Dirbtinio intelekto kuriama erdvė, kurioje klesti žmonės, technologijos ir gamta

Dirbtinio intelekto kuriama erdvė,

kurioje klesti žmonės, technologijos ir gamta

Viena žymiausių šių laikų architektų studija „Bjarke Ingels Group“ kartu su pasaulyje pirmaujančiu išmaniųjų paslaugų teikėju „Terminus Group“ įgyvendina aukštųjų technologijų miestelio projektą, kurį pristato kaip naują Kinijos inovacijų centrą, skirtą „Terminus Technologies“ ambicijoms plėsti dirbtinio intelekto, robotikos, integruotų tinklų ir duomenų srityje.

Nuo robotų, pristatančių kavą, iki biuro kėdžių, persitvarkančių po susitikimo, išmaniojo miesto projektas „AI CITY“ Kinijoje pasitelkia dirbtinį intelektą kasdieniam gyventojų patogumui kurti.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Bjarke Ingels Group nuotr.

135,000 kv. m. projekte „AI CITY“ pašalinami barjerai tarp gamtos ir pastatų.

Dėl unikalios Čongčingo miesto lokacijos tarp kalnų, besiformuojantys įspūdingi debesų dariniai apsaugo pastatą nuo tiesioginių saulės spindulių ir sukuria ypatingas atmosferos sąlygas, kurios leidžia fasado dizainui būti skaidresniam, nei įprastai.

Futuristinis miestas, kuriame dominuoja autonominiai automobiliai, išmanieji namai, dirbtinis intelektas ir kitos technologijos, statomas Čongčingo mieste, Kinijoje. Čongčingas yra žinomas kaip kalnų miestas, įsikūręs pietvakarinėje šalies dalyje, apsuptas įspūdingos gamtos regiono. Būtent natūralus vietos kraštovaizdis, kuriame slėniai ir kalnai atrodo tarsi jungiamoji grandis tarp žemės ir dangaus, buvo architektų įkvėpimo šaltinis. Išmaniojo miesto dizainas suprojektuotas dviem atskirais sklypais palei Xinshou ir Gaoxin prospektus, kurie imituoja vienas kito priešingybes. Yra kalnas, kuris šioje vietoje tampa ryškiu orientyru, suteikiančiu prieglobstį saugomam vidinių kiemų tinklui, užpildytam kviestinių viešųjų erdvių. Tada yra slėnis, kuris siūlo didžiausius viešai prieinamus žaliuosius stogus Kinijoje renginiams po atviru dangumi. O žemiau stogo pastatas atsiveria aplinkinei visuomenei ir kviečia aplankyti į šią novatorišką erdvę.

Gamta ir technologijos po vienu stogu

135,000 kv. m. projekte „AI CITY“ pašalinami barjerai tarp gamtos ir pastatų. Dėl „korėtos“ miesto audinio struktūros abiejuose sklypuose kuriami dideli kiemai su natūralia šviesa ir ventiliacija, kurių kiekvienas pritaikytas specifinei viešajai veiklai. Tarp pastatų išsidėsčiusiame technologiniame parke vyks sporto renginiai, meno parodos ir gaminių mugės. Naujai sukurtos erdvės, tarp jų – dirbtinio intelekto parodos, turgūs ir kavinės, kvies visuomenę susitikti po vienu stogu. Po tuo pačiu stogu moderniausiose šalies įmonėse dirbantys profesionalai ir robotika kurs ateities technologijas. Kuriant miesto eismo strategiją, pagrindinis dėmesys taip pat buvo skiriamas gamtos ir technologinio vystymosi pusiausvyrai palaikyti. „AI CITY“ elektroniniai dviračiai, robotizuotos transporto priemonės ir savarankiškai važiuojantys automobiliai apipavidalina naują, išmaniąją eismo sistemą.

Valdymą perima dirbtinis intelektas

Išmaniojo miesto statyboms ne veltui pasirinkta Čongčingo aukštųjų technologijų pramonės plėtros zona. Esminis šio projekto tikslas – pašalinti barjerus tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto. Miestelis, sukurtas specialiai „Terminus Group“, prisidės prie „Terminus“ ir kitų pirmaujančių pasaulyje technologijų kompanijų siekių progresuoti dirbtinio intelekto ir robotikos srityje ir sukurti naujos tvarios plėtros pagrindus.

