OPTIKOS SALONAS „GLASSES ON“, 2021 m.

Architektės: Justė Žibūdienė, Dominyka Rudokė, „Toota“ Nuotraukos – Norbert Tukaj

Betonas – viena natūralių medžiagų, tai labiausiai ir vertinu, – sako J. Žibūdienė, studijos „Toota“ įkūrėja ir viena interjero autorių. –Be visų fizinių šios medžiagos savybių (atsparumo, tvirtumo), man asmeniškai labai patinka jos išraiška, tai, kad su ja galima išgauti daug formų, tekstūrų. Yra šioks toks netikėtumas, nes niekada nežinai, koks galutinis rezultatas laukia.

Stambūs, sunkūs betoniniai tūriai kuria vidines perspektyvas, kviečia patirti, nustebti. Optikos salono „Glasses ON“ erdvė tampa tarsi akinių meno galerija. Lankytojas įvedamas į ekspoziciją, kurioje pasitinka veidrodžių ir kabančių betono luitų iliuzija. Sunkūs daiktai išnyksta veidrodžių atspindžiuose. Interjere naudojamos grynos medžiagos – betonas, varis, epoksidas, plaušas, tinkas – yra skirtingų tekstūrų, paviršių ir kuria įvairovės įspūdį. Geometrinės formos – nenugludintos, nelygios. Stambūs interjero elementai kontrastuoja su plonais metalo lakštais. Šalti betono atspalviai sugretinami su ryškiomis kaitinto vario ar epoksido spalvomis.

„Betonas – viena natūralių medžiagų, tai labiausiai ir vertinu, – sako J. Žibūdienė, studijos „Toota“ įkūrėja ir viena interjero autorių. – Be visų fizinių šios medžiagos savybių (atsparumo, tvirtumo), man asmeniškai labai patinka jos išraiška, tai, kad su ja galima išgauti daug formų, tekstūrų. Yra šioks toks netikėtumas, nes niekada nežinai, koks galutinis rezultatas laukia.“

Architektės teigimu, betonas gali būti derinamas su įvairiomis medžiagomis interjere ir visiems bendro recepto nesiūlo. Architektė įsitikinusi – tiek savo fizinėmis, tiek estetinėmis savybėmis betonas – šalta medžiaga, todėl, anot jos, siekiant aplinką sušildyti, neretai jam kompaniją palaiko natūralus medis. „Nors man patinka pabrėžti betono šaltumą ir mūsų studija nevengia derinti jo su kitomis šaltomis medžiagomis – metalu, akmeniu. Svarbu yra dermė tarp skirtingų medžiagų ir apsisprendimas, ką akcentuoti“, – sako architektė. Betoną nesunku užgožti aktyviomis spalvomis, nes tai neutrali kolorito atžvilgiu medžiaga. „Bet kartu, turint daug natūralios šviesos, galima išryškinti subtilesnius betono privalumus: tekstūras, skirtingas frakcijas, paviršiaus netolygumus“, – pabrėžia pašnekovė.

Architektė teigia, kad interjeruose, kur reikia neteplaus paviršiaus, maskuojamoji betono spalva ir tekstūra tinka tiek grindims, tiek sienoms ar laiptams. Todėl ši medžiaga dažnai sutinkama visuomeniniuose objektuose, kur yra dideli žmonių srautai. Dažnai monolitinės ar net surenkamosios perdangos plokštės paliekamos atviros, nes nereikalauja papildomų investicijų apdailai. „Tai ekonomiškas ir laiko prasme efektyvesnis sprendimas. Betonas – nedegi, atspari medžiaga, todėl interjere gali būti panaudota ir židinių apdailai. Pastaruoju metu šios medžiagos galimybės stipriai prasiplėtė net iki smulkesnių objektų, tokių kaip baldams naudojamos plokštės, baldų stalviršiai, praustuvai, šviestuvai ir, žinoma, aksesuarai“, – sako architektė. Betonas – įgerianti medžiaga, bet kartu ji pasiduoda įvairiam apdirbimui, kad tą įgeriamumą būtų galima sumažinti. Todėl jį galima naudoti stalviršiams, praustuvams. Šiurkštumui ir porėtumui sumažinti betonas gali būti tiek šlifuojamas, tiek dengiamas impregnuojamosiomis medžiagomis. „Tik visuomet akcentuoju, kad betonas – natūrali medžiaga, suteikianti siurprizų. Ir tikėtis iš jos rašto tolygumo, spalvos vienodumo ar netgi struktūros vientisumo – neverta. Betonas gali ir skilti, ir būti nelygaus paviršiaus, ir netolygios spalvos“, – teigia J. Žibūdienė.