78 pav. Pagrindinė idėja, tikslas. Autorės sudaryta schema

siekiama sukurti ryšį tarp miesto ir gamtos (žaliosios erdvės bei Šventoji upė). Pastatas savo rytinėje dalyje susijungia su taku kuris veda link projektuojamo tilto. Taip pat šalia stadiono projektuojamos sporto erdvės kurios tarsi pratęsia sporto funkciją einant link pastato. Jos projektuojamos tarp automobilių stovėjimo aikštelės, siekiant neatriboti erdvių tik tam tikroms funkcijoms ir pabrėžti holistinį principą, kuris įvardija, kad skirtingų paskirčių erdvės neturi būti konkrečiai atribotos. Šalia pastato išnaudojamos žaliosios erdvės kuriose projektuojamas parkas, apžvalgos taškai, amfiteatras bei vaikų žaidimų aikštelės.

Remiantis pagrindiniais žmogaus sąmoningumo klasteriais - protu, kūnu ir dvasia, kuriama vientisa, harmoninga sistema, kurioje kiekviena detalė yra svarbi ir negali apsieiti be kitos. Lygiai taip pat kaip žmogaus sistema. Taip pat neapseina be socialinio, ugdymo bei inovacijų aspekto (žr. 78 pav.).

78 pav. Pagrindinė idėja, tikslas. Autorės sudaryta schema

Klasteriai, kuriant formą, yra išskiriami atskirais blokais, kurie susiveja į vieną mazgą, kurį apsupa gamta.

Viduje sukuriama erdvė, kuri taip pat yra skirta gamtai, siekiant įsileisti ją į pastato sistemą ir išlaikyti vientisą principą pastato išorėje bei viduje.

Kuriant centro programą atsižvelgta į Anykščių miesto gyventojus – jų skirtumus. Visi žmonės yra skirtingi su skirtingais poreikiais, ypač jei kalbama apie žmones turinčius tam tikrų negalių – tiek fizinių tiek psichologinių. Šis pastatas projektuotas remiantis holistikos principais, kurie įrodo, kad bet koks žmogus geriausiai adaptuojasi ir socializuojasi toje aplinkoje, kurioje yra ne tik į jį panašūs, ar panašias negalias turintys žmonės, bet ir žmonės kurie negalių neturi. Šis principas atskleistas ir įrodytas meninio eksperimento metu. Nepaisant didelių kiekvieno žmogaus skirtumų, geriausios sąlygos socializuotis ir augti kaip bendruomenės nariui yra pilnas dalyvavimas bendruomenės gyvenime. Todėl šiame pastate neįgalieji nėra atskiriami, visos erdvės yra jiems pritaikytos ir naudojamos bendrai.

Projekto tikslas – pritaikyti visas erdves žmonėms su negalia, norint neatskirti jų, kadangi neįgalieji geriausiai jaučiasi tarp kitų žmonių, nėra atskirti ir pilnavertiškai gali naudoti pastato erdves taip pat kaip kiti lankytojai. Atsižvelgiant į holistinius principus visos projektuojamos erdvės yra patogios naudoti neįgaliesiems ne tik turintiems vaikščiojimo problemų, bet ir kitų – klausos, regos sutrikimų. Projektuojant pastatą atsižvelgiama į skirtingus žmogaus gyvenimo ritmus. Kompleksą sudaro tiek edukacinės erdvės, darbo, laisvalaikio, pramogų, žaidimų bei sporto erdvės. Rajono gyventojams viskas yra viename pastate, suteikiant galimybę nekeliauti į patį miesto centrą ar kitą dalį, norint pasinaudoti viena iš jų.

Projektuojant bendro naudojimo erdves didelis dėmesys kreipiamas holistiniams principams. Darbo, kūrybos zonos – nėra visiškai atskirtos. Jos projektuojamos tarsi stikliniuose kabinetuose esančiuose centrinėje pastato dalyje. Siekiant keisti požiūrį į mokymosi tipologiją – visiškai izoliuotos klasės. Taip siekiama skatinti bendruomeniškumą ir socialinius įgūdžius. Lankytojai turi galimybę bendrauti, dalintis informacija. Esant poreikiui – pagrindinės auditorijos yra uždaros.

Projekto išskirtiniai bruožai:

Dauguma komplekso veiklų yra prieinamos kiaurą parą – darbo erdvės, skaityklos, mokymosi erdvės. Kadangi pastatą visą parą prižiūri budintys prižiūrėtojai ir jame yra integruotos specialiosios saugos sistemos, todėl tai yra saugu bet kuriuo dienos metu. Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją –pandemiją, projektuojamos saugios, atskiros darbo vietos.