Viskas mieste, nuo priešgaisrinės tarnybos iki asmeninių liokajų, bus valdoma dirbtinio intelekto. „AI CITY“ naudosis jutiklių ir „Wi-Fi“ prijungtų įrenginių pagalba, kad surinktų kuo daugiau prieinamų duomenų, pradedant oru ir tarša, baigiant žmonių valgymo įpročiais, kad automatiškai išpildytų gyventojų poreikius. Visos pastatuose įrengtos išmaniosios sistemos bus valdomos „Terminus Group“ programinės įrangos. Išmanusis miestas rinks ir skirstys duomenis, įrašytus daiktų interneto (angl. IoT) įrenginiuose, kurie bus naudojami įvairiose miesto planavimo strategijose, įskaitant apsaugos sistemas ir turistines zonas. Kai dirbtinis intelektas surinks ir išanalizuos vis daugiau ir daugiau duomenų, miestas bus nuolat „atnaujinamas“. „Artėjame prie minties gyventi realybėje, kur atvykus į miestą pirmą kartą, barmenui jau žinomas tavo mėgstamiausias gėrimas, – sako „Bjarke Ingels Group“ įkūrėjas, vienas projekto autorių Bjarke Ingelsas ir piešia tokią projekto viziją: – Kai mūsų aplinka gali vis daugiau pajusti ir užfiksuoti, mes tikrai galime pašalinti kliūtis ir sukurti vientisumą tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus. Dirbtinis intelektas gali iš anksto atpažinti ateinančius žmones, atverti jiems duris, kad nereikėtų ieškoti savo atrakinimo kortelių, o saulei patekant, miegamojo langai gali pakoreguoti savo skaidrumą, kad natūrali šviesa pažadintų apsnūdusius gyventojus. Kai šviesa užpildo kambarį, dirbtinio intelekto namų tvarkytojas, vardu Titanas, parenka pusryčius, derina jūsų aprangą su oru ir pateikia visą dienos tvarkaraštį. Po pusryčių įsėdate į savo išmanią, visiškai automatizuotą transporto priemonę ir važiuojate skaitydami pasaulio rinkos naujienas – žinoma, individualiai rekomenduotas algoritmo.“

Bjarke Ingels Group nuotr.

Kalnas + slėnis = ekranas

Projekto dizaino konceptas paremtas dviem atskirais sklypais, kurie imituoja vienas kito priešingybes. Kalnas, kuris šioje vietoje tampa ryškiu orientyru, suteikiančiu prieglobstį saugomam vidinių kiemų tinklui, užpildytam kviestinių viešųjų erdvių. Kitoje pusėje - slėnis, kuris siūlo didžiausius viešai prieinamus žaliuosius stogus Kinijoje. Išskirtinis stogų dizainas leidžia gamtai egzistuoti kartu su biurais, taip išsaugant natūralaus kraštovaizdžio patirtį, kurią paprastai sunku išlaikyti miesto ribose. Žalieji stogai taip pat kuria darnų žmogaus, gamtos, klimato ir technologijų sambūvį. Šį gamtos ir technologijų susiliejimą dar labiau įkūnija tai, kad žaliųjų stogų panorama, formuojanti slėnį ir kalną, naktį tampa didžiausiu skaitmeniniu ekranu.

Stogai, formuojantys projekto dvasią

Dėl unikalios Čongčingo miesto lokacijos tarp kalnų, besiformuojantys įspūdingi debesų dariniai apsaugo pastatą nuo tiesioginių saulės spindulių ir sukuria ypatingas atmosferos sąlygas, kurios leidžia fasado dizainui būti skaidresniam, nei įprastai. Siekiant apsaugoti fasadus ir viešąsias lauko erdves nuo didesnės saulės spinduliuotės ir stipraus lietaus, pastato stogai, atsižvelgiant į fasado orientaciją, yra prailginti dideliu atstumu. Vienoje kiemo vietoje stogas nusileidžia iki pat centrinio kiemo, taip sukurdamas prieigą prie vešlaus stogo sodo, o kitose vietose stogas pakyla dviem kampais, kad būtų galima įrengti įėjimus iš vidaus.

