1. TIRIAMOJI DALIS

1. TIRIAMOJI DALIS

1.1. ANALITINĖ DALIS

1.1.1. GAMTA ARCHITEKTŪROJE

1.1.1.1. GAMTINIŲ YPATYBIŲ ARCHITEKTŪROJE TAIKYMO RAIDOS PRADŽIA

Gamtos ir architektūros santykis atsirado jau nuo mąstančio žmogaus gyvavimo pradžios, kai tik pradėtos kurtis pirmosios struktūros – pirmosios palapinės. Remiantis žurnalo „Camping and 4wd magazine“ internetinių šaltinių „A brief history of tents – where did tents originate? The history of tents“ pirmosios palapinės iš pradžių buvo pastatytos naudojant gyvūnų odą, kaulus ir medžių šakas. (1 pav.) Ledynmečio laikotarpiu oda buvo naudojama norint apsisaugoti nuo vėjo bei šalčio, o kaulai iš masyvių mamutų buvo naudojami kaip pagalbinės laikančios medžiagos bei pamatai, skirtos ankstyvųjų žmonių pastogėms. (2 pav.) Seniausias žinomas šio tipo prieglobsčio pavyzdys buvo rastas Moldovoje ir Rusijoje. Iš viso surastos daugiau nei septyniasdešimt šių prieglaudų pavyzdžių. Šie nameliai buvo apskrito dydžio ir svyravo nuo 8 iki 24 kvadratinių metrų. (3 pav.) Yra įrodymų, kad kai kuriuose šiuose nameliuose buvo vietos ugniai įkurti.

Tobulėjant žmonėms, tobulėjo ir struktūros. Ypač didžiulis perversmas įvyko Senovės Graikijos laikotarpiu, kai graikų matematikas ir teoretikas Pitagoras atrado aukso pjūvį (4 pav.), kurio taisyklės naudojamos iki šių dienų. Knygoje „ The Ten Books on Architekcture“ (Vitruvius, 1914) rašė, kad tai forma, kuri vyrauja spiralinėse struktūrose, tokiose kaip gėlės žiedas ar sraigės kiautas. (5 pav.) Aukso pjūvis naudojama kaip proporcija nustatyti įvairioms struktūroms. Šios taisyklės panaudojimas labai aiškiai matosi Senovės Graikų Panteone. (6 pav.)

1 pav. Pirmosios palapinės iš mamuto dalių ekspozicija muziejuje (https://www.linkedin.com/, 2020) 2 pav. Pirmosios palapinės iš mamuto dalių iliustracija (https://insteadofapes.com/, 2013) 3 pav. Vienų iš pirmųjų palapinių iliustracija (http://forwhattheywereweare.blo gspot.com/, 2012)

4 pav. Aukso pjūvio schema (https://www.elegantthemes.com/, 2019) 5 pav. Sraigės kiautas (http://www.molluscs.at/, 2019)

1.1.1.2. GAMTINIŲ YPATYBIŲ TAIKYMAS MODERNIZME

6 pav.Graikų Panteonas pagal aukso pjūvio algoritmą (https://rsd2-alertdurden-connections.weebly.com/, 2022)

Modernizmas paprastai laikomas prieštaraujančiu gamtos pasauliui, nes yra griežtai paremtas grynuoju ir visuotiniu atsaku į technologijas ir socializmą. Tačiau tokie modernistai kaip Le Corbusier, Alvaras Aalto, Frankas Lloydas Wrightas remiasi intuityviu, individualiu ir organišku požiūriu. Trumpai pažvelgsime į tris žymias modernizmo judėjimo asmenybes, kurių idėjas paveikė gamta, ir į jų individualų požiūrį į architektūrą.

Le Corbusier idėjos

Le Corbusier (1887–1966) yra bene vienas žinomiausių modernizmo architektų. Jo genialumas apima dialektinį, poetinį ir meninį suvokimą. Jo architektūra yra visų šių šaltinių produktas. Le Corbusier raštuose gamta yra vyraujanti tema, dažnai papildyta mažų religinių atspalvių. David Lloyd Jones knygoje „Architecture and the Environment“ rašoma, kad Le Corbusier kartais gamta rėmėsi kaip jėga, prieštaraujančia žmogaus darbams, lygiaverte chaosui ar romantiškajai didybės sampratai. Kartais gamtą jis iš esmės vaizdavo kaip sistemą, kurios dalis yra žmogus, ir kaip jos įsikūnijimą. Le Corbusier pripažino saulę kaip pirminę jėgą, valdančią visą gyvenimą, harmonijos tarp žmogaus ir gamtos emblemą. Knygoje minima, kad gamtos tema taip pat buvo pagrindinė jo socialinių tikslų dalis. Atkartodamas Ruskiną, kurio kūrybą jis skaitė koledže Šveicarijoje, jis laikė gamtą moralinio žmonijos atgimimo veiksniu, galinčiu atgaivinti humanitarines vertybes, prarastas industrializuotos visuomenės. Paryžiuje 1967 jis pareiškė: „Žmogus yra gamtos produktas. Jis buvo sukurtas pagal gamtos dėsnius. Jeigu jis pakankamai žino tuos dėsnius, jiems paklūsta ir savo gyvenimą derina su nuolatine gamtos tėkme, tada jis pats įgis sąmoningą harmonijos pojūtį, kuris bus jam naudingas.” (Jones, 1998)

„Architecture and the Environment“ knygos autorius David Lloyd Jones rašo, kad Le Corbusier darbas buvo gilus, prieštaringas ir įkvepiantis. Intuityvi mitologizavimo ir poetiniai jo kūrybos aspektai, tie, kurie nagrinėjo žmogaus santykius su gamta, buvo nuvertinti ir ignoruojami. Tik dabar jo darbo sudėtingumą, daugybę šaltinių ir ypač įkvėpimo, kurį jis sėmėsi iš gamtos, atpažįsta ir pajunta nauja karta praktikuojančių architektų. (7 pa.) (8 pav.)

7 pav. Villa Savoye, Poissy, Prancuzija (1929-1931), Le Corbusier (https://www.archiecho.com/, 2020) 8 pav. La Tourette, šiaurinis fasadas, Lyons, Prancuzija (1957-1960), Le Corbusier (https://divisare.com/, 2018)

Alvaro Aalto idėjos

Suomijos architekto Alvaro Aalto (1898–1976) darbai taip pat yra unikalaus ir asmeninio požiūrio į žmogaus, technologijų ir gamtos santykį vaisius. Iš David Lloyd Jones knygos „Architecture and the Environment“ galima suprasti, kad Aalto požiūris buvo konkretesnis, lyriškesnis ir ryškesnis nei Le Corbusier. Nors ir palaikė modernistinius funkcinio vientisumo principus, jis vengė abstrakcijos ideologijos. 1930 m. išryškėjo menininkai Joan Miró ir Paul Klee, kurių kūryba buvo susijusi su organiškumu ir neracionalumu. Alvaro Aalto išdrįso pereiti nuo racionalių-funkcionalių prie neracionalių-organiškų idėjų". Ši raida buvo ne tiek reakcija į modernistinius principus, kiek jų išplėtimas ir praturtinimas. Lygiai taip pat, kaip manieristinė ir baroko raiška išaugo iš ankstyvojo Renesanso architektūros. „Suomija buvo Aalto, kaip Ispanija buvo Picasso, o Airija - James Joyce. Tai suteikė jam vidinį energijos šaltinį, kuris yra akivaizdus visuose jo darbuose. Medžiagos, vaizdai ir architektūrinis pobūdis kyla dėl gamtinės aplinkos, kuri būdinga jo gimtajai šaliai.” (Jones, 1998)

Ankstyvuoju Aalto šedevru laikoma jo Tuberkuliozės sanatorija Paimyje (1929–1933) (9 pav.). Tai elegantiškas, baltas šešių-septynių aukštų kompleksas, jautriai įsitaisęs tarp beržų ir pušų, savo formalia forma bei dydžiu ir humanitariniu požiūriu glaudžiai besilaikantis modernizmo priesakų. Šis pastatas žymi ne tik modernizmo judėjimo iškilimą, jis taip pat rodo lūžio tašką Aalto architektūrinėje raidoje. Tolesni Alvaro Aalto darbai vis labiau apima regionalizmą ir individualumą. (10 pav.)

9 pav. Tuberkuliozės sanatorija Paimyje, Suomija (1929-1933) Alvar Aalto (https://divisare.com/, 2018) 10 pav. Villa Mairea, Noormarkku, Suomija (1939-1939) Alvar Aalto (https://www.architecturaldigest.in/, 2018)

Frank Lloyd Wright idėjos

Amerikiečių architektas Frankas Lloydas Wrightas (1869–1959), gimęs ir užaugęs Viskonsine, nebuvo suvaržytas Europos modernizmo principų. Jo sukurta architektūra dažnai dar vadinama „ekologiška“. F. L. Wrighto architektūra nėra akivaizdžiai modernistinė. (11 pav.) Ji nėra balta, kubinė ar skaidri. F. L. Wrighto planai grindžiami vienos erdvės idėja, kuri dažnai yra artikuliuojama ir manipuliuojama aplink centrinę erdvę - židinį. Atsižvelgiant į tai, jo supratimas modernizmo judėjimui atrodo šiek tiek iškreiptas. Jis nemėgo miestų ir buvo nepatenkintas, kai jį ribojo miesto teritorijų planavimas. Priemiestyje ar kaime jautėsi daug laisvesnis.

