, kad jų ateities klausimai yra netiesiogiai sprendžiami šiandien, kad jie gali pasitikėti visuomene. Įmonėms dažnai naudinga investuoti į vyresnius žmones, nes socialinė atsakomybė gerina verslo įvaizdį ir didina verslo sėkmę. Vyresniems žmonėms kasdieniame gyvenime bei atsidūrus sudėtingose gyvenimo situacijose reikalingos paslaugos gerai atsiperka ir toliau atsipirks. Taip pat, vyresni žmonės, kaip prekių ir paslaugų vartotojai, gali daryti didelį poveikį jaunajai kartai formuojant jų vartojimo nuostatas ir prioritetus. Reklama, kuri yra investicijų forma, dažnai naudoja tokį argumentą: „Jei pasirinksite ar vartosite tą ar aną, jausitės gerai ir būsite laimingi visą gyvenimą.” Atrodo, kad tai veikia.

Rekomendacijos

Protingiausias sprendimas verslininkams - gilintis į senstančių gyventojų poreikius ir pageidavimus ir kurti juos tenkinančius produktus ir paslaugas.

Koncepcija „Visuomenė visoms amžiaus grupėms“ pažymi, kad visuomenės atsakomybė yra sukurti visiems jos nariams geras gyvenimo sąlygas ir neignoruoti bei neapleisti jokios amžiaus grupės. Tai reiškia, kad turi būti investuojama tiek į visus gyventojus, kad visi būtų aprūpinti, tiek į specifines grupes, kurios turi specialiųjų poreikių, pavyzdžiui, vyresni ar neįgalūs žmonės. Sprendimus priimantys asmenys neturėtų žiūrėti į tai, kaip į „papildomą finansinę naštą“, reikalaujančią kažkokio ypatingo išlaidų pagrindimo, bet suvokti kaip normalios visuomenės įsipareigojimus ir pačios visuomenės pagrindinius interesus. Sprendimus priimantys asmenys turi žinoti, kad visais atvejais investicijos į gyventojų gerovę apima ne tik fizinę infrastruktūrą, įskaitant tinkamas transporto sistemas, patogią gyvenamąją aplinką ir panašius dalykus, bet ir „minkštąsias struktūras“, tokias kaip ryšiai, informacija, pagalba, kad tikslinės grupės galėtų tinkamai pasinaudoti visomis esamomis galimybėmis.

Valdžios atstovai, ypatingai savivaldybių lygmeniu, investuodami į bendro naudojimo infrastruktūrą ir paslaugas, visuomet turėtų atsižvelgti į visų piliečių poreikius gyvenimo ciklo perspektyvoje. Bendro intereso infrastruktūrų ir paslaugų planavime būtinai turi dalyvauti visų amžiaus grupių interesus atstovaujanti patarėjų taryba, taip užtikrinant, kad būtų deramai atsižvelgta į skirtingų visuomenės narių problemas, laikantis dalyvavimo, iniciatyvos ir bendros atsakomybės principo. Investicijos į vyresnių žmonių gerovę ypatingai būtinos tam, kad jie lengviau orientuotųsi ir būtų mobilesni, būtų užtikrintas jų saugumas, suteiktos suaugusiųjų mokymosi galimybės, kuriamos vietos dienos globos centruose ir pan. Savivaldybės turėtų ieškoti dar neišnaudotų galimybių ir naujų rūpybos formų, kurios pagerintų vyresnių žmonių gerovę. Valstybės investicijos turėtų būti nukreiptos į tai, kas paskatintų ir palengvintų vyresnių žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime per bendruomenių centrų ir panašių institucijų veiklą. Vienodai svarbios investicijos, kuriomis siekiama sukurti palankias sąlygas skirtingų kartų susitikimui ir keitimuisi žiniomis bei patirtimi. Privatus verslas turi labai rimtai apsvarstyti visas galimybes, kurias senėjanti visuomenės dalis galėtų pasiūlyti jų verslui. Dėl didėjančio senų žmonių skaičiaus ateinančiais dešimtmečiais ženkliai išaugs naujų produktų ir paslaugų poreikis. Investicijos į demografinio senėjimo pasekmių tyrimus, bendravimą ir bendradarbiavimą su pagyvenusių žmonių organizacijomis, senėjančios populiacijos poreikių ir prioritetų supratimą, atitinkamų produktų ir paslaugų kūrimą ir kita neabejotinai yra vienas racionaliausių sprendimų verslui.

Personalo parinkimas ir mokymas 3.17 Kadangi asmeninės paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms reikalauja labai daug darbo jėgos, jų kokybė pirmiausia priklauso nuo jas teikiančių žmonių kompetencijos, tad pats svarbiausias dalykas yra personalo sudėtis ir profesionalumas. Šie klausimai svarbūs visiems dalyviams: už tokias paslaugas atsakingi politikai ir valdininkai, privatus verslas ir savanoriškos organizacijos, kurios teikia asmenines paslaugas, tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja paslaugų sistemas, ir neabejotinai asmeninių paslaugų gavėjai ir jų šeimos.

Vyresniems žmonėms skirtų asmeninių paslaugų profesionalumą lemia ne vien tinkamos techninės žinios ir patirtis, bet ir teisinė, psichologinė bei socialinė kompetencija. Personalas turi tiksliai žinoti konkrečią paslaugą reglamentuojančius teisinius reikalavimus, suvokti neginčijamą reikalavimą gerbti kliento žmogiškąjį orumą bei jo pagrindines ir specialiąsias teises, gebėti išklausyti žmogų ir suprasti jo gerbtinus poreikius ir prioritetus, mokėti veiksmingai bendrauti, net sunkiais atvejais ir sudėtingose situacijose. Asmenines paslaugas teikiančių specialistų profesijos reikalauja didelės atsakomybės ir rimtų įsipareigojimų. Deja, šių profesijų vertinimas ir prestižas visuomenėje yra stulbinančiai žemas, o užmokestis už darbą – neadekvatus. Tai mažina susidomėjimą tokiu darbu ir, natūraliai, – kompetentingų darbuotojų trūkumą. Nepakankamai paruošti arba netinkami darbuotojai bei neigiamas personalo ir slaugomų ar paslaugas gaunančių žmonių santykis, kelia didelį susirūpinimą dėl globos ir slaugos įstaigų paslaugų kokybės. Negalima pamiršti ir neformalių slaugytojų – šeimos narių, artimųjų, draugų ar savanorių – ir jų didžiulio indėlio į senų žmonių priežiūrą ir palaikymą. Jiems reikalingas ne tik deramas pripažinimas, bet ir pagalba, profesionalios konsultacijos ir net tęstinis mokymas.

