PROFESIONALUS POŽIŪRIS Į STATYBINĖTRIUKŠMĄ: AKUSTIKA

TRIUKŠMO TARŠOS NEMATOME, NEJAUČIAME JOS SKONIO IR KVAPO, TODĖL IR NESKIRIAME JAI TIEK DĖMESIO, KIEK, PAVYZDŽIUI, ORO, VANDENS AR DIRVOŽEMIO TARŠAI. TAI YRA DIDELĖ KLAIDA: NORS TRIUKŠMO TARŠA TRUMPALAIKĖ IR NESIKAUPIA APLINKOJE, JI DARO ILGALAIKĮ POVEIKĮ ŽMONIŲ GYVENIMUI IR TURTO VERTEI.

Autorė: Rosita Rastauskienė

Giesmės po bažnyčių skliautais užburia. Opera geros akustikos salėje sujaudina ir pakylėja. Bet iš kaimynų buto sklindanti muzika, jų ištarti žodžiai, per sienas atsklidę iki mūsų, geriausiu atveju tik erzina. Kodėl?

Todėl, kad mūsų kasdienybėje girdimi garsai iš tikrųjų yra įvairių garsų kratiniai. Ne aiškūs, sistemiški dažniai, kaip muzikoje, o chaotiški, atsitiktiniai, nesubalansuoti ir pernelyg didelio intensyvumo trikdantys ar erzinantys garsai. Kitaip tariant – triukšmas.

Mieste triukšmas mus persekioja nuolat: jį skleidžia transporto eismas, praeiviai gatvėje, kaimynai pastato viduje ir išorėje, pramoniniai ir pramoginiai, prekybos ir verslo objektai, bet labiausiai – oro uostai ir statybvietės.

Atlikę daugiabučiuose gyvenančių suaugusiųjų tyrimą, danų mokslininkai nustatė, kad labiausiai paplitusi reakcija į nuolatinį aplinkos triukšmą yra susierzinimas, virstantis baime, pykčiu, agresija ir net smurtu. Jei padėtis ilgai nesikeičia, galiausiai gali kilti rimtų psichikos ir fizinės sveikatos problemų. Nuolat leidžiant laiką triukšmingoje aplinkoje, ilgainiui gali imti spengti ausyse, apimti nerimas ir depresija, kankinti nemiga. Su nuolatinio triukšmo poveikiu siejamas netgi cholesterolio padidėjimas, taip pat hipertenzija, kitos širdies ir kraujagyslių ligos.

Triuk Mas Visada Lyd Jo

Miesto Gyvenim

Iki mūsų, modernių, laikų žmonės nuo triukšmo, sklindančio iš išorės, gynėsi storomis sienomis ir aklinais langais, o patalpų aidą slopino apmušalais, minkštais baldais, kilimais ir sunkiomis užuolaidomis. Žmonijai persikraustant į dangoraižius, kur karaliauja betonas, stiklas ir nerūdijantis plienas, to nebepakanka – reikia kompleksinio, profesionalaus požiūrio.

Profesionalių garso izoliacijos sprendinių pradžia laikytina XX a. penktojo dešimtmečio antroji pusė, kai pastatuose buvo imta taikyti povandeninių laivų akustinės inžinerijos patirtis. Taip išsirutuliojo statybinė akustika – mokslas apie triukšmo statiniuose kontrolę, aprėpiančią triukšmo sklidimo iš vienos erdvės į kitą mažinimą ir garso valdymą uždaroje erdvėje atsižvelgiant į aidėjimo laiką (arba aido laipsnį), bendrą triukšmo lygį ir kalbos suprantamumą. Statinio akustikai įtakos gali turėti daug dalykų: erdvės geometrija ir tūris. Erdvėje ir aplink ją esančių paviršių garso sugerties, perdavimo ir atspindėjimo savybės. Erdves skiriančių konstrukcijų garso sugerties, perdavimo ir atspindžio charakteristikos. Garso susidarymas erdvėje arba už jos ribų. Ore sklindančio garso perdavimo galimybės. Smūginis triukšmas. Taip pat visa patalpos apdaila ir naudojamos garsą sugeriančios medžiagos.

