VENTOS SLĖNIO SUTVARKYMO PROJEKTAS MAŽEIKIŲ MIESTE

Studentė Jotaura Jokšaitė

KOMANDOS VADOVĖ

Lekt. Vaida Vaitkutė Eidimtienė

Vadas

Viešosios žaliosios erdvės, parkai - tai vietos, kurių kūrimas, atnaujinimas ir pritaikymas miesto gyventojų poreikiams yra esminis veiksnys užtikrinant bendruomenės gerovę ir miesto aplinkos kokybę. Jų efektyvus projektavimas ir palaikymas ne tik pagerina gyvenimo standartus, bet ir skatina socialinį sąveikavimą, stiprina bendruomenės ryšius ir prisideda prie miesto estetinio ir ekologinio grožio.

Siekiant ilgalaikės socialinės, ekonominės ir ekologinės naudos, mūsų miestų parkai ir atviros erdvės turi būti suprojektuoti ir prižiūrimi atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir gamtos apsaugos principus.

Ventos slėnis - tai ne tik gamtos perlas, bet ir vietovė, turinti didelį rekreacinį potencialą. Nors slėnis džiuginasavo gamtiniųirkultūrinių vertybių gausa,šiuo metubūklėyranetokia, kokios norėtųsi. Slėnio aplinka, paveikta gamtinių ir žmogaus sukeltų veiksnių, yra nepakankamai išvystyta: vandens prieiga yra ribota, trūksta poilsio vietų ir nėra jungiamųjų takų tarp skirtingų slėnio dalių.

Darbo tikslas:

• Parengti Ventos upės slėnio pėsčiųjų-dviračių takų ir šalia jų esančių traukos centrų projektinius pasiūlymus, vizualizacijas, tinkamas tolimesniam architektūrinės idėjos vystymui bei projektavimui.

Darbo uždaviniai:

• Atlikti literatūros šaltinių ir dokumentų analizę apie parkų struktūrą ir jų kūrimo principus;

• Įvertinti objekto esamą situaciją;

• Sudaryti projektuojamos teritorijos funkcinio zonavimo planą;

• Pristatyti projektuojamos teritorijos želdinimo ir mažosios architektūros sprendinius;

• Pateikti traukos objektų sukūrimo ir jų įveiklinimo bei pritaikymo laisvalaikio praleidimui idėjas;

• Sukuriamų naujų traukos centrų idėjos ribose numatyti pėsčiųjų-dviračių taką nuo planuojamo įrengti pėsčiųjų tilto per Ventą pietinio kranto iki Daubarių piliakalnio ir nuo šiaurinio kranto iki „Geležinio“ geležinkelio tilto (neveikiančio) Kurmaičiuose;

• Parengti siūlomų sprendinių vizualizacijas.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Parkai ir slėniai Lietuvoje

Upių ir upelių slėniai yra svarbi ekosistemos dalis, kuri suteikia natūralią įvairovę ir apsaugą gyvūnijai bei augalijai. Be to, upių ir upelių slėniai yra puikios vietos žmonių poilsiui, rekreacijai, ir turizmui. Parkai, įkurti šiose vietovėse, gali padėti išsaugoti gamtos grožį bei ekologinępusiausvyrą, tuo pačiu suteikdami vietą žmonėms tyrinėti gamtąirmėgautis gamtosaugos objektais.

Verkių regioninis parkas: Šis parkas įsikūręs Vilniuje, šalia Neries upės, ir yra populiarus dėl savo architektūros bei gamtos objektų.

Aukštaitijos nacionalinis parkas: Parkas įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje ir apima daug įvairių upelių bei ežerų.

Žuvinto biosferos rezervatas: Tai vienas iš svarbiausių Lietuvos hidrografinių objektų, esantis prie Žuvinto ežero ir jo upelių, kuris yra svarbi paukščių apsaugos vieta.

Parkų formavimas Lietuvoje yra detalus procesas, grindžiamas gamtinių sąlygų, funkcijų ir estetinių nuostatų įvertinimu. Prieš sukūrus naują parką, būtina atsižvelgti į vietos potencialą ir ribojimus.

Pagrindinis šaltinis parko kūrimui yra gamtinės aplinkybės, tokios kaip klimatas, kuris lemia augalų įvairovę ir poilsio kokybę; reljefas, nuo kurio priklauso planavimo, techninės ir meninės architektūros sprendimai; bei dirvos ir augalijos sąlygos, kurios nulemia želdyno galimybes.

Estetinė parko pusė taip pat yra gyvybiškai svarbi. Gražiai formuoti parkai patraukia daugiau lankytojų. Todėl meniniai ir kompoziciniai parko formavimo principai, tokie kaip medžių grupių sudarymas, soliterų sodinimas ir augalų kompozicijos yra labai svarbūs.

Medžių rūšys ir jų pasiskirstymas parkuose yra būtini kuriant mišrių parkų masyvus.

Vietiniai lapuočiai medžiai paprastai dominuoja, su maža priemaiša vietinių ir įvežtinių spygliuočių medžių. Sodinimo tankumas ir atstumai tarp skirtingų rūšių medžių yra labai svarbūs kompozicijos aspektai.

Visų šių principų suderinimas ir pritaikymas parko kūrimo procese garantuoja harmoningą ir subalansuotą žaliąją miesto erdvę. Medžių ir krūmų kompozicijos turi būti vizualiai patrauklios, o jų formos, dydis, faktūra, geometrinė forma, padėtis, spalva ir šešėliai turi būti apgalvotai suderinti.

Pavieniai medžiai, kurie auga peizažiniuose parkuose, yra svarbus elementas, suteikiantis vizualinį grožį ir kontrastą medynams. Jie turėtų būti pasirinkti pagal jų ryškią formą ir spalvą, ir jų vieta turėtų būti kruopščiai apgalvota siekiant maksimaliai paryškinti parko vaizdingumą. Pagrindinis parkų formavimo procesas apima ne tik fizinio planavimo elementus, bet ir reikalauja socialinio, ekologinio ir estetinio aspektų derinimo. Parkas turi būti vertinamas kaip kompleksinis ir evoliucionuojantis urbanistinės sistemos elementas, turintis daugybę funkcijų ir veiklos galimybių.

Analizuojant A. Tauro knygą „Landšafto architektūra kaime“ (žr. 35) galima teigti, kad kuriant bet kokį dizainą arba kompoziciją, svarbu atsižvelgti į funkcinius, techninius, eksploatacinius ir sanitarinius reikalavimus. Tai svarbūs aspektai, lemiantys galutinio rezultato kokybę ir veiksmingumą.

Svarbus elementas yra reljefo plastika. Tai sąsaja į geologines ir fizines žemės ypatybes, tokias kaip kalvos, slėniai ir kalnai, kurie daro įtaką bendram landšafto vaizdui ir struktūrai.

Kitas elementas yra vandens telkiniai. Ežerai, upės ir vandens baseinai, gali turėti didelę įtaką landšafto išvaizdai. Vandens telkiniai suteikia landšaftui gyvybingumo ir dinamiškumo, o jų forma ir padėtis turi didelės įtakos, kaip mes suvokiame landšaftą.

Pasak A. Tauro, labai svarbūs elementai- augalų bei pastatų tūriai ir siluetai. Augalai, įskaitant medžius, krūmus irkitąaugaliją,taippat pastatai gali turėti didelęįtakąlandšaftoišvaizdai.

