projekto BALSOC klausimynas 2009-07-02
I. GEROS KALBOS SAMPRATA, KALBOS PRESTIŽAS, KALBOS ETALONAI 1) Ar galėtumėte pasakyti, kokius kalbos ar kalbėjimo bruožus labiausiai vertinate? [Vardijamus bruožus paprašyti paaiškinti, sukonkretinti, jei reikia, duoti pavyzdžių]
[Jei dar nepaminėjo] O kieno kalbą laikytumėte tokia, kuri turi Jūsų vertinamų bruožų? (...) Gal
galėtumėte paminėti konkrečių asmenų? 2) O kokie kalbos ar kalbėjimo bruožai jums nepatinka? 3) Ar galėtumėte apibrėžti, kas, Jūsų manymu, yra bendrinė lietuvių kalba? 4) Kalbos normintojai dar vartoja sąvoką „prestižinė kalba“ ar „prestižinė forma“. Ar žinote, kokia tai kalba, ką kalbininkai turi galvoje? Gal galite duoti pavyzdžių?
Paminėsiu keletą vadinamosios prestižinės kalbos atvejų, kai vietoj gero, taisyklingo varianto
siūloma vartoti dar geresnį [išvardyti visus]: automobilių spūstis vietoj kamštis; pùsryčiauti vietoj pusryčiáuti; bẽbras vietoj bèbras; vardyti, dalyti vietoj vardinti, dalinti; drabužiai vietoj rūbai; kad ir ką sakysi vietoj ką besakysi ir pan. Ar jums asmeniškai tokia kalba yra prestižinė? (...) O nepriekaištingai taisyklingą tartį ar laikote prestižine?
Kokiose srityse, Jūsų manymu, turėtų būti vartojama tokia pavyzdinė bendrinė kalba?
[Jei nepaminėjo, atskirai paklausti apie žiniasklaidą] Ar žiniasklaidos kalba turėtų būti pavyzdys
jos adresatui? 5) [Jei dar nepaminėjo] Ar galėtumėte pasakyti, kad Lietuvoje yra tokių kalbos sričių ar kalbėtojų, kurių kalbą kiti žmonės stengiasi kopijuoti, kuri yra tarsi etalonas? Jei taip, kokios profesijos tai atstovai, kokios institucijos ar sritys? [Jei prireiks, paprašyti pasakyti nuomonę apie teatrą/aktorius, grožinę literatūrą/rašytojus, bažnyčią/kunigus] 6) [Perskaityti taip, kaip parašyta] TV ir radijo žurnalistai ne visada laikosi tų pačių kalbos normų. Kaip vertintumėte paprastos kasdienės kalbos vartojimą vietoj bendrinės kalbos radijo ir TV laidose, pvz., slengą, tujinimąsi, tarmiškumą?
Kas Jums artimiau? Vienodumas, standartas ar įvairovė, variantiškumas? [Turima galvoje apskritai, nebūtinai kalboje]
7) Ar galėtumėte pasakyti, kad kalba yra galios įrankis, kad ją galima panaudoti siekiant naudos ar kokių tikslų? Jei taip, patikslinkite, kokie tokios kalbos bruožai, kokiose situacijose pasinaudojama kalba.
1
projekto BALSOC klausimynas 2009-07-02 II. SAVOS KALBINĖS KOMPETENCIJOS VERTINIMAS 8) Kaip vertinate savo kalbinius gebėjimus: kalbu puikiai, gerai, vidutiniškai, prastai?
[Jei neįsivertino puikiai] Kas trukdė įvertinti savo kalbą kaip puikią?
9) Ar studijuodamas mokėtės bendrinės kalbos, kalbos kultūros, kirčiavimo ir pan.? (...) O dabar? Ar tebesimokote bendrinės kalbos? 10) Kiek ir kaip keičiate savo kalbą priklausomai nuo situacijos, kalbėdamas viešai ir privačiai?
Ar taikotės prie pašnekovo, žiūrovo, klausytojo? Kas tokiu atveju kalboje keičiasi?
O kokiose situacijose taikytis prie pašnekovo nereikia, kada kalbate visiškai taip, kaip jums norisi,
natūraliai? 11) Kada, kokiais atvejais viešai bendraudamas, pvz., vesdamas laidą, stengiatės kalbėti, galvojate apie tai, kaip kalbate? Kas jus skatina tai daryti? Ar jus kas varžo? [Klausti tų, kurie pasakė, kad jaučiasi varžomi] Jeigu galėtumėte viešai kalbėti kaip tinkamas, kaip kalbėtumėte? Ar spontaniškai, ar galvodamas apie savo kalbą ir taisyklingumą? Kodėl? Gal pasitaiko, kad tyčia laužote normas? Kodėl?
