Skonių erdvė by Skonių erdvė

...o koks Tavo gyvenimo skonis?

Skoniu erdve erdve maistui, tradicijoms, kelionems, architekturai

nr. 1 2019 vasara - ruduo

“Tauta yra praei�es sukurtas organizmas. Kaip ir kiekvienas organizmas ji kinta lėtai pagal paveldėtą programą. Tikrieji tautų vadovai yra tradicijos, ir, kaip jau minėjau, lengvai kinta �k išorinė tradicijos forma. Be tradicijų, t.y. be tautos sielos, neįmanoma jokia civilizacija”. (Le Bon, Gustave. Minios psichologija. Vilnius: Vaga. 2011, 84 p.)

REDAKCIJOS LAIŠKAS

Kad ir kur bebūtume – atšiaurioj Islandijoj ar karščiu alsuojančioje Ispanijoje, atgal į namus grąžins atmintyje išlikę prisiminimai. Kaip kiekvieną savaitgalį važiuodavom į sodą ir kartu su visa šeimyna valgydavom pietus. Močiutė privirdavo padažų iš cukinijų ir išdalindavo visiems - ar norim to, ar nenorim. O su tėčiu vykdavome į keliones po Lietuvą ir po to piešdavom žemėlapius. Kiekvieną vakarą sulaukdavom pasakos prieš miegą, o sekmadieniais galėdavom maudy�s pilnoje putų vonioje. Maži ritualai, šeimos tradicijos, paveldė� iš tėvų ar protėvių, pasitarnavo kaip dirva ir suformavo mus tokius, kokie esame dabar. Širdyje sukūrė meilę, suteikė stabilumo ir saugumo, išmokė vertybių. Galbūt senelio žodis pradedant vakarienę, galbūt tradicinis šeimos receptas, paremtas šimtmečio tradicija, galbūt visos šeimos žygis. Šios tradicijos suteikia prasmę mūsų šventėms, padeda susie� su tais, kuriuos mylime. Jos suteikia mums šilumos ir jausmą, kad mes priklausome vieni ki�ems, o vaikams sukuria nuostabius prisiminimus. Ši Skonių erdvė – tai kelionė apie tradicijas, maistą, architektūrą. Apie tai, kaip gera bū� kartu ir kur� naujas istorijas.

Saulėtų skonių erdvė

Kontaktai: skoniuerdvė@gmail.com Viršelio nuotrauka: Kasperina

Skonių erdvė

TURINYS Grįžimui į gamtą, atsigręžimui į tradicijas.

Žolinė – Lietuviška padėkos diena.....................................................................................................4 Gėlės, kurios suteikia laimę...............................................................................................................7 Atgal į gamtą....................................................................................................................................10 Žolinės Italijoje ir tradiciniai Ferragosto šventės pa�ekalai............................................................14

Ruduo Graikijoje ir tradiciniai rudens pa�ekalai.............................................................................18 Ispanijos kultūra ir maistas..............................................................................................................22 Virtuvė, kurioje gera gamin�...........................................................................................................26 Italijos keliais lietuvoje.....................................................................................................................31 Itališki skoniai kelionei.....................................................................................................................34 Kelionė su vaikais po gėlių pasaulį...................................................................................................36

Iš viso maty�, kad tauta teišlieka, kada yra joje dvasinės ir doros gyvybės. Jeigu ta auginama ir tvir�nama. (Vydūnas. Raštai. I tomas. Vilnius: Min�s. 1990, 168 p.)

„Jei kas nors leistų žmonėms iš visų papročių išsirink� geriausius ir gražiausius, tai kiekvienas, susipažinęs su jais, pasirinktų savuosius“. Herodotas “Istorija”

Vienas pagrindinių Žolinių akcentų – žolelių, vaisių, gėlių puokštės, simbolizuojančios gyvenimo ir pasaulio pilnatvę, šiltas dienas, derliaus brandumą.

ŽOLINĖ – LIETUVIŠKA PADĖKOS DIENA

Artėjan� rudenį išduoda rugpjūčio naktys, ryškiai matomos žvaigždės. Netrukus dangų papuošia išskrendantys paukščių pulkai. Rugpjūčio 15-oji – diena, kai susi�nka vasara ir ruduo, kai vyksta svarbiausia vasaros pabaigos ir rudens pradžios šventė. Lietuvoje minima nuo senų senovės, ši diena simbolizuoja derliaus brandumą, kai būdavo atsisveikinama su žaluma ir gėlėmis. Žolinė – padėkos už vasaros gėrybes diena, kai Žemei dėkojama už derlių ir visą šiltų dienų grožį.

Rugpjūčio 15-oji anksčiau buvo skirta deivės Lados pagerbimui, šią dieną deivei aukodavo užaugusio ir subrendusio derliaus aukas, atlikdavo šven�nimus. Lada - didžioji baltų deivė mo�na viso pasaulio gimdytoja. Kartu su dukra Lela, jos abi buvo laikomos augalijos žadintojomis, gamtos gaivintojomis, lietaus davėjomis. Ilgainiui jų funkcijos perėjo prie žemės deivės Žemynos, o priėmus krikščionybę šių deivių vietą užėmė šv. Mergelė. Ir nors dabar dažnas žmogus Žolinę laiko �k bažny�ne švente, tačiau šioje šventėje darniai susijungia Mo�nos Žemės ir Dievo sūnaus Mo�nos Marijos palikimai – �ek deivė Lada, �ek Marija palaimina užaugintą derlių ir įžengia į dangų. Dabar vienas pagrindinių

Žolinių akcentų – žolelių, vaisių, puokščių šven�nimas bažnyčioje. Krikščionybėje toks puokščių ir žalumos kultas grindžiamas tuo, kad šv. Mergelė Marija į dangų buvo paimta su visu kūnu ir siela, o jos karste liko �k gėlės, kuriomis Marija buvo papuošta. Tikėta, kad šios gėlės turėjo stebuklingų galių, o pašven�nta bažnyčioje puokštė šių galių įgydavo. Ir iš �krųjų, Žolinių diena, žymėdama pasku�nes vasaros dienas ir derliaus brandą, įgauna energinių galių, kurios persiduoda ir į daromas puokštes ar pinamus vainikus. Anksčiau puokštėse, anot Pūkuoto Vėjo gėlių studijos įkūrėjos Neringos Simonavičės, būdavo naudojamos savuose kiemuose auginamos gėlės, vaisiai ar daržovės.

“Gyvenkite gamtos ritmu”. Amerikiečių rašytojas Ralph Waldo Emerson

6 Šiais laikais, kaip pastebėjo Neringa, užsakydami puokštę žmonės dažniau renkasi lauko pievų gėles ar panašesnes į žolynus (įvairios smilgos, aguonos, žydintys česnakai ir panašios). Jiems rūpi, kurie augalai gražiai sudžius ir galės dar kurį laiką džiugin� ir puoš� namus. Pašven�ntos ir sudžiovintos puokštės būdavo laikomos už šventųjų paveikslų kaip apsauga nuo žaibų. Žolynais būdavo puošiami rūpintojėliai, pakelių, kaimų kryžiai, juos smilkydavo namus artėjant audrai, susirgus namiškiui ar gyvuliui, puokštes naudodavo statant naują namą arba avilį – jas dėdavo į kiekvieną namo kampą arba avilio kampu�. Šven�ntų gėlių nebuvo galima išmes� - jei puokštė sugesdavo, būdavo blogai išdžiovinama, ją sudegindavo ir išbarstydavo ant daržų arba laukuose. Bažnyčioje taip pat šven�no ir daržoves, vais�nius augalus. Šven�ntas daržoves valgydavo visa šeimyna ir pasidalydavo su gyvuliais, �kėdami, kad tai apsaugos juos nuo ligų. Į puokštę įmaišytus ir pašven�ntus rugius, miežius, avižas, varpas, žirnius pavasarį sutrindavo ir suberdavo į sėjamus laukus, kad jie būtų apsaugo� ir užaugtų geras derlius. Merginos nusipindavo devynis skir�ngų augalų vainikėlius ir juos taip pat pašven�ndavo. Susirgę namiškiai iš šių vainikų gerdavo išvirtą Žolinių arbatą.

Ypač tai teigiamai veikdavo mažus vaikus - šven�n� žolynai simbolizavo gerosios globos dvasią. Lietuvoje taip pat šven�no ir usnis, kurias sodindavo į dirvą aukštyn šaknimis ir �kėjo, kad po to dirvoje nebeaugs piktžolės. Žolinė ypa�nga tuo, kad šią dieną žmogus, turėdamas derlių, atsigręžia į ar�mą. Švęs� prie bendro stalo susirinkdavo visa giminė, prisimindavo ir mirusiuosius: „Kas neateina per Žolinę, tas bus netur�ngas“. Vaišindavosi 12 pa�ekalų, pagamintų iš naujo derliaus – šviežia duona, gira, bulvėmis, grybais, uogomis, daržovėmis, vaisiais. Vaišių likučiai, pagerbiant protėvius, būdavo a�duodami elgetoms.

