46 pav. Tyrimo aplinkų pavyzdžiai. Sudaryta autorės

Tyrime duotų aplinkų pavyzdžiai (autorės sudaryta anketa):

1.

46 pav. Tyrimo aplinkų pavyzdžiai. Sudaryta autorės 52

Išanalizavus bendrus apklaustųjų duomenis išsigryniname, kad neskirstant žmonių į grupes bendrais atsakymais labiausiai patinkanti aplinka yra nr. 9. Apklausus respondentus kodėl, daugiausiai atsakymų gauta, kad vanduo žmonėms suteikia ramybę ir jie visada nori į tokią aplinką sugrįžti. Taip pat didelį balą surinkusios aplinkos yra: nr. 1, nr. 4, nr. 5. Darytina išvada, kad uždavus klausimą kuri aplinka patinka respondentams, vienareikšmiškai nugali gamtinės, žmogaus nepaliestos aplinkos.

Kalbant apie aplinką, kurioje žmogus norėtų gyventi, apklausus tiriamuosius daugiausiai teigiamo atsakymo susilaukė aplinka nr. 1 ir nr. 9. Diskutuojant su respondentais, žmonės savo gyvenamojoje aplinkoje nori daugiau ramybės, mažiau šurmulio, daugiau gamtinių elementų (medžiai, vanduo).

Kaip kalbėta teorinėje dalyje, žmogui labai stiprias emocijas suteikia asocijacijos. Jam priimtinoje, pažįstamoje aplinkoje žmogus jaučiasi saugesns ir ramesnis. Dėl šios priežasties tyrime aplinkos nėra įvardijamos tiriamiesiems, rodomos tik jų fotofiksacijos. Kalbant apie atpažįstamumą, labiausiai atpažįstama aplinka yra nr. 1, nr. 5 ir nr. 9. Pirminiai duomenys parodo, kuri aplinka patinka labiausiai, kadangi kaip minėta, saugumas ir ramybė atsispindi geriausiai mums atpažįstamose aplinkose. Mažiausiai atpažįstama aplinka yra nr. 7. „Šioje aplinkoje perdaug chaoso“. Atsakydami tiriamieji pamini, kad iš vienos pusės supranta kas tai per aplinka, bet nesijaučia joje kaip savoje, ji jiems yra perdaug dirbtina. Kalbant apie malonią aplinką taip pat rezultatai sutampa – nr.1, nr.5, nr.9. Šis punktas sudarytas stebėti, ar klausimas „maloni ir patinkanti“ aplinka žmonių neklaidina ir suteikia tokias pačias asocijacijas. Atsaymai visiškai pasitvirtina ir sutampa. Siekiama ištirti kuri aplinka visiems tiriamiesiems bendrai yra labiausiai atpalaiduojanti. Suvedus bendrus rezultatus kartu, išaiškėja, kad labiausiai atpalaiduojančios aplinkos yra – nr. 1, nr. 5, ir nr. 9. Vėl gi rezultatai sutampa su malonia ir patinkančia aplinka. Mažiausiai arba visai neatpalaiduojančios aplinkos yra nr. 4, ir nr. 6. Apklausus tiriamųjų to priežasties, apie aplinką nr. 4 daugiausiai atsakymų yra, kad ji perdaug izoliuota (nors izoliacija dažnai suteikia ramybę), toks sterilumas gąsdina ir verčia stebėti, būti įsitempus. Panašūs atsakymai yra ir aplinkai nr. 6: „tai primena ligoninės koridorius“. Daug durų reiškia, kad turi būti įsitempęs ir stebėti pokyčius, žmonių judėjimą ir t.t.

Kalbant apie žmogaus veiklas, tyrime užduodamas klausimas, kurioje aplinkoje sunkiausia ir kurioje aplinkoje lengviausia nuobodžiauti ir nieko neveikti. Sunkiausia nieko neveikti yra aplinkose nr. 6 ir nr. 7. To priežastis yra skirtingas veiklas atspindinčių elementų gausa. Tokioje aplinkoje būtų nejauku tiesiog nieko neveikti. „Manau jos kuriamos, ir pritaikomos būtent skirtingoms, įvairioms veikloms, ne atsipalaidavimui“. Lengviausia nieko neveikti yra aplinkoje nr. 3. Atsakymai beveik

