technologijos

SAULĖS ENERGETIKA

IR ARCHITEKTŪRA – potencialas draugystei

Saulės energetika – ant žaliosios bangos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Iš tikrųjų nėra kito energijos gamybos būdo, kuris būtų toks draugiškas aplinkai: nei garso, nei kvapo, nei spinduliuotės, nei CO2. Dėl anglies dvideginio skeptikas, aišku, primins, kad saulės modulių gamyba reikalauja nelabai švarių procesų, į kuriuos turi būti atsižvelgta. Bet jau yra apskaičiuota, kad per kiek daugiau negu metus modulių gaminama saulės elektra sutaupo tiek CO2 išmetimų, kiek jų pasklinda gamybos metu. Šiuolaikiniai saulės moduliai gamina elektrą ne mažiau kaip 25 metus. Taigi šiltnamio dujų taupymo efektas per likusius 24 metus – akivaizdus.

Kodėl lietuviai tokie nepatiklūs, žiūrėdami į kaimyno saulės elektrinę?

Kol kas žaliosios idėjos nėra pagrindinis saulės energetikos variklis bent jau Lietuvoje. Pagrindas lieka ekonomika, o ji Lietuvoje saulės energijos naudotojams tikrai palanki: namų ūkiai ir dalis komercinių įmonių gauna 30, o viešosios įstaigos – ir 80 proc. paramą investicijoms. Atsipirkimo laikas tokiomis sąlygomis sutrumpėja iki 7–8 metų. Būtų tas pats kaip 5–6 proc. palūkanų banke, jei bent vienas bankas tokias už indėlius mokėtų.

Lieka klausimas – kodėl, jei taip naudinga, namų ūkiuose nėra ažiotažo? Kodėl tik vienas iš 150 namų teturi saulės elektrinę? Labai gaila, bet viena priežasčių, kad naujo namo statytojui retai kas pasiūlo ta pačia proga įsirengti ir saulės elektrinę. Statybos kaina dėl tokios elektrinės padidėtų tik 5–6 proc., o rezultatas – 3 kartus pigesnė elektra, o po 5–10 m. pabrangus elektrai – ir 5–6 kartus. Jei ta pačia proga statytojas įsirengtų ir šilumos siurblį, tai ir šilumą šeima turėtų beveik nemokamai. Taip yra todėl, kad Lietuvoje veikianti saulės energetikos teisinė sistema leidžia vasarą pasigamintą elektrą sukaupti pas jos tiekėjus, o paskui už nedidelį pasaugojimo mokestį atsiimti žiemą ir panaudoti apsišildymui, panaudojant žemė–vanduo arba oras–vanduo šilumos siurblius. Lietuvoje galima ir dar viena teisinė naujovė, kuria stebisi net pažangiausios Europos šalys: jei stogas per mažas ar visai netinkamas moduliams montuoti, gali nusipirkti reikiamą dalį nutolusio investuotojų pastatyto saulės parko ir ten sugeneruotą elektrą naudoti savo name. Be rūpesčių, bet šiek tiek brangiau.

Klausimą dėl perdėto atsargumo galime kelti ir bendrovių savininkams, ypač tų, kuriose dirbama ir savaitgaliais, o dar daugiau įmonėms, kuriose dirbama nepertraukiamai. Tokiais atvejais visa saulės elektra sunaudojama iš karto, nereikia mokėti minėto pasaugojimo mokesčio, ir ekonominis efektas dar didesnis.

Pagrindinis žmogus, su kuriuo tariasi statytojas, yra architektas. Jis ir galėtų būti tas gundytojas, kuris sudomintų šeimininką ar verslininką pasinaudoti šiuolaikinių technologijų galimybėmis.

Savitumo pastatui suteikia ant sienų įrengti moduliai su grafiniais elementais („Glassbel“ pastatas Klaipėdoje).

Vitas MAČIULIS,

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas

Saulės elektrinių konstrukcijos ir jų priešai

Paprasčiausios saulės elektrinės jau daugeliui matytos. Jų montavimo principai taip pat paprasti: Lietuvos sąlygomis idealu, jei moduliai sumontuojami 35 laipsnių kampu į horizontą ir tiesiai pietų pusėje, nors 10–15 laipsnių nukrypimas generuojamos energijos kiekį sumažina neženkliai. Tačiau jei nuokrypis

didesnis, tenka arba naudoti konstrukcines gudrybes, arba palikti nuokrypius ir ekonomiką skaičiuoti atidžiau.