Jų formos, dydžiai ir padėtis gali prisidėti kuriant įvairias linijas, formas ir tekstūras, kurios sustiprina landšafto estetinį patrauklumą.

Autoriaus darbas yra svarbus indėlis į landšafto dizaino ir urbanistinio planavimo literatūrą. Jo požiūris į landšafto išvaizdos formavimą, pripažįstant įvairius elementus ir aspektus, kurie turi būti įvertinti, siūlo visapusišką ir išsamų metodą landšafto planavimui ir dizainui.

Knygoje pabrėžia, kad didėjantis poreikis mėgautis gamtos grožiu ir ramybe, kuri yra lengvai pasiekiama naudojant tiek viešąjį, tiek asmeninį transportą, yra vis labiau vertinamas kaip esminis atsipalaidavimo būdas.

1.3. Teisiniai normatyvai atskiriesiems želdynams

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2021 metų kovo 23 d., reguliuoja želdynų ir želdinių, esančių ne miškų ūkio paskirties žemės teritorijoje, apsaugą, tvarkymą, kūrimą ir veisimą. Šis įstatymas buvo priimtas norint užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą bei garantuoti gyventojams aplinką, kuri pagerintų jų gyvenimo kokybę.

Parkosamprataįstatymeyratokia: „Parkas – nemažesniskaip1hektarožmogaussukurtas ar jo pertvarkytas želdynas, kuriame yra meniškai sukomponuotų želdinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros ir (ar) inžinerinių statinių, skirtas poilsio, mokslo, kultūros reikmėms arba pramogoms ir aplinkos kokybei gerinti.“ (LR Želdynų įstatymo 8 straipsnis)

„Atskirasis želdynas – parkas, miesto ar miestelio sodas, skveras ar kitoks želdynas, esantis žemės sklype, kuris pagal jo naudojimo būdą priskiriamas prie atskirųjų želdynų teritorijų.“

„Viešieji želdynai ir želdiniai – savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esantys želdynai ir želdiniai, skirti visuomenės poreikiams tenkinti, arba valstybinėje žemėje esantys atskirieji ir priklausomieji želdynai ir želdiniai, dėl kurių lankymo, apsaugos ir priežiūros tarp valstybinės žemės valdytojo ir savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta sutartis, taip pat privačioje žemėje esantys želdynai ir želdiniai, dėl kurių lankymo, apsaugos ir priežiūros tarp privačių želdynų ir želdinių savininkų ir savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta sutartis; Lietuvos universitetų botanikos sodai ir juose augantys želdiniai nepriskiriami viešiesiems želdynams ir želdiniams.“ (LR Želdynų įstatymo 8 straipsnis).

Želdynų ir želdinių vaidmuo, pagal LR Želdynų įstatymo 3 straipsnį, yra gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikatos irrekreacijos poreikius, oesamus želdynus irželdinius reikia išlaikyti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūros požiūriu svarbius kraštovaizdžio elementus.

Želdynų normavimo principai (LR Želdynų įstatymo 8 straipsnis) nurodo, kad miestuose ir miesteliuose atskirieji rekreacinės paskirties želdynai (parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai) yra būtini ir jų plotas yra normuojamas pagal Aplinkos ministerijos nustatytas normas, nustatant bendrą rekreacinės paskirties želdynų plotą

1.4. Literatūros apžvalga

Straipsnyje „Evaluating the impact of urban green space and landscape design parameters on thermal comfort in hot summer by numerical simulation (2017 m.)“ (žr. 14) analizuojama, kaip miesto žaliąją erdvę ir kraštovaizdžio dizaino parametrus galima naudoti gerinant terminį komfortą karštą vasarą. Autoriai naudoja skaitmenines simuliacijas, kad išsiaiškintų, kokie veiksniai labiausiai įtakoja terminį komfortą ir kaip šiuos veiksnius galima optimizuoti.

Pagrindiniai analizės aspektai:

• Miesto žaliosios erdvės ir jos įtakaterminiamkomfortui: miesto žaliosios erdvės, tokios kaip parkai, skverai ir gatvių medžiai, gali padėti sumažinti karščio salų efektą, pagerinti oro kokybę ir gerinti miestiečių sveikatą.

• Kraštovaizdžio dizaino parametrai: straipsnyje nagrinėjama, kaip įvairūs kraštovaizdžio dizaino parametrai, tokie kaip augalų rūšys, tankis ir formos gali įtakoti terminį komfortą.

• Skaitmeninės simuliacijos: autoriai naudoja skaitmeninės simuliacijos metodus, kad įvertintų, kaip miesto žaliosios erdvės ir kraštovaizdžio dizaino parametrai gali įtakoti terminį komfortą.

• Rezultatai ir rekomendacijos: straipsnyje pateikiami rezultatai rodo, kad miesto žaliosios erdvės ir atitinkamai parinkti kraštovaizdžio dizaino parametrai gali ženkliai pagerinti terminį komfortą.

Straipsnio autoriai pateikia rekomendacijas: principų išdėstymas Ukrainos Karpatų upių slėnių teritorijoms (žr. 15)

• Augalų rūšių parinkimas: renkantis augalų rūšis, svarbu atsižvelgti į jų atsparumą karščiui, šešėlinius efektus, oro kondicionavimo efektyvumą ir vandens sunaudojimą. Tai padės pasiekti geriausią terminį komfortą ir tausoti gamtinius išteklius.

• Augalų tankis ir forma: augalų tankis ir forma gali turėti didelę įtaką šešėliui ir vėjui, kurie lemia terminio komforto pokyčius. Optimalus augalų tankis ir forma gali padėti sumažinti aplinkos temperatūrą ir pagerinti oro cirkuliaciją.

• Miesto planavimas ir architektūra: miesto planavimas ir architektūra turėtų būti suderinta su žaliąją erdve ir kraštovaizdžio dizaino parametrais, siekiant maksimaliai išnaudoti jų teikiamą naudą. Žaliosios erdvės integruojamos į miesto struktūrą, pastatų orientaciją ir dizainą, atsižvelgiant į saulės šviesą ir vėjo kryptis.

• Tvarus vystymasis ir miesto politika: miesto politikos priemonės ir tvaraus vystymosi strategijos turėtų skatinti miesto žaliųjų erdvių plėtrą kaip svarbų būdą gerinti terminį komfortą ir gyventojų sveikatą.

Skaitmeninės simuliacijos leidžia autoriams geriau suprasti šių veiksnių sąveiką ir pateikti praktines rekomendacijas, kaip pagerinti miesto aplinką.

Straipsnyje „Architectural and Landscape Layout Principles of River Valley Areas in the Ukrainian Carpathians“ (2013 m.) (žr. 15) autorė Iryna Lukomska analizuoja architektūrinius ir kraštovaizdžio išdėstymo principus, taikomus Ukrainos Karpatų upių slėnių teritorijoms.

Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra atskleisti šių vietovių išskirtinumą ir pabrėžti jų išsaugojimo svarbą.