Rekomendacijos Valstybė turi laikytis savo įsipareigojimų, sukurdama ir priimdama aiškius asmenines paslaugas bei jas teikiančio personalo darbą reglamentuojančius teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas paslaugų gavėjų žmogiškasis orumas ir pagrindinės žmogaus teisės. Turi būti įdiegti kokybės standartai bei sukurtos veiksmingos jų laikymosi stebėsenos sistemos, įskaitant tinkamas ir lengvai įgyvendinamas nusiskundimų procedūras. Valstybinės, privačios ar visuomenės įstaigos, įmonės ar organizacijos, teikiančios asmenines paslaugas sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ar pagalbos namuose srityje, turi užtikrinti, kad paslaugas teikiantys specialistai turėtų ne tik reikiamą kvalifikaciją ir kompetenciją visoms užduotims atlikti, bet ir pakankamai laiko bei būtiną įrangą. Nuolatinė kokybės kontrolė ir vertinimas turėtų būti taisyklė, o paslaugų gavėjų pasitenkinimo tyrimai – jos sudedamoji dalis. Juodoji šių paslaugų rinka turi būti visiškai uždrausta. Konkrečios darbo sąlygos ir asmeninių paslaugų personalo atlygis turi atitikti atliekamas pareigas, atsakomybę ir kompetenciją. Tai apima personalo ir klientų proporciją, darbo valandas, poilsio laiką ir atostogų trukmę, socialinį draudimą ir kitus svarbius aspektus, kurie, kaip ir kitų specialybių profesionalais, turėtų būti laikomi normaliomis profesinėmis teisėmis. Reguliarūs intensyvūs mokymai, informacinės priemonės ir palaikantis vadovavimas turėtų būti įprasta praktika, o itin sudėtingame darbe – net privalomas darbdavio įsipareigojimas. Politikai ir darbdaviai turi imtis iniciatyvos, kad asmenines paslaugas teikiančių specialistų darbas sulauktų didesnio dėmesio ir įvertinimo. Taip pat turi būti priverstinai kovojama su nelegaliu, dažnai ir nesaugiu, darbu šiame sektoriuje.

Neformaliems slaugytojams nedelsiant reikalinga parama, o jų įvaizdis turi būti gerinamas. Šį pripažinimo klausimą reikia spręsti per viešąsias kampanijas. Visiems savo artimuosius slaugantiems žmonėms turi būti teikiama informacija ir nemokamas mokymas slaugyti. Darbdaviai turi duoti laisvo laiko asmens priežiūrai. Ilgalaikė priežiūra turi būti prilyginta darbo stažui, apskaičiuojant senatvės pensiją.

Nepakankamai paruošti arba netinkami darbuotojai bei neigiamas personalo ir slaugomų ar paslaugas gaunančių žmonių santykis kelia didelį susirūpinimą dėl globos ir slaugos įstaigų paslaugų kokybės.

Struktūriniai ir organizaciniai klausimai 3.18 Asmeninės paslaugos seniems žmonėms dažniausiai organizuojamos ir teikiamos savivaldybės lygmeniu, nors valstybė yra atsakinga už jų reguliavimą, lygiateisiškumo užtikrinimą, tinkamumą, prieinamumą ir kokybės standartus. Asmeninių paslaugų srityje, tinkamiausia būtų laikytis subsidiarumo principo, žinant, kad tokios paslaugos turi būti teikiamos kiek galima arčiau jų naudotojų ar klientų. Pirminė grandis galėtų būti šeima ir artimieji, o atsakomybė į aukštesnį lygmenį, į bendruomenę, kurioje žmogus gyvena, gali pereiti tada, jei žemesniame lygmenyje nepavyksta susitvarkyti. Kai šeimos prižiūri savo vyresnio amžiaus narius, joms dažnai reikia pagalbos iš šalies: asmeninių patarimų, pagalbos teikiant paslaugą, finansinės paramos ar laiko poilsiui. Tačiau šeimos priežiūra ne visada yra tinkamiausias sprendimas, nes vidinė įtampa šeimoje ar pervergęs slaugantis šeimos narys gali tapti didele problema. Bet kokiu atveju, lemiamu veiksniu šioje gyvybiškai svarbioje srityje turi būti vyresnio žmogaus pasirinkimas, kur būti gauti globą, ir kas ją turėtų suteikti.

Pagal valstybės ir visuomenės ideologinę nuostatą prioritetą, tokias paslaugas turėtų turėti valstybinės institucijos arba pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios kaip savanoriškos, į žmonių poreikius orientuotos asociacijos. Panašiai, vyresnių žmonių poreikius gali tenkinti bei teikti atitinkamas paslaugas ir privatus, pelno siekiantis verslas – nesvarbu, ar tai būtų bazinės ar „prabangos“ pobūdžio paslaugos. Socialinės apsaugos sistemos turėtų padengti dalį tinkamų išlaidų, patirtų teikiant būtinas ir teisiškai pripažintas asmenines paslaugas.

Šeimos priežiūra ne visada yra tinkamiausias sprendimas, nes vidinė įtampa šeimoje ar pervargęs slaugantis šeimos narys gali tapti didele problema.

Rekomendacijos Savivaldybės kaip pagrindinė struktūra, atsakinga už paslaugų teikimą vyresnio amžiaus žmonėms, turi sukurti visapusiškas organizavimo strategijas ir išsamius asmeninių paslaugų seniems bendruomenėje gyvenantiems žmonėms teikimo planus – tai gali būti bendruomenės teikiamos paslaugos, institucinė globa ar greitosios pagalbos paslaugos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paslaugų pasiekiamumui ir vyresnių žmonių mobilumui. Tokiose strategijos ir planai turi užtikrinti, kad savivaldybės galimybių rėmuose įgyvendinami sprendimai būtų nulemti vyresnių žmonių pasirinkimo. Toks pasirinkimas visada turi būti grindžiamas geru žmogaus informuotumu – savivaldybė turi suteikti vyresniems žmonėms pakankamai ir suprantamos informacijos, kad šie galėtų savo nuožiūra laisvai rinktis iš siūlomų galimybių. Savivaldybės tiesiogiai ar per subsidijuojamas įstaigas turi suteikti savo nariais besirūpinančioms šeimoms paramą pagal jų poreikius ir pageidavimus. Kiti panašūs variantai būtų dienos globos centrai, savitarpio pagalbos grupės, organizuotas kaimynystės grupės bei kartų namai. Visose savivaldybėse turėtų būti senjorų biurai, kuriuose vyresni žmonės ir jų šeimų nariai galėtų gauti informacijos ir patarimų. Tokie biurai turėtų veikti ir kaip veiklos centrai, kur vyresni žmonės galėtų pasiūlyti kitiems paslaugas savo kompetencijų ribose. Tokios paslaugos turėtų būti aprašytos, koordinuojamos, apie juos turi būti informuojama.

Informacija, komunikacija ir žiniasklaida 3.19 Internete taip pat galima rasti daug informacijos, patarimų ir nuomonių.

Vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumas ir nepriklausomybė iš dalies priklauso nuo lengvai prieinamos informacijos. Viena rimčiausių ir skausmingiausių problemų senyvo amžiaus žmonėms – tai po ilgų darbo metų prarasti artimus ryšių su dideliu ratu žmonių, kuriuos jie gerbia ir vertina. Dėl to sumažėja galimybių gauti individualios informacijos ir patarimų. Senstant tokios informacijos ir pagalbos poreikis nemažėja. Internetas taip pat suteikia prieigą prie didelio kiekio informacijos, nuomonių ir patarimų. Visgi, kyla problemų dėl informacijos patikimumo, paieškos sistemų marketingo nulemtos straipsnio ar įrašo pirmumo, svarbumo ir sekos. Vyresni žmonės sunkiau susidoroja su šia informacijos gavimo rizika. Jie turi vis mažiau noro įvaldyti nuolat besikeičiančias technologijas, todėl jie gali prarasti jų situacijai ar problemai tinkančios informacijos paieškos gebėjimus.

