STRUCTUM „IŠMANUSIS MIESTAS IX”

ARCHITEKTŪRA IR TECHNOLOGIJOS

DRUSKININKŲ JACHTKLUBAS

NEMUNO UPĖS KRANTINĖS PRITAIKYMAS IR PLĖTRA

Aiškinamas raštas

77 Carat Architects

Tomas Ambroza

Druskininkų miesto istorija:

Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Pati gyvenvietė žinoma nuo seno. Dabartinio miesto ir jo apylinkių teritorijoje aptikta mezolito ir neolito archeologinių radinių: akmeninių kirvukų, titnago dirbinių, keramikos liekanų. Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad jau XIII a., kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis.

Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika.

Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII–XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo

,,gydyti". XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija.

1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos–Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie

1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.

Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po Vilniaus universiteto profesoriaus I. Fonbergo

1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti

Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840–1841 m. praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo

K. Volfgango pastangomis 1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas ,,Druskininkų šaltinių undinė". XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų.

Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius (1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių), pastatyta daug naujų vilų. 1924–1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E.

Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas (,,Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu"). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai. Po Antrojo

Pasaulinio karo, 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių.

Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz).

Per dešimtmetį renovuota miesto infrastruktūra, privatizuoti ir atnaujinti viešbučiai ir sanatorijos. 2006 metais atidarytas Vandens parkas, 2011 – dengtas žiemos pramogų kompleksas „Snow Arena“, tais pačiais metais pastatytas naujas tiltas per Nemuną.

2012 metais po rekonstrukcijos atidarytas senųjų gydyklų parkas ir muzikinis fontanas.

2015 metais abu Nemuno kraštus sujungė ekologiškas lynų keltuvas.

Įvadas:

Problematika

Apleistai betotinei krantinei (kuri yra svarbioje miesto dalyje) trūksta išmanių idėjų pritraukiant lankytojus ilgesniam laikui, ne tik kelioms dienoms.

Tikslas

Absoliuti buvusios krantinės renovacija. Jachtklubas, išskirtinės ir unikali vieta tinkanti sporto renginiams, koncertams, pasirodymams, vasaros festivaliams, įmonių vakareliams, vestuvėms ir kitoms šventėms. Sukuriama papildoma vandens transporto gija, jungianti beveik visą Lietuvą ir tuo pačiu patraukli užsienio lankytojams.

Uždaviniai

Pagrindinis uždavinys, sukurti naują turistų traukos objektą ir teritorijos konceptą, atliekant sprendimų detalizaciją.

Naudojant pažangiausias technologijas sukurti viziją, kuri būtų ne tik ekonomiškai naudinga jos gyvavimo laiką, bet taipogi išlaikyti ilgalaikę perspektyvą ateities kartoms fokusuojantis į ilgaamžią ir tvarią architektūrą.

Architektūra reikalauja organiškos evoliucijos. Ne evoliucionuojant technologijoms, dizaineriai negalėtų įgyvendinti vis sudetingesnių užduočių prisitaikant prie rinkos ir ją tobulinant, kuri keičia visą statybų ir projektavimo industriją nuo pamatų.

Ar tai būtų pats papraščiausias priestatas prie namo ar ultra-modernus vertikalus miestai, dabarties architektai vis darniau atsigręžia į technologijas kurių pagalba yra kuriamos ateities vizijos ir šiuolaikinės mega infrastruktūrinės konstrukcijos.

Besalygiškai technologijos turi labai daug privalumų. Besivystant technologijoms, tai priverčia visus dirbančius ir kuriančius profesionalus šitame sektoriuje mastyti kurybiškiau. Prisitaikyti ir perprasti šiuolaikines technologines tendencijas kurios plačiai naudojamos statybų industrijoje yra pagrindas moderniame pasaulyje.

40% CO2 taršos atkeliauja iš pastatų, todėl tai projektuotoju ir statybos specialistų pareiga užtikrinti, rasti kuo daugiau technologinių sprendimų kurie sumažintų ją iki minimumo. Nepaisant visko, vis daugiau industrijos profesionalų atsigrežia į technologijas ir žaliąją architektūra kurių pagalba yra maksimaliai mažinama tarša gamtai.

