Skalvija 2011 02 by „Skalvijos“ kino centras

Michael Haneke, Robert De Niro, Kristijonas Vildžiūnas, Juozas Budraitis, Charlotte Rampling, Eugenija Bajorytė „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“, „Akiniai auksiniais rėmeliais“, „Geresniame pasaulyje“, „Myliu Kulką Tavo Širdyje“

2011 02

CIKLAS „LAIKAS EINA PER KINĄ. ALMANTUI GRIKEVIČIUI ATMINTI“ CIKLAS „ITALŲ KINO KLASIKAI“ „NEPATOGAUS KINO“ DISKUSIJŲ KLUBAS

Laura nesiskubino nupuošti vazoninės eglės. Iki pat kinų Naujųjų ji puikavosi vidury kambario, nors jau ir su apdulkėjusiais žaisliukais. Laura tikėjo, kad eglė palaikys stebuklo atmosferą ir ji pagaliau sulauks tų pažadėtų gerųjų pokyčių. Tačiau praėjo Kalėdos, buvo atverstas naujas kalendorius, tada atėjo sentikių Kalėdos, senieji-naujieji metai. Ramu. Tarsi būtų nieko neįvykę. Ir buvo dar nemaloniau, kai vietoj tikėtosios gražios pradžios, viskas ėmė ristis žemyn. Gripas Laurą paguldė į lovą. Kiekvieną dieną ji žiūrėjo pro varvekliais grotuotą langą ir laukė, kada liausis tas amžinas snigimas. Kai liovėsi, lediniai vargonai ėmė tirpti. Jų syvai pradėjo skverbtis į sieną. Rytais Laura žiūrėdavo į ją, tyrinėdama, kaip pakito nežinomas teritorijas žymintys žemėlapiai. Vėliau įnikdavo į televizorių, su filmų herojėmis mėgindama pagyventi visokių gyvenimų. Nuo jų Laura išvargo baisiausiai. Savęs apgaudinėti nebegalėjo – gerųjų pokyčių kaip nebuvo, taip nebuvo. Lempelėmis mirksinti vazoninė eglė pradėjo erzinti. Laura „nurengė“ amžinai žalią gyvenimo medį ir ištempė į laiptinę. Kitą rytą gripas Laurą buvo paleidęs. Darkart užmetusi akį į pavandenijusį žemėlapį ant sienos, susirado plaktuką, gabalą tolio ir nuėjo tvarkyti stogo. Šimtas metų vienatvės jos nebegąsdino.

Ciklas „Laikas eina per kiną. Almantui Grikevičiui atminti“

4–9 d. „Prisimenant filmus, […] galiu teigti, kad kiek viename, net paties Almio nemylimiausiame, yra vien šio autoriaus sielos trupinių, kažkokių nelauktai intymių detalių, kurių nesumanys niekas kitas, tik režisierius Grikevičius, – na, kaip tas Eugenijos Bajorytės gestas, pirštu prirašant skaičių „1“ prie šaltame marmure iškaltų šaltų skaičių, apibūdinančių žmogiškąsias nežmoniškų režimų (balsu kalbama apie fašizmą, bet Almantas tikrai mąstė daugiskaita) aukas, filmo „Ave, vita“ baigmėje. Kaip nepaprastai tiksliai sumanyta ir režisuota, ir kaip tik todėl daranti gyvos improvizacijos įspūdį scena su eigulio – mylimo Almio aktoriaus Broniaus Babkausko – isterija karpytame, keiktame, o mano vis tiek taip mėgstamame filme „Sadūto tūto“.“ SAULIUS MACAITIS, „ALMIS, KURIS GRIKEVIČIUS. NEJUBILIEJINIAI ŠTRICHAI“, WWW.LFC.LT

Ciklas „Laikas eina per kiną. Almantui Grikevičiui atminti“ Saulės pasakos

Laikas eina per miestą

Rež. Almantas Grikevičius (dokumentika, Lietuva, 1964, 20 min.) 4 d. – 19 val.

Rež. Almantas Grikevičius (dokumentika, Lietuva, 1966, 20 min.) 4 d. – 19 val.

Pirmasis režisieriaus Almanto Grikevičiaus filmas – poetinis pasakojimas apie lietuvišką vitražą. Pasak Laimono Tapino žinyno „Lietuvos kinematografininkai“ (1986), „filmas pradėjo naują etapą lietuvių dokumentikoje“. Tarptautiniame Korko festivalyje 1965 m. filmas buvo apdovanotas diplomu. „Filme parodytas senas ir nūdieniškas vitražas, yra ir jų emocinis poveikis. Filme parodyta taip pat ir vitražo santykis su architektūra.“

Talpus, emocingas, dramatiškas savojo laiko ir miesto portretas. Vilniaus dabartis susipina su praeities – šalies kultūros, istorijos – prisiminimais. III sąjunginiame kino festivalyje Leningrade 1968 m. Almantas Grikevičius pelnė apdovanojimą už filmo režisūrą. „[…] čia apie Vilnių papasakota dorai, pilietiškai, meniškai. […] Kas nežino mūsų miesto praeities, tam bus sunkiai suvokiami tie seni ąžuolai filmo pradžioje, tačiau lietuviai viską puikiausiai supras.“

JULIJONAS LOZORAITIS (TEATROLOGAS, KINO STUDIJOS DIREKTORIUS), IŠ LIETUVOS

VYTAUTAS ŽALAKEVIČIUS (REŽISIERIUS),

KINO STUDIJOS MENO TARYBOS 1964 M. GRUO-

IŠ LIETUVOS KINO STUDIJOS MENO TARYBOS

DŽIO 4 D. POSĖDŽIO PROTOKOLO

1966 M. GRUODŽIO 24 D. POSĖDŽIO PROTOKOLO

VASARIS

Bandymas išsiaiškinti

Jausmai

Rež. Almantas Grikevičius (dokumentika, Lietuva, 2003, 50 min.) 4 d. – 19 val.