Nepaisant to, nešiojami ir planšetiniai kompiuteriai bei išmanieji telefonai yra puikios priemonės palaikyti ryšį su šeima, draugais ir visu pasauliu. Modernios ryšio sistemos yra gera techninė terpė telemedicininos ir telerūpybos paslaugoms, kurios turi daug privalumų užtikrinant vyresnių žmonių saugumą ir patogesnį gyvenimą. Žiniasklaida, daugiausia filmų ir pramogų sritis, užima didelę dalį vyresnių žmonių gyvenime, nes teikia savo paslaugas iš karto ir nereikalauja išeiti iš namų, kai savarankiškas judėjimas tampa sudėtingesnis ar net neįmanomas.

Rekomendacijos Bendruomenė, ar tai būtų savivaldybės administracija, ar pilietinės visuomenės organizacija, turi išnaudoti modernaus ryšio galimybes, kad vyresni žmonės nebūtų atskirti – suteikti jiems reikiamos informacijos ir reaguoti į jų poreikius ir interesus. Visuomenė taip pat turi siekti įtraukti vyresnius žmones į bendruomenės veiklą. Žmonėms su judėjimo negalia ši integracija belieka vienintelis būdas būti įtrauktiems ir dalyvauti visuomenės reikaluose. Kadangi yra kanalų su programomis, pritaikytomis tam tikroms visuomenės grupėms, turėtų būti ir panašių programos, skirtų vyresniems žmonėms. Šių programų turinį turėtų prižiūrėti pilietinės visuomenės organizacijos, kad platinama informacija atitiktų vyresnių žmonių poreikius ir pomėgius. Svarbiausia yra užtikrinti tokios žiniasklaidos ir programų prieinamumą senyvo amžiaus žmonėms.

Socialiniai tinklai turi nemažą potencialą pagerinti vyresnių žmonių aktyvumą ir sveikatą. Šį potencialą reikėtų išnaudoti, kuriant vyresniems žmonėms pritaikytas socialinių tinklų platformas ir tobulinant jas pagal šios amžiaus grupės interesus, poreikius ir pomėgius. Vyresniems žmonėms skirta žiniasklaida turi turėti kelias išskirtines funkcijas, t.y. palaikyti jų ryšį su pasauliu ir jo naujovėmis bei informuoti apie jiems rūpimus dalykus: prieinamas paslaugas, mitybą, panašių pomėgių grupes ir asmens saugumą. Tokia žiniasklaida turi teikti šviečiamąsias ir kultūrines programas, kurios motyvuotų ir skatintų vyresnius žmones būti aktyvesnius ir išvengti vienatvės. Vyresnio amžiaus žmonėms reikia galimybės rinktis iš kelių ryšių ir informacijos įrankių ir sistemų variantų. Šios sistemos turėtų būti interaktyvios, kad vartotojas galėtų reaguoti ir komentuoti ir taip aktyviai dalyvauti programos tobulinime, kitaip tariant – pareikšti nuomonę jam rūpimais klausimais.

Viena svarbiausių žiniasklaidos prievolių yra pateikti pozityvų požiūrį į senėjimą ir vyresnio amžiaus žmones. Vaikai priima vyresnius žmones kitaip nei suaugę. Vaikams vyresni žmonės dažniausiai yra įdomūs ir jie turi gerą nuomonę apie juos. Žiniasklaida turėtų palaikyti šias teigiamas nuostatas, nes dažnai jauni žmonės turi mažai ar beveik neturi jokio kontakto su vyresniais žmonėmis. Žiniasklaida ir kitos komunikacijos priemonės turėtų ypač vengti stereotipų ir visuomenės narių skirstymo į jaunus ir senus. Vyresni žmonės yra labai nevienalytė grupė, todėl klaidinga formuoti nuomonę, kad senatvėje visi yra ligoti, bejėgiai ir reikalaujantys pagalbos. Vyresnių žmonių laikymas neproduktyviais asmenimis, kurių vienintelė teikiama nauda yra vartojimas, turėtų būti vertinama kaip diskriminacija.

Ekonominiai ir finansiniai aspektai 3.20 Suprantama, kad šios išvados ir pasiūlymai nėra vienodai tinkami visoms Europos šalims.

Ilgėjantis europiečių amžius kartu su kitomis demografinėmis tendencijomis turi rimtas pasekmes įvairiose srityse ir lygmenyse. Vienų šalių politikai ir ekonomistai ignoruoja šiuos svarbius visuomenės pokyčius ir elgiasi lyg viskas būtų kaip buvę. Kitose šalyse ši problema yra suvokta, tačiau rasta nedaug sprendimų, nes sunku šiuos klausimus išspręsti finansiškai ir socialiai visiems priimtinu būdu. Dažnas teisinamasi tuo, kad reformos yra per brangios, kad yra svarbesnių spręstinų klausimų ar tiesiog, kad dar bus laiko viskam sutvarkyti. Dabartinių politikų laukia sunkus pasirinkimas: spręsti praeities problemas, ar ieškoti sprendimų dėl būsimų sunkumų.

Šia Baltąja knyga norime pateikti analizę ekonominių sprendimų ir politinių priemonių, kurias pradėjus taikyti dabar būtų galima mažesnėmis sąnaudomis išspręsti būsimas problemas. Suprantama, kad šios išvados ir pasiūlymai nėra vienodai tinkami visoms Europos šalims.

Kai kuriose šalyse politikai rūpinasi pensijų sistemos stabilumo užtikrinimu, kitose šalyse tai kelia politinį pasipriešinimą, nes ignoruojamos ateities problemos, dar kitose šalyse apie tai net nekalbama, nes yra svarbesnių problemų, tokių kaip didelis nedarbas ar pabėgėlių antplūdžiai. Šiandieniniai mokesčių mokėtojai nenori investuoti į būsimas savo pensijas, nes dabartinis pragyvenimo lygis yra svarbesnė problema. Tačiau apsimesti ir užtikrinti žmones, kad jų pensijos yra saugios, kai biudžetas nepaliaujamai mažėja ir reikalauja taupyti dėl ilgėjančio gyventojų amžiaus, nėra sąžiningas atsakymas į klausimą. Kai valdžia ilgina pensinį amžių dėl politinių priežasčių ir dėl spaudimo iš tam tikrų grupių, tai tampa neproduktyvu ir kelia nepasitikėjimą valdžia. Politiniai demografinio senėjimo sprendimai atskirose Europos sąjungos šalyse skiriasi. Skandinavijoje pensinis amžius prailgintas, siekiant kompensuoti dėl demografinio senėjimo mažėjančią darbo jėgą. Kitose valstybėse yra šališki nusistatymai dėl darbo užmokesčio ir išėjimo į pensiją. Jaunų darbuotojų atlyginimai maži, todėl jiems sunku išlaikyti šeimas, įsigyti būstą ar išvykti atostogų, tuo tarpu vyresnių darbuotojų atlyginimai didesni dėl ilgesnio darbo stažo. Jei tokiu atveju valdžia skatina ankstyvą išėjimą į pensiją, kad būtų sukuriamos darbo vietos jaunimui, gali kilti politinis konfliktas tarp skirtingų amžiaus grupių.

Rekomendacijos Kiekviena valstybė turi teisingai nusistatyti spręstinų problemų prioritetus ir protingai pasirinkti strategiją. Vienose šalyse gali būti politiškai ir ekonomiškai tikslinga skirti dideles biudžeto lėšas visuomenės senėjimo problemai spręsti, kitose gi šalyse tai neįmanoma, nes yra svarbesnių problemų. Įvairiuose visuomenės lygmenyse veikiančios politinės institucijos savo atsakomybę demografinio senėjimo klausimuose turi matyti ne tik biudžeto išlaidų ir ekonominių suvaržymų rėmuose, bet ir įžvelgti socialinės sanglaudos ir ekonominio tvarumo galimybes, kylančias iš problemos sprendimo. Svarbu suprasti, kad ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai naudinga investuoti į paslaugas, technologijas ir iniciatyvas aktyviai senėjantiems žmonėms.