Naujausios pagrindinės technologinės tendencijos lengvinančios projektavimo ir statybų profesionalų gyvenimus: o BIM ( Building information modeling ) – Pastatų Informacinis Modelis o 3D spausdinimas o Energijos kaupimas (off grid) o Virtuali realybė o Dronai architektūroje o Dirbtinis intelektas

BIM ( building information modeling) Pastatų informacinis modelis:

Populiarumas ir jo naudojimas projektavime ir architekturoje jau nebėra kažkokia naujiena ar tabu. Pirmiausiai tai BIM ne tik kompiuterinė įranga kuri yra įrankis sudetingiems technologiniems procesams vygdyti, bet ir labai sparčiai plintanti tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tendencija tampantis statybų ir projektavimo procesai taupantis: pinigus, laiką, resursus ir tausojanti gamtą. Trumpai tariant tai inovacija apjungianti į bendrą grandinę visas discipilinas įskaitant inžinierius, architektus, sąmątų skaičiuotojus ir žinoma užsakovus.

Statybos pramonė susiduria su dvejopu poreikiu: 1) didinti našumą, efektyvumą, infrastruktūros vertę, kokybę ir tvarumą, 2) tuo pačiu reikalaujama sumažinti eksploatacinius kaštus, aplinkos užterštumą ir laiko bei medžiagų stygių.

1. Projektinės užduoties formavimas

2. Koncepcijos modeliavimas

3. Projektavimas – architektūra, konstruktyvas, inžinerinė dalis ir t.t

4. Analizė – kontrukcijų skaičiavimas, energetinis efektyvumas ir t.t

5. Dokumentacija – brėpžinių ir kitų dokumentų rengimas

6. Planavimas – sąmątų, laiko grafikų sudarymas

7. Gamyba

8. Statyba ir logistika

9. Eksploatavimas

10.Rekonstrukcija

11.Griovimas

Energijos kaupimas (off grid):

Off-grid projektuose pagrindiniu energijos šaltiniu dažniausiai yra saulės elektrinės, o tai reiškia, kad, nekaupiant pagamintos energijos, realus atsijungimas nuo tinklo netikslingas. Saulės elektrinė energiją gamina dienos metu, kai namuose jos poreikis yra mažiausias. Be to, efektyviausiai saulės elektrinės dirba vasarą, kai namų šildyti nereikia, o žiemą, kai šilumos siurblys dirba visu pajėgumu ir reikalauja nemažai elektros, saulės elektrinės apskritai negeneruoja energijos. Taigi energijos gamybos ir jos vartojimo laikas nesutampa, todėl saulės elektrinės pagamintą energijos perteklių tenka atiduoti tinklams pasaugoti.

Energijos kaupikliai leidžią atsieti elektros energijos vartojimą nuo jos gamybos laiko saulės elektrinėse, tad apie tai vis dažniau kalbama, tačiau vis dar ne taip dažnai diegama.

Atrodytų, energijai kaupti geriausiai tiktų tokios baterijos, kurios naudojamos elektromobiliuose ar mūsų telefonuose, tačiau, imant platesniu mastu, tai tikrai nėra vienintelė išeitis – priklausomai nuo reikiamos talpos ir iškrovimo laiko, galima naudoti įvairias technologijas.

Didelė talpa ir ilgas iškrovos laikas būdingas įrangai, naudojančiai vandenilį arba sintetinį metaną. Ši technologija elektros energija gali pasaugoti kelis mėnesius, apie ką svajoja daugelis saulės elektrinės savininkų: pavyzdžiui, vasarą saulės elektrinės pagamintos energijos perteklius būtų skiriamas vandenilio gamybai, o žiemą šis kuras naudojamas šildymui ir elektros gamybai.

Kalbant apie elektros energijos kaupimą namuose ar įmonėse, dažniausiai pasirenkamos ličio jonų baterijos.

Geriausias pasirinkimas būtų „Schneider electric“ siuloma saules energijos kaupimo sistema, kuri ir yra naudojama

Druskininkų Jachtklubo projekto įgyvendinimui. Saulės energijos kaupimas leidžia naudoti elektros energiją kitu metu, o ne tada kai ją gamina saulės elektrinė. Tai yra elektros energijos vartojimo atidejimas laike, nesinaudojant elektros pasaugojimo tinkluose paslauga. Trumpai apie sistemą būtų, kad ji susideda iš inverterio, saulės modulių ir akumuliatorių.

„Off grid“ sistema būtų naudojama užtikrinti nenutrukstamai elektros srovei visame pastate, elektrinėms auto-transporto priemonėms įkrauti ir kitoms reikalingoms reikmėms. Pats pagrindas būtų galimybė pasigaminti reikiamą elektros energiją ir turėti jos rezervą.

Nepamirštant elektrinių automobilų svarbą, bus įrengta nemažai elektra kraunamų stotelių. Viršuje paminėta Schneider elektros kaupimo sistema bus panaudota visiškai pilnam automobilių ikrovimui naudojant Evlink krovimo stoteles. aikštelės ir visa likusi teritorija bus apšviesta naudojant išskirtinio dizaino ir kokybės lauko šviestuvais BENITO kurie užtikrina kokybę ir ilgaamžiškumą.