vienareikšmiški – tokia aplinka perdaug izoliuoja, ji neleidžia atsipalaiduoti, bet neleidžia ir imtis kokios nors veiklos. Labiausiai atsiriboti skatinanti aplinka yra aplinka nr. 9. (Galimi atsakymai taip/ne) Ši aplinka nesurinko nei vieno atsakymo „ne“. To priežastys – vanduo turi tam tikrą neapčiuopiamą galią atsiriboti nuo visko, tiesiog būti, tiesiog jį stebėti. Kalbant apie aplinką kuri žmogui yra skatinanti susikaupti, tinkama darbui rezultatai rodo, kad tinkamiausios susikaupimui ir darbui yra aplinkos nr. 2 ir nr. 9. Antra aplinka yra švari, niekas neblaško, bet susikaupimui netrugdo per didelis sterilumas kaip aplinkoje nr. 3. Panašūs atsakymai gauti apie aplinką nr. 9 – vanduo padeda atsiriboti nuo visko ir susikaupti ties tuo, kas tuo metu yra svarbu. Gavus tyrimo atsakymus paaiškėja, kad darbui ir susikaupimui mažiausiai tinkanti aplinka yra nr. 4, nr. 5, nr. 6, ir nr. 8. Aplinkose daug detalių, daug judėjimo. Tai blaško dėmesį. Norisi stebėti aplinką, o ne susikaupti joje. Labai svarbus punktas yra saugi žmogaus savijauta. Saugiausiai apklaustieji jaučiasi aplinkose nr. 1, nr. 8 ir nr. 9. Gamta suteikia tiriamiesiems prieglobstį ir saugumo jausmą, kadangi šios aplinkos yra atpažįstamos. Aplinka nr. 8 taip pat susilaukė didelio „taip“ skaičiaus. Tiriamųjų atsakymais, ši aplinka yra gan izoliuota, bet neatrodo pavojinga. Ji atrodo rami, panaši į gamtą. Mažiausiai saugumo suteikiančios aplinkos yra nr. 2 ir nr. 3. Per didelis sterilumas ir uždarumas duoda atvirkštinį efektą – nesaugumo pojutį.

Atsižvelgiant į skirtingas žmonių profesijas, veiklas, rezultatai skiriasi. Apklaustųjų tarpe tiriamieji išskirstyti į profesionaliai su menu susijusių specialybių žmones, socialinių bei pedagoginių specialybių atstovus, tiksliųjų mokslų bei fizinių proofesijų tiriamuosius. Kiekviena specialybė išryškina tam tikrus sutikimus. Pavyzdžiui, tie apklaustieji, kurių gyvenime menas užima didelę dalį, norėtų gyventi gamtinėje aplinkoje, o dirbti ir susikaupti jiems lengviausia neperkrautose, bet iš dalies steriliose aplinkose. Pavyzdžiui, aplinka nr. 2. Tiriamieji, kurie gyvenimą sieja su socialiniais mokslais arba pedagogika, taip pat gyventi norėtų gamtinėje aplinkoje, bet darbui daug elementų netrukdo. Dirbti galėtų aplinkose nr. 6, nr.7. Taip pat, kaip tiksliųjų mokslų atstovai. Fizikos bei biochemijos mokslų apklaustieji net gi atsakė: „tiek daug elementų net gi primena darbo vietas, laboratorijas. Labiausiai išsiskiria karo profesijos atstovai. Tokios profesijos žmogus atvirkščiai, darbą įsivaizduoja labiau gamtinėje aplinkoje, o gyventi galėtų ne tiek gamtinėse, o žmogaus sukurtose aplinkose. Pavyzdžiui, nr. 2, nr. 6.

Prieiname išvadas, kad balansą tarp proto, kūno ir dvasios visi suvokiame skirtingai. Taigi, pagal atrinktus aspektus, projetuojamas funkcijas išvados skiriasi. Į kiekvieną iš jų turėtume atsižvelgti atskirai, norint sukurti balansą ir harmoniją tarp žmonių ir projektuojamos aplinkos pagal funkciją ir psichologines žmogaus būsenas.

9.2.1 Praktinis - vizualinis tyrimas Nr. 1

Kadangi, gvildename proto, sielos ir kūno balansą, atliekamas dar vienas praktinis tyrimas. Ieškomi principai, kaip žmogus suvokia šiuos aspektus bei gamtą. Kokias sąsajas jie turi vienas su kitu, ar kokią reikšmę užima kiekvieno gyvenime.

Užduotis Nr.1

Tiriamieji lape, bet kokia forma (vienintelė sąlyga, nepiešiant realistiškų, realius dalykus atitinkančių – kūno ir t.t. elementų) lape turi pavaizduoti:

1. Save

2. Savo protą 3. Savo kūną 4. Savo dvasią 5. Gamtą jų gyvenime

Iš gautų piešinių stengiamasi rasti tam tikrus principus, sąsajas vieno ar kito elemento. Stebėti kaip skirtingi žmonės įsivaizduoja šiuos elementus vizualiai.

Iš apklaustųjų surinktų piešinių, gauname gan skirtingą rezultatą, ko ir buvo tikėtasi, kadangi užduotis neturi apribojimų. Tokiomis sąlygomis atliktas tyrimas parodo atskirų apklaustųjų suvokimą per vizualines priemones. Net nesuteikus tiriamiesiems konkrečių gairių ar apribojimų, tyrime matomi tam tikri dėsniai, kurie pasikartoja gan dažnai, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar profesijos. Priimtas faktas, kad užduotis nėra konkreti, ir tiriamųjų piešiniai yra pagal kiekvieno iš jų suvokimą. Rasti principai, pavyzdžiai bei tam tikros sistemos, yra asmeninė interpretacija į kiekvieno iš jų suvokiamą atvaizdavimą ir asociacijas (žr. 47 pav.).