TRIUKŠMO VALDYMAS

PRASIDEDA NUO JO LYGIO STEBĖJIMO

Tobulas kasdienybės triukšmo lygis yra nuo 30 dB iki 50 dB, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tai itin retas malonumas, juolab kad ir įprastas mūsų pokalbių garso stiprumas 65 dB. Idealios triukšmo atžvilgiu aplinkos galime tikėtis nebent vienumoje leisdami savaitgalius atkampioje sodyboje.

Mieste triukšmas niekada nesiliauja. Ir vien nurodymais, kuriomis valandomis, pavyzdžiui, galima gyvenamuosiuose rajonuose naudoti triukšmingą techniką ir įrangą statybose, nuo kada iki kada gyvenamuosiuose pastatuose yra ramybės laikas, kokių taisyklių laikytis atliekant remonto darbus, kenksmingo triukšmo poveikio neišvengsime.

Siekiant įvertinti miesto garsų keliamą riziką ir užkirsti kelią jų žalingam poveikiui, reikia reguliariai matuoti triukšmo lygį – garso lygio matuokliais (SLM), integruojamaisiais garso lygio matuokliais (ISLM) ar triukšmo dozimetrais.

Šiais prietaisais atliekami ir naują statinį perduodant eksploatuoti būtini natūriniai akustiniai matavimai (ore sklindančio garso ir smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo). Tai – vienas iš naujų pastatų vertinimo kriterijų: pagal šių matavimų rodiklius nustatoma pastato garso klasė – A, B, C, D, E arba F. Nuo 2004 m. visi Lietuvoje statomi daugiabučiai turi atitikti ne mažiau kaip C klasės reikalavimus.

Nors mažas triukšmo lygis laikomas vienu iš devynių svarbiausių sveiko pastato požymių, o apželdinti stogai išties gerai izoliuoja garsą, žaliųjų pastatų akustinės savybės, deja, dažnu atveju yra prastesnės nei įprastų pastatų. Ekspertų teigimu, projektuojant žaliuosius pastatus susitelkiama į CO2 emisijos mažinimą, dėl to dažnai atsisakoma garsą sugeriančių statybinių medžiagų, taip pat garsą slopinančių elementų (akustinių plokščių, kiliminės dangos ir k.). Be to, garso izoliacijai mažiau dėmesio skiriama ir žaliųjų pastatų sertifikavimo sistemose, tokiose kaip LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design).

Akustikai daug dėmesio skiriama BREEM sistemoje ir ypač prieš dešimtmetį pradėtame taikyti Tarptautinio WELL pastatų instituto (angl. The International WELL Building Institute, IWBI) pastatų sertifikavimo standarte WELL. Laikantis šio standarto, pastatai sertifikuojami pagal jų poveikį žmonių sveikatai ir gerovei remiantis dešimčia pagrindinių rodiklių, tarp jų ir akustikos. Ši koncepcija apima iš viso 108 charakteristikas, susijusias su dizainu, kultūra, politika ir priežiūra.

Pagrindiniai Triuk Mo Kontrol S B Dai

Triukšmo lygis kontroliuojamas iš esmės keturiais būdais: izoliuojant garsą ir vibraciją, sugeriant garsą ir slopinant vibraciją. Kiekvieno iš šių būdų poveikis skirtingas, tad jie taikomi atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Garso izoliacijos pavyzdys – tvirta pertvara darbo erdvėje, blokuojanti sklindančias garso bangas. Tokios tipo pertvaros dažniausiai būna iš labai tankių medžiagų, pavyzdžiui, betono ir plieno. Kuo sunkiau garso bangoms prasiskverbti pro kietąjį barjerą, tuo didesnis šio, kaip triukšmo kontrolės priemonės, efektyvumas. Vibracijos izoliavimo atveju taip pat įrengiamos fizinės užtvaros.

Garso sugėrimas (akustinė absorbcija) grindžiamas prielaida, kad energijos negalima nei sukurti, nei sunaikinti. Ją galima tik paversti kita forma. Taikant šią triukšmo kontrolės formą, garso bangų energija paprasčiausiai paverčiama šiluma, o triukšmo sumažėjimas yra natūralus šio proceso šalutinis produktas.