F- funkcionalumo efektyvumo ir pakankamumo principas

C- Pagrindinė architektūra - kraštovaizdžio konfigūracija

E- Ekologiškumo principas

S- Saugumo principas

M- Mobilumo principas

• Autorė pabrėžia vietinių tradicijų ir natūralios aplinkos harmonijos svarbą šiose vietovėse.

• Atkreipiamas dėmesys į tradicinę medinę architektūrą, kraštovaizdžio derinimą su natūralia aplinka, ekologinį ir tvarų vystymąsi.

• I. Lukomska pateikia pagrindinius architektūros ir kraštovaizdžio išdėstymo principus, kurie padeda išsaugoti Karpatų regiono unikalumą, ekologinį tinkamumą, kraštovaizdžio vientisumą, daug dėmesio vietos tradicijoms, funkcionalumui ir darnaus vystymosi principams.

• Straipsnyje pabrėžiama svarba išsaugoti ir sustiprinti šių vietovių natūralią grožį ir kultūrinę vertę, skatina tvarų turizmą, kuris palankiai veikia vietos ekonomiką.

Straipsnio „A history of changing aesthetic values in the Yarra Valley landscape, Victoria“ (2015 m.) (žr. 18) autorė Jane L. Lennon yra susijusi su dviem Australijos universitetais: Melburno universitetu, kur ji dirba Architektūros, statybos ir planavimo fakultete, ir Deakin universitetu, kur ji yra Azijos ir Ramiojo vandenyno kultūros paveldo centro narė.

Šiame straipsnyje autorė nagrinėja estetinių vertybių pokyčius Yarra slėnyje, Viktorijoje, Australijoje. Yarra slėnis yra reikšmingas kraštovaizdžio ir kultūros paveldo elementas, kurio vertė yra dinamiška ir priklauso nuo estetinių vertybių poveikio. Lennon analizuoja šiuos pokyčius, siekdama suprasti, kaip estetinės vertybės formuojasi ir keičiasi skirtinguose kultūriniuose kontekstuose.

• Lennon pristato Yarra slėnio istoriją nuo seniausių laikų, aptariami aborigenų ryšiai su šiuo kraštovaizdžiu, kolonizacijos laikotarpis, ankstyvoji urbanizacija ir vėlesnės šio krašto raidos kryptys.

• Pagal autorę, Yarra slėnio estetinės vertybės kito skirtingais istoriniais laikotarpiais, aptardama tiek vietinės, tiek Europos įtaką, kolonijinio laikotarpio paisažo vertinimus ir moderniosios Australijos estetikos plėtrą.

• Lennon išsamiai nagrinėja kraštovaizdžio dizaino ir architektūros vaidmenį Yarra slėnio estetinių vertybių kūrime, atkreipdama dėmesį į skirtingus stilius ir dizaino principus, kurie buvo pritaikyti atsižvelgiant į kontekstą ir poreikius.

• Lennon išsamiai nagrinėja kaip kraštovaizdžio dizaineriai ir architektai prisidėjo prie Yarra slėnio estetinių vertybių formavimosi, pritaikydami skirtingus stilius ir dizaino principus atsižvelgdami į kontekstą ir poreikius.

• Autorė akcentuoja, kad Yarra slėnio kraštovaizdžio apsauga ir vystymas yra sudėtingas procesas, kurio metu reikia derinti skirtingas vertybes, interesus ir vizijas, siekiant užtikrinti tvarų ir harmoningą kraštovaizdžio vystymąsi. Lennon aptaria, kaip politika, įstatymai ir vietos planavimas gali padėti spręsti šiuos iššūkius, skatinant tvarų vystymąsi, atsižvelgiant į kultūros, istorijos ir estetikos vertę.

• Lennon, kalbėdama apie ateities perspektyvas, aptaria galimas Yarra slėnio estetinių vertybių plėtros tendencijas ir kokie galimi nauji metodai kraštovaizdžio dizainui ir architektūrai. Lennon pabrėžia, kad naujų technologijų, ekologinių principų ir tvaraus dizaino idėjų integravimas gali padėti formuoti naują estetinę vertę, kuri atspindėtų šiuolaikinės visuomenės vertybes ir poreikius.

Straipsnyje „The social connectivity of urban rivers" (2017 m.) (žr. 19) autoriai G.

Mathias Kondolf ir Pedro J. Pinto iš University of California Berkeley nagrinėja miesto upių socialinio ryšio klausimą.

Miesto upės yra svarbios erdvės, kurios gali padėti skatinti socialinį ryšį tarp miesto gyventojų.

Upės, kaip viešosios erdvės, yra gyvybiškai svarbios skatinant bendruomenės ryšius ir socialinį sąveikavimą. Jų prieinamumas, estetinė vertė ir naudojimo įvairovė gali prisidėti prie socialinio glaudumoirbendruomenės gerovės. Šiuolaikinėje miesto planavimopraktikojeupės yravertinamos ne tik kaip gamtiniai ištekliai, bet ir kaip svarbūs socialinės infrastruktūros elementai.

Upės ir šalia esančios erdvės gali būti naudojamos rekreacijai, pavyzdžiui, pasivaikščiojimui, bėgiojimui, važiavimui dviračiais ir riedučiais ar poilsiui gamtoje. Be to, upės gali būti natūralūs orientyrai mieste, padedantys žmonėms nustatyti savo vietą ir kryptį.

Straipsnyje autoriai tyrinėja, kaip miesto upių projektavimas ir valdymas gali stiprinti socialinę bendruomenę. Jie analizuoja skirtingus veiksnius, tokius kaip pakrantės estetika, prieiga pėstiesiems ir dviratininkams, upių vandens kokybė ir jos poveikis rekreaciniam naudojimui ir vaidmuo miesto kultūroje.

Šis straipsnis svarbus moksliniu požiūriu apie miesto upių reikšmę kaip socialinį ryšį. Nagrinėjant straipsnį galima suprasti, kaip geriau projektuoti ir valdyti miesto upes, kad jos būtų naudingos visai bendruomenei.

Autoriai naudoja mokslinį tyrimą ir analizę, susijusią su miesto upių socialinio ryšio tematika. Jie aptaria įvairius upių valdymo ir projektavimo aspektus, taip pat analizuoja atvejus ir pavyzdžius iš įvairių pasaulio miestų.

Straipsnyje pateikiamos išvados rodo, kad miesto upės yra svarbi socialinė infrastruktūra, kuri tinkamai valdoma, gali prisidėti prie socialinių ryšių ir miesto gyventojų gerovės skatinimo.

1.13 pav. Poilsio platformos ant vandens, pastatytos šalia vertikalių mūrinių Ronos upės sienų Ženevoje, suprojektuotos Julien Descombes iš ADR Architectes, Ženeva (žr. 19)

Autoriai Michael J. Wiley ir Matthew E. Baker straipsnyje "A Landscape-Based Ecological Classification System for River Valley Segments in Lower Michigan" (1997 m.) (žr. 20) nagrinėja unikalų ekologinės klasifikacijos metodą, skirtą Mičigano valstijos upių slėnių segmentams. Straipsnyje pabrėžiama žmogaus ir gamtos sąveikos svarba šioje teritorijoje.

Be to, socialiniai ryšiai ir bendruomenės dalyvavimas yra svarbus elementas upių slėnių ekosistemų formavime ir priežiūroje. Skirtingų suinteresuotųjų šalių, įskaitant vietos bendruomenes, valdžios institucijas ir mokslininkus, bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus siekiant ilgalaikio tvarumo šiose teritorijose. Tik bendradarbiaujant ir išnaudojant turimą žinių bazę galima sukurti efektyvią įgyvendinimo strategiją.

