g
r
vda
grafikos a
g
r
a
f
i
k
o
s
k
a
t
e
d
r
a
a
r
r
d
d
e
e
t
t
a
a
k
k
katedra
s
o
o
s
k
o
i
k
f
i
a
f
r
a
r
a
a
d
r
e
d
t
e
a
t
k
a
o
k
s
s
o
o
k
k
i
i
f
f
a
a
r
r
g
g
g
r
g
r
a
f
i
k
vda
r
a
a
d
r
e
d
t
e
a
t
k
a
s
k
o
o
k
s
i
o
f
k
a
i
r
f
g
a
grafikos g
r
a
f
i
k
o
katedra
s
k
a
t
e
d
r
apie katedrÄ…
7
10
katedros istorija
knygos menas dÄ—stytojai
UDK 645.332.1, Fa - 173 ISBN 324-1-664-64813-3
28
24
rut
synirut
t u r i n y s
inr iur tu t
rinys
34
studentų darbai
u r si ny yn si r u t s y n i r u t s y n r u s t y n i r u t s y n i r u t
piešimas|tapyba
22
16 estampas
ie katedrą apie katedrą apie katedrą apie katedrą 8
ąrdetak ei
apie ka
apie katedrą apie katedrą a pie katedrą
apie katedrą a p i k aapie t e dkate rą atedrą apie katedrą apie katedrą*apie katedrą apie katedrą
a
Kartais, ypač mūsų krašte, dažnai sakoma, kad grafika – labai tradicinė dailės šaka. Galbūt todėl šią studijų sritį renkasi iš pažiūros santūresnės asmenybės. Prieš keletą dešimtmečių šis teiginys beveik galėtų būti teisingas. Tačiau dabar sunku net tiksliai apibrėžti pačią grafikos sąvoką; galbūt kiek lengviau apibrėžti studijų grafikos katedroje pobūdį. Bet
kadangi šios sąvokos negali būti atsietos, apibūdindami vieną neišvengiamai apibūdiname ir kitą. Tad, keliais žodžiais studijas grafikos katedroje galima būtų apibūdinti taip: nuoseklus susipažinimas su grafikos ir viso šiuolaikinio meno visuma per daugelį su grafika vienaip ar kitaip susijusių, o kartais iš pažiūros ir nelabai, elementų. Šiuo metu grafikos katedroje dirba didelės ir įvairios kūrybinės patirties turintys menininkai. Be abejonės, visų ši patirtis yra pakankamai skirtinga. Todėl, studijuojantys katedroje studentai beveik visada randa dėstytoją, kurio patirtis su estampu, knyga,
9
grafiniu dizainu bei šiuolaikiniu menu susijusių problemų sprendimas kaip tik geriausiai atitinka besimokančiojo suvokimą. Šis suvokimas, savo ruožtu, tiesiog privalo nuolat keistis, nes gabus studentas papuolęs į grafikos katedrą turėtų neapsiriboti tik tuo, ką labai gerai mokėjo iki šiol, bet nuolat jaustis neramiai dėl to, kokie dar neapmąstyti ir nepabandyti dalykai jo laukia. Čia jam ir padeda dėstytojai bei įvairių grafikos katedros programų pasiūla. Tačiau vis didėjančios įvairiausių menų jungtys grafikos (o ir visų kitų sričių) savivoką savo tradicinės išraiškos ribose ir iki šiol tebestumia tolyn.