Verta ir teisinga investuoti į visų amžiaus grupių poreikius atitinkančią gyvenamųjų namų, transporto, kitą infrastruktūrą ir paslaugas. Tai pagerintų ekonomiką ir sukurtų tvirtą darbo rinką, kuri skatintų naujų verslų kūrimą bei stiprintų valstybės biudžetą. Kiekvienos valstybės sprendimai būtų skirtingi, tačiau būtina, kad politinė dienotvarkė akcentuotų siekį sukurti „visoms amžiaus grupėms palankią visuomenę“.

Valstybinės ir privačios pensijų sistemos, įmonių darbuotojų išleidimo į pensiją programos turi veikti taip, kad senstantys žmonės patys norėtų dirbti, kiek nori ir gali, ilgiau. Darbdaviai turėtų būti skatinami kurti geresnes sąlygas tokiems darbuotojams. Tai naudinga ne tik valstybės ekonomikai, bet ir privačiam verslui, nes daug patirties turintys darbuotojai galėtų dirbti ilgiau ir taip, tiesiogiai ir netiesiogiai palengvintų finansinį spaudimą socialinio draudimo sistemoms. Įmonėms, siekiančioms ilgalaikės sėkmės, patartina investuoti į ateitį, ir investuoti į senyvo amžiaus žmonėms skirtų prekių ir paslaugų kūrimą. Taip jos patenkintų augančius šios visuomenės grupės poreikius. Teisingai vertinant senėjančią visuomenę atsiranda naujos verslo galimybės, žadančios nemažą pelną.

Nišos ir naujo verslo galimybės 3.21 Išėję į pensiją žmonės turi daugiau laisvo laiko. Jie gali laisvai rinktis veiklas, kurios atitinka jų pomėgius ir galimybes, taip nustatydami savo biudžeto sąnaudas. Jie tampa įdomia ir patrauklia, o svarbiausia – augančia produktų ir įvairių paslaugų vartotojų grupe. Vyresni žmonės turi daug poreikių ir pomėgių, kurie kuria naujas galimybes verslui. Seniau beveik visi produktai ir paslaugos buvo vienodi savo funkcijomis, dizainu, spalva ir kitomis savybėmis. Dabar produktų ir paslaugų pasiūla tapo įvairesnė; jie yra pritaikyti individualiems poreikiams, spalvingi ir net madingi.

Šios naujos verslo galimybės kurti individualiems poreikiams pritaikytus produktus yra svarbios. Didžiausias iššūkis verslininkams kuriant naujus produktus – pažinti vyresnių žmonių vartojimo ypatumus, žinoti, kas lemia jų pasirinkimą, kas gali pakeisti jų poreikius, kaip geriau komunikuoti, ką daryti, kad atsirastų prisirišimas prie produktų ir paslaugų – visi šie klausimai anksčiau nebuvo tokie svarbūs.

100

Nėra lengva apklausomis sužinoti vyresnio amžiaus žmonių asmenines nuomones ir poreikius, todėl reikia ieškoti naujų komunikacijos būdų. Tikriausiai geriausias variantas būtų artimai bendrauti su vyresnių žmonių visuomeninėmis organizacijomis. Pažangios informacijos ir ryšių technologijos vis dažniau naudojamos siekiant išsiaiškinti individualius vartotojų pomėgius ir poreikius, tačiau tai kelia privatumo ir asmens duomenų apsaugos pažeidimo riziką.

Sėkmingos naujo verslo veiklos gali būti kuriamos šiose srityse: individualiems poreikiams pritaikytas gyvenamosios vietos komfortas, vyresnių žmonių pomėgius atitinkančios mokymo sistemos ir metodai, laisvalaikis namuose, sporto ir pramogų programos, mobilumo pagalbos prietaisai ir kita. Investavimas į produktų ir paslaugų inovaciją yra svarbi komercinės sėkmės sąlyga.

Rekomendacijos Naujos verslo nišos gali sėkmingai įsilieti į taip vadinamą „sidabrinę ekonomiką“ tik kuriant ir diegiant naujus verslo modelius pagal privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pavyzdį. Reikia ieškoti naujų būdų, kaip apjungti verslo ir valstybės išteklius socialiai svarbių klausimų sprendimui. Tam reikėtų naudoti įvairius pilietinės visuomenės mechanizmus, rinkti ir skleisti gerąją Europos ir pasaulio patirtį, išklausyti vyresnių žmonių nuomonę ir ją deramai įvertinti. Vyresni žmonės ir jų atstovai, privatus sektorius ir valdžios institucijos turėtų konsultuotis tarpusavyje, kad apibrėžtų tradicinę rinką ir naujas rinkos nišas, turinčias didžiausią teigiamą poveikį vyresnių žmonių aktyvumui ir sveikatai. Tam reikia remti atitinkamas priemones tokias kaip rinkos tyrimai, koordinavimo ir tinklų kūrimo iniciatyvos.

Daiktų internetas ir išmaniųjų namų technologijos, skirtos oriam senėjimui namuose, šiuo metu formuoja naują rinkos sritį, kuri turi ne tik socialinę svarbą, bet ir didelį komercinį potencialą. Siekiai kurti tokius produktus ir paslaugas turėtų būti palaikomi ir skatinami. Svarbiausias visuomenės tikslas – tai standartizuoti šias veiklas ir taip sumažinti šių technologijų kainą. Kita svarbi veikla šioje srityje – subsidijuojamas šių technologijų paklausos stiprinimas, kuriant demonstracines interneto svetaines, reklamines kampanijas, švietimo ir informavimo programas.

102

Technologijos, kurios leidžia stebėti sveikatos pokyčius, anksti atpažinti sunkias ligas senstant ir skatina gyventi aktyviai ir sveikai, turi nemažą potencialą pagerinti vyresnių žmonių gyvenimą ir gerokai sumažinti visuomenės išlaidas sveikatos priežiūrai. Šis potencialas vis dar neišnaudotas. Reikia optimizuoti reguliavimo sistemas, kad būtų geresnės rinkos sąlygos tokioms technologijoms plėtoti (pvz., pakeisti sveikatos draudimo įstatymus taip, jog sveikatos priežiūros draudimas padengtų prevencinių priemonių išlaidas). Tuo pačiu, subsidijuojama reklama, švietimą ir konsultacijos padėtų didinti naujai sukurtų inovacinių produktų ir paslaugų paklausą. Reikia sukurti naują kultūrą, naują dabartinių ir būsimų vyresnių žmonių požiūrį į savo sveikatą kaip turtą, kurį reikia tausoti ir juo rūpintis.

Vyresnių žmonių aktyvumui ir sveikatai skirtos technologijos, kurios kurs naujas rinkos nišas ir verslo galimybes, ateityje apjungs dabar išskaidytas technologijas, kad būtų sukurta orią senatvę užtikrinanti išmanioji aplinka. Ši aplinka leis stebėti kasdienį vyresnių žmonių gyvenimą namuose ir kitur (elgesį, emocijas, fizinę ir psichinę būklę), nustatyti problemas ir poreikius, teikti įvairialypę pagalbą. Valstybės remiami moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra turi būti sutelkta į holistinių sprendimų paiešką, pasitelkiant socialinius mokslus, informacines ir ryšio technologijas, robotiką, sensorines technologijas, medicininius tyrimus. Kadangi ši būsimos išmaniosios gyvenamosios aplinkos vizija yra problemiška etikos požiūriu, būtina deramai spręsti privatumo, saugumo ir pasitikėjimo užtikrinimo klausimus.