Stogai šiame projekte yra vienas svarbiausių komponentų, formuojančių „AI CITY“ dvasią. Jų išskirtinis dizainas leidžia gamtai egzistuoti kartu su biurais, taip išsaugant natūralaus kraštovaizdžio patirtį, kurią paprastai sunku išlaikyti miesto ribose. Žalieji stogai taip pat kuria darnų žmogaus, gamtos, klimato ir technologijų sambūvį. Šį gamtos ir technologijų susiliejimą dar labiau įkūnija tai, kad žaliųjų stogų panorama, formuojanti slėnį ir kalną, naktį tampa didžiausiu skaitmeniniu ekranu Kinijoje.

Apibendrinant

Projektas yra vienas iš 500 išmaniųjų miestų, šiuo metu statomų visoje Kinijoje. Architektūros studijos „Bjarke Ingels Group“ kuriamas išmaniojo miesto „AI CITY“ dizainas iš kitų išsiskiria siekiu pabrėžti ne tik technologijų pažangą, bet ir projekto aplinkosaugos tikslus. „AI CITY“ dominuoja žaliųjų stogų panorama, gyventojai savo namuose turės automatiškai reguliuojamas saulės baterijas, taip pat ir skaitmeninį asistentą kasdienėms reikmėms. Išmaniojo miesto projektas pasinaudos visais daiktų interneto jutikliais tam, kad, integruojant išmaniąją aparatinę įrangą ir „Terminus“ skaitmeninę ekosistemą, sujungtų visą miestą – gyventojus, kiekvieną programėlę ir visą duomenų analizės sistemą į vieną platformą.

Technologijų dvasia alsuojantis „AI CITY“ vaizduojamas kaip miestas, kuriame klesti žmonės, gamta ir dirbtinis intelektas. Tai vienas tų projektų, kurie keičia žmonių požiūrį į miestus ir miesto infrastruktūrą. „Pastaraisiais metais dirbome su keliomis pasaulyje pirmaujančiomis technologijų kompanijomis. Labai džiaugiamės galėdami pristatyti savo viziją Čongčingui ir kartu su „Terminus Group“ sukurti tokios didžiulės reikšmės projektą aukštųjų technologijų slėnyje, kuris taps nauju Kinijos inovacijų centru. Tai miestelis, kuriame klesti žmonės, technologijos ir gamta – erdvės, skirtos visų tipų gyvenimui: žmonių, augalų, gyvūnų ir net dirbtiniam“, – apibendrina B. Ingelsas.

Bjarke Ingels Group nuotr.

Projektas yra vienas iš 500 išmaniųjų miestų, šiuo metu statomų visoje Kinijoje.

Išeitis iš beviltiškos padėties

ATNAUJINANT APŠVIETIMĄ

Interjero dizaineriai neretai sulaukia prašymų padėti pertvarkyti senos statybos būstą. Tai – kur kas sunkesnė užduotis, nei suplanuoti naujų namų interjerą. Bene didžiausias keblumas kyla dėl jau esamų inžinerinių tinklų, ypač dėl elektros instaliacijos. Tikrai dažnai susiduriama su situacija, kai norisi tam tikroje erdvėje pastatyti spintą ar knygų lentyną, tačiau sprendimą stabdo ne vietoje sumontuotas šviesos jungiklis ar dar tik jam numatyta vieta.

Nebūtina taikytis prie esamos instaliacijos

Naujausios technologijos leidžia nesunkiai išspręsti šią problemą. Nebereikia ardyti sienų ir perkelti apšvietimo jungiklių į kitą vietą. Galima naudoti belaidžius vokiečių gamintojo JUNG jungiklius. „Pagrindinis šių prietaisų pranašumas – nepriklausomai nuo esamos elektros instaliacijos, belaidį jungiklį galima tvirtinti ant sienų ar kitų lygių paviršių – kur tik norite. Belaidis jungiklis gali ištaisyti būsto įrengimo klaidas, kai pamirštama reikiamoje vietoje įrengti jungiklį ar jungiklis sumontuojamas nepatogioje vietoje, jį užstoja baldas. Jis taip pat gali puikiai pasitarnauti ir renovuojant būstą, kai norima perplanuoti patalpos apšvietimo valdymą, tačiau nenorima naujai kloti laidų. Dar vienas iš pranašumų, kad belaidžiu jungikliu galima valdyti tiesiog atnaujintus šviestuvus ar specialias tam skirtas lemputes“, – pasakojo jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

Belaidžio jungiklio veikimui būtini du elementai: siųstuvas, kuris ir yra pats belaidis jungiklis, ir imtuvas – valdiklis, priimantis belaidžio jungiklio siunčiamą signalą ir įvykdantis nustatytą veiksmą. Veiksmų gali būti įvairių: įjungti ar išjungti apšvietimą, paryškinti ar prislopinti šviesą, pakelti ar nuleisti žaliuzes. Pats signalas ar, tiksliau, telegrama, kurią siunčia siųstuvas iki imtuvo, keliauja radijo bangomis. Yra daug įvairių protokolų, veikiančių radijo bangomis. Vieni jų yra pasauliniai, tokie kaip „ZigBee“, „Bluetooth Low Energy“, KNX RF. Kiti būna sukurti ir naudojami pačių gamintojų, pavyzdžiui, „eNet“.

Belaidžiai jungikliai – patogus būdas valdyti namų apšvietimą.

Valdymas – ir jungikliu, ir telefonu

Pasak „JUNG Vilnius“ produkto vadybininko Eugenijaus Maslausko, belaidžiai jungikliai gali veikti kaip pavieniai gaminiai, jie gali būti vienos ar kitos sistemos dalimi. Būna ir atskiros belaidžių jungiklių sistemos. „Viskas priklauso nuo poreikio. Belaidžiais jungikliais galima valdyti atskiras apšvietimo grupes, o prireikus jas įmanoma sujungti į sudėtingesnę sistemą, kur galimas valdymas ne tik jungikliu, bet ir išmaniuoju telefonu net ir nebūnant namuose. Belaidžiai jungikliai labai tinka esamai elektros instaliacijai papildyti“, – aiškina E. Maslauskas.

Vieni JUNG belaidžiai jungikliai skirti „Philips Hue“ šviesos sistemai. Tai išmanus, tačiau visiškai paprastas šviesos valdymo būdas, kurį labai nesudėtinga susiprogramuoti patiems – nereikia jokių specialių žinių ar įgūdžių.

Kiti JUNG belaidžiai jungikliai veikia per „Bluetooth Mesh“ tinklą, leidžiantį išmaniau ir funkcionaliau valdyti tokias apšvietimo sistemas kaip „Casambi“ ar „Häfele Connect“.

R. Skurdenis pažymi, kad belaidžių jungiklių paklausa auga, ir tai glaudžiai susiję su sistemų, kurias jie valdo, populiarėjimu. „Dabar matome spartų „Philips Hue“ ar „Casambi“ apšvietimo sistemų populiarėjimą. Pastaroji šviesos valdymo sistema šviesos diodus valdo belaidžiu būdu per programėlę. Ši sistema įdiegta į daugelį pirmaujančių gamintojų apšvietimo sistemų. Per „Casambi“ JUNG radiobangius sieninius siųstuvus su „Bluetooth LE“ galima lengvai įtraukti į skaitmeninį šviesos valdymą“, – paaiškino R. Skurdenis.

Panašiai veikia ir „Friends of Hue“ jungiklis. Įdiegus „Philips Hue“ programėlę, JUNG belaidžiai jungikliai atlieka tas pačias valdymo funkcijas kaip ir išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris. Įtrauktas į „Apple Homekit“ sistemą per „Philips Hue“ valdiklį, „Friends of Hue“ jungiklis gali valdyti ne tik šviesas.

Suteikia daugiau funkcionalumo

Ar belaidžiai jungikliai ilgaamžiai? „Reikėtų nepamiršti, kad kalbame apie visiškai skirtingą technologiją nei įprasti mechaniniai jungikliai. Visi belaidžiai jungikliai yra elektroniniai. Žinoma, galbūt elektronika neužtikrina tokio paties ilgaamžiškumo kaip mechaniniai jungikliai, tačiau vertėtų pažiūrėti iš kitos pusės – jie suteikia lankstumo ir daug didesnį funkcionalumą“, – pabrėžė „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.