10
Taigi, daugiau ar mažiau ribos, atsakingos už, šiuo atveju grafikos grynumą, nuolat kinta. Menas suvokiamas be jokios klasifikacijos, priklausymas kokiam nors cechui, žinios tam tikroje, pasauliniu mastu galbūt ir siauroje srityje suvokiamos net ne kaip nereikalingos, o tiesiog kaip dirbtinai atskiriančios nuo žymiai paveikesnių išraiškos priemonių. Reikia pažymėti, kad ta naujoji kalba savyje apjungia beveik visus modifikuotus daugelio tradicinių, tame tarpe ir grafikos, raiškos būdų bruožus. Tačiau, kas svarbiausia, ši naujoji raiška apmąsto, reflektuoja pati save; labiau reflektuoja, nei
apmąsto, nes dažniausiai dar vis stebisi savo naujomis galimybėmis. Tokioje terpėje ir vėl neišvengiamai grįžtama prie grafikos grynumo. Estampui, knygai, grafiniam dizainui, kaip disciplinoms, jau prieš daug laiko nusistačiusioms savo tapatumą bendroje vizualių bei pritaikomų menų padangėje belieka tik toliau plėsti savo apibrėžimo ribas. Turint omenyje nuolat tobulėjančias spaudos ar tiesiog vaizdo sukūrimo technologijas tampa akivaizdu, kad tiesiog būtina tapti grafikos profesionalu. Be čia paminėtų abstrakčių samprotavimų apie grafiką, būtina paminėti, kad tam tikros grafikos atšakos tiesiog yra įsispaudusios į mūsų kasdienybę. O jaunų protų sąranga visuomet pasižymi nuolatinėmis pastangomis kuo radikaliau keisti savo, tegul ir abstrakčią, aplinką. Patys gabiausi studentai kuria kūrinius, dažnai vis dar praplečiančius, kaip jau minėta, ir taip platų grafikos apibrėžimą; tiesiog darbštūs studentai įgauna konkrečios patirties ir žinių, kurias vėliau galima pritaikyti praktiškai įvairiose srityse. Tokiu būdu, studijuojant grafikos katedroje yra galimybė ne tik atspausti meno kūrinį, bet ir įspausti į save žymą, reiškiančią, kad „Gutenbergo galaktika“ vis dar tebesisuka.
11
e d r o s
12
i s t o r ai j j i ar
o t s i
s o r d e
k a t e d r o s
k a t e d r o s istorija
Grafikos katedros ištakos siekia Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą, kur 1805 m. buvo įsteigta Raižybos katedra. Jos ir šiuolaikinės Grafikos katedros mokymo principai turi sąsajų. Dailininkai lavinami visapusiškai, neapsiribojama vien praktika. Grafikos katedros raidoje, kaip ir visos Vilniaus dailės akademijos istorijoje, būta įvairių pokyčių, reikšmingų periodų, svarbių datų, įvykių, kurie lėmė profesionaliosios grafikos lygį Lietuvoje. Pirmasis raižybą Vilniaus universitete dėstė Izidorius Veisas, tačiau Raižybos katedrą suformavo Juozapas
i s t o r i j
katedros
k a t e d r o s
t a k
i s t o
i s t o rk ai t j e ad r*o Saundersas. Jis sudarė mokymo programą, kurios svarbiausias tikslas buvo rengti profesionalius dailininkus spaudos darbams. Grafika dėstyta pagal žanrus (istorinį, portreto ir peizažo), ugdyti kaligrafijos, topografinio ir natų raižymo įgūdžiai. J. Saundersui išvykus, tradiciją tęsė jo mokiniai. Nuo 1819 m. raižybos mokė Mykolas Podolinskis, taip pat dėstė Frydrichas Lėmanas, Gotlibas Kislingas. Katedrai priklausė 1822 m. įkurta litografijos dirbtuvė, kurią prižiūrėjo Jonas Rustemas, buvo įkurtas raižinių kabinetas, užmegzti ryšiai su Peterburgo dailės akademija.