Akustinė absorbcija taikoma reverberacijos (aidėjimo) trukmei kontroliuoti. Įprastai naudojamos dviejų rūšių medžiagos: pluoštinės arba akytosios (putplastis). Pluoštinių medžiagų gijas garso bangos priverčia lankstytis, taip akustinė energija paverčiama šilumos energija, ir garsas sugeriamas. Putplastis tarsi kempinė sugeria mechaninių virpesių (garso bangų) sujudintas oro molekules, o šių energija siauruose kanaluose dėl klampumo virsta šiluma.

Vibracijos slopinimas panašus į garso sugėrimą – užuot kliudžius sklisti garso bangoms, ieškoma būdo jų energijai konvertuoti į šilumą.

Architektūriniu požiūriu pluoštinės medžiagos ir putplastis ne visada atitinka patrauklumo sampratą ar tvirtumo parametrus, todėl įprasta šias medžiagas dengti akustiškai skaidria apdaila – audiniu, mediena, metalu, gipso kartono plokštėmis ir pan.

Medžiagos akustinėms savybėms didelės įtakos turi ir storis. Patalpų apdailos efektyvumą rodo jos sugerties koeficientas. Jis gali būti nuo 0,0 (100 proc. garsą atspindintis paviršius – pavyzdžiui, akmuo, plytelės ar betonas) iki 1,0 (100 proc. garsą sugeriantis paviršius –aukštos kokybės akustinės lubų plokštės, mineralinės vatos plokštės ir pan.). Tokių gaminių kaip akustiniai kilimai, užuolaidos sugerties koeficientas paprastai yra nuo 0,1 iki 0,3, perforuotų gipso kartono plokščių –apie 0,6–0,7.

Paminėtina, kad jau kuriamos vis naujos garso izoliacijos ar absorbcijos medžiagos iš perdirbtų žaliavų. Jos ne tik efektyviai mažina triukšmą, bet ir padeda kurti tvarią aplinką.

Triuk Mo Kontrol

PASTATO IŠORĖJE IR VIDUJE

Tinkamą triukšmo lygį garantuoti pastatytame pastate yra sunkiau, todėl atsakingi statytojai tuo pradeda rūpintis jau pradiniu pastato projektavimo etapu.

Pirmiausia įvertinamos galimybės statyti pastatą toliau nuo triukšmo šaltinio, pavyzdžiui, greitkelio. Jei įmanoma, tarp gyvenamojo pastato ir triukšmo šaltinio (tarkim, geležinkelio) kaip buferiai panaudojami žemės plotai su negyvenamaisiais ele- mentais. Akustiką galima kontroliuoti ir tinkamoje vietoje įrengus, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelę – garažą. Kaip naujų gyvenamųjų pastatų triukšmo skydai gali būti panaudojami jau esami komerciniai pastatai (tokiu atveju nauji pastatai statomi lygiagrečiai už jų reikiamu atstumu). Jeigu barjeriniai pastatai veikiami didelio triukšmo, įrengiama akustinė apsauga.

2002 m. Singapūre atidarytas „Esplanade –Theatres on the Bay“, tituluojamas Singapūro nacionaliniu meno centru, garsėja savo akustiškai tobula koncertų sale, kurioje pritaikyti unikalūs triukšmo slopinimo sprendiniai.

Kai šis metodas neefektyvus, naujojo gyvenamojo pastato virtuvės ir vonios kambariai planuojami triukšmo pusėje, kitos patalpos – toliau nuo triukšmo. Ypač ekstremaliais atvejais ekranuojami langai ir durys, nukreipti į triukšmo pusę.

Ne mažiau svarbu sulaikyti ir triukšmą, sklindantį per sienas, grindis, langus, lubas ir pastato duris.

Kuo didesnė medžiagos masė, tuo sunkiau sklisti garsui, todėl, pavyzdžiui, betoninės sienos garsą izoliuoja labiau nei medinės, tačiau šioms būdinga kitų pranašumų. Pasirinkus lentas, viena efektyviausių garso izoliavimo priemonių – mineralinės vatos plokštės.

Daugumos daugiabučių būstų sienos yra tuščiavidurės – du tvirti statybinės medžiagos (paprastai gipso kartono plokščių) sluoksniai ir oras tarp jų. Ši tuščia erdvė paprastai užpildoma izoliacinėmis medžiagomis, kurios, be kita ko, sugeria ir garsus, – neaustinėmis garso izoliacijos medžiagomis su mineraline arba akmens vata, medžio arba stiklo pluoštais, poliuretano putomis. Dar vienas variantas – storesnės monolitinės sienos, bet tokiu atveju didėja statybų sąnaudos ir mažėja naudingas patalpų plotas.