Rež. Almantas Grikevičius Vaid. Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Regina Paliukaitytė, Eugenija Bajorytė, Bronius Babkauskas Paskutinysis Almanto Grikevičiaus (drama, Lietuva, 1968, 1.30) filmas, skirtas bičiuliui, dailininkui 5 d. – 18.50 Vytautui Kalinauskui atminti. Kai Vytauto Kalinausko, jau „Baigiasi karas, vienoje Kuršmarių sukūrusio savo garsiąsias iliustrapusėje – dar vokiečiai, kitoje – sovietai. cijas Goethe’s „Faustui“ ir Dante’s Pamario žvejo Kasparo žmona Morta „Dieviškajai komedijai“, klausdavo, gimdydama miršta. Jaunas našlys, kuo jis save laiko – grafiku, scenografu likęs su dvyniais, keliasi per įlanką pas ar kino dailininku, jis atsakydavo pabrolį Andrių, gyvenantį su buvusia prastai: menininku. Jis buvo artistiškas, Kasparo mergina Agne. Pastaroji elegantiškas, intelektualus. Pasak neslepia nepasitenkinimo […]. Tuo menotyrininko Algimanto Patašiaus, tarpu mažakalbis, atšiaurus Kasparas „aristokratas be herbo“, tapęs prisiekurūpinasi, kaip sugeba, vaikais ir nesiu estetiniu disidentu. prisileidžia moterų. Štai tik Janė, labai primenanti Mortą, verstų jį atitirpti, bet jauna moteris ištekėjusi […]. Anais laikais Lietuvoje nebuvo kito tokio filmo, kuriame simpatijos rasta ir vokiečiui, ir savo darbu nesižavinčiam milicininkui, ir inteligentiškiems emigrantams, dramatiškai svarstantiems gimtinės likimus.“ Filmas pelnė specialų žiuri prizą San Remo tarptautiniame kino festivalyje (1975). Kino šimtmečio proga (1995) filmas „Jausmai“ lietuvių kino kritikų išrinktas geriausiu visų laikų lietuvių vaidybiniu filmu. SAULIUS MACAITIS, WWW.LFC.LT

Ciklas „Laikas eina per kiną. Almantui Grikevičiui atminti“ Ave, vita

Sadūto tūto

Rež. Almantas Grikevičius Vaid. Bronius Babkauskas, Vytautas Paukštė, Eugenija Bajorytė, Juozas Budraitis, Monika Mironaitė (drama, Lietuva, 1969, 1.25) 6 d. – 19 val.

Rež. Almantas Grikevičius Vaid. Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Eugenija Pleškytė, Nijolė Lepeškaitė, Bronius Babkauskas (drama, Lietuva, 1974, 1.18) 7 d. – 19 val.

„Prie televizoriaus sėdi pagyvenęs „Vilniuje atsitiktiniais darbais sunkiai inteligentas Steponas. Ekrane mirga verčiasi dailininkas Petras Minkus. pramoginių šokių konkurso kadrai, Kartą jo triukšmingo komunalinio o žiūrovo ranka su dar smilkstančia buto koridoriuje pasigirsta telefono cigarete nusviro iš krėslo: Steponas skambutis: jaunystės draugas (iš tų mirė. Atvyksta žmonių. Pasirodo laikų – ir jų slaptažodis – „Sadūto Stepono draugas Cezaris, drauge kalė- tūto“) Povilas Baibokas, gavęs didelį jęs fašistų lageryje, jo duktė Veronika, užsakymą sanatorijai apipavidalinti, bendradarbiavusi su Steponu, rašant kviečiasi Petrą į kompanionus. scenarijų pagal pastarojo memuarų Nepaprasto grožio ežerų krašte knygą, […] Veronikos vyras Albinas. iš pradžių viskas atrodo kone Du jauni TV operatoriai, formaliai idiliška. […] Tačiau už viso to fasado mandagūs, tačiau beveik neslepianknibžda savas dramatiškas gyvenimas. tys abejingumo temai, darys apie Galimas dalykas, tai – nepakanmirusįjį laidą. kamai įvertintas lietuvių kino kūri[…] Asociatyviai lengvai pereidanys. […] Atvira „Sadūto tūto“ pabaiga, mas iš dabarties į karinę praeitį ir atgal, paremta amžinuoju žmogaus laukimu, kūrinys gretina epochas, jų būdingus sąmonėje pasėta neaiški abejonė charakterius, aiškiai pasisakydamas dėl prioritetų: menas ar žmogus?, pablizgintos nūdienos, kurioje vestuvių kvaitulys, staigiai keičiantis Kosciuszko arba Mickevičius ilsisi mirtį, – tokie kūrinio momentai liudija, įkalinti dėžėse it karstuose, nenaudai kad Almantas Grikevičius, gal tik pasi(todėl kritiniai ano meto balsai, maskuodamas melodramos regimybe, čia matę trūkumą, klydo).“ ir čia neatsisako savojo polinkio į SAULIUS MACAITIS, WWW.LFC.LT filosofinį gyvenimo apmąstymą.“ SAULIUS MACAITIS, WWW.LFC.LT

VASARIS

Sodybų tuštėjimo metas

Veidas taikinyje

Rež. Almantas Grikevičius Vaid. Juozas Budraitis, Laimonas Noreika, Regimantas Adomaitis, Regina Arbačiauskaitė, Antanas Šurna (istorinė drama, Lietuva, 1976, 2.34) 8 d. – 18.40

Rež. Almantas Grikevičius Vaid. Povilas Gaidys, Regimantas Adomaitis, Juozas Kisielius, Vytautas Paukštė, Antanas Gabrėnas (filosofinis detektyvas, Lietuva, 1979, rusų k., liet. subt., 2.29) 9 d. – 19 val.

„Iš Kraštupėnų vykdomojo komiteto durų išeina pirmininkas „raudonasis Marius“ ir istorijos mokytojas Gediminas Džiugas. Abu kategoriškai ginčijasi dėl tautinių ambicijų, dėl prarastos nepriklausomybės. Už miestelio ribų aistros verda dar aršiau. Lauksodžio kaime „Katrė Pypkiorė“, iš pradžių apkumščiavusi tylų vyrą, su gruzinišku temperamentu puola neturtėlį Putrimą, kuriam gerutė sovietų valdžia leido nusišienauti darbščių Vainorų pievą. Netrukus prasidėjęs karas ir vokiečių okupacija įžiebia naujų aistrų. […] „Sodybų tuštėjimo metas“ – pirmiausia psichologinis kūrinys, žmonių, kuriems per dvejus metus teko dviejų okupacijų šokai, kolektyvinis portretas su meistriškai išryškintais pagrindiniais personažais, jų pozicijų žmogišku pažeidžiamumu, su stropiai ištapytu fonu, režisieriaus Almanto Grikevičiaus, kaip visuomet, nepaprastai darniai sustyguotu aktorių ansambliu.“ SAULIUS MACAITIS, WWW.LFC.LT

„Turtinguose namuose, kur gyvena jaunoji Rubė, vieši šventikas tėvas Braunas […]. Per tvorą į namus ropščiasi merginai neabejingas jaunas žurnalistas Marčas. Jis bando patekti į pilį per ją juosiantį upelį, ta proga susipažįsta su diplomatu Fišeriu […]. Abiejų vyrų akivaizdoje nuo stataus skardžio į upę nurieda automobilis. Ant smėlio – išmestas pusgyvis Hugas, Huko asmens sargybinis. […] „Veidas taikinyje“ – mano manymu, vienas geriausių Lietuvoje kurtų užsieninės faktūros televizinių filmų, sugebėjęs kondensuoti G. K. Chestertono noveles į vieningą patrauklų ir prasmingą reginį. Režisierius, pasirėmęs vykusiu R. Šavelio scenarijumi, nedaro jokių įprastinių nuolaidų žiūrovui: Fišeris su Marču gali diskutuoti apie stačius upės skardžius kaip apie galimą kubistų įkvėpimo šaltinį, ir tai, kad tūlas žiūrovas išvis negirdėjo apie kubizmą – jo, žiūrovo, o ne filmo kūrėjų bėda.“ SAULIUS MACAITIS, WWW.LFC.LT

