1 pav. Natūralus gyvavimo ciklas. Autorės nuotrauka

1pav. Natūralus gyvavimo ciklas. Autorės nuotrauka

Gamta mums primena kas mes esame: mes priklausome šiai žemei, esame visos jos sistemos dalis, sukurta iš tų pačių medžiagų, naudojanti tas pačias gyvybines funkcijas. Mokomės iš jos. Esame bendruomenės dalis, ne prastesnė ir ne geresnė už bet kokį kitą gyvą organizmą. Gamtoje esame kas esame iš tikrųjų. Mes nesistengiame pritapti prie tam tikros aplinkos, nedėvime „kaukių“ , negalvojame kaip atrodome eidami, stebėdami, kvėpuodami. „Kaukė“ kurią pateikiame išoriniam pasauliui, gamtoje nėra svarbi.

Architektūra yra mūsų namų pagrindas. Taip pat, kaip be gamtos, žmogus negali be architektūros. Kadangi gamta yra holistikos viršūnė, holistinė architektūra turėtų sekti pagrindinius principus ir sistemas, formuoti visumą, padedančia auginti tobulą žmogų. Žmogų, kaip visumą ir kiekvieną atskirai, bet lygiai taip pat svarbų kaip kitą. Kiekvienas iš mūsų esame sistemos dalis. Iš pradžių architektūra, kaip ir gamta, yra fizinė aplinka, kurioje mes gyvename. Tačiau, tai taip pat yra ir mūsų kultūros dalis. Tai verčia mus jausti, atspindėti save, atspindėti pasaulį kuriame gyvename.

3.5 Gamtos poveikis žmogui

Visos ekosistemos žemėje vystėsi milijonus metų, todėl sudėtingos ir įvairios biologinės bendruomenės gyvena harmonijoje ir pusiausvyroje su aplinka.

Tam, kad galėtume jausti visas savybes, kurias jaučiame ir patiriame gamtoje, kurioje viskas vyksta tobulai ir niekas nevyksta be reikalo, gamtoje, kuri maitina mus tiek fiziškai tiek psichologiškai,

tiek dvasiškai, turime iš jos mokytis. Holistika, kaip visuma, verčia mus pasigilinti plačiau, nei panaudoti kažkurią vieną savybę ar vieną elementą, pvz., daugiau matomos natūralios aplinkos ar tiesioginis gamtos dalyvavimas projektuojamoje erdvėje. Siekiant sukurti žmogui dvasinę, psichologinę ir fizinę harmoniją, turime atkreipti dėmesį į visas detales kartu, o ne atskirai. Būtent tai ir yra pagrindinis holistikos – Holistinės architektūros principas.

Gamta parodo ir išreiškia save harmonijos, formos, teigiamos energijos bei neišvengiamų ciklų kalba. Įtraukus šiuos principus į architektūrą, aplinkos projektavimą, galime dar giliau atsižvelgtį į mūsų genetinę prigimtį. Viskas visatoje paklūsta ir laikosi tam tikrų principų. Tikslinga, kad norint patenkinti žmogų, kaip sistemą, vertėtų šiuos principus naudoti kaip pagrindinius projektavimo modelius holistinėje architektūroje.

Žmogus negali be architektūros lygiai taip pat, kaip jis negali be gamtos. Gamta yra namai, kuriuose kiekvienas kuriamės atskirus namus – holistinius namus. Apibendrinus visus aspektus galime daryti išvadą, kad gamta yra neatsiejama žmogaus kaip sistemos dalis. Viskas Visatoje laikosi šių principų. Šie aspektai gali sukurti pagrindą pastato kompozicijai.

Gamtos poveikis žmogui:

• Fizinė sveikata ir gerovė - buvimas gamtoje mažina kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, raumenų įtampą ir streso hormonų gamybą. • Dvasinis ugdymas - esame bendruomenės dalis, ne prastesne ir ne geresnė už bet kokį kitą gyvą organizmą. Gamtoje esame kas esame ištikrųjų – mes nesistengiame pritapti prie tam tikros aplinkos, nedėvime „kaukių“, negalvojame kaip atrodome eidami, stebėdami, kvėpuodami. Kaukė kurią pateikiame išoriniam pasauliui – gamtoje nėra svarbi. • Pažinimas ir tobulėjimas - būnant gamtoje mes stebime, mokomės, susipažįstame. Vertiname, bet neteisiame. • Emocinis intelektas - visi juda pagal savo natūralų ritmą. Būnant gamtoje, mes, žmonės, pradedame elgtis taip pat. Gamta primena, kad sunkumai yra gyvenimo dalis, kuriuos išgyvenus mes vėl patiriame džiaugsmą, geras emocijas, pilnatvę. Pradedame iš naujo vertinti pačią gyvybę.

Taigi, pagrindinis klausimai ir užduotys kalbant apie gamtą, kaip apie mokytoją ir holistikos viršūnę yra: ar yra būdų pakeisti mūsų nenatūralų požiūrį į gamtą? Ar, kaip architektai, mes galime

semtis elementų iš natūraliosios ekologijos ir įtraukti juos į savo dizainą? Tam, kad pagerintume ne tik savo santykį su aplinka, bet ir savo asmeninę sveikatą ir laimę. Kadangi esame svarbi šios sistemos dalis, mūsų ryšys su ekologija yra giliai mūsų DNR. Būtent tai turi labai didelę įtaką tiek mūsų psichologinei, tiek fiziologinei sveikatai bei būsenai. Ar galime semtis principų gerinti natūralų žmogaus įnašą, kurį esame panaudoję dabar, siekiant užtikrinti harmoniją, sąmoningumą ir teisingą šių sistemų veiklą.

4. ŽMOGUS KAIP SISTEMA

4.1 Holistikos sistemos pavyzdys

Kiekvienas iš mūsų esame čia, nes mūsų protėviai sėkmingai sugebėjo perduoti mums savo išgyvenimo genus, sukauptą patirtį, elgesį ir instinktus. Sugebėjo mums perduoti fizinį kūną, kuris evoliucionuojant žmogui prisitaikė prie aplinkos sąlygų. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų esame visų šių savybių įsikūnijimas – visų šių savybių sistema. Visi šie bruožai ir tai, kaip jie veikia mūsų elgesį, kasdienį gyvenimą, yra mūsų, kaip žmogaus, pagrindas. Tai yra faktai, į kuriuos privalome atsižvelgti norėdami padaryti ilgalaikių pokyčių mūsų gyvenamojoje aplinkoje.

Mūsų kūnas veikia kaip sistema: atskiri organai dirba ne tik atskirai, bet ir kartu tam, kad atliktų bendras organizmui svarbias funkcijas. Organų sistemų grupės dirba kartu, kad sėkmingai sukurtų iki galo išbaigtus, pilnai funkcionuojančius organizmus – mus. Esame sistemos–tinklo dalis, kuri turi neišvengiamas sąveikas su mūsų aplinka. Taigi, dar vienas pagrindinis holistikos pavyzdys yra žmogus. Tam, kad žmogaus sistema funkcionuotų tinkamai, turime rasti harmoningą santykį su mus supančia aplinka, atsižvelgiant į pagrindinius žmogaus egzistencinius klasterius. Norėdami rasti teisingus principus, visų pirma turime atsakyti į klausimą, kas yra žmogaus sistema ir iš ko ji susideda, ir ko reikia, kad ta sistema funkcionuotų tinkamai.

4.2 Sistema - žmogus

Visų pirma, kad žmogus tinkamai funkcionuotų kaip sistema, jam reikalingas sveikas fizinis kūnas, protas bei dvasia (žr. 2 pav.).