David Lloyd Jones knygoje „Architecture and the Environment“ minima, kad kaip architekto, gimusio ir augusio JAV vidurio vakaruose, Frank Lloyd Wright neslėgė Europos kultūra ir istorija. Jis susipažino su europietiškų namų sąvoka, tačiau taip pat turėjo smalsumo pažvelgti toliau. Ankstyvoji japonų architektūros įtaka ir ypač tradicinis japoniškas namas buvo esminis jo architektūros kūrybos inspiravimas. Tai ne tik apėmė erdvės jausmą ir suvokimą, bet ir pagarbą medžiagoms bei jų naudojimo tikrumą. Šis jo pomėgis „natūralioms“ medžiagoms yra

žinomas kaip šiuolaikinio tvaraus ir darnaus dizaino savybė. Falling Water House (1937–1939) idėja buvo integruoti pastatytą formą ir natūralią aplinką. Pastato poveikis kyla dėl kontrasto tarp dirbtinio ir natūralaus. (12 pav.)

11 pav. Taliesin West, Scottsdale, Arizona (1938), Frank Lloyd Wright (https://kjzz.org/, 2020) 12 pav. Falling Water, Pensilvanija (19371939), Frank Lloyd Wright (https://www.dezeen.com/, 2017)

1.1.2. ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS SANTYKIS

1.1.2.1. ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS SANTYKIS PER MEDŽIAGAS

Ilgą laika įvairūs pastatai buvo statomi ir projektuojami tik iš natūralių medžiagų. Natūralios statybinės medžiagos, priklausančios tam tikrai gamtinei pasaulio juostai, lėmė tam tikras architektūros ir statybos tendencijas. Taip skirtingų šalių ir tautų architektūra įgavo individualių bruožų. Ilgainiui statyba iš natūralių medžiagų vis labiau tobulėjo, o architektūra tapo ir itin meniško meistriškumo pavyzdžiais. Visų pirma, jie išsiskyrė ilgaamžiškumu, patikimumu, suteikė komforto ir žmogaus buvo naudojami ne vieną šimtmetį. Vis dar turime galimybę pasigrožėti daugelio šimtmečių senumo architektūra, pasinerti į jos istoriją ir semtis įkvėpimo iš senovinių pastatų grožio ir unikalumo. Šiuolaikinei architektūrai vis labiau reikia tvarią bei darnią aplinką formuojančių sprendinių. Vienas iš svarbiausių metodų yra natūralių medžiagų naudojimas. Natūralių statybinių medžiagų įvairovė, išskirtinumas tiek fizinėmis, tiek dekoratyvinėmis savybėmis, ekologiškumas, naudojimo paprastumas – neabejotini privalumai cormorant darnią architektūrą. Šiame temos skyriuje remsiuosi Cathy Strongman knyga „The Sustainable Home“.

Mediena. Gyvi medžiai iš atmosferos pasisavina anglies dioksidą, kartu išskirdami deguonį kaip šalutinį produktą. Net ir po kirtimo mediena ir toliau veikia kaip anglies absorbantas, nes per savo gyvavimo laiką medžio sugerta anglis išsiskiria tik sudegus medienai. Be to, mediena yra

atsinaujinanti medžiaga, perdirbama ir lengvai panaudojama, o jos gamybai sunaudojama minimali energija. Gerai apdirbta mediena gali „tarnauti“ pastatui šimtus metų, o tai yra ilgiau laiko, negu užtrūktų naujam medžiui užaugti.

Aplinkai nekenksmingiausia mediena yra naudota, perdirbta arba regeneruota mediena. Kita geriausia alternatyva yra vietinė mediena, gaunama iš tvariai tvarkomų miškų ar plantacijų. Pirkimas vietoje sumažina transporto taršą ir padeda išlaikyti vietos ekonomikai, taip pat namai iš šios medžiagos statomi greičiau.

13 pav. Medinė namo karkaso struktūra. (https://gmoralexv2.weeb ly.com/, 2017)

Naudojimo metodas: tradiciniai mediniai karkasai (13 pav.)

Dauguma medinių karkasinių namų yra gaminami iš spygliuočių medžio kamieno, paslėpto gipso kartono plokštėmis iš vidaus ir apkalama apdaila iš išorės. Kai kuriuo atveju, pvz., ąžuolinių karkasų pastatuose, sijos yra paliktos atviras. Tipiškas medinis karkasinis namas gali būti pastatytas vietoje ir tam reikia nedidelio skaičiaus darbininkų.

14 pav. Medinės plokščių sistemos (https://www.designboom.com/, 2021)

Naudojimo metodas: medinių plokščių sistemos (14 pav.)

Šiais laikais yra daug surenkamųjų medienos plokščių perdirbtų sistemų. Šių plokščių dėka dėl plokščių didelio tvirtumo, stiprumo ir lankstaus dizaino pastatų statybos greitis gali stipriai

pagreitėti. Medinių plokščių namai gali būti statomi be jokių klijų ar kitų standartinių tvirtinimų, visas namas gali būti būti pastatytas per tris dienas.

Naudojimo metodas: medinė apdaila (15 pav.)

Pastato apdailai gali būti naudojama daugybė medienos rūšių. Maumedis, vakarietiškas raudonasis kedras, eglė ir kaštonas yra stabilios ir patvarios apdailos medžiagos, kurios nesitraukia ir neišsikreipia. Neapdorota ši mediena natūraliai taps sidabriškai pilka. Tarp medienos lentų turi būti palikti oro tarpai, kad sienos galėtų kvėpuoti ir neleistų medienai pūti

Privalumai:

15 pav. Medinė fasado apdaila (https://exterior.supplies/, 2022)

▪ Atsinaujinanti ir perdirbama; ▪ Sulaikys anglies dvideginį iš atmosferos pastato gyvavimo metu. ▪ Medinio karkaso pastatus lengva pritaikyti, todėl juos galima naudoti visą laikotarpį. ▪ Medinė statyba yra ekonomiška ir greita, taip pat ne tokia purvina, palyginti su šlapiaisiais statybos būdais, tokiais kaip statyba iš plytų naudojant skiedinį.

Trūkumai:

▪Nelegali medienos produkcija vis dar yra įprasta šiais laikais, todėl svarbu žinoti medienos produkto šaltinį. ▪ Mediniai pastatai bus eksploatuojami ilgai, tik jeigu tinkamai pastatyti: būtina gera garų izoliacija ir apsauga nuo drėgmės ant žemės. ▪ Maža šiluminė masė: skirtingai nei sunkios mūrinės medžiagos, mediena negali kaupti ir palaipsniui išleisti spinduliuojamos šilumos. Tai gali sukelti greitus temperatūros svyravimus.

Nedegtos molio plytos - Nedegintos molio plytos buvo gaminamos šimtmečius visame pasaulyje. Dabar plytos yra masiškai gaminamos įvairiose gamyklose, kur jos džiovinamos natūraliai oru, sumažinant produkto energiją. (16 pav.)

Naudojimo metodas - Nedegtos molio plytos tinka tik nelaikančiosiom sienom, nebent pastato svoris yra laikomas mediniu arba plieniniu rėmu ar karkasu. Įprastai plytos yra naudojamas pertvaroms.

Pliusai

16 pav. Nedegta molio plyta (https://ongreening.com/, 2021)

▪ Pagaminta iš natūralių ir perdirbamų medžiagų, praktiškai nenaudojant energijos ir gaminant nesukeliant taršos. ▪ Nebrangu. ▪ Geros akustinės savybės. ▪ Didelė šiluminė masė padeda reguliuoti pastato vidaus temperatūra, ▪ Sugeria ir išleidžia vandenį, leidžia sienoms kvėpuoti, o tai reguliuoja vidaus drėgmės lygį ir apsaugo nuo drėgmės.

Minusai

▪ Tinka tik nelaikančioms sienoms. ▪ Reikalinga aukšta patirtis norint pagaminti aukštos kokybės molio-gipso apdaila.

Degtos plytos -Degintos plytos buvo išrastos 3500 m. pr. Kr. ir tapo labiausiai paplitusia pasaulyje mūro forma. Jos gaminamos iš natūralios medžiagos – molio – tačiau reikalingas nemažas energijos sunaudojimo kiekis aukštoje temperatūroje. Ekologiškiausias pasirinkimas – pirkti regeneruotas plytas.