Saulės energetika turi ir savo priešų. Tai – šešėliai, kuriuos ant stogo meta kaminai ar kiti išsikišimai, o taip pat netoliese esantys (ar galintys užaugti) medžiai. Todėl būtų labai šaunu, jei statytojas su architektu aptartų galimybes vieną stogo šlaitą orientuoti įmanomai pietų kryptimi ir toje pusėje išvengti kaminų, stoglangių ir kitų šešėlio šaltinių. Nes šešėliai labai lemia modulių efektyvumą. Tą įtaką galima sumažinti, bet tada tenka panaudoti nepigius specialius modulių priedus – optimizatorius. Ta pačia proga reikėtų pasakyti, kad jei mūsų krašte dangus visą laiką būtų apniukęs ar lytų, tai ir tų apsisaugojimo nuo šešėlių gudrybių nereikėtų, bet ir elektros sugeneruotume mažai. Ačiū dievui, Lietuvoje ir saulutės būna dažnai, todėl iš sumontuoto 1 kW (5 kv. m modulių) elektros pasigaminti galima ne tiek jau mažai – virš 1000 kWh per metus.

Kitas saulės energetikos priešas – vėjas, ypač svarbus moduliams ant plokščiojo stogo. Siekiant jo įtaką sumažinti, moduliai dažniausiai montuojami ne optimaliu, o 15–25 laipsnių į horizontą kampu. Taip energijos šiek tiek prarandama, bet sutaupomos įtvirtinimo konstrukcijų išlaidos. Mažesnis kampas taip pat leidžia ant stogo sutalpinti daugiau modulių, o tai būna svarbu, kai elektros pasigaminti norima daugiau, o stogas nėra pakankamai didelis.

Paprasčiausia ir pigiausia modulius ant stogo tvirtinti naudojant vadinamąją balastinę sistemą, kai laikančioji konstrukcija prispaudžiama betonine plokšte ar tiesiog žvyro pripiltu maišu. Tačiau tai 30– 40 kg/kv. m padidina stogo apkrovą ir, jei pastatas statytas neseniai ir taupiai, tenka daryti stogo ekspertizę ir analizuoti apkrovas, taigi – didinti kaštus. Modulių montuotojai ypač mėgsta sovietinius betoninius stogus, nes jie paprastai turi didelę atsargą ir apsieinama be jokių papildomų tvirtinimų.

Jei stogas neleidžia naudoti balasto, tenka pasirinkti lengvesnes, bet brangesnes aliumininių modulių tvirtinimo konstrukcijas. Bet čia turima kita problema: kaip ją pritvirtinti prie minkšto stogo, kad veikiant vėjui stogo danga nebūtų pažeista per artimiausius 25 metus, kas taupant lėšas nėra paprasta. Vienas variantų – naujo tipo plastmasiniai konstruktyviniai elementai: jie privirinami prie stogo dangos ir žymiai sumažina stogo pažeidimo riziką. Ji taip

Lengviausiai ir gražiausiai įgyvendinama saulės elektrinė – tokia, kuri naudoja fotovoltinius modulius su specialiai sukonstruotais rėmais, leidžiančiais modulius įrengti vietoj stogo dangos.

pat sumažėja naudojant kietą šilumos izoliaciją.

Saulės elektrinės modernioje architektūroje

Lengviausiai ir gražiausiai įgyvendinama saulės elektrinė – tokia, kuri naudoja fotovoltinius modulius su specialiai sukonstruotais rėmais, leidžiančiais modulius įrengti vietoj stogo dangos. Sutaupomos išlaidos įprastinei stogo dangai, bet maloniausia, kad stogas tampa juodas, blizgantis, kaip naujutėlaitis juodas mersedesas. Tiesa, tokia fotovoltinė stogo danga nėra pigi – 60–70 Eur/kv. m, betgi nereikia pamiršti, kad jos pagrindinė funkcija – ne tik apsaugoti nuo kritulių, o gaminti elektrą! Tinkamiausi tokiems stogams yra stiklas-stiklas tipo moduliai, jie gaminami ir Lietuvoje, daugelis mūsų montavimo įmonių jau yra įvaldę jų įrengimą su patikima šveicariška vandens nutekėjimo sistema, ir tokie stogai yra labai ilgaamžiai.

