NAUJA MENO MOKYKLA DRUSKININKUOSE –

Atliepianti Vietos Charakter Ir Medin S Architekt Ros Tradicij

Druskininkų savivaldybė kelia sau tikslus plėsti ne tik poilsio ir rekreacines zonas, bet ir ugdyti kultūros, edukacines erdves. Ant Vijūnėlės tvenkinio kranto esantis 0,28 ha ploto žemės sklypas numatytas M. K. Čiurlionio meno mokyklos

Vytauto Kazimiero Jonyno Dailės skyriaus naujo pastato statybai. Itin jautrioje, kūrybai palankioje teritorijoje meno mokyklą kuria Vilniaus Gedimino technikos universiteto

Architektūros fakulteto penktojo kurso studentė Viktorija Guerizec kartu su darbo vadovu doc. dr. Arnoldu Gabrėnu.

KONKURSO „IŠMANUSIS MIESTAS 9”

DALYVĖ: Viktorija Guerizec

KATEGORIJA: studentai

DARBO VADOVĖ: doc. dr. Arnoldas Gabrėnas

TERITORIJA: M. K. Čiurlionio meno mokykla, Druskininkai

Druskininkų miestas garsėja kaip kurortinis miestas, pasižymintis ypatingu charakteriu, ypatinga gamtos ir architektūros derme. Pasak Viktorijos Guerizec, meno mokyklos architektūra ne tik turėtų atliepti vietos charakterį, užmirštą medinės architektūros tradiciją bei išraiškingą kurorto architektūrą, bet ir atsižvelgti į klimato krizės problematiką bei siūlyti tvarų sprendimą.

„Dėl būsimos meno mokyklos Druskininkų miestą matau ne tik kaip kurortinį miestą, bet ir menininkų bei menais besidominčių žmonių traukos centru, kuris primintų apie jame gyvenusį vieną žymiausių Lietuvos menininkų, būtų šiuolaikine meno erdve, skatinančia domėjimąsi menu bei leidžiančia pamatyti nūdienos kūrėjų ir moksleivių darbus“, –sako architektė.

Druskininkai siekia, kad būsimame pastate edukacijos galimybės būtų numatytos ne tik pastato viduje, bet ir aplinkoje (lauko erdvėse), taikant šiuolaikinius mokymo metodus, atveriant visuomenei meno kūrybos procesus, o pastato architektūrinė išraiška būtų ne tik unikali, bet ir subtiliai derėtų prie aplinkos. V. Guerizec teigia Lietuvos miestų planavime vis dar pasigendanti inovatyvių sprendimų, atliepiančių klimato krizės problematiką, antropoceno ir posthumanizmo idėjas, tačiau džiaugiasi, kad žmogaus mastelis bei santykis tarp gamtos ir architektūros yra išlaikomas.

„Manau, ne tik Druskininkai, bet ir visi kiti Lietuvos miestai turėtų dalyvauti tokiuose projektuose kaip „Išmanusis miestas“, išgirsti jaunų architektų, kraštovaizdžio specialistų ir kitų disciplinų atstovų idėjas, kurios drąsiai ir inovatyviai siūlo darnius sprendimus visiems miesto gyventojams“, – sako V. Guerizec.