17 pav. Degtų plytų fasadas (https://www.rethinkingthefuture.com/, 2022)

Naudojimo metodas - Plytos būna įvairių dizainų, formų, tekstūrų ir spalvų, ir jas galima kloti įvairiais būdais. Jos gali būti naudojamos apkalimui, karkasui, pamatams, kaminams. Maždaug 17 procentų plytų siena sudaryta iš skiedinio, ant kurio laikoma plyta. Cementinis skiedinys yra labiausiai paplitęs, tačiau tradicinis kalkių skiedinys vis dažniau panaudojamas, nes pagamintas iš natūralaus netoksiškos medžiagos, kuri leidžia sienoms kvėpuoti. (17 pav.)

Pliusai

▪ Pagaminta iš natūralios medžiagos; dauguma molio duobių yra kruopščiai sutvarkomos ir užpildomos ir po panaudojimo persodinami augalai. ▪ Itin patvarus ir mažai priežiūros reikalaujantis. ▪ Didelė šiluminė masė. ▪ Galima pakartotinai naudoti arba perdirbti kaip statybos agregatą.

Minusai

▪ Dėl degimo proceso plytos sunaudoja didelę energiją. ▪ Dažniausiai klojama cementinis skiedinys, kuris taip pat yra daug energijos suvartojantis produktas. ▪ Dažnai naudojamas kaip išorinė apdaila pastatams, o tai paneigia jų šiluminės masės savybės, nes bet koks spinduliavimas šiluma pašalina į atmosferą.

Statyba iš šiaudų ryšulių- Amerikiečiai statė namus iš šiaudų ryšuliai šimtus metų, ir ši medžiaga šiu metu išpopuliarėjo ir kitose šalyse. Šiaudai yra atsinaujinanti ir natūrali medžiaga, kuriai mažai reikia energijai išgauti ir apdoroti. Taip pat pigu ir paprasta naudoti. Daugelyje vietų auga gausiai visame pasaulyje, jo dažnai galima nusipirkti iš vietinių ūkininkų arba žemės ūkio firmų.

18 pav. Namo statyba iš šiaudų ryšulio (https://buildinghomesa ndliving.com/, 2022)

Naudojimo metodas - Originali „Nebraskos“ technika apėmė krovimą šiaudų ryšulius vienas ant kito kaip atrama stogui. Dabar labiau įprasta užpildyti sienas ryšuliais izoliacijai. Kalkės, molis ir cementas gali būti naudojama kaip išorinė apdailai ant ar prie šiaudų ryšulio. (18 pav.)

Pliusai

▪ Puikiai izoliuojantis. ▪ Atsparus ugniai: tinkuota šiaudų rulonų siena veiks kaip ugniasienė mažiausiai dvi valandas.

▪ Geros akustinės charakteristikos. ▪ Kvėpuojančios sienos.

Minusai

▪ Blogai pagaminti ryšuliai gali subyrėti. ▪ Rulonai turi būti laikomi sausi: drėgnumas daugiau nei 15 procentų gali sukelti grybelį ir bakterijų augimą, kuris susilpnina struktūrą. ▪ Šiaudai gali pritraukti vabzdžius ir kenkėjus, dėl to ryšulius patartina apvynioti tinklelio sluoksniu nuo vabzdžių.

Kanapės - Kanapės greitai tampa pagrindine tvari ir darni medžiaga statyboje. Jos yra atsinaujinančios ir natūralios bei gali būti auginamos be herbicidų ar insekticidų, nereikalaujant daug vietos masiniam gaminimui. Kanapių stiebuose yra ilgų, stiprių pluoštų, kurie gali būti apdorojami taip, kad būtų pagamintos dvi konstrukcinės medžiagos – kliūtys (medienos šerdis) ir pluoštai – abi naudojamos statybos pramoneje. Dėl spartaus greičio augant, sunaudojama minimali energija perdirbimams.

19 pav. Kanapių pluoštai (https://www.agoracarbon.com/, 2021) 20 pav. Pastato fasadas ir kanapių pluoštų (http0s://sustainablelifeschool.com/, 2020

Naudojimo metodas - Kanapių statybinių medžiagų sąrašas yra įspūdingas ir toliau auga. Tokie gaminiai kaip medienos plaušų plokštės, stogo čerpės, sienų plokštės, dailylentės ir plytos gali būti pagaminta iš suspaustų kanapių gumbų. (19 pav.)Kliūtys gali taip pat sumaišyti su kalkių produktų deriniu pagaminant lengvą ir sandarią izoliacinę medžiagą, kuri primena cementą. Taip gali būti suformuojamos laikančiosios plytos. Vidines sienas galima palikti atviras arba apdailinti natūraliais dažais, tačiau lauko sienos turėtų būti išbaigtos su kalkiniu tinku. Taip pat galima įdėti kanapių ryšulius į medinį karkasą panašiai kaip šiaudų ryšulius. (20 pav.)

Pliusai

▪ Užtikrina gerą šilumos ir garso izoliaciją. ▪ Atsparus puvimui, graužikams ir vabzdžiams. ▪ Nepaisant lengvos medžiagos, kanapės yra stebėtinai patvarios. Šiuo metu yra tyrinėjama kaip sutvirtinanti medžiaga betonu. ▪ Kanapės gali sugerti ir išskirti drėgmę, leidžia pastatui kvėpuoti. ▪ Kanapių kalkės yra populiarios tarp restauravimo ir gamtosaugos specialistų, tai gerai tinka seniems akmeniniams pastatams.

Minusai

▪ Kanapės šiuo metu dideliais kiekiais neauginamos, todėl produktas brangesnis nei įprastos medžiagos. ▪ Auga tik tam tikrose šalyse, todėl gali būti sunku rasti vietinį šaltinį.

Betonas - Susideda iš cemento, užpildo dažniausiai žvyras ir smėlis, vanduo ir cheminės priemaišos. Betoniniai pastatai yra patvarūs ir jiems reikia nedaug energijos eksploatacijai. Betono pramonės produkcija toliau stengiasi dar labiau pagerinti savo ekologinius gebėjimus.

21 pav. Betoninių konstrukcijų pastatas (https://alastairadversaria.com/, 2018) 22 pav. Theodor Herzl Centre (https://www.archdaily.com/, 2020)

Naudojimo metodas - Betonas gali būti išlietas gamykloje arba išlietas esamoje vietoje. Surenkamasis betonas yra įvairių formų, įskaitant plokščiasias sistemas, modulinius mazgus ir pamatus, sijas ir grindis. (21 pav.) (22 pav.)

Pliusai

▪ Gali būti liejamas bet kokios formos ir dydžio, siūlomas didelis dizaino lankstumas. ▪ Didelė šiluminė masė. ▪ Išskirtinis stiprumas ir ilgaamžiškumas. ▪ Geros akustinės savybės. ▪ Galima perdirbti į statybinį agregatą.

Minusai

▪ Aukšta gaminimo sunaudojimo energija. ▪ Pagaminta iš neatsinaujinančių medžiagų. ▪ Netvarkingesnis ir sudėtingesnis nei kiti statybos metodai, pvz. - mediniai karkasai.

Stiklas - Stiklas praleidžia natūralią saulės šviesą ir spinduliuojančią šilumą, kuria tinkamai panaudojus, galima šildyti pastatą. (23 pav.) (24 pav.) Tačiau būtina atidžiai nustatyti padėtį: įstiklintos zonos gali sukurti nepatogiai aukštą vidaus temperatūrą vasarą. Prastos kokybės langai

ir stiklinės durys praranda šilumą, todėl padidėja šildymo sąskaitos. Geriausias langų variantas yra dvigubi arba trigubi stiklai, žemas emisijos koeficientas, argonu užpildyti langai. Gerai suprojektuoti saulės skydeliai ir žaliuzės užblokuos saulės perteklių vasara, leidžiant žemiau esančią žiemos saulę prasiskverbt i pro langus.

23 pav. Stiklinis šlaitinis namas (https://www.lunden.co/, 2015) 24 pav. Stiklinis namas (http://www.moderndesign.org/, 2013)

Pliusai

▪ Stiklas įneša į namus natūralios šviesos. ▪ Gali įnešti į pastatą spinduliuojamą šilumą kai padėtis teisinga. ▪ Langai, durys ir stoglangiai gali būti atidaryti, kad pastatas būtų vėdinamas natūraliai.

Minusai

▪ Prastos kokybės langai praleidžia šilumą. ▪ Stiklas neturi šiluminės masės ir yra prastas izoliacinės savybės.

Metalas - Statyboje naudojama daug metalų, daugiausia plieno ir aliuminio. Tokie metalai paprastai yra lengvi, tvirti ir patvarūs, gali turėti iki 95 proccentų perdirbtos medžiagų. Tačiau jie turi daug aukštos sunaudojimo energijos reikalaujančių produktų, ku riuose visada naudojami kai kurie neatsinaujinantios medžiagos jų gamyboje.