Projektuojant tokį stogą reikia nepamiršti, kad tipiniai, tuo pačiu pigiausi moduliai turi standartinius matmenis: 100 x 180 cm, į tai turi būti atsižvelgta ir nustatant stogo matmenis, taip pat įrengiant būtinus stoglangius ar kitus stogo elementus. Dažnai dėl to tarp modulių atsiranda neišvengiamų tarpų, kurie nemaloniai gadina vaizdą. Tačiau yra sugalvota, kaip tuos tarpus užtaisyti. Tam panaudojamos saulės modulio spalvos akmeninės ar keraminės lengvai pjaustomos plokštės, užpildžius jomis tarpus iš toliau jų neatskirsi nuo modulių.

Šiais laikais gaminamos ir tipinės formos fotovoltinės čerpės, kurias labai išpopuliarino Elonas Maskas. Šiuo atveju nedidelis fotovoltinis modulis integruojamas į plastmasinę ar betoninę čerpę. Toks metodas šiek tiek brangesnis, bet gal kiek patrauklesnis, nes iš toliau nesiskiria nuo įprastinio čerpinio stogo. Šie stogai turtingesnėse šalyse tampa vis populiaresni.

Fotovoltiniai moduliai vietoj stogo dangos – pats efektyviausias jų panaudojimas pastatuose. Bet saulės modulių integravimas į pastatus (angl. BIPV – building integrated photovoltaic) plečiasi ir į kitus pastato elementus. Paprasčiausias panaudojimas – balkonų atitvaros, pavėsinių ar erdvių, kuriose pageidautinas natūralus apšvietimas, stogai. Šiems tikslams tinkamiausi vadinamieji pusiau skaidrūs moduliai. Tai nereiškia, kad pačios fotovoltinės plokštelės, iš kurių sudarytas modulis, yra pusiau skaidrios. Kadangi plokštelės yra juodos arba kitaip tamsios, tai modulio „praskaidrinimui“ jos išdėstomos su tarpais: į langus tokių modulių neįdėsi, bet stoguose jos atrodo įdomiai, be to, generuoja žaliąją elektrą.

Kitas būdas integruoti modulius į pastatus – tai padengti jais sienas. Nors vertikaliai įrengti moduliai net pietų pusėje praranda 30 proc. efektyvumo, tačiau dėl pastato žalumo ir išskirtinės išvaizdos finansiškai pajėgesni užsakovai tam ryžtasi.

Ypatingo žavesio suteikia ant sienų įrengti moduliai, kai jie yra ne tik pusiau skaidrūs, bet ir su įvairiais grafiniais šešėliais, atspaustais šilkografijos būdu. Pirmas toks sprendimas Baltijos šalyse įrengtas ant įmonės „Glassbel“ pastato Klaipėdoje: ir atrodo puikiai, ir elektrą gamina.

Saulės energetika ir naujos jos panaudojimo technologijos sudaro labai puikias galimybes architektų fantazijai. Lietuvoje atsiranda vis daugiau užsakovų, kurie nori būti ne tik draugiški aplinkai, bet ir įdomesni negu kaimynai. Taigi, mieli architektai, – daugiau idėjų ir ryžto! Lietuvos fotovoltinė pramonė ir montuotojų sukaupta patirtis jūsų mintims įgyvendinti yra pasiruošusi.

„SoliTek“ jau šiandien atveria galimybes

ĮGYVENDINTI UNIKALIAUSIUS PROJEKTUS

Žalumas, tvarumas, klimato neutralumas – žodžiai, kuriuos dabar girdime kasdien. Bet Žalioji strategija taps realybe, jeigu mes tikrai gyvensime ir mąstysime žaliai.

Individualiems namams įmonė siūlo galimybę turėti išskirtinį stiklinį stogą – su integruota saulės elektrine vietoj stogo dangos.

Lietuvoje įsitvirtina inovatyvios ir aplinką tausojančios iniciatyvos. Įsigaliojo pastatų projektavimo ir statybų reikalavimai – naujai projektuojami pastatai turi būti aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės. Tokie namai praktiškai nenaudoja energijos šildymui, o didžiąją suvartojamos energijos dalį pasigamina patys iš saulės energetikos, pritaikant geotermijos ir kitus sprendimus. Daugelį sprendimų tokiems pastatams „SoliTek“ jau gali pasiūlyti dabar, o po kelerių metų galėsime kalbėti ir apie autonomines elektros kaupimo sistemas. Esminį lūžį galime padaryti, jeigu architektai, projektuotojai ir nekilnojamojo turto

„SoliTek“ archyvo nuotr.