Senstanti visuomenė ir tvarus ekonomikos augimas 3.22 Svarbios ekonomikos galimybės, susijusios su „sidabrine visuomene“ ir „sidabrine ekonomika“ aprėpia sveikatos ir socialines paslaugas, švietimą ir laisvalaikį, ryšius ir informaciją, transportą ir mobilumą, kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos prietaisus, pagrindinius maisto produktus ir prabangos prekes, būtinąsias ir pramogines paslaugas.

Svarbu suprasti, kad vyresni žmonės daug prisideda prie pramonės augimo ir ekonomikos stabilumo, o ateityje jų indėlis bus dar didesnis. Jie yra pagrindiniai gamintojai ir vartotojai ir ateityje turi būti labiau įtraukiami į mokslinius tyrimus bei visą jiems skirtų prekių ir paslaugų gamybos grandinę. Atsižvelgiant į didėjantį ilgaamžiškumą, demografines tendencijas ir naujų technologijų kūrimą, vyresnę Europos populiaciją aptarnaujanti rinka toliau tik didės. Ji pakeis anksčiau buvusias svarbias pramonės sritis visame pasaulyje. Tarptautinių rinkų konkurencija šioje srityje didės ir tikrai bus labai aštri.

104

Europos pramonė šioje srityje (kol kas) yra išradinga, lanksti ir konkurencinga. Deja, dauguma mažų ir vidutinių įmonių, kitaip nei didelės tarptautinės korporacijos, savo dėmesį yra sutelkusios į vietinį verslą. Mažų įmonių veikla yra labai svarbi, nes jos teikia paslaugas, gamina įrenginius ir prekes vyresniems žmonėms, bet jų tarptautinės prekybos potencialias yra neišnaudojamas.

Mažų įmonių veikla yra labai svarbi, nes jos teikia paslaugas, gamina įrenginius ir prekes vyresniems žmonėms.

Rekomendacijos Patariama kurti glaudesnius santykius tarp vyresnių žmonių organizacijų ir pramonės sektoriaus, kad visuomenė ir valdžios institucijos vyresnių žmonių segmentą vertintų ne kaip naštą, o kaip verslo galimybę. Visoje Europoje reikia remti mažas ir vidutines įmones, kurios kuria novatoriškas technologijas ir paslaugas vietos rinkai. Šioms įmonėms reikia pagalbos ieškant partnerių savo ir užsienio šalyse verslo plėtrai tarptautiniu mastu.

Socialinės ekonomikos srityje reikia mokymosi visą gyvenimą programų įvairaus amžiaus žmonėms, kad skirtingų amžių grupės dalintųsi idėjomis, patirtimi ir žiniomis bei geriau vieni kitus suprastų ir bendradarbiautų. Svarbu remti institucijas, kurios siekia atpažinti senstančios visuomenės problemas ir galimybes, bei padėti ieškant novatoriškų bei efektyvių sprendimų.

106

Valstybė per nacionalines ir vietos institucijas turi skatinti naujų išradimų ir problemų sprendimų pritaikymą ir naudojimą, skirdama tikslinį finansavimą, lengvindama administracinę naštą, o taip pat viešai įvertindama inovacinių sprendimų kūrėjus. Tokia pagalba laikoma svarbia investicijos į ateitį dalimi, skatinant naujų verslų kūrimą ir pasiruošimą priimti riziką. Kiekvieną didelį socialinės ekonomikos projektą reikia kruopščiai analizuoti ir pamatuoti ekonominių investicijų bei socialinės naudos santykį, tvarumą, potencialą efektyviai pasiekti tikslą bei naudą ne tik dabartinėms, bet ir ateities kartoms.

Svarbu deramai įvertinti ir panaudoti vyresnių žmonių patirtį ir žinias moksliniuose, edukaciniuose, kultūriniuose ir meniniuose projektuose ir veiklose. Šie „verslai“ turėtų tobulėti Europoje ir praturtinti šio regiono kūrybingumą ir ekonomiką.

Politinis ir strateginis orientavimas 3.23 Politikai ilgai delsė pripažinti moksliniais tyrimais pagrįstas demografinių pokyčių tendencijas ir konstruktyviai reaguoti į prognozuojamas pasekmes. To priežastis – deramos pagarbos vyresniems žmonėms stoka Europos visuomenėse ir jų nustūmimas į politinį šešėlį jiems vos nustojus dirbti ir išėjus į pensiją. Nepaisant Jungtinių Tautų 2002 metais priimto Tarptautinio Madrido veiksmų plano dėl visuomenės senėjimo, kuriame išsamiai pristatomi strateginiai principai, pateikiama 130 pastabų, idėjų ir veiklos punktų, skirtų spręsti visuomenės senėjimo keliamoms problemoms, Regioninės strategijos dokumento, kuriuo 56 Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos šalys narės pasižadėjo įgyvendinti JT tarptautinių veiksmų planą, daug Europos valstybių vis dar nepajėgia sukurti tinkamos strategijos ir politikos visoms amžiaus grupėms palankiai visuomenei sukurti.

108

Yra tam tikra valstybės įsipareigojimų savo piliečiams hierarchija, kaip ir visuomenės atsakomybė už jos vyresnio amžiaus narius. Svarbiausia įstatymų kūrėjų ir jų vykdytojų atsakomybė yra apsaugoti žmogaus orumą ir užtikrinti pagrindines žmogaus teises. Teisiniuose dokumentuose įtvirtintos teisės, laisvės ir saugumas turi būti užtikrinti realybėje. Tam reikalingas nepertraukiamas stebėjimas, veiksmingas nusiskundimų mechanizmas ir nuolatinis įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų tobulinimas.

Dar vienas svarbi politinių institucijų veiklos sritis –visuomenės ateities planavimas, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir skatinti ekonominį augimą bei stabilumą. Tai yra tikriausiai vieni sunkiausių darbų, nes reikia spręsti ne tik dabartines problemas, bet žvelgti kelis dešimtmečius į ateitį, filosofiškai įsivaizduoti, kas bus, ir priimti sprendimus dėl ilgalaikių investicijų į žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą. Taip pat reikia turėti ir atsarginį planą, jei turima ateities vizija nepasitvirtintų.

Kita vyresniems žmonėms svarbi sritis yra valstybės pareiga užtikrinti švietimo galimybes, sveikatos ir socialinę apsaugą. Valstybinės institucijos nebūtinai turi užtikrinti šiuos dalykus tiesiogiai, bet gali ir turi perduoti šias pareigas kitoms institucijoms, teisės aktais reglamentuodama jų prieinamumą, saugumą, kainą ir kokybę. Visuomenei svarbu turėti galimybę rinktis tarp kelių tiekėjų, ar tai būtų valstybinės, privačios ar visuomeninės organizacijos.