Naudojimo metodas - Dažnai naudojami plieniniai rėmai pastatuose, nes sudedamosios dalys yra surenkamos, paprastos. Tokie metalai kaip cinkas, plienas ir aliuminis taip pat naudojami kaip dangos apdailos medžiaga sienoms ir stogams, taip pat mažesnioms konstrukcijoms ir detalėms kaip langų rėmai. (25 pav.) (26 pav.)

25 pav. Walt Disney koncertų salė (https://www.archdaily.com/, 2013)

Pliusai

▪ Mažai priežiūros. ▪ Lankstus: galima įlieti metalus dinamiškos formos. ▪ Aukštas stiprumo ir svorio santykis. ▪ Dauguma metalo konstrukcijų gaminių yra visiškai perdirbamas.

Minusai

▪ Didelė sunaudojama energija gaminant. ▪ Metalas vis dar dažnai gaminamas naudojant grynas medžiagas. ▪ Dauguma plieno gaminami iš kasamos geležies rūdos

Australijoje ir Brazilijoje, dėl ko gali būti keliama didelė transporto tarša.

26 pav. Metalinių plokščių fasadas (https://afasiaarchzine.com/, 2016)

1.1.2.2. ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS SANTYKIS PER FORMAS

Biofilija – šis terminas literatūroje apibūdinamas kaip vidinio žmogaus ir gamtos santykio tyrimas, siekiant sukurti sveiką aplinką ir gerovę pastato naudotojams ir gyventojams. Terminą biofilija 1964 m. sukūrė psichologas Ericas Frommas, o 1984 m. išpopuliarino biologas Edwardas Wilsonas. Nuo 2004 m. šis žodis vis dažniau buvo siejamas su projektavimu, siekiant pagerinti pastatytą aplinką, sukuriant tinkamą aplinką pastatų naudotojams. Taikant biofilinius principus, galima sukurti unikalią darbo aplinką, kurioje neaptinkamas stresas ir darbas būtų efektyvesnis. (27 pav.) (28 pav.)

27 pav. Žaliasis fasadas (https://onhike.com/, 2021) 28 pav. Žaliasis daugiabutis (https://www.greenroofs.com/, 2019)

Biomimikrija - Pagrindinis biomimikrijos principas yra į gamtą žiūrėti kaip į formą, matuoti ją ir mokytis iš jos. J. Benyus savo pirmuosiuose leidiniuose apie biomimikriją neaprašo pagrindinių šio termino charakteristikų, tačiau išryškina šio proceso vertes įvairiose žmonių veiklos srityse. Biomimikrija – tai gamtos imitacija, siekiant išspręsti sudėtingas problemas. (29 pav.) (30 pav.)

29 pav. Pastatas inspiruotas vaisiaus formos (https://medium.com/, 2020) 30 pav. Biomimikrinis dizainas (https://www.bloomberg.com/, 2014)

Biomimetika – žodis kilęs iš inžinerijos srities: 1950 m. Amerikiečių inžinierius, biofizikas ir biomedicinos inžinerijos pradininkas Otto Schmidtas suprato, kad biologai fiziką ir inžinerines problemas turi vertinti kitaip nei biofiziką. Biomimetika – tai fizinių mokslų teorijų ir metodų taikymo metodas sprendžiant biologines problemas. Taip pat tai yra atvirkštinis fizinių mokslų ir inžinerinių problemų sprendimas, pagrįstas biologijos mokslo teorijomis ir metodais. Oshmitas 1969-1974 Vieno iš savo rašytinių darbų pavadinime vartojo terminą „biomimetika“. Šis žodis pirmą kartą buvo paskelbtas Webster's Dictionary. Šiame Websterio žodyne biomimetika apibrėžiama kaip: dirbtiniai mechanizmai, naudojami gamtai atkartoti. (Harkness, 2002) Priešingai nei kiti plačiai taikomi mokslai, Biomimetika yra nauja sritis, apimanti praktinį biologinių mechanizmų ir funkcijų taikymą inžinerijos, projektavimo, elektronikos, chemijos ir kt. Tačiau daugiau nei 3000 metų žmonės stebi ir atkartoja gamtą įkvėpimui. (31 pav.) (32 pav.)

31 pav. Biomimetinis paviljonas (https://www.giuliobrugnaro.com/, 2015) 32 pav. Biomimetinis fasadas (https://www.intechopen.com/, 2016)

Bionika – šis terminas buvo sukurtas septintajame dešimtmetyje. J. Steele, šio termino pirmtakas, bioniką apibrėžia kaip mokslą apie sistemas, kuriose taikomos iš gamtos paimtos funkcijos arba kurios apibūdina natūralias sistemas. Gyvų organizmų sandaros, jos

ekonomiškumo, energijos taupymo ir patikimumo principų analizė. Architektas Antoni Gaudí pirmasis eksperimentavo su bionika architektūroje. (33 pav.) (34 pav.)

33 pav. Bionikos inspiruotas paviljonas (https://www.dezeen.com/, 2016) 34 pav. Bioninės fasadinės strucktūros (https://www.re-thinkingthefuture.com/, 2020)

Biomorfija – Terminas biomorfinis reiškia: gyvybės forma. Biomorfinės formos dažnai yra suapvalintos ir netaisyklingos, skirtingai nei dauguma geometrinių formų. Tačiau biomorfinės formos arba vaizdai yra tie, kurie, nors ir abstraktūs, vis dėlto primena gyvas formas, tokias kaip augalai, gyvūnai ar žmogaus kūnas, gamtos formos, ar jų dalys. (35 pav.) (36 pav.)

35 pav. Bangų inspiruotas dizainas (https://archleague.org/, 2011) 36 pav. Biomorfinė forma (https://theculturetrip.com/, 2017)

1.1.3. GAMTA IR SVEIKATA

1.1.3.1. GAMTOS NAUDA ŽMOGAUS SVEIKATAI

Gamta suteikia mums vizualinį ryšį su mūsų natūralia aplinka. Ji gali sumažinti stresą, sukurti pozityvesnį emocinį funkcionavimą, suaktyvinti fizinį aktyvumą bei pagerinti mūsų koncentraciją.

1948 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikė aiškią ir plačiai naudojamą iki šiol sąvoką apie sveikatą: „Sveikata yra visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas“. (PSO, 1948) Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) psichologę Ginte Gudzevičiute, teigė, kad kasdieniniame mūsų gyvenime sveikatos samprata gali būti labai skirtingai suprantama. Sveikata yra plati tema. Teigiamas gamtos poveikis psichologinei sveikatai yra nemažai tyrinėtas psichologų ir sociologų, kurie sutinka, kad gamtoje praleistas laikas pagerina nuotaiką, ramina bei mažina stresą, agresiją, didina pasitikėjimą savimi, padeda išlikti aktyvesniems, skatina socialinius santykius ir bendravimą, įkvepia.

VGTU psichologė Gintė Gudzevičiutė teigė, kad gamtos ir aplinkos įtaką žmonėms ir jų gerovei tiriantys JAV psichologai atskleidė, kad pievų ir medžių apsuptuose namuose gyvenantys asmenys yra socialesni, labiau bendraujantys tarpusavyje, paslaugesni vieni kitiems. Asmenys, gyvenantys identiškuose namuose, kurie nėra apsupti gamtos, yra daug labiau pavargę, suirzę, konfliktiški, agresyvūs ir mažiau socialus. Psichologė mini, kad tiriant žmonių savijautos sąsajas su aplinka, pastebėta, kad daugiau laiko gamtoje praleidžiantis žmogus dažnina fizinį aktyvumą. Ištrūkęs į gamtą ir pabėgęs nuo kasdienio šurmulio mieste bei rūpesčių žmogus, gali geriau įsiklausyti į save, savo poreikius, atsipalaiduoti, o tai yra labai svarbu ne tik fizinei bet psichologinei bei dvasinei gerovei.

Japonijoje įvykę mokslininkų tyrimai (2007-2017) apie “Shinrin-Yoku” (SY), kuris verčiasi kaip maudymasis gamtoje, parodė, kad ypač didelį teigiamą poveikį žmogui daro miškas. “ShinrinYoku” tyrimopaskelbtais duomenimis, jeigu miške žmogus pabūna4 valandas, jo imuninė sistema gali sustiprėti kelioms savaitėms. Vaikščiojimas miške ir gamtoje teigiamai veikia mūsų imuninę sistemą bei ją aktyvina. Tyrimas parodė, kad žmogaus imuninė sistema reaguoja į medžių išskiriamas tam tikras medžiagas. Šis poveikis ypač stipriai veikia, kai leidžiame laiką miške, bet ne parkelyje, ar kiemelyje. Tai parodo, kad įtakoja ir yras svarbus ir medžių kiekis. Mus taip pat

teigiamai gali veikti dideli vandens telkiniai, upės ežerai ir jūra. Ypač didelę naudą suteikia, jeigu turime tiesioginį kontaktą su gamtinę aplinka, kaip pavyzdžiu žole, medžiais, žemė, vanduo.