Žolinė - tai atsigęžimas į savo ar�mą, į protėvius, šalia esančius. Atsigęžimas į gamtą, jos ritmus. Pilnatvė ne �k puokštėje, bet ir širdyje.

„Žvelk giliau, giliau į gamtą, ir tada suprasi viską geriau“. (A. Einšteinas)

GĖLĖS, KURIOS SUTEIKIA LAIMĘ

Rudenį, kai dienos darosi vis trumpesnės, nenustoja ly� lietūs, o aplinka tampa vis pilkesnė, šviesos į namus ir širdis gali atneš� gyvos gėlės. Žmogus visais laikais turėjo ryšį su gėlėmis, jautė jų teigiamą ir saugančią energiją. Apie gėles ir jų kuriamą erdvės grožį – pokalbyje su Pūkuoto Vėjo gėlių studijos įkūrėja Neringa.

7 Augalai nuo senų laikų buvo naudojami ne �k buityje, bet simbolizavo ir metaﬁzinę erdvę. Jie saugojo, kūrė ryšį su gam�niu pasauliu. Rugpjū�s – pasiruošimas naujam etapui, kai želmenys nunyksta. Kaip gėlių pagalba galima �nkamai pasiruoš� naujam rudens etapui? Rugpjūčio mėnesį vykstančios šventės Žolinės metu sukurta puokštė simbolizuoja gyvenimo ir pasaulio pilnatvę. Ši pilnatvė rodo kitą etapą, gyvenimo ciklą, kai visa gamta keičiasi. Gėlės ir augalai padeda pasiruoš� rudenio darganoms ir taip mes suteikiame sau malonumo: renkame ir perkame vaistažolinius bei prieskoninius augalus arbatoms, vonioms ar maisto ruošimui. Puošiame namų interjerą pririnktomis ir sudžiovintomis gėlių puokštėmis ir kompozicijomis. Natūralios medžiagos visada puošia aplinką ir yra lengvai transformuojamos. Sakoma, jei nori bū� laimingas visą gyvenimą - augink chrizantemas. Kaip augalai gali sukur� laimę ar prisidė� prie jos sukūrimo? Gėlės ir jų kuriamas grožis visais laikais buvo aktualus ir ver�namas, visada traukė akį ir buvo gyvybės simbolis. Kai gyveni gražioje, gyvybe alsuojančioje aplinkoje, nejučia ateina laimės, džiugesio jausmai. Neveltui vis daugiau žmonių gręžiasi į gamtą, natūralias medžiagas, augalus ir

nori save apsup� jais savo namuose bei biuruose. Augalai ne �k gražu - jie suteikia jaukumo, valo orą ir erdves energe�škai. Ne mažiau laimės ir malonumo gali suteik� �esiog grožėjimasis gėlėmis - susto� akimirkoje ir leis� jai sus�ng�. Laimė slypi mažuose dalykuose, pavyzdžiui, gėlėse, nes jas dovano� ir gau� ir yra ta �kroji LAIMĖ! Kuo daugiau mėgstamų gėlių, grožio, pozityvumo mūsų aplinkoje, tuo labiau būsime pozityvesni, laimingesni. V. Megre sakė: „Augalai gali žmogui suformuo� veiksmingą meilės erdvę tada, kai jų daug, kai jie skir�ngi ir žmogus su jais bendrauja, liečia juos su meile“. Kokie augalai, gėlės teigiamai veikia žmogų ir jo erdvę? Ar gali gėlės padė� atgau� jėgas, pripildy� energijos, suteik� džiaugsmo? Kokios tai gėlės ir kaip tai veikia? Gyvi organizmai jaučia supančias energijas ir į jas reaguoja. Kai su gėlėmis elgiamės pagarbiai, suprantame, kad jos gyvos, kad jos trokšta, glęžta, tuomet gėlės skleidžia grožį, meilę ir laimę, lengvumą ir malonumą, buvimą čia ir dabar būseną. Ar kada bandėte įsivaizduo� ir pajus� būseną, �esiog ŽYDĖTI? Taip, kaip žydi gėlė, ką jaučiate? Gėlių ir augalų energe�ka yra pozityvi, vienareikšmiškai �kiu ir jaučiu, ir ne kartą pa� patyriau kaip gėlės padeda atgau� jėgas, suteikia ir nuteikia gerai nuotaikai, lyg koks meilės patvir�nimas.

“Gėlių ir augalų energe�ka pozityvi, skleidžian� grožį, meilę ir laimę, lengvumą ir malonumą, buvimą čia ir dabar būseną. Ar kada bandėte įsivaizduo� ir pajus� būseną, �esiog ŽYDĖTI? Taip, kaip žydi gėlė, ką jaučiate?”

Kokios tai gėlės? Energijos ir džiaugsmo jausmą gali suteik� pastelinių ir skaisčių spalvų, atviro žiedo formos gėlės, pavyzdžiui, gerberos, rožės, saulėgrąžos, jurginai. Gėlės taip pat mėgstamos vestuvėse, tokiose šventėse kaip Žolinės, Meilės diena, Mamos diena, tad labai ska�nu savo klientus visada turė� šviežių gėlių savo namuose, tai lyg gero tono pavyzdys, mažos šventės jausmas kasdienybėje. Kuo dar gėlės gali bū� naudingos? Kokia gali bū� ne�kėta augalijos paskir�s?

Žydinčios gėlės - tai lyg gyvenimo ciklas, gėlėmis grožimės kai jos pasiekia savo žydėjimo piką. Tad dažnai gėlės nešamos ligoniams, nes jos pilnos gyvas�es, gyvybinės energijos, džiaugsmo jausmo. Vienas iš retesnių atvejų, nors jau yra toks ūkis ir Lietuvoje - augin� gėles, skirtas �k maistui. Juk tokių gėlių galime ir patys užsiaugin�, puoš� ir skanin� savo maistą. Viena iš populiariausių ir seniausių gėlių pasaulyje - rožės, kurios ne �k puošia mūsų namus, bet yra ir ver�ngas augalas, kuris visame pasaulyje naudojamas kosme�koje ir kulinarijoje. Iš jų žiedlapių verdamos uogienės, gaminami ledai, likeris, vynas ir ki� gardumynai. Rožė savo transcendencine galia suteikia žmogui energijos ir džiugesio. Gėlių studija, kurioje skir�ngi gamtos pradai susijungia į este�šką harmoniją. Kokie tai gamtos pradai ir kaip juos galima sujung�? Pūkuoto Vėjo gėlių studija kuria kartu su gamta, kurioje rasime visus gamtos elementus: žemę, vandenį, ugnį, orą, ir metalą. Visus šiuos elementus kūryboje papildo ir įneša žavesio metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Renkan�s augalus ir galvojant apie jų tolesnę transformaciją, pasakojamą istoriją žiūrovui, visi šie gamtos elementai ir metų laikai - neatsiejami, gebant juos sujung� į este�šką harmoniją rezultatas viršija lūkesčius. Išlaikant tokį ryšį, nepažeidžiama augalo ir žmogaus bendrystės harmonija. Šį gebėjimą ﬂoristas užsiaugina palengva vis labiau pažindamas augalus, nuo jo auginimo pradžios iki pat mirimo - visi augalo gyvenimo ciklai nuostabūs ir kurstantys ﬂoristo vaizduotę kūrybai.

“Kai gyveni gražioje, gyvybe alsuojančioje aplinkoje, nejučiomis ateina laimės, džiugesio jausmai”.

Kas yra gėlių prenumerata?

Ką reiktų dary� parsinešus gėls namo?

Bešmaikštaudamos su Pūkuoto Vėjo komanda apie gėles, uždavėme sau klausimą, "Ar galima prenumeruo� gėles kaip laikraš�?". Tikrai taip! Principas tas pats kaip su žurnalu ar naujienlaiškiu. Pasirenkate gėles ar jų puokštę, norimą pristatymo dažnumą ir gaunate gėles į savo namus ar darbo vietą. Puikus variantas per me�nes kai datos pasimiršta skubėjime ar gimimo dienos proga. Patogu didesniuose įmonių kolektyvuose, kai svarbu parodytas dėmesys. Turėdami gėlių prenumeratą: taupote savo laiką; gaunate gėles ar gėlių puokštę, kurias kuria profesionalus ﬂoristas; gėlės pristatomos nurodytu adresu; paprasta ir patogu; tai suplanuota iš anksto.