Sėkmingam tokius tikslų įgyvenimui reikia įtraukti Europos visuomenę į ateities kūrimo diskusijas. Tokiose diskusijose turi būti aptariama dabartinė socialinė būklė, įvertinami esami trūkumai, nustatyti šiuolaikiniai ir ateities poreikiai bei nepamiršti žmonių poreikiai, norai, baimės ir siekiai. Ypač reikia atsižvelgti į skirtingus dabartinių ir net būsimų kartų poreikius bei interesus ir pasiekti reikiamą kompromisą. Šiuo metu vyresni žmonės visai arba nepakankamai įtraukiami priimant sprendimus į visuomenei svarbius klausimus. Pagyvenusių žmonių organizacijos turi didelę atsakomybę ir galimybę pakeisti šią padėtį, surinkdamos informaciją apie tikrus poreikius, vertybes, interesus, galimybes, pomėgius, nuomones ir vyresnių žmonių siekius bei pateikti šias koncentruotas žinias politikams ir valdžios atstovams, kurie yra atsakingi už strategijų, procedūrų ir paslaugų vyresniems žmonėms kūrimą.

Rekomendacijos Europos visuomenė ir toliau senės, ir tai atsilieps visoms ateities visuomenės sritims visuose lygmenyse. Taigi, su demografinio senėjimo pasekmėmis susijusių sričių politikai turi sistemingai įtraukti visuomenės senėjimą kaip kertinę politinių sprendimų temą. Senėjimas, kaip jau yra padaryta su aplinkosauga, turi tapti bendrąja tema visose programose. Nebegalima atidėti šių klausimų sprendimo ateičiai.

Demografinis senėjimas turi tapti bendrąja tema visose programose, kaip jau yra padaryta su aplinkosauga. Nebegalima atidėti šių klausimų sprendimo ateičiai.

110

Su senėjimu susiję sprendimai turi būti priimami laikantis principo „gebėjimai – poreikiai –, teisės“ gyvenimo ciklo perspektyvoje, atsižvelgiant į individo, įvairaus amžiaus grupių ir visos visuomenės interesus. Tuo pačiu svarbu nepamiršti etikos dalykų, pavyzdžiui globos etikos, vyresnių žmonių pažeidžiamumo ir supratimo bei gerumo poreikio. Siekiant kompromisų tarp skirtingų konkuruojančių interesų, reikia įtraukti visas suinteresuotąsias šalis į duomenų rinkimą, rezultatų analizę, sprendimų paiešką, sprendimų priėmimą, stebėseną ir vertinimą.

2025 metais daugiau nei 20 procentų Europos gyventojų bus 65 metų ir vyresni, todėl, kuriant naujas Europos Sąjungos programas, reikia pasinaudoti vyresnių žmonių sukaupta patirtimi. Europos komisija turėtų įkurti demokratinę Vyresnių žmonių tarybą, kuri patartų priimant sprendimus dėl visuomenėje iškilusių klausimų. Šios tarybos nariai turėtų socialiai atitikti atstovaujamus visuomenės narius. Pilietinis dialogas turi būti pagrindiniu ramsčiu formuojant nacionalinę, regioninę ir vietos politiką, kuriant strategijas ir įgyvendinant programas, o taip pat jas stebint ir vertinant. Konsultacijos su vyresnių žmonių organizacijomis turėtų tapti įprastine visuomenės įtraukimo programų praktika. Pagrindinius socialinius projektus turi rengti valdžios institucijų, verslo asociacijų, mokslo institucijų ir kompetentingų pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant vyresnių žmonių organizacijas, konsorciumai. Pradžioje, kiekvienos konsorciume atstovaujamos srities ekspertai turi pateikti koncepciją ir siektinus rezultatus, į kuriuos atsižvelgus toliau kuriamos programos.

Visi su demografiniu senėjimu susijus sprendimus priimantys valdininkai turi dalyvauti informavimo ir pajėgumų stiprinimo programose, kad būtų tinkamai informuoti ir įgytų reikiamus gebėjimus vertinti problemas bei priimti sprendimus kartu su tais, kuriuos tie sprendimai liečia, o taip pat glaudžiau bendradarbiauti, keistis informacija ir reflektuoti su visomis suinteresuotomis šalimis. Visų gyventojų grupių dalyvavimas ir įtraukimas yra kertinis demokratinės visuomenės ramstis ir esminis socialinės sanglaudos elementas. Politiniai ir visuomenės veikėjai turi nuolat palaikyti ir plėtoti visų amžių grupių dalyvavimą visuomenės kūrime. Būtina kurti efektyvius skirtingų kartų bendradarbiavimo įrankius, ieškoti novatoriškų jų sanglaudos procesų, kai tradiciniai sprendimai tampa nepatrauklūs ir praranda veiksmingumą.

Į bendrojo ugdymo planus reikia įtraukti demografinio senėjimo temas, ugdyti suvokimą apie vyresnių žmonių poreikius ir gebėjimus, jų įvaizdį ir santykius tarp skirtingų kartų. Šias temas reikia nagrinėti pasitelkus mokslą ir tyrimus, visuomet įtraukiant visus susijusias šalis.

112

Politiniuose sprendimuose būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp demografinio senėjimo ir kitų socialinių. Politikai turi suprasti, kad jų priimti sprendimai nulems visuomenės gyvenimo kokybės lygį ateityje, ir suvokti, kad dabartinis jaunimas neišvengiamai pasens.

Į bendrojo ugdymo planus reikia įtraukti demografinio senėjimo temas, ugdyti suvokimą apie vyresnių žmonių poreikius ir gebėjimus, jų įvaizdį ir santykius tarp skirtingų kartų.

Baigiamieji pastebÄ&#x2014;jimai ir perspektyvos

Baigiamieji pastebėjimai ir perspektyvos

Tyrimų ir bendradarbiavimo projekto „Socialinės inovacijos vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tvariam ekonomikos augimui“ (SIforAGE) rezultatai aiškiai parodė, kad Europos visuomenėje yra dar daug neištirtų kolektyvinės ir asmeninės svarbos sričių. Projektas taip pat atskleidė, kad visa eilė gerai žinomų arba net ypač svarbių klausimų tinkamai nesprendžiami. Tam reikia gerų, novatoriškų ir efektyvių politikų, strategijų ir programų, kad Europos visuomenė taptų iš tiesų palanki visoms amžiaus grupėms. „SIforAGE“ projekto rezultatai taip pat parodė, kad Europos valstybėse nedidelės veiklos grupės, mažos ir vidutinės įmonės, pilietinės visuomenės organizacijos, šią tematiką nagrinėjantys mokslininkai ar net savitarpio pagalbos grupės yra sukūrusios ir įgyvendinusios įspūdingų ir sėkmingai veikiančių novatoriškų programų. Deja, šios vertingos pastangos ir naudingos patirtys paprastai žinomos tik mažame dalyvaujančių suinteresuotų asmenų rate ir retai pasklinda nacionaliniu ar tarptautiniu mastu. Tai reiškia, kad daug gerosios patirties, kūrybinio mąstymo ir sėkmingos praktikos pavyzdžių yra žinomi tik vietiniame lygmenyje ir konkrečioje srityje, o plačioji visuomenė negali pasinaudoti jų teikiama nauda.