Straipsnio autoriai pabrėžia strategijų, skirtų vandens kokybės gerinimui, teršalų ir įvairių žalingų medžiagų augalijos rūšims valdymui, svarbą. Pasak autorių, minėti komponentai turėtų būti integruoti į upių slėnių valdymo strategijas.

Straipsnyje pabrėžiama bendradarbiavimo ir žinių taikymo svarba. Taip pat akcentuojamas reguliarus ekosistemų būklės vertinimas ir klasifikacijos sistemos atnaujinimas, atsižvelgiant į naujausius mokslinius ir praktinius tyrimų rezultatus.

Autoriai teigia, kad reikia toliau tyrinėti ir tobulinti ekologinę klasifikacijos sistemą, siekiant įtraukti naujus faktorius ir gerinti jų tikslumą bei pritaikomumą.

Kadangi projektuojama teritorija yra prie Ventos upės, naudojausi literatūra, kurioje pateikiami upių, slėnių formavimo principai bei nagrinėjami kultūros, socialiniai, ekonominiai bei kiti aspektai.

Įvertinus straipsnių analizę, galima teigti, kad „Ventos slėnio sutvarkymo projektas Mažeikių mieste“ turėtų būti realizuojamas remiantis principais, kurie atitinka ekologinę, estetinę ir socialinę harmoniją. Šis projektas, be jokios abejonės, turi būti parengtas atidžiai išanalizavus ir puoselėjant upės slėnio ekosistemą, istorinį paveldą ir estetinį kontekstą, nepamirštant ir mikroklimato reguliavimo svarbos.

Be šių aspektų, projektas taip pat turi būti orientuotas į socialinę sąveiką ir bendruomenės dalyvavimą. Tai reiškia, kad reikėtų užtikrinti, jog projektas būtų ne tik ekologiškas ir estetiškas, bet ir skatintų bendruomenės narių aktyvumą bei socialinį įsitraukimą.

Kuriant darnią ir harmoningą aplinką, "Ventos slėnio sutvarkymo projektas Mažeikių mieste" gali tapti pavyzdžiu, kaip integruoti ekologinius, estetinius, rekreacinius ir socialinius aspektus.

2. DARBO METODAI

Projekto rengimo metu buvo išanalizuota esama situacija, galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys želdynų, dviračių takų, gatvių projektavimą, gamtinės ir klimatinės sąlygos, taip pat gretimybės.

Darbo metodai:

• Teritorijos analizė ir įvertinimas: Įvertinti teritorijos problemas, atsižvelgti į vietovės biologiją, klimatą, topografiją, istoriją, kultūrą ir esamas infrastruktūras. Taip pat svarbu įvertinti vietos gyventojų poreikius ir pageidavimus;

• Literatūros, mokslinių straipsnių analizė;

• Objekto fotofiksacija;

• Koncepcijos kūrimas: Remiantis teritorijos analize, kuriama vizija ir koncepcija projektui. Tai gali apimti bendrą teritorijos planą, atskirus teritorijos fragmentus, pasirinktų augalų rūšių aprašymą, tvarumo ir išmaniųjų technologijų integravimo principus;

• Diskusijos su savivaldybės darbuotojais, atsakingais už projekto įgyvendinimą;

• Tvarumo principų taikymas: Tvarumo principai turėtų būti integruoti į visus projektavimo ir įgyvendinimo etapus. Tai apima atsinaujinančių išteklių naudojimą, atliekų mažinimą, biologinės įvairovės apsaugą;

• Kompiuterinių programų (AutoCad, Sketchup Pro, Lumion) naudojimas kuriant brėžinius ir vizualizacijas;

• Sąmatos skaičiavimas

3. OBJEKTO CHARAKTERISTIKA

3.1. Mažeikių miestas ir jo istorija

Mažeikiai- miestas, įsikūręs Šiaurės vakarų Lietuvoje. Mažeikių istorija prasideda nuo 1252 m., kai buvo įsteigtas pirmasis Mažeikių valsčius. XV-XVII a. miestas klestėjo dėl prekybos, žemės ūkio ir amatų plėtros. XIX a. pradžioje Mažeikiai tapo svarbiu transporto ir pramonės centru. XIX a. nutiestas Sankt Peterburgo– Varšuvos geležinkelis ėjo per Mažeikius, o tai prisidėjo prie miesto augimo. Geležinkelio stotis, pastatyta XIX a. antroje pusėje yra vienas iš seniausių mieste išlikusių pastatų.

Antrojo pasaulinio karo metu Mažeikiai buvo nuniokoti. Tačiau po karo miestas buvo atkurtas, o 1950–1960 m. prasidėjo naujas pramonės vystymosi etapas, kai buvo įkurta naftos perdirbimo įmonė, kuri anksčiau vadinosi "Mažeikių Nafta" , dabar- „ORLEN Lietuva“.

Dabar Mažeikiai yra šiuolaikinis miestas, kuris stengiasi plėtoti infrastruktūrą, švietimą ir kultūrą.

Mieste yra įvairių pramogų, sporto ir kultūros objektų- kultūros centras, bibliotekos, bažnyčios, taip pat parkų, ežerų bei upių.

Ventos regioninis parkas, įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d., yra svarbi Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo teritorija. Parko plotas siekia 9 834 ha, kuriame 52,5 % sudaro miškai, 39,8 % draustiniai, 3,9 % – rekreacinio prioriteto zonos, o 1,1 % – rezervatai.

Pagrindiniai parko tikslai yra:

• Išsaugoti Ventos slėnio kraštovaizdį ir natūralų hidrografinį tinklą, įskaitant Ventą bei jos intakus Virvytę, Uogį, Ažvilį ir Dabikinę.

• Apsaugoti kultūros paveldo vertybes.

• Išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, savitą augaliją ir gyvūniją.

• Atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus.

• Vykdyti tyrimus, stebėjimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse.

• Plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje.

• Reglamentuoti ūkinę veiklą ir urbanizacijos plėtrą pagal regioninio parko planavimo schemą.

• Vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą

3.3. Bendra objekto charakteristika ir problematika

Planuojama teritorija „Ventos upės slėnio sutvarkymo projektas Mažeikių mieste“ nuo pietryčių iki šiaurės vakarų- apie 3 km (3.7 pav.).

Atstumai nuo planuojamo įrengti pėsčiųjų-dviračių tilto per Ventos upę (3.8 pav., 3.10 pav. pažymėta 5 nr.) iki Daubarių piliakalnio- apie 1,5 km (3.8 pav., 3.10 pav. pažymėta 5 nr.), iki „Geležinio“ geležinkelio tilto (neveikiančio) Kurmaičiuose pietinėje Ventos pakrantėje-apie 8 km (3.8 pav ,3.9 pav. pažymėta 6 nr.)

