ĮVADAS

ĮVADAS

Architektūros tikslas – apsaugoti žmogų nuo išorinės aplinkos poveikio – vėjo, karščio, šalčio bei užtikrinti saugią aplinką kasdieniniam žmonių gyvenimui. Taigi patalpų komforto užtikrinimas yra svarbiausias architektūros uždavinys nuo pat jos ištakų. Per visą istoriją kiekvienoje pasaulio vietovėje, regione, klimato juostoje vyko architektūrinė evoliucija, kurios metu buvo bandoma pasiekti geriausią komforto lygį vidaus erdvėse. Remiantis duomenų analize apie žmogaus savijautą patalpose, komfortą galima apibrėžti kaip optimalias šilumines sąlygas, kurios palaiko žmogaus kūno šilumos balansą. Įskaitant įvairius aplinkos veiksnius tokius kaip: oro temperatūra, aplinkos paviršiaus temperatūra, oro drėgmė ir greitis bei fizinius veiksnius: drabužius, veiklą, amžių ir lytį. Būtent šiais aspektais yra paremta ir suformuota bioklimatinės architektūros sąvoka, kada pastatai projektuojami taip, kad prisitaikytų prie atšiaurių klimato sąlygų. Architektūrinėmis formomis siekiama suteikti šiluminį ir vizualinį komfortą, naudojant saulės energiją ir kitus aplinkos šaltinius, tokius kaip vėjas (jo kryptys), žemė, vanduo. Bioklimatinė architektūra taip pat yra tiesiogiai susijusi su turimais statybinių medžiagų ištekliais, kurie daro įtaką statybos metodams ir architektūrinei raiškai. Apžvelgus bioklimatinio dizaino proceso rezultatus galima rasti daug vertingų pavyzdžių ir juos pritaikyti šiuolaikinėje architektūroje, patenkinant XXI amžiaus žmogaus poreikius. Sveikatingumo centras Anykščiuose suprojektuotas remiantis bioklimatinės architektūros projektavimo strategijomis ir principais. Natūralų patalpų vėdinimą ir šildymą sukuria pagrindinis pastato kompozicinis elementas - Trombe siena, kuri susideda iš masyvios, didelę šiluminę talpą turinčios medžiagos ir stiklo. Degto molio plytos, sugerdamos saulės sinduluotės energiją, reguliuoja pastato mikroklimatą ir kartu kuria išskirtinį pastato charakterį.