116

Taigi, siūlome Europos Komisijai: Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ numatyti konkretų finansavimą tyrimams dėl demografinių pokyčių sukeltų ilgalaikių pasekmių fiskaliniams režimams ir pensijų sistemoms, transporto sistemoms ir gyvenamųjų namų projektavimo, statybos, modernizavimo, pritaikymo specialiems poreikiams programoms, sveikatos apsaugos sistemoms ir socialinei infrastruktūrai. Projektų vertinimo kriterijuose reikia akcentuoti novatoriškus metodus ir sprendimus, vyresnių žmonių dalyvavimą moksliniuose tyrimuose. Tokių tyrimų rezultatais reikia remtis nustatant bendruomenių bei visuomenės tvaraus vystymosi prioritetus, planuojant biudžetus ir investicijas. Programoje „Horizontas 2020“ sukurti specialų koordinavimo ir keitimosi informacija mechanizmą, kad būtų galima koordinuotai ir kryptingai derinti su demografiniu senėjimu susijusius tyrimus visose prioritetinėse programos srityse. Pagrindinis tokio koordinavimo uždavinys yra užtikrinti, kad visose finansavimo priemonėse būtų nuosekliai suformuluoti su demografiniu senėjimu ir visuomenės gerove susiję strateginiai prioritetai. Minėtas mechanizmas turi akcentuoti „Horizonto 2020“ visuomeninio pobūdžio uždavinius, ypatingai prioritetinius uždavinius „Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė“, „Europa besikeičiančiame pasaulyje – įtrauki, novatoriška, mąstanti visuomenė“, o taip pat koordinuoti programos sritis „Mokslas su visuomene ir visuomenei“, „Kokybiškas mokslas“ bei „Pramonės subjektų lyderystė“. Koordinavimas taip pat turi apimti kitas artimas per programą „Horizontas 2020“ finansuojamas sritis, pavyzdžiui Kasdieninį gyvenimą palengvinančios aplinkos programos veiksmus arba Europos inovacijų bei technologijų instituto veiklas.

Įpareigoti šią Europos mastu veikiančią informacijos kaupimo ir sklaidos įstaigą aktyviai ieškoti novatoriškų idėjų, sprendimų ir praktikos demografinio senėjimo politikose, strategijose, programose ir veiksmuose.

118

Koordinavimo uždavinius įgyvendinti per specialias darbo grupes, pavyzdžiui, patariamąją grupę, Europos Komisijos direktoratų atstovų komitetą, sudarytas iš Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir nepriklausomų ekspertų. Tokios grupės reguliariai parengtų darbo dokumentus ir kitą medžiagą tyrimų prioritetams nustatyti. Šių darbo grupių veiklos efektyvumas ir įtaka būtų užtikrinami atitinkamomis organizacinėmis, administracinėmis ir finansinėmis priemonėmis. Įsteigti, galbūt jau veikiančioje nepriklausomoje struktūroje, instituciją, kuri atitinkamais mechanizmais sistemingai rinktų, kauptų ir perduotų naujoviškas idėjas, sprendimus ir praktikas, susijusias su demografiniu senėjimu ir vyresnių žmonių problemomis. Ši informacija turi būti prieinama visiems suinteresuotiems asmenims Europoje, nepriklausomai nuo jų kilmės. Informaciją sistemai teikti ir jos produktais naudotis galėtų politikos formuotojai ir įstatymų rengėjai, vyriausybių įstaigos, mokslo ir tyrimų institucijos, prekių ir paslaugų rinkos dalyviai, globos įstaigos, savanorių organizacijos ir netgi fizinių asmenų grupės, ginančios tiek visuomenės, tiek asmeninius interesus. Įpareigoti šią Europos mastu veikiančią informacijos kaupimo ir sklaidos įstaigą aktyviai ieškoti novatoriškų idėjų, sprendimų ir praktikos demografinio senėjimo politikose, strategijose, programose ir veiksmuose. Susisteminti institucijos duomenų bazės duomenys turėtų būti skelbiami viešai, o suinteresuoti asmenys turėtų galimybę nesudėtingai gauti juos dominančius dokumentus.

Skatinti įvairiose su gyventojų senėjimu susijusiose srityse veikiančius asmenis savanoriškai prisidėti prie naujovių kūrimo. Tuo tikslu galima įsteigti apdovanojimą už novatoriškus sprendimus. Inicijuoti ir deramai finansuoti mokslinius tyrimus, kurie nagrinėja sėkmingų inovacinių metodų svarbiausius elementus ir požymius bei pateikia praktines išvadas. Tyrėjų grupę turėtų sudaryti įvairių sričių ekspertai, kaip tai buvo „SIforAGE“ konsorciume, įtraukiant su visuomenės senėjimu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius asmenis. Teikti informaciją ir apmokyti efektyviai pritaikyti gerąją praktiką kitokiomis sąlygomis, taikant „kūrybinės imitacijos“ būdus. Taip pat reikia sustiprinti apsikeitimo informacija tarp sektorių ir tarp valstybių kanalus bei bendradarbiavimo struktūras.

Apie SIforAGE projektÄ&#x2026;

Projekto tikslai ir uždaviniai Skleisti visuomenėje mokslines žinias ir propaguoti su demografiniu senėjimu susijusius tyrimus. “Socialinės inovacijos Vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tvariam ekonomikos augimui” (SIforAGE) – tai Europos Komisijos septintosios pagrindų programos potemės „Mokslas visuomenėje“ 2012-2016 metais įgyvendintas projektas, kuriuo skatinama aktyvi ir sveika vyresnių žmonių gyvensena, stiprinant mokslininkų, politikos formuotojų, prekių gamintojų ir paslaugų tiekėjų bei plačiąją visuomenę atstovaujančių pilietinių organizacijų bendradarbiavimą. Pagrindiniai projekto tikslai: Skleisti visuomenėje mokslines žinias ir propaguoti su demografiniu senėjimu susijusius tyrimus; Skatinti visuomenės, o ypač vyresnių žmonių, dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir siekti, kad tyrimų rezultatai būtų panaudojami visuomenės senėjimo problemoms spręsti.

5.1

122

Projekto tikslų buvo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius: 1. Sukurti aktyvią ir sveiką vyresnių žmonių gyvenseną propaguojantį judėjimą tokiomis priemonėmis: Suformuluojant įrodymais pagrįstą aktyvios ir sveikos vyresnių žmonių gyvensenos apibrėžimą. Sukuriant virtualų socialinį inkubatorių <http://siforage.eu/> sveiko ir aktyvaus senėjimo srityje dirbančių specialistų bendradarbiavimui, diskusijoms ir dalijimuisi informacija. Inkubatoriuje veikia socialinio mokymosi platforma <http://siforage. sociallearningsystem.com/site> ir internetinės pagalbos centras < http://siforage.eu/ contact.php>, teikiantis įrodymais grįstus atsakymus. Aprėpiant visą sveiko ir aktyvaus senėjimo vertės kūrimo grandinę, apimančią visus amžiaus kaitos procesus, įskaitant fizinę ir psichinę sveikatą, kognityvines funkcijas, dalyvavimą socialiniame gyvenimą, aktyvią ir sveiką gyvenseną, funkcinį pajėgumą ir savarankiškumą.

Žinių valdymo grupių sukurtuose penkiuose dinamiškuose dokumentuose išnagrinėjant penkias pagrindines aktyvios ir sveikos vyresnių žmonių gyvensenos sritis:

Sveiko gyvenimo metų prailginimas (ŽVG 1);

Žmonių su senatvine demencija, ypač sergančių Alzhaimerio liga, autonomijos priimant sprendimus sustiprinimas (ŽVG 2);

Aktyvesnis vyresnių žmonių dalyvavimas socialiniame gyvenime (ŽVG 3);

Senėjimui palankios aplinkos kūrimas bendruomenių ir privataus verslo pastangomis (ŽVG 4);

Geresnės galimybės senti savo namuose naudojant modernias paslaugas ir technologijas (ŽVG 5).