Kad ir koks sienų garso izoliacijos būdas būtų pasirinktas, geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai jos yra tinkamai užsandarintos, be menkiausių įtrūkimų.

GARSO SKLIDIMAS PER LUBAS, GRINDIS IR LANGUS

Garso sklidimas per lubas ir grindis pirmiausia priklauso nuo perdangų tipo (gelžbetoninės, mūrinės, medinės ir kt.). Ekspertų teigimu, gerą garso izoliaciją tarp aukštų, skiriamų gelžbetoninių perdangų, užtikrina plūdriosios grindys su ne mažesnio kaip 3 cm storio specialiu akustiniu polistireniniu putplasčiu EPS T (su padidinta smūgio garso izoliacija). Jei perdangos medinės, naudotina kuo minkštesnė vata.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučiame pastate iš viršesnio buto sklindančių garsų lubų izoliacija nenuslopins – bus kur kas efektyviau, jei tame bute bus įrengta tinkama grindų garso izoliacija.

Naujas akustikos standartas –viešbutyje „Jacy'z Hotel & Resort“ Geteborge (Švedija).

PAGALBA MEDŽIAGAI IŠSIRINKTI: KLASIFIKACIJA

* Absorbcinės medžiagos paprastai skirstomos į kategorijas nuo A iki E (A – labai garsą sugeriančios, E – beveik visiškai atspindinčios).

* 1961 m. JAV bandymų ir matavimų draugija įvedė ir parametrą skirtingų statybinių medžiagų eksploatacinėms savybėms palyginti – garso perdavimo klasę (angl. Sound Transmission Class, toliau – STC). Ji rodo, kiek sumažėja garsas (dB) sklisdamas per tam tikrų garso izoliacinių savybių turinčią medžiagą. Kuo didesnė STC vertė, tuo geresnės medžiagos izoliacinės savybės. Pavyzdžiui, jei pageidaujamas garso lygis viduje yra 45 dB, o triukšmo lygis išorėje – 85 dB, akustinį komfortą užtikrins medžiaga, kurios garso perdavimo klasės vertė yra 40 STC.

Vis dėlto vienu silpniausių pastato elementų garso izoliacijos aspektu laikomi langai. Netinkama jų padėtis arba varstymas gali turėti įtakos izoliacinių sienų eksploatacinėms savybėms. Geriausiai triukšmą absorbuoja nuolat uždaryti ir tinkamai užsandarinti langai, tačiau daugeliui žmonių tai kelia psichologinį diskomfortą. Per langus iš aplinkos sklindantį garsą galima sumažinti ir sumažinus jų dydį, tačiau šį būdą riboja langų dydžio reglamentai ir estetikos suvokimas. Taip pat galima padidinti stiklo storį, laminuoti stiklus tvirtu skaidriu plastiku, didinančiu atsparumą ne tik triukšmui, bet ir dužimui. Vis dėlto geriausiai nuo triukšmo saugo akustiniai langai, tik jie, deja, brangūs.

Kiti B Dai Ma Inti Triuk M Patalpose

Triukšmas sklinda ir pro duris. Vienas iš sprendimų – tuščiavidures duris pakeisti masyvo durimis. Garso izoliaciją galima padidinti apačioje ir viršuje sumontavus sandarinimo tarpines. Taip pat veiksminga kuo mažiau durų angų projektuoti sienose, kurios tiesiogiai susiduria su triukšmu. Slankiojamosios durys taupo erdvę, bet neužtikrina reikiamos garso izoliacijos, pavyzdžiui, darbo ar vonios kambaryje.

Siekiant užtikrinti komfortiškas darbo ir gyvenimo sąlygas, būtina ir tinkama vėdinimo sistemos įrangos, ortakių, šilumos siurblių garso izoliacija.

Triukšmą galima sumažinti ir patalpų dekoratyviniais elementais –minkšta sienų danga, kilimais, drobės paveikslais, sunkiomis tankaus audinio užuolaidomis, minkštais baldais.

