Tautos namų kūrėjai: kodėl mums būtina tapti unikaliems?

Nuotr. „Arquivio“

Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūros konkursą laimėjusios studijos „Arquivio“ steigėjas, architektas prof. Danielis Fraile dalyvaus žurnalo STRUCTUM organizuojamoje konferencijoje „Visuomeninių pastatų išliekamasis faktorius“ ir kalbės apie tai, kaip sukurti visuomeninius pastatus, kurie ne tik žavėtų savo estetika, bet ir atliktų visuomeninę funkciją. Konferencijos žiūrovams architektas pristatys tokius studijos projektuotus visuomeninius pastatus kaip Albasetės teatras-auditorija Ispanijoje, Liublianos mokslo centras Slovėnijoje, Meridos senamiesčio teatras Ispanijoje, Gvangdžu viešoji biblioteka Pietų Korėjoje.

Žurnalo skaitytojams pateikiame interviu su studijos „Arquivio“ steigėju, architektu prof. D. Fraile. Jis sako, kad, nusprendusi dalyvauti Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūros konkurse Lietuvoje, studijos architektų komanda iš karto suprato, koks jautrus ir sudėtingas yra šis projektas.

KAIP SODO METAFORA VIRSTA ARCHITEKTŪRA Prof. D. Fraile tikina, kad dalyvaudama konkurse jo komanda suprato organizatorių pastangas pabrėžti politinį kontekstą per peizažą ir meną. „Arquivio“ architektai pasiūlė tris tūrio elementus. „Pastato koncepciją kūrėme remdamiesi kraštovaizdžio elementais: šalies miškais ir kalnais bei Lietuvos tradicija. Dėl to pastato išorinė laikančioji konstrukcija bus medinė. Pastato geometrinis modelis pasiskolintas iš lietuviškų sodų –geometrinių figūrų, gaminamų iš šiaudų. Domėjomės sodų metafora, kuri atspindi sumažintą pasaulio modelį, ir tai įkvepia. Netaisyklinga koncertų salės geometrinė forma ir jos skaidrumas yra sodo pavertimas architektūrine forma, remiantis šiuolaikišku požiūriu. Trys elementai bus sujungti po vienu stogu“, – pasakoja architektas. Suprantama, kad projekte pirmenybė teikiama tvarioms ir efektyvioms medžiagoms. Vizualiai objektas turi du – vidinį ir išorinį – apvalkalus. „Interjeras yra tankus, sunkus, nepermatomas. Labai daug dėmesio skyrėme akustikai, siekėme išvengti ir aidėjimo, ir išorinio triukšmo. Interjere naudojamas akmuo, betonas ir medis. Pasirinkome akmenį, nes interjero detales iš akmens gali sukurti vietiniai

Daniel Fraile

menininkai ir tai yra šviesą atspindinti medžiaga. Betonas naudojamas pastato laikančiosioms konstrukcijoms ir tankiui, garso valdymui. Mediena šiame pastate pasirinkta komfortui sukurti ir akustikai pagerinti. Įrengėme keletą vitražų, kuriuos bet kada galima uždengti nepermatomomis plokštėmis. Apšvietimo pasikeitimas atlieka svarbų vaidmenį suvokiant erdvę“, – kalbėjo D. Fraile. „Tautos namų“ pastato eksterjeras sukurs kontrastą su jo interjeru – jis bus lengvas, skaidrus, demokratiškas. Siekta, kad šie architektūriniai sprendimai perteiktų visuomenės vertybes ir taptų atviros komunikacijos simboliu. Fasadui bus naudojamos ir metalinės, ir medinės kons

trukcijos, taip pat stiklas. Visos medžiagos užtikrins puikią šilumos izoliaciją. Fojė suprojektuoti kelių lygių balkonai. Techniškai jie bus pritvirtinti taip, kad atrodytų plūduriuojantys ore. Kiekvieno balkono forma bus unikali, kad iš jų būtų patogu stebėti renginius.

KONKURSAI NE VISADA DUODA REZULTATĄ Paklaustas, kuo šis konkursas buvo išskirtinis, architektūros studijos „Arquivio“ steigėjas šypsosi: „Viskuo ir niekuo.“ Anot D. Fraile, konkurencija ir architektūros konkursai yra pigiausias ir efektyviausias būdas organizatoriams gauti atsakymus į rūpimus klausimus, konkursai kainuoja santykinai nedaug ir tai yra sąžiningas būdas per trumpiausią laiką atsirinkti tinkamiausius architektūros sprendimus. Tačiau norint, kad tokie konkursai duotų rezultatą, juose turi būti suburta tinkama, kompetentinga komisija. Pašnekovas tvirtina, kad „Tautos namų“ projekto konkursas šiuo aspektu buvo tobulas. „Šio projekto konkurse papildomas veiksnys yra aplinka. Nuostabi kuriamo objekto vieta iš karto privertė mus įsimylėti projektą. Dalyvaudami architektūros konkursuose visame pasaulyje, esame susidūrę su blogais miesto kūrėjų sprendimais, kuriuos lėmė tiesioginiai įsipareigojimai vardams, o ne idėjoms. Kai kas mano, kad projekte dalyvaujantis vardas užtikrina jam sėkmę. Tai nesąžininga, nes tokio tipo projektai yra vieši ir turi būti kuriami vieši objektai, skirti visuomenei. Jeigu pasirenkamas tik vardas, rizikuojama nubraukti diskusijas ir tokių projektų sukurtos erdvės neprigyja miesto gyvenime“, – teigia architektas. Paklaustas, ką reiškia unikalus pastatas ir kodėl mums reikia tokių pastatų, D. Fraile sako, kad architektūros kokybę apibūdina tokie terminai kaip funkcija, urbanistika, naujovės, o unikalus pastatas yra tobulos pusiausvyros taškas tarp modernumo ir tradicijų. „Mums reikia būti unikaliems, nes tik unikali architektūra yra gera architektūra. Nepaisydamas viso to, netikiu asmeniniais stiliais, tikiu miestu, kurį suformuoja gyventojai. Todėl kai ruošėmės konkuruoti su 250 projektų, pateiktų konkurse, daugiausia laiko skyrėme idėjai išgryninti ir nereikalingam kontekstui atmesti. Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje gana sunku pasisemti išskirtinių ir tyrų idėjų – vaizdų galia yra tokia stipri ir patraukli. Todėl, norėdami rasti tikrąjį sprendimą, turime įsigilinti į procesą. Turime pabrėžti pagrindinius dalykus ir juos paaiškinti atsargiai, bet tiesiogiai“, – sako D. Fraile. Kurdama architektūros objektus įvairiose šalyse, „Arquivio“ komanda siekia pažinti ir suprasti vietos bendruomenę bei savo kuriama architektūra sustiprinti to miesto architektūros stilių. Lietuvoje ši architektų komanda taip pat kuria Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą.