technologijos Išmaniųjų sistemų paskata – dėmesys svaikatai

Išmaniųjų sistemų paskata – dėmesys sveikatai

Indrė VOZGIRDAITĖ Įprasta, kad, analizuojant išmaniųjų technologijų naudą, dažniausiai pasveriamas

pradinės investicijos ir galimai sutaupomų energijos sąnaudų santykis. Tačiau, dr.

Gintaro Dervinio nuomone, galima ir retesnė, toliaregiškesnė strategija – dėmesį

atkreipti į gerą savijautą ir sveikatą. „JUNG Vilnius“, Constantin Meyr nuotr.

34 2020 Išmanus, bet neišprotėjęs Priemonės – jau nebūtinai brangios

TU Elektros ir elektronikos fakulteto Automatikos katedros vedėjas doc. dr. G. Dervinis teigia visada esantis už išmaniųjų įrenginių pritaikymą, nes tik dėl naujų technologijų galime taupyti energiją ir užsitikrinti komforto sąlygas bei saugumą, net jei tai pareikalauja nemažų investicijų.

Mokslininko žodžiais, nederėtų vienareikšmiškai teigti, kad šiuolaikinių, taupančių sistemų įsirengimas būtinai yra brangus, nes priemonių esama pačių įvairiausių, nuo gana pigių iki labai brangių. O kai kurių sistemų įdiegimas netgi K

nereikalauja specialistų kompetencijos, pavyzdžiui, jau dabar netrūksta įvairiausių prietaisų, kuriuos visai lengva valdyti mobiliuoju telefonu ir kuriuos tiesiog galima įsigyti didesniame prekybos centre.

G. Dervinio nuomone, vienas iš sprendinių, vienareikšmiškai padedančių sutaupyti energijos, yra išmanusis apšvietimas. Energijos sąnaudas sureguliuoti gali vien judesio daviklių įrengimas vonios kambaryje ar koridoriuje, kur žmonės ypač dažnai pamiršta išjungti šviesą. Be abejonės, sutaupyti būtų galima dar daugiau, pritaikant bendrą, įvairius apšvietimo sprendinius jungiančią sistemą.

Šildymo sistemos, specialisto teigimu, gerokai sudėtingesnis variantas, joms įdiegti reikalingi tam tikri kompiuteriai, valdikliai, reikia kompetentingesnio komunikacijų išmanymo. Tokių sistemų pritaikymas suteikia ir daiktų interneto panaudojimo galimybę, kada mobiliajame telefone per interneto prieigą galima matyti įvairių prietaisų informaciją, netgi būnant bet kurioje pasaulio vietoje. Telefone taip pat galima gauti informaciją apie, pavyzdžiui, įvykusius nuotėkius, jei į namo sistemą įdiegiamas dujų, vandens, srovės nuotėkio detektorius, ir pan. Pasak pašnekovo, šie sprendiniai jau nebėra tuščio pasipuikavimo, o apčiuopiamos naudos ir komforto reikalas, tačiau, be jokių abejonių, pareikalaujantis didesnių investicijų.

Energijos sąnaudas sureguliuoti gali vien judesio daviklių įrengimas vonios kambaryje ar koridoriuje, kur žmonės ypač dažnai pamiršta išjungti šviesą. Be abejonės, sutaupyti būtų galima dar daugiau, pritaikant bendrą, įvairius apšvietimo sprendinius jungiančią sistemą. !

Daugiabučiuose diegti būtina

Paklaustas, ar naudinga diegti išmaniąsias sistemas renovuojamuose daugiabučiuose, G. Dervinis teigia neabejojantis, kad vien įdiegta šilumos apskaita daugeliui gyventojų jau padėtų nemažai sutaupyti. Pats ilgą laiką gyvenęs daugiabutyje, specialistas teigia visada manęs, kad kiekvienam butui jau pats laikas turėti tam tikrus lokalius šilumos apskaitos prietaisus.

Vieni gyventojai kambariuose esą labiau mėgsta šiltą orą, kiti mažiau, vieniems reikia vėdinimo, kiti net neleidžia atidaryti lango, taigi, tiesiog būtina diegti tokią sistemą, kad kiekvieno buto šilumos energijos sąnaudų atsiskaitymas vyktų pagal sunaudojamą faktinį, o ne pagal norminį dydį.

Tas pats, anot G. Dervinio, galioja ir sprendžiant daugiabučių apšvietimo, pavyzdžiui, laiptinėse, problemas. Šviesos dažnai paliekamos degti net savaitei tiek namų laiptinėse, tiek rūsiuose, o už tai pinigus, žinoma, sumoka patys gyventojai. Sutaupyti be didesnių investicijų leistų vien įdiegti judesio jutiklių prietaisai, kurie jau naudojami netgi primityvioje renovacijoje.

Pašnekovas neatmeta būtinybės diegti ir ventiliavimo sistemų – šiuo metu, jo nuomone, daugelyje, ypač renovuojamų, daugiabučių esanti tiesiog tragiška situacija. Kalba visada sukasi vien apie sienų apšiltinimą, o ne apie vėdinimo sistemas. „Sieną apšiltinome, bet nekontroliuodami patalpose susidarančios drėgmės kartu sudarome puikias sąlygas atsirasti pelėsiui. Jeigu patalpų nevėdinsime, natūralu, turėsime didesnių problemų“, – neabejoja specialistas.

Paklaustas, ar, diegiant išmaniąsias sistemas daugiabutyje, verta galvoti apie ateityje atsipirksiančias įrangos išlaidas, G. Dervinis linkęs manyti, kad šiuo atveju atsiperkamumo sąvoka yra gana sunkiai pasveriama, juk kalbama apie žmogaus sveikatą ir komfortą.

Pašnekovo nuomone, tai, kad namuose bus sveika aplinka, be pelėsio ar grybelio, jau yra laimėjimas sveikatos naudai. Taigi, žvelgiant trumparegiškai, naujų sistemų diegimas gali pasirodyti brangu, o toliaregiškai bus įvertinti ir sunkiau pasveriami dalykai, tokie kaip sveikata, komfortas, gyvenimo kokybė.

Renovuojant sovietmečiu statytus

daugiabučius, labai svarbu pagalvoti ir

apie išmaniąsias sistemas.