13
s
i s
Uždarius Vilniaus universitetą (1832), Lietuvoje nebuvo kaip rengti specialistų. XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios menininkų branduolį sudarė grafikai, išsilavinimą įgiję Rusijoje ir Vakarų Europoje. Grafikos katedros istorijai reikšminga 1922 m. įkurta Kauno meno mokykla, kurioje ypač daug dėmesio buvo skiriama tautinio meno tradicijai, nacionaliniam stiliui. Įkūrus mokyklą iškart imta rūpintis grafikos menu. 1923 m. iš Vokietijos parsisiųsdinta spausdinimo mašinų. Tais pačiais metais bendrajame skyriuje pradėta dėstyti grafikos dalykus, nuo trečio kurso studentai privalomai mokėsi oforto, ksilografijos, litografijos. 1926 m. buvo suformuota Grafikos studija. Jai vadovauti paskirtas Adomas Galdikas, kurio erudicija ir pedagoginės nuostatos darė didelę įtaką studentams. A. Galdikas studentus supažindino su Vakarų Europos dailės laimėjimais, pabrėžė tradicinių raiškos būdų reikšmę, grafikos technikų galimybes, skatino būsimųjų dailininkų saviraišką. Vienerius metus (1929–1930), po mokinių streiko, grafikos studijai vadovavo Mstislavas Dobužinskis. Su A. Galdiku susiję du Kauno meno mokyklos periodai. Trečiajame dešimtmetyje grafikos srityje dirbo ir jos raidą lėmė kitų sričių dailininkai, tačiau nuo ketvirtojo dešimtmečio grafiką formavo jau Kauno meno mokykloje parengti grafikos specialistai. Viktoras Petravičius, Paulius Augius-Augustinavičius buvo išsiųsti tobulintis Paryžiaus aukštosiose meno
14
mokyklose, kur susipažino su moderniomis srovėmis. Vytautas Kazimieras Jonynas Paryžiuje studijavo knygos meną ir grįžęs 1934 m. buvo pakviestas dirbti studijoje. Grafikos dalykus dėstė ir Rimtas Kalpokas, Italijoje įgijęs plakato specialybę. Kauno meno mokykloje atsirado naujų grafikos žanrų, ištobulėjo stilistika, šiuo laikotarpiu susidomėta ksilografija, linoraižiniu. Savo kūrybinį kelią čia pradėjo grafikai Antanas Kučas, Vytautas Jurkūnas, Petras Rauduvė, Jonas Kuzminskis, Mečislovas Bulaka, Telesforas Kulakauskas. Kai kurie jų vėliau ugdė naują grafikų kartą.
1940–1952 m. Grafikos katedros istorijoje buvo sunkūs ir prieštaringi. Karo suirutė išblaškė daugelį grafikų, dalis jų pasitraukė į Vakarus. Pokaryje grafikos dalykus dėstė J. Kuzminskis, V. Jurkūnas, M. Bulaka, A. Kučas, P. Rauduvė. Šie dailininkai, Kauno meno mokyklos auklėtiniai, vieni iš svarbiausių, kurie atkūrė Grafikos katedrą, pradėjo kurti naujos kartos stilių. Greta šių dėstytojų minėtinas ir Vladas Drėma. 1940–1960 m. buvo parengti pedagoginio darbo principai. Nuo 1945 m., Vilniaus dailės akademijai suteikus Vilniaus valstybinio dailės instituto vardą, grafikos buvo mokoma
15
pagal kitų buvusių tarybinių aukštųjų mokyklų programas ir planus, remiantis socialistinio realizmo metodu. 1951 m. Kauno ir Vilniaus institutus sujungus į Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, Grafikos katedra buvo pertvarkyta, darbo neteko žymūs padagogai. Savo veiklą Grafikos katedra išplėtojo 1958–1968 m., joje buvo dėstoma plakatas, knygos iliustravimas ir apipavidalinimas bei molbertinė grafika. Mokymui ypač svarbi buvo nuo pat pradžių veikusi spaustuvė. Pamažu, prisitaikant prie laikotarpio poreikių, atsirado kitų naujovių. V. Jurkūno iniciatyva pradėta mokyti šilkografijos.