Parsinešus gėles namo, jas reiktų: - pirmiausia išvynio� gėles iš visų popierių ir celofanų; - sodo žirklėmis ar aštriu specialiu peiliuku įstrižai patrumpin� gėlių kotus; - pamerk� gėles su žoliniais kotais (eustomos, gvazdikai, gerberos ir kt.) į šaltą vandenį, o - sumedėjusiais kotais gėles (rožės, alyvos, eukalipto šakos ir kt.) - į gerokai šiltą vandenį; - vaza turi bū� švari ir a��nkamo dydžio pagal gėlių aukš�, jų kiekį. Vazos dydį atraskite eksperimentuodami su skir�ngomis vazomis ir stebėdami, kur gėlės jaučiasi geriausiai; Vandenį keiskite kas antrą ar dvi dienas, patrumpinkite vis gėlių kotus, nurinkite nužydėjusius žiedus ar apvytusius lapus, vazoje su vandeniu jokiu būdu neturi mirk� lapai, nelaikykite gėlių ant saulės spindulių ar skersvėjų, kartais gėlių žiedai nuleidžia žiedus, tokiu atveju gali bū�, kad joms per mažai vandens vazoje (pavyzdžiui, saulėgrąžoms, rožėms, alyvoms ir kt.), arba per daug vandens (gerberoms, amariliams, chrizantemoms ir kt.) ir dėl to jos pradeda vys� anksčiau laiko. Skintos gėlės ilgiau žydės pamerktos vandenyje, o ne sukomponuotos ﬂoris�nėjė oazėje.

Mūsų gėlės jūsų gražesniam gyvenimui! Pateikite patarimų, kaip reikia prižiūrė� gėles, kad jos kuo ilgiau skleistų gerą energiją namų erdvėje? Visų pirma, gėlės turi bū� šviežios - kuo trumpesnė kelionė iki kliento, tuo geriau. Gėlės, nupirktos iš ﬂoristo, jau būna paruoštos džiaug�s - būna nuvaly� lapai ir kitos antrinės šakelės, �nkamai padarytas koto pjūvis ir prigirdytos mais�ngomis medžiagomis, kad žydėtų ilgiau.

Nuotraukos: Pūkuotas vėjas

„Kaip mokslininkas aš �kiu, kad gamta yra tobula struktūra, matoma iš priežas�ngumo ir loginės analizės atskaitos taško“. Albertas Einšteinas Atgal į gamtą su WHAT IF I AM YOU iliustracijomis.

amžinybė

konsteliacija

gausa

„Grožis pažadina sielą veik�“. (Dantė Aligjeris)

ŽOLINĖS ITALIJOJE IR TRADICINIAI FERRAGOSTO ŠVENTĖS PATIEKALAI

Ferragosto, arba Žolinė - italų valstybinė ir viena svarbiausių metų švenčių, švenčiama kiekvieną rugpjūčio 15-ąją. Viena iš šios šventės kilmės paaiškinimų yra lingvis�nė - žodis „ferragosto“ yra kilęs iš lotyniško pavadinimo „Feriae Augus�“, kuris reiškia imperatoriaus Augusto šventės – greičiausiai kaip pergalės prieš mūšį, įvykusį 18 m. Pr. Kr., šven�mą. Ki� istorikai atkreipia dėmesį į senovės Romos laikus, kai rugpjūčio mėnuo buvo skirtas pagerb� deivę Dianą, ﬂoros ir faunos globėją, kaip padėką už gausų derlių. Tuo metu Ferragosto prasidėdavo liepos mėnesį ir baigdavosi rugsėjį. O būtent rugpjūčio 15-ąją, anot legendos, 500 metų prieš mūsų erą Romoje buvo pašven�nta deivės Dianos šventykla. Laikui bėgant ši šventė Italijoje įsitvir�no kaip ilgo poilsio ir atsigavimo laikotarpis po sunkaus ir intensyvaus darbo laukuose. Tai metas, kuris žymi derliaus nuėmimo laukuose pabaigą ir italams reiškia ilgas atostogas, kurių centre svarbiausia – maistas ir buvimas su šeima prie ilgo valgomojo stalo. Per Ferragosto šventę šeima ir draugai paprastai susirenka prie bendro stalo, rituališkai valgo tradicinius pa�ekalus. Į bažnyčias palaiminimui neša grūdus, daro įžadus susilaiky� nuo vienos ar daugiau rūšių vaisių per pirmas penkiolika rugpjūčio dienų. Maistas Italijoje – tai maistas sielai, kuris kuria jų kultūrą, nuotaiką ir kasdienį gyvenimą, yra gerbiamas ir ver�namas, ir tai padėjo italams išsaugo� savo kulinarinį paveldą: anot italų, „Vynas ir draugystė – jei ne seni, never� nei grašio“.

16 Arbūzo pudingas (U gelu ri muluni)

Panzanella - gaivios duonos salotos, kurios kilo iš įpročio pakarto�nai panaudo� duonos likučius

Reikės: 1 litro arbūzo sulčių 100 g kukurūzų krakmolo 100 g cukraus (arba daugiau, jei mėgstate saldesnius pa�ekalus) Tamsaus itališko šokolado Nero Perugina ir skaldytų pistacijų S�klinės vandens

Reikės: 6 mažų pomidorų, supjaustytų per pusę 2 šaukštelių druskos Pusės itališkos čiabatos duonos 10 šaukštų bazilikų aromato Le ferre alyvuogių aliejaus 2 česnako skiltelių Pusė šaukštelio originalių itališkų dižono garstyčių Maille 2 šaukštų balzamiko acto Auten�co Le Ferre Žiupsnelio itališko 3 pipirų mišinio Puodelis šviežių baziliko lapelių

Pirmiausia reikia paruoš� arbūzo sul�s, supjausty� paprastą arbūzą kubeliais, išim� sėklas ir suplak� su šiek �ek vandens. Nedideliame inde sumaišy� krakmolą su 1/2 litro arbūzo sulčių - tešla turi gerai išsimaišy�, todėl galima naudo� šluotelę arba maišytuvą. Supil� tešlą ir likusią sulčių dalį į puodą ir užvir� ant silpnos ugnies. Įpil� cukraus (galima daugiau arba mažiau, priklausomai nuo skonio). Kai mišinys pradės vir�, jis darysis vis �rštesnis. Vir� dar 10 min. Tada visą turinį supil� į formeles ir palik� šaldytuve 4-6 valandas. Papuoš� tarkuotu šokoladu ir pistacijomis.

Supjausty� pomidorus per pusę, apibarsty� druska. Suplėšy� duoną į smulkius gabaliukus ir įdė� į aliejumi pateptą kepimo skardą. Apšlaksty� aliejumi. Kep� 200° įkai�ntoje orkaitėje 10-15 min. Išim� iš orkaitės ir leis� atvės�. Smulkiai supjausty� česnaką, sumaišy� su garstyčiomis ir baziliko actu. Sudė� viską į dubenį, pridė� baziliko lapus ir dar kartą viską gausiai apšlaksty� alyvuogių aliejumi.

17 Kep� pomidorai su ryžiais (Pomodori ripieni di riso)

Reikės: 4-6 didelių pomidorų 100 g ryžių 2 skiltelių česnako Raudonėlio ir petražolių prieskonių Druskos ir pipirų Česnakų aromato alyvuogių aliejaus Le Ferre

Nupjau� pomidorų viršūnes ir į atskirą dubenėlį išim� visą vidų. Tuo metu sudė� virimui ryžius, bet juos pavir� ~10 minučių - ryžiai neturi bū� pilnai išvir�. Sumaišy� ryžius su išimta pomidorų vidine dalimi, druska, pipirais, prieskoniais, išspaustu čenaku ir įlašin� šiek �ek alyvuogių aliejaus. Gautą mišinį sudė� į anksčiau paruoštų pomidorų vidų, �k labai s�priai nespaus�. Uždeng� pomidoro viršūnėle ir sudė� į išteptą aliejumi kepimo indą. Ir dar kartą viską apšlaksty� alyvuogių aliejumi. Kep� 200° įkai�ntoje orkaitėje apie 30min. Romoje tradiciškai šis pa�ekalas pa�ekiamas su keptomis bulvėmis.

Viš�ena su paprikomis (Pollo con peperoni alla romana) Viš�ena su paprikomis yra �piškas tradicinės romėnų virtuvės pa�ekalas, valgomas Žolinių metu. Kad viš�ena nebūtų kieta, ją bū�na griežtai vir� keptuvėje, o ne orkaitėje. Reikės: 1 kg viš�enos kulšelių 3 paprikos (raudonos ir geltonos) 2 česnako skiltelių Pusės s�klinės sauso balto vyno Rozmarinų aromato alyvuogių aliejaus Le Ferre 4 pomidorų Druskos, pipirų, šviežio raudonėlio S�klinės vandens Paprikas išvaly� ir supjausty� į riekeles. Supjausty� į gabaliukus pomidorus ir česnakus. Česnakus pakepin� aukštoje keptuvėje aliejuje. Suprieskoniuo� viš�eną druska ir pipirais ir toje pačioje keptuvėje apkepin� iš visų pusių ~5 minutes. Supil� vyną ir leis� jam išgaruo�. Įpil� pusę s�klinės vandens ir pavir� viš�eną apie 20min. Jei reikia - vėl įpil� vandens, sudė� paprikas, pomidorus, pagardin� druska ir dar, retkarčias pamaišant, vir� apie 20-25 min. Pa�ek� papuoštą su raudonėliu.