Kita vertus, belaidžių jungiklių energijos šaltinis dažniausiai būna maitinimo elementas, kurio vidutinis tarnavimo laikas – 5 metai. Tačiau JUNG siūlo ir visiškai naujo tipo belaidžius jungiklius, veikiančius be išorinio maitinimo šaltinio. JUNG belaidžiai jungikliai, skirti „Philips Hue“ ar palaikantys ryšį pagal „Bluetooth Low Energy“ standartą, veikia energijos išgavimo principu. Radijo signalams perduoti reikalingas tik mažas kiekis energijos, todėl jungimo metu kinetiškai sugeneruotos energijos pakanka, kad siųstuvas veiktų be baterijų ir be ypatingos techninės priežiūros. Siųstuvams, veikiantiems „EnOcean“ technologijos pagrindu, radijo telegramai išsiųsti pakanka energijos, sugeneruotos paspaudus klavišą.

Taip pat yra jungiklių, valdančių šviestuvus ir valdiklius, kurie palaiko tarpusavio ryšį per naują radiobangio ryšio standartą „Bluetooth Low Energy“. Ši technologija pritaikyta daiktų internetui. Jai reikia mažai energijos, o veikimo atstumas – net 10 metrų. Veikimo atstumas, priklausomai nuo sistemos, didinamas naudojant BT „Mesh“ tinklo prietaisus.

Renovuojant būstą tikrai nebėra padėties be išeities, ypač jei kalbama apie elektros instaliaciją. Belaidžiai jungikliai tam tikrai pasitarnaus. Ypač galvojant apie į ateitį orientuotus išmaniuosius namus.

Svarbus vaidmuo – balkonams

Gyventojų iniciatyvos daugiabučių renovacijos klausimais.

Kurį laiką daugiabučių renovacijos procesą prižiūrintys specialistai pastebi, kad gyventojai tampa vis dėmesingesni detalėms – rinkdamiesi medžiagas ir sistemas vis labiau vertina jų patikimumą. Šalia praktinių aspektų neretai svarbūs tampa ir estetiniai. O ir iš tiesų renovuojant senus daugiabučius ima stipriai keistis miesto veidas. Koks jis bus, priklauso ir nuo architektų bei vystytojų sprendimų, ir nuo gyventojų iniciatyvos.

Dėmesys pastato fasadinei pusei

Balkonas – papildoma būsto erdvė, kurios funkcionalumą įgalina pats gyventojas (ar tai bus patogi vieta dviračiams laikyti, ar ji bus paversta jaukia oaze, kur šiltuoju metų sezonu bus gera mėgautis kava). Balkonas taip pat yra reikšminga detalė kuriant pastato eksterjerą.

Mažiau plastiko, tiek žalingo gamtai, tiek griežtai įrėminančio pastato fasadą, daugiau originalių ir funkcionalių sprendimų, atvirų erdvių ir šviesos namuose. Tokias balkonų pasirinkimo tendencijas pastaruoju metu galima stebėti ne tik naujai statomuose daugiabučiuose, bet ir renovuojamuose pastatuose.

Gyventojai turi savo viziją ir prioritetus

Apie tai, kas paskatina rinktis individualius sprendimus, kalbiname vieną iš daugiabučio namo Prienuose bendrijos „Nemunas“ narių Darių Padelską.

Berėmė stiklo konstrukcija balkonams ir terasoms Teko girdėti, kad Jūsų aktyvi namo bendruomenė pati inicijavo pirminio renovacijos projekto pakeitimus ir juos įgyvendino. Kas netenkino ir kas paskatino rinktis kitokius sprendimus?

Mums svarbiausia buvo balkonai. Pasirinkome gana atvirus – berėmes stiklinimo sistemas, nenorėjome užsidaryti aklinai.

Kokius žingsnius teko nueiti siekiant šiuos pakeitimus įgyvendinti, ar tai sudėtingas procesas?

Iš tiesų pirminės projekto medžiagos daug, sunku suspėti į viską įsigilinti, būtų geriausia tokius dalykus numatyti iš anksto. Mūsų atveju pirminiame projekte buvo numatyti plastikiniai balkonai – mes tokių nenorėjome, todėl teko net kitą konkursą skelbti, patys ieškojome, kas galėtų įgyvendinti.

Kodėl norėjote rinktis būtent tokias balkonų stiklinimo sistemas? Ar esate patenkinti rezultatu?

Mūsų daugiabučio didžioji pastato dalis pietinėje pusėje, tai ypač vasarą nesinori, kad prikaistų, o su berėme sistema galima pilnai balkono langus atidaryti, vėdinti, patogu juos valyti. Pastatas atrodo kitaip negu dauguma renovuotų mūsų miestelyje – netipinis, tačiau gyventojai patenkinti sprendimu: ir gražu, ir tvarkinga, ir patogu.