1.1.3.2. ĄŽUOLŲ NAUDA SVEIKATAI

Ąžuolas – Lietuvos mylimiausias medis, gamtos simbolis, stiprumo ir tvirtumo simbolis, lietuvių pasididžiavimas. Šis medis ne tik vienas žinomiausių augalų rūšių Lietuvoje, bet tuo pačiu turi nemažai naudingų savybių. Ąžuolų lapai gali būti pritaikomi arbatos ar vaistų gamybai. Internetiniame portale „DRHEALTHBENEFITS“ daktaro Herben komanda moksliniame straipsnyje „15 Health Benefits of Oak Leaves“ apraše, kokia naudą, gali atnešti ąžuolų lapai. Straipsnyje rašoma, kad ąžuolų lapai turi potencialių medžiagų, kurios sumažintų vežinių lastelių augimą. Taip pat turi medžiagas, kurios paskatina greitesnį žaizdų gijimą. Straipsnyje teigiama, kad ąžuolų lapų medžiagos taip pat mažina įvairius uždegimus, kovoja prieš bakterijas ir virusus, sumažina kraujo spaudimą, padeda sustabdyti kraujavimą bei turi daug kitų naudingų savybių žmogaus sveikatai.

Ne tik lapai, bet ir tuo pačiu gilės yra naudingos žmogaus sveikatai. Yra žinoma, kad gilės yra labai maistingos, o John Staughton internetiniame straipsnyje „8 Amazing Benefits Of Acorns“ nuosekliau aprašė gilių nauda. Šiame straipsnyje rašoma, kad nors ir žalios gilės neturi patrauklaus skonio, tačiau suvartojus šį riešutą gauname nemažai įvairių vitaminų, kaip vitaminas B1, B2, B3, B5, B6, magnis, geležis, baltymai ir kiti. Taip pat gilės pasižymi aukštu potencialu pagerinti virškinimą, išvengti diabeto, pagerinti širdies sveikatą, padidinti energiją, sustiprinti kaulus, pagerinti metabolizmą ir kitas potencialias naudingas savybes.

Jei vien tik iš ąžuolų galime tikėtis tiek daug naudos žmonių psichologinei ir fizinei sveikatai, kiek kitų medžių yra potencialių, kuriuos galima tirti su tokiu tikslu?

1.1.4. IŠVADOS

Iš aukštesnių tyrimų galima nemažai pastebėti, kokia didelę įtaką gamta daro žmogui ir mus visus ir viską supančiai aplinkai, architektūrai. Gamta architektūrai turi nemažą meninį inspiravimą. Architektai inspiruoti gamtos jau ilgą laiką, kuria architektūrinį meną tuo pačiu panaudodami ir natūralias gamtines medžiagas. Architektūra gali būti inspiruotą tiek gamtinių formų ar struktūrų, funkcijų ar jausmo, medžiagų ar gamtinės aplinkos. Pridurčiau, kad gamta, gamtos elementai yra pats svarbiausias, stipriausias ir ryškiausias aspektas pradinės stadijos kūrybai, idėjai. Gamta inspiruoja ir suteikia idėjas kurti, mus kaip architektus stumia į tobulesnę ateities kūrybą, o kaip žinome, architektūra – menas.

1.2. DAUGIAASPEKTĖ ANALOGŲ TYRIMŲ ANALIZĖ

1.2.1. ANALOGŲ STUDIJA

Architektūros objektas (pastatas arba jų kompleksas) analizuojamas išskiriant 3 aspektų grupes: socialinių, urbanistinių, architektūrinių. Kiekvienoje iš grupių išskiriame atskirus tyrimo aspektus, objekto struktūrinius elementus ar ypatumus.

• Socialiniai aspektai: ▪ A.1. – objekto paskirtis; ▪ A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas). • Urbanistiniai aspektai: ▪ B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas); ▪ B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas). • Architektūriniai-meniniai aspektai: ▪ C.1. – Objekto funkcinis sprendimas:  c.1.1. – genplanas;  c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.). ▪ C2. – Objekto meninis sprendimas:  c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai;  c.2.2. – stiliniai ypatumai;  c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita. ▪ C.3. – Objekto materialinė struktūra:  c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos);  c.3.2. – inžinerinis – techninis aprūpinimas (įtakos architektūrinei kompozicijai aspektu).

1.2.1.1. ANALOGAS NR. 1 The Thermal Vals SPA kompleksas

Projekto pavadinimas

The Thermal Vals SPA

kompleksas

Architektai Peter Zumthor

Metai

Kvadratūra

Vieta

Analogo pasirinkimo pagrindas

1966

Neaiški

Vals, Šveicarija

Pastatas gamtos dalis, jo integravimas į aplinką

37 pav. The Thermal Vals SPA kompleksas (https://www.archdaily.com/, 2009)

38 pav. Analizuojamo pastato fasadas (https://www.archdaily.com/, 2009)

1 lentelė, The Thermal Vals Spa komplekso pradiniai duomenys

A. Socialiniai aspektai

A.1. – objekto paskirtis:

Vandens sveikatingumo ir SPA kompleksas.

A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas):

Išskirtinis sveikatingumo SPA centras kalnuose, traukos objektas.

39 pav. Analizuojamo pastato vidinės lauko erdvės vaidas (https://www.archdaily.com/, 2009)

B. Urbanistiniai aspektai

B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas):

Analizuojamas objektas pastatytas Šveicarijos kalnuotame miestelyje. Miestelis įsikūręs šlaitingoje vietoje, gamtinėje aplinkoje. Objektas nėra atskirtas nuo kitų pastatų, o kaip tik integruotas į esamą užstatymo situaciją. Vals SPA kompleksas yra šiek tiek atokiau nuo centrinės mietelio dalies šalia kalnuose esančio miško, kuris užsibaigia palei tam tikrą kelio dalį ir pastatus. Rytinėje kelio pusėje yra upė, o po komplekso žemę šilto vandens versmės. Aplinkinis užstatymas neturi aiškios struktūros, išmėtytas, tačiau dauguma pastatų formuojasi aplink kelią, kadangi miestelis tarp kalnų, o didžiausias tarpšlaitinis skirtumas aplinkinėje teritorijoje gali siekti net 32 metrus.

41 pav. Vidinė pastato lauko erdvė (https://www.archdaily.com/, 2009)

B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas):

Objektas natūraliai susijungia su kalnų šlaitais, kadangi didžioji pastato dalis po žeme, o stogas tai žalioji zona, ant kurios auginama velėna taip integruojant pastatą su natūralia aplinka.

40 pav. Kalnų vaizdas iš pastato erdvių (https://www.archdaily.com/, 2009)

C. Architektūriniai-meniniai aspektai

C.1. – Objekto funkcinis sprendimas -

c.1.1. – genplanas:

Tai kompleksas, kuri sudaro požeminis SPA šlaitingame kalnų reljefe, tarp šalia esančių pastatų apsuptyje. Į šį pastatą galima patekti keliais būdais – požeminių įvažiavimų iš kelio pusės arba požeminiu tuneliu iš šalia esančio viešbučio. Taip pat galima nusileisti laiptais iš kalno pusės į atviras erdves. Kompleksas susijungia su reljefu iš kalno pusės.

c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.):

42 pav. Pastato planinė struktūra (https://www.archdaily.com/, 2009) 30

Pastato vidinės patalpos išmėtytos, kurias jungia bendros atviros erdvės, koridoriai. Dėl įgilinimo į reljefą ir koridorių planinė struktūra šiek tiek primina urvus ar tunelius, kadangi didžioji pastato dalis po žeme, šviesa patenka po įvairius plyšius.

C2. – Objekto meninis sprendimas -

c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai:

Komplekso idėja buvo paremta niuansu iš aplinkos. Pastatas prisitaiko prie erdvių ir aplinkos ne tik planine struktūra, reljefo sprendiniais bet ir medžiagomis. Didelė pastato dalis iš akmens nuolaužų, kurių pilna kalnuotoje aplinkoje, o stogas padengtas velėna ir žolėmis. Taip pasatatas bando tapti gamtos peizažo dalimi.

c.2.2. – stiliniai ypatumai:

43 pav. Pastato pjūviai (https://www.archdaily.com/, 2009)

Žaidžiama su šviesa vidinėse erdvėse, natūralus apšvietimas patenka iš įvairių plyšių. Žaidžiama su pastato aukščiais sukūriant patrauklų panoraminį vaizdą tiek stebint pastatą, tiek žiūrint nuo jo. Žaidžiama su medžiagomis, kurios balansuoja ir sukelia harmoniją su aplinka.

c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita:

Dėl šviesos sprendimų ir pastato artumo gamtai, sukūriama pilna ramybė ir atsipalaidavimas lankytojui, viduje esantys vandens baseinai atspindintys šviesą padeda pasijausti žmogui artimam gamtai ir sukelia meditacinę būseną.

C.3. – Objekto materialinė struktūra -

c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos):

Pagrindinė pastato apdailos medžiaga yra skaldytas pilkas akmuo, kuris gaubia didžiąją pastato betoninių sienų dalį. Laikančiųjų sienų struktūra iš betono.