„Draugystė – reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nenorėtų gyven� be draugų, net jeigu būtų pertekęs visų kitų gėrybių. -...- Juk draugystė – tai bendravimas. Ir kaip žmogus elgiasi pats su savimi, taip elgiasi ir su savo draugu“. (Aristotelis)

RUDUO GRAIKIJOJE IR TRADICINIAI RUDENS PATIEKALAI

Graikijos kultūra – viena seniausių iš visų gyvųjų pasaulio kultūrų, o An�kos palikimas tapo pamatais Europos kultūrai. Meno, sporto, filosofijos, dramos ištakos yra kilusios iš Graikijos pasaulio. Net ir praėjus tūkstantmečiui, mūsų gyvenimą tebeveikia graikų mąstysena, o išlikusios tradicijos, meninis palikimas iki dabar kelia nuostabą. Graikija yra viena iš homogeniškiausių tautų – 94 proc. jos gyventojų turi etninę tapatybę ir s�prias ortodoksų religines tradicijas. Šeima Graikijoje yra visuomenės pagrindas, čia išlikęs gen�nis ir bendruomeniškas gyvenimas – visa didelė šeima, kurią sudaro kelios kartos, gyvena viename name, arba tame pačiame mieste, nedideliu atstumu vieni nuo kitų. Santykiai su šeimos nariais ar�mi išlieka visą gyvenimą. Graikai – aistringi savo tradicijų puoselėjimo atžvilgiu. Graikijos kultūra susipynusi su valgymo kultūra, prie pietų stalo graikai tradiciškai susirenka į didelį šeimos ratą, o maistas - alyvuogės, vynuogės, kviečiai, išlieka pagrindiniu kasdienio gyvenimo dalyku. Tradiciniai pa�ekalai simbolizuoja tau�nį jų iden�tetą – medumi saldinta baklava, musaka, �ršta kava, vynas, aviena, ožka ir kiauliena valgomi kaip pagrindiniai pa�ekalai kartu su salotomis iš daržovių, alyvuogių ir fetos sūrio. Rudenį, kai kraštovaizdis įgauna švytėjimą, kurortai tampa šiek �ek tylesni, o gamta tampa magiška, Graikijos žemė gausiai suteikia alyvuogių ir vynuogių, aliejaus ir vyno. Vynuogės renkamos rugsėjį, o spalio mėnesį vie�niai gyventojai renka savo užaugintas alyvuoges. Tradiciškai derliaus sezonas Graikijoje vyksta ankstyvo rudens metu, o dauguma jo jau būna nurinkta ir iki rugsėjo mėnesio - tai puikiai apibūdina graikiškas žodis ruduo - „φθινόπωρο“ ([phthinópōron]), kuris yra kilęs iš senovės graikų kalbos - <φθίνω + οπορα (�hino, nudžiū� + opora, vaisiai). Tačiau Graikijoje ruduo vis dar gausus baklažanais, bulvėmis, pomidorais, cukinijom, obuoliais, figomis, slyvomis, o vynuogių ir alyvuogių rinkimas, alyvuogių aliejaus ir vyno gaminimas, yra pagrindiniai rudens darbai. Nuėmus derlių, kaip rašo Hesiodas, „kaimo gyvenimas būna nuostabus: Žiogas pragysta žolėj, riebesnės darosi ožkos, o moterys gražios kaip niekuomet <...> štai tada aš galėsiu kalno šešėly išger� ugnim žaižaruojančio vyno, dar pasi�eksiu varškės ir puikų kąsnį veršienos”. Todėl norint iš �krųjų pajus� graikų kultūrą, privaloma pažin� Graikiją gaminant maistą.

20 MOUSTALEVRIA - vynuogių pudingas

Graikiškos salotos

Reikės: 500 g saldžių besėklių raudonų vynuogių 1/3 puodelio čia sėklų 2 šaukštų agavės sirupo Cinamono

Reikės: 6 vnt. vyšninių raudonų ir geltonų perpjautų pusiau pomidorų 1 agurko, supjaustyto į riekeles 300 g Kalamata graikiškų alyvuogių 1 vnt. raudono plonai supjaustyto svogūno LEFKO - tradicinio graikų fetos sūrio, supjaustyto į gabaliukus 2 šaukštų balzamiko acto ORO NOBILE Pusės citrinos sulčių Druskos, pipirų Šaukšto ypač tyro alyvuogių aliejaus KOLYMVARI Džiovinto raudonėlio

Sumaišy� vynuoges, čia sėklas ir agavės sirupą su blenderiu iki kokteilio �rštumo. Supil� į deser�nius indus ir apibarsty� cinamonu. Palik� šaldytuve bent valandą.

Dubenyje sumaišy� supjaustytus pomidorus, agurką, svogūną, alyvuoges. Atsargiai įdė� fetos sūrį. Paruoš� padažą: sumaišy� balzamiko actą, citrinos sul�s, druską, pipirus, alyvuogių aliejų ir viską užpil� ant paruoštų salotų. Nuotrauka: Kasperina

21 Keptas sūris su ﬁgomis

Keptos cukinijos ir bulvės – Briam

Reikės: 3 šviežios ﬁgos 2 šaukštai balzamiko acto 3 šaukštai medaus 1 kiaušinis ¾ puodelio miltų Alyvuogių aliejaus KOLYMVARI 400 g kepamo graikiško sūrio Graviera 1 šaukšto čiobrelių prieskonių Druskos ir pipirų Pusės s�klinės vandens

Reikės: 1 kg bulvių Vienos didelės cukinijos 3 nedidelių raudonų svogūnų 4 pomidorų 2 šaukštų šviežių kapotų petražolių Ypač tyro alyvuogių aliejaus Kydonia Druskos ir pipirų

Figas įpjau� (apie tris ketvirtadalius) ir švelniai jas atver�. Sumaišy� balzamiko actą, medų ir pusę s�klinės vandens ir vir� 5 minutes puode, tuomet sudė� ﬁgas ir dar pavir� 5 minutes. Išplak� kiaušinį, pasiruoš� miltus. Sūrį, supjausčius į trikampius, apibarsty� čiobreliais, druska ir pipirais. Įmerk� į kiaušinius, tada į miltus ir vėl viską pakarto�. Kep� keptuvėje su alyvuogių aliejumi 4-5 minutes, vis apverčiant. Pa�ek� su ﬁgomis ir viską užpil� likusiu padažu.

Supjausty� į plonas riekeles cukiniją, bulves, svogūnus. Patep� alyvuogių aliejumi, apibarsty� druska ir pipirais. Paeiliui sudė� bulves, cukinijas ir svogūnus į aliejumi išteptą kepimo indą, ant viršaus sudė� supjaustytus kubeliais pomidorus, apibarsty� petražolėmis ir apšlaksty� alyvuogių aliejumi. Kep� 200° laipsnių įkai�ntoje orkaitėje ~40min, kol daržovės suminkštės.

„Mes, ispanai – tai mišios ryte, korida po pietų ir bordelis vėlai vakare“. (Pablo Picasso)

23 ISPANIJOS KULTŪRA IR MAISTAS

Kaip ﬂamenko nėra �k šokis – veikiau tai yra muzikinis paprotys, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama gitaros skambesiui, vokalui ir ritmui plojant rankomis, o tapos – ne maisto rūšis, o būdas jį valgy�, taip Ispanija – ne �k valstybė Europos pietvakariuose. Tai – koridų, muzikos ir nepamirštamo meno šalis. Vyno kraštas, kur vynas čia kartais pigesnis ir už vandenį, tačiau brangus kaip draugystė. Flamenko, bulių kautynės, siesta, Salvadoras Dali, Pablo Pikaso. Ir didžiulė aistra viskam – gyvenimui, šokiams, maistui. Ispanai myli savo kraštą, didžiuojasi savo kilme. Ši aistra ir meilė tradicijoms atsispindi ir jų valgiuose. Maistas tapęs toks pats neatsiejamas nuo Ispanijos, kaip jos tur�nga ir audringa istorija. Kiekvienas Ispanijos regionas gali pasigir� išskir�niais skoniais ir receptais. Šis etninis tau�škumas turi gilias šaknis, dauguma ispanų pirmiausia save tapa�na su autonomine gyvenąmąja sri�mi ir �k po to – su tauta kaip visuma. Skir�ngiems gaminimo būdams, ingredientams didelę įtaką turėjo ir klimatas, geograﬁnė padė�s, tačiau ką beragautum – jūros gėrybes, alyvuogių aliejų, paelą, mėsos troškinius, kumpį, maistas yra dieviškas. Ir kaip sakė Salvadoras Dali „Mano ūsai �krai nepritrauks nuobodulio, nekels niūrių minčių apie pasaulinio masto katastrofas, neprimins �ršto rūko ir Wagnerio muzikos. Ne, niekuomet! Mano ūsai bus imperialis�niai superracionalūs ūsai, nukreip� į dangų, tarsi ver�kalusis mis�cizmas, tarsi ver�kalūs ispaniškieji sindikatai“, taip ir Ispanijoje niekuomet nebus nuobodu.

