PROJEKTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, DARBO SUDĖTIS

Kadangi teritorija apima geografinį Europos centrą, o visai šalia yra vienas iš Struvės geodezinio lanko taškų buvo analizuojami geodeziniai procesai, padėję atsirasti šiems taškams.

Europos geografinis centras

1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai išmatavo Europos žemyno geografinio centro vietą pagal naujus nustatytus kontinento ribų taškus. Naudodami gravitacijos centrų metodą jie nustatė, kad Europos geografinis centras yra 54 laipsniai 54 minutės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių rytų ilgumos. Šito taško tiksli vieta yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Purnuškių kaimo. Ūkio ministerijos Valstybinis turizmo departamentas ir kitos Lietuvos administracinės įstaigos parėmė geografinio centro turistinį paženklinimo projektą. 1997 m. gegužės 24 d. už 25 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų atidengtas Europos geografinį centrą žymintis akmuo. 2004 m. skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtas paminklas buvo pastatytas Europos geografinio centro vietoje. Paminklas – balto granito kolona su žvaigždžių karūna viršūnėje. Teritorija aplinkui geografinį centrą 1992 m. buvo pažymėta kaip draustinis. Šiam draustiniui priklausė Girijos ežeras, Bernotų piliakalnis, alkakalnis, gretimas miškas ir kitos vietovės. 2010 m. LR Vyriausybės nutarimu pakeistos draustinio ribos, jis pavadintas Girijos kraštovaizdžio draustiniu, ir nuo šiol jam priklauso iš esmės tik Girijos miškas, o kitur galima vystyti rekreacinę ir kt. veiklą.

Struvės geodezinis lankas

Apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Grandinės galų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20’. Pavadinta astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu. Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantės iki Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros, t. y. nuo 70°40’ iki 45°20’ šiaurės platumos ir kerta 10 dabartinių valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Moldovą ir Ukrainą. Dienovidinio lankui apskaičiuoti panaudoti minėtose šalyse išmatuotų trianguliacijos tinklų fragmentai, kuriuos sujungus gauta grandinė, susidedanti iš 12 sekcijų, įterptų tarp astronomijos punktų, turinti 10 išmatuotų bazių ir jungianti 259 trianguliacijos punktus.

1993 m. Suomijos žemės tarnyba ir Suomijos geodezijos institutas pasiūlė įamžinti kai kuriuos atrinktus išlikusius dienovidinio lanko geodezinius punktus kaip UNESCO pasaulio paveldo paminklus. Tai pirmasis tarptautinis sienas kertantis Pasaulio paveldo sąrašo objektas (įrašytas 2005 m.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto siūlymu įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai – Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus apskritis) ir Gireišiuose (Panevėžio apskritis).

XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, kurio matavimo rezultatais ištisą šimtmetį naudotasi skaičiuojant ir tikslinant Žemės elipsoido parametrus.