tvarieji pastatai

Ateities pastato vizija – iš statybinių atliekų?

Vida KUZMICKAITĖ

Statybinės ir griovimo atliekos yra didžiausias tiek pagal svorį, tiek pagal tūrį atliekų srautas Europoje. Šioms atliekoms tvarkyti šiandien skiriama vis daugiau dėmesio – jos įtraukiamos į žiedinės ekonomikos ciklą ir yra perdirbamos, naudojamos pakartotinai (angl. reuse). Architektai ieško, kaip medienos, gelžbetonio, plytų atliekas ir kitas medžiagas panaudoti pakartotinai renovacijos metu ar naujai statomuose objektuose. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu yra atliekama statybinių atliekų panaudojimo studija, be to, pastebimas augantis sąmoningumas rinkoje.

Pakartotinės statybinės medžiagos buvo naudojamos atnaujinant Naująją nacionalinę galeriją Berlyne, kuri buvo pastatyta dar 1968 metais. Pirmojo projekto autorius buvo vienas žymiausių modernizmo architektūros atstovų – architektas Liudwigas Miesas van der Rohe. Rekonstrukcijos autoriai – „David Chipperfield Architects“.

Naujoji nacionalinė galerija Berlyne

I Drąsi belgų architektų iniciatyva

Briuselyje įsikūrusi architektų įsteigta organizacija „Rotor“ dar nuo 2005 m. tyrinėja pakartotinio statybinių medžiagų panaudojimo galimybes ir jas pritaiko praktiškai, kurdama tvarius architektūrinius projektus, įrengdama interjerus iš perdirbtų medžiagų. „Rotor“ aktyviai bendradarbiauja su architektais, rangovais, pastatų savininkais ir kitais statybų industrijos dalyviais. Taip pat yra aktyviai įsitraukusi į mokslinę ir edukacinę veiklą.

Vienas organizacijos padalinių „Rotor Deconstruction“ buvo įkurtas po dešimt metų trukusių intensyvių tyrimų ir 2016 m. tapo savarankiška kompanija, kuri iš griaunamų pastatų surenka griovimo atliekas ir jas prikelia antram gyvenimui. Bendrovės specialistai išmontuoja, surenka ir parduoda statybines medžiagas iš kokybiškų pertvarkomų ar griaunamų pastatų. „Rotor Deconstruction“ taip pat padeda pastatų savininkams, rangovams ir architektams integruoti šiuos elementus į savo projektus.

Išskirtinis „Rotor“ projektas – „Opalis“, kurio tikslas atspindi pagrindinę organizacijos misiją skatinti pakartotinį statybinių medžiagų naudojimą statybų ir renovacijos metu. Šis projektas yra daugialypis – jo interneto tinklalapyje pateikiamas sąrašas pardavėjų, prekiaujančių statybinėmis medžiagomis iš senų išardytų pastatų bei konsultuojančių pakartotinio elementų naudojimo klausimais. Šiuo metu sąraše galima rasti tiekėjų iš Belgijos, Olandijos ir Prancūzijos. Projekte pateikiama visa techninė informacija apie pakartotinio naudojimo medžiagas ir jų charakteristikas, taip pat pristatomi įkvepiantys pavyzdžiai. „Opalis“ yra remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir yra tarpregioninio bendradarbiavimo programos „Interreg Europe“ projekto FCRB (angl. Facilitating the circulation of reclaimed building elements in Northwestern Europe) dalis. FCRB pagrindinis tikslas – iki 2032 m. net 50 proc. padidinti pakartotinį statybinių medžiagų naudojimą Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Airijoje.