Marinuotos midijos

Keptos sardinės

Midijos – gam�nis an�oksidantas, kurių sudėtyje yra vitaminų E, B ir D bei įvairių mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų. 100g midijų yra apie 70kcal, 20g baltymų, 3g riebalų ir 3g angliavandenių.

Sardinės - tai nedidelės jūrinės žuvelės, kurios gyvena Viduržiemio vandenyno pakrantėje. Įvairūs specialistai tvir�na, kad sardinės labai naudingas žmogui produktas. Mitybos specialistas ir rašytojas Jonny Bowdenas sardines vadina „sveiku konservuotu maistu“: „Jose daug omega-3 riebiųjų rūgščių, beveik nėra gyvsidabrio ir yra daug kalcio. Taip pat jose yra geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko, vario ir mangano, bei pilnas B grupės vitaminų rinkinys“, - sako jis.

Reikės: 300 g midijų sūryme Palacio de Oriente 2 nedidelių čili paprikų 1 šaukštelio citrinos sulčių 2 skiltelių česnako Ypač tyro ispaniško alyvuogių aliejaus „BeneOlive“ 75 ml vandens Baltojo balzamininio vyno acto užpilo Oro Nobile 1 šauktelio cukraus Druskos ir juodųjų pipirų Supjausty� plonais griežinėliais česnaką ir čili paprikas. Česnakus ir paprikas pakep� 2-3 minutes keptuvėje su alyvuogių aliejumi. Tuomet įdė� druskos, cukraus ir pipirų. Įpil� vandens, citrinos sulčių, vyno acto, viską sumaišy�. Kai marinatas užverda, sudė� midijas ir patroškin� viską dar 2-3 minutes, tuomet nuim� nuo ugnies. Atvėsusias midijas su marinatu sudė� į indą su dangčiu ir valgy� po 3-4 valandų.

Reikės: 500 g mažųjų bulvių Ypač tyro ispaniško alyvuogių aliejaus „BeneOlive“ Druskos ir paprikos prieskonių Pusės citrinos sulčių Pusės citrinos, supjaustytos į skilteles Garžgarsčių salotų 1 didelės skiltelės česnako 81 g sardinių „Sardinillas“ Palacio de Oriente Supjausty� bulves per pusę, apšlaksty� alyvuogių aliejumi, druska ir sudė� į aliejumi pateptą kepimo skardą. Kep� 200° įkai�ntoje orkaitėje apie 15-20 min., kol suminkštės ir iškeps. Sumaišy� su šluotele citrinos sul�s, 2 šaukštus alyvuogių aliejaus, išspaustą česnaką, paprikos prieskonius, žiupsnelį druskos, ir užpil� šiuo padažu keptas bulves. Sardines nusausin� su popieriniu rankšluosčiu ir 3 min. iš visų pusių pakep� keptuvėje su alyvuogių aliejumi. Lėkštę serviruo� su bulvėmis, garžgarsčių salotomis, citrinos skiltelėmis ir keptomis sardinėmis.

Kalmarai su kuskusu Kalmarai – �nkamas sveikos gyvensenos pasirinkimas, norint aprūpin� savo organizmą reikalingomis mais�nėmis medžiagomis. Tai yra geras baltymų šal�nis - kalmaruose jų yra apie 18 proc., todėl tai yra lengvai virškinamas produktas. Kalmaruose gausu vitaminų ir mineralų, įskaitant kalcį, kalį, fosforą, varį, vitaminus B12 ir C. Šios bū�nos mais�nės medžiagos padeda už�krin� kraujo ląstelių, kaulų ir imuninės sistemos veiklą bei sveikatą. Kalmaruose esantys an�oksidantai padidina ląstelių, kurios gali užkirs� kelią vėžiui, efektyvumą. Reikės: 300 g kuskuso 400 g kalmarų „Chipirones“ Palacio de Oriente 50 g chorizo dešros 2 skiltelių česnakų Baltojo balzamininio vyno acto užpilo Oro Nobile 12 juodųjų alyvuogių „Sanmer“ Ypač tyro ispaniško Alyvuogių aliejaus „Summum“ 1 šaukšto Karecko bityno medaus 1 citrinos Paprikos prieskonių Paruoš� kuskusą - užpil� su druska sumaišytas kruopas verdančiu vandeniu, uždeng� dangčiu ir palauk�, kol jos sugers vandenį ir išbrinks. Supjausty� chorizo dešrą plonais griežinėliais ir pakep� keptuvėje su alyvuogių aliejumi. Įber� paprikos prieskonių ir kep� apie 5 min. Įdė� kalmarus, medų, actą, trintus česnakus ir supjaustytus alyvuoges. Maišy�, kol kalmarai lengvai apkeps. Kuskusą apšlaksty� citrinos sul�mis, pagardin� prieskoniais ir supil� į lėkštę. Ant viršaus užpil� kalmarų mišinio.

Makaronai su tunu Tuno mėsoje yra didelis procentas omega-3 riebalų rūgščių, kuris gerina širdies veiklą, sumažina cholesterolio kiekį arterijose, o mineralas kalis sumažina kraujospūdį, o šio elemento derinys su omega-3 riebalais sukelia priešuždegiminį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Imuninei sistemai padeda žuvies mėsoje esantys manganas, cinkas, vitaminas C ir selenas. Geležis ir vitaminas B s�prina kraujo ląsteles, gerina kraujotaką. Vitaminas D yra pagrindinis kaulų statybinis komponentas ir padeda mažin� streso lygį organizme. Reikės: Sraig�nių makaronų Garafolo Fusilli 240 g tuno (savo sultyse) Palacio de Oriente 1 šaukšto sviesto Pusės indelio grie�nėlės 30% riebumo 150 g tarkuoto sūrio Caciocavallo Druskos, rukolos lapelių

Išvir� makaronus pagal nurodytą trukmę ant pakuotės. Nupil� tuno skys� ir sumaišy� tuną su makaronais. Paruoš� padažą – sviestą išlydy� ant keptuvės, užpil� grie�nėlės ir 2-3 šaukštus vandens, kuriame virė makaronai. Į padažą įtarkuo� sūrio ir pasūdy� pagal skonį. Viską užil� ant makaronų su tunu. Galima paskanin� rukolos lapeliais.

VIRTUVĖ, KURIOJE GERA GAMINTI Namai - tai vieta, į kurią norisi grįž�, kurioje gera ir saugu. Vieta, kur laukia, kad ir koks grįžtum. Pagrindinė namų ašis, aplink kurią sukasi ir verda kiekvienų namų gyvenimas, yra virtuvė ir valgomasis. Kokia turi bū� virtuvė, kurioje būtų gera kur� naujus skonius? Kuri skleistų šilumą ir kviestų sugrįž� pietums? Apie tai pasakoja ir idėjomis dalinasi architektė Vika Pranaitytė.

Man buvo toks sunkus namų tuštumas Ir kvapas vaisių, vėjo nuskintų, Ir mėlyno dangaus švelnus aukštumas (Man rodės, kad aš pats į jį krentu), Jog �ktai slenks� ir duris palietęs, Aš vėl bekraš� džiaugsmą pajutau Ir tartum vynas, užmiršta ranka išlietas, Ant sodo žemės spindinčios kritau. (poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas)