Verslo centro #K3Handwerkcity Ciuriche fasado apdailai panaudojo saulės modulius „SOLID Wall“.

vystytojai naudotųsi saulės energetikos teikiamomis galimybėmis. Juolab kad lietuvių gamintojas „SoliTek“ siūlo ne tik išskirtinę kokybę, bet ir platų saulės modulių pasirinkimą, atveriantį galimybes įgyvendinti unikaliausius projektus. „SoliTek“ siūlo įvairių saulės elektrinių variantų – nuo ekonominio iki technologiškai pažangiausio sprendimo. „SOLID Bifacial“ yra pažangūs dvipusiai saulės moduliai, kurie gali generuoti net iki 40 proc. daugiau energijos nei įprasti moduliai.

Individualiems namams siūlome sprendimus, kurie, taupant dangos įsigijimo ir jos paklojimo sąskaita, suteikia galimybę turėti išskirtinį stiklinį stogą – su integruota saulės elektrine vietoj stogo dangos. Ant stogo moduliai tarpusavyje jungiami tarsi čerpės. Kaip ir įprastas stogas, „SOLID Solrif“ saugo nuo šalčio, sniego ir kitų specifinių klimato sąlygų.

Išskirtiniams subtiliems projektams tiks saulės moduliai „BLACKSTAR“, pasižymintys išskirtiniu dizainu. Šis „SoliTek“ gaminys sukurtas atliepiant dažnus Nyderlandų ir Švedijos klientų pageidavimus pateikti vizualiai nepriekaištingą, gryno stiklo, aukšto efektyvumo modulį, kuris pasižymėtų maksimaliai ilgu garantiniu laikotarpiu ir būtų aukščiausios nedegumo klasės (A). Visiškai juodi saulės moduliai sukurti atlaikyti net didžiausiems šalčiams ir karščiams, itin vėjuotai ar sūriai aplinkai. „SoliTek“, galvodama apie kuo platesnį pritaikomumą, sukūrė „SOLID Wall“, kuris pritaikomas bet kokiems pastatams. Savaime nusivalantys, žvilgantys moduliai atrodys nepriekaištingai tiek ant senų, tiek ant naujų, didelių ar mažų pastatų. Išskirtinai svarbi žinia – šie moduliai gali būti montuojami tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Komerciniuose pastatuose, kuriuose stogo plotas yra ribotas, fasadai siūlo papildomus paviršius, turinčius didžiulį elektros energijos gamybos potencialą. Sistemos pagaminta elektra gali būti perduodama į tinklą arba sunaudojama tuo metu, kai tik ji generuojama. Mažai rasite fasadų sprendimų, kurie turėtų bent 10 m. garantiją ir praktiškai atsipirktų. „SOLID Wall“ privalumais jau 2020 m. pradžioje pasinaudojo šveicarai. Unikalų mūsų sprendimą užsakė Ciuriche įsikūręs verslo centras #K3Handwerkcity – saulės modulius panaudoti vietoj tradicinių fasado apdailos medžiagų, visą pastato fasadą ir stogą paverčiant saulės elektrine. Buvo suinstaliuota 663 kW galios į pastatą integruotą saulės elektrinę, kuri jau per pirmuosius mėnesius pasiekė efektyvumo rekordus ir pagal savo dydį tapo didžiausia integruota į fasadą saulės elektrine Europoje.

Šie pavyzdžiai yra akivaizdus įrodymas, kad šiandien jau yra technologijų ir produktų, kurie gali saulės energiją sugeriančius ir elektrą gaminančius modulius naudoti itin plačiai ir patenkinti bet kurį skonį, o svarbiausia – gali būti pritaikyti įvairiuose architektūriniuose sprendimuose.

Nepamirškime, kad šiandien Lietuvos rinkoje siūlomų pažangių saulės elektrinių garantinis laikotarpis siekia 30 metų. Tad tinkamai integruota saulės elektrinė ne tik padidins nekilnojamojo turto objekto vertę, bet ir greičiau atsipirkusi, dar ilgus dešimtmečius generuos švarią, tvarią elektrą praktiškai nemokamai.

„SOLID Bifacial“ yra pažangūs dvipusiai saulės moduliai, kurie gali generuoti net iki 40 proc. daugiau energijos nei įprasti moduliai.

www.solitek.lt