Ilgaaamžiškesni sprendimai

Nors didieji Lietuvos miestai daugiabučių renovacijos klausimo tempu dar atsilieka nuo

mažųjų, UAB „A-Z PROJEKTAI“ direktorius Renatas Zinkevičius sutinka, kad čia irgi pastebimos augančios gyventojų iniciatyvos.

Kokias tendencijas pastebite: ar gyventojai yra praktiškesni, į ką atkreipia dėmesį teikdami savo pasiūlymus?

Šiuo metu jau nesirenkama mažiausios kainos pozicija. Dabar daugelis gyventojų žiūri, kad pasirinkti sprendimai tarnautų ilgesniam laikui. Žmonės ima suprasti, kad svarbu ne tik apšiltinti pastatą, bet ir vėdinti – ventiliuojamas fasadas atsparesnis senėjimui. Kalbant apie balkonus yra dvi galimybės – plastiko, kuri duoda šilumą, ir stiklo-aliuminio – daugiau apsaugai nuo vėjo, berėmių stiklo konstrukcijų ir įvairių balkono turėklų gamyba. „Smagu stebėti, kad požiūris į balkonų stiklinimą renovuojamuose daugiabučiuose pamažu keičiasi. Ir ne tik projektų rengimo specialistai, bet ir patys gyventojai ima matyti berėmių stiklinimo konstrukcijų naudą, – sako UAB „SITEKS“ vadovas Vakaris Žumbakis. – Balkonas neturėtų tapti sandaria patalpa, kurios vasarą nebenorite naudoti, nes joje karšta ir ji dar labiau kaitina jūsų būstą. Ar bijoti, kad lietui lyjant ten pateks keletas lašų vandens. Norint sukurti jaukesnį ir lengvesnį kampą savo namuose, rekomenduojame naudoti berėmes stiklinimo konstrukcijas. Kiekvieną konstrukciją projektuojame taip, kad visus stiklus būtų galima atverti 100 proc. ir eksploatuoti kaip atvirą balkoną. Stiklai uždaromi tada, kai prasideda vėjuoti, dargani ir šalti orai.“ „Skandinavijos šalyse berėmės stiklinimo konstrukcijos balkonuose dėl savo savybių yra labai paplitusios. Estijoje renovuojamuose daugiabučiuose šios konstrukcijos sudaro apie 80 procentų. Džiugu, kad Lietuvoje drąsūs projektiniai sprendimai taip pat įgauna pagreitį ir pasirenkant balkonų stiklinimo konstrukcijas pagrindinis dėmesys kreipiamas ne tik į pastato šilumines savybes, bet ir į funkcionalumą, praktiškumą ir naudą gyventojams“, – sako įmonės vadovas.

www.siteks.lt

kritulių, jos lengvesnės, estetiškesnės. Dar vienas momentas – mūsų balkonai gana maži, jei apšiltiname pastato sieną, sumažinamas gylis. Šiuo metu yra galimybė praplėsti balkoną, jo gylį padaryti iki 2 m, kur galime įrengti lodžiją, papildomą erdvę namams. Jei matome, kad balkonų išplėtimas galimas, stengiamės pasiūlyti, o paskui jau sprendžiama, ar ir kaip stiklinti.

Visgi berėmės stiklinimo sistemos tikriausiai dar tik populiarėja renovuojant daugiabučius? Ar tai susiję su kainų skirtumu?

Galbūt tai daugiau žmonių įprotis – anksčiau buvo populiarus plastikas, nes šilčiau ir sandariau, bet tokie sprendimai turi savų trūkumų: jei nešildoma patalpa yra sandari, joje kaupiasi drėgmė, kuri ilgainiui gali pažeisti pastato konstrukcijas. Todėl neretai balkonus stiklinti patartina šaltomis sistemomis užtikrinant nuolatinį patalpos vėdinimą. Kainos klausimu tai gana panašaus lygio sistemos.

Berėmio stiklinimo privalumai

Balkonų tendencijas ir jų pasirinkimo galimybes daugiabučių renovacijos projektuose komentuoja ir ekspertai. UAB „SITEKS“ savo veiklą vykdo jau daugiau nei 15 m., jų specializacija –