44 pav. Vidinės spa erdvės (https://www.archdaily.com/, 2009) 45 pav. Lauko spa erdvės (https://www.archdaily.com/, 2009)

1.2.1.2. ANALOGAS NR. 2 Naman Retreat Pure Spa

Projekto pavadinimas Naman Retreat Pure

Spa

Architektai MIA Design Studio

Metai 2015

Kvadratūra 1600 m2

Vieta Da Nang, Vietnamas

Analogo pasirinkimo priežastis Sveikatingumo centro pastatas užsienyje per visą sklypą vilų kvartalo apsuptyje

2 lentelė, Naman Retreat Pure Spa pradiniai duomenys 46 pav. Naman Retreat Pure Spa (https://www.archdaily.com, 2019)

47 pav. Analizuojamo pastato fasadas (https://www.archdaily.com, 2019)

A. Socialiniai aspektai A.1. – objekto paskirtis:

Sveikatingumo ir poilsio SPA pastatas.

A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas):

Ramaus poilsio ir meditacijos objektas pritraukiantis lankytojus dėl savo žaliųjų sprendimų pastate.

B. Urbanistiniai aspektai

B.1. – objekto vieta urban istiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas):

Objektas yra pačiame miesto dalies pakraštyje šalia papludimio, nutoles per 14 kilometrų nuo centrinės miesto dalies. Pastatas yra vilų kvartalo apsuptyje, kuris yra miesto periferinėje zonoje.

48 pav. Pastato žaliasis fasadas (https://www.archdaily.com, 2019)

B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas):

Objektas pastatytas vilų ir kotedžų kvartale esančiame prie pat papludimio ir jūros. Kvartalas bei šalia esanti aplinka neturi daug žalių plotų, dominuoja smėlis, o medžiai praretinti. Užstatymas taškinis. Pats kvartalas nėra stipriai urbanizuotoje vietoje, atokiau nuo miesto - tai turtinga miesto pakraštyje esama gyvenamoji zona. Kadangi pastatai smėlingoje vietoje, žalumą bandoma išspresti sodinant

49 pav. Atvira vidinė pastato žalioji erdvė (https://www.archdaily.com, 2019)

sodus ir gėlynus sklypuose. Reljefas yra neišraiškingas, o pats objektas užima beveik visą sklypo dalį.

C. Architektūriniai-meniniai aspektai

C.1. – Objekto funkcinis sprendimas -

c.1.1. – genplanas:

Pastatas apima beveik visą sklypo paskirta plotą, į pastatą patekama iškarto nuo pesčiųjų tako.

c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.):

Plane galime pastebėti, kad visa pastatą supa žalioji erdvė, tiek iš vidaus tiek iš išorės. Tai lyg gyvas pastatas į kuri patekus pagerėja savijauta ir sveikata, tai tam tikra oazė atrasta smėlingame „slėnyje“. Erdvės atviros su vitrinomis iki pat lubų, už kurių yra žalaisis augalų ratas, tam kad žmogus pasijaustų lyg būtų gamtinėje raminančioje žalioje aplinoje. Pjūvyje galime pastebėti, kad pro atvirasias vietas ir atdaras angas patenka oras, kuris vedina, kad nuolatos būtų gaivu ir gryna viduje. Netgi ant stogo auginami augalaiir gėlynai. Pirmame aukšte vaizdai orientuojami į atriumą, o antrame už išorinės sienos ribų.

50 pav. Pastato planai (https://www.archdaily.com, 2019)

C2. – Objekto meninis sprendimas -

c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai:

Kadangi objekto lokacija yra smėlingoje vietoje, kur žalumos labai nedaug ši problemą buvo sprendžiama žaliąsias erdves ir žalumynus integruoti į pastatą ir jo erdves. Visas pastatas žalias –fasadai apauge vijokliais ir augalais suteikdami šiam pastatui meninia architektūrinę išraišką, atriumo erdvėse taip pat, tuo pačiu įrengiant vidinį sodą kaip ramią meditacinę erdvę.

c.2.2. – stiliniai ypatumai:

51 pav. Pastato pjūvio schema (https://www.archdaily.com, 2019)

Nors forma ir visiškai paprasta – stačiakampis gretasienis, tačiau pastatas stipriai išsiskiria nuo aplinkos dėl žaliųjų fasadų ir žaliųjų erdvių. Taip pat nemažai atvirų erdvių, kurios žmogui leidžia pasijausti laisvam.

52 pav. Žaliasis koridorius (https://www.archdaily.com, 2019)

c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita:

Šio objekto siekis – padėti žmogui surasti savo vidinę ramybę. Pastatas ne gamtinėje aplinkoje, tačiau gamta atsirado pastate. Tai tam tikra oazė, kuria supa vanduo ir žaluma, siekiant sukurti meditacinę erdvę.

C.3. – Objekto materialinė struktūra -

53 pav. Spa interjeras (https://www.archdaily.com, 2019)

c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos):

Didžioji pastato fasado dalis yra užsodinta įvairiais augalais ir krūmais tiek iš atriumo, tiek iš išorinių sienų. Kai kuriose vietose žaliąjį fasadą dengia baltos lamelės, nemaža pastato dalis įstiklinta. Taip pat objekte yra naudojama gelžbetoninių kolonų konstrukcija.

1.2.1.3. ANALOGAS NR. 3 Vilnius SPA –

Anykščiai

54 pav. Antrinis fasadas (https://www.archdaily.com, 2019)

55 pav. Vilnius SPA – Anykščiai komplekso dalis (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

Projekto pavadinimas

Vilnius SPA - Anykščiai

Architektai SP architektų grupė

Metai 2014

Kvadratūra 4000 m2

Vieta Anykščiai, Lietuva

Analogo pasirinkimo priežastis

Poilsio, rekreacinės ir sveiaktingumo paskirties pastatas Lietuvoje.

3 lentelė, Vilnius SPA – Anykščiai komplekso pradiniai duomenys

A. Socialiniai aspektai A.1. – objekto paskirtis:

Rekreacinis sveikatingumo kompleksas.

56 pav. Vilnius SPA – Anykščiai komplekso idėjinis piešinys (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

A.2. – socialinė svarba (reikšmingumas):

Traukos ir poilsio objektas, kuris stipriną siekiamą Anykščių kaip kurorto įvaizdį šalyje.

B. Urbanistiniai aspektai

B.1. – objekto vieta urbanistiniame kontekste (funkcinės organizacijos aspektas):

Objektas yra pačiame miesto pakraštyje, periferinėje zonoje, du kilometrus nuo Anykščių miesto centro. Ši vieta labai tinkanti ir patogi atliekant objekto funkciją, kadangi tai rekreacinis poilsio ir sveikatingumo paskirties pastatas. Anykščių miestui nėra būdingas miškingas kraštovaizdis, tačiau pats objektas yra neurbanizuotoje, o kaip tik gamtinėje aplinkoje - tarp miško, parko ir šalia upės. Aplinkinis užstatymas retas, taškinis, neformuojantis kvartalų.

B.2. – objekto ryšio su aplinka pobūdis (kompozicinės organizacijos aspektas):

57 pav. Vilnius SPA – Anykščiai kompleksas nuo gatvės (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

Objekto architektūriniai sprendimai sukuria artimą santykį su gamta. Kompleksas lyg įsimaišo į aplinka ir prisitiko su savo forma ir spalviškumu. Pastatas miško apsuptyje neurbanizuotoje aplinkoje.

C. Architektūriniai-meniniai aspektai

C.1. – Objekto funkcinis sprendimas -

c.1.1. – genplanas:

Susisiekimas patogus, į sklypą įvažiuojama iš rytinės pusės. Sklype pesčiųjų infrastruktūra sukurta taip, kad poilsiautojai galėtų patogiai ir saugiai mėgautis poilsiu, tačiau gamtinė aplinka yra kuo mažiau paliečiama, kad objektas taptu gamtos dalimi. Yra nedidelė automobilių parkavimo aikštelė.

58 pav. Sklypo planas (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

c.1.2. – pastato plano struktūra (zonavimas, ryšiai, srautai ir kt.):

Kompleksas susideda iš dviejų pastatų – rekonstruoto viešbučio ir naujai suprojektuoto SPA. Rekonstruoto viešbučio vidinės erdvės beveik nepakito, be miegamųju patalpų taip pat yra įrengta maitinimo patalpa, bendrosios erdvės lankytojams ir įvairios kitos aptarnavimo patalpos. Šalia esančiame naujame pastate, didžiąja dali dominuoja baseino ir pirčių patalpos. Taip pat yra įrengta treniruoklių salė bei masažų kambariai.