Repertuaras Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas Gainsbourg (Vie héroïque)

Rež. Joann Sfar Vaid. Eric Elmosnino, Lucy Gordon, Laetitia Casta, Anna Mouglalis (muzikinė biografinė drama, Prancūzija, JAV, 2010, pranc. k., liet. subt., 2.10) 1–27 d. Lucieno vaikystė prabėgo nacių apgultame Paryžiuje, mokantis groti pianinu, piešiant natiurmortus ir… moterų aktus dailininko studijoje. „Aš anksti suaugau“, – paaiškina savo širdies damai berniukas, padeklamavęs Baudelaire’ą ir lyg vyras pešdamas dūmą. Iki trisdešimties Lucienas siekė tapti dailininku, tačiau jo išmintingasis antrininkas pakuždėjo, kad didžioji sėkmė jo laukia prie pianino. Taip prasidėjo naujas – muzikinis Serge’o Gainsbourg’o gyvenimas. Ericas Elmosnino, filme įkūnijęs legendinį muzikantą, 2010 m. Traibekos kino festivalyje Niujorke pripažintas geriausiu aktoriumi. VASARIS

Stounas Stone

Kai apkabinsiu tave

Rež. John Curran Vaid. Robert De Niro, Edward Norton, Milla Jovovich, Frances Conroy, Enver Gjokaj (drama, JAV, 2010, anglų k., liet. subt., 1.41) 1–10 d.

Rež. Kristijonas Vildžiūnas Vaid. Andrius Bialobžeskis, Elžbieta Latėnaitė, Jurga Jutaitė, Giedrius Arbačiauskas, Aleksas Kazanavičius (drama, Lietuva, 2010, liet., rusų, vok. k., 1.30) 4–10 d.

Pareigūnas Džekas turi peržiūrėti pavojingo kalinio Džeraldo Krysono, dar vadinamo „Stounu“, bylą. Stounas už žmogžudystę įkalintas iki gyvos galvos. Džekas įsitikinęs, kad tokio žmogaus į laisvę išleisti negalima. Tačiau Stounas siekia įtikinti pareigūną, kad jis yra vertas laisvės. Nusikaltėlis dėl jos pasiryžęs net paaukoti savo brangiąją žmoną. Stounas ima regzti Džeko gundymo planą. Tačiau net ir jis ne viską gali numatyti.

Filmas nukelia į 1944-ųjų Kauną, o vėliau – į 1961-ųjų Berlyną. Tai autentiškas pasakojimas apie tėvą ir dukrą, kuriuos išskyrė Antrasis pasaulinis karas. Berlyne statoma siena. Ji padalins ne tik miestą, bet ilgam suskaldys visą Vokietiją. Tuo metu po ilgo išsiskyrimo susitikti su tėvu iš Amerikos į Berlyną atvyksta dukra. Koks bus jų susitikimas? Ar šiems artimiausiems žmonėms jis suteiks laimės? „Kai apkabinsiu tave“ aktualus ne tik sienos griuvimo, bet ir žmonių likimų vaizdavimo ekrane prasme. Pagrindinės herojės dukros Rūtos gyvenimas ir kitų likimai tęsiasi mūsų dabartiniame gyvenime.“ SKIRMANTAS VALIULIS, WWW.LFC.LT

Storuliai Gordos

Myliu Kulką Tavo Širdyje

Baltas kaspinas Das weisse Band

Rež. Daniel Sánchez Arévalo Vaid. Antonio de la Torre, Roberto Enríquez, Verónica Sánchez, Raúl Arévalo, Leticia Herrero (komi ka drama, Ispanija, isp. k., liet. subt., 2009, 1.50) 11–24 d.

Scenarijaus autorius ir režisierius Donatas Vaišnoras Vaidina: Eglė Nes, Donatas Vaišnoras, Airida Gintautaitė, Severija Janušauskaitė, Giedrius Simutis Operatorius Paulius Gvildys Kompozitorius, garso režisierius Vytis Puronas Postprodukcija Giedrius Svirskis (drama, Lietuva, 2011, 1.13) 13 d. – 16.30, 14 d. – 19.10, 15 d. – 21.40

Rež. Michael Haneke Vaid. Christian Friedel, Ernst Jacobi, Leonie Benesch, Ulrich Tukur (kriminalinė drama, Austrija, Italija, Prancūzija, Vokietija, 2009, it., lenkų, vok. k., liet. subt., 2.24) 18–25 d.

Kodėl aš toks? Į šį priekaištingą klausimą mėgina atsakyti filmo herojai – anoniminių storulių grupės dalyviai. Nors kūno svoris šiais laikais daug kam yra nemažas galvos skausmas, tačiau kai kurie liulantys filmo herojai dėl jo nesijaudina. Jie myli save, tokius juos myli ir kiti. O tie, kurie lieja prakaitą dėl grakščių linijų, tampa dar nelaimingesni. Naujajame režisieriaus Danielio Sánchezo Arévalo filme „Storuliai“, kaip ir jo debiutiniame „Tamsiai mėlyna beveik juoda“, netrūksta spalvingų herojų, kuriems, net jei norėtų, nepavyktų gyventi pilkoje kasdienybėje. „Storuliai“ pelnė 8 kino apdovanojimus, daugiausia – už aktorių vaidybą.

Marija susipažįsta su vyresniu vyriškiu, kuris jai atveria savo širdį. Donatas bandė žudytis dėl mylimos moters, bet kulka kliudė šonkaulį, ir jis liko gyvas. Marija pati nepastebi, kaip atsiduria Donato lovoje ir… jokio rando ant krūtinės neranda. Nejaugi ji pamilo iliuziją?! Bet jei tai meilė – ar ne nusikaltimas būtų jos išsižadėti? Marija atsiduoda iliuzijai iki galo. Ji pavagia revolverį ir eina pas menkystą mylimąjį sugrąžinti kulką į jo širdį…

Filmas nukelia į 1913 m., nedidelį Vokietijos kaimelį. Ramų bendruomenės gyvenimą sukrečia žiaurūs, paslaptingi įvykiai. Gydytojo žirgas parkrinta užsikabinęs už kelyje ištiestos vielos, kažkas dalgiu iškerta visą lauką kopūstų galvų, pagrobiamas ir sadistiškai nubaudžiamas barono sūnus. Ko siekiama tokiu elgesiu? Už „Baltą kaspiną“ režisierius buvo apdovanotas „Auksine palmės šakele“. Filmas taip pat pelnė „Auksinį gaublį“, kino kritikų asociacijos FIPRESCI premiją (už geriausią 2009 m. filmą San Sebastiano festivalyje), Europos kino akademijos apdovanojimą už geriausią Europos filmą, režisūrą ir scenarijų. 8

Repertuaras Geresniame pasaulyje Hævnen

Šiaurė Nord

Akvariumas Fish Tank

Rež. Susanne Bier Vaid. Ulrich Thomsen, Mary Hounu Moat, William Johnk Nielsen (drama, Danija, Švedija, 2010, danų k., liet. subt., 1.59) 11–23 d.

