medinė statyba

BALTIJOS MEDINĖS STATYBOS FORUME

aptartos klimato kaitos grėsmės

Vida KUZMICKAITĖ

„Medinė statyba neišgelbės pasaulio, tačiau mediena gali tapti šiandienos iššūkių sprendimo dalimi“, – taip šių metų Baltijos medinės statybos forume („3rd Forum Wood Building Baltic 2022“) savo įžvalgas apibendrino prof. dr. Andreasas Krausė. „Thünen“ Medienos tyrimų institutui Vokietijoje vadovaujantis mokslininkas forume skaitė pranešimą apie klimato kaitą, jos įtaką miškams, medinę statybą bei aptarė esamą situaciją Vokietijoje ir Europoje.

A. Krausės vadovaujamas institutas atlieka išsamius tyrimus, kur galėtų būti panaudojama mediena, kaip ji galėtų būti pritaikoma pramonėje, taip pat vertina, kokį poveikį aplinkai ir klimatui daro mediena ir jos pramonė.

Kardinalūs klimato pokyčiai

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) skaičiavimais, dauguma klimato pokyčių scenarijų prognozuoja dar karštesnį klimatą ateinančius 80 metų, ir tai reikšmingai pakeis ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos miškų būklę.

A. Krausė pabrėžė, kad esame dramatiškų pokyčių pusiaukelėje, kadangi sparčiai keliaujame vis labiau šylančio klimato ir ilgesnių karštųjų laikotarpių link. Jis išskyrė, kad Vokietijoje kasmet lietingieji periodai vis mąžta, o miškai susiduria su vis sudėtingesne situacija: juos naikina sausros, plintantys gaisrai, liūtys ir kitos stichinės nelaimės. Vien Vokietijoje 2018–2020 m. buvo prarasta apie 277 tūkst. ha paprastųjų eglių miško, o visoje Europoje 2018–2020 m. dėl įvairių nelaimių netekta apie 300 mln. m3 medienos.

Mokslininko vertinimu, kritinėje situacijoje yra spygliuočių (paprastųjų eglių) miškai. Tai viena labiausiai paplitusių medienos rūšių, kuri aktyviai naudojama šiandieninių medinių pastatų statybose. Nors Skandinavijos šalyse eglėms, pušims kol kas grėsmės nekyla, Centrinėje Europoje jos sparčiai nyksta. Taip pat itin mažėja ir paprastųjų bukų.

Ateities prognozės

A. Krausė prognozuoja, kad, keičiantis klimatui, keisis bei plėsis ir auginamos medienos rūšys. Europos miškuose sodinami medžiai turės būti universalūs, lengvai prisitaikantys tiek prie karštųjų, tiek prie šaltųjų klimato periodų. Taip pat tikėtina, kad žemesnė pjautinės medienos kokybė skatins naudoti medienos kompozito gaminius.

Svarbiausias iššūkis – siekti, kad mediena kaip medžiaga statybų produktuose būtų naudojama kuo ilgiau ir savyje išlaikytų užrakintą CO2. Taip pat svarbu vengti medienos ir jos atliekų deginimo. O kas galėtų vykti su medienos atliekomis joms pabaigus savo gyvavimo ciklą? „Galbūt per artimiausius 10 ar 20 metų mes galėsime pirmiausia medieną naudoti kaip statybinę medžiagą, o vėliau jos atliekas laikyti po žeme, t. y. sukauptą anglį sugrąžinti dirvai, iš kurios ją ir gavome“, – savo pranešime teigė A. Krausė.

Vokietijos praktika

Vokietija – viena Centrinės Europos valstybių, kurioje medinė statyba vis labiau įsitvirtina, miestuose sparčiai kyla mediniai daugiaaukščiai ir kiti pastatai. Kartu šalyje nemažai diskutuojama dėl to, kaip išsaugoti medžių įvairovę ir kaip panaudoti medieną kovoje su klimato kaita.

Vokietijos Vyriausybės artimiausių kelerių metų veiksmų plane numatoma dar aktyviau siekti išsaugoti miškus, nebekirsti senų bukmedžių, esančių valstybiniuose miškuose. Planuojama įtvirtinti žiedinę ekonomiką statybų sektoriuje, nustatyti nacionalinę medinių statybų, lengvųjų konstrukcijų ir medienos žaliavų strategiją. Svarbiausias iššūkis – siekti, kad mediena kaip medžiaga statybų produktuose būtų naudojama kuo ilgiau ir savyje išlaikytų užrakintą CO2. Taip pat svarbu vengti medienos ir jos atliekų deginimo.

Temperatūros pokyčiai palyginti su 1986–2015 m. laikotarpiu

© Bolte 2022; Senf & Seidl (2021).

Miškų pažeidimai palyginti su 1986–2015 m. laikotarpiu

kokybiško namo DNR

MILANAS

- Po dvejų metų pertraukos žymi Italijos baldų ir interjero elementų paroda „i Saloni“

Milane išsiilgusiems gero dizaino pristatė ir vonios kambario tendencijas. - Daug dėmesio parodoje buvo skirta tvarumui –vyravo natūralios medžiagos. - Šių metų bestseleris – iš įvairaus akmens – marmuro, granito – formuojami praustuvių, stalviršių paviršiai.

MAŽA VONIA

- Kokie pagrindiniai mažo vonios kambario įrangos pasirinkimai ir planavimo principai? - Naujausi produktai sukurti taip, kad net mažų gabaritų įrenginys būtų patogus naudoti ir liktų patikimas.

APŠVIETIMAS

- Lauko erdvė prie pastatų naudojama daug daugiau nei bet kada anksčiau, todėl tinkamas išorės apšvietimas yra labiau būtinybė nei prabanga. - Kartu su vandeniui atspariais, ergonomiškais lauko baldais oro sąlygoms atsparūs lauko šviestuvai gali paversti terasas ir pavėsines papildoma gyvenamąja erdve.

Verskite ir skaitykite ↓