Triukšmo svyravimams slopinti galima pasitelkti foninį triukšmą – švelnią muziką, vadinamąjį baltąjį triukšmą arba tiesiog įjungti kondicionavimo ar šildymo sistemą.

Nusprendus remontuoti seną būstą, nevertėtų imtis „pasidaryk pats“ projekto – savo nuožiūra perplanavus erdvę, išgriovus sienas dažnai kyla nenumatytų triukšmo problemų. Geriau jau remontą pradėti pasitarus su profesionalais.

Tinkama Akustin Aplinka Biuruose

Be visų anksčiau minėtųjų aspektų, įrengiant biurus atsižvelgtina ir į tai, kokio pobūdžio veikla juose bus užsiimama, kaip bus atliekamos užduotys – pavieniui ar komandomis. Tyrimų duomenimis, tinkamai suprojektuotos biuro patalpos darbo efektyvumą gali padidinti iki 20 proc.

Triukšmo ekspertai, pavyzdžiui, nepataria buvusiuose pramoniniuose pastatuose (loftuose) įrengiamuose biuruose palikti daug bendros atviros erdvės ir pasiūlyti galimybę per pertraukėlę sužaisti stalo teniso partiją – tokios akustikos patalpose tai neigiamai veiktų produktyvumą.

Tinkama akustinę aplinką biuruose padeda sukurti modulinės baldų sistemos, stalų ir patalpų akustinės pertvaros ir sienelės, PET veltinio produktai, vadinamosios „telefono būdelės“ – sandarios patalpos pokalbiams telefonu, vaizdo skambučiams, konfidencialiems pokalbiams.

Efektyviai garsą sugeria ir specialia akustine medžiaga padengti ekranai, tamsinantys erdvę, taip pat įvairūs dekoratyviniai akustiniai elementai – pavyzdžiui, akustinės plokštės, kurios ne tik minkština garsą, bet ir savo forma bei raštais suteikia išskirtinumo interjerui.

Pastaruoju metu vis naujų efektyvių akustinių galimybių atveria nanoir išmaniosios technologijos. Iš pastarųjų paminėtinas akustinių jutiklių tinklas, sekantis triukšmo lygį ir automatiškai reguliuojantis akustinę aplinką, arba akustinės sistemos, veikiančios pagal dirbtinio intelekto algoritmus ir mašininio mokymosi metodus triukšmui mažinti.

Tai – tik pora naujausių tendencijų, tačiau akustinės priemonių pasiūla vis didėja ir pažangėja, svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą pagal konkrečias triukšmo mažinimo reikmes ir kontekstą: triukšmo šaltinio pobūdį, taikymo sritį ir aplinkos sąlygas.

Triuk Mo Kontrol Mieste

Vien triukšmo draudimų ir ribojimų tam tikrose teritorijose arba tam tikru laiku yra per maža.

Būtina kritiškai įvertinti miesto plėtros planus ir gyvenamuosius rajonus planuoti atokiau nuo triukšmo šaltinių arba sykiu kurti ir žaliąsias zonas, tylesnę ir ramią erdvę. Triukšmo barjerais arba sienomis tarp triukšmo šaltinio ir gyvenamųjų zonų galima apriboti triukšmą, sklindantį iš intensyvaus eismo gatvių ar pramonės teritorijų, o gatves iškloti specialiomis akustinėmis asfalto ar kitokių medžiagų dangomis, sukurtomis mažinti transporto eismo keliamą triukšmą.

Oro uostuose ir teritorijose arti skrydžių takų galima pastatyti garsą sugeriančias sienas, terasas arba triukšmo barjerus, mažinančius kylančių ir besileidžiančių lėktuvų triukšmą.

Tuo pat svarbu sumažinti mieste automobilių srautą plėtojant viešojo transporto paslaugas ir skatinti naudoti ne tik ekologiškesnius, bet ir tyliai veikiančius elektromobilius bei hibridines transporto priemones. Efektyvu ir valdyti eismą pasitelkus modernias šviesoforo sistemas bei informacines technologijas: taip sumažinamos spūstys, sumažėja didelį triukšmą keliančio staigaus stabdymo situacijų. Be abejo, veiksminga apriboti eismą tam tikrose miesto dalyse ir tiesti kuo daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų.

Kitaip tariant, triukšmą mieste suvaldyti pavyks tik veikiant kompleksiškai visoje teritorijoje.