Rež. Rune Denstad Langlo Vaid. Celine Engebrigtsen, Anders Baasmo Christiansen, Tommy Almenning, Marte Aunemo (komiška drama, Norvegija, 2009, norv. k., liet. subt., 1.18) 25–28 d.

Rež. Andrea Arnold Vaid. Katie Jarvis, Michael Fassbender, Kierston Wareing, Rebecca Griffiths, Harry Treadaway (drama, Jungtinė Karalystė, 2009, anglų k., liet. subt., 2.03) 25–28 d.

Filmas pasakoja dviejų šeimų istorijas. Mokykloje dėl vietos po saule kovoja vaikai, skiriasi tėvai, nesiklosto tėvo ir sūnaus santykiai, mirus jų brangiai moteriai – tokia ,,Geresnio pasaulio“ herojų realybė. Nepaisant visų juos užklumpančių išgyvenimų, jie tiki, kad geresnis pasaulis – tai tas, kuriame yra meilė. Tai jaudinanti istorija apie yrančius idealus ir asmeninį pasirinkimą tarp keršto ir taikos. Tai pasakojimas apie sužydinčią pavojingą draugystę, į nugarą kvėpuojančią vienatvę, skausmą ir meilę. Filmas 2011 m. apdovanotas „Auksiniu gaubliu“ kaip geriausias užsienio filmas. VASARIS

Filmas pasakoja apie buvusį sportinin- Maištinga paauglė Mija paskelbė karą ką, kuris po ilgai trukusios depresijos visiems: šeimai, mokyklai, kiemo mernutaria sniego motociklu keliauti ginoms, kai mama į namus parsivedė pas savo buvusią draugę ir sūnų. naują draugą Konorą. Užsimiršti jai Pasiėmęs penkis litrus naminukės ir padeda tik hiphopo muzika. Pajutusi maisto, Jomaras leidžiasi į tolimąją Konoro palankumą, mergina ima juo šiaurę. Kelionėje vyras sutinka jautrių pasitikėti, vėliau žavėtis kaip vyru. žmonių, panašių į jį patį – pasimetusių, Tačiau Mija nė neįtaria, kad Konoro kankinamų beprasmybės jausmo. gyvenimas dvigubas. Visi jie ragina Jomarą nenuleisti rankų Filmas „Akvariumas“ 2009 m. ir judėti pirmyn. Kanų kino festivalyje pelnė žiuri 2009 m. Berlyno kino festivalyje apdovanojimą. filmas apdovanotas Tarptautinės kino kritikų federacijos, Europos kino prizais.

Kino klasikos vakarai Rožės vardas Der Name der Rose Rež. Jean-Jacques Annaud Vaid. Sean Connory, Christian Slater, Michel Londsdale, F. Murray Abraham (istorinė drama, Vokietija, Italija, Prancūzija, 1986, rusų k., liet. subt., 2.11) 6 d. – 21 val. Filmas sukurtas pagal Umberto Eco knygą. Vienas pirmųjų postmodernistinių romanų susiejo viduramžių metafizikos, papročių ir meno studiją su detektyviniu siužetu. Sudėtingą romano struktūrą bei simboliką perkelti į kiną originaliai sumanė Jeanas-Jacques’as Annaud. Nuo išorinio pasaulio atskirtame vienuolyne rastas negyvas vienuolis. Aiškintis paslaptingos žmogžudystės kaltininko atvyksta Viljamas Baskervilis – visų būsimų šerlokų holmsų prototipas.

klestėjimo laikais. Eraldo yra „auksinis berniukas“, stulbinamai gražus, sportiškas universiteto studentas, be saiko išlepintas motinos. Vaikinas nori gyventi dar prabangiau, todėl mielai priima dosnias homoseksualaus vyriškio daktaro Fadigati dovanas. Pagyvenęs daktaras stengiasi visuomenės akyse išlikti moralus, tačiau jam tai nepavyksta. Tragedija pasidaro neišvengiama. Režisierius Giuliano Montaldo 1987 m. Venecijos kino festivalyje už šį filmą buvo nominuotas „Auksiniam liūtui“.

miestelyje. Niekas nenustemba, kai vieną rytą Santjago randamas nudurtas. Broliai Vikario jau anksčiau grasino atkeršyti jam už žiaurų elgesį su jų seserimi. Šioje šalyje toks kerštas savaime suprantamas. 1987 m. Kanų kino festivalyje už šį filmą režisierius Francesco Rosi buvo nominuotas „Auksinei Palmės šakelei“. Monparnasas, 19 Montparnasse 19

Paskelbtos mirties kronika Cronaca di una morte annunciate Rež. Jacques Becker Vaid. Gerard Philippe, Anouk Aimee (melodrama, Prancūzija, 1958, rusų k., liet. subt., 1.39) 27 d. – 20.40

Akiniai auksiniais rėmeliais Gli occhiali d’oro Rež. Giuliano Montaldo Vaid. Philippe Noiret, Rupert Everett, Valeria Golino, Stefania Sandrelli (psichologinė drama, Italija, Prancūzija, Jugoslavija, 1987, rusų k., liet. subt., 1.50) 13 d. – 20.30

Rež. Francesco Rosi Vaid. Rupert Everett, Ornella Muti, Gian Maria Volonté, Anthony Delon (drama, Italija, 1987, rusų k., liet. subt., 1.47) 20 d. – 21.30

Filmas sukurtas pagal Giorgio Bassani romaną. Veiksmas rutuliojasi Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, Musolinio

Filmas sukurtas pagal Gabrielio García Márquezo romaną. Veiksmas vyksta nedideliame Lotynų Amerikos

Prancūzų kino klasikos filmo herojai – dailininkas Amedeo Modigliani ir jo mylimoji Jeanne, kurios atvaizdai iki šiol simbolizuoja trapų moteriškumą. Jų meilės istorija baigėsi tragiškai – nepakėlę skurdo įsimylėjėliai nusižudė.