2. Įtraukti visuomenę į mokslinius tyrimus Pasiūlant tinkamą metodiką kaip integruoti galutinius paslaugų gavėjus į technologijų ir paslaugų kūrimo procesą. Projekte buvo sukurtas ir keturiose šalyse išbandytas vyresnių žmonių supažindinimo su technologijomis renginių modelis. Išsiaiškinant vyresnių žmonių lūkesčius dėl mokslinių tyrimų senėjimo srityje ir jų rezultatų panaudojimo <http://www.siforage.eu/ science_corner.php#.V8alVJiLS00> Skatinant vyresnius žmones dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Tuo tikslu penkiose šalyse buvo surengtos vietos politikų, mokslininkų ir vyresnių žmonių apskrito stalo diskusijos. Parengiant rekomendacijas kaip labiau įtraukti vyresnius žmones į mokslinius tyrimus. <http://www.siforage.eu/publications. php> Mažinant eidžizmo apraiškas vaikams ir jauniems paaugliams skirtomis intervencinėmis programomis (Knyga „ImAGES“ <www. leyaonline.com/pt/livros/ciencias-sociais-e-humanas/antropologia-e-sociologia/images-ebook/>)

3. Skatinti mokslininkus labiau atsižvelgti į socialinį tyrimų poreikį Įvertinant sprendimų dėl tyrimų aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje priėmimo procesą. Skatinant etinę ir socialinę atsakomybę senėjimo tyrimuose. „SIforAGE“ konsorciumas paskelbė konkursą ir skyrė premijas trims geriausiems moksliniams projektams aktyvaus ir sveikos senėjimo srityje. Projektai buvo vertinami pagal vyresnių žmonių dalyvavimo naujoviškumą ir poveikio visuomenei mastą.

124

4. Skatinti, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų panaudojami formuojant politiką, kuriant programas ir strategijas

6. Skatinti vyresnių žmonių sveiką ir aktyvią gyvenseną palaikančių novatoriškų paslaugų ir prekių atsiradimą

Analizuojant, kaip Europos valstybių politikai patvirtina ir įgyvendina vyresnių žmonių aktyvią ir sveiką gyvenseną skatinančias programas ir diskriminacijos dėl amžiaus mažinimo priemones.

Analizuojant, kaip steigiamos naujos įmonės, kuriamos paslaugos, prekės ir technologijos sveikam ir aktyviam senėjimui.

Analizuojant, kaip priimami politiniai sprendimai. Projekto eigoje buvo išnagrinėti sprendimų priėmimo politiniame lygmenyje modeliai Europos Parlamente ir Jungtinių Tautų Organizacijoje <http://www.siforage. eu/publications.php>. Parengiant rekomendacijas įrodymais grįstos politikos formavimui <http://www.siforage.eu/publications.php>. 5. Skatinti politikų dalyvavimą moksliniuose tyrimuose Sukuriant abipusio mokymosi platformą <www.mutualearning.net/cms/> ir organizuojant 8 seminarus Europos valstybių ir miestų politikams. Abipusio mokymo platformoje pateikiama „SIforAGE“ konsorciumo parengta medžiaga, kurią registruoti vartotojai gali komentuoti ir papildyti. Šiuo mokymosi įrankiu siekiama apjungti Europos valstybių nacionalinės ir vietos politikos strategus bendram darbui visoms amžiaus grupėms palankios visuomenės tobulėjimo labui.

Parengiant praktinį inovacijų vyresnių žmonių aktyvaus ir sveiko gyvenimo srityje kūrimo ir įdiegimo vadovą privačiam sektoriui, valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms. 7. Skleisti informaciją ir dalintis žiniomis Platinant projekto rezultatus politikos, mokslo ir plačiosios visuomenės atstovams.

Projekto partneriai 5.2 „SIforAGE“ konsorciumą sudarė 17 partnerių iš Europos šalių, Turkijos ir Brazilijos. Universitetų ir mokslo centrų mokslininkai, savivaldybių specialistai, smulkių ir vidutinių įmonių vadovai, vyresnio amžiaus žmonių asociacijų vadovai, o taip pat ir nacionalinio bei europinio lygmens ekspertai apjungė savo žinias ir patirtį naujovių sveiko ir aktyvaus senėjimo vertės kūrimo grandinėje. Visi partneriai su dideliu atsidavimu dirbo projekte, siekdami geriau suprasti vyresnių žmonių poreikius ir nuostatas bei pasiūlyti sprendimų demografinio senėjimo iššūkiams įveikti.

126

Projektui vadovavo ir konsorciumo veiklą koordinavo Barselonos universitetas, atstovaujamas Dr. Antoni Font. Universitetas atliko visas projekto administravimo ir finansų valdymo veiklas ir buvo pagrindinis tarpininkas tarp projekto partnerių ir Europos Komisijos, prisiimdamas visus su tuo susijusius įsipareigojimus. Barselonos universitetas taip pat vykdė projekto komunikacijos programą. Projekto mokslinę dalį koordinavo Dr. Elena Urdaneta iš Baskų kulinarijos centro. Mokslinė koordinatorė buvo atsakinga už projekto rezultatų sukūrimo terminus ir turinį bei visas mokslines projekto veiklas. Abu koordinatoriai dirbo glaudžiai bendradarbiaudami.

The SIforAGE consortium, consisting of 17 partners.

128

Projektinės veiklos metodika 5.3 Projekto mokslinėje veikloje buvo naudojamas įrodymais grįstas mokslinis metodas, vadovaujantis dalyvavimo strategija ir orientuojantis į abipusį mokymąsi. Projekto veiklos suskirstytos į 10 sričių, nagrinėjamų per atitinkamus darbo paketus, kurių įgyvendinimą koordinavo atsakingi projekto partneriai. Darbo paketų užduočių atlikimui buvo sukurtos penkios Žinių valdymo grupės, teikiančios horizontalią paramą. Konsorciumo nariai kas pusmetį susirinkdavo aptarti 2 ir 8 darbo paketų paramos veiklos aktualijų. Pagal pagrindines senėjimo tyrimų temas buvo sukurtos penkios žinių valdymo grupės. Kiekvienoje žinių valdymo grupėje aktyviai dalyvavo po 30–40 suinteresuotų šalių, atstovaujančių mokslo, pilietinės visuomenės, verslo ir savivaldos sritims.

Projekto rezultatai 5.4

132

Paminėtini šie svarbiausi „SIforAGE“ projekto rezultatai Pritraukta per 2 000 suinteresuotų asmenų iš Europos, Brazilijos ir Turkijos, dirbančių aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, tarp jų universitetai ir mokslo centrai, vietos valdžios institucijos, vyresnių žmonių organizacijos ir jų europiniai tinklai, inovacijų kūrimo centrai, smulkios ir vidutinės įmonės, konsultantai ir ekspertai. Sukurta abipusio mokymosi platforma suinteresuotiems asmenims ir suorganizuoti 8 seminarai Europos valstybių ir miestų politikams Turine, Krokuvoje, Lisabonoje, Šefylde, Reimse, Barselonoje, Rygoje ir Romoje http://www.mutualearning.net/cms/ Surengti keturi interaktyvūs technologijų pristatymo vyresnio amžiaus žmonėms seminarai Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje.

Parengti septyni tarptautiniai leidiniai ir penki straipsniai sveiko ir aktyvaus senėjimo srityje http://www.siforage.eu/publications.php Įteikti trys „SIforAGE“ prizai už novatoriškus projektus sveiko ir aktyvaus senėjimo srityje http://www.siforage.eu/prize.php 2016 m. rugsėjo 19–21 dienomis Barselonoje surengta baigiamoji tarptautinė „SIforAGE“ konferencija https://www.youtube.com/ watch?v=0l4m2B3bFbs