Ar vesdamas laidą vartojate ekspresyvių žodžių, konstrukcijų ar pan.? Naujų žodžių, pačių
pasidarytų naujadarų? Jei taip, kodėl? 12) Ar kas kada yra taisęs jūsų kalbą? [Prireikus galima
sukonkretinti, pvz., namie, mokykloje,
universitete, darbe]
Ar atsimenate, ką taisė?
Kaip jaučiatės taisomas?
O ar yra kada tekę taisyti kitų kalbą? Kur, kada, kieno, kodėl?
13) Ar yra kada tekę teisintis dėl savo kalbos? Kur ir kam? [Prireikus galima sukonkretinti, pvz., namie, mokykloje, universitete, darbe]
Ar yra tekę teisintis kalbininkams, pvz., pavartojus žargonybę ar kitokį stilistiškai motyvuotą,
ekspresyvų žodį, dažnokai tenka girdėti „atsiprašau kalbininkų“. (...) Ką reiškia tokie teisinimaisi? Kodėl jie vartojami? Kas, Jūsų manymu, turima galvoje?
2
projekto BALSOC klausimynas 2009-07-02 III. KALBOS POLITIKOS IR KALBOS PADĖTIES VISUOMENĖJE VERTINIMAS 14) Kaip vertintumėte lietuvių kalbos kokybę mūsų visuomenėje? Jūsų nuomone, žmonių kalba yra gera ar prasta? Pavyzdžiui, ką manote apie jaunimo ar žiniasklaidos kalbą?
Kaip manote, ar šiuo metu lietuvių kalbos padėtis yra geresnė, ar prastesnė, lyginant, pavyzdžiui,
su sovietiniais metais? 15) Kaip manote, ar šiuo metu kyla grėsmių lietuvių kalbai, jos išlikimui ir kokybei? Jei taip, kokios tai grėsmes, iš kur?
[Jei nepaminėjo] Daug kas sako, kad globalizacija, informacinės technologijos lietuvių kalbai kelia didelę grėsmę. Kokia Jūsų nuomonė?
Šiuo metu daug diskutuojama apie anglų ir rusų kalbų įtaką – kaip manote, kuri kalba labiau
veikia lietuvių kalbą, jei veikia apskritai?
Kaip manote, kiek reikia lietuvių kalbą saugoti nuo kitų kalbų įtakų? Ar galima kai ką įsileisti iš
kitų kalbų?
O ką manote apie daugiakalbystę? Tai, kad aplinkoje tenka susidurti su daugeliu kalbų, kad vaikai
nuo mažens mokomi kitų kalbų? (...) Ar kelia grėsmę tai, kad Lietuvoje gyvena žmonių, kurie nemoka lietuvių kalbos? 16) Visuomenėje esama dviejų nuomonių: kad kalbą reikia prižiūrėti ir kad reikia palikti jos raidą savieigai. Kurios nuomonės šalininkas būtumėte Jūs? Kodėl?
[Jei mano, kad reikia prižiūrėti] Kurios sritys turėtų būti kalbininkų prižiūrimos? Gal
išskirtumėte kokias nors visuomenės grupes, kurių kalba turėtų būti reguliuojama griežčiau, o kur nereikėtų kištis?
Kaip vertintumėte dabartinę padėtį? Ar manote, kad kai kur reguliuojama per mažai, o kai kur per
daug?
Kaip vertinate kalbininkų darbą?
17) Ar galėtumėte pasakyti, kad kalbos politika Lietuvoje yra demokratiška?
Ar kalbininkų teikiami siūlymai ir sprendimai yra pagrįsti? Ar atsižvelgiama į visuomenės
nuomonę? 18) Apibendrinant, kaip vertinate kalbos politiką Lietuvoje – ar ji užtikrina kalbos išlikimą esamomis sąlygomis?
3
projekto BALSOC klausimynas 2009-07-02 19) Ir paskutinis klausimas. Kaip manote, kuris iš šių dviejų vertybinių idealų mūsų visuomenėje būtų svarbesnis: solidarumas ar individualumas, asmens laisvė? [Jei reikia, galima paminėti, kad šis klausimas buvo įtrauktas į skandinavų visuomenių tyrimą, todėl jis atsirado ir mūsų klausimyne]
V. APIE INFORMANTĄ [O dabar norėtume užduoti keletą trumpų klausimų apie Jus ir Jūsų laidas] Kiek jums metų? Kur esate gimęs? Ar turite tarmę, ar mokate tarmiškai? Ką esate baigęs? Koks Jūsų išsilavinimas, specialybė? [Išsiaiškinti, ar informantas yra baigęs žurnalistiką, ar ne] Kiek laiko dirbate žurnalistu/laidos vedėju? Kokias laidas vedate? Kokiose televizijose ar radijo stotyse? Kokio amžiaus, išsilavinimo adresatui skirta Jūsų laida? AČIŪ! Gal galėtumėte nurodyti kokį savo kolegą ar pažįstamą, iš kurio dar galėtume paimti interviu? Tyrimo tikslinė grupė 32–42 metų vyrai, žurnalistai ir laidų vedėjai.
4