1 d. A 2 d. T 3 d. K 4 d. P 5 d. Š 6 d. S

13.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Karsteno ir Gitės kino išdaigos“ 13.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Vėžliuko Semio nuotykiai“

15.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Mažylė“ 15.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Eleonoros paslaptis“ 15.00 Seansas senjorams „Kai apkabinsiu tave“

13.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Baubas ir Co“ 13.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Bjaurusis ančiukas ir aš!“

15.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Eleonoros paslaptis“ 15.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Baubas ir Co“ 14.30 Seansas senjorams „Pavogtas grožis“

13.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Baubas ir Co“ 13.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Eleonoros paslaptis“

15.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Azuras ir Asmaras“ 15.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Vėžliuko Semio nuotykiai“ 14.30 Seansas senjorams „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

13.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Eleonoros paslaptis“ 13.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Baubas ir Co“

15.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Azuras ir Asmaras“ 15.00 Ciklas „Karlsono kinas“ „Eleonoros paslaptis“ 14.30 Seansas senjorams „Džeine Eir“

7 d. P 8 d. A 9 d. T 10 d. K 11 d. P 12 d. Š 13 d. S 14 d. P 15 d. A 16 d. T 17 d. K 18 d. P 19 d. Š 20 d. S 21 d. P 22 d. A 23 d. T 24 d. K 25 d. P 26 d. Š 27 d. S 28 d. P

1 d. A

16.50 „Baltas kaspinas“

19.35 „Stounas“

21.30 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

16.30 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

19.00 „Baltas kaspinas“

21.35 „Stounas“

2 d. T

16.50 „Baltas kaspinas“

19.35 „Stounas“

21.30 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

3 d. K

17.10 „Kai apkabinsiu tave“

19.00 Ciklas „Laikas eina per kiną“ „Saulės pasakos“, „Laikas eina per miestą“, „Bandymas išsiaiškinti“ 18.50 Ciklas „Laikas eina per kiną“ „Jausmai“ 19.00 Ciklas „Laikas eina per kiną“ „Ave, vita“ 19.00 Ciklas „Laikas eina per kiną“ „Sadūto tūto“ 18.40 Ciklas „Laikas eina per kiną“ „Sodybų tuštėjimo metas“ 19.00 Ciklas „Laikas eina per kiną“ „Veidas taikinyje“ 18.50 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

21.10 „Stounas“

4 d. P

20.50 Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

5 d. Š

21.00 Kino klasikos vakaras „Rožės vardas“ 20.50 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

6 d. S

21.30 „Stounas“

8 d. A

21.40 „Kai apkabinsiu tave“

9 d. T

21.10 „Stounas“

10 d. K

16.50 Ciklas „Italų kino klasikai“ „Balius“ 16.50 Ciklas „Italų kino klasikai“ „Itališkos vedybos“ 16.30 „Myliu Kulką Tavo Širdyje“

19.00 „Geresniame pasaulyje“

21.10 „Storuliai“

11 d. P

18.40 „Geresniame pasaulyje“

21.00 „Storuliai“

12 d. Š

18.00 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

13 d. S

17.00 „Storuliai“

19.10 „Myliu Kulką Tavo Širdyje“

20.30 Kino klasikos vakaras „Akiniai auksiniais rėmeliais“ 20.40 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

17.00 Ciklas „Italų kino klasikai“ „Ir laivas plaukia“ 16.00 „Geresniame pasaulyje“

19.30 „Geresniame pasaulyje“

21.40 „Myliu Kulką Tavo Širdyje“

15 d. A

18.20 „Storuliai“

20.30 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

16 d. T

17.00 „Storuliai“

19.10 Ciklas „Italų kino klasikai“ „Naktinis portjė“ 19.10 „Geresniame pasaulyje“

21.20 „Geresniame pasaulyje“

17 d. K

21.20 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

18 d. P

17.00 Ciklas „Italų kino klasikai“ „Šeima“ 16.45 „Geresniame pasaulyje“

19.10 „Storuliai“

21.10 „Baltas kaspinas“

19 d. Š

19.00 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

20 d. S

17.00 Ciklas „Italų kino klasikai“ „Raudonoji dykuma“ 17.00 Ciklas „Italų kino klasikai“ „Muilo vagys“ 16.30 „Geresniame pasaulyje“

19.10 „Storuliai“

21.30 Kino klasikos vakaras „Paskelbtos mirties kronika“ 21.10 „Geresniame pasaulyje“

18.40 „Geresniame pasaulyje“

20.50 „Baltas kaspinas“

22 d. A

18.40 „Baltas kaspinas“

21.20 „Storuliai“

23 d. T

17.00 „Storuliai“

19.00 Ciklas „Italų kino klasikai“ „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“ 19.10 „Šiaurė“

21.15 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

24 d. K

17.00 „Akvariumas“

20.50 „Baltas kaspinas“

25 d. P

17.00 „Akvariumas“

19.15 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

21.40 „Šiaurė“

26 d. Š

16.40 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“

19.10 „Šiaurė“

27 d. S

16.50 „Akvariumas“

19.00 „Nepatogaus kino“ diskusijų klubas

20.40 Kino klasikos vakaras „Monparnasas, 19“ 21.10 „Šiaurė“

17.00 „Kai apkabinsiu tave“ 16.35 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“ 17.00 „Stounas“ 17.00 „Kai apkabinsiu tave“ 16.30 „Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas“ 17.00 „Kai apkabinsiu tave“

16.30 „Baltas kaspinas“

7 d. P

14 d. P

21 d. P

28 d. P

Ciklas „Italų kino klasikai“ Balius Le Bal

Itališkos vedybos Matrimonio all’Italiana

Akiniai auksiniais rėmeliais Gli occhiali d’oro

Rež. Ettore Scola Vaid. Etienne Guichard, Regis Bouquet, Francesco De Rosa, Liliane Delval (muzikinė drama, Italija, Prancūzija, Alžyras, 1983, rusų k., liet. subt., 1.50) 11 d. – 16.50

Rež. Vittorio De Sica Vaid. Sophia Loren, Marcello Mastroianni (komedija, Prancūzija, Italija, 1964, rusų k., liet. subt., 1.42) 12 d. – 16.50

Rež. Giuliano Montaldo Vaid. Philippe Noiret, Rupert Everett, Valeria Golino, Stefania Sandrelli (psichologinė drama, Italija, Prancūzija, Jugoslavija, 1987, rusų k., liet. subt., 1.50) 13 d. – 20.30

Filmo veiksmas vyksta vienoje šokių salėje Prancūzijoje. Čia penkis dešimt mečius, nuo 1920 m., renkasi tie patys vyrai ir moterys, trokšdami vienintelio dalyko – pašokti. Istoriniai įvykiai, mados, asmeninės dramos – visi laiko ženklai matomi susirinkusiųjų veiduose, tarpusavio santykiuose, aprangoje, kintančioje muzikoje. Filmas pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

Eduardo de Filipo pjesės „Filumena Morturano“ motyvais sukurtas filmas pasakoja apie moterį, kuri visais būdais stengiasi apginti savo meilę ir orumą. Kadaise ji pabėgo iš viešnamio ir dvidešimt metų buvo savo meilužio tarnaitė. Dabar ji trokšta tik vieno: ištekėti ir įteisinti tris savo sūnus.

Filmas sukurtas pagal Giorgio Bassani romaną. Veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, Musolinio klestėjimo laikais. Eraldo yra „auksinis berniukas“, stulbinamai gražus, sportiškas universiteto studentas, be saiko išlepintas motinos. Vaikinas nori gyventi dar prabangiau, todėl mielai priima dosnias homoseksualaus vyriškio daktaro Fadigati dovanas. Pagyvenęs daktaras stengiasi visuomenės akyse išlikti moralus, tačiau jam tai nepavyksta. Tragedija pasidaro neišvengiama. Režisierius Giuliano Montaldo 1987 m. Venecijos kino festivalyje už šį filmą buvo nominuotas „Auksiniam liūtui“.