C2. – Objekto meninis sprendimas -

c.2.1. – kompozicinio sprendimo ypatumai:

Objektas lyg centras gamtos erdvėje per daug vizuoliai neišsiskiriantis iš aplinkos, norintis tapti jos dalimi.

c.2.2. – stiliniai ypatumai:

Komplekso du pastatai vienas nuo kito kontrastuojantys savo forma, tačiau su spalviškumų yra suartinami. Spalviškumas suartina su šalia esančiu pušynų. Naujoji komplekso dalis dėl savo formos, planinės struktūros, meninio sprendimo bei spalvotiškumo tai lyg būtų miško traukos centras, kuris per daug

59 pav. Fasadai dienos šviesoje (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

neišsiskiria, o atvirkščiai prisitaiko ir vizualiai susijungia su esančia gamta.

c.2.3. – semantiškumo, psichologinio veikimo aspektai, kita:

Architektūros ir gamtos santykis pasireiškia per spalvą, tūrio formą ir planiškumą. Šis santykis suartina žmogu su gamta. Rami pušų atmosfera ir komplekso prisitaikymas prie aplinkos atpalaiduoja lankytoja, sukūria jaukumo jausmą.

C.3. – Objekto materialinė struktūra -

60 pav. Spa erdvės (http://www.sp-architektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

61 pav. Rekonstruota komplekso vaizdas (http://www.sparchitektai.com/, https://www.archdaily.com/, 2015)

c.3.1. – medžiaginis – konstrukcinis sprendimas (pastato konstruktyvinė sistema, pagrindinės statybinės ir apdailos medžiagos):

Pagrindinės apdailos medžagos yra kelios. Naujame komplekso SPA pastate dominuoja metaline tamsiai pilka skarda, o viešbučio tamsiai pilkas ir oranžinės spalvos tinkas. Laikančios viešbučio konstrukcijos iš plytų muro, o SPA pastato metalinės laikančios konstrukcijos.

1.2.2. ARCHITEKTŪRINIŲ IR URBANISTINIŲ ANALOGŲ STRUKTŪRŲ ANALIZĖ

1.2.2.1. VERTINIMO TYRIMO TIKSLAS

Analizuojant sveikatingumo centro ir komplekso pastatus pasirinktais aspektais, nustatyti pagrindinius urbanistinius ir architektūrinius bruožus su gamta būdingus rekreaciniam sveikatingumo kompleksui.

1.2.2.2. VERTINIMO TYRIMO UŽDAVINIAI

1. Išnagrinėti pasirinktų sveikatingumo centro objektų santykį su miestu;

2. Išanalizuoti pasirinktų sveikatingumo centro objektų gretimybes artimoje aplinkoje;

3. Išsiaiškinti pasirinktų sveikatingumo centro objektų urbanistinę ir architektūrinę struktūrą sklype bei santykį su gamta, meninią išraišką;

4. Sudaryti apibendrinimų lentelę;

5. Išvada.

1.2.2.3. PAVYZDŽIŲ/ANALOGŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI

Analogai vertinimui pasirenkami pagal panašią pastatui numatomą programą ir funkciją, analizuojant sveikatingumo centro objektus pasaulyje, kuriuose analogo pasirinkimui buvo taikomi bent šie išvardinti kriterijai:

Pagrindinis kriterijus:

• Sveikatingumo centras

• Gamta/ aplinka

Papildomi kriterijai:

• Sklypo situacija

• Sklypo riba

• Rekreacija

1.2.2.4. TYRIMO VERTINIMO METODAS/PLANAS

Analogai nagrinėjami 3 etapais:

▪ I etapas. Objekto vieta miesto structūroje

▪ II etapas. Objekto situacija artimoje aplinkoje

▪ III etapas. Objekto meninė išraiška - Architektūros ir gamtos santykis (per pjūvius, planus, schemutes)

1.2.2.5. VERTINIMO LENTELĖ

I ETAPAS

OBJEKTO PADĖTIS MIESTE/TERITORIJOJE

MIESTO PAGRINDINIŲ KELIŲ INFRASTRUKTŪRA

ANALOGAS NR. 1 ANALOGAS NR. 2 ANALOGAS NR. 3

4 lentelė, I etapo struktūrų analizės vertinimo lentelė

II ETAPAS

OBJEKTO

STRUKTŪRA

SUSISIEKIMO

INFRASTRUKTŪRA

OBJEKTAS

APLINKOJE

ANALOGAS NR. 1 ANALOGAS NR. 2 ANALOGAS NR. 3

Kompleksas Pavienis Kompleksas

Susisiekimo sistema

pilnai neišvystyta, komplikuota, bet pakankama Urbanizuotoje aplinkoje, arčiau miesto centro Urbanizuotoje aplinkoje, toliau nuo miesto centro Neurbanizuotoje aplinkoje, toliau nuo miesto centro

Susisiekimo sistema

išvystyta, patogi Susisiekimo sistema

išvystyta, patogi

UŽSTATYMO MORFOTIPAS Taškinis

5 lentelė, II etapo struktūrų analizės vertinimo lentelė Laisvas Taškinis

ANALOGAS NR.

1 ANALOGAS NR.

2 ANALOGAS NR.

3

III ETAPAS

PASTATO FORMA Stačiakampio Stačiakampio Įvairių formų

GAMTINIAI ELEMENTAI

ARCHITEKTŪROS IR GAMTOS

SANTYKIS/SPRENDIMAI UŽSTATYMO INTENSIVUMAS

SKLYPE Kalnai, panoraminiai vaizdai, upė, miškas Per esamą situaciją, aplinką, formą, medžiagą Per išplanavimą, struktūrą, žaliąsias

Jūra, papludimys, alėjos Miškas, parkas, upė

erdves Per pastato formą, tūrį, spalvą

Maksimalus, per visą sklypą Maksimalus, per visą sklypą Nedidelis

6 lentelė, III etapo struktūrų analizės vertinimo lentelė

1.2.2.6. IŠVADOS

▪ Atlikus analizę ir vertinimą paaiškėjo, kad sveikatingumo centrai dažniausiai yra išsidėste atokiau nuo miesto centro ir mažiau urbanizuotose vietose, nutole nuo miesto šurmulio. ▪ Taip pat sveikatingumo komplesai turi patogų privažiavimą iki jų. Tačiau priklausomai nuo padėties mieste - kuo objektas arčiau miesto centro tuo susisiekimo sistema labiau patogesnė. ▪ Sveikatingumo centrai dažniausiai būna ne atskiri vieni pastatai, o pastatų junginys, kompleksass, dėl skirtingų išnaudojimų funkcijų, erdvių ir patalpų. ▪ Pastebėta, kad pastatai labiau formuojami paprastesnėmis geometrinėmis formomis bei taškinio užstatymo principu, o pastato dydis priklauso nuo užstatymo intensyvumo bei tankumo.

▪ Labai svarbi ir didelė įtaka daro gamtos ir aplinkos situacija. Šie dalykai stipriai itakoja formą, idėją, struktūrą, meninę išraišką. ▪ Taip pat gamta svarbus aspektas sveikatingumo centrų gydimams. Visi tyrinėti objektai integruojami su gamta ir aplinka, kadangi žaliosios erdvės tampa vienu iš gydimo metodų, todėl gausu želdynų, parkų, miškų ir kitų gamtos elementų.

1.3. VIETOS ANALIZĖ

1.3.1. TRUMPA ANYKŠČIŲ MIESTO ISTORIJA

Remiantis A. Miškinio analize, Anykščių apylinkėse žmonių gyventa jau vėlyvojo neolito laikais ir žalvario amžiuje. Teritorija buvo reikšminga gynybai kovų su ordinais laikotarpiu. Už 2 km nuo Anykščių yra garsus Šeimyniškėlių piliakalnis. Dauguma istorikų mano, kad čia buvusi Mindaugo pilis ir sostinė Voruta. Piliakalnis naudotas pirmaisias II-ojo tūkstantmečio amžiais, gyvenvietė jo papėdėje žymiai senesnė, II-I tūkstantmečio prieš Kristų. Spėjama, kad, sunaikinus Šeimyniškėlių –Vorutos pilį ir gyvenvietę, žmonės persikėlė į tuometinę Anykščių gyvenvietę. Rašytiniuose šaltiniuose Anykščiai pirmą kartą paminėti 1440 m. liepos 22 d., kunigaikščio Kazimiero laiške Eišiškių vietininkui Montautui, kuriame valdovas perdavė dvarą valdyti Radvilai Astikaičiui. Anykščiai minimi ir 1440-1442 m. dokumente, pagal kurį duota žemės Nekrašui Gintautaičiui Deltuviškiui Gyvenvietė kūrėsi prekybinių kelių iš Ukmergės, Pienionių, Pasvalio, Balninkų ir Svėdasų sankirtoje, šalia Šventosios upės brastos (vėliai tilto). Dvaras buvo įsikūręs atokiau, todėl spėjama, kad dar iki įsteigiant dvarą čia buvusi Anykščių gyvenvietė. XV a. gyvenvietės planas galėjo būti linijinis, sodybos išsidėstę prie kelio iš Svėdasų į Balninkus ir į dešinįjį Šventosios upės krantą. 1442-1452m. didžiojo kunigaikščio vietininkas Radvila Astikaitis Anykščiuose

pastatydino pirmąją Šv. apaštalo evangelisto Mato medinę bažnyčią (fundatorius karalaitis Kazimieras). XV a. antrojoje pusėje Anykščių gyvenvietė buvo didelio pavieto centras, kuriam nuo 1512 m. priklausė ir Rokiškio valsčius. Gali būti, kad tuo metu gyvenvietė jau buvo virtusi miesteliu.