16
Tobulinti šios srities žinių į Kijevo poligrafijos mokslinio tyrimo institutą buvo išsiųstas Mikalojus Vilutis, Grafikos katedroje mokslus baigęs 1970 m. Be tradicinių specializacijų, pradėti dėstyti pagalbiniai dalykai: taikomoji grafika, tipografika, taikomoji fotografija, poligrafijos pagrindai ir praktika Vilniaus bei Kauno spaustuvėse. Devintajame dešimtmetyje, kai senąsias spaudos technologijas pakeitė skaitmeninės, įkurta kompiuterių klasė (1993). Dirbti visada buvo kviečiami patys geriausi studentai. Pirmuoju pedagogu 1949 m. tapo M. Bulakos mokinys Eduardas Jurėnas. Po jo dėstyti
pradėjo ir Leonas Lagauskas, Juozas Galkus, Raimondas Miknevičius, Rimtautas Gibavičius, Mikalojus Vilutis, Alfonsas Žvilius, Albertas Gurskas ir kt. Prie jų prisidėjo ir jaunesnės kartos dėstytojai: Giedrius Jonaitis, Kęstutis Vasiliūnas, Rimvydas Kepežinskas, Dalia Petrauskaitė, Arūnas Gelūnas. Pastaruoju metu katedros dėstytojų gretas papildė jaunimas: Matas Dūda, Marija Marcelionytė, Jonas Čepas, Jolanta Mikulskytė, Agnė Dautartaitė-Krutulė. Grafikos katedroje studijavo kelių kartų dailininkai, be kurių neįsivaizduojamas grafikos menas: vyresniosios kartos – Valerijonas Galdikas, Algirdas Steponavičius, Janina Lili Paškauskaitė, Vytautas Kaušinis, Aldona Skirutytė, Birutė Žilytė, Vytautas Kalinauskas, Stasys Krasauskas, Arvydas Každailis, Irena Daukšaitė-Guobienė, Gražina Didelytė, Petras Repšys, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Romas Orantas, Saulius Chlebinskas ir kt., viduriniosios kartos – Kęstutis Grigaliūnas, Audrius Puipa, Saulius Valius, Roberta Vaigeltaitė, Eglė Vertelkaitė ir jauniausieji – Danas Bereznickas, Eglė Kuckaitė, Sigutė Chlebinskaitė, Tadas Gindrėnas, Kristina Norvilaitė ir kt. Jie aktyviai dalyvavo ir dalyvauja užsienio ir Lietuvos parodose, simpoziumuose, jų kūrybinis palikimas ir pelnyti apdovanojimai yra geriausias katedros dėstytojų darbo įvertinimas. Grafikos katedros studijų programos puoselėja geriausias grafikos, tautiškumo, savimonės tradicijas, gyvybingai, atsakingai ir imliai reaguoja į naujoves tiek Lietuvos, tiek pasaulio meno kontekste. Todėl didelis dėmesys skiriamas naujoms, Lietuvos kontekste, techninėms
17
18
m a
s
a p
t
p m
s
a a
e
sapmat
s a p m a t
estampas* s t
t s e
19
iškiliaspaudė... Studijų metu studentai bus mokomi pįžvelgti įvairius racionalius, spontaniškus, prasminius momentus raižiniuose. Plastinių elementų ( linijos, dėmės, tekstūrų susivėlimo, ženklų ) naudojimas leis pajusti savaiminį jų raiškos aktyvumą darbuose. Atliekant praktines užduotis studentai galės raižyti pasirinktus tikroviškus ar vaizduote pagrįstus motyvus. Svarbu
20
ieškoti skirtingų ypatybių įvairiapusiškai komponuojant pasirinktus epizodus. Prieštaringi kūriniai leis pabrėžti įvairias situacijas- nuo pastovumo iki iliuzinio nepastovumo, nuo tikrovės ryškaus įtaigumo iki blankios nykumos sureikšminimo. Tad svarbu palenkti raižinių specifiką studentų nuostatoms išreikšti.
plokščioji spauda...
Studijų proceso metu studentai bus supažindinti su plokščiosios spaudos (akmens ir ofsetinės litografijos ) specifika, esminiais technologiniais vaizdo kūrimo skirtumais skiriančiais nuo kitų grafikos spaudos būdų. Studentais bus skatinami Išnaudoti ofsetinės ir akmens litografijos teikiamas gausias ir unikalias plastinės raiškos galimybes. Kuriant estampus, raginama eksperimentuoti, naudoti tiek įprastas, tiek ir netradicines litografinio vaizdo kūrimo priemones, ieškoti savo individualaus meninio braižo.
21
giliaspaudė... Studijuojamos oforto technikos (ofortas, sausa adata, akvatinta, rezervažas, lavisas, mecotinta ir kt.) Studentai teoriškai supažindinami su giliaspaudės sąvoka, išryškinami pagrindiniai minėtų būdų skirtumai, pritaikymo galimybės kartu akcentuojant bendrą jų prigimtį. Aptariamas šios, bei visų kitų sudėtingų technologijų kontekstualumas. Pirmojoje semestro dalyje studentai išbando visas minėtas giliaspaudės technikas; nuolat skatinamos paieškos bei ekspirimentavimas, esminio principo įsisavinimas. Antrojoje semestro dalyje studentai giliaspaudės būdu įgyvendina individualų projektą. Čia dėmesys jau nebėra skiriamas tik technikos įvaldymui., o ypač akcentuojama estampo sąvoka.
22
Studentas teoriškai ir praktiškai supažindinamas su šilkografijos, fotopolimerinės graviūros, skaitmeninės spaudos naudojimo galimybėmis bei kitų grafikos technikų kompiliavimo ir jungimo principais individualioje kūryboje. Kuriami meniniai projektai tinkami įgyvendinti naujomis spaudos technologijomis, gilinamasi į ekologinės spaudos panaudojimo
galimybes ir aspektus grafikos procesuose. Skatinama drąsiai eksperimentuoti, plėsti individualios meninės raiškos galimybes naudojant kuo įvairesnę spaudos technologijų skalę. Svarbu būti aktyviu kūrėju, nusistovėjusių ribų tikrintoju ir laužytoju, reikalui esant, siekti asmeninės raiškos grynumo ir unikalumo tiek technologijų tiek idėjų plotmėje.
...šilkografija
23
iteaš pi pm ae sa yi b šimas i
e
š
i
m
a
s 24
pyba
tapyba|piešimas* t
Pagrindinis dėmesys skiriamas žmogaus portreto ir visos žmogaus figūros praktiniam piešimui. Gilinamasi į piešiamo objekto nuotaiką, charakterį. Akcentuojamas dinamikos formos suvokimas, ekspresyvus perteikimas linijomis, štrichais neatitraukus rankos nuo popieriaus lapo. Portretas piešiamas įvairiais rakursais. Nagrinėjami proporcijų pokyčių ypatumai,
trimatės formos konstrukcija. Pritaikomos plastinės anatomijos žinios. Naudojami įvairūs plastinės raiškos būdai. Siekiama harmoningos formos ir jos dalių visumos. Skiriama laiko greitam-žaibiškam piešimui. Grafinėmis priemonėmis fiksuojami įvairūs žmogaus figūros judesiai. Piešiama iš atminties.
25
a
p
y
b
t a p y b a
i u s t r a c ki jn a y
iliustracij 26
g
r
i
š
y
b
a
t i p o g ri al i f u
i s kkt arn a
y g o s c
i
j
i
a
Studijų metu studentas susipažįsta su skirtingų knygos žanrų iliustracijų sukūrimo ir pritaikymo principais, šių iliustracijų paruošimo ir įdėjimo į knygos maketą pagrindiniais principais, bei knygos įrišimo galimybėmis. Studijų metu studentas sukurs ciklą iliustracijų skirtų pasirinktai knygos temai. Išmoks jas turės paruošti spaudai. Studentas turės
l
i
u
s
t
r
m e n a s
i l i u s t r * a
c
i
j
sumaketuoti knygą, pasinaudodamas savo sukurtomis iliustracijomis. Sumaketuotą ir atspausdintą knygą turės įrišti tai knygai būdingu įrišimu. sukurti knygą objektą. Ši užduotis padės suvokti knygą ne tik kaip konkretaus teksto saugyklą, bet ir kaip savarankišką vaizduojamojo meno objektą, kurio fiziniame kūne glūdi autoriaus idėja ir mintis.
27
a
Eglė Vitkutė | 2012
28
Šarūnas Joneikis | 2012
Šios studijos būsimiems grafikams padės suprasti knygos, kaip meninio projekto, struktūrą ir sukūrimo principus. Įgytos teorinės ir praktinės žinios studentui suteiks galimybę pačiam maketuoti ir paruošti knygą spaudos darbams. Paskaitos bei praktiniai užsiėmimai, skirti knygų įrišimui, padės suprasti knygos medžiagiškumą ir vidinės bei išorinės knygos struktūros sąsajas. Įgytos teorinės ir praktinės žinios padės studentui suprasti knygos meno ir grafinio dizaino specifiką. Įgytas žinias studentas galės taikyti kūrybiniuose darbuose. Užsiėmimų metu lavinamas abstraktus
mąstymas, ugdo supratimą apie erdvės problematiškumą darbe, šrifto ir iliustracijos santykį. Studijų metu studentai susipažins su skirtingų knygos žanrų iliustravimo specifika. Atsižvelgdami į knygos pobūdį, studentai atliks užduotis naudodamiesi skirtingomis technikomis. Įgytos teotinės ir praktinės žinios suteiks galimybę ne tik kurti iliustracujas, bet ir jas maketuoti rengiamame leidinyje. Paskaitos skirtos knygos įrišimui bei konkrečios praktinės užduotys padės studentui savarankiškai taikyti skirtingus įrišimo būdus įvairaus žanro knygoms.