VASARIS

Pavogtas grožis Stealing Beauty

Ir laivas plaukia E la Nave Va

Rež. Bernardo Bertolucci Vaid. Jeremy Irons, Liv Tyler, Jean Marais, Sinead Cusack, Stefania Sandrelli (drama, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, 1996, angl. k., liet. subt., 1.55) 14 d. – 14.30

Rež. Federico Fellini Rež. Liliana Cavani Vaid. Freddie Jones, Barbara Jefford, Vaid. Charlotte Rampling, Gabriele Pina Bausch,Victor Poletti, Peter Cellier, Ferzetti, Dirk Bogarde Elisa Mainardi, Norma West (drama, Italija, 1973, rusų k., (komiška tragedija, Italija, Prancūzija, liet. subt., 1.58) 1983, rusų k., liet. subt., 2.10) 17 d. – 19.10 15 d. – 17 val. Viena, 1957-ieji. Buvęs SS karininkas Tai parabolė apie pasaulio pabaiMaksas dirba prabangaus viešbučio gą.1914 m. liepa. Iš Neapolio išplaukia naktiniu portjė. Vieną vakarą jis pasteprabangus laivas, kuriame susirinko bi pažįstamą gražią moterį – garsaus aristokratai, politikai, dainininkai, amerikiečių dirigento žmoną. Liusi orkestras. Jie – garsios operos dainitaip pat mintimis grįžta į 1942-uosius, ninkės gerbėjai ir lydi jos palaikus į kai būdama penkiolikmetė paauglė gimtąją salą. Tačiau laive yra ir kitokių atsidūrė koncentracijos stovykloje. keleivių, net raganosis. Pakeliui laivas Tada ją išsirinko sadistas ir fetišispriglaudžia grupelę iš skęstančio laivo tas Maksas. Mergina paklusdavo išsigelbėjusių serbų pabėgėlių. Jūroje seksualinėms Makso fantazijoms ir sutiktas šarvuotis reikalauja išduoti pati jas skatino. Susitikę po daugelio serbus. Prasideda mūšis… metų jie vėl prisimena juos siejusį keistą jausmą.

Nuostabiame Italijos kampelyje Toskanoje, senovinėje sodyboje įsikūrusi savotiška intelektualų bendruomenė. Ten gyvenančių skulptoriaus, jo žmonos, filosofo, dramaturgo, žurnalistės jaunystė audringai prabėgo septintajame dešimtmetyje. Dabar maištingoji dvasia išblėsusi, net ir kūryba nebesuteikia džiaugsmo. Liko tik nuovargis. Tačiau apmirusį sodybos gyvenimą sudrumsčia iš Amerikos atvykusi devyniolikmetė gražuolė Liusi. Čia ji tikisi surasti savo tėvą. Kaitri saulė, jaunystė, grožis, prisiminimai įaudrina ne vieno sodybos gyventojo jausmus.

Naktinis portjė Il Portiere di Notte

Ciklas „Italų kino klasikai“ Šeima La famiglia

Paskelbtos mirties kronika Cronaca di una morte annunciate

Raudonoji dykuma Il deserto rosso

Rež. Ettore Scola Vaid. Vittorio Gassman, Fanny Ardant, Stefania Sandrelli (drama, Italija, Prancūzija, 1987, rusų k., liet. subt., 2.02) 19 d. – 17 val.

Rež. Francesco Rosi Vaid. Rupert Everett, Ornella Muti, Gian Maria Volonté, Anthony Delon (drama, Italija, 1987, rusų k., liet. subt., 1.47) 20 d. – 21.30

Rež. Michelangelo Antonioni Vaid. Monica Vitti, Richard Harris, Carlo Chionetti (drama, Italija, Prancūzija, 1964, rusų k., liet. subt., 1.56) 21 d. – 17 val.

Filmas pasakoja vienos šeimos sagą, kuri tęsiasi aštuoniasdešimt metų. Tai tarsi albumo aksominiu viršeliu vartymas – nuo Karlo krikštynų, kai jis nuotraukoje užfiksuotas sėdintis ant senelio kelių, iki paskutiniosios – jo, jau senelio, laikančio anūką, nuotraukos. Visa filmo istorija pasakojama neišeinant iš šios šeimos namo. Kambariai sukuria savitą filmo struktūrą. Filmas pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Buvo nominuotas „Oskarui“, Kanų kino festivalio „Auksinei palmės šakelei“.

Filmas sukurtas pagal Gabrielio García Márquezo romaną. Veiksmas vyksta nedideliame Lotynų Amerikos miestelyje. Niekas nenustemba, kai vieną rytą Santjagas randamas nudurtas. Broliai Vikario jau anksčiau grasino atkeršyti jam už žiaurų elgesį su jų seserimi. Šioje šalyje toks kerštas savaime suprantamas. Filme atskleidžiami negailestingi žmonių santykiai, savotiškas garbės kodeksas. 1987 m. Kanų kino festivalyje už šį filmą režisierius Francesco Rosi buvo nominuotas „Auksinei palmės šakelei“.

Industrine dykuma virstančiame mieste ištekėjusi neurotiška moteris bando rasti vidinę pusiausvyrą ir susitaikyti su gyvenimu. Jai atrodo, kad tai padaryti padės meilužis. Režisierius už šį filmą 1964 m. Venecijos kino festivalyje pelnė „Auksinį liūtą“.

VASARIS

Muilo vagys Ladri di saponette

Naujasis „Paradiso“ kino teatras Nuovo cinema Paradiso

„Nepatogaus kino“ diskusijų klubas

28 d. – 19 val. Rež. Giuseppe Tornatore Vaid. Philippe Noiret, Jacques Perrin, „Nepatogaus kino“ diskusijų klubas – Salvatore Cascio (drama, Prancūzija, Italija, 1988, rusų k., tai kino festivalio „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ iniciatyva, kuria siekiama, kad liet. subt., 2.02) dokumentinio kino peržiūros ir atviri 24 d. – 19 val. pokalbiai apie žmogaus teises vyktų Filmas nukelia į nedidelį Sicilijos mies- nuolat. Kiekvieną klubo peržiūrą lydės Režisierius Maurizio Nichetti, sukūręs diskusija su žmogaus teisių aktyvistais, telį, kurį prieš trisdešimt metų paliko analogišką juostą neorealisto Vittorio visuomenininkais ar ekspertais. jaunasis Salvatorė. Dabar, būdamas De Sicos filmui „Dviračių vagys“, garsus kino režisierius, jis sugrįžta į pakviečiamas į televizijos studiją vaikystės miestą. Prisiminimai vyrą pristatyti naujojo filmo „Muilo vagys“. nukelia į tuos laikus, kai kinas buvo Tačiau režisierių apima siaubas, kai vienintelė paprasto žmogaus pramoį jo nespalvotą juostą, pasakojančią ga. Būtent tada ir prasidėjo berniuko vienos šeimos skurdo istoriją, kartkarmeilė kinui. Nors „nuodėmingus tėmis įsiveržia ryškiaspalvė TV reklama. filmus“ kruopščiai cenzūruodavo Dingus elektrai, studijoje prasideda miestelio kunigas, tačiau žiūrovai vis visiška sumaištis. tiek vildavosi ekrane pamatyti nors Filmas Maskvos kino festivalyje vieną bučinį. pelnė „Auksinį Georgijų“. Filmas 1989 m. buvo apdovanotas „Oskaru“ kaip geriausias užsienio filmas. Rež. Maurizio Nichetti Vaid. Heidi Komarek, Carlina Torta, Massimo Sacilotto, Claudio G. Fava, Lella Costa (komedija, Italija, 1989, rusų k., liet. subt., 1.30) 22 d. – 17 val.