1.3.2. TERITORIJA IR ESAMA SITUACIJA

Sklypo plotas – 1.0890ha. Adresas – Stadiono g.1, Anykščių miestas. Sklypas patenka į saugomą teritoriją – Anykščių regioninio parko teritoriją. Sklypas yra tarp Anykščių miesto centrinio stadiono ir tarp Šventosios upės Sklypas suformuotas, Anykščių rajono savivaldybė sklypą valdo patikėjimo teise, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas –rekreacinės teritorijos. Yra galiojantis detalusis planas, patvirtintas 2011 01 27 Anykščių rajono

62 pav. Anykščių sav. Lietuvoje schema (autoriaus sudaryta)

tarybos sprendimu Nr. TS-2 Sklypo reglamentas – mažo užstatymo intensyvumo su dideliu želdinių kiekiu. Leistinas pastatų aukštų skaičius ≤ 3 aukštai. Leistinas sklypo užstatymo tankumas ≤ 26 %. Leistinas sklypo užstatymo intensyvumas – 0,8

1.3.3. TERITORIJOS PROBLEMATIKA

Teritorija yra apleista, pastatų joje nėra. Sklypo padėtis miesto atžvilgiu yra prestižinė, tačiau visiškai neįveiklinta, neprižiūrima, po truputį virsta krūmynais apaugusia dykra.

Sklypas šalia Šventosios upės, kuria sudaro Anykščių tvenkinys iš vakarų pusės. Nusileidimas iki upės staigus, su labiau išraiškingu reljefu. Tarp upės ir sklypo miškelis ir krumynas su pilna žalumos ir augalijos. Šiaurinėje dalyje nuo sklypo prasideda tankus sodybinis užstatymas, o rytuose į sporto lauko stadionas. Iš pietų pusės supa krumynai arba mažaaukščiai nereikšmingi statiniai –

63 pav. Anykščių m. Stadiono g. 1 ortofoto su sklypų ribomis

senoviniai garažai. Privažiavimas numatomas iš šiaurinės dalies, Stadiono g.

Apibendrinimas – Šia teritoriją supa nemažai vertingų gamtos elementų, šalia yra stadionas, kuri galima įveiklinti. Taip pat tai nutoles nuo miesto šurmulio, periferinėje zonoje, gyvenamasis ramus rajonas Tai vertinga, turinti didelio potencialo teritorija.

64 pav. „STRUCTUM“ žurnalo konkurso medžiaga

1.3.4. GAMTA ANYKŠČIŲ REGIONINIAME PARKE

„Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; Vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria, Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: Ar miške aš čia stoviu, ar dangui, ar rojuj?!“ Antanas Baranauskas

MIŠKAI

Anykščių regioninio parko miško plotas – 5029 ha. Anykščių giria pasižymi derlingu dirvožemiu, todėl čia aptinkami beveik visi regioninio parko lapuočių miškai: ąžuolynai, uosiai,

liepos, baltalksniai ir juodalksnynai, klevai, guobos, kurie sudaro 10-12% visų miškų. Regioniniame parke vyrauja ir spygliuočių miškai, iš kurių pušynai sudaro apie 80% visų miškų, o eglynai užima apie 10%.

Gyvoji gamta

Oficialus Anykščių rajono internetinis puslapis „Anykščių parkas“ rašo, kad regioniniame parke auga daugiau nei 30 augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Anykščių regioninio parko augalija itin turtinga ir įvairi. Tik atlikus preliminarius tyrimus, čia buvo aptiktos net 769 augalų rūšys (neįskaitant samanų). Anykščių regioniniame parke iš samanų yra 25 rūšys sporinių vazonėlių, 7 rūšys plikasėklių ir 737 rūšys gaubtinių sėklų, priklausančių 101 aukštesniajai augalų šeimai, iš kurių daugiau nei 30 rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Grybai yra svarbus biomas, ekosistemos maisto grandinėje. Nors grybai dažniausiai randami augaluose, jie yra atskira grupė, užimanti vidurinę erdvę tarp augalų ir gyvūnų. Anatominiu ir fiziologiniu požiūriu grybai turi augalams ir gyvūnams būdingų savybių. Grybai nežydi ir nesudaro sėklų, dauginasi sporomis. Esant tinkamoms sąlygoms, grybo sporos sudygsta ir gamina naujus grybus. Anykščių regioniniame parke aptinkama nemažai grybų rūšių, tarp kurių galima aptikti retų rūšių: Lactarius scrobiculatus (Scop.) Fr., Sparassis crispa, kūgio briedžio (Morchella conica), raudonojo šašo (Pycnoporus) paprastojo tauko (Sarcosoma). globosum), šiurkščiavilnių grybų (Trichoglossum hirsutum) ir kt. Turtinga ir įvairi augmenija bei buveinės lemia paukščių, žinduolių ir vabzdžių įvairovę. Šiame parke galima aptikti daugumos rūšių žinduolius kaip briedžius, elnius, šernus, stirnas, bebrus, ūdras ir kt. Parko teritorijoje priskaičiuojama apie 12 saugomų paukščių rūšių. Plėšriesiems miško paukščiams labiausiai tinkamas Burbiškio miškas, kuriame peri juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina). Gyvenvietėse, vienkiemiuose priskaičiuojama per 50 porų Lietuvos nacionalinių paukščių – baltųjų gandrų. Šventosios upės šlaituose, atodangose peri tulžiai, pamiškėse rasti žalvarniai, upėje stebimi vidutinieji ir didieji dančiasnapiai. Upėse ir ežeruose nardo įvairių rūšių rūšies antys, kragai, laukiai, aptinkamos retos žūvys kaip Baltijos lašišos, upinės nėgės, šlakiai ir kt.

1.3.5. ANALIZUOJAMOS TERITORIJOS RELJEFAS

Analizuojamas teritorija yra upės slėnyje, dėl to galima pastebėti staigų penkių metrų šuoli nuo pasirinkto sklypo (64 pav.) (kuris neturi per dideli reljefo svyravimą) iki upės. Nuo sklypo iki upės aštuonių metrų skirtumas. Kitos upės pusėje miškingoje vietoje reljefas labai nestipriai kyla ir tik šalia urbanizuotos vietos staigiai pašoka. (65 pav.)

65 pav. Reljefo ekrano vaizdo kopija iš www.geoportal.lt

66 pav. Reljefo ekrano vaizdo kopija iš www.geoportal.lt

Kertent reljefą šiaurės kryptimi, galima pastebėti žymius reljefo pakitimus ir svyravimus neurbanizuotose teritorijose – miškingose šalia upės esančiose vietose. (66 pav.)

67 pav. Reljefo ekrano vaizdo kopija iš www.geoportal.lt

1.3.6. VIETOVĖS FOTOFIKSACIJOS

Šalia pasirinkto sklypo daugiausiai vyrauja mediniai gyvenamieji šlaitiniai namai su sklypuose esančiais sodais. Iš nuotraukų galima pastebėti, kad tai nėra itin stipriai urbanizuotos teritorijos ir vyraujantis aukštingumas apie šeši metrai.

68 pav. Vaizdas iš pietinės gatvės (https://www.google.com/maps )

69 pav. Vaizdas iš pietinės gatvės prie garažų (https://www.google.com/maps )

70 pav. J. Biliūno g., pagrindinio kelio vaizdas iš šiaurinės pusės (https://www.google.com/maps )

71 pav. J. Biliūno g., pagrindinio kelio vaizdas iš pietinės pusės (https://www.google.com/maps )

72 pav. Stadiono g. iš J. Biliūno g pusės (https://www.google.com/maps )

Aplinkinėse teritorijose esantis stadiojonas, kuria tuštumos vaizda. Stadionas veikiantis, tačiau nepakenktų labiau sutvarkyti.

73 pav. Stadiono vaizdas iš J. Biliūno g. (https://www.google.com/maps )

74 pav. Stadiono g. iš sklypo pusės (https://www.google.com/maps )

75 pav. Analizuojamo sklypo panoraminis vaizdas (https://www.google.com/maps )

76 pav. Analizuojamo sklypo teritorijos ir gretimo sklypo panoraminis vaizdas (https://www.google.com/maps )

Pasirinktas sklypas tuščias, nėra jokių pastatų ar statinių griuvėsių. Nors ir miškas supa iš visų pusių, medžių sklype matoma tik nedaug. Norint geresnio susisiekimo, reikėtu projektuoti patogesnį ir prieinamesnį kelią.