"Ventos upės slėnio sutvarkymo projektas Mažeikių mieste" yra plataus masto projektas, skirtas pertvarkyti Ventos upės slėnį, paversti šią erdvę patrauklia ir funkcionalia laisvalaikio praleidimo vieta. Projektas apima esamų ir naujų infrastruktūros elementų, tokių kaip dviračių ir pėsčiųjų takai, tiltas per Ventos upę, kemperių aikštelė, sporto, vaikų žaidimų ir aktyvaus poilsio zonos, baidarių prieplauka ir pasyvaus poilsio vietos, kūrimą ir tobulinimą.

Problema yra tai, kad esami traukos centrai (3.8 pav., 3.9 pav. pažymėta 1 nr., 2nr., 3nr. ir 4 nr.) sukoncentruoti vienoje vietoje, o dviračių takas yra per trumpas ir neturi jungčių su kitais miesto takais. Kuriant projektą siekiama išspręsti šias problemas, taip pat atsižvelgti į teritorijos apsaugos reikalavimus, kadangi ji yra dalis Natūra 2000 zonos.

Projektas turi atitikti įvairių amžiaus grupių ir su negalia žmonių poreikius, ypatingas dėmesys skiriamas ekologiniams ir socialiniams aspektams. Ekologinis aspektas susijęs su būtinybe išsaugoti ir pagerinti gamtos paveldo vertę, o socialinis- su poreikiu užtikrinti universalų prieinamumą ir patogumą visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, fizinio pajėgumo ar naudojamos transporto priemonės.

3.8 pav. Teritorijos planas IŠMANUSIS MIESTS projekte M 1:200 000 (žr. 13)

3.9 pav. Fotofiksacija. Esamas pėsčiųjų-dviračių takas

Be to, rengiant projektą siekiama užtikrinti esamų infrastruktūros elementų - pėsčiųjų ir dviračių takų - tęstinumą bei sąsajas su kitais takais. Numatoma, kad tai padidins miesto ir rajono gyventojų galimybes naudotis takais, o tai savo ruožtu gali padidinti fizinio aktyvumo lygį ir gerinti bendrą gyventojų sveikatą. Prie įrengiamų ir atnaujinamų pėsčiųjų-dviračių takų (3.9 pav.) būtina įrengti poilsio stoteles, apsaugotas nuo lietaus ir saulės.

3.10 pav. Esami ir planuojami teritorijos objektai M 1:150 000

1 – Sporto, vaikų žaidimų, aktyvaus poilsio, paplūdimio zona

2 – Baidarių prieplauka

3 – Planuojamas įrengti pėsčiųjų-dviračių tiltas per Ventos upę

4 – Planuojama poilsiavietė pietiniame Ventos krante

5 – Daubarių piliakalnis

6 – „Geležinio“ geležinkelio tiltas (neveikiantis) Kurmaičiuose.

7– Planuojama kemperių aikštelė

8 – Planuojama vaikų žaidimų aikštelės plėtra

9 – Numatomas pėsčiųjų-dviračių takas, jungiantis naująjį tiltą, Daubarių piliakalnį ir „Geležinio“ geležinkelio tiltą

10 – Siūloma papildoma pėsčiųjų-dviračių tako trasa

11 – Planuojama baidarių prieplauka

12 – Planuojama baidarių prieplauka

"Ventos upės slėnio sutvarkymo projektas Mažeikių mieste" yra ambicingas irvisapusiškas projektas, kurio tikslas - paversti šią unikalią gamtos vietą patraukliu ir prieinamu laisvalaikio praleidimo centru, kuris atitinka gyventojų poreikius ir tausoja gamtos paveldo vertybes.

Planuojama stiprinti vietos ekonomikos plėtrą. Projekto įgyvendinimas ne tik padidins turizmo patrauklumą ir turistų srautus, bet sukurs naujas darbo vietas - tiek tiesiogiai (pavyzdžiui, priežiūros ir aptarnavimo srityse), tiek netiesiogiai- skatinant vietos verslo plėtrą, ypač laisvalaikio, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose.

Projektas yra daugiafunkcinis ir orientuotas į universalų prieinamumą ir visapusišką dizainą. Tai reiškia, kad visos naujos ir atnaujintos infrastruktūros dalys turi būti pritaikytos įvairiems vartotojams, įskaitant žmones su negalia, senyvo amžiaus asmenis ir vaikus. Šiame kontekste numatoma plėtoti vaikų žaidimų aikšteles, taip pat įrengti poilsiavietę ir kemperių stovėjimo aikštelę su sanitariniais mazgais bei kita reikalinga įranga.

Įrengiant naujas pėsčiųjų ir dviračių takus nuo numatytos Venta per tiltą iki Daubarių piliakalnio ir nuo šiaurinio kranto iki nebeveikiančio "Geležinio" geležinkelio tilto Kurmaičiuose, projektas ne tik stiprins teritorijos patrauklumą ir prieinamumą. Šie takai taip pat suteiks galimybę gyventojams bei lankytojams iš arčiau susipažinti su unikaliais kraštovaizdžio ir kultūros paveldo elementais.

Ventos slėnis, esantis Mažeikių mieste, yra vienas iš unikalių gamtos kampelių, kuriame susipina gamta ir miesto gyvenimo pulsas. Tačiau šiuo metu daugelis pakrantės vietų bei šlaitas, kuris siūlo žavią panoramą į Ventos upę, yra užaugęs krūmynais, kurie atima miestiečių ir svečių galimybę mėgautis gamta.

Šlaitai ir upės prieigos (3.11pav., 3.12 pav., 3.13 pav.) yra įspūdingos, su sudėtingu reljefu, kuri reikalauja atidumo ir profesionalumo jų tvarkymui. Šio projekto metu būtina atsižvelgti į gamtos apsaugos reikalavimus, nes Ventos slėnis yra svarbi ekosistemos dalis, kurią reikia saugoti.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų išlaikytas tvarus šlaito priežiūros planas, siekiant išvengti ateityje galinčių atsirasti problemų

Visi šie elementai sudaro kompleksinę ir harmoningą "Ventos upės slėnio sutvarkymo projekto Mažeikių mieste" viziją, kuri yra ne tik estetiškai patrauki, bet ir atitinka ekologinius, socialinius ir ekonominius tvarumo principus. Projektas yra orientuotas į ateitį ir juo siekiama užtikrinti, kad Ventos upės slėnis būtų patrauklus ir pritaikytas ne tik dabar, bet ir ateityje.

3.4. Gamtinių klimatinių sąlygų charakteristika

Mažeikiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja vidutinio klimato zona, kur charakteringos šaltos, sniegingos žiemos ir šilti, lietingi vasaros mėnesiai.

Meteo.lt duomenimis, Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 5, 6 ir 7 (kur zonos suskirstytos į 5b, 6a, 6b ir 7a. Kuo atsparumo zonos skaičius mažesnis, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi. Kuo aukštesnis skaičius, tuo sunkiau augalai pakelia šaltį. Mažeikiai patenka į 6a zoną (3.14 pav.).

Vidutinė metinė oro temperatūra Mažeikiuose yra apie 6-7 °C (3.15 pav.). Šilčiausio mėnesio (liepos) vidutinė temperatūra gali siekti iki 18°C, o šalčiausio mėnesio (sausio) vidutinė temperatūra dažniausiai yra žemiau -3°C. Kritulių iškrinta visais metų laikais, tačiau daugiausiaišiltuoju laikotarpiu. Per metus Mažeikiuose iškrinta apie 650-700 mm kritulių.