Minimalis�nė virtuvė Virtuvė ir valgomasis yra ašis, aplink kurią sukasi ir verda kiekvienų namų gyvenimas. Čia tvarką greit keičia netvarka ir atvirkščiai, o kadangi šią zoną jau tapo įprasta apjung� kartu su svetaine, be galo svarbu ne �k �nkamai ir funkcionaliai suplanuo� erdvę, bet ir gerai apgalvo� kiekvieną detalę, jog ši zona neapkrautų visumos. Bui�nių prietaisų (kavos aparatai, virduliai, sulčiaspaudės ir pan.) vieta, maisto produktų, indų ir įrankių laikymas, bui�nės technikos veikimo garso lygis, ven�liacija, apšvie�mas, elektros instaliacijos vieta ir sprendimas - kartais tai atrodo antraeilės ir savaime suprantamos detalės, tačiau galu�niame rezultate ne�nkamai suvaldytos, jos gali pradė� dominuo� ir kur� apkrautos, triukšmingos, kvapuose skendinčios virtuvės įspūdį. Todėl daugiau pakalbėsime apie įvairius “pro�ngus” virtuvių sprendimus, kuomet tvarkos palaikymą programuoja teisingai suprojektuota virtuvė. Virtuvės zonos suplanavimas ir konﬁgūracija Pirmas žingsnis yra teisingai įsiver�n�, kiek skirto ploto turime virtuvei ir kokia galima virtuvės konﬁgūracija. Yra keletas principinių išdėstymo schemų - tai U, L, G formos, vienos sienos, dviejų sienų (galerinė) virtuvė, ar virtuvė-sala. Kad ir kokia forma bus pasirenkama, �ek mažai, �ek didelei virtuvei, norint ją patogiai suplanuo�, galioja “trikampio” taisyklė. Plautuvė, viryklė ir šaldytuvas yra trys svarbiausi virtuvės poliai, aplink kuriuos daugiausiai judama, todėl jie turi bū� išdėlio� taip, kad atstumas vienas prie kito būtų kuo trumpesnis ir maistuo ruošimas būtų kuo efektyvesnis - susiformuotų natūrali judėjimo tėkmė. Patar�na tarp šios įrangos suformuo� 1,5-2,4m kraš�nių trikampį. Idealu, kai virtuvė yra erdvi ir įrangą galima orientuo� ant vienos sienos arba L forma, o viduryje įsireng� salą. Plautuvę bei šaldytuvą �kslinga įreng� palei tą pačią sieną, o viryklę - prie gre�mos ar saloje. Virtuvės - salos privalumas yra toks, kad virtuvė tampa labiau sociali - ruošdamas maistą žmogus yra atsisukęs veidu į erdvę, į šeimos narius ar svečius - taip patogiau palaiky� pokalbį, o svečiams stebė�, ką gaminan�s daro. Be to, sala tarsi užbrėžia aiškią ribą, kur yra maisto ruošimo proceso vieta. Ant jos patogu serviruo� maistą šventėms, o jei dar prie jos įrengiamas pasisėdėjimas, tai ji tampa nuolat ir įvairiai naudojamu baldu.

Nepatogūs priėjimai spintelių kampuose Planuojant kampines virtuves (L, U, G formos) reikia įver�n�, jog atsiras nepatogūs priėjimui spintelių kampai. Žinoma, yra daug patogių sprendimų �ems kampams išnaudo�, įvairiausių sukamųjų/ ištraukiamųjų mechanizmų, vadinamų “karuselėmis”, tačiau jei tų kampų bus labai daug, automa�škai dėl papildomos įrangos išbrangs virtuvės kaina.

Paslėpta virtuvė Kuo erdvė yra mažiau apkrauta, daiktai pro�ngai suslėp�, tuo ir erdvė atrodo didesnė ir žmogus jaučiasi lengviau. Tokioje erdvėje paprasčiau palaiky� švarą, valy� paviršius, palaiky� daiktų laikymo tvarką. Kadangi bendroje erdvėje ne �k gaminame maistą, bet ir ilsimės, virtuvė turėtų bū� minimali, sub�li ir uždara. Reikėtų rink�s įmontuojamą bui�nę techniką, aukštas, lubas siekiančias spinteles, kuriose galima patogiai sandėliuo� visus virtuvės reikmenis. Tokiose spintelėse galima įdieg� pačių įvairiausių sprendimų daiktams laiky� - pradedant maisto produktais (kruopos, prieskoniai, vaisiai, daržovės ir pan.), gėrimais, indais, puodais, įrankiais, šiukšlių rūšiavimu ir t.t. Tokios sistemos ne �k, kad savaime padės palaiky� tvarką, nes viskas turės savo vietą, bet ir leis greičiau orientuo�s savo pačių daiktuose - visada matysi,s ko kiek yra, kas baiginėjasi ir ko reikia nusipirk�.

Pilnas virtuvės paslėpimas Galimi ir tokie sprendimai kaip pilnai paslepiama virtuvė - tuomet projektuojamos slankiojančios durys, kurios uždaromos virtuve nesinaudojant ir atveriamos, kai virtuvėje vyksta veiksmas. Tokie sprendimai virtuvės zoną neutralizuoja ir paverčia sub�liu, išgrynintu akcentu namų visumoje. Jei virtuvę apkrausime detalėmis ir įvairiausiais aksesuarais, ji paprasčiausiai

Išmani virtuvė Toliau seka įvairūs papildomi virtuvės komforto dalykai, kurių kol kas daugumos namuose nerasime, tačiau ilgainiui kiekvieno virtuvė taps vis labiau išmani. Paslėptas stalčių/ spintelių apšvie�mas, kuris įsijungia a�darius stalčių/ spintelę, stalviršiuose paslėptos rozetės, šildomos indų lentynos tam, kad indai greičiau išdžiūtų ir išliktų šil�, integruo� stalčiai kompiuterinei įrangai, telefonams įkrau� bei laiky�, nuotoliniu būdu valdomi spintelių/ stalčių a�darymo mechanizmai ir pan. Tai dalykai, kurie šiuo metu brangiai kainuoja, bet vis tobulėjant technologijoms taps vis labiau prieinami kiekvienam.

Medžiagos ir spalvos Kad virtuvė būtų ne �k funkcionali, bet ir graži, svarbu �nkamai parink� medžiagas ir spalvas. Išlaikant sub�lumą, nereikia virtuvės perkrau� spalvomis ar skir�ngų medžiagų gausa - efektą galima išgau� ir iš vienos spalvos kelių skir�ngų medžiagų.

Bene svarbiausia medžiaga virtuvėje yra stalviršio pasirinkimas. Čia svarbiausias kriterijus yra ilgaamžiškumas ir atsparumas dėvėjimuisi. Prak�škiausias, tačiau ne pigiausias pasirinkimas - natūralus akmuo. Jis ilgaamžis, higieniškas, jo paviršių pažeis� sunku, lengvai valomas ir prižiūrimas. Marmuras turi daug spalvų ir įvairiausių atspalvių, yra klasika, tačiau ne i�n atsparus mechaniniam poveikiui. Natūralaus medžio paviršių daug kas prisibijo, dėl medienos savybės laikui bėgant keis�s, tačiau tokie stalviršiai pasižymi kietumu ir atsparumu. Iš nenatūralių medžiagų dideles pasirinkimo galimybes turi dirb�nio akmens liejami darbastaliai. Jų privalumas - galimybė išlie� vien�są stalviršį su plautuve be jokių sudūrimų ar siūlių, paletės įvairovė, atsparumas ir ilgaamžiškumas. Tokias pat galimybės turi ir betono paviršius. Populiarūs yra aukšto slėgio laminato stalviršiai. Jie ploni, nesideformuoja, neblunka, yra lengvai prižiūrimi ir ilgaamžiai. Tačiau jie jau turės sudūrimo siūles, kurių, jei virtuvė yra erdvi, gali bū� ir ne viena. Virtuvės fasadams dažniausiai naudojama dažyta ar natūrali MDF plokštė. Ji gali bū� ma�nė ar blizgi, o nudažoma bet kokia pasirinkta spalva iš RAL ar NCS paletės. Tokią plokštę galima ir frezuo� - suteik� jai įvairią ornamen�ką, griovelius. Taip pat naudojamos plokštės, dengiamos medienos lukštu. Tokias plokštes laikui bėgant galima atnaujin�.

Svarbiausia, įsirenginėjant virtuvę yra nusistaty� savo poreikius ir prioritetus, įsiver�n�, kiek jie galės bū� išpildy� erdvėje, ar viskam užteks vietos ir kaip tą vietą kuo maksimaliau išnaudo�. Visuomet reikia galvo� apie visumą, bendrą vaizdą, kurį kuria net ir smulkiausia detalė. architektė Vika Pranaitytė nuotraukos Pinterest.com

ITALIJOS KELIAIS LIETUVOJE „Lituanos ab Italis originem ducere“... („Tikė�na lietuvius iš italų kilus“...) Augus�nas Rotundas (1520-1582) Lietuva ir Italija – nors ir toli viena nuo kitos, iš �krųjų yra labai ar�mos. Pirmieji ryšiai baltų gen�s su romėnais siejo Gintaro keliu – tai sausumos prekybinis kelias, kuriuo romėnai gabeno gintarą jau nuo bronzos amžiaus (1800-1600 m.pr.Kr.). Archeologai baltų genčių kapinynuose yra ap�kę šio laikmečio romėniškų monetų, reljeﬁnių ir molinių stalo indų, ir tai �k dar tvirčiau paliudija, kad Romos pirkliai jau pasiekdavo aisčių prekyvietes. Ryšiai dar labiau sus�prėjo renesanso, an�kos atgimimo, laikotarpiu Žygimantui Senajam vedus Milano ir Bario kunigaikštytę Boną Sforcą, kuri į LDK iš Italijos kvietėsi menininkus, architektus, gydytojus, kultūros atstovus, dvasininkus. Ypa�nga tai, kad tokie ryšiai – meniniai, poli�niai, dvasiniai, vyko �esiogiai. Statyboms Lietuvoje dažnai vadovavo iš užsienio atvykę architektai, daugiausia italai. O didikų virtuvės pasipildė Viduržemio jūros delikatesais: alyvuogių aliejumi, kaparėliais, razinomis. Bonos Sforcos dėka valgydami maistą naudojamės šakute. Po jos mir�es, Bonos Sforcos sūnus Žygimantas Augustas, įkvėptas Italijos, ir toliau ska�no kultūrinį pakilimą, o Italijos rašytojų buvo vadintas „Italijos ramsčiu ir �krąja šlove“. Susipažinkite su Italijos kultūra, keliaudami po išskir�nes vietoves Lietuvoje. Į kelionę pasiimkite neįprastus užkandžius, kurie dar labiau padės pajus� Italijos dvasią. Svarbiausia – nebijokite eksperimentuo� ir komponuokite kitokius valgius, kurie padės kur� dienos išskir�numą.