II Lietuvos architektai neatsilieka

Augantį statybinių ir griovimo atliekų kiekį ir platesnes jų panaudojimo galimybes pastebi ir lietuvių įmonės „2L architects“ architektas Julius Lapinskas. Jis išskiria, kad svarbiausia mažinti statybinių šiukšlių kiekį, ir tai įgyvendinti tinkamai pritaikant esamus pastatus – juos renovuojant, restauruojant arba panaudojant jų dalis. „Pastebiu gerą tendenciją atgaivinti senus medinius pastatus (gyvenamosios statybos). Yra keletas socialinių tinklų grupių, kuriose gyventojai dalijasi patirtimi, kaip išsaugoti senas medines konstrukcijas, prikelia senas krosnis antram gyvenimui, interjere panaudoja aukštos kokybės senas plytas, taip pagyvindami interjerą ir gerokai sumažindami CO2 pėdsaką statyboje. Šiuo atveju nelieka arba gerokai sumažėja klausimų dėl statybinių šiukšlių ir didėja žmonių sąmoningumas“, – sako J. Lapinskas.

Architektas dalijasi praktika, kad taip pat yra nemažai atvejų, kai visuomeninių ar pramoninių pastatų statybose užsakovai nutaria naudoti esamas gelžbetonines konstrukcijas, jas sutvirtindami. „Jeigu vis dėlto nusprendžiama griauti seną pastatą, tai atliekos privalo būti rūšiuojamos į tinkamas ir netinkamas perdirbti. Tinkamos yra betono, plytų, medžio, popieriaus, PVC atliekos, stiklas. Netinkamos perdirbti gali būti nepanaudoti glaistai, dažai, supuvę ir netinkami naudoti elementai (grindys, balkiai ir kt.), lakuoti interjero elementai, dervos ir t. t. Šios medžiagos privalo būti utilizuotos.

Statybų proceso metu svarbu užtikrinti, kad nebūtų perkama su „stipria atsarga“, nes tuo atveju dažnai lieka nepanaudotų produktų, kurių tiekėjai nenori priimti. Tuomet praverčia sutartys su tiekėjais, kuriems grąžinamas medžiagų perviršis ir jos parduodamos kitiems klientams. Klientai, rangovai turėtų daugiau rinktis gaminius, turinčius EPD deklaracijas, nes tada gamintojas užtikrina šios medžiagos perdirbimą“, – sako pašnekovas.

Anot J. Lapinsko, didžiausią potencialią Lietuvoje turinčios statybinės ir griovimo atliekos yra betonas, plytos, medis. Betono skalda (kaip pagrindas po sklypo dangomis) yra gana plačiai naudojama Lietuvoje. Taip pat pakartotinai statybų ir griovimo atliekos naudojamos gabionams – iš skaldyto akmens arba betono surinktiems cinkuotos vielos ryšuliams, skirtiems lauko atitvarams, šlaitams stiprinti.

„Becker + Becker“ nuotr.

Viešbutis „Marcel“.

Kompanijos „Becker + Becker“ rekonstruotas apleistas pastatas (JAV) tapo tvariu 165 kambarių viešbučiu „Marcel“. Rekonstrukcijos metu buvo orientuojamasi į pakartotinio naudojimo statybinius elementus, naudojamos perdirbtos ir vietinės statybinės medžiagos. Vystytojai tikisi, kad šis viešbutis taps pirmuoju viešbučiu JAV, įvertintu „Passive House“ sertifikatu.

III Kokius sprendimus mato valstybės institucijos?

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausiosios specialistės Eglės Ginčienės teigimu, siekiant įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus, būtina didinti statybinių atliekų perdirbimą ir skatinti statybinių atliekų, kaip žaliavų, naudojimą.

Perdirbti ar kitaip naudoti statybines atliekas skatinama ir vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus. Statybos darbų viešiesiems žaliesiems pirkimams nustatyti statybos procesuose susidarančių atliekų mažinimo, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ar kitokio naudojimo aplinkos apsaugos kriterijai, plačiai taikant viešųjų žaliųjų pirkimų vykdymą.