29
i
Prof. Rimvydas Kepežinskas
Grafikos katedroje dėsto garfinį dizainą, iliustraciją, kaligrafiją, estampą. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams ir magistrantūros studijoms.
Prof. Giedrius Jonaitis
Grafikos katedroje dėsto litografiją, iliustraciją, estampą. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams ir magistrantūros studijoms.
30
d
d ė s t y t o ė
s
ė
s
t
y
t
o
j
a
i
y
t
o
j
d ė s t y t o j a i *
d ė s t y t o j a i d
t
Lekt. Marija Marcelionytė - Paliukė Grafikos katedros vedėja
Grafikos katedroje dėsto estampą, iliustraciją, šilkografiją, interaktyvų grupinį projektą, veda III kurso studentų vasaros praktikas. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams.
Rasa Koirienė
Grafikos katedros koordinatorė.
31
a
i
d
ė
s
t
y
t
o
j
a
Asist. Jonas Čepas
Grafikos katedroje dėsto tapybą III, IV, V kursų studentams, estampą, vadovauja vasaros praktikoms.
32
Asist. Matas Dūda
Doc. Žygimantas Augustinas
Grafikos katedroje dėsto estampą, giliaspaudės technologiją, knygrišystės pagrindus, knygos meną, vadovauja vasaros praktikai. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams ir magistrantūros studijoms.
Grafikos katedroje dėsto piešimą iš natūros ir jo sampratą šiuolaikiniame mene.
33
Doc. Kęstutis Vasiliūnas
Grafikos katedroje dėsto ksilografiją, knygos meną, tipografiką, estampą. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams ir magistrantūros studijoms.
34
Asist. Jolanta Mikulskytė
Asist. Agnė Dautartaitė-Krutulė
Grafikos katedroje dėsto grafinį projektavimą, vizualinę komunikaciją, estam-
Grafikos katedroje dėsto knygos meną ir
pą. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems
leidybos technologiją. Vadovauja baka-
darbams ir magistrantūros studijoms.
laurų baigiamiesiems darbams.
35
Gabija Šere
Migle Pužaitė | 2011
36
Lina Itagaki | „Vilnius“ | ofortas, 2011
s t
d a r b a i * u d e
i a b r a d
s t u d e n t ų
d a r b
s t u d e n t ų
elytė | „Berniukas su šuniuku“ | rezervažas, ofortas, 2011
s
n
Gabija Šerelytė | „Kolibris“ | photoshop, 2012
t d a
37
ų t n
ų
Alina Šurnaitė | „Nejuokinga“ | šilkografija, 2011
r
Milda Dainovskytė | c Eglė Ruibytė | „Namas“ | Šilkografija, 2011
38
Eglė Ruibytė | 2012
ciklas „Radiniai“ Milda Urbšytė | „Urb peizažas“ | 2011
Monika Micevičiūtė | 2012
39
Simona Surisaitė | 2012
vdagrafikoskatedravdagrafikoskatedrailiustracijaestampask
dagrafikoskatedrailiustracijaestampasknygosmenasvdagrafikoskatedra
knygosmenasvdagrafikoskatedra
UDK 645.332.1, Fa - 173
|VDA Grafikos katedra| Vilnius, 2014 sudarė ir maketavo Juozapas Švelnys Vilniaus dailės akademija, 2014 ISBN 324-1-664-64813-3
vda
grafikos
dagrafikoskatedravdagrafikoskatedrailiustracijaestampasknygosmenasvdagrafikoskatedra
katedra