Vėjo vidutinis greitis Mažeikiuose yra apie 3 m/s (3.16 pav ). Stipriausi vėjai pučia lapkritį–sausį, o silpniausi – gegužę–rugsėjį. Dažniausi pietų, pietvakarių ir vakarų vėjai, vasarą įsivyrauja vakarų ir šiaurės vakarų vėjai.

Klimato kaitos padariniai, tokie kaip sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai ir daugiau ekstremalių reiškinių, taip pat veikia Mažeikių rajoną. Per pastaruosius dešimtmečius pastebima tendencija, kad vasaros sausros tampa vis dažnesnės, o kritulių kiekis šaltuoju metų laiku didėja ir mažėja šiltuoju.

Klimato kaita veikia ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvos klimatą. Pagal klimato modelius, visoje Lietuvoje, XXI amžiuje tikimasi vidutinės oro temperatūros pakilimo, dažnesnių karščio bangų, sausrų ir stipresnių vėjų.

2019 m. didžiausias sausio mėnesį išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis 2019 m. didžiausias sausio mėnesį išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis. Mažeikiuose jis buvo apie 10 cm (3.17 pav.).

Mažeikiuose vyrauja kontinentinio ir jūros klimato mišinys, kuris dažnai apibūdinamas kaip atšiaurus klimatas. Klimato sąlygas šiaurės Lietuvoje veikia tiek Baltijos jūra, tiek šiaurinės ir rytinės oro masės.

Mažeikių rajonas garsėja savo gamtos turtu, prie kurio priskiriama daugybė upių, ežerų ir miškų. Jie sudaro puikias sąlygas turizmui, rekreacijai ir aktyviai laisvalaikio praleidimui.

Rajone esančių ežerų ir upių gausa leidžia mėgautis įvairia vandens sporto veikla, tokia kaip plaukimas baidarėmis, kanojomis, irklentėmis, arba žūkle

Mažeikiuose ir jo rajone yra daug miškų, kuriuose galima rasti įvairių rūšių medžių, tokių kaip pušys, ąžuolai ir beržai. Miškai yra populiarūs tiek vietos gyventojų, tiek turistų, nes čia galima mėgautis ramybe, grynu oru ir stebėti gamtos grožį.

4. SPRENDINIAI

4.1. Projekto koncepcija

• Augalų rūšių parinkimas

Sustiprintiekosistemą:Įgyvendintigamtosapsaugosprojektus,skirtus vietiniųrūšių,ypač retų arba nykstančių, gyvūnų ir augalų apsaugai ir atkūrimui. Užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendinamas taip, kad būtų minimalus poveikis vietos ekosistemai, pvz.: naudoti ekologiškas statybines medžiagas, riboti gamtos naikinimą ir atlikti poveikio aplinkai vertinimus.

Renkantis augalų rūšis, svarbu pasirinkti vietinius, karščiui atsparius ir vandenį taupančius augalus, kurie gali gerai prisitaikyti prie klimato sąlygų. Tai gali padėti sumažinti laistymo poreikį ir pagerinti ekosistemos atsparumą ekstremaliomis oro sąlygomis (4.1 pav.).

4.1 pav. Projektuojami augalai:

1. Plaukuotasis beržas Betula pubescens Ehrh.

2. Paprastasis putinas Viburnum opulus

3. Paprastasis šermukšnis Sorbus aucuparia

4. Menturlapė baltašaknė Polygonatum verticillatum

5. Paprastoji dedešva Malva neglecta

6. Daugiametė svidrė Lolium perenne L.

7. Dirvinė raugė Agrostemma githago L.

Svarbu tinkamai pasirinkti augalų tankį ir formą. Ventos upės slėnyje būtina atsižvelgti į esamą augaliją ir įvairovę, siekiant užtikrinti optimalų augalų tankį ir formą. Medžių ir krūmų grupavimą pasirinkti taip, kad būtų sukurta natūrali šešėlio zona, kurioje žmonės galėtų praleisti laiką esant karštam orui.

• Kemperių aikštelė

Stengtis naudoti kuo daugiau vietos gamtinius resursus aikštelės apželdinimui, pasirinkti vietines augalų rūšis, kurios gerai prisitaiko prie esančio klimato ir mažiau reikalauja priežiūros (4.2 pav.).

Įdiegti atsinaujinančios energijos šaltinius, pvz., saulės baterijas, kad užtikrinti tvarų elektros tiekimą aikštelėje bei įrengti elektromobilių krovimo stoteles (4.3 pav.).

Įrengti atliekų rūšiavimo sistemas, kad skatinti lankytojus rūšiuoti atliekas ir sumažinti žmonių neigiamą poveikį aplinkai (4.4 pav., 4.5 pav.).

Reiktų nepamiršti ir pramogų bei poilsio objektų planuojamoje aikštelėje. Tai gali būti nedidelis fontanas (4.6 pav.), šalia poilsio vietų (suoliukų) pastatyti krėslai- būgnai (4.7 pav.). Taip pat puikiai tiktų lauko instrumentas ksilofonas „Akadinda“ (4.8 pav.).

Poilsio zonoje bei šalia takų būtina įrengti aiškius ir lengvai suprantamus ženklus bei žemėlapius, panaudojant garso įrangą ir Brailio raštą, kad visi lankytojai lengvai rastų reikiamas vietas ir orientuotųsi aplinkoje (4.10. pav.).

Svarbus aspektas- mažosios architektūros integravimas į kraštovaizdį, kad būtų sukurtas natūralus, harmoningas ir tvarus aplinkos dizainas. Mažoji architektūra (4.9 pav., 4.11 pav., 4.12 pav., 4.14 pav.) gali būti išskirtinė ir turėti ypatingas formas, bet tuo pat metu turi būti derinama su gamtos spalvomis ir formomis, kad įrengtos zonos būtų organiška kraštovaizdžio dalis.

Įrengti aiškų, lengvai suprantamąiruniversaliai prieinamątakųžymėjimą, kuris garantuotų saugumą, patogumą ir nepriklausomą judėjimą visoms socialinėms grupėms, įskaitant senjorus, neįgaliuosius, vaikus. (4.13 pav.).

Kemperių aikštelėje, šalia terasos su pergole- puiki vieta sukurti jaukų kampelį vaikams (4.14 pav.). Jie gali praleisti laiką žaidžiant, tuo tarpu suaugusieji gali mėgautis ramybe arba bendrauti su kitais kemperių aikštelės svečiais.

Taip pat smagi pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems – balansavimo takas (4.15 pav.). Toks takas suteiks puikią galimybę lavinti koordinaciją, pusiausvyrą ir stiprinti kūno raumenis. Be to, jis būtų ne tik fizinio, bet ir psichologinio išbandymo šaltiniu, kuris suteikia daug džiugesio ir adrenalino. Su tinkamu apšvietimu, balansavimo takas gali būti naudojamas ir vakarais, suteikdamasmagiškąatmosferąpoatvirudangumi. Vaikams irsuaugusiems taitampaneįkainojama patirtimi, kuri ne tik praturtina atostogas, bet ir suteikia galimybę mokytis ir tobulėti.

Visi šie elementai gali būti pritaikyti atsižvelgiant į vaikų amžių, interesus, ir vietos sąlygas. Svarbu, kad erdvės vaikams būtų saugios, patrauklios ir įdomios vaikams. Taip pat verta užtikrinti, kad šis kampelis būtų lengvai matomas ir pasiekiamas tėvams.