Įėjimas nemokamas. 16

Seansai senjorams Kai apkabinsiu tave

Pavogtas grožis Stealing Beauty

SKIRMANTAS VALIULIS, WWW.LFC.LT

VASARIS

Gainsbourg’as. Didvyriškas gyvenimas Gainsbourg (Vie héroïque)

Rež. Joann Sfar Vaid. Eric Elmosnino, Lucy Gordon, Laetitia Casta, Anna Mouglalis (muzikinė biografinė drama, Prancūzija, JAV, 2010, pranc. k., liet. subt., 2.10) 21 d. – 14.30 Lucieno vaikystė prabėgo nacių apgultame Paryžiuje, mokantis groti pianinu, piešiant natiurmortus ir… moterų aktus dailininko studijoje. „Aš anksti suaugau“, – paaiškina savo širdies damai berniukas, padeklamavęs Baudelaire’ą ir lyg vyras pešdamas dūmą. Iki trisdešimties Lucienas siekė tapti dailininku, tačiau jo išmintingasis antrininkas pakuždėjo, kad didžioji sėkmė jo laukia prie pianino. Taip prasidėjo naujas – muzikinis Serge’o Gainsbourg’o gyvenimas. Ericas Elmosnino, filme įkūnijęs legendinį muzikantą, 2010 m. Traibekos kino festivalyje Niujorke pripažintas geriausiu aktoriumi.

Džeinė Eir Jane Eyre

Rež. Franco Zeffirelli Vaid. Charlotte Gainsbourg, William Hurt, Geraldine Chaplin (melodrama, Italija, Prancūzija, Didžioji Britanija, 1995, rusų k., liet. subt., 1.54) 28 d. – 14.30 Viena geriausių Charlottės Bronte romano ekranizacijų. Jauna stiprios dvasios mergina, vaikystėje internate patyrusi daug išbandymų, pradeda dirbti guvernante turtingo aristokrato šeimoje. Netrukus ji įsimyli šeimininką.

Ciklas „Karlsono kinas“ Karsteno ir Gitės kino išdaigos Carsten & Gitte’s Movie Madness

Rež. Anders Morgenthaler ir kiti (animacija, Danija, 2008, liet. įgars., 45 min.) 5 d. – 13 val. Dvi žavios lėlės Karstenas ir Gitė pristato žiūrovams šešis trumpus filmus: apie princesę Ritą, kaišiojančią žirnius sau į ausis, nosį ir bambą, apie nusiminusį dramblį, kuris dėl patyčių yra priverstas palikti namus, bet netikėtai suranda geriausią draugą, apie gerąjį mažylio Oto čiulptuką, apie du išdykusius pūkučius, išradingai besivažinėjančius dviračiais, apie Mažylį, pavargusį būti mažu, ir net apie tris tingius bebrus, turinčius pastatyti upės užtvanką. Karstenas ir Gitė ne tik pristatys minėtus filmus, bet ir džiugins mažuosius žiūrovus linksmais komentarais! Rekomenduojama vaikams nuo 3 m.

VASARIS

Mažylė La Pivellina

Rež. Tizza Covi, Rainer Frimmel Vaid. Patrizia Gerardi, Asia Crippa, Tairo Caroli, Walter Saabel (drama, Austrija, Italija, 2009, italų k., liet. subt., 1.40) 5 d. – 15 val. Žiema italų cirko artistams – niūrokas metas. Romos priemiestyje, vagonėliuose jie laukia šiltų dienų. Vieną lietingą pavakarę raudonplaukė artistė Pati ant sūpuoklių aptinka vienišą mažylę. Moteris parsiveda ją namo ir ima rūpintis lyg savo vaiku. Jos vyras klounas Valteris siūlo apie mažylę pranešti policijai. Tačiau greitai mergaičiukė praskaidrina visų gyvenimus ir tampa svarbiausiu žmogumi šeimoje. Kanų ir Berlyno kino festivalių atradimas – filmas „Mažylė“ – apie gerumą ir gebėjimą juo dalintis. Rekomenduojama vaikams nuo 10 m.

Vėžliuko Semio nuotykiai Sammy’s avonturen: De geheime doorgang Rež. Ben Stassen (animacija, Belgija, 2009, liet. įgars., 1.28) 6 d. – 13 val., 20 d. – 15 val. Filmo veiksmas „panardina“ į 50 metų ilgumo istoriją, kai jūrų vėžlys Semis išplaukia į gimtąjį krantą po ilgų, nenuspėjamų, spalvingų ir įdomių povandeninių klajonių su penkiais draugais vėžliukais. Nuotaikingus Semio susitikimus su rykliu, anakonda, pingvinais ir aštuonkoju trejus metus piešė Belgijos dailininkų komanda, o prie šturvalo stovėjo režisierius Benas Stassenas. Džiaugsmingas ir nuoširdus filmas turi rimtą tikslą – vaikus supažindinti su opiomis gamtosaugos problemomis. Rekomenduojama vaikams nuo 5 m. Eleonoros paslaptis Kerity, la maison des contes Rež. Dominique Monféry (animacija, Prancūzija, Italija, 2009, liet. įgars., 1.20) 6 d. – 15 val., 12 d. – 15 val., 20 d. – 13 val., 26 d. – 13 val., 27 d. – 15 val. Teta Eleonora miršta ir palieka seną namą pajūryje giminaičiams. Dukterėčiai Andželikai ji skiria porcelianinę lėlę, o Natanielis gauna