Anot E. Ginčienės, šiuo metu Aplinkos ministerijos užsakymu yra atliekama statybinių atliekų panaudojimo studija, kurios tikslas – įvertinti statybinių atliekų susidarymo prevencijos, jų panaudojimo statybos produktų gamyboje, statyboje, įskaitant kelių tiesimą, aplinkos tvarkymą, kitas veiklas, galimybes, parengti pasiūlymus dėl statybinių atliekų susidarymo prevencijos, surinkimo, panaudojimo ir jo skatinimo Lietuvoje. Studijos rezultatus planuojama turėti 2022 m. gegužės mėnesį. „Statybinių atliekų tvarkymas turėtų būti planuojamas jau projektuojant statinį, tačiau neįvertinamas gaminio gyvavimo ciklas ir poveikis aplinkai. Nėra suderintų organizacinių, administracinių, informacinių technologijų, fi nansinių ir teisinių priemonių, reikalingų siekiant sukurti bendrą modeliavimo sistemą, mažinančią atliekų kiekį ir užtikrinančią efektyvų jų tvarkymą (pavyzdžiui, nėra informacijos ir duomenų apie statinių, statybos produktų poveikį, perdirbimo, antrinio panaudojimo galimybes statinio gyvavimo ciklo etapuose)“, – komentuoja E. Ginčienė.

Specialistė išskiria derinamo plano priemones, skirtas statybinių atliekų tvarkymo sektoriui:

• fi nansuoti ekologinį projektavimą, skatinti mažiau naudoti pavojingas chemines medžiagas, taikyti skaitmeninius ir pažangius sprendimus siekiant mažinti atliekų susidarymą; • vykdyti viešinimo kampanijas, skatinančias atliekų rūšiuojamąjį surinkimą; • parengti statinių gyvavimo ciklo modeliavimo metodiką; • griežtinti atliekų šalinimo sąvartynuose kontrolę, kad juose nebūtų šalinamos perdirbti ar kitaip naudoti tinkamos atliekos; • įvertinti galimybę prekybos vietose grąžinti nepanaudotus medžiagų likučius ir jų įsigyti; • užtikrinti antrinių žaliavų naudojimą gamyboje, pavyzdžiui, statybines atliekas naudoti kaip užpildus statyboje, tiesiant kelius ir kitose srityse; • parengti statybinių atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus.

REUSE

Sparčiai plėtojantis statybų sektoriui ir vis daugėjant statybinių atliekų, pakartotinis jų panaudojimas ilgainiui turėtų tapti neatsiejamu žiedinės ekonomikos elementu. Tai skatina tiek tarptautiniu lygmeniu augančios organizacijos ir jų vystomi projektai, pavyzdžiui, „Rotor“, tiek nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami strateginiai žingsniai. Tvari architektūra, funkcionalus planavimas ir pakartotinai į pastatus integruojamos statybinės medžiagos – ateitis, kuri kuriama jau šiandien.

IDEAL STANDARD nuotr.

kokybiško namo DNR

Pernelyg ilgai trunkantis per daug mėlynos spalvos turinčios šviesos poveikis ne tik sutrikdo cirkadinį ritmą, bet ir kelia fotobiologinį (mėlynos šviesos) pavojų, lemiantį įvairias sveikatos ir psichologines problemas. LED programuojamas gebėjimas dinamiškai nustatyti šviesos spektrą visoms spalvų temperatūroms leidžia apšvietimo sistemoms atkartoti spalvų pokyčius, imituojančius natūralų apšvietimą. Renkantis vonios kambario įrangą autentiškoms erdvėms, svarbiausia nepasiduoti emocijoms ir išsirinkti kokybiškus gaminius. Dauguma santechninės įrangos gamintojų savo asortimente turi vieną ar kelias klasikines kolekcijas, kurios išsiskiria savo senoviniu dekoratyvumu. Verta atkreipti dėmesį ir į šiuolaikines klasikos interpretacijas, sukurtas žymių dizainerių ir nepavaldžias laikui.

Verskite ir skaitykite ↓