Teritorijos saugumą užtikrins „ARTechnika“ siūlomos teritorijos apsaugai skirtos kameros. Ypatingos savybės leidžia stebėti teritoriją tiek dienos metu – tiek nakti. Predator TC100 Thermal Analogue, tai analogų neturintis vaizdo stebėjimo įrenginys galintis fiksuoti žmonių judejimą dienos metu iki 2.5 km ir nakti su tam skirta įranga iki 1km. Visa tai veikia

360° laipsnių aplink savo ašį.

Krantinės pastatą apgaubs „Wicona“ stiklo fasado profiliai. Tai rinkoje jau žinomi ir ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje turintis aukšta garso izoliaciją Rw (C;Ctr) = 47 (–1; –4) dB ir maža šilumos laiduma Uf = 0.65 W/(m²K), trigubo stiklo fasadai.

Dideliems stiklo fasadus apsaugant nuo intensivių saulės spindulių bus naudojama “Barema” elektra valdomi balto aukštos kokybes audinio roletai.

Equitone Tectiva plokštės bus naudojamos likusiam krantinės pastato fasadui sustiprinti. EQUITONE [tectiva] yra masėje dažyta fasado plokštė šlifuotu paviršiumi ir natūraliai skirtingais medžiagos atspalviais. Kiekviena [tectiva] plokštė unikali, aiškiai pabrėžianti pluoštinio cemento tekstūrą.

Privalumai:

• nedegi (neužsidega, neplinta ugnis)

• garso izoliacija

• atspari ekstremaliai temperatūrai ir šalčiui

• atspari vandeniui (jei laikomasi naudojimo rekomendacijų) t.)

• atspari daugeliui gyvų organizmų (grybeliui, bakterijoms, vabzdžiams, parazitams ir t.

• atspari daugeliui cheminių medžiagų

• nekenkia aplinkai, neišskiria kenksmingų dujų

• tvirta, standi

Virtuali realybė:

Šiandien architektūros ir miestų projektavime praktiškai neliko fizinių apribojimų, nes projektavimas persikėlė į nematerialią aplinką. Dabar ji populiariai vadinama virtualia, kompiuterine, skaitmenine, neiro, haliucinacine aplinka. Sintetinėje erdvėje projektuojami ne tik statiniai, statinių kompleksai, bet ir ištisi kvartalai, miestai bei urbanistinės jų koncepcijos. Interneto platybėse dažnai pristatomi trijų dimensijų miestų modeliai (angl. 3D City). Nuo virtualaus Londono, Mančesterio, Niujorko, Denverio iki egzotiškos Puketo salos Tailande ir t.t.

Virtualią architektūra kuriantys architektai ir projektuotojai nesiekia atriboti virtualaus turinio nuo realaus miesto. Jiems virtualus projektavimas yra tik priemonė įgyvendinti realų projektą realiame mieste. Virtualūs modeliai – puiki priemonė komunikuoti architektui ir užsakovui, pristatyti projektus plačiajai visuomenei, nes virtualioje erdvėje gana nesudėtingai prieinami viso pasaulio architektų projektai ir urbanistinės koncepcijos. Šių procesų įtakoje reali tampa praeito amžiaus 6-ajame dešimtmetyje architektų grupės „Team 10“ iškelta visuomenės integravimo į miesto planavimo procesus idėja, kuri ankščiau buvo sunkiai įgyvendinama. Virtualios realybės pagrindiniai privalumai:

1) Saugesnė statyba ir sumažinta projekto įgyvendinimo riziką

2) Mažesnė projekto kainą ankstyvoje statybų eigoje

3) Glaudesnis projekto pristatymas virtualioje aplinkoje tarp užsakovo ir projektuotojo

4) Beribė koloboracija iš bet kurio pasaulio kampelio

5) Prieš pradedant skaičiuoti statybų kaštūs, daug kartų pageriną projekto analizę

Remiantis 2018 metų AIA‘s geriausių kompanijų statistika buvo užfiksuota, kad 67% pasaulio stipriausių ir moderniausių verslų jau pilnai išnaudoją šitą inovaciją.

Virtuali realybė jau yra neatsiejama architektūros dalis ir šiame pasaulyje sparčiai progresuojantis potencialas kuriame šios technologijos pagalba išliks tik tos kompanijos ir specialistai kurie sugebės suprasti kokia naudą gauna ją naudojantys –galbūt net prisidėti prie jos tolimesnio tobulinimo ir plėtros.