raktą nuo slapto kambario. Kambaryje liga“, „Lalala“ ir, be abejo, legendinis Azuras ir Asmaras septynmetis Natas randa didžiulę „Baubas“. „Baubas“ – turbūt vienas Azur et Asmar biblioteką, tačiau tai jam nesuteikia geriausių lietuviškos animacijos džiaugsmo – berniukas pirmąją klasę kūrinių. Kiekvienas vaikas, žiūrėdabaigė taip ir neišmokęs skaityti. Sesuo mas šį filmuką, galvoja, kaip gera Andželika tyčiojasi iš jo, tad Eleonoros būtų susidraugauti su pagrindiniu dovana Natanieliui rodosi neteisinpersonažu – Baubu. Suaugę žiūrovai ga. Tačiau kartą beklaidžiodamas žavisi kūrėjo fantazija. Beje, „Baubas“ – bibliotekoje Natas atranda nepaprastą įvertintas ir pamėgtas mažų ir didelių paslaptį – knygose prieglobstį rado žiūrovų ne tik Lietuvoje. Šio filmo Rež. Michel Ocelot visi vaikų literatūros herojai. pagrindinis veikėjas pakeri žiūrovus (animacija, Prancūzija, Belgija, Ispanija, savo žavesiu, linksmumu, išradingumu, Italija, 2006, liet. įgars., 1.39) Rekomenduojama vaikams nuo 7 m. elegantiškumu. Jis valgo kaktusus, 26 d. – 15 val. siausdamas įtraukia į fantastiškus Baubas ir Co nuotykius. Filmas trykšta ryškiu spalvų Mėlynakis blondinas Azuras – turAnimacinių filmų programa ir įvykių fejerverku. tingojo rūmų šeimininko sūnus. O juodaakis Asmaras – neturtingos Rekomenduojama vaikams nuo 4 m. saracėnės Dženan, Azuro žindyvės, sūnus. Daugelį kartų pieno broliai Bjaurusis ančiukas ir aš! girdėjo Dženan pasakojimą apie The Ugly Duckling and Me! nuostabią šalį kitoje Viduržemio jūros Rež. Michael Hegner, Karsten Kiilerich pusėje, kur visada šviečia saulė, kvepia (animacija, Danija, 2006, liet. įgars., 1.30) rožėmis ir jazminais. Ten, juodojo kalRež. Ilja Bereznick 13 d. – 13 val. no oloje, krištoliniame narve įkalinta (animacija, Lietuva, liet. k., 50 min.) kamuojasi fėja. Daugybę metų ji laukia 12 d. – 13 val., 13 d. – 15 val., 19 d. – Šiuolaikiška ir išradinga klasikinės princo, kuris ras tris raktus, įveiks rau13 val., 27 d. – 13 val. Hanso Christiano Anderseno pasakos donąjį liūtą, nugalės Saimūro paukštį ir apie bjaurųjį ančiuką, pavirstantį ją išlaisvins. Užaugę Azuras ir Asmaras Programą sudaro garsaus lietuvių nuostabia gulbe, adaptacija. Šįkart pa- iškeliauja ieškoti savo svajonių fėjos… animatoriaus ir režisieriaus Iljos grindinis istorijos veikėjas – apsukrus Rekomenduojama vaikams nuo 6 m. Bereznicko aštuoni nuotaikingi miesto graužikas, kuris, vos išvydęs įvairių žanrų filmukai: „Senelis ir išsiritusį bjaurios išvaizdos ančiuką, senelė“, „Tik nereikia mūsų gąsdinti“, nusprendžia tapti jo tėčiu ir iš jo užsiKinas + animacijos „Elektroninis piratas“, „Svajuko dramdirbti nemenką pinigų sumelę. dirbtuvėlės vaikams blionės“, „Baubo aritmetika“, „Baubo 5, 19 d. – 12 val. Rekomenduojama vaikams nuo 6 m. 20

Bilietų kainos: 12 Lt; 8 Lt (studentams, moksleiviams, pensininkams, neįgaliems žmonėms, „Laisvalaikio“ klubo kortelių turėtojams); 6 Lt („Skalvijos“ kino klubo nariams); 2 Lt (pensininkams į „Senjorų seansus“). Kasa pradeda dirbti valanda iki pirmo seanso pradžios. Bilietai atgal nepriimami ir nekeičiami. Bilietus galima rezervuoti telefonu (8 5) 261 0505, arba elektroniniu paštu kasa@skalvija.lt. Rezervacijos atšaukiamos likus 60 min. iki seanso pradžios. „Skalvijos“ kino centro kasoje galima įsigyti „Skalvijos“ dovanų kortelę, kurią Jūsų draugas galės išsikeisti į norimo pamatyti filmo bilietą. Kortelės kaina – 12 Lt. Kasoje galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais.

Naujiena! Bilietus į filmų seansus „Skalvijos“ kino centre taip pat galima įsigyti internetu (be papildomo mokesčio) – www.bilietupasaulis.lt. „Skalvijos“ kino salėje – 88 vietos. Įstok į kino klubą ir už kiną mokėk mažiau! Klubo idėja – suburti žmones, besidominčius kinu ne tik kaip lengva pramoga, bet norinčius plačiau susipažinti su kino istorija, kiną kuriančiais žmonėmis, pamatyti kitokius (t. y. netrafaretinius) filmus, turinčius išliekamąją vertę. Klubo nario kortelė – 50 Lt (vieneriems metams), klubo nario kortelės pratęsimas – 20 Lt (kortelė turi būti pratęsiama ne vėliau nei mėnuo nuo jos galiojimo pabaigos).

Klubo nariams teikiamos privilegijos: 50 % nuolaida bilietui į filmą „Skalvijos“ kino centre; galimybė prisidėti prie kino centro programos sudarymo; galimybė organizuoti kino klubo renginius centro patalpose; reguliari informacija el. paštu apie rodomus filmus, renginius, festivalius.

· · · ·

Steigėja

Draugai

Kaip tapti kino klubo nariu? Reikia pateikti užpildytą bei pasirašytą registracijos formą, nuotrauką ir nario mokestį. Registracijos formą galite gauti „Skalvijos“ kino centro kasoje (A. Goštauto 2/15, Vilnius) arba elektroniniu paštu, išsiuntę prašymą info@skalvija.lt. Užpildytą formą, nuotrauką bei mokestį atneškite į „Skalvijos“ kino centrą ir per 10 dienų Jums bus išduota kino klubo nario kortelė (narystė klube ir nuolaidos prasidės anketos pridavimo dieną). Su klase į kiną! Pedagogai, norintys apsilankyti filme su moksleivių grupėmis, gali užsisakyti rytinius bei dieninius seansus jiems patogiu laiku. Seansai rengiami surinkus ne mažesnę nei 50-ies moksleivių grupę. Bilieto kaina – 6 Lt. Lydintiems pedagogams – nemokamai. Rekomenduojame po seanso surengti aptarimą su moksleiviais. Pagalbinės medžiagos aptarimui galima gauti „Skalvijos“ kino centro kasoje, administracijoje arba tinkla lapyje www.skalvija.lt. Kino centras pasilieka teisę keisti repertuarą.

„Skalvijos“ kino centras A. Goštauto 2/15, Vilnius Tel. (8 5) 261 0505 El. paštas info@skalvija.lt www.skalvija.lt

Milda Juknevičiūtė | Almanto Grikevičiaus kambarys Vasario 4–28 d.

Prieš seansus ir po jų, galite žaisti stalo žaidimus. Turime Monopolį, šachmatus, šaškes, domino. http://skagalerija.blogspot.com | galerija@skalvija.lt