Ne mažiau svarbu įrengti viešuosius tualetus, praustuvus bei dušines taip, kad tai būtų ne tik praktinė funkcija, bet atrodytų estetikai ir subtiliai, kad harmoningai derėtų su kraštovaizdžiu.

Architektūrinė sanitarinio mazgo struktūra turi būti minimalistinė ir moderni, su būtiniausiais elementais. Dušai gali būti įrengti taip, kad suteiktų privatumą, bet kartu leistų mėgautis natūralia aplinka.

Įdiegti energiją taupančias LED šviesas (4.17 pav.), kurios padidintų takų bei aikštelių naudojimosi saugumą naktį. Taip pat svarbu įrengti vaizdo stebėjimo kameras (4.18 pav.).

Aikštelei rinktis betono trinkeles su ertmėmis, kurios atveria 40 % ploto augalams(vejai, kiliminiams augalams ar akmenukams).

Takams galima naudoti smulkių akmenų dangą (4.20 pav.). Danga pralaidi vandeniui, patogi naudoti.

• Pėsčiųjų ir dviračių takai

Įrengti aiškiai žymėtus pėsčiųjų ir dviračių takus, atskiriant juos vienas nuo kito, kad užtikrinti saugumą ir patogumą naudotojams.

Užtikrinti takų tinklą, kuris jungtų svarbius miesto taškus, pvz., parkus, kultūros objektus, gyvenamąsias zonas, sporto aikštes ir prekybos centrus.

Įrengti vandens pralaidžią dangą (pvz., drenažo gręžiniai arba vandens pralaidus betonas), kad sumažinti lietaus vandens nutekėjimą ir užkirsti kelią potvyniams.

Naudoti LED apšvietimą, kuris yra energiją taupantis ir ilgaamžis, taip pat galima naudoti judesio jutiklius, kad šviesos įsijungtų tik tada, kai yra reikalingos.

Įrengti augalų juostas arba žaliąsias zonas šalia dviračių takų, kad sumažinti CO2 kiekį ore, užtikrinti estetinį patrauklumą.

Sukurti poilsio zonas su suoleliais ir šiukšliadėžėmis (4.23 pav., 4.24 pav.). Poilsio vietose galima įrengti informacijos stendus apie rajono istoriją bei gamtą.

„Pėsčiųjų ir dviračių takai turi būti atskirti regėjimo negalią turintiems asmenims gerai juntamos faktūrosjuosta,kurigali įsiterpti irįšaligatvį,irį dviračių takelį (skirtingos faktūros juosta įrengiama panaudojant natūralius akmenis, mozaikinius akmenis, betoninius blokelius, trinkeles ir pan.).

Miestų, miestelių ir kaimų pėsčiųjų trasose ne rečiau kaip kas 500 m turi būti įrengtos mažiausiai 2 700 mm ilgio ir 1 200 mm pločio poilsio aikštelės. Poilsio aikštelėse turi būti vietos žmonėms atsisėsti ir laisva ne mažesnė kaip 900 mm pločio ir 1200 mm ilgio erdvė vežimėliais judantiems asmenims.

Kiekvienoje atskiroje apžvalgos aikštelėje turi būti ne mažesnė kaip 1800 mm x 1200 mm dydžio laisva aikštelė žmonėms prieiti. Apžvalgos aikštelių aptvėrimas įrengiamas ištisinis arba dvigubų turėklų 800 mm ir 1200 mm aukštyje nuo dangos paviršiaus. Aptvarų nepermatomos dalys turi būti įrengiamos ne aukštesnės kaip 1100 mm visomis apžvalgos kryptimis. Apžvalgos aikštelėje turi būti bekliūtė manevravimo erdvė ne mažesnė kaip 1500 mm skersmens“ (STR 2.03.01:2019)

Tai vasaržalis medis, užaugantis iki 10 – 20 m aukščio. Tošis balta su tamsiomis horizontaliomis dėmėmis, lygi, tik senų medžių pažemėje suaižėjusi. Lapai tamsiai žali, apatinė jų pusė plaukuota, 2-6 cm ilgio ir 1,5-5 cm pločio. Rudenį tampa ryškiai geltoni ir oranžiniai. Žydi gegužės pradžioje, prieš išsiskleidžiant lapams. Žirginėliai 3-6 cm ir apie 1,5 cm ilgio, žali arba geltoni. Jaunos šakelės puikus maisto šaltinis miško gyvūnams. Jaunų medelių žieve ir šakomis maitinasi pilkieji ir baltieji kiškiai, o stambesnius medžius mėgsta briedžiai ir šiauriniai elniai.

Mėgsta drėgnesnes, rūgščios dirvos, gerai apšviestas vietas.

Pumpurų ir lapų preparatai naudojami kaip antiseptikas nuo grybelio, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Jais galima gydyti kvėpavimo takų ligas – laringitą, bronchitą bei kosulį.

Nuovirai tradiciškai naudojami egzemoms, išbėrimams ir spuoguotai odai gydyti. Pumpurai renkami žiemą ir pavasarį kol nepradėjo brinkti, o lapai ką tik išsiskleidę.

Paprastasis putinas Viburnum opulus

Dekoratyvus, kompaktiškas krūmas, užauga iki 3 – 4 m aukščio. Lapai triskiaučiai (retai penkiaskiaučiai), šiek tiek panašūs į klevo. Viršutinė lapo dalis yra tamsiai žalia, plika, o apatinė šviesiai žalia. Baltais žiedais putinai sužydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Žiedynas –skėčio pavidalo šluotelė, kurios skersmuo siekia 5–10 cm. Rudenėjant nokina vaisius, susitelkusius gražiose kekėse. Vaisius – sultingas, ryškiai raudonas kaulavaisis, kurio kauliukas yra plokščias. Sunoksta rugsėjo mėnesį ir išsilaiko nenukritę beveik visą žiemą. Vaisiai sveria nuo 0,6 iki 1 g. Uogos naudojamos kulinarijoje ar maisto gamyboje. Paprastojo putino krūmus galima aptikti

Lietuvos miškuose, upių slėniuose. Putinas dekoratyvus visus metus: pavasarį krūmai pasidengia baltų žiedų skėčiais, rudenį jie būna nusagstyti sultingų, ryškiai raudonų, blizgančių uogų kekėmis.

Dauginamas krūmų dalijimu, ūgliais ir sėklomis.

Dažnai sodinamas apsauginiuose ir gyvenviečių želdiniuose, parkuose, prie sodybų.

Putinai gali augti priemolio ar glėjiškose priemolio dirvoje, ypač su pratekančiu vandeniu. Gausiai dera gerai apšviestoje vietoje, nors auga ir paunksnėje.

