MAŽI MIŠKAI DIDELIUOSE MIESTUOSE

ŠIANDIENINIS URBANISTINIS VAIZDAS MIESTUOSE DAUGELIUI ASOCIJUOJASI SU BETONO DŽIUNGLĖMIS. TAČIAU NAUJI ARCHITEKTŲ PROJEKTAI, PASTŪMĖTI MODERNIŲ INŽINERINIŲ TECHNOLOGIJŲ, PAMAŽU KEIČIA

KRAŠTOVAIZDĮ – ŽALIUOJANČIOS OAZĖS IŠDYGSTA ANT VANDENS, GRETA MODERNIŲ OBJEKTŲ AR INTEGRUOJAMOS Į PATĮ PASTATĄ.

Žalioji augmenija sumažina mieste išmetamą CO2 kiekį ir pagerina oro kokybę. Dėl to, vis dažniau pastebima tendencija įtraukti žaliąją augmeniją į oro taršos mažinimo ir tvarumo strategijas, kurios sėkmingai įgyvendinamos daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir miesto infrastruktūros projektuose. Architektams tai tampa būtinybe dėl klimato kaitos, energijos taupymo, mažinant anglies dvideginio pėdsaką, taip pat gyvenimo komforto ir estetikos. Gyventojai vis labiau domisi ekologija ir vertina tvarią architektūrą bei statybą. Vis daugiau inovatyvių sprendimų su augalais pritaikomi stogams, fasadams, balkonams ir t.t. , kur pažangių technologijų pagalba sodinami gyvi žaliuojantys augalai, sodai, daržai arba vertikalus miškas, įrengiami bitynai. Nuo stogų ir terasų ant fasadų svyra vijokliai, kurie sulaiko drėgmę ir vėsiną pastatą.

Vis daugiau naujų ir renovuotų objektų gali pasigirti taikytais tvariais, aplinkai draugiškais architektūros ir statybos principais, energiją taupančiais inovatyvių technologijų sprendimais, dėl kurių suteikiami norimi sertifikatai. Pavyzdžiui, apželdintas stogas leidžia lengviau gauti LEED sertifikatą, kadangi toks stogas sprendžia lietaus vandens tvarkymo, CO2 mažinimo ir biologinės įvairovės problemas.

Plūduriuojančios salos Kopenhagos centre

„Kopenhagos salos“ – pelno nesiekianti iniciatyva, kurios prototipu tapo 2018 m. pristatyta pirmoji projekto salelė „CPH-Ø1“, sulaukusi itin didelio susidomėjimo. Ją pietiniame Kopenhagos uoste, Danijoje, sukūrė Australų architektas Marshallas Blecher ir danų dizaino studija Studio Fokstrot. Uoste ketinama įterpti dar tris dirbtines salas, o vėliau – ir daugiau, tačiau tam dar ieškoma finansavimo. Pirmosios plūduriuojančios salos dydis siekia 25 kvadratinis metrus. Sala pastatyta rankomis, panaudojus tradicinę valčių statybos technologiją. Ją virš vandens išlaiko plūdurai, pagaminti iš perdirbtų plastikinių butelių.

Dirbtinėmis salomis siekiama praplėsti urbanistinę teritoriją žmonėms, sukurti naujas viešąsias zonas, kuriose žmonės galėtų atsikvėpti ir pailsėti tarsi parke.

Kitos projekto salos žadamos su skirtingomis funkcijomis: vienoje jų bus pirtis, kitoje – sodas ir baras.

„Kopenhagos salų“ idėją sukūrusi dizaino komanda sako, kad dirbtinės salos ateityje gali būti suplukdytos į vieną vietą įvairiems renginiams ir festivaliams.

Plaukiojantis miškas Milane

Ši apželdinta poilsio ir pramogų sala Darsenos upėje, Navigli kvartale Milane atsirado 2020-aisiais.

Stefano Boeri Interiors studija instaliaciją sukūrė avalynės prekės ženklui Timberland – ja norėjo stebinti miestiečius ir svečius per garsiąją Milano dizaino savaitę, kuri taip ir neįvyko dėl užklupusios koronaviruso pandemijos.

Žinoma, reklamuoti batų gamintoją – pagrindinis šios instaliacijos tikslas. Tačiau kartu šiuolaikinei visuomenei architektas

Stefano Boeri norėjo parodyti idėją, kaip miesto erdves galima urbanizuoti naujoviškai, kuriant draugišką aplinką žmogui.

Saloje pasodinta 610 augalų iš 30 skirtingų rūšių, tarp jų – klevai, beržai, obelys, aronijos, hortenzijos, mahonijos.

Deja, instaliacija jau išardyta ir augalai buvo paaukoti nepelno siekiančiai organizacijai, kuri rūpinasi biologinės įvairovės atkūrimu Italijoje.

Džiunglės Singapūro senjorams

Tokios atogrąžų augalų kaskados džiugina šio namo gyventojus Singapūre. 2017-aisiais WOHA architektų suprojektuotas 45 metrų aukščio Kampung Admirality pastatas dar vadinamas vertikaliu kaimu. Pastas skirtas senjorams – skirtinguose aukštuose įsikūrę butai, medicinos centras, kavinės, parduotuvės. Įspūdingiausia erdvė – apželdintas bendruomenės parkas viršutiniuose aukštuose. Apskaičiuota, kad ši gausi augmenija valydama orą visiškai panaikina pastato CO2 pėdsaką.

Kadangi Singapūre per metus gausu liūčių, ant stogo inžinieriai įrengė vandens talpą - į ją surinktas lietaus vanduo naudojamas augalijai laistyti sausuoju metu.