ANALOGŲ ANALIZĖ

Analizuojant meno centrų analogus buvo pastebėta, kad meno centrui, galerijai ar betkokiam kitam panašios paskirties pastatui reikalinga įrengti dideles erdves žmonių srautui ir ekspozicijoms. Neatsiejamas dalykas nuo jų yra poilsio zonos, kuriose žmonės dažniausiai ilsisi ir apmąsto ekspozicijas, leidžia laisvalaikį.

Vien analizuojant Lietuvoje esančius pavyzdžius, meno centras turi turėti nedidelę kino salę, ekspoziciją, skaityklą, poilsio zoną, dideles ir šviesias erdves. Turi dominuoti geras apšvietimas, nes nuo jo priklausys ekspozicijos pastebimumas.

Apdaila nėra kažkuo išsiskirianti – ekspozicijos erdvė turi būti kuo “nuogesnė”, tam, kad išliktų universali keičiantis ekspozicijoms. Dažniausiai tai būna tinkuotos sienos, betoninės grindys. Ekspozicinės erdvės neturėtų būti apkrautos baldais, turi turėti įvairių pertvarų.

pav. 3 Nacionalinė dailės galerija, ekspozicijų salė

pav. 2 Museum of modern art, ekspozicijų salė

pav. 1 ŠMC kino salė