Paprastasis šermukšnis Sorbus aucuparia

Tai vietinė, savaime auganti medžių rūšis Lietuvoje. Medžių galima rasti lapuočių, spygliuočių bei mišriuose miškuose, kirtimuose, pamiškėse, pakelėse, auginamas soduose, sodybose, parkuose. Greito augimo lapuotis, siekiantis 8 – 10 m aukštį (pasitaiko ir 15 – 20 m). Laja kiaušiniška, su laiku skėstašakė ir retoka. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 15 – 20 cm ilgio, 10 cm pločio, tamsiai žali, apačia pilkai žalia. Rudenį suliepsnoja geltonais, raudonais ir oranžiniais atspalviais, anksti krenta. Žiedai susitelkę į 10 cm skersmens baltus žiedynus. Žydi gegužės birželio mėnesiais. Vaisiai rutuliškos formos, iki 1 cm skersmens, raudonai oranžiniai, susitelkę į kekes. Prinoksta rugsėjo mėnesį ir ilgai laikosi ant šakų. Uogos valgomos, sultingos, su juntamu kartumu. Šviesamėgis, atsparus šalčiui ir ligoms augalas.

Geriausiai auga puriose, turtingųjų maisto medžiagų turinčiose dirvose, drėgnesnėje vietoje.

Menturlapė baltašaknė Polygonatum verticillatum

Išraiškingi augalai, dekoratyvumas 5-6 mėn., nereikalauja priežiūros.

Lapų spalva žalia, žiedai balti, žydi balandį- birželį. Ilgaamžės, auga 7 ir daugiau metų, dauginamos sėklomis arba kero dalijimu. Augalo aukštis siekia 60-80 cm, sodinimo atstumai- 2030 cm, Tinka sodinti lysvaitėse, daugiaeilėse lysvėse(miksborderiuose), grupėse su kitais augalais, laukinių augalų gėlynuose, parkuose ir kaip soliterai.

Gali augti vidutinio drėgnumo dirvoje, pusiau pavėsyje ar pavėsyje.

5.

Paprastoji dedešva Malva neglecta

Žiedų koteliai nevienodo ilgio, kuokšteliais po 3-5 išaugę lapų pažastyse. Prie taurelės priaugęs 3 linijiškų lapelių pataurys. Vainiklapiai 5, šviesiai rožiniai arba balti, 2-3 kartus ilgesni už taurelės lapelius, viršūnėlės giliai įkirptos. Kuokelių labai daug, jų koteliai suaugę į vamzdelį. Vaisius sausas, disko pavidalo, apgaubtas taurelės. Aplink diską išsidėstę plaukuoti vaisiai. Jų paviršius lygus arba šiek tiek raukšlėtas, kraštai apvalūs. Stiebas gulsčias arba kylantis, apvalus, šakotas, apaugęs žvaigždiškais plaukeliais. Lapai pražanginiai, plaukuoti, apskriti arba inkstiški, su 5-7 skiautėmis, kraštas karpuotai dantytas. Prielapiai trumpi, plaukuoti. Augalas vienmetis, kartais išgyvena dvejus trejus metus. Žiedus apdulkina nektarą renkantys vabzdžiai. Neblogas pašaras, ėdamas visų gyvulių. Jauni lapeliai tinka salotoms, jų galima dėti į šiupinius. Auga daržuose, patakėse, dykvietėse, natūralioje gamtoje.

Augalo šaknys ilgos, todėl gerai auga sausose vietose, suplūktoje dirvoje.

Dedešva turi karotino, askorbino rūgšties, kartais vartojama kaip vaistažolė.

Daugiametė svidrė Lolium perenne L.

Daugiametė svidrė – miglinių šeimos žolinis augalas. Savaime paplitęs didelėje Eurazijos dalyje. Aukštis iki 70 cm, su gausiomis šaknimis. Lapai linijiški plokšti, kartais susisukę į vamzdelį. Žiedai susitelkę į varpos pavidalo kekes. Varputės prie žiedyno ašies šonų prisisegusios 2 eilėmis. Jose po kelis ar keliolika žiedų. Vaisius – grūdas. Daugiametė svidrė atspari mindymui, kartais auginama vejose. Daugelio rūšių svidrės kryžminasi su eraičino genties augalais, jų hibridai priskiriami prie eraičinsvidrės (×Festulolium) genties.

Dirvai nereikli. Auga pievose, pakelėse, kiemuose.

Rekomenduojama sėjos norma: 200gramų 1 arui

Tai rūšis, auganti Lietuvoje ir įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (žr. 35). Sėjama pavasarį, greit sudygsta. Užauga 40-90 cm aukščio. Stiebas status, plaukuotas. Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški, smailūs, priešiniai. Žiedai tamsiai rausvi violetiniai, pavieniai, dideli. Tinka auginti nešienaujamose pievelėse, gėlynuose, skynimui. Sudygusi iš rudens lengvai peržiemoja.

Dirvai nereikli, auga saulėtoje, dalinai saulėtoje vietoje. Klimato zonos- 3-10.

AHP kraštovaizdžio architektūros objektųanalizei rengiantVentos upės slėnio sutvarkymo projektą pasirinkau šiuos vertinimo kriterijus: socialinis, funkcinis, išmanumo, estetika ir tvarumas.

AHP metodo taikymas šiems kriterijams suteikia galimybę sistemingai ir objektyviai įvertinti kraštovaizdžio architektūros objektus. Tai svarbu norint užtikrinti, kad projektas būtų kuo efektyvesnis ir naudingesnis visai bendruomenei, taip pat atitiktų tvarumo principus. AHP metodas padeda atskleisti, kurie kriterijai yra svarbiausi projektui, todėl galima nukreipti daugiau resursų į tuos aspektus, kurie turi didžiausią poveikį projekto sėkmei.

Šiame vertinime, atliekant Ventos upės slėnio kraštovaizdžio architektūros objektų kūrimo analizę pagal AHP metodą, pasirinkti kriterijai išsidėstė šia tvarka: tvarumas, išmanumas, funkcionalumas, socialinis aspektas ir estetika. Ši tvarka rodo, kokios svarbos skiriama kiekvienam kriterijui šiame specifiniame projekte.

** pav. AHP analizė

• Tvarumas yra kriterijų analizės prioritetas, rengiant projektą reikia atsižvelgti į ilgalaikį poveikį aplinkai, biologinei įvairovei, vandens ir kitų išteklių naudojimui. Be to, tai apima ir ekonominius aspektus, tokius kaip objektų priežiūros ir palaikymo išlaidos, taip pat jų atsparumą laiko ir klimato pokyčiams.

• Išmanumas- tai technologijų integracija ir adaptacijos galimybės. Tai apima išmaniųjų technologijų, pavyzdžiui, mobiliojo interneto, virtualios ir papildytos realybės, taikymą kraštovaizdžio architektūros objektuose.

• Funkcionalumas apima objektų prieinamumą, jų naudojimą skirtingomis metų laikotarpiais ir patogumą skirtingoms amžiaus grupėms.

• Socialinis aspektas apima objektų gebėjimą skatinti socialinius ryšius, suteikti erdves poilsio ir rekreacijos veikloms, bei prisidėti prie vietos kultūros išsaugojimo ir pristatymo.

• Estetika: Paskutinis, bet ne mažiau svarbus kriterijus. Reikia atsižvelgti į objektų vizualinį patrauklumą ir jų derinimą su aplinka.

Tai yra subalansuotas požiūris į kraštovaizdžio architektūros objektų kūrimą, kuris atsižvelgia įdaugybęsvarbiųaspektų.Šiaiskriterijaisgalimanaudotiskaipgairėmis,planuojantirįgyvendinant Ventos upės slėnio sutvarkymo projektą.