ESAMA SITUACIJA IR TERITORIJOS MASTELIS:

Molėtai kryptingai siekia kurortui įgauti būdingus aplinkos bruožus. Teritorija yra patogi privažiavimui bei yra gerai matomoje vietoje, šalia ežero ir miško. Visos nagrinėjamos teritorijos plotas būtų apie 6,5 ha. Pačioje teritorijoje yra du privatizuoti sklypai. Taip pat, teritorijos viduryje yra UAB “Molėtų vanduo” rekonstruojami pastatai kuriuose norima įsteigti edukacinęs zonas. Zonos pakraštyje yra sena autobusų stotis kartu su didele automobilių aikštele ir ežero pakrantėje įsikūręs pagrindinis Molėtų paplūdimys.

ISTORIJA:

Vardo kilmė nėra visiškai aiški. Galimas dalykas, kad jis susijęs su bendriniu žodžiu molėtas – „molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. 1797 m. Rusijos valdžia kon skuotą Molėtų dvarą padovanojo carui tarnavusiam išeiviui iš Prancūzijos O. de Šuazeliui–Gu ė. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus. Per 1831 m. sukilimą 1831 m. liepos mėn. sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1866 m. buvo 755 žydai. 1861–1950 m. Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo sparčiau plėstis. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1867 m. įsteigta valdinė, 1890 m. – vaistinė. 1872 m. leisti prekymečiai. XIX a. pabaigoje Molėtai – miestelis Vilniaus apskrityje, valsčiaus centras.

1923–1925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, nuo 1937 m. valstybinė biblioteka, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių. Pagal 1935 m. planą miestelio centras pertvarkytas.

Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. XX a. 7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota. 1996 m. pagal istorinius šaltinius atkurtas Molėtų herbas.

ISTORIJA:

Analizuojamos teritorijos istorija:

Molėtų vandenys buvo įsteigta 1992-05-01

Priežastys: Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, valdžia siekė pagerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę ir modernizuoti infrastruktūrą, įskaitant vandentiekio sistemą. Molėtų autobusų stotis buvo įrengta 1959m., prieš tai galėjo būti plynas laukas, ar irgi kažkokios paskirties namai, kurie nebeteko savo funkcijos.

Molėtų rajono socialinė ekonominė charakteristika: Rajono teritorija yra apie 1 570 km², o gyventojų skaičius - apie 27 000 žmonių (duomenys paskutinio gyventojų surašymo metu 2021 m.).

Molėtų rajonas yra turtingas gamtinių išteklių ir unikalių gamtos paveldo objektų. Rajone yra daug ežerų, upių, miškų, turistinių maršrutų ir paminklų, tad turizmas yra viena iš rajono ekonomikos šakų. Be to, rajone veikia ir kitos pramonės šakos, tokių kaip medienos perdirbimas, maisto pramonė, statybų sektorius ir kt.

Tačiau Molėtų rajonui tenka susidurti su kai kuriomis ekonominėmis problemomis, kurios būdingos daugeliui Lietuvos regionų. Tai yra susiję su maža gyventojų skaičiumi ir jų išsikraustymu į didesnius miestus, infrastruktūros stoka, darbo vietų trūkumu ir pan. Dėl šių priežasčių rajono ekonomika gali būti laikoma vidutinio dydžio ir santykinai lėtai augančia, tačiau rajone yra daug potencialo, ypač turizmo ir kitų kultūros paveldo sektoriuose

Vizualinė kompozicija: tai pagrindinis kelias šalia autobusų stoties ir vaizdingas krakštovaizdis, aplinkui supa miškų masyvas, papludimys.