A - Pažaislio kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis Kauno mieste XVII-XVIII amžiais pastatytas Pažaislio kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis, kurį sudaro dešimt pastatų, stebina savo architektūros grožiu. Tai vienas žymiausių Lietuvos baroko architektūros paminklų, kurio architektūrą, skulptūrą ir lipdybą kūrė iš Italijos kraštų kilę meistrai. Pažaislio ansamblio statybos pradžia buvo 1667 m., kai LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas pradėjo statydin�s bažnyčią kaip savo šeimos mauzoliejų. Pažaislio kamaldulijos projektui sudary� K. Z. Pacas pakvietė italų architektą Lodoviką Fredą. Nuo 1680 m., po L. Fredo mir�es, statybos darbams vadovavo meistrai iš Florencijos Karlas ir Pietras Pu�niai, o 1795 m. rekonstravimą atliko architektas Pietras Rosis, taip pat atvykęs iš Italijos. Vienuolyno ansamblis plano struktūra, siluetu darniai įsijungė į unikalaus grožio aplinką - mišku apaugusį aukštą Nemuno skardį, tačiau ne mažiau svarbi išliko ir interjero monumentalioji tapyba, atlikta al fresco technika. Šias freskas tapė italų dailininkas Mikelandželas Palonis, kuris tapydamas bažnyčioje nevengė ir tradicinių kompozicijų pagal italų tapytojų pavyzdžius.

B - Raudonės pilis Raudonės pilis, pastatyta XVI a. ant stataus šlaito dešiniajame Nemuno krante, prie Raudonės upelio - vienas ryškiausių renesanso architektūros pavyzdžių. Iš Italijos ir Nyderlandų atkeliavusi Renesanso architektūra Raudonės pilyje susipynė su lietuviškomis tradicijomis, go�kos bruožais. Gamtos apsuptyje išnyran�s 33.5 m aukščio bokštas atskleidžia darnų žmogaus santykį su aplinka. O visas Raudonės pilies kompleksas - pilis su parku ir malūnu, kadaise buvęs poli�nio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo centru, reprezentacine teritorija, įgauna ilgalaikę meninę vertę.

C - Panemunės pilis Apsupta penkių tvenkinių, Panemunės pilis - auten�škiausia iš XVII-XVIII a. rezidencinių Lietuvos pilių. Statyta 1604-1608 m., savyje talpina go�kos, renesano, baroko ir klasicizmo fragmentus. Tai �piška XVII a. pradžios feodalo pilis - ji neturėjo strateginės reikšmės krašto gynybai, o daugiau �ko feodalinių tarpusavio kovų metu gin�s nuo sukilusių vals�ečių ar saugo�s nuo karinių konﬂiktų, kylančių dėl didikų nesantaikos. Renesanso laikotarpis paliko ryškius an�kos pėdsakus Panemunės pilyje – interjeruose yra išlikusių an�kinių ﬁgūrų frizai bei sienų tapyba.

D - Jurbarko miestas XVI a. pr. Jurbarkas buvo padovanotas karalienai Bonai Sforcai ir tuomet, jos nurodymu, išplėstas. Bona Sforca Lietuvoje 1557 m. buvo pagrindinė žemėvaldos reformos organizatorė. Šios reformos �kslas buvo tolygus žemės paskirstymas vals�ečiams, �ksliai padalinant turimą žemę bei taip padidinant iždo pajamas. Valakų reforma Lietuvoje buvo įvykdyta per 20 metų – stebė�nai greitai, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, kuriose taip pat buvo įgyvendinama ši reforma. Vykdant šią reformą, Jurbarkas tapo vienu pirmųjų miestu, kuris buvo pertvarkytas į stačiakampio reguliariojo plano miestą.

E - Rambyno kalnas Rambyno kalnas - tai išlikusi piliakalnio papėdė dešiniajame Nemuno krante, Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sri�mi. Nuo šio kalno atsiveria įspūdingas vaizdas į Mažąją Lietuvą – vietą, kur renesanso laikotarpiu lietuvių kalba įgavo rašy�nę formą. Renesansas - meno ir architektūros atgimimas, perversmas žmonių pasaulėjautoje. Pirmiausia Italijoje, o netrukus ir kitose Europos šalyse humanistai iš naujo atskleidė klasikinės senovės pasaulį, naujomis formomis atgaivino an�kines tradicijas, o idealu laikė žmogų - įvairiapusiškai išsilavinusią asmenybę. Šiuo laikotarpiu skleidėsi raštas, o renesanso dėka XVI a. atsirado ir lietuvių raš�ja. 1547 m. Karaliaučiuje, Mažosios Lietuvos teritorijoje, Martyno Mažvydo buvo išleista pirmoji lietuviška knyga Katekizmas.

F - Minijos kaimas Minijos (Mingės) kaimas – upinis kaimas, įsikūręs abiejuose Minijos upės krantuose. Šiame kaime upė atstoja gatvę, kurioje nėra �lto – norint nuvyk� į kitą krantą, reikia plauk� val�mi arba ~15km aplinkkeliu važiuo� automobiliu. Minija – rėžinis kaimas, kurio planinė struktūra susiformavo po Bonos Sforcos inicijuotos Valakų reformos. Pastatai čia atgręž� galu į upę, o prie kiekvieno namo įreng� laipteliai, �lteliai, prieplaukos val�ms. Pagrindinis judėjimas kaimu vyksta laivais ir val�mis, dėl šios priežas�es Minijos kaimas vie�nių yra vadinamas Lietuvos Venecija.

ITALIŠKI SKONIAI KELIONEI

Sumuš�nukai su kiaulienos užtepėle Reikės: Sumuš�nukų batoniukų 45 g (pusės indelio) kiaulienos užtepėlės „Bellota Negra chorizo“ su čiorizo dešra 45 g (pusės indelio) kiaulienos kumpio „Bellota Negra Jamon“ užtepėlės Pasirink�nai pagal skonį: lašišos, agurko, vyšninių pomidorų, Prosciuto kumpio, ridiko, žirnelių, pievagrybių Alyvuogių aliejaus Le Ferre (idealu trumų aromato) Paskrudin� 5-10 min. Aliejumi pateptus batoniukus 180° įkai�ntoje orkaitėje, užtep� užtepėle ir pagardin� pasirinktais priedais. Vėrinukai su balzamiko actu

Reikės: 150 g mocarela sūrio „Mozzarella Valcola�e“ (mažųjų rutuliukų) 200 g vyšninių pomidoriukų Baziliko lapelių Balzamiko acto Auten�co Le Ferre 150 g meliono 100 g Vy�nto itališko kumpio Prosciuto Mocarela sūrį ir pomidoriukus perpjau� per pusę, ant smeigtuko suver� baziliko lapelį, sūrio rutuliuką ir pomidorą, apšlaksty� balzamiko actu. Kubeliais supjausty� melioną ir suver� su prosciuto kumpiu.

Saldi bulvė su kriauše Reikės: 2 vnt. saldžios bulvės (batato) 1 vnt. kriaušės 200 g kriaušių džemo „Confe�ura Extra di Pere“ 30 g graikinių riešutų Rozmarinų aromato alyvuogių aliejaus Le Ferre Saldžią bulvę nulup�, patep� alyvuogių aliejumi ir kep� 15-20 min. 180° įkai�ntoje orkaitėje, kol suminkštės. Palauk�, kol trupu� atvės ir užtep� kriaušių džemo, o ant viršaus uždė� griežinėlį kriaušės ir papuoš� graikiniu riešutu.

Gardžių užkandžių padėklas Ypač naudingi sveikatai – ar�šokai ir lapinė ropė, kurie yra marinuo� alyvuogių aliejuje. Taip pat niekuo ne blogesnis pasirinkimas itališkas Pecorino sūris ar itališka dešra Salame dolce. Tradiciškai tokie padėklai niekuomet neapsieina ir be krekerių. Palepin� mažuosius valgytojus galite i�n jų mėgstamais Tarralluci riestainiukais.

KELIONĖ SU VAIKAIS PO GĖLIŲ PASAULĮ

ir mažos idėjos, kaip palydė� vasaros žalumą su mažaisiais „Žaidimas - gyvas pasakų pasaulis, kur gali bū� kuo �k nori“. Skonių erdvė Žaidimas yra viena svarbiausių vaiko gyvenimo dalių. Lietuvos senovėje žaisdavo ne �k vaikai, bet ir suaugę – per vestuves, kalendorinių švenčių metu, laidotuves, kurių metu rengdavo net lenktynes su žirgais. Tai turėjo didelę reikšmę lietuvių tautos ir jos kultūros raidai ir pažangai. Žaidimas nepaprastai reikšmingas ir vaiko vystymęsi, ir ypa�ngai, jei žaidžiama kartu su tėvais. Tai sukuria saugumo, pastovumo jausmą, kuria tradicijas. Svarbus ne �k buvimas su vaiku, praleidžiant kartu laiką, bet ir noras vaiką dar labiau pažin�, supras�. Žmogus – neatskiriama gamtos dalis, jo pasaulėjautoje su gamta, natūralia aplinka viešpatavo bendrumas. Šven� medžiai, upės ir pelkės, girios ir pievos, kuriose gyveno kaukai, barstukai, laumės. Žaidimuose dažnai įsigilinama į šį gamtos pasaulį, kuriame dažni veikėjai – paukščiai, gyvūnai, augalai. Žolinė, rugpjūčio mėnuo – laikas, kai gamta ruošiasi rudens metui. Palydėkite šį laikotarpį kartu su vaikais ir leiskitės į kelionę po gėlių pasaulį.

Braidykite po pievas. Dainuokite dainas ir žaiskite žaidimus, susijusius su gėlėmis. Pieškite ir barstykite blizgančias ir spalvotas gėlių pievas. Pieškite su gėlių teptukais. Pasigaminkite modelino ir „viauksiuką“ iš natūralių medžiagų. Klijuokite gėlių žiedlapių karūną ir kurkite mandalas. Pažinkite gamtą ir jos vasariškas spalvas su spalvų ratu. Grįžkite į vaikystę ir pasidarykite slaptus „sekretus“. Ir kurkite naujas tradicijas ir nenutrūkstamą ryšį su savo vaikais.

Lopšinė Lyly lyly Lyly lyly, rūtelis, Lyly lyly, maželis, Lyly ly, kvietkelis, Lyly ly, pupela, Lyly lyly, dobilėlis, Lyly lyly, žolynėlis, Lyly lyly, žirnelis. (Vainiūnų k. 1956 m.) Žirnis ir pupa Opa opa opapa Augo žirnis ir pupa. Aš tų pupų iškulsiu Ir košelės išvirsiu. Opa opa opapa Augo žirnis ir pupa. Mįslės Ąžuolas, ąžuolai�s, šimtašakis, šimtalapis, ant viršunės saulė teka. Saulėgrąža. Ant lauko kuolelis, ant to kuolelio dvarelis, tam dvarely šimtas panelių. Aguona Auga augalas trilapis, po ketvirtu - laimė slepias. Dobilas Vienas lieja, antras geria, trečias auga. Lietus, žemė, žolė

Tapymas augalų teptukais. Modelinas. Spalvų ratas vasaros spalvų pažinimui.

Modelino gamyba Reikės: ½ puodelio kukurūzų krakmolo 1 puodelio sodos ¾ puodelio vandens Visas priemones sumaišy� puode ir kai�nkite ant vidu�nės ugnies. Nuolat maišy�, kad nesusidarytų gumulėlių. Kai masė pasidarys sriubos kons�tencijos ir pradės �rštė�, nukel� nuo ugnies – modelino negalima pervir�, nes pasidarys trapus. Masę palik� pusvalandžiui atvės�. Jei norite spalvoto modelino – galite įpil� norimos spalvos mais�nių dažų. Kai iš modelino padarote norimas formas, galite jas iškep� 200° įkai�ntoje orkaitėje. Kep� apie 2 val.

Viauksiuko arba „slaimo“ gamyba pagal Mažąjį kūrėją Reikės: 1 puodelio vandens 1 šaukšto balkšvojo gysločio sėklų luobelių ¼ šaukštelio žolelių prieskonių spalvai suteik� arba mais�nių dažų Sudė� visus ingredientus į puodą ir kai�n� ant vidu�nės ugnies. Vir� tol, kol užverda, tuomet dar vir� apie minutę – dvi. Kuo ilgiau verda – tuo lipsnesnis slaimas tampa, todėl vis stebė� pageidaujamą �rštumą. Jei norisi – prieš virimą galima įber� ir blizgučių.

ŽAIDIMAI IR DAINOS Grybų raut Visi žaidėjai susikabinę rankomis eina ratu ir dainuoja: „Grybų raut, grybų raut, gal ir baravykų Grybų raut, grybų raut, gal ir baravykų... Kožnas savo radęs radęs už rankelės vedas vedas...“ Tuomet žaidėjai susikimba po du ir iškeldami sukabintas rankas į viršų padaro vartus. Pro šiuos vartus lenda kita pora ir stojasi priekyje. Pasku�nė dainos eilutė kartojama tol, kol visi pralenda pro vartus. Žydi radasta Žaidėjai eina ratu, o viena mergaitė pasodinama rato viduryje. Einantys dainuoja: „Žydi radasta rūtų vainike, mes prieš ją visi galvas nulenkę. Oi radasta, kas tau �ks, tavo vietoj pasiliks Oi radasta, kas tau �ks, tavo vietoj pasiliks.“ Tuomet mergaitė išsirenka kitą žaidėja iš rato, pavadina jį gėlės pavadinimu (jei išsirenka berniuką – pavadina vyriškos gėlės vardu) ir pasodina jį vietoje savęs. Toliau dainuojama su nauju gėlės pavadinimu. Saulėgrąža Susikibę rankomis vaikai sukasi rateliu. Vienas vaikas vaizduoja kikilį, kuris turi iš saulėgrąžos ratelio išpeš� sėklelę - kitą vaiką. Kai taip padaro, susikabinę rankomis jiedu išeina iš ratelio ir pasišokinėdami bėga aplink į priešingą pusę į ratelio galą. Dabar jau antrasis vaikas yra žvirblis, jis vėl ištraukia sėklelę, paskui ši tampe zyle ir t.t. Klausė žvirblis čiulbuonėlis Vaikai sustoja į ratelį ir dainuoja: „Klausė žvirblis čiulbuonėlis Pas tą pilką karvelėlį, Kaip, kaip aguonėles sėja? Sėja šitaip, va ir va kaip (2 k.), Taip, taip aguonėles sėja (2 k.) Kaip, kaip aguonėlės dygsta? Kaip, kaip aguonėlės auga? Kaip, kaip aguonėlės žydi? Kaip, kaip aguonėles rauna? Kaip, kaip aguonėles krečia? Kaip, kaip aguonėles valgo?“ Kai dainuojami posmai „Klausė žvirblis čiulbuonėlis“, vaikai sukasi ratelyje. Dainuodami atsakomuosius posmus, vaikai rodo žodžius a��nkan� veiksmą: „Sėja šitaip, va ir va kaip“ – vaizduoja sėjimą; „Dygsta šitaip, va ir va kaip“ – atsitupia ir stodamiesi kilnoja pirštus aukštyn, „Auga šitaip, va ir va kaip“ – vėl atsitupia ir stodamies� kelia rankas nuo žemės aukštyn; „Žydi šitaip, va ir va kaip“ – iš rankų padaro žiedą; „Rauna šitaip, va ir va kaip“ – vaizduoja rovimo judesį; „Krečia šitaip, va ir va kaip“ – paėmę už pečių vienas kitą lengvai pakrato; „Valgo šitaip, va ir va kaip“ – vaizduoja kaip valgo keldami rankas prie burnos. Tardami žodžius: „Taip, taip aguonėles...“, visi supliaukši rankomis ir pasisuka.

Gėlių mandalų kūrimas ir karūnos iš žiedlapių gamyba su vaikais Pūkuotas Vėjas Gėlių studijoje.

Piešimas su krepiniu popieriumi – nupieš� norimą vaizdą permanen�niu markeriu, sudė� krepinio popieriaus ir jį sudrėkin�. Nuėmus popierių paveikslas pasidabina įvairiomis spalvomis (pagal Mažajį kūrėją).

Smagus pasaulio pažinimas - nusipiešiant norimą vaizdą, patepant jį klijais ir brastant blizgučiais arba prieskoniais. Nuotrauka iš Mažojo kūrėjo užsiėmimo.

“Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors prideng� nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo bū� žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga”. Jus�nas Marcinkevičius